Kazimie as
GAIVE
TECHNIKOS
TERMINIJOS
NORMINIMO
MAZMOZIAI
Ka
chiamaina
Zodis
ecnica?
Technikos
aida
p asidéo
dall al ies,
s élés e
lanko
ig adimo.
Ques o e a
mazdaug
p essoS 30
000 me y b.
m. e.
Men epuò
più ecen i
e
ispidingiau-
sius
isul a i
della
ecnica
u bi
eiké y
sie i con
kosminiy
lai y,
apa a y e
kompu e iy
kons a i-
mu.
G aikiSkas
Zodis
echne, iS
cui
iSsi u ulio-
jo a uale
miisy
e minas
échnika,
an ikos
empiis
eiske i
ama a, i
meng, O a
Sis Zodis
eigkia non
solo la o o
p iemoniy
isuma, ma
pasida é
al
populia us
e
neapib éz -
os eikimés,
che
iniziamas
anche
ne aisyklin-
gai usa e.
Pa yziui, si
può pa la é
di
smuikininko
ecnica,
éiuoZimo
ecnica,
eilia imo
echnikg e
. . Taciau
ci
nejus a a
ZodZiu
ecnica
chiama i
a ski q
maging o
mechaniz-
ma
( ak o iy,
mo ocikla,
mésmale e
k .). Todél,
egola me-
n e
pa lédami,
nonposacy-
ume
aziuoja
ecnica,
sugedo
ecnica e
. . Il
e mine
ecnica o a
comp ende
didelg
maSiny,
mechanizm-
y, j enginiu,
j engimy,
p ie aisy,
j aisy e
j ankiy
aibe. Una
impo an i-
iausiy
ecnicaos
sq oky
u bi è
magina.
Kadaise
Hamle as
laiske
O elijai
asé: Thine
e e mo e,
mos dea
lady, whils
his machine
is o him
(Visada ua,
mia mielji,
inché è
anco a i o
mio kiin
paZodziu: ...
inché
anco a la
mia maiina è
con manim).
' Quindi
XVIXVII a.
Zodis
magind già
u éjo non
solo
semplicem-
en eing
eikSme,
ma e
i8 es iniy
bei
pe kel iniy
eiksmiy,
ecc.: k inas,
suk ybé
(plg.
machina o-
ius
sukéius) e
k . Taciau
las a osios
eik&més
is dél o
nepaneigé
Sio Zodzio
ondamen -
inés
eiksmés.
Lei e
imas a
lega a alla
ecnica. E
o a anco a
è
uZsilikusiy
keis oky
Sio Zodzio
eikmiy.
Pa yzdéiui,
angli
kulkos aidj
chiama il
e mine
machine-gu-
n, 0
su alkieéiai
Zodziu
masina
chiama
anche
i yklg. Kai
ku
Ry y
In Li uania
Zodziu
masina è
chiama o
anco a
eni.
i
Ka
musy
senòli
chiama -
ano
ZodZiu
magina,
ede e
anche
i
iS
eiksmazodzio
maSinuo i.
Egli eikia
solo kul i
ne
ja us
ma ina,
ma des in
su
pieng
sepa a o-
i
iumi,
mal i
mésq
masinéle e
k . Anche
e e mine
azeolo-
gico
‘By a ow
P.
He c onopie
uc opnn
»
oGwec sa, M.,
p éga o
masind
1971.
C.
82.
32
(sp ogdinam-
asis j aisas
su o ologiniu
o panasiu
mechanizmu)
ebelieka il
nome del
se o e
ecnica.
Te mino
masina
desc ézima
(j enginys
ene gijai,
medZiagoms
i in o mai
ans o mi -
a i) si collega
con
mechaninio
judesio
sa oka, odél
elek oniné
skaiGia imo
maiina,
g iez ai
Zid in , né a
ik a madina.
