A icoli A icles 89 /
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Di ezioni di ice che scien i iche: lessicog a ia,
lessikologia, e noling is ica.
ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA
Accademia polacchia delle scienze Sla is ikos is i u o
Mokslinių ice che di ezioni: lessicog a ija,
lessikologija, e noling is ica, polkų kalbos is o ija.
BIIKALBIAI VODYNAI KAIP
TESTAI CULTUROS
(XIX A. KUN. ANTANO JUŠKOS
PAROLYN SOTTO)
T ansla ional Dic iona ies as Tex s o Cul u e
(On he Example o he Nine een h-Cen u y
Dic iona ies by Re . An anas Juška)
ANOTATIA
A iznyje a enzione iene i ol a in An ano Juškos bikalbio dizodyno lie u ių e polkų
kalbų leksemas, pe cui si i le e ŽMOGAUS concep ualiza imas, quando desc üdissiama il
suo izinė iš aizda, psihika, emozioni, socialinė padė is, ikėjimas e i uigos. Keliamo
ques ione di equi alen izza, ce cando insegui ci delle somiglianze e di e enze delle due
cul u e. S aipsnyje analizza a kalbinė ma e iale, seleziona a da A. Juškos lie u iųlenkų e
lenkųlie u ių linguų žodynų. Au o ės pone a sé la ques ione p incipale, se dal XIX a. d ikalbių
žodynų, che sono in esi come eks ai della cul u a plu iakalbės, è possibile,,pe scau a e
in o mazioni su Li uania uomo.
ESMINIAI VODŽIAI: An anas Juška, e s iniai žodynai, XIX amžius, cul u a eks as,
e noling is ika.
90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
VILIJA SAKALAUSKIENĖ, ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA
ANNOTATION
The a icle is he a emp o analyze linguis ic ma e ial, exce p ed om he
lexicog aphical legacy o Re . An anas Juška. This idea i s well in o he pa adigm o
e hnolinguis ic esea ch. The au ho s pose hemsel es a undamen al ques ion, whe he
in o ma ion abou a human being can be ead ou o he nine een h-cen u y ansla ional
dic iona ies, when hey a e app oached as ex s o cul u e o mul ilingual communi y in
Li huania.
KEYWORDS: An anas Juška, ansla ional dic iona ies, 19 h cen u y, ex o
cul u e, e hnolinguis ics.
ĮVADAS
Visų pi miausia eikia de ini e, come nell'a icolo sa à usa o il e mine cul u a
eks as. Šiuolaikinėje humani a inėje li e a ū oje ši są oka aikoma apibūdinan
į ai ius žmogaus kul ū inės eiklos kū inius, i ne ik žodinius pasakymus, be
anche, ampiaia senso semio ine, au osaką, isul an e da di e si ipo segnali sekų
(Ba miński, Nieb zegowska-Ba mińska 2009: 72). Lo s udio si basa bibilingui dizioni,
o ia i, e dizioni ocali, i cui più impo an e s u u a s u u ile cos i uisce il
sis ema compa a i o e alu azione, e le lo o lingui on e di en ano a i a i clodai
cul u ali. Tale de inizione di cul u ini dicimen i ocali si ada a XIX a. kunigo An ano
Juškos dizionynam, i cui da i sis ema ici occupa un impo an e pos o
kogni y iniuose e noling is iniuose y imuose, pe ché gli ice ca o i cu i i ela e
quel pe iodo ealijas e ealijas alu amen o pe da i linguis ici. A. Anche se Juškos
es s ai anco a adegua amen e s udiosi ina alu a e, u a ia conside ando a
due (o più) di e en i lingue pa agonamen o, essi sono impo an e pa e del
pa imonio cul u ale Li uani e polkų. Ti iamo d ikalbis dizionis pa ankus anco a e nel
a o che ha la cosidde a me akalbą seman ica: signi icazioni desc i e
pe i azie, p esen a a kolokazioni, sinonimi. Così o mula o compi o di s udio
indica e di e enze e simili udini, come due nazioni, con enen i il p op io passa o
acconjimen o, pe cepisce e alu a il mondo, sebbene e di icili, ma a endomas,
pe ò solo collabo ando Li uani e polkų ice ca o i, i cui opinione, b ikalbiai ocodini,
nonos an e aspe o p agma ico, o niscono e noling is ina in o mazione
sull'essenza della sogge i i à colle i a. In ques o a icolo l'a enzione k epiamo
in A. Juškos d ikalbio dicodyno Li uanei e polkų lingui leksemas, pe cui iene
mos a o ŽMOGAUS concep ualiza imas, quando è desc ūdina a il suo isinė
iš aizda, psiika, emozioni, socialinė padė is, ikėjimas e i uigų eseguimen o.
