This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.
Preparing document pages…
Page 1
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
معهد اللغة الليتوانية
معرّف ORCID: orcid.org/0000–0001–6941–6504
مجالات البحث: تاريخ اللغة الليتوانية، الدراسات البلطيقية، الجغرافيا اللغوية.
DOI: doi.org/10.35321/all85–02
الأفعال المُدخَلية والأفعال المُشتقّة ذات جذع sta في الكتابات الليتوانية في القرنين XVI–XVII
الأفعال المُدخَلية والأفعال المُشتقّة ذات الجذع sta الموثَّقة في الكتابات الليتوانية في القرنين 16th–17th
الملخّص
تقدّم المقالة دراسة التقابل الصرفي-الدلالي الدوراتي / النهائي المثبَّت في الكتابات الليتوانية في القرنين XVI–XVII: إذ تحلّل العلاقات بين دلالة طرفَي التقابل وتمثيلهما الشكلي، وأنواع المواقف المسندية، والتوزيع الجغرافي-اللغوي والزمني، وتناقش أصول هذا الترابط. وتتمايز المتقابلات المدروسة من حيث بروز حدود المواقف المسندية: فالأفعال الجذرية الأساسية وأفعال اللواحق المتغيّرة تعبّر عن فعل دوراتي لا يتضمن حدًّا، بينما تدل الأفعال المُدخَلية وأفعال الجذع sta على فعل تليّ، غالبًا ما يكون بدئيًا ونقطيًا، ومن ثمّ فهي تقابل الفئتين الحدثيتين للعمليات والأحداث. وتؤدي السابقة، إلى جانب هيمنة صيغ الماضي، دورًا خاصًا في وسم المواقف المسندية المعبَّر عنها بالأفعال المشتقّة النافية للدوران.
تبحث المقالة في التقابل الصرفي-الدلالي الدوراتي / النهائي الموثَّق في الكتابات الليتوانية العائدة إلى القرنين 16th–17th. وتُحلَّل علاقات التعبير الدلالي والشكلي لطرفَي التقابل، وأنواع المواقف المسندية، والتوزيع الجغرافي والزمني، كما تُناقش أصول هذا الترابط. وتتمايز المتقابلات المدروسة من حيث الخاصية الجانبية للتليّة: فالأفعال الأساسية تدل على فعل دوراتي غير محدود، في حين تدل الأفعال المُدخَلية وأفعال الجذع sta–
Straipsniai / Articles
25
Page 2
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
على فعل تليّ، عادةً ما يكون بدئيًا، ونقطيًا، ولذلك يمكن إسناده إلى الفئتين الحدثيتين للإنجازات والإنجازات الفورية على التوالي. وتؤدي السابقة والصيغ الغالبة للماضي دورًا مهمًا بوجه خاص في الدلالة على المواقف المسندية المعبَّر عنها بالأفعال المشتقّة النافية للدوران.
تُدرَس الأفعال الليتوانية المُدخَلية وأفعال الجذع sta عادةً معًا؛ إذ يجمعها المعنى المعجمي والنحوي، والسمات الصرفية-النحوية، فضلًا عن القرابة الجينية في كثير من الأحيان (قارن bąla وbálsta، gę̇sa وgę̇sta إلخ). ووفقًا لبيانات القاموس الليتواني وقواميس اللهجات، يزيد عددها في الليتوانية على الألف: نحو 500 فعل مُدخَلي و600 فعل ذي جذع sta. أما في اللغات الأخرى فهذه الفئات التصريفية أقل غزارة: ففي اللاتفية يُسجَّل نصف هذا العدد من الأفعال المُدخَلية وأفعال الجذع sta، ولا يوجد في البروسية سوى عدد قليل منها (Pakalniškienė 1993, 1996, 2000; Rudzītė 1973). وتُعدّ الأفعال المُدخَلية أقدم طابعًا؛ فهي موجودة في كثير من اللغات الهندو-أوروبية (وللاطلاع على تطور البنية الشكلية والدلالة في اللغات الهندو-أوروبية المنفردة، انظر Kuiper 1937; Strunk 1967; Gorbachov 2007 إلخ). أما النوع الثاني — جذع sta — فعادةً ما يُقيَّم بوصفه ابتكارًا في اللغات البلطيقية (أو البلطيقية الشرقية) (Kazlauskas 1968; Schmid 1963; Kuryłowicz 1964; Stang 1942, 1966; Oettinger 1979; Karaliūnas 1987; Pakalniškienė 1993; Kaukienė 1994, 2002)، غير أن هناك محاولات لربطه بتكوينات مختلفة في اللغات الهندو-أوروبية (Villanueva 2010¹; Gorbachov 2014).
يفترض إنتاج الأفعال المُدخَلية وأفعال الجذع sta في الليتوانية حداثةً نسبية لهذه الفئات التصريفية، ويدفع إلى البحث عن مسالك نشوء الأفعال المدروسة. وتؤكد الدراسات اللغوية التزامنية والتاريخية صلة هذه الأفعال (وهي صلة لا تُقيَّم عادةً من منظور الاشتقاق) بالأسماء والأفعال ذات الجذر المشترك. ويسمح النظر الأكثر انتظامًا في هذه الصلات بتحديد الوضع الاشتقاقي لجزء من الأفعال المُدخَلية وأفعال الجذع sta، ومن ثم تفسير كثرتها في الليتوانية (Skardžius 1943: 486–488; Hofmann 1956; Kuiper 1937; Endzelīns 1951: 764–765; Skardžius 1943: 463–486; Būga 1959: 431–469; Arumaa 1957; Kazlauskas 1968: 319–323; LKG 2, 225; Temčინ 1986: 29–34; Karaliūnas 1987; Palmaitis 1998; Valeckienė 1998:
¹ انظر هناك أيضًا إلى عرض مفصّل لفرضيات أصل الصيغة sta.
26
Acta Linguistica Lithuanica LXXXV
Page 3
Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje
تتواصل في هذه المقالة أبحاث أصل الأفعال ذات الإدخال الوسطي والأفعال ذات جذع sta وتصريفها، الموثقة في الكتابات الليتوانية في القرنين السادس عشر والسابع عشر — في نصوص Martynas Mažvydas وJono Bretkūnas وWolfenbutelio Postilėje، وفي أعمال Mikalojaus Daukšos، وفي Knygoje nobažnystės، وفي مؤلفات Konstantino Sirvydo²، التي تمثل ثلاثة متغيرات كتابية من ذلك العصر. وقد خلصت الأبحاث السابقة (انظر Pakalniškienė, Šarkytė 2012: 149–170؛ Pakalniškienė 2018: 61–101؛ 2019: 8–36؛ 2020: 1–16) إلى أن نحو 65 في المئة من الأفعال ذات الإدخال الوسطي وذات جذع sta الموثقة في الكتابات المدروسة يمكن اعتبارها مشتقة: إذ تشكل الاشتقاقات الفعلية (المشتقة من الأفعال) قرابة 70 في المئة، أما الاشتقاقات الاسمية (المشتقة من الصفات والأسماء) فتتجاوز 30 في المئة.
تتناول هذه المرة دراسة تقابل صرفي-دلالي واحد هو الدوراتي / النهائي: إذ تُحلَّل العلاقات بين دلالة طرفَي التقابل وتمثيلهما الشكلي، وأنواع المواقف المسندية، والتوزيع الجغرافي-اللغوي والزمني، وتُناقش أصول هذا الترابط. واستُخدمت في الدراسة قاعدة بيانات الكتابات القديمة التي أنشأها معهد اللغة الليتوانية، والتوافقات الإلكترونية للنصوص القديمة، وقاموس كتابات Martynas Mažvydas الذي أعدّه Dominynkas Urbas (1998)، وطبعات Virginija Vasiliauskienė وKristina Rutkovska النقدية لـ Punktų sakymų لـ Konstantinas Sirvydas (2015)، وفهرس أفعال «Punktai sakymų» لـ Konstantinas Širvydas الذي أعدّه Kazys Morkūnas (1980). جُمعت الأمثلة يدويًا: فاستُخرجت من جميع المصادر الأفعال المُدخَلية وأفعال الجذع sta النهائية المحتملة فقط، وحُلّل تركيبها العاملِي، كما حُلل التوزيع الكمي لصيغ الحاضر وغير الحاضر، وخصائص الأفعال السابقة وغير السابقة.
الأفعال المُدخَلية وأفعال الجذع STA النافية للدوران في الكتابات الليتوانية في القرنين XVI–XVII
1. وُثِّقت 38 حالة من أمثلة التقابل الصرفي-الدلالي الدوراتي / النهائي في الكتابات القديمة — وهي أقل بكثير من حالات تحقق تقابل السببي / اللاسببي (Pakalniškienė 2020: 1–16). ولتحديد تقابل الدراسة
² Jonas Bretkūnas Biblia 1985, 1986, 1590, Giesmės Duchanos 1589, Kancionalas 1589, Kolektos 1589, Protesti 1591؛ Martynas Mažvydas Katekizmas 1547, Giesmė šv. Ambraziejaus 1549, Forma krikštymo 1559, Paraphrasis 1589, Giesmės krikščioniškos 1566, Giesmės krikščioniškos 1570؛ Mikalojaus Daukšos Katekizmas 1595, Postilė 1599؛ Wolfenbutelio postilė 1573؛ Knyga nobažnystės krikščioniškos 1653؛ Konstantinas Sirvydas Punktai sakymų I d. 1629, II d. 1644, Dictionarium trium linguarum ~ 1620, 1642, 1677.
Straipsniai / Articles
27
Page 4
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
ولتحديد علاقات الأعضاء تُستخدم التصنيف الحدثي للمحمولات عند زينو فيندلر (1957) بصيغته المعدلة، وقد طُوّر في أعمال كثيرة (Dowty 1979; Verkuyl, 1993; Smith 1997; Kroft 2012; Падучева 1998, 2004, 2009; Татевосов 2010, 2015; Holvoet, Čižik 2004; Plungian 2010, 2011; Rothstein 2014 وغيرها). وتتيح السمات الدلالية الأهم لهذا التصنيف — السكون مقابل الديناميكية، والاستمرارية مقابل اللحظية، وعدم التحديد الحدّي مقابل التحديد الحدّي — تقسيم كامل المعجم المحمولي في أي لغة إلى عدة مجموعات كونية³ تسمى أنواع المحمولات الدلالية أو الحدثية (بالإنجليزية actionality classes): ⁴
1) مسندات الحالات (بالإنجليزية states)، أو الأفعال الساكنة، تقابل الأفعال الديناميكية: فهي تدل على مواقف مستقرة، غير محدودة المدة، ولا حدّية، وغير فاعلية، لأن «استمرار الحالة لا يتطلب عادةً أي جهد وطاقة خاصين من الفاعل، ففاعلها مريض أو مختبِر» (Plungian 2010: 105)، مثل gyventi, miegoti, mylėti, žinoti؛
2) تدل مسندات الأنشطة (بالإنجليزية activities) على مواقف ديناميكية تستمر زمنًا غير محدود، ولذلك فهي لا حدّية. وقد تكون فاعلية، مثل juoktis, verkti, vaikščioti، وغير فاعلية، مثل degti, šviesti؛
3) تدل مسندات العمليات (بالإنجليزية accomplishments) على مواقف ديناميكية موجّهة تتضمن نهاية طبيعية أو ذروة، وتغيّرًا تدريجيًا في الحالة. وقد تكون فاعلية، مثل rašyti laišką, įtikinti، أو غير فاعلية، مثل balti, griūti, tirpti؛
4) تفترض مسندات الأحداث (بالإنجليزية achievements) انتقالًا مفاجئًا من حالة إلى أخرى: فمدة الحدث قصيرة إلى حد «لا يمكن معه إلا إثبات الحدث ex post» (Holvoet, Čižik 2004: 148). ولذلك تُسمى أيضًا لحظية أو نقطية أو سميلفكتية، مثل atsidurti, gauti, pamėšti, pargriūti.
