scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Dėl nevienareikšmiško fizikos terminų vartojimo

Author: Kostas Ušpalis
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/767/858
Kos as
USPALIS
DEL
NEVIENAREIKSMISKO
PHYSIKOS
TERMINY
UNTERTREIBUNG
Kad
wissenscha
e minus bi y
gu e behagus
e wenden, e
i
ha bi i
eina eikSmis,
kalbi8kai
egeligs, wie j
Möglich zu
e üllen
sa okos
u inj, bi i
umpas,
klambus k .
i
Das wich igs e
gu en Te min
pozymis is
eina eiksmiskumus
ieng sq oka muss
en sp echen ein
jo
Te minus, jede
—
Te minus muss
abibidin i nu ieng
sa oka
i
(sqa oka
@
_ e minas).
P ieSingai
g oZinés
li e a ii os
kalbai,
e minijoje
synonymisk-
umas is
p i alumus,
ne
iikumas.
o
AiSku, dass
Te minus bii y ganz
gu , allein
eina eikSmiskumo
nich eich ,
benö ig , dass e
enkin y i ki us
mine us
An o de ungen.
Abe wenn
ande e
An o de ungen
we den
i
be iedig ,
Te minum wi d
o
ne iena eiksmis,
e wi d
schlech es
kannés ich ig
üh en seine
Au gabe kai
—
wann kels
e wi ung.
i
P iesingai,
eine eikémis
Te minus,
wenn ande en
a a ilgiais
nich okybiska-
i
s, bédos kann
i8
bii i
e wende ,
keine
Ve wi ung
nesukeldand.
is o dél nemazai
soga g undiniy
physikos e miny
daZnai miisy sind
e wende we den
ne iena eikSmiskai,
ypaé wenn sie
e wende we den
einigen
wissenscha
Sakose.
Paminésiu kele o
g undleginiy physikos
e miny
ne iena eikémiska
a ojima
paswa s ysiu
Möglichkei en, wie
i
ne iena eikimiskumo
is eng i.
o
Cha ak e is ika,
in e na ionale
Zodis, physiky
daznai wi d
mindes ens
kele u p asmiy:
apibiidinimas,
bidingasis dydis,
budingoji
abhängomy-
bé
(k ei e)
i
k .
Cia Viia eiksmiskumus kann
i8 eng i, e wendend im
Sinne en sp echan j
lie u iskq Te min.
Cha ak e is ika
malbii kann
e wende
we den nu eine
am häu igs en
e b ei e e Sinn
biidingoji k ei é
—
(pa yzdziui,
ol ampé iné
cha ak e is ika),
Galia.
Reiké y
e wend-
en nu im
Sinne
—
A bei ,
geleis e
pe
Zei einh-
ei
(Ene gieä-
nde ung
übe
Zei einhei-
).
Kokio no s
Ge äuses
zwischen-
a
agos
(su)gebéjimo
Eigenscha -
bei abibidin i
a o ines
Te minus
geba
(die Beg i e
du
we den in allen
Sp achen
ausgezeichne ),
z. suge iés
geba, d spindzio
geba,
un e scheidam-
oji geba
G ei j
eiké y zu
e wend-
en nu
schon on
selbs
physikas
Leh ungs
p adzios
Mokykloje
besch éz-
a sinnme
nuei as
~
Weg pe
Zei
Einhei e -
a.
[ ai iy
eiskiniy
spa umui
apibidin i
eike y
a o i
spa os,
o
wenn
eiskinys
pe iodinis
~
daznio
e mina.
41
Impidsas das
~
physinio
dydzio
sandauga
Zei a pu,
su
pe ku j uo
dydziu
apibiidinamas
yksmas,
beispielswei-
se.: jégos
impiilsas,
s o és
(s ip io
j ampos)
impidlsas,
S iesés
impiilsas,
a
gaFso
impilsas.
Ne inka
impiilsu
nennen
judesio kiekj
(m
a
E/c).
Nu
bewegesio
Mengeänd-
e ung is
gleich
gleichchy-
j
sukélusios
jégos
Impuls.
Konzen acija
—
Sys eme
(Missinium,
Ti palo,
Lindinium)
unabhängige
sudé inés Teile
(sando)
Mengen -
e häl nis
su
alle
Sys eme
kiekiu.
Ji
nusakoma
nuosiméiais.
Das is
nich dimens-
ional G öße.
Zule z e im
ha e ojo
kiin physiken
i ne
mi u iniy
skoly
Leh bucheli-
en beginnen
wi
ji
Ve wi ung-
i
su
daléliy
(skaiciaus)
ankii
—
daleliy
skaiiumi
i io
eine e,
dimensiniu
dydziu
.
Médulis das is
—
physikalisch
G öße,
umibidingende
kino
de o ma ion
p opo cingum
—
koe izien
zwischen kiino
de o ma ionen
(pailgéjimo,
kampo)
i
jj
de o muojanéios
jégos
(a i ks inis-
che G ößeis
de o ma ion-
skoe izien ),
beispielsweis-
e: amp iimo
(Jungo)
médulis,
Sly iés
médulis,
sqsikos
modulis.