Obie i o dello s udio s abili e se i diziona i bibilingbi p esen a i ai accon i dei
li uani e polkų lingua, che sono assegna i a un ce o g uppo seman ico,
A icoli A icles 91 /
D ikalbiai žodynai kaip kul ū os eks ai
(XIX a. kun. An ano Juškos žodynų pag indu)
ca a e izza o o ale signi ica i i equi alen iškumas, ap i ikslis
equi alen iškumas, se ap ip esen a de e mina a delle due pa agonabili lingue
signi icminė leksinė asime ia.
Konk ečiais esempi da A. Juškos dizodyne o ni i equi alen ų si in ende
mos a e, se l'immaginio umano in lingue li uanee e polkų è sime iškas e uniodai
de aglius, o si app ezza de e mina i seman iniai, s ilis iniai o anche
p agma iniai con uomo ela i i di e enumai.
ŽMOG ca ego izzojan i denomininime (a ende all'obie i o dell'a icolo,
i e amasi daik a a džių e būd a džių o me) si sca ano in ce i g uppi
signi icmines. Bikalbiame lie u iųlenkų kalbų žodyne lie u iškus žodžius
co esponde una oodžiai lenkų kalbos ek i alen ai, anche sinonimai. Au o ius
non a amen e applicò desc i i o ca a e e e imà, aduzione
co ispondmenis della lingua li auia, basandosi signi icminia connessioni, possibili
collocazioni o signi ica o nusakančiais commen i, che engono p esen a i
skliaus eli nei p esso p incipale daik a a džio equi alen e.
Pa yzdžiui, ikalbio A. Juškos la ių–lie u ių–lenkų kalbų žodyno la ių
dei linguaggi equi alen ì di aduzione in polkų lingua desc i a in de aglio
Rena a Mise iča-T illiča (2012; 2013: 162171). Po ezzina, che A. Juškos dizodyni
sono non solo e s iniai dizodyni, ma e e s iniai aiškinamieji dizodyni, che sono in
inissimo impo anza e noling is im, aspi an i a esamina e due nazioni, i en i
nello s esso e i o io, mondo ca ego iza im, sulla base del con on o due
lingue. Ve s iniai diziona i, cos i ui i di bilingui pe sone, sono non solo p eziose
collezioni di ma e iale pe ice che sis ema iche, ma anche i elano l'in luenza
del biling izmo al sis ema linguis ico, quando l'au o iaus d ikalbys ė implica a di
due nazioni cul u ‟ (Sawaniewska-Mochowa 2014: 131).
Lo s udio scien i ico a ia o, pa enkando me odologia e co isponden i conce i,
sulla base A. Juškos d ikalbiais polkų e lie u ių kalbų žodiniais. L'ogge o di ice ca
lessikog a inis lascimas, be pubblicuo a pa e, sop a isęs in a ie
manusc i a iche edazioni, che sono s a e illi a e e co e e degli al i au o i.
Pe an o il ma e iale iene alu a o c i icamen e. È necessa io p ende e in
conside azione gli aspe i lexicini seman ici dei accon imi, che cambiò i successi i
eda o i. Il me alliaga seleziona a p ecisamen e ale, pe ché le co ispondenze
de ono esse e o ni e e in Li u iško, e in lenkiško nella pa e del ocodino.
