Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas

Artigos Articles 149 / AGNĖ ČEPAITIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-6018-0520 Mokslinių tyrimų kryptys: dialektologija, geolingvistika, sociolingvistika. AIDAS GUDAITIS Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0001-7098-3143 Asserções de pesquisas: geolingvistica, arealinhas pesquisas. DOI: doi.org/10.35321/all84-07 EYT AUKŠTAIČI PANEVŽIŠKI DIFERENCIO POYMIO KAITA: GEOERDVINIS ASPEKTAS The Change of Phonetic Differential Feature in the Eastern Aukštaitian Subdialect of Panevėžys: the Geospatial Approach ANOTACIA Straipsnyje pirmą kartą Lietuvoje GIS technologijos pagrindu veikiančiais geoerdvinės método de análise é examinada uma eastern alštaičių panevėžiškių fonetinė distinguamoji ypatybė kirčiuotų e nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimas respectivamente [on], [om], tradicionalmente chamado okavimu. O objetivo do estudo determinar okação kaitá dentro de 100 anos e avaliar este sinal contínstinumá. O artigonyje apresenta uma análise okação, apoiada a duas camadas de matéria tarminesa: Petro Būtėno investigim (1932: 168193) e Lituvians instituto de linguagem Tarmių archyve guardomais registro de som. Avaliando prossistinumão do atributo investigável, baseia-se em adicionais dados socioeconomísticos e sociokulturais. 150 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS Nunciou-se que a área okação é pakitęs. Do ponto de vista do tempo, okação kaitos lújis podia ocorrer do Segundo mundo guerra e posario período. Os resultados obtidos mostram bastante consequeklas e graduais okação nykimento. Tai paliudija e mais recentes dados socioeconomicos e socioculturários. ESMINIAI VOODŽIAI: rytų aukštaičių panevėžiškių patarmė, Petras Būtėnas, okavimas, geoerdvinė analizė, tarminių ypatybių kaita. ANNOTATION The article deals with one of the phonetic differential features of the Panevėžys subdialect of Eastern Aukštaitian. This phonetic feature is characterised by pronunciation [on], [om] of stressed and unstressed semi-diphthongs an, am in the stem, that is traditionally referred to as okavimas. The geospatial methods based on GIS technology for geolinguistic analysis were used for this dialectal feature for the first time in Lithuania. The purpose of this study is to determine the shift of the okavimas feature over 100 years and to assess its continuity. The article presents an analysis of the okavimas feature based on two layers of stored in the Archive of the Dialects at material: the research made by Petras Būtėnas (1932: 168–193) and the audio recordings the Institute of the Lithuanian Language. Additional socio-economic and socio-cultural data were used to assess the continuity of the analyzed phonetic feature. The area and intensiveness of the phonetic distinctive feature okavimas was found to have changed and almost disappeared during the time. From a time perspective, the breaking point of the change in the intensity of use of the okavimas feature could have taken place during the Second World War and the post-war period. The results show a consistent and gradual decline in the okavimas feature. This is also evidenced by the recent socio-economic and socio-cultural data. KEYWORDS: Eastern Aukštaitian Subdialect of Panevėžys, Petras Būtėnas, “okavimas”, geospatial analysis, change of dialectal feature. 1. ĮVADAS Nas primeiras investigações descriptivárias panevėžiškių distinamárias características e patarmės kalbinė sistema descrita como zápara, não considerategta em sua variantiškumą (plg. Geitler 18751; Вольтеръ 1886; 1904: 325335, 338340, 345354; Jaunius 1970 (1898): 114161; Барановскiй 1898; Būga 1961 (1924): 8283; Salys 1992 (1935; 1946): 114119, 122131; Gerullis 1930: suas peculiaridades oka durante mais do que 100 anos. Okavimu artigo chama de estudo escolhidos kirčiuotos e não kirčiuotos kamieno miš- [1ˈsomjtjɛsj] ~ 1 Remiamasi (Mikulėnienė 2011: 1927). Artigos Articles 151 / Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas 3546, 5465, 6676; Būtėnas 1932: 168193 e kt.). Statiškas panevėžiškių patarmės vaizdas teiktas e nos posteriores fonologiniais panevėžiškių tyrimuose (Zinkevičius 1966; Girdenis, Zinkevičius 1966: 139147; LKT 1970: 14, 32 nagrinėti 36; LKA I–III; Garšva 1982: 65–74; 1982a; 1984: 74–82; Ručinskaitė 1984: 72– 76; Kačiuškienė 1984: 42–53; Kačiuškienė, Girdenis 1997: 31–36; Kazlauskas 1968: 10–20; Garšva 1977: 76–87; Kačiuškienė, Girdenis 1982: 189–191 ir kt.). Kitaip tariant, iki XX a. antrosios pusės panevėžiškių patarmės požymiai laikantis NORM‘o kriterijaus (Chambers, Trudgill 2004 žr: 30; dar. Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 32 e kt. )2. A partir de XX a. a trabalhos do décimo oistuntonovento começaram a avaliar panevėžiškių patarmės variantiškumas. Nos estudos qualitativos e quantitativos das distintivas e características dos panevėžiškios, considera-se nos critérios de idade, avalia-se investigativos kalbinė savimonė, disposições, mobilidade influência caitai de signos lingüísticos e pan. Assim panevėžiškių tarmės peculiaridades atidūrė de várias áreas de pesquisas lauke: opisomųjų e experimentalinių (plg. Zinkevičius: 85; 1979: 9293; Kačiuškienė Markevičienė 2001: 29–32; Garšva 2002: 9–18; Kačiuškienė 2003: 88–92; LKTCh 2004: 30–34, 184–194; Kačiuškienė 2005: 49–53; 2005a: 499–503; 1982: 3945; 1983: 2438; 2000: 2531; Zinkevičius 2006: 7482; Girdenis, Kačiuškienė 2006: 3540; Kačiuškienė 2006; 2009: 6167; Meiliitė 2009; Kačiuškienė 2012: 5362 e kt.), lingvistinių (Kačiuškienė 2005b; Ramonienė 2006: 137–148; Geržotaitė 2016: 2017121142; sociopaitienė 2016a: 136159 e kt.), Czech dialektometric (Pukevičiūt 175195; 2015paitienė 2016: 143174; 2018; 2019; 2019: 3974; Mikulė et al. 2019; Češienė 2020: 137) e pervietenė et al. (2015; 2020). Šio tyrimo objektas yra vienos iš rytų aukštaičių panevėžiškių skiriamųsamtis, [2ˈdoŋgs] ~ dangus, [pɑ2ˈsomjdj] ~ pasamdė, [loŋˈgjɛljɪsj] se (Chambers, Trudgill 2004: 30). riųjų dvigarsių an, am atliepimas atitinkamai [on], [om], pvz.: [1ˈkoˑndɑ] ~ kanda, ~ langelis, [komʲˈʃʲ1iːtʲ] ~ kamšyti3. Ši nevienodo laipsnio ypatybė būdinga didžia2 Angl. non-mobile older rural male – sėslus, vyresnio amžiaus, kaime gyvenantis vyras. NORM‘o kriterijus pradėtas taikyti dar XIX a. vieno iš geolingvistikos pradininkų Jules Gilliérono tyrimuo3 Terminus okação e okuojanças šnektos proposta Petras Būtėnas (1932: 168). Dar plg. classificações de tarmių autores de tal mesmo tarmės arealui chamati escolhtus rytiečių antrųjų (Барановскiй 1898: 15, 3233), aukštaičių rytiečių pantininkų ir pontininkų (Salys 1992 (1946): 104109), rytų aukštaičių panevėžiškių (Girdenis, Zinkevičius 1966: 139147) terminus. Ocavação de área nas antigas e atual classificação de tarmių considerado panevėžiškių arealas, no qual varia varia mistriųjų dvigarsių an, am, en, em e de eles kilusių ą, ę atliepimai. Patti mais forte okação área ela porção e leste alçtaiças 152 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS panevėžiškių área (plg. sua lugar na atual classificação das tradicionais tarmių fig. 1). 1 pAV. Eixo dos altos-taiços panevėžiškių e área de okação na atual classificação de tarmių de Zigmo Zinkevičiaus e Alekso Girdenio (1966) O objetivo deste artigo métodos de análise geoerdvinė avaliar o danos de okação em 100 anos e prognosticar a sua continuistinum4. A fim de alcançar sairsikelte as seguintes tarefas: 1) com base Petro Būtėno (1932: 168193) antes de quase 100 anos realizado uma pesquisa (periodo 19231932), GIS métodois reconstruir XX a início a área de disseminação okação e avaliar esta característica então a intensidade de consumo (cf. Čepaitienė, Gudaitis tvirtagaliai, nekirčiuoti an, am, en, em deles kilę ą, ę, também tvirtapradžiai an, am transziami į [on], [om], [en], [em], [o], [e], o tvirtapradžiai en, em atliepiam como em comum fala (Girdenis, Zinkevičius 139: 1966 kt147 e.). 