Cos as
USPALIS
DEL
NEVIENAREIKSMISKO
FÍSICOS
TERMINY
USAGÃO
Que e mo de
ciência bi y
bom
con o us
usa , ele em
i
bi i
umaa eikSmis,
kalbi8kai
eg asingas,
quan o j
impossí el
a ende i
sa okos
u inj, bi i
umpas,
sonambus k .
i
O mais impo an e
bom e mo pozymis
é
umaa eiksmiskumas
ieng sq oka em
que co esponde
jo
um e mo, odos
—
e mo em que
abibidin i só ieng
sa oka
i
(sqa oka
@
_ e minas).
P ieSingai
g oZinés
li e a ii os
kalbai,
e minijoje
sinonimisku-
mas é
p i alumas,
ne
iikumas.
o
AiSku, que o e mo
bii y bas an e bom,
só
uma eikSmiskumo
não bas a, p ecisa,
que ele enkin y
i ki us mine us
equisi os.
Mas se ou os
equisi os
o em
sa is ei os, o
i
e mo se á
desigua eiksmis,
o
ele se á mau
incapazés
adequadamen e
ealiza sua
unção quando
quando kels
—
con usão.
i
P iesingai,
uma eikémis
e minos, se
ou os
a a ilgiais
nãookybiskas,
i
bédos pode
i8
bii i u ilizado,
nenhuma
con usão
nsueldando.
dél o nemazai
mesmo
undamen iniy
physikos e miny
daZnai miisy são
u ilizados
ne iena eikSmiskai,
ypaé se eles
u ilizados em
algumas ciência
Sakose.
Paminésiu alguns
undiniy physikos
e miny
ne iena eikémiska
a ojima
pas a s ysiu
possibilidades, como
i
ne iena eikimiskumo
is eng i.
o
Ca ac e ís ica,
in e nacional
Zodis, isiky
daznai usado a
alguns p asmiy:
apibiidinimas,
bidingasis dydis,
budingoji
p iklausomy-
bé
(k ei e)
i
k .
Cia plu ala eiksmismo é
possí el i8 eng i, usando
no sen ido co espondan j
lie u iskq e min.
Ca ac e ís ica
galbii pode se
usado só uma
mais comum
sen ido
biidingoji k ei é
—
(pa yzdziui,
ol ampé iné
ca ac e ís ica),
Galia.
Reiké y
usa só
no
sen ido
—
abalho
ealizado
po
unidade
de empo
( a iação
de ene gia
po
unidade de
empo).
Kokio no s
apa eliso
in e med-
a
agos
(su)gebéjimo
ca ípbei
abibidin i
a o inas
e mas geba
(aqueles e mos
du
são dis inguidos
em odas as
línguas), ex:
suge iés geba,
d spindzio geba,
dis inguamoji
geba
G ei j
eiké y
usa só já
desde
mesmo
isicas
ensino
p adzios
mokykloje
desc éz-
a p asme
nuei as
caminho
~
pe empo
une a.
[ ai iy
eiskiniy
spa umui
apibidin i
eike y
a o i
spa os,
o
se
eiskinys
pe iodinis
~
daznio
e mina.
41
Impidsas isso
~
ísinio
dydzio
sandauga
empo
su
en epu, pe
ku j naqu
dydziu
apibiidinamo
yksmas,
например.:
jégos
impiilsas,
s o és
(s ip io
j ampos)
impidlsas,
S iesés
a
impiilsas,
gaFso
impilsas. Não
impiinkailsu
chama
mo esio
quan oj
(m
a
E/c).
Só a
mudança
de
quan ida-
de de
mo imen-
o é igual à
mudançaj
causélusi-
os jégos impulso.
Concen ação
—
do sis ema
(misínio,
i palo, línio)
independen es
sudé inés
pa es
(sando)
elação
de
su
quan ida-
de de
odo sis ema kiekiu.
Ji
nosakoma
p ecipiméiais.
Isso é uma
quan idade
não dimensional.
Úl imamen e
du e ojo
kiino em
ísica i ne
medu iniy
escolas e
li oselios
começamos
da con usão-
ji
i
su
daléliy
(skaiciaus)
ankii
—
daleliy
skaiiumi
i io
uni e e,
dimensiniu
dydziu
.
Médulis é uma
—
g andeza
ísica,
ab ididingindo
kino
de o mação
p opo cingumo
—
coe icien e
en e kiino
de o mação
(pailgéjimo,
kampo)
i
jj
de o muojanéios
jégos
(a i ks inis
magni is
de o mação
coe icien e),
exemplo:
amp iimo
(Jungo)
médulis,
Sly iés
médulis,
sqsikos
modulis.
Quando
pasakoma
jégds
médulis,
slégio
médulis,
necessé y
en ende ,
que se ala
sob e aquela
jégos slégio
sukel q
de o mação.
a
Ne eike y
ísica
li e a u a na
li e a u a
( idu iniy
mokykly
ado éliuose)
usa
ma ema iky
emp ésin o
is
e mo dydzio
(algeb inio,
complexinio,
ec o inio)
modulis luga
de
absoliucidji
dydzio e é.
