KLAUS GEYER

Pietų Danijos universitetas Odensėje

Mokslinių tyrimų sritys: kalbos variacija, substandartinės atmainos, skaitmeninė pragmatika, medijų lingvistika, lyčių lingvistika, vokiečių kalba kaip užsienio kalba, specialioji komunikacija, audiovizualusis vertimas.

DOI: doi.org/10.35321/all83-12

KO GALIMA IŠMOKTI IŠ TARMĖS KALBOS VADOVĖLIŲ APIE NEPROFESIONALIĄJĄ DIALEKTOLOGIJĄ IR NEPROFESIONALIĄJĄ LINGVISTIKĄ

Ko galima išmokti iš tarmiškų pasikalbėjimų žinynų, priskiriamų nemokslinei dialektologijai ir kalbotyrai

ANNOTACIJA

Keliautojams ar pirkliams skirti pokalbių vadovėliai paprastai orientuojami į standartines atmainas ir taisyklingą kalbos vartoseną. Tarmių pokalbių vadovėliai, bent jau vokiečių kalbos atveju, yra palyginti jaunas reiškinys. Atrodo, kad jų paskirtis kitokia nei įprastų pokalbių vadovėlių: jie kuriami (ir perkami) ne tam, kad palengvintų bendravimą su žmonėmis, kurių kalbos žmogus nepakankamai moka, o vien pramogai. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip tarmių pokalbių vadovėliai tiek makrolygmeniu, tiek išsamiau pasitelkia liaudiškąsias lingvistines nuostatas ir įsitikinimus, kad atliktų šią funkciją.

RAKTINIAI ŽODŽIAI: pokalbių vadovėliai, tarmių pokalbių vadovėliai, liaudiškoji dialektologija, liaudiškoji lingvistika, vokiečių tarmės.

ANOTACIJA

Pasikalbėjimų žodynėliai keliautojams ar prekeiviams paprastai būdavo parašyti bendrine ir taisyklinga kalba. Tarmiškų pasikalbėjimų žinynai yra gana naujas reiškinys, ypač vokiečių kalboje. Atrodytų, kad ir jų tikslas būtų kiek kitoks nei įprastų pasikalbėjimų knygelių, nes pirmieji nėra leidžiami (ir parduodami) tam, kad palengvintų bendravimą su

248

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Was man aus Dialekt-Sprachführern für die Laiendialektologie und Laienlinguistik lernen kann

žmonėmis, kurie nepakankamai gerai įvaldę kalbą, jie labiau orientuoti į teigiamą skaitytojo emocinę būseną. Šiame straipsnyje analizuojama, kaip makrolingvistiniu aspektu tarmiškų pasikalbėjimų žinynuose išsamiai pasinaudota liaudies kalbinėmis nuostatomis, tikintis, kad jos atliks minėtą funkciją.

ESMINIAI ŽODŽIAI: pasikalbėjimų žodynėliai, tarmiškų pasikalbėjimų žinynai, liaudies (nemokslinė) dialektologija, liaudies lingvistika, vokiečių kalbos tarmės.

1. ĮVADAS

Keliautojams ir pirkliams skirti kalbos vadovėliai egzistuoja jau daugelį šimtų metų, tačiau tik atsiradus ir plėtojantis šviečiamajam bei laisvalaikio turizmui jie tapo stabilia tekstų rūšimi, kurios pagrindines struktūras ir tematiką vis dėlto galima atsekti iki ankstesnių ir senesnių pirmtakų. Šiuolaikiniai kalbos vadovėliai paprastai orientuojami į standartines atmainas. Šnekamoji kalba ar slengas įtraukiami tik išimtiniais atvejais. Ypatingą kalbos vadovėlių grupę sudaro tarmių kalbos vadovėliai, kuriuos jau kelerius metus į rinką išleidžia keli leidėjai. Iš pirmo žvilgsnio tarmių kalbos vadovėliai atrodo labai panašūs į žinomus standartinių atmainų kalbos vadovėlius, tačiau atidžiau juos ištyrus išryškėja esminis funkcijos skirtumas: standartinių kalbų vadovėliai pirmiausia yra bendravimo pagalbinės priemonės, o tarmių kalbos vadovėliai, regis, daugiausia skirti pramogai. Galima nustatyti nemažai aspektų, dėl kurių tekstų rūšis „tarmių kalbos vadovėlis“ atrodo esanti vertingas neprofesionaliosios arba suvokimo dialektologijos, taip pat apskritai neprofesionaliosios lingvistikos tyrimo objektas.

Šis straipsnis grindžiamas plačia neprofesionaliosios lingvistikos samprata.^¹ Pagal Niedzielski, Preston (2000: viii) koncepciją Folk Linguistics neprofesionalai suprantami kaip „those who are not trained professionals in the area under investigation“ – kalbą laikant tyrimo objektu tai reiškia didžiąją kalbinės bendruomenės dalį. Be to, kalba ypač tinkama neprofesionalų domėjimuisi, nes ji lengvai prieinama tiesiogiai, be specialios įrangos ar specialių žinių, ir yra beveik visur. Kalbinių bendruomenių nariai turi savų idėjų ir nuomonių apie kalbą bei kalbas, nors jas kai kur gali stipriai veikti mokykloje įdiegtos normos ir taisyklingumo sampratos. Nepaisant to, sampratos

^¹ Išsamiau apie tai žr. Geyer 2021.

Straipsniai / Articles

249

KLAUS GEYER

neprofesionalų kalbos, kaip objekto, sampratos sudaro itin reikšmingą lingvistikos tyrimų sritį. Čia vartojama neprofesionaliosios lingvistikos samprata apima du dalykus: viena vertus, tai neprofesionalų ir neprofesionaliųjų kalbos stebėjimas, kuris, atsižvelgiant į duomenis, metodus, hipotezes, analizes ir interpretacijas, neatitinka galiojančių kalbotyros standartų, dažnai labiau grindžiamas vertinimo nei pažinimo siekiu, ir paprastai skirtas neprofesionalams. Kita vertus, neprofesionalioji lingvistika taip pat apima mokslinės lingvistikos atliekamą šio kalbos stebėjimo tyrimą. Pavyzdžiui, liaudies etimologijos sąvoka, kuria „istorinė kalbotyra su žiupsneliu pasipūtimo [...] išreiškia neprofesionalų klaidingą etimologizavimą, priešingą mokslinei etimologijai“ (Augst 2002: 144), taigi laikytina iš esmės neprofesionaliosios lingvistikos sąvoka.^² Taip pat paminėtinos gausios vardų knygos, turinčios padėti tėvams parinkti tinkamą vardą vaikui – dažnai remiantis „tikrąja“, t. y. istorine, reikšme (pvz., Weitershaus 2004). Vis dėlto bene svarbiausia neprofesionaliosios lingvistikos tema vokiečių kalbos srityje yra kalbų kontaktas, kalbos variacija ir kalbos kaita bei jų vertinimas. Tai, pavyzdžiui, diskusijos apie anglicizmus, kiek anksčiau – apie rašybos reformą, o šiuo metu – apie lyčių žymėjimą kalboje. Pokyčiai paprastai vertinami neigiamai. Be įvairių komunikacijos ir stiliaus patarimų^³, neprofesionaliojoje lingvistikoje svarbų vaidmenį atlieka nurodymai apie kalbos taisyklingumą ir jo ribas, tariamą kalbos „logiką“ ar populiarias kalbos „klaidas“. Kalbos stebėjimo, atliekamo neprofesionalų, tyrimų srityje, be vokiečių kalbai pamatinio Antos (1996) tyrimo, pirmiausia minėtini Prestono (nuo 1982 m.) darbai apie neprofesionaliąją arba suvokimo dialektologiją, ypač du novatoriški leidiniai Handbook of Perceptual Dialectology (Preston 1999 ir Long, Preston 2002). Vokiečių kalbos tyrimams anksti svarų indėlį pateikė Hundt (1992). Neprofesionalioji dialektologija pasiekė ir mažesnes kalbines bendruomenes, plg., pavyzdžiui, Aliūkaitė et al. (2017) apie lietuvių kalbą. Taigi neprofesionalioji dialektologija yra pagrindinė neprofesionaliosios lingvistikos sritis.^⁴

² Kad vadinamoji liaudies etimologija lingvistiškai gali būti labai informatyvi ir turi savo vietą „sinchroninės etimologijos“ rėmuose, aptaria Augst (1975, 2002).

³ Taip pat žr. Strauss (2018) tyrimą apie retorikos patarimus.

⁴ Pastaraisiais metais kitos kalbotyros disciplinos taip pat buvo tiriamos atsižvelgiant į jų neprofesionaliosios lingvistikos sampratas, plg. Albury (2014) apie kalbos planavimą ir kalbų politiką, straipsnius Hardy, Herling & Patzelt (2015) apie neprofesionaliosios lingvistikos diskursus apie kalbą

250

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Was man aus Dialekt-Sprachführern für die Laiendialektologie und Laienlinguistik lernen kann

Vis dėlto iki šiol tarmių kalbos vadovėliai, regis, nebuvo tirti iš neprofesionaliosios lingvistikos perspektyvos, nors, kaip bus parodyta toliau, tai yra išties prasmingas uždavinys.