Supponiamo che bi al i ocodini cos i uiscono speci inè specie di es i. Allo a so ge
la ques ione, quale in o mazione si può legge e da ale es o di diziona io s o ico,
pu ché lo i enessimo e alu assiamo come un in e o e a uo ene come un
de e mina o ūšies kū inį e come monumklą cul u ale della comuni à plu iakalbės, e
non solo come p incipali e co isponden i lo o e s u i di pa ole, c ea a p a ica a
pe scopi di unico uso, ad esempio, occo endo solo pe quel pe iodo, quando si pa la.
92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
VILIJA SAKALAUSKIENĖ, ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA
L'a e mazione che žodynas è specie di es o implica, dice e noling is a Wojciech
Chlebdos, qualche esi ondamen ali: 1) poiché diziona io è specie di es o, cioè è e
accon o; poiché diziona io iene conside a o pasakimo, è esso è pa e del disco so
comuni a io di un ce o luogo e empo. Ques o signi ica che il diziona io ha il suo
indi e an e, il suo indi a a o, una ce a ealezza, a cui igua da il de o; 2) poiché il
diziona io è es o (pa olazione), cioè esso è e un ce o eali yos ( iene pu e e
lingubinės) in e p e acinis accon o (Chlebda 2010: 202). Allo a nasce domanda, chi è
biscalbio XIX a. Li uano dizodino na a i o sogge o, quando Li uania, similmen e
come e Polonia, a quel empo e a go e na a ca ų? Tokio ca a e e ocynio
ca a e is ico a i me menų sogge i i à. Sop a u o, in esso si i le e la
p ospe i a di sogge i a colle i a, quale e che è kalbinėkul ū inė bend uomenė,
sussis en e da mino i comuni à e, pe esempio, egionali, ambien ali o eligiose
(Chlebda 2010: 202). lė aizdžių koegzis a imu. Dal pun o di is a e noling is ico
Kalbėdami apie A. Juškos d ikalbius žodynus, susidu iame su d iejų su-
bjek y ių kalbinių kolek y ų – lie u ių i lenkų – i d iejų subjek y ių pasau-
in e essan e panag ina e, se quelle isioni, che accon ano di men alines
(psicholing is inėje e minologijoje chiama e men aliniais mappapiais) allo a della
Li uania comuni à di abi an i, esis is azione, sono sime iškos? Qui si mani es a
due di e se in e p e azioni di eal à, che engono asmesse da di e se o me
lessicali e s ilis iche, s e eo ipi e immagini cul u ali? Ma non solo colle i o, pe ché
sogge i i à del ocodino dime e ocodino c ea o e lexicog a o, in al e pa ole,
es o o acconimen o, che des ina o a conc e os des ina a o scopo, esegui o a
ce o empo e a ce o luogo, au o e. Ques o egli cos uisce diziona io, da lui
dipendono mak os ukū a, al a lingua co ispondmen di selezione e supplemen a i
spiegazioni, con es i o in o mazioni g amma icali in oduzione. E noling is a de e
pe cepi e che dizzyne accan o colle i essa immaginazioni si app ezza e indi iduali
immagino è, che la o nisce lo s esso au o e, che e pe unookį o al ookį leksemų
selezione. Il lessicog a o semp e si con on a con in inale decisioni, che de e
ado a e sia selezionando ma e iale, sia la disponendo, pe ché impossibile c ea e
ale diziona io, la cui mac os u u a comp endesse u i i possibili denominimi,
esis iojančius al linguaggio. No malmen e cos i uendo co pus del diziona io, si
s o za di o ni e ale se di pa ole, che i le esse la concepzione del mondo della
colle i i à cul u ale linguis ica.
