Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas

Articoli Articles 149 / AGNĖ ČEPAITIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-6018-0520 Mokslinių tyrimų kryptys: dialektologija, geolingvistika, sociolingvistika. AIDAS GUDAITIS Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0001-7098-3143 Le linee di ricerche scientifiche: geolingvistica, arealinie ricerche. DOI: doi.org/10.35321/all84-07 EYT AUKŠTAIČI PANEVŽIŠKI DIFERENCINIO POYMIO KAITA: GEOERDVINIS ASPEKTAS The Change of Phonetic Differential Feature in the Eastern Aukštaitian Subdialect of Panevėžys: the Geospatial Approach ANOTATIA Straipsnyje pirmą kartą Lietuvoje GIS technologijos pagrindu veikiančiais geoerdvinės metodo di analisi viene esaminata una e orientale alštaičių panevėžiškių fonetinė distintiamoi peculiarità kirčiuotų e nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimas rispettivamente [on], [om], tradizionalmente chiamato okavimu. Obiettivo dello studio stabilire okazione kaitą in 100 anni e valutare questa caratteristica contínstinumą. Articoli viene presentata analisi okazione, basata a due strati materiali tarminesi: Petro Būtėno studiim (1932: 168193) e Lituvians Institute of Language Tarmių archyve conservomais audio įrašais. Valutando il continustinum del segno studiato, si basa su aggiuntivi dati socioeconomici e sociokulturionali. 150 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS Nominato che l'area okauzione è pakitęs. Dal punto di vista del tempo, okavimo kaitos lūžis poteva svolgersi del Secondo guerra mondiale e posario periodo. I risultati ottenuti indicano abbastanza consistekl' e gradui piu okazione nykimento. Tai paliudija e più recenti dati socioeconomici e socioculturali. ESMINIAI VODŽIAI: rytų aukštaičių panevėžiškių patarmė, Petras Būtėnas, okavimas, geoerdvinė analizė, tarminių ypatybių kaita. ANNOTATION The article deals with one of the phonetic differential features of the Panevėžys subdialect of Eastern Aukštaitian. This phonetic feature is characterized by pronunciation [on], [om] of stressed and unstressed semi-diphthongs an, am in the stem, that is traditionally referred to as okavimas. The geospatial methods based on GIS technology for geolinguistic analysis were used for this dialectal feature for the first time in Lithuania. The purpose of this study is to determine the shift of the okavimas feature over 100 years and to assess its continuity. The article presents an analysis of the okavimas feature based on two layers of stored in the Archive of the Dialects at material: the research made by Petras Būtėnas (1932: 168–193) and the audio recordings the Institute of the Lithuanian Language. Additional socio-economic and socio-cultural data were used to assess the continuity of the analyzed phonetic feature. The area and intensiveness of the phonetic distinctive feature okavimas was found to have changed and almost disappeared during the time. From a time perspective, the breaking point of the change in the intensity of use of the okavimas feature could have taken place during the Second World War and the post-war period. The results show a consistent and gradual decline in the okavimas feature. This is also evidenced by the recent socio-economic and socio-cultural data. KEYWORDS: Eastern Aukštaitian Subdialect of Panevėžys, Petras Būtėnas, “okavimas”, geospatial analysis, change of dialectal feature. 1. ĮVADAS Nei primi studi descrittivistici panevėžiškių distinamosi caratteristiche e patarmės kalbinė sistema descritta come chiusara, non considerategta nel suo variantiškumą (plg. Geitler 18751; Вольтеръ 1886; 1904: 325335, 338340, 345354; Jaunius 1970 (1898): 114161; Барановскiй 1898; Būga 1961 (1924): 8283; Salys 1992 (1935; 1946): 114119, 122131; Gerullis 1930: loro peculiarità oka clima per un periodo di più di 100 anni. Okavimu articolo chiamato allo studio selezionati kirčiuoti e non kirčiuoti kamieno miš- [1ˈsomjtjɛsj] ~ samtis, [2ˈdoŋgs] ~ 1 Remiamasi (Mikulėnienė 2011: 1927). Articoli Articles 151 / Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas 3546, 5465, 6676; Būtėnas 1932: 168193 e kt.). Statiškas panevėžiškių patarmės vaizdas teiktas and in successivi fonologiniais panevėžiškių tyrimuose (Zinkevičius 1966; Girdenis, Zinkevičius 1966: 139147; LKT 1970: 14, 32 nagrinėti 36; LKA I–III; Garšva 1982: 65–74; 1982a; 1984: 74–82; Ručinskaitė 1984: 72– 76; Kačiuškienė 1984: 42–53; Kačiuškienė, Girdenis 1997: 31–36; Kazlauskas 1968: 10–20; Garšva 1977: 76–87; Kačiuškienė, Girdenis 1982: 189–191 ir kt.). Kitaip tariant, iki XX a. antrosios pusės panevėžiškių patarmės požymiai laikantis NORM‘o kriterijaus (Chambers, Trudgill 2004 žr: 30; dar. Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 32 e kt. )2. Dal XX a. eštuntojonevintojo decennicio nei lavori cominciato valutare panevėžiškių patarmės variantiškumas. Nei qualitativi e quantitativi studi delle distintive e caratteristiche dei panevėžiškių considerati nei criteri di età, viene valutata dei ricercatori kalbinė savimonė, disposizioni, mobilità influsso caitai dei segni linguistici e pan. Quindi panevėžiškių tarmės peculiarità atsidūrė di varie aree campi di ricerche lauke: descritomųjų e eksperimentinių (plg. Zinkevičius: 85; 1979: 9293; Kačiuškienė 1982: 3945; 1983: 2438; 2000: 2531; Markevičienė 2001: 29–32; Garšva 2002: 9–18; Kačiuškienė 2003: 88–92; LKTCh 2004: 30–34, 184–194; Kačiuškienė 2005: 49–53; 2005a: 499–503; Zinkevičius 2006: 7482; Girdenis, Kačiuškienė 2006: 3540; Kačiuškienė 2006; 2009: 6167; Meiliitė 2009; Kačiuškienė 2012: 5362 e kt.), 2017121142; sociopaitienė 2016a: 136159 e lingvistinių (Kačiuškienė 2005b; Ramonienė 2006: 137–148; Geržotaitė 2016: kt.), Czech dialektometric (Pukevičiūt 175195; 2015paitienė 2016: 143174; 2018; 2019; 2019: 3974; Mikulė et al. 2019; Češienė 2020: 137) e per la dialektologia (Alienė et al. 2015; 2020). Šio tyrimo objektas yra vienos iš rytų aukštaičių panevėžiškių skiriamųdangus, [pɑ2ˈsomjdj] ~ pasamdė, [loŋˈgjɛljɪsj] se (Chambers, Trudgill 2004: 30). riųjų dvigarsių an, am atliepimas atitinkamai [on], [om], pvz.: [1ˈkoˑndɑ] ~ kanda, ~ langelis, [komʲˈʃʲ1iːtʲ] ~ kamšyti3. Ši nevienodo laipsnio ypatybė būdinga didžia2 Angl. non-mobile older rural male – sėslus, vyresnio amžiaus, kaime gyvenantis vyras. NORM‘o kriterijus pradėtas taikyti dar XIX a. vieno iš geolingvistikos pradininkų Jules Gilliérono tyrimuo3 Terminus okavimas ir okuojančios šnektos proposta Petras Būtėnas (1932: 168). Dar plg. classificazioni tarmių autorių per lo stesso tarmės arealui chiamati sceltous rytiečių antrųjų (Барaновскiй 1898: 15, 3233), aukštaičių rytiečių pantininkų ir pontininkų (Salys 1992 (1946): 104109), rytų aukštaičių panevėžiškių (Girdenis, Zinkevičius 1966: 139147) terminus. Okavimo area in vecchie e nella attuale classificazione tarmių considerato panevėžiškių arealas, nel quale varia varia misriųjų dvigarsių an, am, en, em e da loro kilusių ą, ę atliepimai. Patti più forte okauzione area le portie 152 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS eastern altitaičių panevėžiškių ploto (plg. la sua posizione nell'attuale tradizionale tarmių classificazione fig. 1). 1 pAV. Eastern alztaičių panevėžiškių ir okavimo area nella attuale classificazione tarmių di Zigmo Zinkevičiaus e Alekso Girdenio (1966) Lo scopo di questo articolo metodi di analisi geoerdvinės valutare danno dell okaimento in 100 anni e prevedere la sua continuistinumą4. Al fine di raggiungere issikelti questi compiti: 1) sulla base di Petro Būtėno (1932: 168193) prima di quasi 100 anni effettuato uno studio (periodo 19231932), GIS metodois ricostruire XX a inizio anno di diffusione areaal e valutare questa caratteristica allora intensività di consumo (cfr. Čepaitienė, Gudaitis tvirtagaliai, nekirčiuoti an, am, en, em di loro kilę ą, ę, anche tvirtapradžiai an, am transčiami į [on], [om], [en], [em], [o], [e], o tvirtapradžiai en, em atlieviate come nel comune linguaggio (Girdenis, Zinkevičius 139: 1966 kt147 e.). 