Straipsnis išdėstytas taip: tolesniame 2 skyriuje aptariama tekstų rūšis „kalbos vadovėlis“. 3 skyriuje nagrinėjami Kauderwelsch tarmių vadovėliai, kuriuos leidžia leidykla „Reise Know-How“ ir kurie sudaro analizės duomenų bazę. Jie tiriami iš neprofesionaliosios dialektologijos perspektyvos (4 skyrius). 5 skyriuje pateikiama pasirinkto tarmių vadovėlio („Frankų tarmė – Frankų vokiečių kalba“) pavyzdinė mikroanalizė. Galiausiai 6 skyriuje apibendrinami rezultatai ir apžvelgiamos tolesnių tyrimų perspektyvos.

2. KALBOS VADOVĖLIO TEKSTŲ RŪŠIS

Kalbos vadovėliai laikytini palyginti jauna tekstų rūšimi, kuri pradėjo įsitvirtinti tik kartu su kelionių vadovais (pvz., Baedeker) XIX a. viduryje, augant turizmui, ir kurią, kaip spėja Nadobnik (2019: 415), galbūt netrukus vėl padarys nereikalingą vertimo programėlės ir panašios pagalbinės priemonės.

Trumpai pažvelgus į istorinius pirmtakus atsiskleidžia stebinantis struktūrinis tęstinumas. Pasak Shaik (2014), Dunhuang rankraščiuose, datuojamuose X a. pabaiga, pateikiama pokalbio pagalba keliautojams Šilko kelyje ir (budistų) piligrimams, vartojantiems kinų, sanskrito ir sachų kalbas (sachų kalba – rytų iranėnų kalba). Dar šiek tiek senesni yra Kasseler Glossen, IX a. pradžios lotynų ir senosios aukštaičių vokiečių kalbų poros, pateiktos bavarų tarme. Juose, pavyzdžiui, yra ši, iš šiandienos perspektyvos su krašto pažinimu susijusi ištrauka (Glück 2002: 68):

Romėnai yra kvaili, išmintingieji – menki; išminties romėnų kalboje nedaug, kvailybės jie turi daugiau nei išminties. Kvailiai yra bailūs, išmintingieji – narsūs; kvailybės tarp bailių daug, o išmintingųjų – daug daugiau.

„Valonai yra kvaili, bavarai – protingi. Valonų išmintis menka, jie turi daugiau kvailumo nei išminties“

(prancūzakalbiame) internete arba Cruz-Ferreira (2011), taip pat Pasquale (2011) ir Pasquale & Preston (2013) apie neprofesionaliosios lingvistikos sampratas, susijusias su pirmosios ir užsienio kalbų mokymusi bei mokymu.

Straipsniai / Articles

251

KLAUS GEYER

IX a. pabaigai taip pat priskiriami Altdeutschen Gespräche – „tam tikra pokalbių knygelė, kurioje pateikiami vokiški smuklės dialogai su vertimais į lotynų kalbą“ (Glück 2002: 68).

Svarbų vaidmenį kalbos vadovėlio tekstų rūšies raidai atlieka vis minimas (pvz., Hendricks 2014: 29; Gernentz et al. 1988: 21–23) italų ir vokiečių kalbų vadovėlis Liber in volg a ro, parengtas Georgo von Nürnbergo, kuris, kaip pabrėžia Eder (2010: 57), yra ir pirmasis vardu žinomas vokiečių kalbos kaip užsienio kalbos mokytojas. Italų pirkliams, bendraujantiems su aukštaičių vokiečių kalbos vartotojais, skirtą vadovėlį sudaro trys dalys: pradžioje pateikiami pagal dalykines sritis sugrupuoti žodžiai ir posakiai, po jų – tam tikras kaitybos formas turinčių veiksmažodžių sąrašas, o pabaigoje – du „prekybiniai dialogai“ (Pausch 1972: 37). Vėlesni, jau išspausdinti vokiečių kalbos mokymosi leidiniai iš tiesų orientuojasi į Georgo von Nürnbergo kalbos vadovėlio struktūrą (plg. Glück 2002: 419f.).

Naujaisiais laikais nuo XIX a. pavadinimas Baedecker tapo pradedančios kelionių demokratizacijos simboliu. Ji sukūrė visiškai naują kelionių vadovų poreikį, todėl kalbinio bendravimo pagalbinės priemonės taip pat tapo svarbesnės. Baedecker leidykloje 1836 m. pirmą kartą išleidžiamas The Traveller’s 2019 Manual of Conversation in English, German, French and Italian, 1864 m. pasirodo leidiniai vokiškai ir prancūziškai kalbantiems asmenims, o 1883 m. – Kurzer Leitfaden der russischen Sprache nebst Gesprächssammlung und Vocabular (leidimas prancūzų kalba Manuel de langue russe 1893 m., anglų kalba Manual of the Russian Language 1914 m.) (plg. Hinrichsen 1983, 1991). Baedecker kelionių vadovas Schweden und Norwegen nebst den wichtigsten Reiserouten durch Dänemark; Handbuch für Reisende, išleistas 1879 m., nuo pat pradžių išsiskiria tuo, kad jame yra skyrius „Danų, norvegų ir švedų kalbų mokslas: gramatika, posakiai, kelionėms skirtas žodynėlis“, kaip tai iki šiol dažniausiai būna šiuolaikiniuose kelionių vadovuose.

Specializuoti kalbos vadovėliai yra ne tik palyginti jauna tekstų rūšis, bet iki šiol taip pat beveik netirti, bent jau lingvistikos perspektyvoje. Išimtis – neseniai paskelbtas Nadobnik (2019) darbas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama vokiečių ir lenkų kalbos vadovėlių palyginimui, tačiau jame taip pat pateikiama nemažai svarbių įžvalgų apie tekstų rūšį apskritai.

Atsižvelgdamas į skaitmenines technines galimybes, Nadobnik kalbos vadovėlį plačiai apibrėžia kaip daugiausia kelionėms (ar kitiems komunikacijos tikslams, taip pat savarankiškam mokymuisi) tinkamą žinyną (dažniausiai kišeninės knygelės pavidalo, bet ir duomenų bei (arba) garso laikmenose, pavyzdžiui, kaip „iPhone“ programėlę arba

252

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Was man aus Dialekt-Sprachführern für die Laiendialektologie und Laienlinguistik lernen kann

MP3 failą), kuriame pateikiami kalbinės veiklos modeliai tipiškose kasdienio gyvenimo situacijose (kartu pateikiama ir kita informacija, be kita ko, apie tarimą, gramatiką, krašto pažinimą; taip pat būna žodžių sąrašų arba žodynas), skirtą asmenims, nemokantiems užsienio kalbų arba turintiems menkų jų žinių (Nadobnik 2019: 141).

Nepriklausomai nuo medžiaginės terpės, remiantis Nadobnik (2019: 135), kalbos vadovėlio konstituciniais elementais galima laikyti: 1) įvadinę dalį su įvadu ir turiniu bei 2) komunikacinių veiksmų modelius (pavyzdinius sakinius, dialogų sekas, dialogus) kaip pagrindinį elementą. Kiti svarbūs elementai yra: 3) žodžių rodyklė žodžių sąrašų arba mažų žodynėlių forma (raštu ir, jei reikia, vaizduose), 4) glausta gramatika ir 5) tarimo nurodymai, kurie a) pateikiami garso perteikimu transliteracijos arba fonetinės transkripcijos būdu ir (arba) b) demonstruojami garso laikmenose, tokiose kaip garso kasetės, CD, MP3 failai. Be to, esama 6) grafinių elementų, pavyzdžiui, žemėlapių, iliustracijų, nuotraukų, lentelių ir vaizdinių lentelių, skirtų rodyti, taip pat 7) kitų elementų, pavyzdžiui, laiškų pavyzdžių ar krašto ir kultūros pažinimo informacijos.

Tolesniame skyriuje pristatomi Kauderwelsch kalbos ir tarmių vadovėliai.

3. KAUDERWELSCH KALBOS IR TARMIŲ VADOVĖLIAI

3.1. Kauderwelsch kalbos vadovėliai

Leidyklos „Reise Know-How“ Kauderwelsch kalbos vadovėlius reikia vertinti besiformuojančio individualaus kelionių su kuprine turizmo aštuntajame dešimtmetyje kontekste, kai mažą biudžetą, bet didelį susidomėjimą lankomų, tariamai egzotiškų šalių žmonėmis ir kasdiene kultūra, o ne pirmiausia aukštosios kultūros paminklais turintys keliautojai turėjo pripažinti įprastų kelionių ir kalbos vadovėlių netinkamumą.