A. Juška e a p ecisamen e ale au o e, che ambican emen e ce ca a nei suoi
dizionini asme e e isuminį ano pe iodo pasaulė aizdį. Come d ikalbis
lexicog a o, egli non solo e a di e i o dei a i Li uanici e polkų esis is a o ap ašk,
quando si incon ano d i lingue e cul u a, osse a o e e c onikininkas, ma in mol i
casi, accon a W. Chlebdos, allo aine eali ajie in e p e a o ius ik o ę alido
obie i amen e, esp imendo gausių ealijų. Ques o ace a in modo acilmen e
A icoli A icles 93 /
D ikalbiai žodynai kaip kul ū os eks ai
(XIX a. kun. An ano Juškos žodynų pag indu)
comp ensibile, i elando l'essmę del sogge o, e i ando moksliškumo e
encyclopediškumo (Chlebda 1993: 205; Sawaniewska-Mochowa 2014: 135). Egli ce ca a
non solo su egis a e pa imoni della lingua i a Li uania, ma e puikiai iconė polkų
kalbos egionalinį a ian ą (speci inį sociolek ą), cui pa la a smulkieji bajo ai del
Gube nia Kauno (Sawaniewska-Mochowa 2002). Secondo Baudouino de Cou enay, A.
Juška e a il miglio e di quel pe iodo i a li e ians conosco a (de Cou enay 1880: 2).
Ve s iniai diziona i, cos i ui i di bilingui pe sone, sono p eziosi non solo come
accol i di ma e iale pe ice che sis ema iche condo e, ma anche come on i,
galimybę a skleis i biling izmo į aką kalbos sis emai, kai au o iaus d ikalbys ė
che o niscono implici a di due popoli cul u a (Sawaniewska-Mochowa 2014: 131). A.
Juškos bi albii dizionnai sono in ini amen e p ezioso dei due linguini sis emi, come di
subjec i a na azione, ca ego izzojancio allo aina cosdienybę, quando u ilizza e
d i ski ingos šnẽkamosios kalbos, nepa eik os kalbos no mų, y imų šal inis
e noling is ams.
Con on ando A. Juškos ocynų lie u iškas an aš inius žodžius i jų lenkų kalbos
a i ikmenys, no a o alcune leksinių seman inių g upių panašumas, pa a o ojų
yzdžiui, žodžiai, ku iais apibūdinamas žmogus, jo eikla i k . Tokie d ikalbių
lenkųlie u ių i lie u iųlenkų žodžių a i ikmenys lemia bikalbių gy en ojų kul ū inę
in e e enciją, supona usią į ai ių s e ų a ibu ikos į a dijimo bend umą bei
sąmoningą, dipenden emen e dalla si uacionė lingbinė, lenkiško o lie u iško
pa adinimo scel a (Mochowa 2014: 135).
KŪNIŠKUMO SFERA, FIZINS
(IŠORINS) YPATYBS
A. Juška dal i osios lingua isc i ì u o, cosa solo iusco nugi s i, neski s ydamas als iečius
lingua pa ole in ink inus e nonink inus. Egli non e i ò šiu kščių bei ulga ių pa ole e posakių, non
conside andole non idonee diccionynui e in gene ale non des ininais la cosi ančiaja socie à
(Tolu ienė 1961: 151): lie. biks ášikis (dū inys biks os + šik i) = le. esp essi ui s acz do po ek ‘kas
p isida ęs į kelnes1 (L B2 I 15, L B II 26), ajdający się do po ek (J I 207); 1 Ku s šìka į bìks es, ás
biks ášikis ‘ iedžian is (?), spo inan is (?) į kelnes (J I 207). 2 Słownik li ewskopolski san umpų
pa eikimo p incipi: ido e capi ali dopo L simbolo signi ica che il ma e iale polkų kalbos p eso dai
co isponden i li e iškų sky ių da A a Ż, nume i I, II, III signi ica edazioni eiliškumą; san umpa d
ma mi esleis as o pe leis as pa e del dizodyno, LBug K. Būgos edakcija, a abiški skaičiai ma mi
ka eles, aggiun o a manosc i čio, o paglapius.