³ على الرغم من أن تصنيف Vendler الشائع يُقيَّم بوصفه ذا صلة نمطية، فإن اللغويين يعدّلونه بطرائق مختلفة، لأن تجلّي الحدثية في لغة معينة قد يختلف اختلافًا كبيرًا. وتتنوع تسمية المواقف المسندية، أو الفئات الحدثية، مثل: states, events, processes (Comrie 1976)؛ states, activities, accomplishments, semelfactives, achievements (Smith 1997: 3)؛ total-statisch, relativ-statisch, temporär (activities), total-terminativ, graduell-terminativ, inzeptiv-statisch, inchoativ (Breu 2007: 123–166)؛ الأفعال الساكنة، والأفعال غير الحدّية، والأفعال القوية الحدّية، والأفعال النقطية (Татевосов 2010: 30)؛ وتُصنَّف أفعال اللغة الليتوانية بطريقة مماثلة، قارن: stative, processual, punctual, multiplicative, strong and weak telic, ، كما تُضاف إلى اشتقاق السوابق فئات أخرى: limitative stative, limitative telic, weak inceptive-stative, punctual-ingressive, limitative processual, strong multiplicative (Arkadiev 2011: 78) إلخ. ويختلف التصنيف المقدَّم في المقالة قليلًا عن تصنيف Vendler.
⁴ تتبع المقالة رأي Vladimir Plungian وRolandas Mikulskas وPiotr Arkadiev وغيرهم، ومفاده أنه بدل استعمال مصطلحات فئات الفعل النحوية الفعل، الجانب، أوAktionsart، من الملائم استعمال مصطلحي الحدثية والفئة الحدثية (Plungian 2010; Arkadiev 2011؛ وخلافًا لذلك LKG 2: 8–46; Holvoet, Čižik 2004. انظر المناقشة في Comrie 1976; Mikulskas 2013; Татевосов 2015; Горбова 2016).
28
Acta Linguistica Lithuanica LXXXV
Page 5
Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje
تنتظم المتقابلات الممثلة للتقابل الصرفي-الدلالي المدروس في هذه الفئات الحدثية: فمجموعة تتكوّن من مسندات الحالات والأنشطة، أي الأفعال اللاحدّية، وأخرى من العمليات والأحداث، أي الأفعال الحدّية. ويستند التقابل المذكور أولًا إلى التليّة، ولذلك يمكن تسميته بطرائق مختلفة، مثل اللّاتليّة / التليّة. ويُبرز كثير من أعمال علم الجانب هذا التقابل. وتقترح Jelena Padučeva ترجمة المصطلح الإنجليزي telic إلى نهائي، وatelic إلى غير محدود (إمكانًا)، غير نهائي (Падучева 2009: 15–16). وتستعمل قواعد اللغة الليتوانية الأكاديمية مصطلحات مماثلة — أفعال غير محددة المدة، دوراتية، وأفعال محددة المدة، نهائية (LKG 2: 15–18). وقد تقرر في هذا العمل تسمية التقابل المدروس الدوراتي / النهائي، للتأكيد على التمييز بين المتقابلات المنتمية إلى فئات حدثية مختلفة، والمتمايزة بالمعلمَين اللاحدّية / الحدّية. ومن ثمّ يُستحضر التقابل الثنائي الأفعال اللاحدّية مقابل الأفعال الحدّية (على نحو مماثل Smith 1997: 3; Rothstein 2004: 7; Padučeva 2009: 5). وتُعارَض أفعال هذا التقابل الدوراتي، مثل šaukti, šviesti، بالأفعال النهائية ذات سمة التليّة الملازمة، مثل sušūkti, prašvisti. أما المعلمات الدلالية-النحوية-الصرفية الأخرى، مثل التعدية والتكافؤ والفاعلية، فليست أساسية للتقابلات المدروسة: إذ يمكن لكلا طرفَي الزوج أن يكونا لازمين، عديمي التكافؤ، غير فاعليين، أو متعديين، ذوي تكافؤ، وفاعليين (قارن التقابل الاشتقاقي الغزير السببي / اللاسببي، الذي يتميّز من حيث التعدية وغالبًا من حيث الفاعلية). وهكذا فإن البنية العاملية لطرفَي التقابل الدوراتي / النهائي متطابقة (قارن السببي واللاسبي، اللذين لهما تركيب عاملي مختلف).
إن التعبير الصرفي للتقابل الدلالي الاستمرارية / الغائية غير متجانس. فالأفعال غير الغائية يدل عليها دائمًا الأفعال الجذرية والسابقة، أما الأفعال الغائية فتدل عليها الأفعال ذات الحشو الجذعي وأفعال جذع sta. وتطابق بعض التقابلات بدقة النموذج الصرفي (أو الصرفي-النحوي) للتقابل causativa / anticausativa: فمن أفعال جذع ia تُشتق أفعال ذات حشو جذعي، أو أفعال جذع sta، عادةً مع تبدل حركي بين المفردتين المتقابلتين، قارن: šviesti «إعطاء الضوء ونشره» / –švisti «البدء في الإضاءة، الإضاءة فجأة»، šaukti «إصدار صوت قوي من الحلق، الصراخ، العويل» / sušūkti «الصراخ، إطلاق صيحة»، verkti «ذرف الدموع، النشيج من التأثر (عادةً من الألم أو الحزن أو الفرح)» / pravirkti «البدء في البكاء» (الاستمرارية / الغائية)، وrėžti «قطع شريحة من الرغيف؛ حرث الأرض وقلب الأخدود» / rikti «الخطأ؛ التفكك والانهيار»، raukti «إحداث التجاعيد، التجعيد» / rūkti «التجعد، الانكماش، الذبول»، versti «الإضجاع، الهدم على الجانب أو الأرض...» / virsti «السقوط، الاندفاع...» (causativa / anticausativa). غير أن عددًا أكبر من الأزواج يُسجَّل فيه أن أعضاء الاستمرارية أفعال أولية وأفعال مشتقة بلاحقة (وبصورة أدق — أفعال ذات لاحقات متناوبة
Straipsniai / Articles
29
Page 6
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
⁵)، مثل kalbėti «التعبير بالكلام عن الأفكار والمشاعر والتجارب، التحدث» / prakalbti «البدء في الكلام»، girdėti «إدراك الأصوات بالأذنين» / išgirsti «إدراك الصوت؛ الاختبار والمعرفة» إلخ. ولا تتميز سوى قلة من هذه الترابطات بتناوب نوعي في الصوائت؛ فيما تسود التقابلات الاشتقاقية من دون تناوب صوتي.
تقدّم الجداول 1–4 و6–11 التقابلات النافية للدوران المثبتة في الكتابات القديمة، مجمّعةً وفق تناوب الصوائت والإنتاجية، مع بيان تكرار استعمال النهائيات⁶، ونسبة صيغ الحاضر إلى الصيغ غير الحاضرة، والصيغ السابقة إلى غير السابقة، لأن هذه المعلمات مهمة بوجه خاص لخصوصية الفئات الحدثية.
المشتقات من الأفعال الجذرية
تشكل المشتقات من الأفعال الدورَاتية الجذرية نحو الربع (10) من جميع النهائيات المثبتة في النصوص المدروسة. وتتميز جميع التقابلات الاشتقاقية تقريبًا بتناوب صوائت الجذر: والأكثر شيوعًا هو الأبوفيون الثنائي الصوتي CauC– / CūC– (6)، ثم CeiC– / CiC– (1)، والأقل شيوعًا التناوب الثنائي الصوتي CeRC– / CiRC– (2)، وزوج واحد فقط مثبت في SD من دون تناوب صوتي (انظر الجداول 1–4).
الجدول 1. نوع الأبوفيونية CauC– / CūC– (6)⁷
DUR. ia / TERM. n, sta تكرار النهائيات صيغ الحاضر مقابل غير الحاضر صيغ السابقة مقابل غير السابقة džiaugtis, džiaugiasi, džiaugėsi INTR «الشعور بالسرور والمتعة، الابتهاج⁸ / –džiūgti, *džiūnga, –džiūgo INTR «البدء في الابتهاج»⁹ 3xB, 10xDP, 4xWP, 2xKN — 19 19 — pra–
⁵ انظر بشأن المصطلح Kaukienė, Pakalniškienė 2011: 113–114. ⁶ إذا ثبتت صيغة الفعل في أعمال متعددة للمؤلف المعني، فإنها تشير إلى المؤلف فقط دون تحديد المصادر بعينها: Mž — Mažvydas، B — Bretkūnas، D — Daukša، S — أعمال Sirvydas. ⁷ قارن في كامل المجال الليتواني — 10 تقابلات (Pakalniškienė 1993: 147). وتقدّم الهوامش وما يليها وصفًا كميًا مقارنًا (تُستعمل تسمية اللغة الليتوانية هنا بوصفها تقابلًا زمنيًا غير موسوم في مقابل مصطلح اللغة الليتوانية القديمة). ⁸ حُدِّدت معاني النهائيات استنادًا إلى نصوص الكتابات القديمة وتعريفات LKŽe. ⁹ لا تنعكس النبرات الصوتية بوضوح في الكتابات القديمة. وقد وُسمت هنا استنادًا إلى LKŽe.
30
Acta Linguistica Lithuanica LXXXV
Page 7
Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje
šaukti, šaukia, šaukė TR, INTR «إطلاق صوت قوي من الحلق، الصراخ، العويل» / *–šukti, –šunka, –šuko TR, INTR «الصراخ، إطلاق صيحة»
2xBP, 17xDP, 4xWP, 10xKN, 10xS
– 44 44 – pra-, su-
المجموع 35 169 201 3
الجدول 2. نوع الأبوفيونية CeiC– / CiC– (1)
DUR. ia / TERM. n, sta
تكرار النهائيات
صيغ الحاضر مقابل غير الحاضر
صيغ السابقة مقابل غير السابقة
šviesti, šviečia, švietė INTR «إعطاء الضوء ونشره» / *–švisti, –švinta, –švito INTR «البدء في الإضاءة، الإشراق»
2xBB, 1xDP
1 2 1 – ap-، pa-، pra-
المجموع 1 2 3 –
¹⁰سُجِّلت في اللغة الليتوانية 6 تقابلات من هذه السلسلة الأبوفيونية (Pakalniškienė 1993: 139).