Straipsniai / Articles

253

KLAUS GEYER

Po keleto pirmtakų, pasirodžiusių autorių grupėje „Globetrotter schreiben für Globetrotter“, 1981 m. išleidžiamas pirmasis kelionių vadovas, o netrukus, nuo 1983 m., į rinką patenka ir pirmasis Kauderwelsch kalbos vadovėlis – tomas „Indonesisch (Bahasa Indonesia)“. Iš pirmo žvilgsnio gali nustebinti serijos pavadinimo Kauderwelsch pasirinkimas, nes, pavyzdžiui, Vokiečių kalbos skaitmeninis žodynas (dwds.de) Kauderwelsch reikšmę nurodo kaip „paini ir nesuprantama, klaidinga kalba“, o internetinis Duden žodynas (duden.de) – „iš kelių kalbų sumaišyta, nesuprantama kalba, kalbėjimo būdas“; tačiau neigiama denotacija ir konotacija (dwds.de: „menkinamasis“) leidyklos serijoje apverčiama į teigiamą reikšmę: „kalbinis bandymo susikalbėti su žmonėmis, kurių kalbos nemoki, rezultatas“.^⁵

Šiuo metu (2020 m. liepa) kalbos vadovėlių seriją sudaro 248 tomai, siūlomi kaip A6 formato kišeninės knygelės, kurių apimtis – 120–160 puslapių, o kaina dažniausiai nesiekia 10 eurų. Kalbos vadovėliai taip pat prieinami elektroniniu PDF formatu ir didžiąja dalimi papildyti garso medžiaga: garso failais, kuriuose įrašyti raštu pateikti pavyzdiniai žodžiai ir sakiniai. Leidėjo duomenimis, seriją sudaro 137 „oficialiosios kalbos“ (žr. kauderwelsch sprachführer), o daugiacentrių kalbų, turinčių dideles kalbines bendruomenes, pasiūla labai įvairi: 18 pavadinimų ispanų, 14 anglų, 12 arabų, 7 prancūzų kalbai; taip pat leidžiami 18 vokiečių kaip užsienio kalbos vadovėlių, 11 slengo vadovėlių, keli kulinariniai kalbos vadovėliai ir, žinoma, serija „Dialekt“ – vokiečių kalbos tarmėms.

Kaip matyti iš tomų įvado (čia pavyzdžiu imamas 1999 m. 54 tomas Litauisch), Kauderwelsch kalbos vadovėliai laikomi „kalbėjimo vadovėliais“, kurių padedamas galima išmokti „iš tikrųjų“ kalbėti ir suprasti „žmonių gatvėje“ kalbą (Jähnert 1999: 6). Pabrėžiama, kad gramatikos taisyklių perteikimui ir formulavimui skiriama nedaug dėmesio. Gramatikos reiškiniai įvardijami vokiškosios pagrindinės mokyklos didaktikoje žinomais, su­vokietintais terminais: 1., 2. ir t. t. Fall (vardininkui, kilmininkui ir t. t.), Vor- ir Nachsilben (kai turimi omenyje priešdėliai ir priesagos), Verhältniswörter (prielinksniams), Mittelwörter (dalyviams)

⁵ Kauderwelsch etimologija nėra galutinai aiški: antrasis junginio dėmuo –welsch, reiškiantis „romanų“, nekelia problemų, kitaip nei kauder-. Kaip galimos jo reikšmės nurodomi: Chūro gyventojų retoromanų kalba (aukštaičių vokiečių Kauer), kurių gyventojai esą garsėjo kaip keliaujantys pirkliai ir prekiautojai, arba kaudern reikšme „neaiškiai kalbėti, burbuliuoti (kaip kalakutas)“ (plg. Kluge 1989; Duden 2014).

254

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Was man aus Dialekt-Sprachführern für die Laiendialektologie und Laienlinguistik lernen kann

ir t. t. – praktika, kuri tik iš pirmo žvilgsnio padaro dalykus lengviau prieinamus. Vengiant tariamai sudėtingų skolinių, susipainiojama konceptualiai, pavyzdžiui, tarp laiko gramatinės kategorijos ir laiko apskritai, tarp giminės ir lyties ir t. t. Įsidėmėtina kalbos vadovėlių lingvistinė ypatybė – pateiktų pavyzdinių frazių ir sakinių vertimai pažodžiui: pradinė kalba pusjuodžiu šriftu, neskaidant vienetų žemiau žodžio ribos, pateikiama pirmoje eilutėje, po ja eina eilutė su leksinėmis ir gramatinėmis žodžių glosomis, o galiausiai pateikiama idiomatinė vertimo į vokiečių kalbą eilutė; plg. šį pavyzdį iš Jähnert (1999: 74):^⁶

Ar gālima rūkýti?

FW galima rūkyti?

Ar galiu rūkyti?

Šis kalbinių struktūrų išryškinimas be aiškios metakalbinės informacijos, pavyzdžiui, gramatikos taisyklių forma, turėtų suteikti kalbos vadovėlių naudotojams galimybę savarankiškai, pasitelkiant žodžių rodyklę, kurti naujus sakinius pagal esamus modelius.

3.2. Kauderwelsch tarmių vadovėliai

Iš esmės Kauderwelsch ^{Dialektführer} serijai galioja tie patys struktūros ir apipavidalinimo principai kaip ir kalbos vadovėliams; tik atsisakoma glosavimo, tikriausiai todėl, kad jis nelaikomas reikalingu. Tiksline grupe įvardijami „atvykėliai“, kuriems turėtų būti paaiškinti „svetimai skambantys tarmių garsai ir posakiai“. Kad čia mažiau kalbama apie pagalbinę priemonę bendraujant su vietiniais gyventojais, o daugiau – apie pramoginę mediją, ypač aiškiai rodo daugkartinės nuorodos į sąvokas „humoras“, „kalbiniai gardumynai“ ir „vaizdinga kalba“ / „kalba kaip pasaulėžiūra“, plg.

^⁶ FW glosoje reiškia „Fragewort“ („klausiamasis žodis“, klausiamasis dalelytis); diakritiniai ženklai ˜ ir ´ paprastai nerašomi – jie rodo kirčio vietą ir pobūdį.

^⁷ Aiškiai pažymėtina, kad panašių produktų siūlo ir kitos leidyklos, plg., pavyzdžiui, serijas „Langenscheidt humorvolle Sprachführer: [X] für Anfänger“ (su [X] = Bairisch, Schwäbisch, Ruhrpott, Sächsisch, Fränkisch, Kölsch, Badisch); „Meine ersten 270 Wörter auf [X]“ (su [X] = Saarländisch, Bairisch, Hessisch, Schwäbisch, Fränkisch, Schweizerdeutsch, Kölsch, Trierisch), leidžiamas „Anaconda“ leidyklos Kelne; „Polyglott Dialektführer: [X]“ (su [X] = Bairisch, Schwäbisch), leidžiamas „Gräfe und Unzer“ leidyklos Miunchene.

Straipsniai / Articles

255

KLAUS GEYER

neprofesionaliosios dialektologijos požiūriu informatyvus serijos aprašymas (pavyzdžiui, iš kauderwelsch bairisch, remiantis internetine informacija apie Kölbl 2009):

„Kauderwelsch Dialekt“ pristato vokiečių tarmes ir šnektas. Originalūs žodžiai, posakiai, žodžių žaismas ir priežodžiai, kurių esama kiekvienoje šnektoje, ypatingas žmonių humoras ir jų kalbėjimo būdas – visa tai daro regioną spalvingą ir įdomų. Dėl paprastos fonetinės rašybos net ir nepatyręs žmogus gali išmokti beveik bet kurią tarmę. Tačiau tarmė niekada nėra vien kitoks kalbėjimo būdas – ji taip pat atspindi kitokį mąstymo, jausmų ir gyvenimo būdą. Todėl „Kauderwelsch Dialekt“ vadovėliai, trumpai supažindinę su fonetiniais ir gramatiniais ypatumais, iš karto sutelkia dėmesį į regionui būdingas frazes ir posakius. Laisvi posakiai ir kalbiniai gardumynai atskleidžia šios, dažniausiai vaizdingos, šnekamosios kalbos žavesį.“

Seriją Kauderwelsch Dialekt šiuo metu (2020 m. liepos duomenimis) sudaro 13 tomų. Jie apima didelę vokiškosios kalbinės erdvės dalį. Pavadinimuose vartojami tiek dialektologijoje įprasti pavadinimai (pvz., Sächsisch, Bairisch), tiek neprofesionaliosios lingvistikos pavadinimai (pvz., Ruhrdeutsch), pastarieji ypač tuomet, kai į tarmės regioną nurodoma miesto centro pavadinimu (pvz., Kölsch, Berlinerisch); tačiau ribos tarp jų ir urbanolecto ne visada aiškios. Dialektologijos požiūriu tai beveik neišvengiamai lemia netikslumus: pavyzdžiui, 106 tomas „Bairisch“ nagrinėja tik Bavarijoje vartojamą bavarų tarmę, o ne dialektologine prasme suprantamą bavarų tarmę, kuri rytuose ir pietuose gerokai peržengia Bavarijos ribas; Wienerisch (78 tomas) taip pat priklauso bavarų tarmių arealui, kaip ir Tirolio tarmė (236 tomas). 186 tomo „Fränkisch“ tema yra rytų frankų tarmė, t. y. tarmė regione Bavarijos šiaurėje, vadinamame Frankonija, tačiau ne Reino ar Mozelio frankų, vidurio frankų ir žemutinių frankų tarmės. 116 tome elzasiečių tarmė vadinama „alamanų vokiečių kalba“, nors 71 tomas „Schwiizertüütsch“ ir 127 tomas „Schwäbisch“ taip pat skirti alamanų tarmių regionams. Vis dėlto tarmių pavadinimus reikia suprasti kaip reikšmingus neprofesionaliajai lingvistikai, kaip aptariama tolesniame 4 skyriuje. Daugumai vokiečių kalbos vartotojų pavadinimą Kölsch tikriausiai lengviau lokalizuoti ir susieti su tam tikru įsivaizdavimu, nei (specialistų) dialektologinį pavadinimą Ripuarisch.