Le macchine
daznicamen e
si scis ono j
la o o,
ene ge iche e
in o macine
macine. Siaip
già isokiy
masiny e
maginéliy o a
è Sim y
Sim ai. Jy
u u iki
denominazioni
daZ soli o
cos i ui i
im bidai: 1)
c eando
[…]daik a a -
dis +
eiksmazodis
ipo sudu ini
e mini, eg.:
kelmy o imo
maSina
ke/ma o e,
zemés kasimo
magina
zemkasé,
poliy kalimo
magina
akalpolié,
inklymezgi-
mo
maiamezina i-
nklge, Sei y
ynimo
masinaSei a-
yné; 2)
c eando
p eesagy
- u as o - u é
edinius, ecc.:
a8ka imo
maSina
askuo u as,
sk aidimo
(lékimo)
magina
lék u as,
Suka imo
maSina
Sukuo u é,
e pimo
maxina
e p u as,
kedenimo
masina
keden u é e
3)
leksikalizando
sudé iniyy
démenis, ecc.
kuliamoji
(kiilimo)
masina
Aamoji,
siu amouli
(siu imo)
masina
siu ioji,
masina
klojamoji e
Sujoji
e minasi
sono mol o
icini al
e mine. Egli
anche si
colleghe à
con
mechaninio
judesio
sq oka.
Taéiau ecnos
specia lis ai iy
sq oky
apa in i
nelinke. DaZ
più indica i
due
di e enumai:
1) maiinos
consis e non
solo i
mechanizmy,
ma e di
lanciamen o o
e mdymo,
con olés e
ki y j aisy e
2) in alcune
ecnologinése
maiinose ig is
né a
mechanizmy.
E maginos, e
mechanizmai
anco a
s e amen-
e
pa eniojasi
con sa okimi
apa a as,
p ie aisas,
j enginys,
jnagis i k .
Tu e Sios
sa okos in
cos'o a
anco a né a
susis emi a -
e,
s anda dizz-
a e e non ha
g ieZ y
desc éZimy.
Tadiau am
ik y da ybos
polinkiy è e jy
bisogno
pazi ii.
Pa yzdiiui,
p eesaggi
-u as ediniai
dazniau
chiamina
p ie aisus
negu jnagius,
e p eesaggi
-iklis ediniai
a i kdéiai.
Sudu ini
e mini con
daik a a din-
io e
eiksmazodin-
io sandais
dazniausiai
sono
p ie aisy e
masiny
denomininima-
i(p z.,
be onmaiié), 0
a i k8cios
sanda os (su
eiksmaZodi-
nio e
daik a a din-
io sandais)
e mini quasi
semp e
chiamano solo
mainy¥ o
p ie aisy
pa e o
de ales (p z.,
siu b amzdis-
). Ve dian
es i
scien i ici j
angly kalbg e
a i kS¢iai,
angliski
e minai
machine,
appa a us i
echnic bei
echnique
nep i y usj
e éjq può
qualche ol a
e inganna e.
Pe
esempiozi, noi
usiamo
e mine
Re i geno
apa éi as, 0
anglai
oen gen
machine (Salia
X- ay uni );
noi abbiamo
e mina il
lancio
j enginys, 0
anglailaunchi-
ng machine;
mes dicome
3—880
33
e mini
ecnici, 0 gli
inglesi
possono
di e solo
echnics;
inglesei
acconime-
n o he
adiological
echnique
eiskia
en genol-
ogini
me odi di
s udio, 0 ne
adiologiné
ecnica. Tq
s essa si
può di e
anche di
okieciy
e minija:
noi
u ilizziamo
e ming
melzimo
appa a o, a
okieciy
pa en e
e mine
Maschine;
miisy
mezgéjos
mezga
masinami, 0
okie iy
apa a ais
(Appa a ).
De ynis
ol e
pama uok...
Uno didoky
ecnica
e minijos
bii iy
me aggio
uni àe y e
misu amen-
o j ankiy
nomiinimai.
Ma azione
j ankius si
può bii y
chiama e e
uno Zodziu
ma udkliai.
Mol a
uni e siyjy
ecnica
ma uokliy
ha
sudu ini
nomi, ecc.:
i o ma is,
idma is,
a puma i-
s,
slankma is,
gylma is,
kampama i-
s. A ol e
j ai uoja
solo jy
o ma,
ecc.,
aSoma:
idma is e
iduma is
(bui a
consuma a
da e
o ma
idmas is),
gylma is e
giliama is e
. .
No minés
o me sono
umposio-
s. Non ha un
e mine
sepa a o
solo
misu azio-
ne ply elés.