94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
VILIJA SAKALAUSKIENĖ, ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA
lie. buknósa (dū inys buka + nosis) ‘bukanosis’ = le. ęponos (L B I 37, L B II
60, J I 248): Tas buknósa, ku ió buk nósė. LKŽ da i, egis a o nel diziona io Ju gio
Šlapelio; chal, b zuchala ‘człowiek z dużym b zuchem, g ubas człowiek, con g an
lie. dublýs ‘didpil is’ = le. b zuchal (J I 357), lenkų a mėse a ojami b zu-
pancia, s o ulis (cen inė i šiau ės Lenkija /); Secondo LKŽ, usa o nella a uale
eas e n aukš aičių pane ėžiškių pa a mėje (apie Pane ėžį), la a ian e dblis è
usa a iškiuose, Pociūnėliuose (Rad iliškio .) e Pak uojyje; lie. memeklis ‘cas
pa lando zasike a, mikčioja, mikčius (L M d 30) // me meklis ‘kas pa lando
zasike a, mikčioja, mikčius (L M d 34) = le. zajękliwy ‘mikčiojan is ib. ; momo
‘miknius (mikčiojan is) (L M II 30); zajękliwy (L M II 30) . lenkų a mėse (Mažoji
Lenkija) ale uomo chiama o momo , zajęklak, zajękliwy. Te messe Li uanee usa o
abbas anza ampiamen e: memeklis y ų aukš aičių pane ėžiškių (apie Pane ėžį),
y ų aukš aičių u eniškių (Duse os), me meklis aka ų Lukš aičių kauniškių
(Ski snemunė, aukšiai); lie. ukšn ‘kas susu aukęs, susu aukėlis; paniu ėlis,
pikčiu na: Ku s susi aukęs is as ukšn; a ian e uksl = le. a mėse usa o
zma szczocha (człowiek cały zma szczony) ‘susi aukėlis ( isiškai susi aukęs
žmogus) (L R I 25). I nomi con o man u -ocha e ano ca a e is ici ecchia Polonia,
u a ia ino adesso lenkų a mėse sono p odu ūs come a i i à esegui o i o
sa ybių nešio ojų nomi, al ol a esp essiškian ys nega i amo emozioni a spal į.
pa lando Li u ians ukšna, ukšla signi ica ‘žmogų, che susi aukęs, pe e ięs
eidą, susi aukėlis; picchiu na. Rukšn di uso nelle ecchie alch aici kauniškių
šnek ose (apie Ma ijampolę, Vilka iškį, Ju ba ką) e nelle me idionali alch aičių (apie
Aly ų), ukšl u ilizza o žemaičių (k e ingiškių, a niškių, aseiniškių) šnek ose; lie.
s as, plg. LKŽ s y as, o. dial. s îw, le. sz ywny ‘pasi empęs, iesus: Kas p os y
jak swica ‘ iesus, jak ž akė (L S I 60); s y as LKŽ secondo, зафиксированный из
Куршėnų. Lie u os a mėse, specialmen e aka ų aukš aičių kauniškių, spili ęs
iesus, neapsikumpinęs, s ačias i lygus kaip ąs as ienmulinis, as š ý as (J). ~ le.
a ian š y as, incluso in F id icho Ku šaičio Lie u ių okiečių kalbų žodyną, i cui
da i accol i da Mažosios Lie u os lie u ių gy osios kalbos i spausdin ų šal inių.
CHARACTERIO SAVYBS
Lie. akýplėša (dū inys akìs + plėš i) ‘įžūlus, šiu kš us, nemandagus žmogus: Válo
augìn as ájkas áp akýplėša, . y. žėdnam akis d aska. Kas akis plėšia, p iešinas, as
akyplėša (J I 7) = le. esp essy as okodzio (dū inys d zeć + oko), d apieny ‘plėš us (L A II
8, L A III 4, J I 7). L. I inskis d apieny e čia plièszans, -nćzia (I
A icoli A icles 95 /
D ikalbiai žodynai kaip kul ū os eks ai
(XIX a. kun. An ano Juškos žodynų pag indu)
54). Us ojamas lie u ių a mėse ( aka ų aukš aičių kauniškių, šiau ės žemaičių
k e ingiškių) e en a o in bend inę kalbą; lie. jumpé kis ‘kas p ikibęs, p isijungęs ~ le.