Recepcijos požiūriu įdomu, kurios tarmės serijoje pasirodė pirmiausia ir kurios buvo įtrauktos vėliau. Tai, be abejo, gali būti susiję ir su atsitiktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, tinkamų autorių prieinamumu

256

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Was man aus Dialekt-Sprachführern für die Laiendialektologie und Laienlinguistik lernen kann

šiuo požiūriu, vis dėlto atkreipia dėmesį tai, kad pirmiausia aptariamos ne Vokietijos Federacinei Respublikai priklausančios vokiečių tarmės⁸: šveicarų vokiečių kalba (pavadinta Schwiizertüütsch) kaip vidutinio VFR gyventojo požiūriu sunkiausiai suprantama atmaina, saksų tarmė kaip stereotipinis „VDR vokiečių kalbos“ atstovas ir Vienos tarmė kaip Austrijos vokiečių kalbos reprezentantė. Recepcijos požiūriu taip pat įdomu, kurie tomai buvo išleisti daugiausia pakartotinių leidimų, t. y. buvo ypač sėkmingi.⁹ Tai tomai Schwiizertüütsch, Wienerisch, Plattdüütsch ir Bairisch, kurie išleisti daugiausia kartų; tačiau visi jie rinkoje yra ir seniausiai. 1 lentelėje pateikiama serijos Kauderwelsch Dialekt tomų apžvalga.

1 lentelė. Išleistų serijos Kauderwelsch Dialekt tomų apžvalga.

Pavadinimas Tomo Nr. Pirmojo leidimo metai Dabartinis leidimas Šveicariškoji vokiečių kalba – konfederatų vokiečių kalba 71 1993 14-asis leidimas, 2014 m. Saksiškoji – tikroji vokiečių kalba 74 1992 8-asis leidimas, 2012 m. Vienos šnekta – kita vokiečių kalba 78 1992 11-asis leidimas, 2019 m. Kelnietiškoji – katedros miesto vokiečių kalba 105 1996 4-asis leidimas, 2009 m. Bairiškoji – tikroji bendrinė vokiečių kalba 106 1997 9-asis leidimas, 2019 m. Elzasietiškoji – alemanų kalba 116 2001 1-asis leidimas, išparduota Žemutinė vokiečių kalba – tikroji Šiaurės Vokietijos kalba 120 1998 9-asis leidimas, 2017 m. Švabiškoji – krašto vokiečių kalba 127 2000 6-asis leidimas, 2011 m. Berlynietiškoji – sostinės vokiečių kalba 139 2001 3-iasis leidimas, 2006 m., išparduota Rūro vokiečių kalba – regiono kalba 146 2001 6-asis leidimas, 2014 m. Frankiškoji – frankų vokiečių kalba 186 2005 6-asis leidimas, 2015 m. Hamburgo šnekta – Elbės ir Alsterio kalba 227 2013 2-asis leidimas, 2017 m. Tirolio šnekta – kalnų tautos kalba 236 2019 1-asis leidimas.

Čia svarbūs dar du kalbos vadovai iš leidyklos katalogo. Tačiau jie išleisti ne serijoje Kauderwelsch Dialekt, o įprastų kalbos vadovų serijoje. Tai ypač stebina kalbant apie 229 tomą „Austriškoji – Alpių krašto vokiečių kalba“ (1-asis leidimas, 2016 m.), nes šis tomas, priešingai nei „Schwiizertüütsch“, kaip dar vienas nacionalinis vokiečių kalbos variantas, pateikiamas ne kaip dialektas serijoje Kauderwelsch Dialekt, o kaip kalba tarp Kauderwelsch kalbos vadovų.

⁸ Atkreipkite dėmesį, kad Reise Know-How leidyklos būstinė yra Bylefelde.

⁹ Tačiau apie leidinių tiražų dydį informacijos nėra.

Straipsniai / Articles

257

KLAUS GEYER

O kalbos politikos lūkesčius atitinka tai, kad 104 tomas „Lëtzebuergesch – žodis po žodžio“ (1997, 6-asis leidimas, 2018 m.) priskiriamas kalbos vadovų serijai.

4. KAUDERWELSCH DIALEKTAS IR VOKIEČIŲ KALBOS DIALEKTŲ SALIENSAS

Šiame skyriuje liaudiškai lingvistinį Kauderwelsch dialektų vadovų matmenį siekiama išplėtoti pasitelkiant išplėstą salienso sampratą. Saliensas kaip „subjektyvus požiūrinis dydis“ (Lenz 2014: 89), remiantis Kerswill ir Williams (2002: 81), gali būti apibrėžtas kaip „lingvistinio elemento ar požymio savybė, dėl kurios jis tam tikru būdu tampa suvokiamai ir kognityviai iškilus“; taigi salienso samprata paprastai taikoma tik atskiriems kalbiniams požymiams. Tačiau čia ją siekiama taikyti ištisiems kalbinių požymių rinkiniams, t. y. neprofesionaliosios kalbotyros identifikuojamiems dialektams. Tai, kad dialektologijos ar kalbotyros neprofesionalams kai kurie vienetai (t. y. dialektai) yra perceptualiai ir kognityviai ryškesni nei ekspertams, ne kartą patvirtinta atitinkamais tyrimais; be to, dialektologijos ar kalbotyros neprofesionalų sudaryti dialektų inventoriai erdviškai pasiskirsto kitaip nei izoglosėmis grindžiamuose¹⁰ dialektologiniuose žemėlapiuose, kaip rodo atitinkamai nubraižyti dialektų žemėlapiai (plg., pvz., Hundt 2010).

Toliau pateikti trys tyrimai turėtų parodyti, kad dialektų pavadinimai Kauderwelsch serijos pavadinimuose sutampa su ryškiais neprofesionaliosios kalbotyros konceptais.

Pirmiausia paminėtinas Vokietijos dialektų populiarumo arba nepopuliarumo tyrimas, kurį atliko Allensbacho demoskopijos institutas (Allensbach 2008). Respondentai iš 17 dialektų pavadinimų sąrašo turėjo pasirinkti ne daugiau kaip tris elementus. Sąraše pateikti šie dialektų pavadinimai, čia išdėstyti populiariausių dialektų eilės tvarka:¹¹

¹⁰ Šioje vietoje būtų prasmingiau kalbėti apie heterogloses, nes rodoma įvairovė, o ne tapatumas; plg. Sihler (2000: 170; išskirta originale): „Techninis linijos, žyminčios kalbinio požymio pasiskirstymą, pavadinimas yra isogloss. Tai nevykęs pavadinimas tam, kas turima omenyje […], ir šiandien kartais vietoj jo vartojamas terminas heterogloss.“

¹¹ Mažiausiai mėgstamų dialektų eilės tvarka (išskyrus saksų dialekto vietą) iš esmės nesiskiria – tai rodo, kad kalbama ne apie mėgstamumą, o apie žinomumą.

258

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Was man aus Dialekt-Sprachführern für die Laiendialektologie und Laienlinguistik lernen kann

Bairiškoji – Šiaurės Vokietijos žemutinė kalba – Berlynietiškoji – Švabiškoji – Reino krašto šnekta – Heseniškoji – Saksiškoji – Frankiškoji – Pfalco šnekta – Badeno alemaniškoji – Vestfalijos šnekta – Meklenburgo šnekta – Rytų Prūsijos šnekta – Tiuringijos šnekta – Saro krašto šnekta – Silezijos šnekta – Pamario šnekta Sąrašas 1: Allensbacho (2008) dialektų pavadinimai, išdėstyti pagal populiarumą

Modifikuotame sąraše 2 kursyvu išryškinti tie dialektų pavadinimai, kurie taip pat vartojami serijoje Kauderwelsch Dialekt; Bayerisch pavadinimas Allensbacho tyrime laikomas lygiaverčiu Bairisch pavadinimui Kauderwelsch serijoje, taip pat Norddeutsches Platt ir Plattdüütsch bei Westfälisch ir Ruhrdeutsch.

Bayerisch (Bairisch) – Norddeutsches Platt (Plattdüütsch) – Berlinerisch – Schwäbisch – Rheinländisch (Kölsch) – Hessisch – Sächsisch – Fränkisch – Pfälzisch – Badisch-Alemannisch – Westfälisch (Ruhrdeutsch) – Mecklenburgisch – Ostpreußisch – Thüringisch – Saarländisch – Schlesisch – Pommerisch Sąrašas 2: Allensbacho (2008) dialektų pavadinimai, išdėstyti pagal populiarumą, palyginti su Kauderwelsch Dialekt serijos pavadinimais; sutapimai išskirti kursyvu

Taigi Allensbacho (2008) sąraše iš Kauderwelsch inventoriaus nėra Hamburgisch, Schwitzertüütsch, Wienerisch, Tirolerisch ir Elsässisch. Tai, viena vertus, dialektai, esantys už Vokietijos ribų, todėl Allensbacho tyrime jiems neteikiama reikšmė.^¹² Kita vertus, tai, kad neįtrauktas Hamburg(er)isch, gali būti paaiškinama tuo, kad Allensbacho tyrime jis laikomas standartiniu variantu, o ne dialektu.