Esse sono
p odo e
da 0,1 a 2000
mm.
In e alli
dimensiona-
li cas 0,001;
0,01; 0,1; 0,5;
1; 10; 25; 100
e 1000 mm.
I8 jy
cos i ui i
ki nei dal 7
ino 1 16
uni à. Jas
si può bi y
chiama e
e mine
ply ma és.
Slankmaéiai
pag indiniai
ekin ojy
j ankia di
misu azio-
ne u i
nonijy
pagalbing
scale,
leidzianéig
p ecisame-
n e calGiu i
pa e della
di isione
ondamen-
inés
skalés.
Te minus
nonijus è
eponiminis,
cioè.
appa adgs
iS
po ugaly
i8 adéjo P.
Nunjo
pa a dés
la yniskos
o me
Nonius. 18
Sio e mine
è anche
a o e
bid a dis
nonijinis
(p.g.,
nonijinis
gylma is).
Mik ome -
iniai
idmaéiai
dazniausiai
es i d iejy
isiy:
Ziauniniai e
aSiniai. AS
delle pa i
del
mic ome -
ico medio
sono sios:
gal u eé,
mic ome -
inis
s aig as,
pailgin u a-
s, biignas,
s iebas,
misu azio-
ne nu aglia
e endys.
In alcune
le u iske
lib i
ecniche
(p.g., A.
S asiiino
Tekin ojo
ado e e
k .) Si
de aluké
nonicicsliai
iene
chiama a
Zodziu
s abdis. I
Sios, e ki y
panasiy
de aliy
no minis
e minas è
s opdys.
Misu a a
anche
anco a
b éZ u ai,
guls¢iukai,
kalib ai,
misu azio-
ne
mic oscopi-
ai,
sinusinémis
liniuo émis,
au okolima-
o iai,
mic ome -
ai e al i
appa ecch-
iai.
Li u i8ko
e mine
b éz u as
skolin inis
co ispon-
dmen o
eismusas
a uinéi
e minijo-
je già
ne a o i-
nas.
Inol e,
alcuni
sude iniai
appa e ai-
sy di
misu azio-
ne
nomiinimi a
ol e ha
ne eikalin-
gy demeny,
esempio. :
mic ome -
o ipo MB,
cos ui o
su un
a olo
(=s alinis
mic ome -
o MB).
34
U ilizzan-
do
s umen-
i di
misu azi-
one, non
del u o
accu a -
amen e
u ilizza i
e alcuni
al i
Zodziai.
Pa yzdzi-
ui, zodis
nuok yp-
is ecnica
e minij-
ai è
di eines-
nis negu
nuok yp-
a, Zodis
ixma a i-
mai isu
keis inas
Zodziu
dimensio-
ni, Zodis
di isijimo
è nome
d'azione,
0
appa ee-
a di
misu a
skalisyé-
se è solo
padalos e
. .
In e nazio-
nale
uni àe y
sis ema (SI)
cos i uisce
7 uni à
p incipali,
bi en :
lungio
me o,
massés
kilog ammi,
empo
sekundé,
elek os
s o és
o za
ampe es,
empe a ii-
os
kel inas,
medziago
quan i à
molis e
8 iesosa
o za
kandela.
I8 es iniy
iene y
sono mol o
più.
Lie u i8ki
jy
pa adinimai
Siek iek
j ai uoja.
G ieZ ai
essi sono
no ma i
solo Fisikos
e my
Zodyne (V.,
1979). Taéiau
alcuni
linguis i
sono s a i
scon en a-
i che Siame
Zodyne
linea e e
anginio
g eicio
uni à
denominazi-
oni sono
oppoelyg
lon ane dal
i o
language,
eg.: me o
secundei
(non me o
pe
secondo) e
adiana
secundei
(non
adianas
pe
secondo). 8;
sug ieZ ini-
ma bi y si
può
a i aisi i.
Taciau
u ilizza o-
e
cos uzio-
ne
i8 es izioni
uni àam
chiama e
bene calca.
Pa yzzui,
meccaninio
j emimo
uni àe g
meglio
chiami non
niu onas,
di iso is
me o
quad a e,
ma
niu onas
me ui
quad a u
i . .