4 Por ideia de estudo, valiosos conselhos e consultas sinceramente agradkojamos prof. dr. Danguolei Mikulėnienei. Artigos Articles 153 / Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas 2021); 2) baseados nos resultados obtidos, selecionada em exclusão areale vietoves, patenkančias į skirtingo laipsnio okavimo paplitimo zoną; 3) klausantis daugiausia XXI a. pradžioje šiuose plotuose surinktų garso įrašų, užfiksuoti kirhabitadas chiuotas e nekirɑčiuotas kamieno mistriųjų dvigarsių anėta, am atrespectivos sênioriai e junioriai (quando não há dados medieriniai) geração dos apresentadores em fala5; 4) baseando análise de gravações de áudio, avaliar oka kaitɑção e determinar apytikrį tempo, quando, é provável, cessa a okuoti, ou lugar mistriųjų dvigarsių [on], [om] começar a usar uma variante comum [n], [m]; 5) baseado em dados socioeconomicos e sociokulturários (žr. 2 capítulos), avaliar okação tęstinumą. O material essencial do estudo consiste: 1) no artigo publicado no okuėno um estudo de okuojančių šnektų (1932: 168193), cujo fundamento reconstruíram XX a. início dos okuojančių šnektų limites e intensidade do consumo (dr. Čepaitienė, Gudaitis, 2021) 2) 456 apresentadores, nascidos em 1888, gravados, que XXI a. coletaram principalmente de okuojančių šnektų paribi, i. e. de áreas habitáveis, separam mistos de dois anos, am izogloska (plg. LKA 8386, mapa Nr. 698, e kt.); (cf. fig. 2). trata-se de 24 lingubinha de mais velha, 21 de média e mais jovial geração7. Ao prognosticar o contínstinum do traço investigável, baseia-se menėtos dados socioeconomicos e sociokultūrinhos (plačiau ver. 2 capítulos). Tyrime adaptados a tecnologia de sistemas de geoinformacões (GIS) fundando funcionando ferramentas de análise geoerdvinês permite de outra forma do que até agora avaliar e visualizar variantiškumą da língua lituânica. 5 Nagrinėti só duas gravações de som, gravadas XX a. segundo a metade. 6 Pelo que perezinha, que o autor okavimui atribuiu mais particularidades tarmínas: não só mistriados doisarsios an, am atliepinius, que escolher neste estudo, mas e kirčiuotų e nekirčiuotų kamienų ilg 7 Tirime procurou avaliar okavimo kaitą, baseado na língua da geração sênior e jaunior. No entanto, localidades, nas quais juvenis geração representantes balsių ą, ę bei mišriųjų dvigarsių en, em atliepinius (Būtėnas 1932: 179). de gravações de som nãoama, juntamente com senioriada escolhida tirti do meio idade informantų língua. Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV 154 AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS 2 pAV . Gyvenamosios vietovės, pasirinktos okavimo tyrimui (Čepaitienė, Gudaitis 2021) Artigos Articles 155 / Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas 2. TYRIMO METODIKA IR ĮRANKIAI Šiandien kalbos variantiškumo tyrimus iš esmės keičia XX a. šeštajame desentos anos surgidas e na linguística começaram a aplicar GIS técnicas e métodos. Ela analisou dados do atlas de tarmes americanos8 (Lee, Kretschmar 1993: 541560), variantiškumo de tarmes da oeste da Pensilvânia (Ayad, Luthin 2009: 126), tailandeses kaita tarmentos e limites (Teerarojanarat, Tingsabadh 2011: 363; 2011a: 5575); mais sobre as possibilidades de aplicação de ferramentas e métodos GIS em geolingvistica ver (Hoch, Hayes 2010: 2336; Lameli et al. 2010, também ver Lee et al. 2018: 152156 e kt.). Diferencinamente panevėžiškių atributos e em geral litavios tarmės GIS metodais dar nenagrinėtos. Okavimo paplitimo arealo rekonstrukcija. Siekiant išskirti XX a. pradžios okavimo paplitimo arealą bei įvertinti šios ypatybės tuometį intensyvumą, GIS technologijos priemonėmis („Esri ArcGIS Pro“ bei plėtiniai) buvo identificadas e lokalizuotas Būtėno artigo (1932: 168209) introduzidas tės, įvairaus laipsnio okuojančių bei autoriaus vadintų kaimyninių šnektų gyvenviedistinguidas e detalhadamente descritas naturais pašnekčių limites. A localização dos assentamentos históricos e das descritas fronteiras naturais foi precisada, adicionalmente com base nos mapas topográficos da Lituânia 19141945 (žr. LMA Vrublevskių bibliotekos mapas) e no metágrafo da época antano Salio: 1) vokišku Karte des westlichen Rußlands (19141921), mastelis 1:00,000; 2) vokišku Karte des Deutschen Reichs (19401944), mastelis 1:00,000; 3) tarpukario (19331940), mastelis 1:00,000; 4) Lithuanian Tarukario (Salys) classificação. Identificados assentamentos e distinguidos okuojantes e so-callados kaikamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimo [ɑn], [ɑm]; [on], [om]; [n], [m] significâncias de intensidade: 0 a um myninių pašnekčių arealų poligonams9 buvo priskirtos kirčiuotų ir nekirčiuotų determinado variante não atliepiama, 1 atliepiama mistramente, 2 atliepiama sistemicamente. Estas significadas atribuídas à camada de elementos taškiniu de poligonos centroidos de habitações pertencentes à arealão estudada de um total de 2356 em okação areaRespublikas lą patenkančioms gyvenvietėms, išskirtoms iš VĮ Registrų centro viešai teikiamo Lietuvos Respublikos Adresų registro erdvinių duomenų rinkinio Lietuvos habitações de elementos (duomenų aktualumas: 2020-10-01), (žr. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės). 8 Angl. Linguistic Atlas of the Middle and South Atlantic States (LAMSAS). 9 Por mais sobre o método de exclusão de polígonos ver. Yamada 2016, 26 e lá referida lista de literatura, ESRI 2004, também cf. Teerarojanarat, Tingsabadh 2011a: 72 e kt. ; ainda sr. Mikulėnienė, Čepaitienė 2021. 156 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS Residências de locais de elementos de camadas aplicados ao empirico Bajeso krigingo (ang. Empirical Bayesian Kriging) geostatistinho método de interpoliação (plačiau sr. What is empirical Bayesian kriging?), foi exabuto kirčiuotų e não kirčiuotų kamieno mistri dos dvigarsių an, am atliepimo [ɑn], [ɑm]; [on], [om]; [n], [m] aparsamento de intensidade rastriniai superfícies. Suminis resultado da interpoliação de rastrinių pavoršių é apresentado 3 fig. Prognóstica da contínuidade ocavio. Para avaliar a continuidade do traço da tarmia tiriável, o território dos arealados okuojantes pašnekčių identificados foi dividido Esri į 418 10 km² heksagonų. Jų erdvinei analizei atlikti pasitelktas poligonų praturtinimo socioekonominiais duomenimis metodas (plačiau žr. Enrich (Analysis))10. Sugeneruotų heksagonų praturtinimui naudoti Michael Bauer Research GmbH ArcGIS plataformai fornecidos dados demográficos e socioeconomicos 2018 2019 anos (pl. ver Michael Bauer Research GmbH). Pratriquitir linguísticos peculiaridades, demográficos e socioeconomicos dados hexagonas analisados geostatistísticos métodos de análise. 3. XX A. PRADŽIOS OKAVIMO POPLITIMO REKONSTRUCTIÃO IR YPATYBS INTENSYVUMAS AREALE, REMIANTIS BŪTNO DUOMENIMIS Būtėno atliktu tyrimu nustatyta, kad XX a. pradžioje okuota didžiojoje šiaurės panevėžiškių patarmės dalyje (žr. Būtėnas 1932: 168–209, dar plg. Бaрaновскiй 1898: 15, 3233; Salys 1992 (1946): 104109; Girdenis, Zinkevičius: 139 147 e kt. ; Čepaitienė, Gudaitis 2021), (fig. 3). Essêno dados, indicada na área a intensidade okação desiguoda. angulo; [loŋˈgjɛljɪsj] ~ langelis, XX a. pradžioje nuosekliausiai okuota centrinėje panevėžiškių okavimo arealo dalyje aplink Vaškus, Joniškėlį, Pušalotą, Smilgius, Panevėžį, Naujamiestį, čia tvirtapradžiai, tvirtagaliai ir nekirčiuoti mišrieji dvigarsiai an, am atliepti [on], [om], pvz.: [1ˈpoˑnʲtʲɪsʲ] ~ pantis, [1ˈsoˑmʲtʲɪsʲ] ~ samtis; [2ˈroŋˑko] ~ ranką, [2ˈkomˑpɑs] ~ [komjɛˈpjljɪsj] ~ kampelis (marjr. 1 lentelę). 10 Principal função das ferramentas de preriatização de dados complementar os objetos geográficos investigados e seus territórios atributos demográficos, de negócio, econômicos ou paisagistajhos, permitinciais mais claramente entender a meio socioeconomica de pesquisas. Para a tarefa de praturtamento de poligonos realizar Esri ArcGIS tecnologia utiliza granuliuotos pontos dataset (angl. granular point dataset), que representa os habitats locais e emprega complexo algoritmo de geoprocessamento geostatistísticos dados calcular. Por mais sobre preriantamento de dados úrankio metodiká consul. Date apportionment. Artigos 157 Articles / Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas 3 pAV. Okuojanças šnektos no início do XX a. (Čepaitienė, Gudaitis 2021) nimo porcentagem da Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV 164 AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS 9 pAV. Indicadores de erudição, bedarbystės e compramôsio de potência okuojantes dos šnektų areale a XXI.13 Paveiksle também visto quatro clusters, ou socioeconominiai centrai (mėlyna farva), abrigar mais jaunesnių famílias, aqui qualidade de vida Panevėžio yra aukštesnė, lyginant su likusiu arealu: tai sritys aplink Pasvalio, Pakruojo ir cidades, também em torno Radviliškį (plg. com todas Lituânia área indicadores, ver Mikulėnienė, Čepaitienė 2021). 