4 Per la ricerca idėją, preziosi consigli e consultazioni sinceramente ringraziamo prof. dr. Danguolei Mikulėnienei. Articoli Articles 153 / Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas 2021); 2) sulla base dei risultati ottenuti, isolata areale selezionata abitative ciuoti vietoves, patenkančias į skirtingo laipsnio okavimo paplitimo zoną; 3) klausantis daugiausia XXI a. pradžioje šiuose plotuose surinktų garso įrašų, užfiksuoti kire nekirɑčiuoti kamieno misriųjų dvigarsių anėta, am risultati anziani e giovanni (quando mancano dati […] mediuni) generazione dei presentatori nel linguaggio audio5; 4) sulla base dell'analisi dei record, valutare oka kaitą e stabilire apytikrį tempo, quando, è probabile, cessa di okuoti, o in luogo misri began dei doppio varianti [on], [om] più sistematici usare comuni; [n], [m]; 5) sulla base dei dati socioeconomici e sociokulturali (žr. 2 capítoli), valutare okauzione tęstinumą. L'essenziale materiale costituisce: 1) uno studio pubblicato sull'articolo okuojančių šnektų (1932: 168[…]193), sul cui fondamento ricostruite XX a. iniziali limiti e intensità di consumo degli okuojančių šnektų (dr Čepaitienė, Gudaitis, 2021) 2) 456 testimoni, nati nel 1888[…], registrazioni, che XXI a. raccolti principalmente da okuojančių šnektų paribi, i. e.g. da abitazioni, segni un mix di doppio an, am izogloska (plg LKA 83[…]866, mapp No 698, 69 e kt.), (cf. fig. 2); si tratta di 24 vecchia, 21 media e giovanile generazione lingubinè materiale7. Prognosticando prosstinumò del segno studiato, si basa menzionati dati socioeconomici e sociookulturionali (plačiau žr. 2 paragrafi). Tyrime applicalizzati geoinformacionali sistemi (GIS) tecnologia fondamentalmente funzionanti geoerdvinės analisi strumenti permettono diversamente che fino adesso valutare e visualizzare variantiškumą delle lingue lituanee. 5 Nagrinėti solo due registrazioni sonore, iscritti XX a. secondrojoje parte. 6 Pofrezzina che l'autore okavimui attribuì più tarmini caratteristiche: non solo misriųjų dvigarsių an, am atliepinius, che scegliere in questo studio, ma e kirčiuotų e nekirčiuotų kamien ilgų 7 Tyrime cercata di valutare okavimo kaitą, sulla base della lingua della generazione anziana e giovanni. Tuttavia località, nelle quali giovannieri rappresentanti della generazione balsių ą, ę bei mišriųjų dvigarsių en, em atliepinius (Būtėnas 1932: 179). audio registrazioni nonama, insieme con anziani scelta studiare del medio età informantų lingua. Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV 154 AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS 2 pAV . Gyvenamosios vietovės, pasirinktos okavimo tyrimui (Čepaitienė, Gudaitis 2021) Articoli Articles 155 / Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas 2. TYRIMO METODIKA IR ĮRANKIAI Šiandien kalbos variantiškumo tyrimus iš esmės keičia XX a. šeštajame desecentesima apparse e in linguistica cominciate applicate GIS tecniche e metodi. Li hanno analizzati dati dell'atlase dei tarmini americani8 (Lee, Kretschmar 1993: 541560), variantiškum dei tarmini della pennsylvania occidentale (Ayad, Luthin 2009: 126), thailand climate tarmini e borda (Teerarojanarat, Tingsabadh 2011: 363; 2011a: 5575); più sulle possibilità di applicazione degli attrezzi e metodi GIS in geolingvistica cf. (Hoch, Hayes 2010: 2336; Lameli et al. 2010, anche cf. Lee et al. 2018: 152156 e kt.). Diferenciamente panevėžiškių požymiai e in generale Lituani identificate e tarmės GIS metodais dar nenagrinėtos. Okavimo paplitimo arealo rekonstrukcija. Siekiant išskirti XX a. pradžios okavimo paplitimo arealą bei įvertinti šios ypatybės tuometį intensyvumą, GIS technologijos priemonėmis („Esri ArcGIS Pro“ bei plėtiniai) buvo lokalizuate Būtėno articolo (1932: 168209) introdotte tės, escluse e įvairaus laipsnio okuojančių bei autoriaus vadintų kaimyninių šnektų gyvenviedettagliatamente descritte naturali pašnekčių confine. La localizzazione degli storici insediamenti e descritti dei confini naturali è stata precisata, ulteriormente sulla base delle mappe topografiche della Lituania 19141945 (žr. LMA Vrublevskių biblioteka mappiai) e del meteo tarmių tyrėjo Antano Salio cartografine materiale: 1) vokišku Karte des westlichen Rußlands (19141921), mastelis 1:00,000; 2) vokišku Karte des Deutschen Reichs (19401944), mastelis 1:00,000; 3) tarpukario (19331940), mastelis 1:00,000; Lithuanian tarykario (Salys) classificacija. Identificati insediamenti e distinti okuojanti e so-detti kaikamieno misteri degli dopparsi an, am atliepimo [ɑn], [ɑm]; [on], [om]; [n], [m] significativi di myninių pašnekčių arealų poligonams9 buvo priskirtos kirčiuotų ir nekirčiuotų intensità: 0 determinato variante nonlipiama, 1 atliepiama misramente, 2 atliepiama sistemicamente. Queste significazioni assegnate al poligonì centroidì taškiniam elementi strato di abitanti appartenenti all'areealà studiata di un totale 2356 in okazione areaRespublikas elementi di abitanti lą patenkančioms gyvenvietėms, išskirtoms iš VĮ Registrų centro viešai teikiamo Lietuvos Respublikos Adresų registro erdvinių duomenų rinkinio Lietuvos di abitanti strato (duomenų aktualumas: 2020-10-01), (žr. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės). 8 Angl. Linguistic Atlas of the Middle and South Atlantic States (LAMSAS). 9 Per più sul metodo di isolamento dei poligoni cfr. Yamada 2016, 26 e là indicata lista della letteratura, ESRI 2004, cfr anche. Teerarojanarat, Tingsabadh 2011a: 72 ir kt. ; ancora sr. Mikulėnienė, Čepaitienė 2021. 156 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS Gli elementi degli abitieni sono stati applicati allo strato di elementi di Empirical Bayesian Kriging (ang. Empirical Bayesian Kriging) geostatistinio metodo di interpoliazione (plačiau sr. What is empirical Bayesian kriging?), è stato estorbiato kirčiuotų e non kirčiuotų kamieno mistevi dvigarsių an, am atliepimo [ɑn], [ɑm]; [on], [om]; [n], [m] la diffusione intensità rastriniai superficiia. Suminis risultato di interpoliazione rastrini paesaggi è dato 3 fig. Ocavio Continuinità Prognostica. Per valutare la continuità del tratto di tiriamojo tarmia il territorio degli arealì degli okuojančių pašnekčių identificati è stato suddiviso Esri ArcGIS piattaformai į 418 10 km² heksagonų. Jų erdvinei analizei atlikti pasitelktas poligonų praturtinimo socioekonominiais duomenimis metodas (plačiau žr. Enrich (Analysis))10. Sugeneruotų heksagonų praturtinimui naudoti Michael Bauer Research GmbH forniti dati demografici e socioeconomici 2018 2019 (pl. cfr. Michael Bauer Research GmbH). Pratrichiti linguistici caratteristiche, demografici e socioeconomici dati hexagonai analizzati geostatistiniais metodi di analisi. 3. XX A. PRADŽIOS OKAVIMO PAPLITIMO RICRONSTRUCCIEA IR YPATYBS INTENSYVUMAS AREALE, REMIANTIS BŪTNO DUOMENIMIS Būtėno atliktu tyrimu nustatyta, kad XX a. pradžioje okuota didžiojoje šiaurės panevėžiškių patarmės dalyje (žr. Būtėnas 1932: 168–209, dar plg. Бaрaновскiй 1898: 15, 3233; Salys 1992 (1946): 104109; Girdenis, Zinkevičius: 139 147 e kt. ; Čepaitienė, Gudaitis 2021), (fig. 3). Essèno dati, indicata nell'area intensità okazione uniforme. angolo; [loŋˈgjɛljɪsj] ~ langelis, XX a. pradžioje nuosekliausiai okuota centrinėje panevėžiškių okavimo arealo dalyje aplink Vaškus, Joniškėlį, Pušalotą, Smilgius, Panevėžį, Naujamiestį, čia tvirtapradžiai, tvirtagaliai ir nekirčiuoti mišrieji dvigarsiai an, am atliepti [on], [om], pvz.: [1ˈpoˑnʲtʲɪsʲ] ~ pantis, [1ˈsoˑmʲtʲɪsʲ] ~ samtis; [2ˈroŋˑko] ~ ranką, [2ˈkomˑpɑs] ~ [komjɛˈpjljɪsj] ~ kampelis (mar zr. 1 lentelę). 10 Principale funzione degli strumenti di proroga dei dati integrare studiati oggetti geografici nonché i loro territori attributi demografici, di business, economici o paštovaisdgio, consentančiais più chiaramente comprendere socioeconomica ambiente di ricerche. Al compito del poligoni prarichimento Esri ArcGIS tecnologia utilizza un set di dati di punti granuliuoti (angl. granular point dataset), che rappresenta le abitazioni nonché utilizza un complesso algoritmo geoprocessingo ai dati geostatistini calcolare. Per più su prorogazione dati strumento metodicà cfr. Date apportionment. Articoli 157 Articles / Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas 3 pAV. Okuojančios šnektos XX a. inizio (Čepaitienė, Gudaitis 2021) nimo percentuali della Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV 164 AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS 9 pAV. Deducazione, idarbystės e acquistimoi potere indicatori okuojančiųjų šnektų areale a XXI.13 Paveiksle è anche visto quattro clusterie, o socioeconomici centrai (mėlyna coloreva), abitare più jaunesnių famiglie, qui qualità della vita Panevėžio città, yra aukštesnė, lyginant su likusiu arealu: tai sritys aplink Pasvalio, Pakruojo ir anche intorno Radviliškį (plg. con tutte Lituania area indicatori, cfr. Mikulėnienė, Čepaitienė 2021). 