Straipsniai / Articles
31
Page 8
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
الجدول 3. نوع الأبوفيونية CeRC– / CiRC– (2)¹¹
DUR. ia / TERM. n, sta تكرار النهائيات صيغ الحاضر مقابل غير الحاضر صيغ السابقة مقابل غير السابقة vėrėti, vėrkia, verkė INTR «ذرف الدموع بسبب الألم والمصيبة وما إلى ذلك» / –virkti, *–virksta, –virko INTR «البدء في البكاء» 1xMž, 2xBP, 1xWP, 2xSD – 6 6 – žvelgti, žvelgia, žvelgė INTR «توجيه العينين، النظر» / –žvilgti, *žvilgsta, –žvilgo «النظر سريعًا، الرؤية؛ مجازًا الاهتمام؛ التنبؤ» 2xMž, 1xBB, 1xDP – 4 4 – المجموع 0 10 10 0
الجدول 4. النوع غير الأبوفيوني (1)¹²
DUR. ia / TERM. n, sta تكرار النهائيات صيغ الحاضر مقابل غير الحاضر صيغ السابقة مقابل غير السابقة kvėpti, kvėpia, kvėpė INTR «نشر الرائحة، تفوح رائحته» / *o–kvėpti, o–kvėpsta, o–kvėpo INTR «فقدان الرائحة، زوال الرائحة»¹³ 2xSD 1 1 2 – المجموع 1 1 2 0
تعكس الجداول 1–4 اتجاهات استعمال هذه النهائيات: فالصيغ غير الحاضرة هي الغالبة — وتشكل 82 بالمئة؛ وتُستعمل بصورة منتظمة
¹¹ في اللغة الليتوانية 4 (Pakalniškienė 1993: 145).
¹² في اللغة الليتوانية 7 (Pakalniškienė 1993: 152).
¹³ إن صيغة قاموس Sirvydas iškvėp̦tu، انطلاقًا من المعنى التحويلي (قارن wywietrzeć & wywietr̨ie / infipidus fio)، قد تفترض نموذجًا صرفيًا مستقلًا هو *kvėpti, kvėpsta, kvėpo. وهذا النموذج غير مثبت في LKŽe، غير أن عدة جمل، مثل Nukvėpęs alus tavo J؛ Čia krėnos jau suvisu nukvėpios Krk؛ Nukvėpęs alus – nusales, nuvešės Šts؛ Kad nenukvėptų sula، reik apsėti avižoms Ggr؛ Nepalikat par naktį atidarytų butelių, o nukvėps alus, ir nėkas nebnorės jo gerti Rt، إلى جانب صيغ الماضي ذات الجذع o الواردة في الكلمة المعنونة في LKŽe، تسمح بإعادة بناء فعل ذي جذع sta، يدل على فعل مستمر، ويكوّن تقابلًا مع فعل ذي جذع ia دوراتي (انظر بمزيد من التفصيل Pakalniškienė 1993: 193).
32
Acta Linguistica Lithuanica LXXXV
Page 9
Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje
الصيغ السابقة للأفعال المشتقة: إذ تبلغ ما يصل إلى 99 بالمئة من الصيغ المثبتة في الكتابات القديمة¹⁴ (انظر الجدول 5).
الجدول 5. المشتقات من الأفعال الجذرية. نسبة صيغ الحاضر وغير الحاضر، والصيغ السابقة وغير السابقة (n=219)
المشتقات من الأفعال ذات اللواحق
أكثر النهائيات في الكتابات القديمة، أي أكثر من 70 بالمئة، مشتقة من أفعال ذات لواحق متغيّرة (28). ومن المنظور التاريخي، تختلف المكانة الاشتقاقية للأفعال ذات اللواحق الأساسية: فالأفعال ذات اللاحقة –eti, –a, –ėjo تُعدّ أولية (Jakulis 2004)، أما الأفعال ذات اللواحق المتغيّرة الأخرى فثانوية. غير أن ذلك لا يهم التقابل المدروس: ففي جميع الحالات تكون العلاقة الدلالية بين المتقابلين واحدة: فالأفعال المُدخَلية، أو أفعال الجذع sta، تدل على فعل حدّي، والأفعال ذات اللواحق على فعل لاحدّي.
تُجمع الأفعال وفق البنية الصرفية للكلمة الأساسية ووجود تناوب الصوائت أو عدمه: المشتقات من اللواحق –ėti, –i, –ėjo (14)؛ –ėti, –a, –ėjo (10)؛ –ėti, –ia, –ėjo (1)؛ –oti, –o, –ojo (2)؛ –yti, –o, –ė (1).
¹⁴ من أصل 219 صيغة مستعملة، هناك 3 فقط غير مسبوقة (!).
Straipsniai / Articles
33
Page 10
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
المشتقات من الأفعال ذات اللاحقة –ĖTI, –I, –ĖJO
من الناحية الكمية، تسود المشتقات النهائية من الدوريات ذات اللاحقة –ėti, –i, –ėjo (14). وقد يكون هذا الإنتاج الاشتقاقي ناتجًا عن الدلالة الساكنة البارزة للأفعال الأساسية، وعن الحاجة التداولية إلى فئة حدثية تشرح التليّة. وقد اشتُقت جميع المشتقات النهائية من دون تناوب صوتي، مما يدل على طابعها الابتكاري.
الجدول 6. النوع غير الأبوفيوني (14)15
DUR. –ėti, –i / TERM. n, sta تكرار النهائيات صيغ الحاضر مقابل غير الحاضر صيغ السابقة مقابل غير السابقة bodėti(s), bōdi(si), bodėjos(si) INTR «الشعور بنفور من شخص، عدم الإعجاب، الكراهية، التجنب» / –bōsti, –bōsta, –bōdo INTR «الإصابة بالملل؛ الإزعاج، الإقلاق» 12xB, 4xD, 1xKN, 14xSD 11 20 31 – budėti, būdi, budėjo INTR «البقاء مستيقظًا، عدم النوم» / –būsti, –būnda, –būdo INTR «التوقف عن النوم، الاستيقاظ من النوم؛ مجازًا النهوض، النشوء» 2xMž, 18xB, 5xDP, 3xSD 7 21 28 – girdėti, girdi, girdėjo TR, INTR «إدراك الأصوات بالأذنين» / –girsti, –girsta, –girdo TR, INTR «إدراك الصوت؛ الاختبار، المعرفة» 17xMž, 35xB, 49xD, 14xWP, 21xKN, 10xSD 6 140 146 – ilsėti, ilsi, ilsėjo INTR «الوقوف أو الجلوس أو الاستلقاء بعد التعب من العمل؛ عدم فعل شيء بعد العمل لاستعادة القوة» / ilsti, ilsta, ilso INTR «التعب، الضعف، فقدان القوة» 3xMž, 24xBB, 7xDP, 9xWP, 6xKN, 6xSD 24 31 52 3 liūdėti, liūdi, liūdėjo INTR «الحزن، الشعور بالكآبة والانقباض، الأسى» / –liūsti, –liūsta, –liūdo INTR «أن يصبح حزينًا وغير مبتهج» 42xDP, 6xKN, 18xS 5 61 66 –
15 قارن في اللغة الليتوانية — 29 تقابلًا (Pakalniškienė 1993: 195).
34
Acta Linguistica Lithuanica LXXXV
Page 11
Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje
إن مشتقات دوريات هذه اللاحقة منتجة أيضًا. وتتكون غالبيتها من تقابلات اشتقاقية غير أبوفونية (8)، بينما صيغ فعلان تليمان مع تبدل حركات العلة¹⁶؛ ويُعد هذا النموذج العامل أقدمَ، ولا سيما أن صيغ المضارع غير الموضوعية (الأقدم) تُسجَّل إلى جانب سيقان a.
⁷ الجدول. النمط غير الأبوفوني (8)
DUR. -ėti, -a / TERM. n, sta تكرار التليميات صيغ المضارع مقابل الصيغ غير المضارعة صيغ مسبوقة بالبادئة مقابل الصيغ غير المسبوقة بالبادئة derėti, dėra, derėjo TR, INTR «يتفاوض، يتفق على فعل شيء، يساوي» / *-dėrti, *-dėrsta, -dėro TR, INTR «يتفق، يتوصل إلى اتفاق» 1xDP – 1 1 – sujudėti, juda, judėjo INTR «يغير موضعه في المكان، يتحرك؛ يغير مكانه، ينزلق في اتجاه ما» / *-jūsti, -jūnda, -jūdo INTR «يبدأ بالحركة» 2xBB 1 1 2 – sukalbėti, kalba, kalbėjo TR, INTR «يعبّر عن أفكاره ومشاعره وتجاربِه بالكلام، يتحدث» / *-kalbti, *-kalbsta, -kalbo TR, INTR «يبدأ بالكلام» 3xDP – 3 3 – pramokėti, moka, mokėjo TR, INTR «يستطيع فعل شيء، يعرف» / -mōkti, -mōksta, -mōko TR, INTR «يكتسب المعرفة والمهارات بالتعلم» 5xMŽ, 29xB, 17xDP, 8xKN, 2xSP 2 59 61 – iš-, priskelėti, skėla, skelėjo INTR «يكون مدينًا» / *skilti, *skyla, skilo INTR «يقع في الدين، يستدين» 1xBP, 2xDP – 3 2 1 apsmirdėti, smirda || smirdi, smirdėjo INTR «ينشر رائحة كريهة، ينتن» / *-smirsti, -smirsta, -smirdo INTR «يبدأ بالنتن، يصير نتنًا» 1xBP, 2xDP, 4xSD 2 5 7 – pa-
¹⁶ قارن في اللغة الليتوانية: 76 تقابلًا (Pakalniškienė 1993: 160).
36
Acta Linguistica Lithuanica LXXXV
Page 13
Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje
DUR. -ėti, -a / TERM. n, sta
تكرار التليميات
صيغ المضارع مقابل الصيغ غير المضارعة
الصيغ المسبوقة بالبادئة مقابل الصيغ غير المسبوقة بالبادئة
اشتُق فعلان فقط من أفعال اللاحقة –oti, –o, –ojo، غير أن تكرار التليمي –žinti في الكتابات القديمة يتجاوز تكرار جميع التليميات بسبب كثرة البوادئ، ولِتَلَكُّس بعضِها، وبطبيعة الحال بسبب طبيعة النص الديني.