Antrajame tyrime, pavadintame „Kaip žmonės Vokietijoje mąsto apie kalbą“ (Gärtig, Plewnia, Rothe 2010), be daugelio kitų aspektų, yra ir regioninių variantų simpatijos skyrius (3.3). Skirtingai nuo Allensbacho tyrimo, respondentai čia turėjo vartoti pačių pasirinktus pavadinimus.^¹³

^¹² Vis dėlto už Vokietijos Federacinės Respublikos ribų yra ir Allensbacho tyrime pasirinkti siūlyti dialektai Ostpreußisch, Schlesisch ir Pommerisch, t. y. dialektai, reprezentuojantys vokiečių kalbos arealą iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o tai gali atrodyti gana gluminama. Tačiau dėl kalbėtojų stokos šie dialektai ir taip beveik nebežinomi, todėl Allensbacho tyrime jie nuolat atsiduria pasirinkimo sąrašų pabaigoje: respondentai – nesvarbu, mėgstamas ar nemėgstamas dialektas – renkasi tik tuos dialektus, su kuriais gali susieti kokį nors vaizdinį.

^¹³ Klausimas anketoje suformuluotas taip: „25) Nepriklausomai nuo to, ar galbūt pats kalbate dialektu arba žemutine vokiečių kalba: ar yra tokių dialekto arba žemutinės vokiečių kalbos atmainų, kurios jums ypač patinka?“

Straipsniai / Articles

259

KLAUS GEYER

Sąraše 3 pateikiamas toks rezultatas – viršuje vėlgi yra Bairisch, kaip mėgstamiausias dialektas (Gärtig, Plewnia, Rothe 2010: 159):¹⁴

Bairisch – Norddeutsch / Platt – Schwäbisch – Sächsisch – Berlinerisch – Hessisch – Kölsch – Rheinisches Platt – Platt – Hamburgisch / Hanseatisch – Fränkisch – Badisch – Pfälzisch – Ruhrpott – Alemannisch – kiti Bavarijos dialektai – Österreichisch – Fryzų dialektai – Thüringisch – Westfälisches Platt – Saarländisch – Schweizerdeutsch – […]

Sąrašas 3: Labiausiai patinkantys dialektai pagal Gärtig, Plewnia, Rothe (2010)

Palyginus su Kauderwelsch Dialekt pavadinimais, gaunama tokia apžvalga (sąrašas 4); dar kartą kursyvu išryškinti tie dialektų pavadinimai, kurie taip pat vartojami serijoje Kauderwelsch Dialekt; ir čia tam tikri pavadinimai laikomi lygiaverčiais: Norddeutsch / Platt prilyginamas Plattdüütsch, o Ruhrpott – Ruhrdeutsch.

Bairisch – Norddeutsch / Platt (Plattdüütsch) – Schwäbisch – Sächsisch – Berlinerisch – Hessisch – Kölsch – Rheinisches Platt – Platt – Hamburgisch / Hanseatisch – Fränkisch – Badisch – Pfälzisch – Ruhrpott (Ruhrdeutsch) – Alemannisch – kiti Bavarijos dialektai – Österreichisch – Fryzų dialektai – Thüringisch – Westfälisches Platt – Saarländisch – Schweizerdeutsch – […]

Sąrašas 4: Labiausiai patinkantys dialektai pagal Gärtig, Plewnia, Rothe (2010), palyginti su Kauderwelsch Dialekt serijos pavadinimais; sutapimai išskirti kursyvu

Vėlgi neaiškus Alemannisch statusas, nes dialektologiniu požiūriu jis neabejotinai apima ir elzasietiškąją šnektą. Be to, palyginti su Kauderwelsch, trūksta Wienerisch – nors jį būtų galima priskirti Österreichisch, taip pat turistiniu požiūriu reikšmingo Tirolerisch (taip pat

Kurie? (Galimi keli atsakymai)“ (Gärtig, Plewnia, Rothe 2010: 281; išskirta originale).

Sutrumpintoje versijoje (plg. Gärtig, Plewnia, Rothe 2010: 158), kurioje čia pateiktas išsamus 40 pavadinimų sąrašas sutrumpintas iki 13 (kiekvienu atveju įskaitant nurodymus „nė vieno“ ir „visų“), staiga populiariausiu dialektu tampa „Norddeutsch“. Tačiau lieka neaišku, kas visa apimta po „Norddeutsch“. Vis dėlto Gärtig, Plewnia, Rothe (2010) pateikti procentai leidžia manyti, kad į bendrą kategoriją Norddeutsch, be „Norddeutsch / Platt“, įtraukiami ir dialektai, pavadinti „Platt“, „Hamburgisch / Hanseatisch“, „Friesische Dialekte“ (!), „Hannover“, „Mecklenburger Platt“, „Norddeutsch, nicht Niederdt.“ ir „Friesisch“ (!); tai ypač abejotina dėl žemutinės ir aukštutinės vokiečių kalbos variantų sumaišymo.

260

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Was man aus Dialekt-Sprachführern für die Laiendialektologie und Laienlinguistik lernen kann

Austrų kalba?). Akivaizdu, kad vokiečių respondentai dialektams už Vokietijos ribų netaiko itin smulkios diferenciacijos.

Išsamiausius rezultatus pateikia Hundto (2010) tyrimas, tačiau, priešingai nei du pirmiau minėti tyrimai, jis nėra reprezentatyvus, o tiriamasis. Penkių Vokietijos miestų (Drezdeno, Erlangeno, Freiburgo, Heidelbergo, Kylio), reprezentuojančių skirtingus dialektų arealus, dalyviai turėjo Vokietijos žemėlapyje pažymėti dialektų regionus ir vėliau juos pavadinti. Taip gauti 71 skirtingi (neprofesionalų) pavadinimai (ne mažiau kaip penki paminėjimai); 5 sąraše pateikti pirmieji 22 (kurių paminėjimo dažnis > 10%) (plg. Hundt 2010: 196, 201f.):

Bayerisch – Sächsisch – Schwäbisch – Berlinerisch – Plattdeutsch – Schweizerdeutsch – Hessisch – Fränkisch – Norddeutsch – Österreichisch – Kölsch – Badisch – Hochdeutsch – Thüringisch – Ruhrpottdeutsch – Saarländisch – Rheinländisch – Alemannisch – Friesisch – Wienerisch – Hamburgerisch Sąrašas 5: Dažniausiai minėti dialektų pavadinimai pagal Hundt (2010)

Palyginimas su Kauderwelsch pavadinimais, vėlgi laikant pavadinimus lygiaverčiais (Bayerisch ~ Bairisch, Plattdeutsch ~ Plattdüütsch, Schweizerdeutsch ~ Schwitzerdütsch ir Ruhrpottdeutsch ~ Ruhrdeutsch), pateikiamas 6 sąraše:

Bayerisch (Bairisch) – Sächsisch – Schwäbisch – Berlinerisch – Plattdeutsch (Plattdüütsch) – Schweizerdeutsch (Schwitzerdütsch) – Hessisch – Fränkisch – Norddeutsch – Österreichisch – Kölsch – Badisch – Hochdeutsch – Thüringisch – Ruhrpottdeutsch (Ruhrdeutsch) – Saarländisch – Rheinländisch – Alemannisch – Friesisch – Wienerisch – Hamburgerisch Sąrašas 6: Dažniausiai minėti dialektų pavadinimai pagal Hundt (2010), palyginti su Kauderwelsch Dialekt serijos pavadinimais; sutapimai išskirti kursyvu

Šiame tyrime dalyviai pateikė nemažai diferenciacijų, pavyzdžiui, Bayerisch (Oberbayerisch, 26 vieta ir Niederbayerisch, 29 vieta) arba Fränkisch (Mittelfränkisch, 31 vieta, Oberfränkisch, 32 vieta ir Unterfränkisch, 37 vieta), kurios remiasi vadinamųjų administracinių apygardų pavadinimais Bavarijos žemėje – tai administraciniai vienetai, esantys žemiau federacinių žemių lygmens, ir aiškiai nėra dialektologiniai pavadinimai. Taip pat verta paminėti, kad Hundto (2010) tyrime aptinkami net Tirolerisch ir Elsässisch – atitinkamai 48-oje ir 51-oje vietose.

Straipsniai / Articles

261

KLAUS GEYER

Šio palyginimo rezultatas leidžia teigti, kad Kauderwelsch savo dialektų kalbos vadovams, regis, parinko neprofesionaliojoje dialektologijoje išties ryškius dialektų pavadinimus. Normų neatitinkanti rašyba, kaip Plattdüütsch ir Schwiizertüütsch atvejais, veikiausiai skirta švelniai, tačiau pardavimus skatinančiai dialektų egzotizacijai. Tokios egzotizacijos taip pat bus svarbios tolesniame analizės skyriuje.

5. PAVYZDŽIO ANALIZĖ: „FRANKIŠKOJI – FRANKŲ VOKIEČIŲ KALBA“

Šiame skyriuje kaip pavyzdys bus analizuojamas vienas iš Kauderwelsch dialektų vadovų – 186 tomas „Fränkisch – das Deutsch der Franken“, kurio autorius Jens Sobisch; čia remiamasi 2007 m. 3-iuoju leidimu, tomą sudaro 144 puslapiai. Tiriamo tomo autorius pats kalba frankiškuoju dialektu ir jau yra pasirodęs Reise Know-How leidykloje kaip kalbos (ispanų kalba Kuboje) ir kelionių vadovų (Kuba) autorius. Tačiau jis nėra lingvistas, o teisininkas, ir tai atitinka bendrą kalbos vadovų koncepciją. Vis dėlto Kauderwelsch dialektų vadovus rašo ne tik neprofesionalai neprofesionalams; neprofesionalumą netgi aiškiai pabrėžia kaip teigiamą dalyką, konstatuodami, kad atsisakoma „ilgų lingvistinių traktatų“ (Sobisch 2007: 5).