p zywiązany jak kleszcz ‘p ikibęs kaip e kė (L j I 5); Jono Jablonskio nella eda a
pa e o nisce jmpe kė, -kės (plg. o. Jung e chen) ‘poniu ė (le. panienka) (dicoma
paniekinamai): Quella mo iška lo (kelei ia) jumpe kė, i.e. p ijung a a lui, come e kė
įsiu b a (sc.,,įsisiu busi) (J II 687). Jumpe ke gasužeis aikščiojo (J II 687), plg. jumpé kis,
-ė LKŻe зафиксирован из А. Juškos слодино. Da plg. jùmp o a ‘panelė (plg. o.
Jung au) ha anche un occo nega i o: jump o a non paga né di che la o ello;
зафиксированный Пилыпо Руигио литовскихвкецкіх и вкецкихлитовских языков
слодыне, Влияуса Кальвайца P ūsijos lie u ių dainose (Kal ai is 1905: 123), Augus o
Шлейхер Les Li auisches Lesebuch und Glossa (Schleiche 1857: 172), spesso
pasi ai an ys A Aškos записанными песнями, а также Людвика Рузое (1935, 1937) и
сборник данов Лескиена и Карла Брюг (Les B ugkien, 1882: 65), a .
K is ijono Donelaičio; lie. ge lis = le. dob u ki (L G I 19), Ø ozkosznik (‘blaimin as) (L G II 34),
dob y człowiek (šis ek i alen na eden je J. Jablonskio, i am same označeno, že Juškos
pa a o as blažen ozkos ‘znik as, koji je je odada ęs blaimai) (J II 429). Plg. Swil, come e
L. I inskio (I 460) diziona io, signi ica ‘goslininkas, askazninkas, co ela o con goslus
‘gašlus, geidulingas e aškažnas ‘išdykęs, di e mas. A. Juška p obabilmen e ole a a
ques o appella i o da e un'al a signi ica i ì s uma u ì ‘ oks, che o nisce benedizione
agli al i. LKŽe ques a pa ola signi ica ‘ge as uomo, ge u is: Is šelmio ge ulio nepada ysi
(Valkininkai, Va ėnos .). L. I inskio dob u ki è būd a dis, ado o come ge inku is,
ge inkučia (Giaŕnkŭ is, -ŭćzia I 46); lankus žmogus (L M II 48 , L M d 45. L M II 48 , L M d 45). In
linguaggio Li uaneo ques o signi ica silpna alį, nuolankų, acilmen e al i in luenziliamo
lie. minkš pa is sakoma menkinamai apie ne ykusį, iš ižusį y ą, pažodžiui
eiškia ‘minkš as kiaušinis’ = le. eksp esy as miękojaj ‘człowiek uległy / nuo-
uomo; da plg. lie. minkšp ó is (L M II 49), minkšp is (L M d 45) = le. słaboumny; lie. ki šlys.
Ques o signi ica o della pa ola A. Juška spiega ilus aciniu esempio: Ku s kì šina, é zina
ki s žmónes, s ki šlys ~ le. esp essy as ozjuszyciel ‘siu in ojas, ni š in ojas (L k I 41,
J III 129). Analogamen e spiega F. Ku šai is nel suo diziona io ki šin ojis: Ki šin ojis ku s
ki šina (K I 67). Ques o i olo desc i e uomo di, che al i i i a, puzzina, pjudo. L. I inskis
būd a dį ozjuszony e čia įbingęs (= insiu ęs), pa akęs, įdūkęs, įšėlęs (I 456).
Senza con es o da polkiško con o mi à è di icile ic ea e esa amen e il
signi ica o. La pa ola ozjuszyciel ne a ojamo né nell'a uale comun inessa
pa ló, né a mėse, ma ali s u u e, la cui base cos i uisce s o ico da ybinis lenkų
kalbos modelis con o man u -iciel -yciel, po e a esis e e allo a nella a oseno. A.