10 الجدول. النمط غير الأبوفوني (2)18
DUR. -oti, -o / TERM. n, sta تكرار التليميات صيغ المضارع مقابل الصيغ غير المضارعة صيغ مسبوقة بالبادئة مقابل الصيغ غير المسبوقة بالبادئة
17 قارن في اللغة الليتوانية: التقابل نفسه الوحيد (Pakalniškienė 1993: 189).
18 قارن في اللغة الليتوانية: 5 تقابلات (Pakalniškienė 1993: 206).
38
Acta Linguistica Lithuanica LXXXV
Page 15
Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje
مشتقات أفعال اللواحق -YTI, -O, -Ė
سُجّل مشتق واحد فقط مع تبدل في حركات العلة من أفعال اللواحق من هذا النوع.
11 الجدول. النمط الأبوفوني CauC- / CuC- (1)19
DUR. -yti, -o / TERM. n, sta
تكرار التليميات
صيغ المضارع مقابل الصيغ غير المضارعة
الصيغ المسبوقة بالبادئة مقابل الصيغ غير المسبوقة بالبادئة
klausyti, klauso, klaušė INTR «ينفذ أمر شخص أو وصيته أو رغبته أو إرادته» / -klūsti, -klūša, -klūšo INTR «يطيع، يصير مطيعًا»
9xB, 9xDP
1
17
18
–
pa-
المجموع 1 17 18 –
يظهر بوضوح في الجدول 12 أن الصيغ غير المضارعة هي الأكثر استعمالًا بين تليميات هذا النموذج الاشتقاقي أيضًا؛ فهي تشكل أكثر من 70 في المئة، ولو لم نحسب صيغ المضارع ذات الدلالة والاستعمال شديدي الخصوصية للفعلين -milti و-žinti20، لقفزت نسبة الصيغ غير المضارعة إلى 94. وتستعمل صيغ مسبوقة بالبادئة على نحو منتظم في التليميات المدروسة؛ إذ تبلغ 99 في المئة من الصيغ المسجلة في الكتابات القديمة21.
تُظهر دراسة تجريبية لأفعال الليتوانية الحديثة نتائج مماثلة من منظور الجانب والصنف الحدثي (Arkadiev 2011). واستنادًا إلى منهجية S. Tatevosov (Tatevosov 2002) وإلى نتائج الاستطلاعات، حدد P. Arkadijevas أن النظام الحدثي للفعل الليتواني يختلف عن النظام الأوروبي النموذجي («Standard Average European»، المرجع نفسه) وعن النظام السلافي (Slavic-type system، المرجع نفسه)، فضلًا عن أن النظام الحدثي في الليتوانية أكثر تعقيدًا وغنى بكثير. وسنقتصر هنا على الجانب الكمي
19 قارن في اللغة الليتوانية: تقابل واحد (Pakalniškienė 1993: 206).
20 تشوّه إحصاءات الصيغ غير المضارعة معجمَي –milti و-žinti، اللذين تتسم معانيهما في نص النوع الديني بخصوصية شديدة، تحددها لَكْسَنة البوادئ المختلفة. فعلى سبيل المثال، تُستعمل su(si)milti بمعنى دخيل هو «يرحم» (قارن البولندية zmiłować się)، وكثيرًا ما تُستعمل صيغ اسم الفاعل المضارع لهذا الفعل لقبًا لله. ولا تُستعمل من الفعل –žinti إلا صيغ مسبوقة بالبادئة، فتغيّر لا الصنف الحدثي فحسب، بل المعنى المعجمي أيضًا؛ قارن api-, apsi-, iš(si)pa-, pa(si)-, pri(si)-, pripa-.
21 من أصل 8088 صيغة مستعملة، 8 فقط غير مسبوقة بالبادئة (!).
Straipsniai / Articles
39
Page 16
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
بمقارنة نتائج تجربة Arkadijevas بنتائج دراسة الكتابات الليتوانية القديمة. تهيمن في الكتابات الليتوانية القديمة الصيغ المسبوقة بالبادئة من الأفعال التليمة، أو التليّة؛ إذ تبلغ 99%. وتظهر التجربة الوضع نفسه: فمن أصل 120 فعلًا مسبوقًا بالبادئة، هناك 110 أفعال تليّة في معظمها، أي نحو 92%.²²
الجدول 12. مشتقات أفعال اللواحق المتناوبة. نسبة الصيغ المضارعة وغير المضارعة والصيغ المسبوقة وغير المسبوقة بالبادئة (n=2307)
في قاموس اللغة الليتوانية المعاصرة ومدوّنة النصوص أُحصي نحو 70 زوجًا من هذا النوع (Arkadiev 2013)، غير أن الأمثلة التي يقدمها المؤلف ليست جميعها ذات صلة²³.
²² يميز المقال عددًا أكبر من الأصناف الحدثية – punctual, strong telic, limitative telic, weak inceptive–stative, punctual ingressive, weak telic.
²³ فعلى سبيل المثال، يختلف تقابل subtilsti / belsti لا من حيث الصنف الحدثي فحسب، بل ومن حيث الفاعلية أيضًا؛ ولذلك فإن subtilsti يقترن بـ bildėti، ويمكن لهذين الفعلين أن يشكلا تقابلًا anticausativa / causativa مع belsti. وينطبق الأمر نفسه على علاقات sutviksti / tvikšeti (لا tuyksėti، الذي هو ذو أصل تعجبي) وtvieksti. ويكوّن الفعل pražvingti زوجًا حدثيًا مع žvengti، بينما žvingauti مشتق تكراري من žvengti. وتبين الدراسات السابقة أن التليميات ذات الجذع الإنترالي وجذع sta يمكن اشتقاقها من أفعال ذات لواحق متناوبة (أي أفعال من النوع المختلط)، لكنها لا تُشتق من أفعال لها لواحق في جميع الصيغ الأساسية (Pakalniškienė 1993). ولذلك يصعب ربط pagarsti, pakvailti, aplesti, aptamsti, pagrožti, idrąsti, sulysti, sublogti اشتقاقيًا بالأفعال الاشتقاقية ذات الجذر المشترك pagarsėti, pakvailėti وما إلى ذلك؛ بل ينبغي تفسير كلا الفعلين على أنهما مشتقان مستقلان من الأسماء الوصفية المناسبة، أي الصفات والأسماء (Pakalniškienė 2000: 71–89).
40
Acta Linguistica Lithuanica LXXXV
Page 17
Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje
يرى P. Arkadijevas بحق حداثة هذا التقابل نسبيًا وصلته بالتقابل السببي / الابتدائي (بحسب مصطلحات Arkadijevas)، وقد أدت لَكْسَنَته (وربما اشتقاقه أيضًا) إلى تجانس صيغ الأفعال ذات الجذع الإنترالي وجذع sta ومحتواها: معنى الفعل التلقائي (غير الخاضع للتحكم)، أو الحالة أو تغيرها، واللا تعدية؛ في حين غيّرت البوادئ والصيغ الزمنية المقابلة الصنف الحدثي.
وفقًا لمعطيات الدراسة السابقة (Pakalniškienė 1993)، يُسجَّل في كامل المجال الليتواني عدد أكبر بكثير من تقابلات durativa / terminativa، هو 150 تقابلًا: فالتليميات ذات الجذع الإنترالي وجذع sta في 32 تقابلًا مشتقة من أفعال جذرية ذات جذع ia، أما التليميات المناظرة في 118 تقابلًا فمشتقة من أفعال ذات لواحق متناوبة (وقد أُدرج الوصف الكمي المقارن في الحواشي عند التقابلات المناسبة في الكتابات القديمة). وتعكس النماذج الاشتقاقية واستعمال الأفعال ذات الجذع الإنترالي، أو جذع sta، في الليتوانية كلها وضع الكتابات القديمة: إذ تُسجَّل في الغالب صيغ مسبوقة بالبادئة وغير مضارعة تشرح التليّة.
يعكس الجدول 13 النسبة الكمية للنماذج الاشتقاقية للتقابلات المدروسة في الكتابات القديمة؛ ويتضح أن أكبر حصة تتمثل في مشتقات التليميات ذات الجذع الإنترالي وجذع sta من الأفعال الدورية ذات اللواحق المتناوبة.
2. لا تنتشر بالتساوي في كتابات ذلك العصر اللواصق البينية والنهايات الاصطلاحية ذات الجذر sta المدروسة. ويُثبت ما يقارب نصفها (16) في الأنماط الكتابية الثلاثة كلها: –bosti، –busti، –girsti، ilsti، klupti، –migti، –milti، –mokti، –siusti، –smirsti، snūsti، –sukti، tilti، –vysti، –žinti، –žysti، أما الأفعال su(si)milti و išvysti و pa(si)، pripa–، iš(si)pa–، ap(si)pažinti فتُستعمل بكثرة شديدة في جميع النصوص. وقد شُهد على عدد غير قليل من المفردات ذات اللواصق البينية وذات الجذر sta (9) في النمط الغربي، أي ليتوانيا البروسية، وفي النمط الأوسط، و
Straipsniai / Articles
41
Page 18
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
في النمطين الأوسط والشرقي من الكتابات، على سبيل المثال: –bilti، –džiugti، –gysti، justi، –klusti، skilti، –švisti، –vilsti، –žvilgti. وقد سُجلت في النمطين الأوسط والشرقي أربعة مشتقات بينية، أو ذات جذر sta: –liūsti، –stebti، –žibti. وقد وردت نهايتان اصطلاحيتان tingti، –virktti في منطقتين متقابلتين غير متصلتين: النمط البروسي الليتواني والنمط الشرقي²⁴. أما المشتقات الاصطلاحية الأخرى ذات اللواصق البينية وذات الجذر sta فتُثبت في أنماط كتابية منفردة، قارن: في النمط الغربي justi (junda) (BB)، وspįsti (Mž)؛ وفي النمط الأوسط –derti (DP)، و–kalbti (DP)، و–kvėpti (DP)؛ وفي النمط الشرقي –kvėpti (SD)، و–turti (SD)، و–žasti (SD، PS). ووفقًا لمعطيات LKŽ، تُستعمل أفعال هؤلاء المؤلفين المنفردة، في معظمها، على نطاق أوسع أو أضيق في ليتوانيا بأسرها.
3. إن التليية السابقة بالبادئة، أو الإتمام، مع التصريف، كما نرى، مسجلة منذ أقدم الكتابات؛ وهي «لا تزال تعمل» في جميع اللهجات وفي الليتوانية المعاصرة. وتوجد نظائر لها في اللغات البلطيقية والسلافية والجرمانية الأخرى (عن نمط الإتمام السابق بالبادئة، انظر Arkadiev 2015). غير أن كثيرًا من التقابلات المدروسة تُعد من المحدثات الليتوانية، إذ توجد نظائرها الاشتقاقية في اللغات الأخرى بأعداد قليلة جدًا.