Apžvelgus recepciją matyti, kad knygelės pateikimas ir turinys pirkėjams, regis, patinka. Tai patvirtina amazon.de puslapyje pateiktų prieinamų recenzijų apžvalga (2019 m. birželio 30 d. duomenimis).^¹⁵ Čia pateikiamos aštuonios recenzijos, ir visose dialektų vadovas įvertintas penkiomis iš penkių žvaigždučių. Toliau jos pseudonimizuojamos chronologine didėjimo tvarka kaip (R1)–(R8) ir pateikiamos nekeičiant rašybos:

(R1) AK2 2018 m. gruodžio 25 d. klasse rekomenduotina

(R2) M 2016 m. sausio 5 d. Praktisch Šioje knygoje galima rasti labai daug frankiškų žodžių, išverstų į bendrinę vokiečių kalbą. Iššūkis ne frankams ir smagus skaitinys frankams.

^¹⁵ Amazon recenzijas, dėl autorystės ir kitų dalykų nepatikrinamumo, be abejo, reikia vertinti atsargiai. Tačiau, mano nuomone, šiose aštuoniose recenzijose nėra jokių klastojimo požymių.

262

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Was man aus Dialekt-Sprachführern für die Laiendialektologie und Laienlinguistik lernen kann

(R3) AK1 2014 m. birželio 18 d.

Šiek tiek Kauderwelsch...... Frankonijoje niekada nepakenks. Beje, Frankonija – tai kita Bavarija, regionas, kuris, mano nuomone, visada jaučiasi nuskriaustas, nors tam nėra pagrindo. Ši knygelė turėtų padėti man pakelti „Aukštutinės Bavarijos“ gyventojus iki frankiškojo lygio. Visagali Dieve!;-)

(R4) D 2014 m. sausio 17 d.

Pats esu frankas ir ši knygelė mane prajuokino – puiki dovana – nuostabios išvykos po daugybę Frankonijos regionų – „frängisch“ verčia juoktis iki ašarų – beveik viskas yra lygiai taip, kaip aprašyta knygoje!!!

(R5) M 2013 m. rugpjūčio 27 d.

gerai ištirta, mažo formato ir puiki dovana Knygelė, nes ji iš tiesų yra nedidelio kišeninio formato, gerai sudaryta ir pateikia išties daug frankiškų posakių, todėl turėtų sukelti nemažai šypsenų. Tikrai nustebau, kiek daug žinomų posakių joje radau. Be to, knygoje pateikiama įdomios informacijos apie Frankoniją ir net dainų tekstų. Ypač draugams iš kitų regionų ši knyga suteiks daug smagumo arba bus nepakeičiama pagalba;) Kaina išties sąžininga, o gerai parengta knygelė verta kiekvieno cento. Tai puiki dovana draugui ar giminaičiams iš kito regiono.

(R6) TS 2012 m. lapkričio 13 d.

Puiki dovana ne frankams Knygą nupirkau kaip „pokštą“ savo naujiems pažįstamiems. Jie iš Šiaurės, o aš iš Aukštutinės Frankonijos, todėl kartais vis dar kyla „bendravimo sunkumų“;-), bet kaip dovana ji puikiai tiko!

(R7) A 2011 m. rugsėjo 19 d.

„gera dovanos idėja atsikėlusiems“ „mes“ = mano kolegos ir aš padovanojome šią knygelę neseniai į Niurnbergą persikėlusiai naujai kolegei iš Dortmundo gimtadienio proga! Ji nepaprastai apsidžiaugė ir jau stropiai ją skaitė! Tačiau ir frankonui tai labai smagus skaitinys:-)

(R8) SW 2007 m. sausio 18 d.

Penkios žvaigždutės plius + Nebūčiau pagalvojęs, kad apie mūsų frankiškąją šnektą galima taip smagiai suteikti informacijos! Autorius moka optimaliu satyros kiekiu pristatyti frankus ir jų dialektą!! Todėl: penkios žvaigždutės plius +

Straipsniai / Articles

263

KLAUS GEYER

Vertinant ypač išryškėja trys pastebėjimai: pagrindinė kalbos vadovo funkcija, t. y. pagalba komunikuojant, aptariama tik R6 („bendravimo sunkumai“ su „naujais pažįstamais“ – tiesa, tai ironizuojama, kaip rodo šypsenėlė:)) ir R7 („neseniai į Niurnbergą atsikėlusi [...], nauja [...] kolegė iš Dortmundo“), o R2 („iššūkis ne frankams“) ir R5 („draugai iš kitų regionų“) tik paminima. Akivaizdžiai svarbiausias yra humoristinis turinys, plg. R2 „smagus skaitinys“, R4 „verčia juoktis iki ašarų“, R5 „sukelti daug šypsenų“, R6 „pokštas“, R7 „labai smagus“, R8 „satyros porcija“; tipiško (stereotipinio) frankiško dialekto posakio „Allmä́chd na!“ (‘O, Dieve brangus’, R3) vartojimas taip pat yra humoristinis, kaip rodo mirktelėjimo šypsenėlė;-). Be to, dialektų vadovas, regis, dažniau skaitomas ne pačių skaitytojų, o dovanojamas (R4, R5, R6, R7), ir šiuo požiūriu labai teigiamai vertinamas, plg. „puiki“ (R4, R5), „nuostabi“ (R5). Taigi dialektų kalbos vadovas pasirodo esąs hibridinė tekstų rūšis, kurios centre – pramoginė funkcija, papildyta kultūrine ir kalbine informacija. Tai iš esmės atitinka aprašą ant viršelio (išskirta originale):

Frankiškoji kalba yra daugiau nei viena kalba – daug daugiau! Nepaisant visų regioninių kalbos skirtumų, frankai turi vieną bendrą bruožą: jie visada tiesiai išsako, ko nori ir ką mano, ir dažnai tai daro gana grubiai bei tiesmukai. Toli nuo klišių čia tikras frankas leidžiasi į kelionę po Bocksbeutel kraštą, dar vadinamą „geresniąja Bavarijos puse“. Daugiau kaip 1000 žodžių ir posakių iš kasdienio frankiško žodyno, praktiškai susistemintų ir vaizdžiai paaiškintų, padeda išvengti supratimo problemų ir suteikia smagų žvilgsnį į šį regioną. (Sobisch 2007, aprašas ant viršelio)

„Smagus žvilgsnis“ iš esmės konstruojamas taikant strategiją, arba, kadangi tai nebūtinai vyksta sąmoningai, praktikomis, kurias galima vadinti alienacija (plg. Maas 1989; Geyer 2013) arba egzotizacija; jos, be kita ko, veikia grafijos lygmeniu.

Kaip įprasta vokiečių kalbos dialektams, frankiškoji (rytų frankiškoji) kalba neturi nusistovėjusios ar juolab normintos grafijos. Dialektų autoriai, kolonų rašytojai, dainų kūrėjai ir kiti suinteresuotieji todėl turi kurti savo grafijas konkrečiam dialektui. Kadangi pirmiausia siekiama pabrėžti fonetinius ypatumus, paprastai susiduriama su vadinamosiomis plokščiosiomis, t. y. stipriai į tarimą orientuotomis grafijomis (plg. Seifart 2006). Sobischas savo dialektų vadove

264

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Was man aus Dialekt-Sprachführern für die Laiendialektologie und Laienlinguistik lernen kann

Frankiškajai kalbai kaip ženklų inventorius naudojamas bendrinės vokiečių kalbos inventorius, tik papildytas ženklu <å>, žyminčiu kardinalinį balsį 6 /ɔ/.

Ryškiausias fonetinis rytų frankiškosios kalbos požymis yra fortis sprogstamųjų priebalsių nebuvimas, išskyrus /k/ žodžio pradžioje prieš balsį (pvz., Kerwa ‘Kirchweih’). Taigi dažniausiai randami tik leniniai arba lenizuoti sprogstamieji priebalsiai, rašomi kaip <b, d, g>, neretai – bendrinės vokiečių kalbos požiūriu – neįprastai gausiai. Kaip ir bendrinėje vokiečių kalboje, balsio trumpumas skiemens kodoje žymimas (mažiausiai) dviem po jo einančiais priebalsių ženklais, tarp jų ir geminatomis; kartais, nors ne visada, tai taikoma ir skoliniuose, kurie bendrinėje vokiečių kalboje neatitinka šio modelio, plg. Babbriga ‘Paprika’.

Leninė rašyba taikoma ir skiemens pradžioje po <s> /ʃ/. Palyginti su bendrine vokiečių kalba, tai nepateikia jokios papildomos ar kitokios fonetinės informacijos, nes ir joje fortis sprogstamojo priebalsio nėra, tačiau – ypač derinyje su trigrafu <sch>, žyminčiu /ʃ/ – sukuria grafeminį svetimumą: Schdern ‘Stern’, schbilld ‘spielt’.

Taigi, nors grafeminis ženklų inventorius iš esmės sutampa su bendrinės vokiečių kalbos inventoriu, ženklų kombinatorika – ne, be to, fonemų ir grafemų atitikimas ne kartą skiriasi. Tai ypač akivaizdu asimiliacijose ir elizijose, kurios tarsi išrašomos raidėmis – dar viena plokščiosios grafijos užuomina; plg., pvz., Semf ‘Senf’, schdriggn ‘stricken’ (tačiau ne schdriggn su velariniu sprogstamuoju priebalsiu <ng>) arba gfalln ‘gefallen’; kitaip yra Jammerlabln (o ne Jammerlabbm ‘Jammerlappen’) be asimiliuoto bilabialinio sprogstamojo priebalsio <m> žodžio pabaigoje (103).