Wenn gesag
wi d jégds
médulis,
slégio
médulis,
eiké y
e s ehen,
dass
gesp ochen
wi d übe os
jégos slégio
sukel q
de o macija.
a
Ne eike y
physikos
li e a oi oje
( idu iniy
mokykly
ado éliuose)
a o i
ma ema iky
paskolin o
e m dydzio
is
(algeb inio,
komplexinio,
ek o inio)
modulis
s a in
absoliucidji
dydzio e é.
Es soll
e wähn
we den,
dass in
ande en wissenscha
Sakose
(Bauges echni-
ke,
Elek onike)
Te minus
modulis ha
noch ki y
p asmiy, abe
i
ih e
ne a o inos
physikoje.
Momeii as.
Das is
physisch-
en
G özioun-
su
gensanda-
u
welchem
auch
Abs and
om
Bezugspunk 8ko G ad
(AR®).
E.g.: jégds
mome i as
F,
j udesio
kiékio
momen an
p,
Elek inio
dipolio
momeni as
e ,
ine cijos
momen an
m
(en asis
masés
momen as).
Da daZnai
e wenda-
ma
Ve bindin-
ys Zei
mome i a-
s.
Nach
bend ajq
momen o
sinnme
das
u é y
bi i
zei ens
i
en e n-
ung
sandauga .
Abe
momen aiko-
us wi d
e wende
seh umpo
pe ioden ode
asko zei
a8yje
sinnmémis /. In
solchen
Sinnesémis
de Beg i in
Physik
ne a o inis.
T umpaj
Zei aum
eiké y
adin i
akimi ka,
aska Zei
aiyje ein ach
o
Jaiku.
P z., uZuo
sakius
p adini
momen i, muss
sag i
p adini laikwy,
p adzioje,
S i iomomen u
sii io zei
(akimi kq),
momen aliai
—
akimi ksniu
(s aigiai).
Pé éjimas
—
Sys em
biisenos
Ve ände ung.
Das
neskambus
i
Meh deu i-
g-Te min.
FTZ
si iloma
jj
weis i
nach
Bedeu un-
gen d ei
Te min in:
42
1) i smas
kai kin a
ag ega i-
né
Sys eme
bisena
ode
g undleg-
ende ih e
sa ybés,
2) Solis kai
Sys eme
(dalelés)
biisena
pakin a
seh
s aiglich
(akimi ks-
niu) und
mi
ande en
Pe iode
neschai -
oma, 3)
sandii a
nedidelé
s i is
zwischen
un e sch-
iedingo
laidumo
s igiy
(puslaidin-
inkiy
physiken).
Spindulji-
s. Es seh
ali es
Zodis und
im
äglichen
Sp achin-
g, und als
Wissensc-
ha s e -
m. Abe
e
zweip as-
mis: 1)
geome i-
sch
sinnlich
is es
En e nu-
ng. om
Zen um,
2)
physikisc-
he Sinnes
spindulie-
e
S iesa
(Pho ony-
-S eu ).
DaZ meis
os
semmés
nich
schwe li-
ch
ge enn
we den i§
Tex .
Abe
wenn
wann
bilde und
nepa ogu-
my, wenn
ame
paciame
Sa zinie
spindulys
pawa o-
jams
abiem
Sinnem.
P z. : Maio
spindulio
Z aigidés
(nyki uké-
s)
skleidéia
meh
umpes-
niy
spinduliy
als didelio
(milzinés)
aba
Elek on-
ui
pe sokus
zwischen
mazoulio
spind,
a ciau
b anduol-
io esanciy
o bi y,
isspinduli-
uojami
umpes-
ni
spinduliai.
Zinoma, ia
d ip asm-
ybiy
möglich
is eng i
spindulj
geome -
ie sinnes
e se z i-
us ki u
Zodziu,
und
s a in
umpes-
niy
spinduliy
izikine
sinnes
pasakius
umpes-
niy bangy
s iesa.
Abe
is o dél
bii y
besse ,
wenn
s a in
Geome i-
js
spindulio
u é ume
ki a
e mina,
beispiziui,
s iping,
wie
kazkada
wa
siiily a.
S uk i -
a, Sis
in e na i-
onale
Te minus
physiky
daznai
e wend-
e wi d
dwiem
Sinnem: 1)
ein
gewisses
i iamas-
is daik as
(objek a-
s)
da inys,
bandin s,
i iamojo
daik o
bildungs
biidas
2)
sdnda a.
—
Todél, dass
ischeng ume
ne iena eiksmiskhei ,
besse e wendokime
lie u iskus e minus
da inj sanda q
pa eik yjy
exempelZiy gesehen,
dass dami pagiu e m
i
daznai adinagana
18
un e schiedige,
dimensody ne ienijy
dydziai,
beispielsweise.:
g ei is spa a, galia
geba, koncen a ion
ankis, zei momen as
physinio dydzio
momen an.
mi
i
i
i
i
Das pap asciausi
ne iena eikSmisko
Te y Ve b auch
beispizjai.
Viel meh
neaiskumy dél
ne iena eikimisky
e miny en s eh
apibiidinan
sude ingesnes
siau esniy s igiy
sq okas, ypaé
pasiskolin as
iS e s as ki y
kalby.
a
iS
|
ne iena eikSmiskg
e miny a ojima
u é y meh
démesio a k eip i
ado éliy
(ypaé idu iniy
mokykly)
au o ei
e éjai,
i
daZniau
passal i
Te minologijs
su
Specialis ais
physikis und
—
kalbininkais.
43