3.1 لا تسجل اللغة اللاتفية إلا أزواجًا قليلة (4) مماثلة شكليًا ودلاليًا، قارن:
1a. dzirdēt, dziržu, dzirdēju ‘girdėti’ / –dzirst, –dzirstu, –dzirdu; iz– ‘išgirsti’; jāust || jāust || jāust, jāušu, jautu; sa–, iz– ‘(nu)jausti, (pa)justi’, refl. / just, jūtu, jutu; sa–, iz–, nuo– ‘justi’, refl.; klausīt || klausīt, klauşu, klausīju ‘klausyti’ / klust, klūsu || klustu, klusu ‘nutilti, nurimti; tylėti’ (galima darybiškai sieti ir su 1a. klusēt, klusu || klusēju, klusēju ‘tylėti’)²⁵; zināt, zinu, zināju ‘žinoti’ / –zīt, –zīstu, –dzinu; at–, ie–, pa– ‘pažinti, pripažinti...’. وتبين استعمالات بعض الأفعال اللاتفية أن هذا التمييز الحدثي الواضح بين طرفي التقابل، كما في الليتوانية، غير موجود؛ فعلى سبيل المثال، يفسر معجم اللغة اللاتفية الأدبية Latviešu literārās valodas vārdnīca الفعل izdzirst, –dzirstu, –dzird u بالفعل izdzirdēt.
وتشهد بضعة تقابلات متكافئة (8) على ذلك في المعاجم التاريخية وحدها؛ أما في اللاتفية المعاصرة فلم يبق إلا أحد طرفي التقابل، أو تستعمل معجمات أخرى، قارن:
1a. arch. bādēt ‘الشعور بالاشمئزاز أو الرهبة، أن يكون مزعجًا’ ME I, 270 / arch. –bāst, –bāstu, –bādu ‘أن يصبح مملاً، أن يبعث على الضجر’; at–, nuo–; refl. ME II, 760; EH I, 134 (في اللغة اللاتفية المعاصرة يُستعمل الفعل apnikt بالمعنيين كليهما); mācēt, māku, māčēju ‘أن يعرف، أن يتمكن’ / mākt ‘أن يتعلم، أن يستطيع’ ME II, 579, 580 (1a. bk. بدلًا من –mākt ‘أن يتعلم’ يقال izmācīties, iemācīties); arch. miegāt, mieguot, mieguoties ‘الشعور بالنعاس؛ النوم، الغفوة’ ME II, 652; EH
²⁴ وفقًا لمعطيات LKŽe، تنتشر هذه الأفعال في ليتوانيا كلها.
²⁵ عن علاقة معاني طرفَي التقابل الليتواني واللاتفي وتاريخهما، انظر Karaliūnas 1987: 40–42.
42
Acta Linguistica Lithuanica LXXXV
Page 19
Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje
I, 824 / –migt, –miegu (*–migų ME II, 624, 625), –migu; aiz-, ie- ‘užmigti, įmigti’ (la. bk. vietoj išnykusio miėgа̄ vartojami gulēt, dusēt); smirdėt, smirdū, –ėju ‘smirdėti’ / smirst, smirstu, smirdu; sa- ‘susmirti’ ME III, 966; EH II, 539 (la. bk. vietoj smirst vartojamas junginys sākt smirdēt); spīdēt, spīd, spīdēja ‘spindėti, blizgėti, žvilgėti’ / spīst, spīstu, spīdu ‘spįsti’ ME III, 1004 (Mühlenbachas nurodo, kad spīstu, spīdu = spīdēt ‘scheinen, leuchten, glänzen’: saule spīst Stelp); šaust, šaušu, šautu, šaust ‘siausti’ ME IV, 8 / arch. šust, šūtu, šūtu ‘dūkti, šėlti, siusti’ ME IV, 107 (la. bk. plosities, trakot, ālēties, draiskoties LLVV, LLV); zibēt, zibu, zibēju ‘žibėti, spindėti’ / zibt, zibu ‖ zibstu ‖ zibstu, zibu ‘žibėti, spindėti’ ME IV, 718 (vietoj antrojo opozicijos nario bk. vartojama iezibēties); ziėdēt, ziėdu ‖ ziėžu, ziėdēju ‘žydėti’ / saziest, saziest, sazied ‘pražysti, sužydėti’ ME III, 797.
ويقابل بضعة تقابلات ليتوانية في اللغة اللاتفية طرف واحد فقط من طرفَي التقابل، وغالبًا ما يكون دوريًا، قارن:
الاشتقاقية: dziėdāt, dziėdu, dziėdāju «يغني، ينشد»؛ arch. judēt ME II, 115؛ EH I, 566 «يتحرك» (في اللاتفية المعيارية kustēties «يتحرك»)؛ mīlēt, mīlu ‖ mīlēju, mīlēju «يحب» ME II, 644؛ arch. stebēties, stebuos, stebējuos «يتعجب» ME IV, 103؛ EH II, 575 (في اللاتفية المعيارية brīnīties «يتعجب»)؛ turēt, turu, turēju «يمتلك»؛ vidēt, vidu, vidēju؛ viedēt, viedu ‖ arch. viedēju, viedēju «يرى، يلمح، يرى بوضوح»؛
التليميات
bust, būdu ‖ būstu, budu «يستيقظ» ME I, 356 (المعياري mosties, at-, pamosties «يستيقظ»، ويُعبَّر عن الفعل الابتدائي بأفعال أو تراكيب كلمات أخرى – būt nomodā, negulēt «يبقى مستيقظًا»)؛ klupt, klūpu, klupu «يتعثر»؛ kvėpt, kvėpstu, kvėpu «يدخن، يتصاعد منه الدخان (مثلًا عن مصباح الكيروسين أو الشمعة)»²⁶.
ويتضح من المقابلات اللاتفية أن التعبير عن الحدثية في اللاتفية المعاصرة مختلف: فالفعل التلي يُصاغ بالاشتقاق بالبادئة، غالبًا مع الانعكاسية، قارن: iemīlēt «يحب»؛ iesaukties «يهتف»؛ aizsnausties, iesnausties «يغفو»؛ iedziedāties (par putniem) وكذلك بصيغ محيطية، مثل sākt dziedāt «يبدأ بالغناء»؛ sakūsties, iekustēties و sākt kustēties «يتحرك»؛ izmācīties, iemācīties «يتعلم»؛ iezibēties «يتلألأ»؛ uzziedēt و sākt ziedēt «يزهر» و
26 ووفقًا لـ feng في مقابلة الليتوانية oiškvėpti, iškvėpsta, iškvėpo «يبدأ بإخراج النفس، يفقد الرائحة» في SD. – قد تكون هذه الأفعال قد تشكلت بالتوازي في اللغتين. فالفعل الليتواني kvėpti, kvėpia, kvėpė «ينشر رائحة، تفوح منه رائحة»، الذي يرتبط به الليتواني oiškvėpti, –sta, –o، لا مقابل لاتفيًا له (اللاتفية smaržot «ينشر رائحة، تفوح منه رائحة»). كما يُعبَّر عن المعنى التليمي في اللاتفية بمعجم ذي جذر آخر هو atvadēties, novadēties (قارن الليتوانية nusivadėti).
Straipsniai / Articles
43
Page 20
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
وما شابه. غير أن بضعة أزواج لاتفيّة متكافئة قد تدل على اتجاهات مشتركة بين اللغات البلطيقية الشرقية في تمييز الأفعال من حيث التليّة²⁷.
لا توجد في مصادر اللغة البروسية تقابلات مماثلة لـ durativa / terminativa؛ فقد شهدت المصادر طرفًا واحدًا فقط من الفعلين المتوقعين، وغالبًا ما كان دوريًا، مثل:
تجدر الإشارة إلى أن مقابلات الفعل الليتواني žinóti واللاتفي zināt، أي البروسي ersinnat «التعرف» وposinnat «الاعتراف»، تستعمل في النصوص البروسية بمعنى تليمي، ومن ثم تقابل دلاليًا الليتوانية –žinti واللاتفية -zīt. وينبغي أن تدل معطيات اللغة البروسية على أن التقابل الحدثي المعني بدأ يتشكل في عصر البلطيقية الشرقية³⁰.
3.2 توجد نظائر للتقابلات المدروسة في اللغات السلافية والجرمانية³¹، مثل:
السلافية الكنسية القديمة svьtěti «يضيء» / svь(t)nutі «يصدر صفيرًا»، السلافية الكنسية القديمة mbžati «يغفو» / mbǫtnuti «يغمض عينه لحظة»، السلافية الكنسية القديمة sěděti, sědi- «يجلس» / sěsti, sęde- «يجلس، يقعد»؛
الجرمانية الشرقية القديمة bi-leiban «يبقى» / af-lifnan «يبقى فائضًا»، الجرمانية الشرقية القديمة wakan «يكون مستيقظًا» / ga-waknan «يستيقظ»، الأيسلندية القديمة sofa «ينام» / sofna «يغفو»، الجرمانية *hnīpan «يكون حزينًا» / *hnīpnan «يحزن»، الجرمانية *blīkan «يضيء، يكون ساطعًا» / *bliknan «يصير قاتمًا، يشحب»؛
²⁷ إن دراسة هذه التقابلات في اللغة اللاتفية ستستكمل على نحو جوهري دراسة الأصناف الحدثية للأفعال البلطيقية، غير أنه لا يتوافر حتى الآن سجل أكثر اكتمالًا ولو قليلًا. وعادة ما يُستشهد بأمثلة منفردة، مثل bijāt, bijāju (دوري) / bīties, bīstuos (تليمي، ابتدائي) (Villanueva-Svensson 2008: 175–199). وبالمناسبة، استُبدل bijāt في اللاتفية المعاصرة بالفعل baidīties.
²⁸ يعيد V. Mažiulis بناء الفعل البروسي pr. verb. *paklus- «يبدأ بالإصغاء، يصير مطيعًا» من الصفة adj. nom., acc. sg. n poklusman «بطاعة» PEŽ 3: 311–312.
²⁹ إن تفسير البروسي meicte غير واضح: فقد يكون مصدرًا أو praes. 3 sg., pl. (PEŽ 3: 122).
³⁰ يقول Miguel Villanueva-Svensson خلاف ذلك: “This fact may point to an exclusively East Baltic origin of the inchoative, specially considering the great productivity of sta-presents in Lithuanian and Latvian, but since sta presents are so sparsely attested in Old Prussian in any case a secondary loss in this language cannot be absolutely excluded either” (Villanueva-Svensson 2008: 176).
³¹ تجدر الإشارة إلى أن الإدخال الأنفي – وهو النموذج الأولي للسيقان الأنفية – محفوظ في اللغات البلطيقية، غير أن هذا النموذج أُعيد تشكيله في اللغات السلافية والجرمانية، كما في كثير من اللغات الهندية الأوروبية الأخرى؛ إذ غلب الاشتقاق باللاحقة الأنفية (Gorbachov 2007: 203).