Cabe
mencion-
a que em
ou as
ciência
Sakose
(conybos
echnikoje,
ele ikoje)
e mo modulis
em ainda ki y
p asmiy, mas
suas
i
ne a o inas
isikoje.
Momeii a.
É ísico
magni zio
sauga po
qualque
su
dis ância
do pon o
de
e e ênc-
ia po
g au8ko
(AR®).
Ejj.: jégds
mome i as
F,
j udesio
kiékio
momen o
p,
ele inio
dipolio
momeni as
e , ine ção
momen o
m
(en asis
masés
momen o).
Da daZnai
usada
compoinys
empo
mome i a-
s.
Segundo
bend ajq
momen o
sen ido-
me isso
u é y
bi i
empo
i
dis ância
sandauga
.
Mas
momen oaiko
u ilizado
mui o umpo
pe íodo ou
asko empo
a8yje
p asmémis /.
Esses
sen idosmís
esse e mo
na ísica
ne a o ino.
T umpaj
pe íodo
eiké y
chamin i
akimi ka,
aska empo
aiyje
simplesmen e
o
Jaiku.
P z., uZuo
sakius
p adini
momen i, é
p eciso dize
p adini laikwy,
p adzioje,
S i iomomen u
sii io
empo
(akimi kq),
momen alm-
—
en e akimi ksniu
(s aigiai).
Pé éjimas
—
sis ema
biisenos
mudança.
É
unsambus
i
e mo
poligâmico.
FTZ
si iloma
jj
muda
segundo
os
sen idos
em ês
42
e mos: 1)
i smas
kai kin a
ag ega i-
né
sis ema
bisena ou
p incipais
suas
sa ybés,
2) Solis kai
sis ema
(dalelés)
biisena
pakin a
mui o
ab up a-
men e
(akimi ks-
niu) e com
o ou o
pe íodo
nescui o-
ma, 3)
sandii a
nedidelé
s i is
en e
di e en e
laidumo
s igiy
(puslaidin-
inkiy
ísica).
Spindulji-
s. É mui o
pali es
Zodis e
em
linguagem
co idiinha,
e como
e mo
cien í ic-
o. Mas ele
doisp as-
mis: 1)
geome i-
ne
sen ido é
dis ância.
desde
cen o, 2)
no
sen ido
ísico
spinduliz-
ada
S iesa
( luxo
o ony).
DaZ
maio ia
os
signi icm-
és não é
di ícilme-
n e
sepa ad-
as i§
ex o.
Mas
quando
quando
o ma e
nepa ogu-
my,
quando
ame
paciame
sen inha
spindulyl
pa a oj-
amo abiem
sensmém.
P z. : Maio
spindulio
Z aigidés
(nyki uké-
s)
scleidéia
mais
umpes-
niy
spinduliy
que didelio
(milzinés)
aba
Elek on-
ui
pe sokus
en e
mazo
spindulio,
a ciau
b anduol-
io esanciy
o bi i y,
isspinduli-
uojami
umpes-
ni
spinduliai.
Zinoma, ia
d ip asm-
ybiy é
possí el
is eng i
spindulj
no
sen ido
da
geome -
ia mudi us
ou o
Zodziu, e
ao in és
umpes-
niy
spinduliy
izikine
sen ido
pasakius
umpes-
niy bangy
s iesa.
Mas is o
dél bii y
melho , se
ao in és
geome i-
as
spindulio
u é ume
ou a
e mina,
exempziu-
i, s iping,
como
kazkada
oi
siiily a.
S uk i -
a, Sis
e mo
in e naci-
onal isiky
daznai
u ilizado
d iem
signi icm-
ém: 1) um
ce o
i iamas-
is daik as
(objec a-
s)
da inys,
bandin s,
i iamojo
daik o
o mação
biidas
sdnda a.
2)
—
Todél, que
is eng amos
ne iena eiksmiskumo,
melho o okemos
lie u iskus e minus
da inj sanda q
pa eik yjy pa yzdZiy
ma y i, que naqu pagiu
e mo daznai
i
adinagana
18
di e en es, dimensody
ne ienijy dydziai,
например.: g ei is
spa a, galia geba,
concen ação ankis,
momen o de empo
dydinio izikzio
momen on.
mi
i
i
i
i
Is o pap asciausi
ne iena eikSmisko
e miny consumo
exempzdziai.
Mui os mais
neaiskumy dél
ne iena eikimisky
e miny apa ece
apibiidinan
sude ingesnes
siau esniy s igiy
sq okas, ypaé
pasiskolin as
iS e s as ki y
kalby.
a
iS
|
ne iena eikSmiskg
e miny a ojima
u é y mais
démesio a k eip i
ado éliy
(ypaé idu iniy
mokykly)
au o es
e éjai,
i
daZniau
consul a i
e minologijas
su
especialis ais
isicais e
—
kalbininkais.
43