Inol e,
u e
eponimini
uni à di
misu a
u é y bii i
asomi
maZaja
aide, ecc.:
niu onseku-
ndeé,
paskalseku-
ndé, g éjus
pe
seku ide;
niu onas
cubiniam
me o i k .
U ilizzando i
démenis
ipe o iniin
e azioni
uni à pe
o ma e
anch'app ii-
ko j ai iy
e minolog-
iniynenuos-
eklumy., Siy
p iesdéliy
sis ema è
ques a:
eksa-(10'*),
pe a-(10'),
e a-(10),
giga-(10°),
megakilohe-
k odekade-
ci-(10-'),
cen i-
(10°),
(103),
(10°),
(10),
(10
),
milimik on-
(10),
anopiko e-
(10-9),
m o-(10~)
(10-*),
a o-
(10-2),
i
(10-*).
Gli s essi
in e naziona-
li démenys
ecnica
e minijoje
u ilizza i pe
al i e mini
ku i.
i
Todel
Siy démeny
eikimés
echnicos
e minijoje è
d ejopos:
semplici
specializza e.
Semplicosios
i
eiksmés
dazniausiai
sono
esa amen e
neapib éZ os.
An ai démuo
mic o- eigkia
i
mol o
mazzlo,
minulkus,
ampolo
(pa iusa i ad al i
su
della s essa isies
ogge i i),
esempioziui, mic obus,
mik ode alé,
mic obangos, susijgs
mazy dydziy s udiim,
misu im o uso della
quan i à di ene gia
mazo, esempioziui,
i
mic omanipulia o us,
su
mic opa a a k .
i
Lo s esso
démen o
mic o-,
usa o pe le
uni à
SI
o ma e, è
g ieZ ai
una eikSmis
desc i éz-
as
i
~
10*.
Hence,
semplice
eik3me
u inéio
demens
35
mik oSp iea
(an onimas)
e minijoje
è démuo
mak o-
(mic o isica
mac o isica,
—
mik os uk ii a
mak os uk ii a),
—
specializza e
0
eikémés démens
mak oSp ieSa
démuo mega-
~
(mik o o-
do che
l'uni à è
milijong
ka a
mazZ
in e io e
sis eminj
uz
uni à,
megapa-
0
Zymi che
l'uni à è
milijong
ka a
maggio e
sis eminj
uni à).
uz
Sie cose
indicano,
che
ecnica
della
scienza
linguaggio
può
o ma si
sa i o
an onimy
pai s. ?
In e nau inie
démenys
ae o-, au o-,
a ia-, o o-,
hid o-,
mak o-,
pseudo-,
e mo a p -
au inie
p ieSdéliai
i
an i-, hipe -,
in a-,
kon a-,
supe -,
ul alie u iy
kalboje ieni
non ojami.
Taéiau nuo i
e mininai
essi
su
cos i ui i
u o così,
ne
come con
Li u iskais
p iesdéliais.
Da an
Zodzius
su
lie u iskais
p iSdéliais,
cambi¢iama
ondamen ino
Zodzio
galiiné
(daznai giminé),
i
e con le
in e nazionali
immuigibile,
--
eg.: s o é
an s o is, ma
palydo as
--
an ipalydo as
--
(ne
an ipalydo is),
acile
--
apyleng is, ma
supe leng as.
Todél o a
populia us
sudé inis
e mine
ecnico
mik obangé
k osnelé è
ne aisyklingas.
I8
Zodzio
mik obanga
keblu a e
biid a dj
mik obangis,
-é.
Meglio già
usa e
e ming
mic obangi
k osnéle.
S aklés,
cui
neaudzia
S akliy è
j ai iy
j ai iausiy, ma
populia iausios
u bii g upé:
ekinimo,
jy
g ezimo
3
eza imo
s akles.
i
Sios g upés
anche oli
g azu
desigualy és.