/ŋ/ dažniausiai, ypač ir sąlytyje su velariniais obstruentais, perteikiamas digrafu <ng>, pvz., lachng ‘lachen’, dringng ‘trinken’ (čia su akivaizdžia klaidinga rašyba <nngng>, 22).

Dar vienas alienuojančios rašybos pavyzdys yra santrumpos su išrašytais skiemeniniais raidžių pavadinimais, pvz., Be-Dse ‘PC’; čia ir Peh-Zeh bendrinėje vokiečių kalboje skambėtų keistai. Galiausiai paminėtina nei fonetiškai, nei normiškai taisyklinga rašyba <äöü>, vartojama dvibalsiui <eu> tokiuose žodžiuose kaip Lichebäöüd l ‘Lügenbeutel’ arba Schbordsfräöünd ‘Sportsfreund’.

Be grafeminės alienacijos, verta paminėti ir kitą, labiau stilistiškai grindžiamą alienacijos formą. Ji reiškiasi tuo, kad dialektinis posakis vertimo eilutėje pateikiamas pakiliu stiliumi. Dėl stilistinio neatitikimo sukuriamas tariamo šnekamumo ar ypatingo dialekto grubumo įspūdis. Šis pavyzdys iliustruoja reiškinį ir atstovauja visai eilei panašių posakių; adekvatus vertimas, pavyzdžiui, būtų ‘Kai groja trimitininkas, atrodo, kad kaukia šuo.’:

Straipsniai / Articles

265

KLAUS GEYER

Kai blechschbodseris groja, atrodo, kad loja šuo.

Šio trimitininko menas primena kaukiantį šunį.

Turinio lygmeniu į akis krinta stiprus stereotipizavimas folklorizacijos link, pasitarnaujantis, pavyzdžiui, ant galinio viršelio tekste minimam humorinimui. Ypač teminiuose skyriuose neproporcingai daug dėmesio skiriama užeigos ir kortų žaidimo temoms bei keiksmams ir prakeiksmams. Tačiau apskritai dialekto vadovo makrostruktūra atitinka įprastą šio tekstų žanro modelį, o teminiuose skyriuose iš esmės net esama nemažai sąsajų su tais, kurie pateikiami Georgo von Nürnbergo 1424 m. kalbos vadovo pirmojoje dalyje. Knyga pradedama įžanga apie kalbą arba dialektą, pateikiant informaciją, kur ir kiek žmonių šiuo dialektu kalba bei kaip atrodo jo vidinė diferenciacija.

Toliau pateikiamas skyrius apie raštą ir rašybą bei tarimą, po jo – gramatikos, suprantamos kaip morfosintaksė, apžvalga. Visi šie skyriai turi dialektu parašytas antraštes (pvz., Kadde vo Frangn „Frankonijos žemėlapis“, Wie mer’s schbrichd „Kaip tai tariama“). Pagrindinę dalį sudaro teminiai skyriai apie pasisveikinimą ir atsisveikinimą, šeimą ir giminystę, skaičius ir savaitės dienas, darbą, buvimą kelyje, kūną, apsipirkimą, valgį ir gėrimus, orą ir kt. Šie teminiai skyriai taip pat turi dialektu parašytas antraštes (pvz., Sävus! Un Adele „Servus! Ir sudie“ – apie pasisveikinimą ir atsisveikinimą, Di buggliche Bagaasch „Kuprota giminė“ – apie giminystę). Juose pateikiamos trumpos dialoginės klausimų ir atsakymų sekos bei nedideli žodžių sąrašai; be to, dažnai pridedama humoristinės (tarp)kultūrinės informacijos ir samprotavimų. Knygelės pabaigoje pateikiami du žodžių registrai (vienas – dialektas–standartinė vokiečių kalba, kitas – standartinė vokiečių kalba–dialektas), tolesniam skaitymui skirtos literatūros nuorodos ir informacija apie autorių (Der, wo’s gschriem häd „Tas, kuris tai parašė“).

Kad knygoje esama daugybės nenuoseklumų, prieštaravimų ir klaidų, pabrėžiančių jos pasaulietinės lingvistikos kilmę, čia tik paminėsime prabėgomis (išsamiau žr. Geyer 2021). Kaip iliustracija gali pasitarnauti painiai nenuoseklus žodžio „Wirt“ rašymas: Wed (24), Wädd (50) ir galiausiai Wärd (53).

266

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Was man aus Dialekt-Sprachführern für die Laiendialektologie und Laienlinguistik lernen kann

6. REZULTATAI IR PERSPEKTYVOS

Atlikus šį Kauderwelsch dialektų kalbos vadovų tyrimą apskritai ir pavyzdinę „Frankų“ dialekto vadovo analizę, paaiškėjo, kad dialektų kalbos vadovai įvairiais lygmenimis yra reikšmingas pasaulietinės lingvistikos tyrimo objektas: apibendrintai matyti, kad tiek dialektų, tiek ypač dialektų pavadinimų atranka Kauderwelsch dialektų kalbos vadovams turi ryškių paralelių su įvairių percepcinės dialektologijos tyrimų inventoriais, atspindinčiais, kaip vokiečių kalbinės bendruomenės nariai mentaliai struktūruoja dialektinę erdvę. Taigi čia aptariami pasaulietinei lingvistikai reikšmingi dialektai ir dialektų pavadinimai. Atliekant pavyzdinę analizę, turinio požiūriu išryškėja humoristinis dialekto stereotipizavimas arba folklorizavimas. Be to, dialekto, kaip nenormintos srities, rašybai visų pirma būdingas atsiribojimas nuo savosios kultūros arba egzotizavimas. Metakalbiniu lygmeniu aiškiai pabrėžiamas nutolimas nuo disciplininės profesinės kompetencijos, kartu akcentuojant kasdienį ekspertiškumą. Visa tai lemia, kad pirkėjų ir (arba) recipientų požiūriu dialektų kalbos vadovas labai teigiamai vertinamas kaip pramoginė priemonė, o esami dalykinės lingvistikos trūkumai dialekto pateikime, tokie kaip nenuoseklumai, prieštaravimai ir vaizdavimo klaidos, lieka antrame plane.

Šiame straipsnyje buvo galima išsamiau išanalizuoti tik vieną dialekto vadovą. Neabejotinai būtų pageidautina išplėsti empirinę bazę, pavyzdžiui, įtraukiant daugiau dialektų, panašių kitų leidyklų produktų ir apskritai kitų medijų. Be garso medžiagos apie dialektų kalbos vadovus, čia, pavyzdžiui, būtų galima pasitelkti mėgėjiškus vaizdo įrašus „YouTube“, kad būtų geriau suprasta pasaulietinės dialektologijos arba pasaulietinės lingvistikos ir dialektų kalbos vadovų sąveika.

LITERATŪRA

Albury Nathan 2014: Įvadas į kalbos politikos pasaulietinę lingvistiką. – International Journal of Language Studies 8(3), 85–106.

Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Geržotaitė Laura 2017: Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Straipsniai / Articles

267

KLAUS GEYER

Allensbach 2008 – Bavarijoje ne tik mėgstama klausytis bavarų kalbos: populiariausios ir nepopuliariausios tarmės. Allensbacher Berichte 2008 / 4, Allensbach: Institut für Demoskopie. http://www.ifd-allensbach.de/uploads/tx_reportsdocs/prd_0804.pdf.

amazon.de – www.amazon.de/Reise-Know-How-Sprachf%C3%BChrer-Fr%C3%A4nkisch-Kauderwelsch-Sprachf%C3%BChrer/dp/3894164743/.

Antos Gerd 1996: Laien-Linguistik. Studien zu Sprachund Kommunikationsproblemen im Alltag. Am Beispiel von Sprachratgebern und Kommunikationstrainings, Tübingen: Niemeyer.

Augst Gerhard 1975: Samprotavimai apie sinchroninę etimologinę kompetenciją. – Untersuchungen zum Morpheminventar der deutschen Gegenwartssprache, Hrsg. G. Augst, Tübingen: Narr, 156–230.

Augst Gerhard 2002: Liaudies etimologija ir sinchroninė etimologija. – Zeitschrift für Literaturwissenschaft und Linguistik 127, 144–147.

Cruz-Ferreira Madalena 2011: Pirmosios kalbos įsisavinimas ir mokymas. – AILA Review 24, 78–87.

Eder Ulrike 2010: Vokiečių kaip užsienio kalbos raida iki 1945 m. – Deutsch als Zweitund Fremdsprache. Ein internationales Handbuch, Hrsg. H.-J. Krumm, Ch. Fandrych, B. Hufeisen, C. Riemer, 1. Halbband. Berlin, New York: de Gruyter, 55–62.

Duden 2014 – Duden Das Herkunftswörterbuch. Etymologie der deutschen Sprache, 5. Auflage, Berlin: Dudenverlag.

duden.de – www.duden.de, Berlynas: Bibliographisches Institut.

dwds.de – www.dwds.de, Vokiečių kalbos skaitmeninis žodynas, Berlynas: Berlin-Brandenburgische Akademie der Wissenschaften.

Gärtig Anne-Kathrin, Plewnia Albrecht, Rothe Astrid 2010: Kaip žmonės in Deutschland über Sprache denken, Mannheim: Institut für Deutsche Sprache.