13 Žydros spalvos plote užfiksuoti aukštos perkamosios galios rodikliai ir didesnės aukštojo išsilavipopulationácia, purpuriniame maiores indices de bedarbystės e maiores pradinio išsilavinimo procentinės dalies populiacija. Artigos Articles 165 / Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas 10 pAV. a. XXI okuojantes de šnektų arealo multiiakriterinė perkamosios galios, bedarbystės e 2014a: vyresniosios kartos (60 ir vyresni) gyventojų rodiklių klasterizacija14 Kitaip tariant, šiuose arealuose tradicinės panevėžiškių patarmės pagrindu formuojasi naujieji tarminiai dariniai: tai vakarinių rytų aukštaičių regiolektas, kurio centras yra Panevėžys, ir Pasvalio geolektas (Aliūkaitė, Mikulėnienė 257266; Čepaitienė 2018; 2019: 3974 e kt.). A sua base linguística são não as distintivas peculiaridades panevėžiškių patarmės, uma das quais é okação, mas, ao contrário, os não perceptíveis traços verbais dos consumidores da língua15. Portanto, esta abordagem da zona considerável áreas em que okação, é provável, se extinguiu primeiro. 14 Skaiços 1 indica uma área, na qual fixa-se baixa potência compradora, alta bedarbystė e maior parte da população da geração mais velha, número 2 uma área, na qual fixa-se alta potência compradora, baixa bedarbystė e menor parte da população da geração mais velha. 15 Pavyzdžiui, nekirčiuotų kamieno ilgųjų ė, ie atliepimas [e], o, uo – [o], ([pʲeˈnʲɛˑlʲæ] ~ pienelio, [do1ˈnʲiːtʲe] ~ duonytę, [kʲe1ˈdɑˑɪnʲʊ] ~ Kėdainių); nekirčiuotų kamieno ilgųjų balsių y, ū tarimas trumpaisiais pažeminto pakilimo [ɪ], [ʊ], ([gʲɪ1ˈʋʲɛˑnʲtʲ] ~ gyventi, [pɑʒʲʊ1ˈrʲeːk] ~ pažiūrėk); nekirčiuoto arba turinčio atitrauktinį kirtį kamieno trumpojo (ir sutrumpėjusio iš ilgojo) balsio i prieš 166 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS Abibendrando dados do estudo, pode-se prever que okação de longo prazo poderá desaparecer e não existirá Pasvalio geolekto ou (ir) vakarinių rytų aukštaičių regiolekto, cujo centro é Panevėžys, tarmiškųjų žymenų fibošto parte (dėl see term. Mikulėnienė 2019: 6061). Considera-se que, possivelmente extinguidos okavimui, mencionados panevėžiškių plote besiformáveis ou susiformvusių tarminių darinių tarmiškųjų žymenų complexą constituirão outros mais ou menos briskūs fonologiniai, morfologiniai e derivaciniai žymeniai (Mikulėnienė 2019: 6061). 6. IŠVADOS Geoerdvinės analizės metodais įvertinus okavimo kaitą per 100 metų, galima fazer tais conclusões preliminarias. Um dos distintivos noreste alçtaiços panevėžiškių traços kirčiuotų e nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimas [on], [om], ou okavimas, kinta, mais frequentemente representados tarmės utilizados comumina língua artimi variantes [nɑ], [ɑm]. Laiko požiūriu, okavimo kaitos lūžis galėjo vykti Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu gimusių pateikėjų kalboje nustatyta okavimo kaitos ou nykimo sinais de. Erdviniu ponto de vista, okação mudança, presumivelmente, ocorreu tal seka: acima de tudo okação abandonada kalbiamente mistriado no leste okação areale, panašiu tempo na central okação zona, mais tarde nustota okuoti no oeste okação area le. Primeiramente abandonada brilhante okação tvirtapradžių an, am atliepimo [on], [om]. Príncipes okação nykimo pontos hipoteticamente considerytini os grandes patarmės ploto miestai: Panevėžys, Pasvalys, Pakruojis ir Radviliškio apylinkės. panevėžiškių Prognozuotina, que okavimas algaini possivelmente extinguirá e nebebus Pasvalio geo lekto ou (ir) vakarinių rytų aukštaičių regiolekto, cujo centros é Panevėžys, tarmiškųjų žymenų plušto parte. LITERATŪRA E CHALTINIAI Ayad Yasser, Luthin Herb 2009: Mapping Dialect: GIS Applications in Studying Dialect of Western Pennsylvania. The 2009 ESRI International User Conference minkštąjį priebalsį atliepimas [e], o antes kietąjį [o], ([ˈmjejkjɛ] ~ miške, [gjeˈʋjɛnjomɑs] ~ vida) e kt. Straipsniai / Articles 167 Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas Proceedings, 1317 July, San Diego, California, USA, 126. Accesso na internet: http proceedings.esri.com/library/userconf://proc09/uc/papers/pap_1686.pdf. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Brazaitienė Laura 2020: Variantes da língua Lituânia: tyrėjo e prontinho linguagem comunidades nario perspectivas: kolektyvinė monografia, sud. D. Aliūkaitė, D. Mikulėnienė, Vilnius: Editora da Universidade de Vilniaus. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Geržotaitė Laura 2017: Variantiškumas da Língua e sua avaliação do ponto de vista da perceptyviosios dialectologia: variantų ir vietų vaizdiniai: kolektyvinė monografija, sud. D. Aliūkaitė, D. Mikulėnienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Aliūkaitė Danguolė, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolingvistica: ideologia, teoria e métodos. Fundamentais conceitos. XXI a. iniciais Lituães tarmės: geolingvistinis e sociolingvistinis estudo (zemėlapiai e seus comentários), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 29–47. Aliūkaitė Danguolė, Mikulėnienė Danguolė 2014a: Geolektų ir regioninių dialektų formavimosi ypatumai Lietuvoje. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 257266. ArcGIS. Date apportionment. Accesso na internet: https: developers.arcgis.com/restrest/ geoenrichment://api-reference/data-apportionment.htm#ESRI_SECTION1_206F094 B25E540B3A01DB46E499EB08C. Būga Kazimieras 1961: Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Būtėnas Petras 1932: Augštaičių tarmės okuojančios pašnektės sienas. Archivum Philologicum III, 168209. Jack K., Trudgill Peter Chambers 2004: Dialectology, second edition, Cambridge: Cambridge University Press. Čepaitienė Agnė 2016: Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis. Acta Linguistica Lithuanica 74, 143174. Čepaitienė Agnė 2016a: Vakarų aukštaičių kauniškių ir rytų aukštaičių panevėžiškių sociokultūriniai tinklai. – Taikomoji kalbotyra 8, 136–159. Prieiga internete: http://mif. vu.lt/ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/8956. Čepaitienė Agnė 2018: XXI a. iniciais alštaičių patarmių kaita: gretinamasis geolingvistinis aspektas: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. 168 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS Čepaitienė Agnė 2018a: Tarminių ypatybių kaita Ramygalos apylinkėse. Línguas de história e dialectologia problemas 5, sud. R. Bakšienė, N. Morozova, Vilnius: Lietuvių Čepaitienė kalbos institutas, 44–75. Agnė 2019: Pasvalio geolektas: tarminės ypatybės dialektometrijos poAukštaitian žiūriu. – Taikomoji kalbotyra 12, 39–74. Prieiga internete: https://taikomojikalbotyra. lt/ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/183/131. Čepaitienė Agnė, Bakšienė Rima 2020: A Quantitative Analysis of the Eastern Subdialects of the Lithuanian Language. Scando-Slavica 65, 137. Čepaitienė Agnė, Gudaitis Aidas 2021: Petro Būtėno okuojantes šnektų ribos reconstrução. Estudos Culturais em Panevėžys: Petras Būtėnas (admitida imprensp). Enrich (Analysis). acessível na internet: httpspro.arcgis.com/en/pro-app/latest://tool-reference/analysis/enrich.htm. ESRI 2004: ArcGIS Desktop Help, Redlands: ESRI Press. Garšva Kazimieras 1977: Accentuação e vocalismo sąryšis n'tarmėje panevėžiškių. Lituvians kalbotyros questões 17, 7687. tybes. Baltistica 18(1), 6574. Garšva Kazimieras 1982: Svarbesnės šiaurės vakarų panevėžiškių fonologijos ypaGaršva Kazimieras 1982a: Joniškėlio apylinkių šnektos tekstai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Garšva Kazimieras 1984: Nordeste das panevėžiškių akūtinių ir cirkumfleksinių garsų trukmė ir intensivumo viršūnė. TSR da Lituânia MA trabalhos 2(87), A série, 7482. Garšva Kazimieras 2002: Panevėžiškių fonetikos raida abipus Letônia paredes. Acta Linguistica Lithuanica 47, 918. Gerullis Georg 1930: Litauische dialektstudien, Leipzig: Markert & Petters Verlag. Geržotaitė Laura 2016: Jaunųjų šiauliškių ir panevėžiškių tarminė savimonė: limos mentaliniuose žemėlapiuose. Acta Linguistica Lithuanica 74, 121142. Girdenis Aleksas, Kačiuškienė Genovaitė 2006: Dvibalsių priegaidės: šiaurės žemaičiai ir šiaurės panevėžiškiai. Acta humanitica universitatis Saulensis 1, 3540. Girdenis Aleksas, Zinkevičius Zigmas 1966: Por causa das tarminas lituanas classificações. Kalbotyra 14, 139147. Shawn Hoch, Hayes James 2010: Geolinguistics: The Incorporation of Geographic Information Systems and Science. The Geographical Bulletin 51, 2336. How Multivariate Clustering works. Prieiga internete: https://pro.arcgis.com/en/proapp/latest/tool-reference/spatial-statistics/how-multivariate-clustering-works.htm. Artigos Articles 169 / Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas Yamada Ikuho 2016: Thiessen polygon. The International Encyclopedia of Geograph, eds. D. Richardson, N. Castree, M. F. Goodchild, A. Kobayashi, W. Liu, R. A. Marston, John Wiley & Sons, Ltd, 26. Jaunius Kazimieras 1898 (1970): Panevėžiškių tarmė. Kalbininkas Kazimieras Jaunius, sud. V. Drotvinas, V. Grinaveckis. Vilnius: Mintis. Kačiuškienė Genovaitė 1982: Quantidade das balsias dos panevėžiškių do norte e sua interpretação fonológica. Kalbotyra 33(1), 3945. Kačiuškienė Genovaitė 1983: Norte panevėžiškių murmamųjų balsių foneticas peculiaridades, distribution e fonologinė interpretação. Kalbotyra 34(1), 2438. Kačiuškienė Genovaitė 1984: Norte panevėžiškių tarmės balsių psichoakustinė klasifikacija. Kalbotyra 35(1), 4253. Kačiuškienė Genovaitė 2000: Nekirčiuotų i/u e ẹ/ọ utilização em textos de rišlios dos apylinkies de Joniškėlio e Pakruojo. Baltu filologia IX, 2531. Kačiuškienė Genovaitė 2003: Terçoio século universidade em Šiauliuose: audiência perspectiva de uma nativa tarmę. Pedagogia 69, 8892. Kačiuškienė Genovaitė 2005: Panevėžio tarmių aprašas primeira científica do norte panevėžiškių tarmės studija. Problemas de história da língua e dialectologia 1, 4953. Kačiuškienė Genovaitė 2005a: Antano Baranausko e Kazimiero Jauniaus lugar na história do estudo da tarmia do norte panevėžiškių. Trabalhos de convocação da Lituânia katalikų mokslo akademijos 19, 499503. Kačiuškienė Genovaitė 2005b: Sodybos statinių pavadinimai šiaurės panevėžiškių tarmėje: anketinis tyrimas. Homem no espaço da linguagem 4, 6064. Kačiuškienė Genovaitė 2006: Traozei da fonologia da Norte panevėžiškių tarmės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Kačiuškienė Genovaitė 2009: Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas: tarminių formų vartosena. Filologia 14, 6167. Kačiuškienė Genovaitė 2012: Tarmių fonetinių ypatybių atspindžiai Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne. Baltistica 8, 5362. Kačiuškienė Genovaitė, Girdenis Aleksas 1982: Žiemgališkoji anaptiksė šiaurės panevėžiškių tarmėje e sua origem. Baltistika 18(2), 189191. Kaščiukienė Genovaitė, Girdenis Aleksas 1997: Rytų aukštaičių ir šiaurės žemaičių priegaidės: bendrybės ir skirtumai. Kalbotyra 46(1), 3136. Kazlauskas Jonas 1968: Lituvians kalbos istorinė gramatika, Vilnius: Mintis. 170 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS Lameli Alfred, Kehrein Roland, Stefan Rabanus (eds.) 2010: Language and Space: An International Handbook of Linguistic Variation. Vol. 2: Language Mapping, Berlin: Mouton de Gruyter. Lee Jay, Kretzschmar Wiliam A. 1993: Spatial analysis of linguistic data with GIS functions. – International Journal of Geographic Information Systems 7(6), 541–560. Lee Jay, Jiajun Qiao, Han Dong 2018: GIS in Linguistic Research. – Computer Science, 152156. República da Lituânia habitam região. Priega na internet: https:www.arcgis.com/ home://item.html?id=66816b6b9033409aa36b8a06c07ba9e8. LKA I Atlás do idioma Lietuvių, t. 1: Leksika, atsak. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, LKA II Lietuvių kalbos atlas, t. 2: Fonetika, 1977. atsak. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1982. LKA III – Lietuvių kalbos atlasas, t. 3: Morfologija, atsak. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1991. LKT 1970: Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija, red. E. Grinaveckienė, K. Morkūnas, Vilnius: Mintis. LKTCh 2004: Chrestomatija das tarminhas da língua Lituânica, sud. R. Bacevičiūtė, A. A. Leskauskaitė, E. Trumpa, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Ivanauskienė, LMA Vrublevskių bibliotecas mapasapiai. Accesso na internet: https://maps-lmavb.hub.arcgis.com/. Markevičienė Žaneta 2001: Aukštaičių tarmių tekstai II, Vilnius: VU publykla. Meiliūnaitė Violeta 2009: Southern panevėžiškių vokalizmas and its raidos bruožai, Kaunas: Vytautas Didžiojo universitas, Lietuvių kalbos institutas. Michael Bauer Research GmbH. Accesso na internet: httpdownloads.esri.com://esri_content_doc/dbl/int/MB-Research_Notes_July_2020.pdf. Mikulėnienė Danguolė 2011: Leopold Geitlers Contribution to Lithuanian dialectology: geolinguistic aspect. Dialektologie a geolingvistika v současné střední Evropě, Mikulėnienė 19–27. Danguolė 2019: Tarmiškumo bruožų nomenklatūra: desde tarminių požymių prie tarmiškumo žymenų. Respectus philologicus 35(40), 5162. Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė 2021: Tarmyno ponto samprata. – Baltistica (adoptada imprensd). Artigos Articles / 171 Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas Pukevičiūtė Agnė 2015: Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo. Acta Linguistica Lithuanica 72, 175195. Ramonienė Meilutė 2006: Dispostos sobre bendrinė linguagem e tarmės: Joniškėlio caso. Cultura de língua 7, 137148. Ručinskaitė Irena 1984: Murmamųjų balsios kokybinė opozicija šiaurės panevėžiškių tarmėje. Kalbotyra 35(1), 7276. Salys Antanas 1933: Kelios anotações tarmių história. Archivum Philologicum 4, 21–34. Salys Antanas 1992: Raštai, t. 4: Lietuvių kalbos tarmės, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Teerarojanarat Sirivilai, Tingsabadh Kalaya 2011: Using GIS for Linguistic Study: a Case of Dialect Change in the Northeastern Region of Thailand. Procedia Social and Behavioral Sciences 21, 362371. Teerarojanarat Sirivilai, Tingsabadh Kalaya 2011a: A Gis-Based Approach For Dialect Boundary Studies. Dialectologia 6(2011), 5575. What is empirical Bayesian kriging? acesso na internet: httpspro.arcgis.com/en://proapp/latest/help/analysis/geostatistical-analyst/what-is-empirical-bayesian-kriging-. htm. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1975: Sobre č, dž // t, d kaitą paradigmo do norte panevėžiškių vardažodžių. Kalbotyra 26(1), 85. Zinkevičius Zigmas 1979: Atractionamento de Kirčio e paradigmas de kirčiação. – Kalbotyra 30(1), 9093. Zinkevičius Zigmas 2006: Lithuanian tarmių kilmė, Vilnius: Lithuanian kalbos instituto leidykla. Барановскiй Антонiй Я. 1898: Замтки о литовскомъ языке и словар, Санктпетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ А. 1886: Программа для указанiя особенностей говоровъ Литвы и Жмуди, Санкт Петербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ А. 1904: Литовская хрестоматия 2, Санкт Петербург: Tipoografia Imperatorской Академiи Наук. Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV 172 AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS The Change of Phonetic Differential Feature in the Eastern Aukštaitian Subdialect of Panevėžys: the Geospatial Approach SUMARY The article deals with one of the phonetic differential features of the Eastern Aukštaitian subdialect of Panevėžys. This phonetic feature is characterised by pronunciation [on], [om] of stressed and unstressed semi-diphthongs an, am in the stem, that is traditionally referred to as okavimas. The geo-spatial methods based on GIS technology for geolinguistic analysis were used for this dialectal feature for the first time in Lithuania. The purpose of this study is to determine the change of the okavimas feature over 100 years and to assess its continuity. The analysed material is based on data from two studies carried out at different periods of time. The first one was published in the article by Petras Būtėnas (1932), which specified the exact borders of the phonetic feature “okavimas” in the territory of the Eastern Aukštaitian subdialect of Panevėžys. The second study was carried out by the authors of this article on the basis of audio recordings of 45 respondents born between 1888 and 1997, area of which were recorded at the beginning of the 21st century mainly from the periphery of the the phonetic feature okavimas. The results of both studies are reflected in the digital maps generated using the GIS tools and methods. The area and intensiveness of the phonetic distinctive feature okavimas was found to have changed and almost disappeared during the time. From a time perspective, have taken place during the Second World War and the post-war the breaking point of the change in the intensity of use of the “okavimas” feature could period. The results show a consistent and gradual decline in the okavimas feature. This is also evidenced by the recent socio-economic and socio-cultural data. Įteikta 2021 m. maio 23 d. AGNĖ ČEPAITIENĖ AIDAS GUDAITIS Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituânia agne.c[email protected] [email protected]