Juškos žodyne lenkiškoje ma e iagoje da ybos su nomen agen is eikšme (plg.
96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
VILIJA SAKALAUSKIENĖ, ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA
g abiciel, g yziciel, nagliciel, s aszyciel, zwodziciel) esempi di sono abbas anza
mol i. Allo s esso modo può esse e che A. Juška pe seguendo la aduzione
sime iali à ale a o esegui o e il nome lui s esso ha c ea o da eiksmažodžių
eikslų po ų: ozjuszyć į . ozjuszać eik. ‘p i es i ( es i) ino pasiu imo, įsiu in i
(siu in i) o ozjuszyć się į . ozjuszać się eik. ‘ni įš i (ni š i), a abbia i (pieg i),
ni š i su qualcosa pe qualche agione.
Da plg. sime iche s u u e dū inius: lie. a ėłkge is = le. wodkopój, gi uoklis (L
A II 106): Tèn a ėłkge ej, usidá ę į ú zdinę, gé ia (J I 107); Nel diziona io I inskio è
egis a o gi ŭklis ‘pijak (I 279).
Mol i menziona i pa ole ondamen o del signi ica o nega i o emo i o appo o del
pa la o e con nomina o sogge o. È la sua opinione sul alo e di un ce o uomo, e
quella opinè iene p esen a a non come logica soluzione, ma come espe ienza o
sen imen o del pa lan i pe sona. In ques e pa ole è egis a a una alu azione
nega i a. ELGESYS, GIVENIMO BŪDAS, FAIKLA Lie. baładóšıus ., baładošė m.: Kas
pa nak ìs báłdos, as baładóšius (J I 186) ~ le. łuk (L B I 3); wałęsający się,
łuczący się ‘besi ankan is (J I 186). A. Juška anco a o nisce sinonimo pabalda.
Aki aizdu, che li e iška o ma del e mine desc i e uomo, che ankosi, ainiojasi
no e, . y. nak ibalda. Men epuò polkų lingua co ispondmenyn piu os o signi ica in
senso gene ale ‘slampinė oją, łazik, łazęga < iz eiksm. łuc się ‘keliau i kažku be
ikslo, być niezna ku , slampinė i, bas y is, anky is, da Mažosios Pie ų Lenkijos
a mių łuk ‘žmogus, che ama anky is, anche a mėse usa a come p a a dė,
quando si pa la di užgaulų būdą, specialmen e u in omeny mo e is; lie.
łájdo u ininkas (L L II 4, L Bug Als) ~ le. pog zebnik, (Swil) p zes ‘ en, mis, o ganizza
k ó y zajmuje się pog zebem, u ządza pog zeb / as, ku is ūpinasi laido u ė-
laido u es. Analogamen e e L. I inskio ododyne pog zebnik e ciamas Łjdo ojas ‘kas
laidoja mi usį, bŭdininkas (?) (I 296). Semb a che A. Juška polkų lingua co ispondmenį
pog zebnik pe cepì come uno u ių pa e ì. Tokia signi ica o ques o nome è usa o in
Silezija e Kašubuos. LKŽe è anche da a ale signi ica o di laido u ininko. Qui è e A.
Juškos ase: Laido u ininkai i o a da kapų, nel quale laido u ininkai eikiausiai
signi ica anche ‘pa icipan i delle laido u ių; lie. pi ágininkas = le. pi onik ‘ en co
piecze i endeje pi ogi col, che kepa i pa da inėja pi agus (L p I 83); secondo SWil ‘ en,
co pi ogi obi, p zedaje lub jadać je lubi colui, che a pyga us, endda inėja o
p e e sa lo o algy i, plg. lie. / py gininkas ‘kondi e is, pi agų kepėjas. Ques o nome è
egis a o
Jono Hen iko Kuncmano dizodine (chiama o K auzės dizodine), nel suo diziona io lo
è s a o egis ęs e F. Ku šai is, anche menziona o B e kūno Biblijoje, usa o
A icoli A icles / 97
D ikalbiai žodynai kaip kul ū os eks ai
(XIX a. kun. An ano Juškos žodynų pag indu)
a mėse: y ų aukš aičių pane ėžiškių (G ūžiuose, Pas alio .) e pie ų žemaičių
aseiniškių (apie Tau agę).