44
Acta Linguistica Lithuanica LXXXV
Page 21
Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje
غير أن نظائر الأزواج المسجلة في الكتابات الليتوانية القديمة لا توجد في اللغات السلافية والجرمانية، باستثناء السلافية الكنسية القديمة bъděti, bъdi- «يسهر» / vъz-bъ (d)оti, vъzъb(d)ne- «يستيقظ»³². أما النظائر المنفردة فتوجد بأعداد أكبر قليلًا: السلافية *smirdėti, *smiržd̑o «ينتن»؛ السلافية الكنسية القديمة znati, znąo «يعرف»؛ السلافية الكنسية القديمة viděti «يرى، يلاحظ»، واللاتينية videō, vidēre «يرى»، والسنسكريتية vindāti «يجد»، والأفستية vīnastī «يجد»؛ والروسية очнуться (: الليتوانية justi). لذلك لا يمكن الحديث إلا عن اتجاه عام في اللغات الهندية الأوروبية الشمالية، وعن نموذج شكلي ودلالي تحقق في فروع لغوية منفردة أو حتى في لغات منفردة.
الخلاصة
1. سُجلت في الكتابات الليتوانية في القرنين XVI–XVII قرابة أربعين تقابلًا من نوع duratyva / terminatyva. وتحدد نموذجان عاملان: المشتقات التليمية من 1) الأفعال الجذرية ذات الجذع ia، و2) الأفعال ذات اللواحق المتناوبة. ويطابق النموذج الأول بدقة التعبير الشكلي لتقابل causativa / anticausativa؛ إذ تتميز العملية بتبدل حركات علة الجذر: فأفعال الجذع ia الأساسية لها جذر من الدرجة القوية، أما المشتقات ذات الجذع الإنترالي وجذع sta فلها جذر من الدرجة الصفرية. وتطابق مشتقات النموذج الثاني، الأكثر غزارة بثلاث مرات، المعايير الشكلية والدلالية لتليميات النموذج الأول وللأفعال المضادة للسببية، غير أن أساس الاشتقاق هنا من نوع بنيوي آخر، هو أفعال اللواحق المتناوبة، ولا يميز هذا التقابل الاشتقاقي تبدل الحركات. وتدل هذه السمات على أن النموذج الثاني ابتكاري.
2. أظهر البحث أن نماذج اشتقاق الأفعال غير الدالة على الاستمرارية المشهودة في الكتابات القديمة هي نفسها في اللهجات الليتوانية وفي اللغة الحالية.
3. تتباين معاني التقابلات المدروسة من حيث الحدّية: فالأفعال ذات الجذر الأساسي وذات اللواحق المتغيرة تدل على فعل استمراري لا يتضمن حدًّا، في حين تشير الأفعال الإدخالية وأفعال جذع sta إلى فعل تليّ، غالبًا ما يكون ابتدائيًا ونقطيًا، ومن ثم فهي تقابل فئتي الفعل الحدثيتين: العملية والحدث. وتؤدي السابقة دورًا خاصًا في وسم هذه الوضعيات المسندية: فالأفعال السابقة تشكّل 99 في المئة من المشتقات النهائية. ولا تؤدي سوابق الأفعال وظائف
³²من المنظور التزامني، يمكن ملاحظة تقابل الاستمرارية / النهائية، غير أن الفعل الإدخالي قد يكون أقدم، قارن النظائر في اللغات الهندية الأوروبية: الأيرلندية القديمة ad-boind «يُبلِغ»، ussbond «يتخلى»، واليونانية μυνθάνομαι «يتعلم، يسمع عن».
Straipsniai / Articles
45
Page 22
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
وظائف مؤشرات حدود المسند النحوية (محدِّدات النهاية أو محقِّقات التمام)، — وغالبًا ما تُحافَظ أيضًا على الدلالة المعجمية التي تشرح التوجّه المكاني (فمثلًا، į يدل على شدة الفعل أو الانغماس في حالة أو مكان ما، وsu– — على الفعل المتبادل، وpra– — على الفعل الموجّه إلى الخارج، وغير ذلك). وتُبرز حدّية الأفعال النهائية صيغ الأفعال غير الحاضرة المهيمنة (أكثر من 90 في المئة).
4. ليست جميع الأفعال النهائية المدروسة، الإدخالية منها وذات جذع sta، شائعة بالقدر نفسه في كتابات تلك الفترة. فنحو نصفها (16) موثّق في الأنماط الكتابية الثلاثة كلها: –bosti، –busti، –girsti، ilsti، klupti، –migti، –milti، –mokti، –siusti، –smirsti، snūsti، –sukti، tilti، –vystyti، –žinti، –žystyti؛ أما الأفعال su(si)mil-ti، išvystyti وpa(si)، pripa–، iš(si)pa–، ap(si)pažinti فتُستعمل بكثرة شديدة في جميع النصوص. وقد وُثّقت تسعة معاجم فعلية إدخالية وذات جذع sta في النمط الغربي، أي ليتوانيا البروسية، وفي النمط الأوسط، مثل: –bil-ti، –džiūgti، –gysti، justi، –klusti، skilti، –švisti، –vilsti، –žvilgti. وفي النمطين الأوسط والشرقي من الكتابات، سُجّلت ثلاثة مشتقات إدخالية، أو ذات جذع sta، هي: –liūsti، –stebti، –žibti. ووُثّق الفعلان النهائيان tingti، –virkti في منطقتين متباعدتين وغير متصلتين — في نمط ليتوانيا البروسية والنمط الشرقي. أما المشتقات النهائية الإدخالية الأخرى وذات جذع sta فتُسجّل في أنماط كتابية منفردة: في النمط الغربي justi (junda)، spįsti (Mž)؛ وفي النمط الأوسط –derti (DP)، –kalbti (DP)، –kvipti (DP)؛ وفي النمط الشرقي –kvėpti (SD)، –turti (SD)، –žašti (SD, SPS). ويمكن، استنادًا إلى كلمات داوكشا، أن نفترض وجود –derti (لم يُدوَّن في LKŽe إلا من DP وSInt.). أما أفعال سيرفيدوس «الغريبة»، فبحسب معطيات LKŽe، تُستعمل في لهجات مختلفة: فقد دُوّن –žašti لدى المرتفعات الليتوانيين الجنوبيين الشرقيين (Armoniškės، Rodūnia، Varanavas، Punskas، Paringys)، و–turti في مواضع متنوعة (Alsėdžiai، Šiluva، Šiauliai، Joniškis، Eriškiai، Veliuona، Seredžius).
5. ترتبط أصول تقابل الاستمرارية / النهائية بتشكّل تقابل السببية / اللاتسببية في اللغات البلطيقية الشرقية. وفي هذا التقابل «نضجت» فئة متجانسة من الأفعال الإدخالية وذات جذع sta، ذات دلالة مميزة تشرح العملية أو الحدث. وقد طُبّق هذا النموذج الصرفي الدلالي على تقابل جديد، لم يعد يُميَّز بالسببية، بل بالتليّ، في اللغة الليتوانية. ولا توجد أزواج مكافئة في اللغات الأخرى إلا في حالات منفردة، ولذلك تُعدّ هذه الصياغة ابتكارًا في اللغة الليتوانية. وهذا النموذج ضعيف التطور في اللغة اللاتفية، إذ يُعبَّر عن التليّ بوسائل أخرى. وربما تكون التقابلات المناظرة في اللغات السلافية والجرمانية قد تشكّلت في مجموعات هذه اللغات أو لغاتها كلٌّ على حدة، لأن الأفعال الإدخالية أو الأفعال التي تحتوي على اللاحقة n كانت قد اكتسبت دلالة مماثلة لتلك الموجودة في اللغة الليتوانية.
46
Acta Linguistica Lithuanica LXXXV
Page 23
Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje
ŠALTINIAI
BB – BIBLIA tatai eſti Wiſſas Schwentas Raſchtas, Lietuwiſchkai pergulditas per Janą Bretkuną Lietuvos pleboną Karaliaucziuje 1590 (naudotasi e. tekstų variantais ir konkordancijomis³³).
BG – Giesmės Duchaunas / iſch Wokiſchka ing Lietu=wiſchka ließuwi / per ne=kurius Plebonus Her=cegites Prūſų / per=gulditas. Iſſpauſtas Karaliaucziu=je / per Jurgi Oſterbergera 1589 (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis³⁴).
³³ Patarlių knyga (Pat), 1585 (perrašą rengė Birutė Triškaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=71); Mokytojo knyga (Mok), 1586 (perrašą rengė Birutė Triškaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=70); Antra metraščių (kronikų) knyga (2 Met), 1590 (perrašą rengė Birutė Triškaitė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=64); Danieliaus knyga (Dan), 1590 (perrašą rengė Ona Aleknavičienė, Nijolė Čepienė, Veronika Adamonytė; konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Nijolė Čepienė, Veronika Adamonytė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=65); Esteros knyga (Est), 1590 (tekstą rengė Birutė Triškaitė, konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Mindaugas Šinkūnas, Vytautas Zinkevičius, 2020, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=89); Ezechielio knyga (Ez), 1590 (perrašą rengė Ona Aleknavičienė, Nijolė Čepienė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė; konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Nijolė Čepienė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=66); Giesmių giesmės knyga (Gg), 1590 (perrašą rengė Birutė Triškaitė, Vaida Jankūnaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Vaida Jankūnaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=62); Izaijo knyga (Iz), 1590 (perrašą rengė Ona Aleknavičienė, Veronika Adamonytė; konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Veronika Adamonytė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=67); Jeremijo knyga (Jer), 1590 (perrašą rengė Ona Aleknavičienė, Ernesta Kazakėnaitė; konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Ernesta Kazakėnaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=68); Jobo knyga (Job), 1590 (perrašą rengė Birutė Triškaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=69); Pirma metraščių (kronikų) knyga (1 Met), 1590 (perrašą rengė Birutė Triškaitė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=63); Raudų knyga (Rd), 1590 (perrašą rengė Ona Aleknavičienė; konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=72).
³⁴ Jonas Bretkūnas. Giesmės Duchaunos, 1589 (tekstą rengė dr. Ona Aleknavičienė, Ineta Krampaitė; konkordancijas rengė dr. Ona Aleknavičienė, 2002, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=12).
Straipsniai / Articles
47
Page 24
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
BKa – Kancionalas nekurur Giefmiu / Ba=ßniczioie Diewa / ant di=dzjun Schwe[n]czjun fœnu budu giedamuiui. Ißpauftas Karaliauczieie / per Gurgi Ofterbergera 1589 (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis35).
BKo – KOLLECTAS Alba Paſpalitas Maldas / pra=ſtafû Nedeliału ir didźofu Schwen=tefu / per wiſſus mætus Hercegi=ſteie Prufu giedamas / iſch Wokifchko ließuwio / ing Lietuwifchka pergulditas / Per Iana Bretkuna. M. D. LXXXIX (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis36).