Gernentz Hans Joachim (Hrsg.) 1988: Untersuchungen zum Russisch-niederdeutschen Gesprächsbuch des Tönnies Fenne, Pskov 1607. Ein Beitrag zur deutschen Sprachgeschichte, Berlin: Akademie-Verlag.

Geyer Klaus 2013: „Asteriksas kalba platiškai – Asteriksas šneka bavariškai“: dialektų grafijos tarp familiarumo ir alteritybės Asterikso komiksų tarmiškuose leidimuose. – Aktuelle Tendenzen der Sprachwissenschaft, Hrsg. M. Lachout, Hamburg: Verlag Dr. Kovač, 45–58.

268

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Was man aus Dialekt-Sprachführern für die Laiendialektologie und Laienlinguistik lernen kann

Geyer Klaus 2021 (ersch.): Dialektų kalbos vadovai kaip reikšmingas pasaulietinės dialektologijos šaltinis. – Sprachliche Variation und Vielfalt | Linguistic Variation and Diversity, Hrsg. K. Geyer, S. Kraeva, E. Krasnopejeva, Berlin: Peter Lang.

Glück Helmut 2002: Vokiečių kalba kaip užsienio kalba nuo viduramžių iki baroko laikotarpio, Berlynas: de Gruyter.

Hardy Stéphane, Herling Sandra, Patzelt Carolin (Hrsg.) 2015: Laienlinguistik im frankophonen Internet, Berlin: Frank und Timme.

Hendricks Pepijn 2014: Innovation in Tradition: Tönnies Fonne’s Russian-German Phrasebook (Pskov, 1607), Leiden: Brill.

Hinrichsen Alex W. 1983: Conversationsbuch für Reisende oder The Traveller’s Manual of Conversation... – Reiseleben 6, 18–20. Taip pat žr. http://www.bdkr.com/rul.php?art=134.

Hinrichsen Alex W. 1991: Baedekers Reisehandbücher. 2. Auflage, Bevern: U. Hichrichsen.

Hundt Markus 1992: Nuostatos į dialektiškai nuspalvintą bendrinę kalbą. Empirinis bavarų, Hamburgo, Pfalco ir švabų tarmių tyrimas, Štutgartas: Steiner.

Hundt Markus 2010: Ataskaita apie bandomąjį tyrimą „Pasaulietinės lingvistikos vokiečių dialektų sampratos“. – „Perceptual Dialectology“. Neue Wege der Dialektologie, Hrsg. Ch. A. Anders, M. Hundt, A. Lasch, Berlin, New York: de Gruyter, 179–219.

Jähnert Katrin 1999: Litauisch Wort für Wort, 4. Aufl., Bielefeld: Reise Know-How Verlag.

kauderwelsch bairisch – www.reise-know-how.de/de/produkte/kauderwelsch-buch/bairisch-echte-hochdeutsch-45006, Bylefeldas: Reise Know-How Verlag Peter Rump.

kauderwelsch sprachführer – www.reise-know-how.de/produktreihe/kauderwelsch-sprachfuehrer-42848, Bylefeldas: Reise Know-How Verlag Peter Rump.

Kerswill Paul, Williams Ann 2002: „Salience“ kaip aiškinamasis kalbos kaitos veiksnys: tarmių niveliacijos urbanistinėje Anglijoje duomenys. – Language Change: The Interplay of Internal, External and Extra-linguistic Factors, Hrsg. M. Jones, E. Esch, Berlin, New York: Mouton de Gruyter, 81–110.

Kluge Friedrich 1989: Etymologisches Wörterbuch der deutschen Sprache, 22. Auflage, Berlin, New York: de Gruyter.

Kölbl Richard H. 2009: Bairisch – das echte Hochdeutsch, 7. Auflage, Bielefeld: Reise Know-How Verlag.

Straipsniai / Articles

269

KLAUS GEYER

Lenz Alexandra N. 2010: Apie salientiškumo sampratą ir salientiškų požymių nustatymą. – „Perceptual Dialectology“. Neue Wege der Dialektologie, Hrsg. Ch. A. Anders, M. Hundt, A. Lasch, Berlin, New York: de Gruyter, 89–110.

Long Daniel, Preston Dennis (Hrsg.) 2002: Handbook of Perceptual Dialectology, Bd. 2, Amsterdam: Benjamins.

Maas Utz 1989: Ortografinė alteritybė. Apie literatūrinę tarmių grafiją. – Soziokulturelle Kontexte der Sprachund Literaturentwicklung. Festschrift für Rudolf Große zum 65. Geburtstag, S. Heinemann, G. Lerchner et al. (Hrsg.), Stuttgart: Heinz, 339–359.

Nadobnik Renata 2019: Vokiečių ir lenkų kalbų frazių knygos – tekstų rūšies istorija nuo jos ištakų iki šių dienų kontrastiniu požiūriu, Hamburgas: Verlag Dr. Kovač.

Niedzielski Nancy, Preston Dennis 2000: Folk Linguistics, Berlin, New York: Mouton de Gruyter.

Pasquale Michael 2011: Liaudiški įsitikinimai apie antrosios kalbos mokymąsi ir mokymą. – AILA Review 24, 88–99.

Pasquale Michael, Preston Dennis 2013: Kalbos mokymo ir mokymosi liaudies lingvistika. – Psycholinguistic and Sociolinguistic Perspectives on Second Language Learning and Teaching, K. Droźdźiał-Szelest, M. Pawlak (Hrsg.), Berlin: Springer, 163–174.

Pausch Oskar 1972: Seniausia italų–vokiečių kalbų knyga. 1424 metų liudijimas pagal Georgą von Nürnbergą, Viena: Böhlau.

Preston Dennis (Hrsg.) 1999: Handbook of Perceptual Dialectology, Bd. 1, Amsterdam: Benjamins.

Preston Dennis 1982: Percepcinė dialektologija: Jungtinių Valstijų dialektų mentaliniai žemėlapiai iš Havajų perspektyvos. – Working Papers in Linguistics, University of Hawaii, Department of Linguistics, 14, 5–49.

reise-know-how.de – www.reise-know-how.de, Bylefeldas: Reise Know-How Verlag Peter Rump.

Seifart Frank 2006: Ortografijos kūrimas. – Essentials of language documentation, J. Gippert, N. Himmelmann, U. Mosel (Hrsg.), Berlin: de Gruyter, 275–299.

Shaik Sam van 2014: Frazynai Šilko kelio keliautojams. http://idpuk.blogspot.com/2014/05/phrasebooks-for-silk-route-travellers.html.

Sihler Andrew 2000: Language History. An Introduction, Amsterdam: Benjamins.

270

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Was man aus Dialekt-Sprachführern für die Laiendialektologie und Laienlinguistik lernen kann

Sobisch Jens 2007: Fränkisch – das Deutsch der Franken, 3. Auflage, Bielefeld: Reise Know-How Verlag.

Strauss Lina 2018: Rhetorikratgeber als Beispiel für Laienlinguistik. Eine Diskursanalyse, Stuttgart: Metzler.

Weitershaus Friedrich-Wilhelm 2004: Naujoji didžioji vardų knyga: 8000 vardų kilmė ir reikšmė, Miunchenas: Bassermann.

Ko galima išmokti iš tarmiškų pasikalbėjimų žinynų, priskiriamų nemokslinei dialektologijai ir kalbotyrai

SANTRAUKA

Šiame straipsnyje analizuojamos tam tikros sąsajos tarp tarmiškų pasikalbėjimų žinynų ir nemokslinės (liaudies) lingvistikos ar dialektologijos. Pasikalbėjimų žodynėliuose tradiciškai laikomasi norminės kalbos standartų, o tarmiškų pasikalbėjimų žinynai yra gana naujas reiškinys, bent jau vokiečių kalboje. Nors galimai visi vokiečių tarmių atstovai supranta vokiečių bendrinės kalbos normas ir visomis išgalėmis stengiasi kalbėti bendrine kalba su asmenimis, kuriems tam tikras dialektas yra svetimas, tačiau neaišku, ar jų komunikacinė paskirtis, kaip ir kitų pasikalbėjimų žodynėlių, yra tokia pati, t. y. ar jie palengvina keliautojų bendravimą su tam tikros kalbos (ar tarmės) atstovais. Dažniausiai nekvalifikuotų specialistų parengti tarmiškų pasikalbėjimų žinynai, kuriuose pateikiamos linksmos, nuotaikingos istorijos ir (arba) folkloro elementai, labiau orientuoti į tuos skaitytojus, kurie šią tarmę vartoja arba ją bent šiek tiek išmano. Ši prielaida straipsnyje ir aptariama plačiau, analizės pamatu pasirinkus tarmių charakteristikas, bendrąsias ir specifines teksto struktūras, kalbinius aspektus, tarmių pateikimo būdą, galiausiai kultūrinius elementus, būdingus atitinkamos tarmės plotui. Taip galima suvokti iš liaudies lingvistikos perspektyvos analizuojamos tarmės koncepciją ir idėjas, kurios perteikiamos tarmiškų pasikalbėjimų žinynuose.

Įteikta 2020 m. rugpjūčio 17 d.

KLAUS GEYER

Kalbos ir komunikacijos institutas, Pietų Danijos universitetas, Campusvej 55, DK-5230 Odense M, [email protected]

Straipsniai / Articles

271