13 Žydros spalvos plote užfiksuoti aukštos perkamosios galios rodikliai ir didesnės aukštojo išsilavipopulation, purpuriniame di maggiori bedarbystės indicatori e di maggiori pradinio išsilavinimo procentinės dalies populiacija. Articoli Articles 165 / Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas 10 pAV. XXI a. okuojančiųjų šnektų arealo daugiakriterinė perkamosios galios, bedarbystės ir 2014a: vyresniosios kartos (60 ir vyresni) gyventojų rodiklių klasterizacija14 Kitaip tariant, šiuose arealuose tradicinės panevėžiškių patarmės pagrindu formuojasi naujieji tarminiai dariniai: tai vakarinių rytų aukštaičių regiolektas, kurio centras yra Panevėžys, ir Pasvalio geolektas (Aliūkaitė, Mikulėnienė 257266; Čepaitienė 2018; 2019: 3974 e kt.). La loro base linguistica non sono le distintive caratteristiche panevėžiškių patarmės, di cui una è okavanje, ma, al contrario, i non percepibili tratti linguistici dei consumatori della lingua15. Pertanto questa discussazione di zone considerate aree in cui okazione, si spera, è scomparsa prima. 14 S numeri 1 indica territorio, nella quale fissata bassa potenza acquistata, alta bedarbystė e maggiore parte della popolazione anziana generazione, numero 2 area, nella quale fissata alta potenza acquistata, bassa bedarbystė e minore parte della popolazione anziana generazione. 15 Pavyzdžiui, nekirčiuotų kamieno ilgųjų ė, ie atliepimas [e], o, uo – [o], ([pʲeˈnʲɛˑlʲæ] ~ pienelio, [do1ˈnʲiːtʲe] ~ duonytę, [kʲe1ˈdɑˑɪnʲʊ] ~ Kėdainių); nekirčiuotų kamieno ilgųjų balsių y, ū tarimas trumpaisiais pažeminto pakilimo [ɪ], [ʊ], ([gʲɪ1ˈʋʲɛˑnʲtʲ] ~ gyventi, [pɑʒʲʊ1ˈrʲeːk] ~ pažiūrėk); nekirčiuoto arba turinčio atitrauktinį kirtį kamieno trumpojo (ir sutrumpėjusio iš ilgojo) balsio i prieš 166 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS Apibendrendo i dati dello studio, si può prevedere che okazione a lungo termine potesse scomparire e non fosse Pasvalio geolekto o (ir) vakarinių rytų aukštaičių regiolekto, il cui centro è Panevėžys, tarmiškųjų žymenų fibošto parte (dėl cfr. termine Mikulėnienė 2019: 6061). Si ritiene che, possibilmente scomparsi okavimui, menzionate panevėžiškių plote besiformandosi o susiformvusių tarminių darinių tarmiškųjų žymenų kompleksą costituiranno altri più o meno viviskūs fonologiniai, morfologiniai e derivaciniai žymeniai (Mikulėnienė 2019: 6061). 6. IŠVADOS Geoerdvinės analizės metodais įvertinus okavimo kaitą per 100 metų, galima fare tali conclusioni preliminarie. Uno dei distintivi nord-est altitaici panevėžiškių segni […] kirčiuotų e nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimas [on], [om], o okavimas, kinta, più spesso rappresentanti tarmės utilizzati comuniina lingua artimi varianti [nɑ], [ɑm]. Laiko požiūriu, okavimo kaitos lūžis galėjo vykti Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu gimusių pateikėjų kalboje nustatyta okavimo kaitos o nykimo segni di. Erdviniu punto di vista, okaccio cambiamento, verosimilmente, avvenuto tale seca: soprattutto okaccio abbandonata kalbiamente misriame orientale okaccio areale, panašiu tempo centrale nella zona okaccio, latest nustota okuoti nell occidentale okaccio area le. In primo luogo abbandonata briskissimo okazione tvirtapradžių an, am atliepimo [on], [om]. Primari okaciamento nykimo poškai ipoteticamente considerittini i grandi patarmės ploto miestai: Panevėžys, Pasvalys, Pakruojis ir Radviliškio apylinkės. panevėžiškių Prognozuotina, che okavimas a lungo termine potrebbe scomparire e nebebus Pasvalio geo lekto o (ir) vakarinių rytų aukštaičių regiolekto, il cui centro è Panevėžys, tarmiškųjų žymenų pluosto parte. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Ayad Yasser, Luthin Herb 2009: Mapping Dialect: GIS Applications in Studying Dialect of Western Pennsylvania. The 2009 ESRI International User Conference minkštąjį priebalsį atliepimas [e], o prieš kietąjį [o], ([ˈmjejkjɛ] ~ miške, [gjeˈʋjɛnjomɑs] ~ vita) e kt. Straipsniai / Articles 167 Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas Proceedings, 1317 July, San Diego, California, USA, 126. Accesso internet: http proceedings.esri.com/library/userconf://proc09/uc/papers/pap_1686.pdf. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Brazaitienė Laura 2020: Lietuvių kalbos variantai: tyrėjo ir papltojo kalbos bendruomenės nario perspektyv: kolektyvinė monografija, sud. D. Aliūkaitė, D. Mikulėnienė, Vilnius: Vilniaus universitys editrice. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Geržotaitė Laura 2017: Variantiškumas del linguaggio e la sua valutazione dal punto di vista perceptyviosios dialettologia: variantų ir vietų vaizdiniai: kolektyvinė monografija, sud. D. Aliūkaitė, D. Mikulėnienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Aliūkaitė Danguolė, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolingvistica: ideologia, teoria e metodi. Principali concetti. XXI a. inizi delle lingue lituane: geolingvistinis e sociolingvistinis tyrimas (zemėlapiai e loro commentiari), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 29–47. Aliūkaitė Danguolė, Mikulėnienė Danguolė 2014a: Geolektų ir regioninių dialektų formavimosi ypatumai Lietuvoje. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 257266. ArcGIS. Date apportionment. Accesso internet: https:developers.arcgis.com/restrest/ geoenrichment://api-reference/data-apportionment.htm#ESRI_SECTION1_206F094 B25E540B3A01DB46E499EB08C. Būga Kazimieras 1961: Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Essėnas Petras 1932: Augštaičių tarmės okuojančios pašnektės sienos. Archivum Philologicum III, 168209. Jack K., Trudgill Peter Chambers 2004: Dialectology, second edition, Cambridge: Cambridge University Press. Čepaitienė Agnė 2016: Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis. Acta Linguistica Lithuanica 74, 143174. Čepaitienė Agnė 2016a: Vakarų aukštaičių kauniškių ir rytų aukštaičių panevėžiškių sociokultūriniai tinklai. – Taikomoji kalbotyra 8, 136–159. Prieiga internete: http://mif. vu.lt/ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/8956. Čepaitienė Agnė 2018: XXI a. inizio alštaičių patarmių kaita: gretinamasis geolingvistinis aspektas: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. 168 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS Čepaitienė Agnė 2018a: Tarminių ypatybių kaita Ramygalos apylinkėse. Problemi di lingua storia e dialettologia 5, sud. R. Bakšienė, N. Morozova, Vilnius: Lietuvių Čepaitienė Agnė kalbos institutas, 44–75. 2019: Pasvalio geolektas: tarminės ypatybės dialektometrijos poAukštaitian Subdialects žiūriu. – Taikomoji kalbotyra 12, 39–74. Prieiga internete: https://taikomojikalbotyra. lt/ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/183/131. Čepaitienė Agnė, Bakšienė Rima 2020: A Quantitative Analysis of the Eastern of the Lithuanian Language. Scando-Slavica 65, 137. Čepaitienė Agnė, Gudaitis Aidas 2021: Petro Būtėno okuojančių šnektų ribų rekonstrukcija. Studi di cultura a Panevėžys: Petras Būtėnas (accettata per la stampa). Enrich (Analysis). Accessibile internet: httpspro.arcgis.com/en/pro-app/latest://tool-reference/analysis/enrich.htm. ESRI 2004: ArcGIS Desktop Help, Redlands: ESRI Press. Garšva Kazimieras 1977: Accentuazioni e vocalismo sąryšis šiaurės vakarų panevėžiškių tarmėje. Lituavis kalbotyros domande 17, 7687. tybės. Baltistica 18(1), 6574. Garšva Kazimieras 1982: Svarbesnės šiaurės vakarų panevėžiškių fonologijos ypaGaršva Kazimieras 1982a: Joniškėlio apylinkių šnektos tekstai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Garšva Kazimieras 1984: Nord occidentali panevėžiškių akūtinių ir cirkumfleksinių garsų trukmė ir intensivumo viršūnė. Lituania TSR MA lavori 2(87), A serie, 7482. Garšva Kazimieras 2002: Panevėžiškių fonetikos raida abipus La Lettia mura. Acta Linguistica Lithuanica 47, 918. Gerullis Georg 1930: Litauische dialektstudien, Leipzig: Markert & Petters Verlag. Geržotaitė Laura 2016: Jaunųjų šiauliškių ir panevėžiškių tarminė savimonė: boros mentaliniuose žemėlapiuose. Acta Linguistica Lithuanica 74, 121142. Girdenis Aleksas, Kačiuškienė Genovaitė 2006: Dvibalsių priegaidės: šiaurės žemaičiai ir šiaurės panevėžiškiai. Acta humanitarica universitatis Saulensis 1, 3540. Girdenis Aleksas, Zinkevičius Zigmas 1966: A causa dei Lituani tarmių classificazioni. Kalbotyra 14, 139147. Shawn Hoch, Hayes James 2010: Geolinguistics: The Incorporation of Geographic Information Systems and Science. The Geographical Bulletin 51, 2336. How Multivariate Clustering works. Prieiga internete: https://pro.arcgis.com/en/proapp/latest/tool-reference/spatial-statistics/how-multivariate-clustering-works.htm. Articoli Articles 