BP I – POSTILLA Tatai eſti Trumpas ir Praſtas Iſchguldimas Euangelіu / Jakamuiu Baſniczoie Krikſchczioniſchkoie / nůg Aduento ik Wźliku. Per Iana Bretkuna Lietuwos Plebona Karaliaucziuie Pruſſu. Iſſpaude Karaliaucziuie Iurgis Oſterbergeras. Mæta Pono 1591.
BP II – POSTILLA Tatai eſti Trumpas ir Praſtas Iſchguldimas Euangelіu / Jakamuiu Baſniczoie Krikſchczioniſchkoie / nůg Wæliku ik Aduento. Per Iana Bretkuna, Lietuwos Plebona Karaliaucziuie Pruſſu. Iſſpaude Karaliaucziuie Iurgis Oſterbergeras. Mæta Pono 1591 159137.
DK – KATHECHISMAS ARBA MOKSLAS KIEKWIENAM KRIKSZCZIONI PRI WALVS. PARASZITAS PER D. IAKVBA LEDESMA Theologa Societatis IESV. Iźguld itas iź Lieżuwio Łankiſko ing Lietuwiſka per Kuniga Mikaloiu Daugßa Kánonika Žemaičiu. Iźpáuftas Wilniuie Metufſę vźgimimo Wießp aties 1595{.} (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis38).
DP – Poſtilla CATHOLICKA. Tái eſt: Iźguldimas Ewangelіu kiekwienos Nedelos ir ßwętes per wiſſus metús. Per Kúnigą MIKALOIW DAVKSZ{Ą} Kanoniką Mėdnikų / iź łėkiſko pergúldita. Su walá ir daláįdimu wіreſuiui. W Wilniui / Drukárnioi Akademios SOCIETATIS IESV, A. D. 1599 (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis39).
35 Jonas Bretkūnas, Kancionalas, 1589 (tekstą rengė dr. Ona Aleknavičienė, Ineta Krampaitė; konkordancijas rengė dr. Ona Aleknavičienė, Vytautas Zinkevičius, 2002, http://senieji rastai.lki.lt/db.php?source=13).
36 Jonas Bretkūnas. Koletos, 1589 (tekstą rengė dr. Ona Aleknavičienė, Ineta Krampaitė; konkordancijas rengė dr. Ona Aleknavičienė, 2002, http://senieji rastai.lki.lt/db.php?source=14).
37 Naudotasi Aleknavičienė Ona (red.) 2005: Jono Bretkūno POSTILĖ. Studija, faksimilė ir kompaktinė plokštelė, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.
38 Mikalojus Daukša, Katekizmas, 1595 (tekstą rengė Mindaugas Šinkūnas, konkordancijas rengė Mindaugas Šinkūnas, Vytautas Zinkevičius, 2006, http://senieji rastai.lki.lt/db.php?source=1).
39 Mikalojus Daukša, Postilė, 1599 (elektroninis tekstas, rengė Veronika Adomonytė, Milda Lučinskienė, Jūratė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas, Eglė Žilinskaitė, Ona Aleknavičienė, konkordancijas rengė Veronika Adomonytė, Milda Lučinskienė, Jūratė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas, Eglė Žilinskaitė, Ona Aleknavičienė, Vytautas Zinkevičius, 2006, http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php?source=2).
48
Acta Linguistica Lithuanica LXXXV
Page 25
Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje
KN – Knyga nobažnystės krikščioniškos (1653), faksimilinis leidimas, red. D. Pociūtė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004 (naudotasi „Knygos nobažnystės“ morfologijos duomenų baze40).
LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versija, 2017). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas.
LLVV – Latviešu literārās valodas vārdnīca 1–8 (1972–1996), atb. red. R. Grabis, Rīga: Zinātne. Prieiga internete: www.tezaurs.lv/llvv.
Mž41 – CATECHISMVSA PRAĮty S‹adei, Makłas ſkaitima raſhta yr gieſmes del krikšč‹aniſtes bei del berneliu iaunu nauiey ſuguldıtas KARALIAUČZV1 VIII. dena Menefes Saufia, Metu vβgimima Diewa. M. D. XLVIII.
FORMA Chrikſtima. Kaip Bažnyčias ſtatime Hertikſtites Prulu / ir kitofu ſemefu laikoma ira. Drukawot Karalaučʉui per Iona Daubmana / Metu Chriftaus M. D. LIX.
GESMES Chrikſc‹onifkas gedomas baβnic‹oſu per Welikas ir Sekminias ik Aduenta. Iſchſpauſtas Karalaučʉui / nůg Iona Daubmana Metu Diewa / M. D. LXX.
Geſmes Chrikſc‹oniskas gedomas Baβnic‹oſu per Aduenta ir Kaledas ik Gramnic‹u. Iſch ſpauſtas Karalaučʉui nůg Iona Daubmana Metu Diewa / M. D. LXVI.
Gieſme S. Ambraßeijauſ, bey S. Auguſtina, kurė wadin: Te Deũ laudamuſ. Su geſmemis ape iſch numirufiu priekelima Jeſaus Chriftaus, ſchgulditas per M. Moſſuida Waitkuna &c. Ant naudos Ragaynes Baβnic‹ey ir kitu etc. [1549].
PARAPHRASIS, permanitina poteraus malda / per Martina Moſwida iſchguldita. (tekstas išspausdintas kartu su šaltiniu BG, įdėtas jo pabaigoje).
PEŽ – Vytautas Mažiulis. Prūsų kalbos etimologijos žodynas 1–4. Vilnius: Mokslas (t. 1, 1988), Mokslo ir enciklopedijų leidykla (t. 2–3, 1993–1996), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (t. 4, 1997). Prieiga internete: http://www.prusistika.lfl.vu.lt.
40 Jakulytė Dalia, Pakalniškienė Dalia 2018: Senųjų raštų morfologijos duomenų bazės taikymas semantikos tyrimams: veiksmažodžių semantika. – Baltų kalbų tekstų ir žodžių reikšmės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
41 Mažvydo veiksmažodžiai rinkti iš Urbas Dominykas 1996: Martyno Mažvydo raštų žodynas, Vinius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Straipsniai / Articles
49
Page 26
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
PS 1 – Virginija Vasiliauskienė, Kristina Rutkovska, red. 2015: Konstantinas Sirvydas. Punktai sakymų nuo Advento iki Gavėnios = Punkty kazań od Adwentu do Postu, 1629, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
PS 2 – Virginija Vasiliauskienė, Kristina Rutkovska, red. 2015: Konstantinas Sirvydas. Punktai sakymų Gavėniai = Punkty kazań na Wielki Post, 1644, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas42.
SD – Dictionarium trium linguarum, 1620 (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis43).
SD4 – DICTIONARIUM TRIUM LINGVARUM, In vfum Studioſæ Iuventutis, AVCTORE R. P. CONSTANTINO SZYRWID è SOCIETATE JESU Cum Superiorum permiffu editum. Qvarta editio recognita & aucta. VILNÆ, Typis Academicis Societatis IESV. Anno Domini M. DC. LXXVII (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis, žodynu Pakalka Kazimieras 1979: Pirmasis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslas44).
WP – ISCHGVLIDIMAS EVANGELIV PER WISVS METTVS, SVRINKTAS DALIMIS ISCHDAVGIA PASTILLV̨, TAI EST ISCH PASTILLAS NICVLAI HEMINGY ←HE=MINGI, ANTONY CORVINI, IO ANNIS SPANGENBERGI, MARTINI LVTHERI, PHILIPPI MELANTHONIS, IOANNIS BRENTY, ARSATY, SCHOPER, LEONARDI KVLMĄNI IODOCY WILICHI IR ISCH KITTV φ (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis45).
42 Naudotasi indeksu Morkūnas Kazys 1980: Konstantino Širvydo Punktai sakymų veiksmažodis (indeksas). – Lietuvių kalbotyros klausimai 20, 109–222.
43 Kontantinas Sirvydas. Dictionarium trium linguarum, 1620 (tekstą rengė Milda Lučinskienė; konkordancijas rengė Milda Lučinskienė, Vytautas Zinkevičius, 2008, http://senieji raštai.lkĮ.lt/db.php?source=20).
44 Konstantinas Sirvydas. Dictionarium trium lingvarum, 1677 (tekstą rengė Mindaugas Šinkūnas; konkordancijas rengė Mindaugas Šinkūnas, Vytautas Zinkevičius, 2012, http://senieji raštai.lkĮ.lt/db.php?source=53).
45 Wolfenbüttelio postilė, 1573 (tekstą rengė habil. dr. Jolanta Gelumbekaitė; konkordancijas rengė habil. dr. Jolanta Gelumbekaitė, Vytautas Zinkevičius, 2007–2008, http://senieji raštai.lkĮ.lt/db.php?source=37).
50
Acta Linguistica Lithuanica LXXXV
Page 27
Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje
LITERATŪRA
Arkadiev Peter 2008: Lietuvių kalbos pirminių veiksmažodžių klasių semantika tipologinių duomenų kontekste. – Acta Linguistica Lithuanica 59, 1–27.
Аркадиев Петер 2010: Ещё раз о семантике литовских n/st глаголов: от непереходности к начинательности. – Топоровские чтения. I–IV. Избранное, Москва: Институт славяноведения, 309–324.
Arkadiev Peter 2011: Aspect and actionality in Lithuanian on a typological background. – Langues baltiques, langues slaves, eds. by D. Petit, C. le Feuvre, H. Menantaud, Paris: Éditions CNRS, 57–86.
Arkadiev Peter 2013: From transitivity to aspect: the causative-inchoative alternation and its extensions in Lithuanian. – Baltic Linguistics 4, 39–77.
Arumaa Peeter 1957: Von der Eigenart des Ablauts und der Diathese im Baltischen. – Zeitschrift für Slavische Philologie 26, 118–149.
Breu Walter 2007: Der Verbalaspekt im Spannungsfeld zwischen Grammatik und Lexik. – Sprachwissenschaft 32/2, 123–166.
Būga Kazimieras 1959: Rinktiniai raštai 2, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
Comrie Bernard 1976: Aspect: An Introduction to the Study of Verbal Aspect and Related Problems (Cambridge Textbooks in Linguistics), Cambridge: Cambridge University Press.
Dowty David R. 1979: Word meaning and Montague grammar, Dordrecht, Boston, London: D. Reidel Publishing Company.
Endzelīns Jānis 1951: Latviešu valodas gramatika, Rīga: Latvijas valsts izdevniecība.
Galnaitỹtė Elzė 1958: Veiksmažodžiai su priešdėliu padabartinėje lietuvių kalboje. – Vilniaus valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto mokslo darbai XXVI. Kalbotyra 1, 101–122.
Gorbachov Yaroslav 2007: Indo-European origins of the nasal inchoative class in Germanic, Baltic and Slavic: PhD Dissertation, Harvard University.
Gorbachov Yaroslav 2014: The origin of the Baltic inchoative in –sta-. An overlooked Proto-Baltic sound law. – Indogermanische Forschungen 119, 21–53.
Hofmann Erich 1956: Die baltischen Verba mit Nasalinfix. – Zeitschrift für Slavische Philologie, Vol. 25, No. 1, 58–66.