SOCIALINIS STATUS (DICHOTOMINIS
BENDRUOMENS DIVISIIMAS IN PONUS,
BAJORUS IR VALSTIEČIUS)
mol o gausi g uppo dei nomi in lingua Li uania è con la base pa ola bajo as, ecc.: lie.
bajó as, - ė (L B I 2, L B II 3, J I 183) ‘p i ilegijuo as žem aldys, pp . medio du a inis ;
p i ilegia i o igine uomo, šlėk a: Io da Laudės3 bajo , e u ka čiu asis4. À skydas
muzikas nu bajo u, .y. esclusi iamo. Jinai bajo ė da nascima e po y u bajo ė (J I
183184). Ques a pa ola cono azione dei li uanici pa lando XIX a. è neu ali, pozi y i.
Pe an o si può de a e il segno dell'uguaglianza: = le. co ispondmenys della lingua
boja ‘bajo as, szlachcic ‘bajo as. Nel manosc i o A. Juška è s a o egis a o
yce z ‘ i e is (L B I 2), boha y ‘did y is (L B II 3). Tu a ia in e sione imp uden i già
solo szlachcic (J I 184); lie. bajo áj ė = le. ‘dama lub panna z odu szlacheckiego, có ka
szlachcica dama o ponia da bajo ų giminės, bajo o duk ė (J I 183); lie. bajo kas = le. 1.
denominazione deminu y inis che eiškian i ‘(mały) syn szlachcica (mažą) bajo o sūnų);
2.‘biedny szlachcić (ne o o bajo as); 3. (su gailesčio a spal iu) ‘szlachcina (bajo ėlis)
(L B III 4); imp usdin ame a ian e: syn szlachcica; biedny szlachcic; szlachcina (J I 184);
LKŽe seconda e e zia signi ica i non za issa i; lie. bajó edis: Bajó edis ý a ádas
bajó ų (J I 184) ‘p zywódca boja ów (bajo ų adas)~ le. dial. ma szałek ‘guido as,
ce imonialo conosco o; il più al o g ado mili a e ancūzì in epoca Napoleone I e III;
anziano; del ma imonio anziano pa ecipan e e k . (PolŽ I 443). LK Ma shŽalka ha s a us
di pe sona di igen e: 1. ‘pe sona che amminis a, di ige nell'appa a o dello S a o
eudale;
bajo ų adas’; 2. ‘iškilmėms ado aujan is asmuo’; 3. ‘pi šlys’; 4. ‘ es u ių pul-
ko daly is’.
Ma szałek (plg. idu amžių o. ma schalk ‘ka ališkosios šeimos a nas) ques o è un e mine
s o ico ‘XVXVIII a. p imo minis a, dello s a o a nau ojas, 3 Liaudė il nome della egione s o ico,
che è Ne ėžio des ino gian o bajo kaimių, p incipalmen e ap inkamų PociūnėliųDo nu os uože.
Li uania bajo us abbas anza mol i da i o niscono ine XVI a. Raseiniai e e a i del ibunale,
acquis ope da imo e k . documen ai (LE
XIV 501502).
4 Ka čiuo asis ‘p as o, i capelliis apsileidęs.
104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
VILIJA SAKALAUSKIENĖ, ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA
wi h e e ence o his/he physicali y, psyche and men ali y, exp essing o emo ions,
ela ion o o he /alien, p ac icing eligion and i uals.
Į eik a m. 4 ap ile 2017 d.
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius, Lie u a
ilija[email p o ec ed]
ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA
Ins i u e o Sla ic S udies, Polish Academy o Sciences
J. Ba oszewicza g. 1B/17, 00-337 Wa szawa, Polska
zo [email protected]