169 / Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas Yamada Ikuho 2016: Thiessen polygon. The International Encyclopedia of Geograph, eds. D. Richardson, N. Castree, M. F. Goodchild, A. Kobayashi, W. Liu, R. A. Marston, John Wiley & Sons, Ltd, 26. Jaunius Kazimieras 1898 (1970): Panevėžiškių tarmė. Kalbininkas Kazimieras Jaunius, sud. V. Drotvinas, V. Grinaveckis. Vilnius: Mintis. Kačiuškienė Genovaitė 1982: Quantità delle balsi delle parti settentrionali panevėžiškių e la sua fonologica interpretazione. Kalbotyra 33(1), 3945. Kačiuškienė Genovaitė 1983: Nord panevėžiškių murmamųjų balsių fonetiche peculiarità, distribution e fonologinė interpretazione. Kalbotyra 34(1), 2438. Kačiuškienė Genovaitė 1984: Nord panevėžiškių tarmės balsių psichoakustinė klasifikacija. Kalbotyra 35(1), 4253. Kačiuškienė Genovaitė 2000: Nekirčiuotų i/u e ẹ/ọ utilizzo nei testi di Joniškėlio e Pakruojo apylinkių rišli. Baltu filologia IX, 2531. Kačiuškienė Genovaitė 2003: Terčiojo amžiaus universitetas Šiauliuose: l'atteggiamento degli ascoltatori verso nattąją tarmę. Pedagogica 69, 8892. Kačiuškienė Genovaitė 2005: Panevėžio tarmių aprašas primoji mokslinė šiaurės panevėžiškių tarmės studija. Problemi di storia della lingua e di dialettologia 1, 4953. Kačiuškienė Genovaitė 2005a: Antano Baranausko e Kazimiero Jauniaus posto nella storia dello studio della tarmia šiaurės panevėžiškių. Lavori di convezione dell'Accademia cattalikka Lituana 19, 499503. Kačiuškienė Genovaitė 2005b: Sodybos statinių pavadinimai šiaurės panevėžiškių tarmėje: anketinis tyrimas. Uomo nello spazio del linguaggio 4, 6064. Kačiuškienė Genovaitė 2006: Traojii della fonologia delle Tarmy panevėžiškių Šiaurės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Kačiuškienė Genovaitė 2009: Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas: tarminių formų vartosena. Filologia 14, 6167. Kačiuškienė Genovaitė 2012: Tarmių fonetinių ypatybių atspindžiai Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne. Baltistica 8, 5362. Kačiuškienė Genovaitė, Girdenis Aleksas 1982: Žiemgališkoji anaptiksė šiaurės panevėžiškių tarmėje e la sua origine. Baltistika 18(2), 189191. Kaščiukienė Genovaitė, Girdenis Aleksas 1997: Rytų aukštaičių ir šiaurės žemaičių priegaidės: bendrybės ir skirtumai. Kalbotyra 46(1), 3136. Kazlauskas Jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika, Vilnius: Mintis. 170 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS Lameli Alfred, Kehrein Roland, Stefan Rabanus (eds.) 2010: Language and Space: An International Handbook of Linguistic Variation. Vol. 2: Language Mapping, Berlin: Mouton de Gruyter. Lee Jay, Kretzschmar Wiliam A. 1993: Spatial analysis of linguistic data with GIS functions. – International Journal of Geographic Information Systems 7(6), 541–560. Lee Jay, Jiajun Qiao, Han Dong 2018: GIS in Linguistic Research. – Computer Science, 152156. Repubblica della Lituania abitamosios località. Priega internet: https:www.arcgis.com/ home://item.html?id=66816b6b9033409aa36b8a06c07ba9e8. LKA I Lietuvių kalbos atlas, t. 1: Leksika, atsak. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, LKA II Lietuvių kalbos atlas, t. 2: Fonetika, 1977. atsak. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1982. LKA III – Lietuvių kalbos atlasas, t. 3: Morfologija, atsak. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1991. LKT 1970: Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija, red. E. Grinaveckienė, K. Morkūnas, Vilnius: Mintis. LKTCh 2004: Lituvians kalbos tarmių chrestomatija, sud. R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, A. Leskauskaitė, E. Trumpa, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. LMA Vrublevskių biblioteca mappelai. Accesso online: https://maps-lmavb.hub.arcgis.com/. Markevičienė Žaneta 2001: Aukštaičių tarmių tekstai II, Vilnius: VU publykla. Meiliūnaitė Violeta 2009: Southern panevėžiškių vokalizmas and its raido bruožai, Kaunas: Vytautas Didžiojo universitetas, Lietuvių kalbos institutas. Michael Bauer Research GmbH. Accesso internet: httpdownloads.esri.com://esri_content_doc/dbl/int/MB-Research_Notes_July_2020.pdf. Mikulėnienė Danguolė 2011: Leopold Geitlers Contribution to Lithuanian dialectology: geolinguistic aspect. Dialektologie a geolingvistica v attuale střední Evropě, Mikulėnienė 19–27. Danguolė 2019: Tarmiškumo bruožų nomenklatūra: nuo tarminių požymių prie tarmiškumo žymenų. Respectus philologicus 35(40), 5162. Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė 2021: Tarmyno punto samprata. – Baltistica (accettata d'impronta). Articoli Articles / 171 Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas Pukevičiūtė Agnė 2015: Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo. Acta Linguistica Lithuanica 72, 175195. Ramonienė Meilutė 2006: Proostatos per bendrinė lingua e tarmia: Joniškėlio caso. Cultura di lingua 7, 137148. Ručinskaitė Irena 1984: Murmamųjų balsių kokybinė opozicija šiaurės panevėžiškių tarmėje. Kalbotyra 35(1), 7276. Salys Antanas 1933: Kelios note per la storia tarmių. Archivum Philologicum 4, 21–34. Salys Antanas 1992: Raštai, t. 4: Lietuvių kalbos tarmės, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Teerarojanarat Sirivilai, Tingsabadh Kalaya 2011: Using GIS for Linguistic Study: a Case of Dialect Change in the Northeastern Region of Thailand. Procedia Social and Behavioral Sciences 21, 362371. Teerarojanarat Sirivilai, Tingsabadh Kalaya 2011a: A Gis-Based Approach For Dialect Boundary Studies. Dialectologia 6(2011), 5575. What is empirical Bayesian kriging? Priega internet: httpspro.arcgis.com/en://proapp/latest/help/analysis/geostatistical-analyst/what-is-empirical-bayesian-kriging-. htm. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1975: Circa č, dž // t, d kaitą šiaurės panevėžiškių vardažodžių paradigmaje. Kalbotyra 26(1), 85. Zinkevičius Zigmas 1979: Kirčio attrazione e kirčiamento paradigmas. – Kalbotyra 30(1), 9093. Zinkevičius Zigmas 2006: Lituanian tarmių kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Барановскiй Антонiй Я. 1898: Замтки о литовскомъ языке и словар, Санктпетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ А. 1886: Программа для указанiя особенностей говоровъ Литвы и Жмуди, Санкт Петербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ А. 1904: Литовская хрестоматия 2, Санкт Петербург: Tipoografia Imperatorской Академiи Наук. Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV 172 AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS The Change of Phonetic Differential Feature in the Eastern Aukštaitian Subdialect of Panevėžys: the Geospatial Approach SUMARY The article deals with one of the phonetic differential features of the Eastern Aukštaitian subdialect of Panevėžys. This phonetic feature is characterized by pronunciation [on], [om] of stressed and unstressed semi-diphthongs an, am in the stem, that is traditionally referred to as okavimas. The geo-spatial methods based on GIS technology for geolinguistic analysis were used for this dialectal feature for the first time in Lithuania. The purpose of this study is to determine the change of the okavimas feature over 100 years and to assess its continuity. The analysed material is based on data from two studies carried out at different periods of time. The first one was published in the article by Petras Būtėnas (1932), which specified the exact borders of the phonetic feature “okavimas” in the territory of the Eastern Aukštaitian subdialect of Panevėžys. The second study was carried out by the authors of this article on the basis of audio recordings of 45 respondents born between 1888 and 1997, area of which were recorded at the beginning of the 21st century mainly from the periphery of the the phonetic feature okavimas. The results of both studies are reflected in the digital maps generated using the GIS tools and methods. The area and intensiveness of the phonetic distinctive feature okavimas was found to have changed and almost disappeared during the time. From a time perspective, have taken place during the Second World War and the post-war the breaking point of the change in the intensity of use of the “okavimas” feature could period. The results show a consistent and gradual decline in the okavimas feature. This is also evidenced by the recent socio-economic and socio-cultural data. Įteikta 2021 m. maggio 23 d. AGNĖ ČEPAITIENĖ AIDAS GUDAITIS Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania agne.c[email protected] [email protected]