Holvoet Axel, Čižik Veslava 2004: Inherentiniai semantiniai veikslo požymiai. – Gramatinių kategorijų tyrimai. Lietuvių kalbos gramatikos darbai 2, red. A. Holvoet, L. Semėnienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 146–151.
Straipsniai / Articles
51
Page 28
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
Holvoet Axel, Čižik Veslava 2004: Veikslo priešpriešos tipai. – Gramatinių kategorijų tyrimai. Lietuvių kalbos gramatikos darbai 2, red. A. Holvoet, L. Semėnienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 141–162.
Jakulis Erdvilas 2004: Lietuvių kalbos tekėti, teka, tekėjo veiksmažodžiai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Karaliūnas Simas 1987: Baltų kalbų struktūrų bendrybės ir jų kilmė, Vilnius: Mokslas.
Kaukienė Audronė 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžio istorija, Klaipėda: Rytas.
Kaukienė Audronė 2002: Lietuvių kalbos veiksmažodžio istorija 2, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.
Kaukienė Audronė, Pakalniškienė Dalia 2011: Prūsų kalba: vadovėlis, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.
Kazlauskas Jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika, Vilnius: Mintis.
Kuiper Franciscus Bernardus Jacobus 1937: Die indogermanischen Nasalpräsentia: Ein Versuch zu einer morphologischen Analyse, Amsterdam: N.V. Noord-Hollandsche Uitgeversmaatschappij.
Kuryłowicz Jerzy 1964: The Inflectional Categories of Indo-European, Heidelberg: Carl Winter.
LKG – Lietuvių kalbos gramatika 2, red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1971.
Mikašauskienė Raimonda 2018: Intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai senojoje lietuvių raštijoje: daktaro disertacija, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.
Mikulskas Rolandas 2013: [analitinė recenzija] Plungian, V. 2011: Gramatinių kategorijų tipologija 2, Bibliotheca Salensis 5. Vilnius: Vilniaus universitetas, Asociacija „Academia Salensis“; Lietuvių kalba 7. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/67/54.
Mühlenbachs Karlis 1923–1932: Latviešu valodas vārdnīca 1–4, rediģējis, papildinājis, turpinājis J. Endzelīns, Rīga: Izglītības ministrija.
Oettinger Norbert 1979: Die Stammbildung des hethitischen Verbums (Erlanger Beiträge zur Sprachund Kunstwissenschaft, Bd. 64), Nürnberg: Carl.
Ostrowski Norbert 2004: Dėl išgirsti ir prabilti tipo ingresyvų Daukšos Postilėje. – Baltistica XXXIX (1), 55–59.
Ostrowski Norbert 2019: Old Lithuanian ischtirra ‘Found Out’ and Some Notes on the Development of Baltic Preterite. – Baltistica LIV (1), 47–62.
Pakalniškienė Dalia 1993: Lietuvių kalbos intarpiniai ir sta-kamieniai veiksmažodžiai: daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas.
52
Acta Linguistica Lithuanica LXXXV
Page 29
Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje
Pakalniškienė Dalia 1996: Lietuvių kalbos intarpinių ir sta-kamieninių veiksmažodžių diachroniniai sluoksniai. – Lietuvių kalbotyros klausimai XXXVI, 83–86.
Pakalniškienė Dalia 2000: Intarpiniai ir sta-kamieniai denominatyvai – lietuvių kalbos inovacija. – Veiksmažodžio raidos klausimai. Tiltai, priedas Nr. 1, 71–89, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.
Pakalniškienė Dalia 2018: Intarpiniai ir sta kamieno denominatyvai senojoje lietuvių raštijoje: nominacija ir motyvacija. – Res humanitariae 24, 61–101.
Pakalniškienė Dalia 2020: Senosios lietuvių raštijos veiksmažodžių daryba: intarpiniai ir sta kamieno antikauzatyvai. – Lietuvių kalba 15, 1–16. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt.
Pakalniškienė Dalia, Šarkytė Raimonda 2012: Mikalojaus Daukšos raštų intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai natūraliosios morfologijos požiūriu. – Res humanitariae 11, 149–170.
Palmaitis Letas 1998: Baltų kalbų gramatinės sistemos raida, Kaunas: Šviesa.
Plungian Vladimir 2010: Gramatinių kategorijų tipologija 1, Vilnius: Vilniaus universitetas, Asociacija „Academia Salensis“.
Plungian Vladimir 2011: Gramatinių kategorijų tipologija 2, Vilnius: Vilniaus universitetas, Asociacija „Academia Salensis“.
Rothstein Susan 2004: Structuring Events: A Study in the Semantics of Lexical Aspect, Wiley-Blackwell Publishing Ltd.
Rudzītē Marta 1973: O-celmi ar nāsēna infiksu un sto-celmi Latgales dienvidaustrumu izloksnēs. – Baltų kalbų veiksmažodžio tyrinėjimai, Vilnius: Mintis, 187–197.
Schmid Wolfgang Paul 1963: Studien zum baltischen und indogermanischen Verbum, Wiesbaden: Harassowitz.
Skardžius Pranas 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Lietuvos mokslų akademija Lietuvių kalbos institutas.
Smith Carlotta S. 1997: The Parameter of Aspect, second edition, Dordrecht, Boston, London: Kluwer Academic Publishers.
Stang Christian S. 1942: Das slavische und baltische Verbum, Oslo: Dybwad.
Stang Christian S. 1966: Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen, Oslo, Bergen, Tromsø: Universitetsvorlaget.
Strunk Klaus 1967: Nasalpräsentien und Aoriste. Ein Beitrag zur Morphologie des Verbums im Indo-Iranischen und Griechischen, Heidelberg: Carl Winter.
Straipsniai / Articles
53
Page 30
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Vendler Zeno 1967: Verbs and Times. – The Philosophical Review, Vol. 66, No. 2, 143–160.
Verkuyl Henk 1993: A Theory of Aspectuality. The Interaction between Temporal and Atemporal Structure, Cambridge: Cambridge University Press.
Villanueva-Svensson Miguel 2010: Baltic sta-presents and the Indo-European desiderative. – Indogermanische Forschungen 115, De Gruyter, 204–233.
Villanueva-Svensson Miguel 2011: Anticausative-inchoative verbs in the northern Indo-European languages. – Historische Sprachforschung 124, 33–58.
Villanueva-Svensson Miguel 2016: Zero-grade denominative nasal and sta-presents in Baltic. – Baltistica LI (1), 37–59.
Топорова Елена 2016: Лексический вид глагола. – Kobe City University of Foreign Studies Journal of Research Institute, Vol. 55, 29–36.
Падучева Елена 1998: Систематизация понятий и терминов аспектологии. – Russian Linguistics 22, 35–58.
Падучева Елена 2004: Динамические модели в семантике лексики, Москва: Языки славянской культуры.
Падучева Елена 2009: Лексическая аспектуальность и классификация предикатов по Маслову–Вендлеру. – Вопросы языкознания 6, 3–20.
Татевосов Сергей 2010: Акуциональность в лексике и грамматике: диссертация на соискание ученой степени доктора филологических наук, Москва.
Татевосов Сергей 2015: Акуциональность в лексике и грамматике. Глагол и структура события, Москва: Языки славянских культур.
Сергей Темчин 1984: Глагольные инфиксные -пи -стаосновы балтийских языков и их соответствия в праславянском: дипломная работа, Вильнюсский университет.
Сергей Темчин 1986: Семантика -пи -стаглагольных основ в литовском языке – Kalbotyra 37, 87–98.
54
Acta Linguistica Lithuanica LXXXV
Page 31
Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje
Infixed and sta-stem Deduratives Attested in Lithuanian Scripts of the 16th–17th Century
SUMMARY
The article continues the investigation of infixed and sta-stem verbs attested in the Lithuanian scripts of the 16th–17th centuries that represent the prevailing varieties of this period: the Prussian variety (the scripts of Martynas Mažvydas and Jonas Bretkūnas’ scripts and the Sermon Book of Wolfenbüttel), the central variety (Mikalojus Daukša, Knyga nobǎžnystės), and the eastern variety (Konstantinas Sirvydas). Previous research has shown that nearly 65 percent of the infixed and sta-stem verbs in the mentioned Lithuanian scripts are derivatives: deverbatives comprise almost 70 percent, denominatives make up over 30 percent.
The current article presents the study of the morphosemantic opposition durativa / terminativa where the relations of semantic and formal expression of opposition members, the types of predicate situations, areal and chronological distribution are analyzed and the origin of this correlation is considered. The opposition in question was named durativa / terminativa in order to emphasize the difference between the opposites standing for different actional classes that are distinguished by telicity. Therefore, the binary opposition in question is comprised of atelic verbs (states and activities) vs. telic verbs (accomplishments and achievements). Durative verbs of this opposition (such as šaukti, šviesti) are opposed to terminative verbs sharing inherent telicity (such as sušukti, prašvisti). Other semantic-grammatical-morphosyntactic parameters such as transitivity, valency and agency are not essential to these oppositions: both binary opposites can be intransitive, avalent, non-agentive or transitive, valent and agentive (cf. derivational opposition causative / anticausative exhibiting a different argument structure).
In the old Lithuanian texts almost 40 oppositions durativa / terminativa were found. Two derivational patterns have been identified: terminatives derived from 1) ia-stem verbs and 2) verbs with suffixes. The first pattern corresponds exactly to the formal expression of the opposition causativa / anticausativa with the root apophony: the primary ia-stem verbs have a full degree root, and the infixed and sta-stem derivatives have a zero root. The derivatives of the second (three times more abundant) pattern correspond to the formal and semantic parameters of terminatives and anticausatives standing for the first model, however, they are derived from another structural type, i.e. verbs with suffixes, and the apophony is usually absent in this derivational pattern. These indications suggest that the second model is innovative. It should be noted that the derivational patterns attested in the 16th–17th century are the same as in dialects and contemporary Lithuanian.
The origin of the opposition durativa / terminativa stands in close relation to the formation of the opposition causativa / anticausativa in the Eastern Baltic languages. In this opposition, a homogeneous class of infixed and sta-stem verbs sharing peculiar semantics (they all
Straipsniai / Articles
55
Page 32
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
indicate an accomplishment or an achievement) has “matured”. This morphological-semantic model was applied in Lithuanian to form a new opposition, the outstanding feature of which was no longer causativity but telicity. There are a few equivalents in other languages as well, therefore this formation can be considered an innovation of the Lithuanian language. In Latvian this pattern is poorly developed, while telicity is exhibited in other means of expression. Corresponding correlations found in Slavic and Germanic languages could have formed in particular groups of these languages or even in different languages because the verbs with nasal infix or suffix n had already acquired the same semantics as in Lithuanian.
Įteikta 2021 m. lapkričio 9 d.
DALIA PAKALNIŠKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-1038 Vilnius, Lietuva [email protected]