Pa yzziui,
ekinimo
s aklés si
dis ibuisco-
no
j
10
ipy:
0
~
specializza i
endimen i
au oma ai
i
pusau omaciai;
1
—
singuclii
olimen i
au oma ai
i
pusau oma iai;
2
—
poliasukliai
olinimo
au oma ai
pusau omaéiai;
i
e ol e inés
3
—
ma ing
s aklés;
4
—
g ezimo-
-nupjo imo
s aklés;
5
—
ka uselinés
enimen o
s akles;
6
—
ba i u a di
i
piani icazio-
ne;
7
—
mol eiapeil-
és
enimen o s aklés;
8
~
asoniniy
de aliy
ekinimo
s akles
i
9
--
j ai ios
ekinimo
s aklés
(pagal
p o .
A.
S asiiina).
|
10
ipy si
di idono
anche in
s aklés di
i
esazione,
bii en :
0
—
késigin,
|
~
e icaliosios
konsolinés, di
2
—
asa con inuo,
3
—
Gai enis
K.
Technikos e mini con
alcuni demenimis
in e nazionali//
Scienza
i
ecnica.
1991,
N
7.
P.
I
36
Wilginio
azamen-
o
ienas o é-
s, 4
copijamen-
o,
g a i azio-
ne, 5 ~
e icaliosi-
os
bekonsolés,
6 iSilginio
azamen-
o
d is o és, 7
pla aus
uni e sali à
konsolinés,
8
ho izon ali-
osios
konsolinés e
9 j ai ios
azamen-
o s aklés
(pagal p o .
L. Kumpika).
Inol e,
u e
s aklés
hanno
anco a
nume iini e
le e e
zymenis, cui
si indicano
supplemen-
omosios jy
peculia yb-
és. S akliy
po iSiams
chiami i
ne a o ini
sudé iniai
e mini
uni e salin-
és,
ho izon ali-
nés e
e icalinés
eza imo
s aklés. Jy
in ece
eiké y
usa e
e minus
uni e salio-
sios,
ho izon ali-
osios e
e icalio-
Sios
s aklés di
esazamen o.
Poiché
ecnica
e minijoje
inno ada as
suklis
(in luogo del
skolinio
Spindelis)
già baigia
jsi i in-
i, così
come
ne a o i-
ni e
e minai
unopindeli-
nés
(= ienasuk-
lés) i
mol iaspin-
delinés
(=daugiasu-
klés)
s aklés.
Ne a o i-
nas
classi ica-
cinis
s akliy
e minus aumen a o della p ecisione s aklés
(=higiene
di
p ecisione s aklés).
Zie és
Salinimo
s akles
meglio ik y
chiama e
Zie ialupémis
s aklémis, 0
bekonsolines
Sli a imo
s akles
bekonsolémis
--
Sli a amo
s aklémis.
P o . A.
No od o-
skis,
bene
ismangs
ecnica
e minig-
ia
ges ynb-
os
a a ius, nel suo lib o
Me aly
echnology
(V.,
1954)
ekinimo
s aklems
chiami i
sono si ilgs
naujada g
ekin u és
(p.
270).
Pu op-
po, non è
piiggio.
O a ale
co ezione
è ina uale.
Technikos
e minijoje
è
Sim ai
impo an -
iesniy
ikslin iny dalyky.
A e mia-
mo qualche
biidingesniy
esempiozdziy.
Us ino
Siol
pe nelyg
o eme-
n e eiké
s e imy
e miny
o ma.
Pa yzdui,
s akliy
e minijoje
u éjome
e ming
k eipiancioji.
Pama éme
che egli è
pemelyg
aiskus
usiSko
eikiamosios
isies dali io
e inys
cambii éme
al o
panagiu
i
e mine
k eipiamoji.
Cambi im-
as galéjo
bi i
yz inge-
ole:
Siamui
a a i
puikiai
galéjo
ik i,
pa yzdziui,
Zodis
k eiplé.
Oppu e
el al o
esempio.
Va io
lydiniui
su
zinku
i
nikeliu
pa adin i
ku )
Jaikq
consumome
ge manizma
noizilbe is.
Poi è s a o
sos i ui o
Li u isku
e iniu
naujasidab is.
Kodél éia
necessé-
jo
aduzione?
G azios
sidab inés
colo i
lydiniui
chiama e
meglio bi y
ikes
p eesaginis
lie u igkas
naujada as
sidab ainis.
Technikos
e minijoje
bisogna
u ilizza e
u i i
possibili
mezzi di
e miny
p ecisamen-
o.
Pa yzdziui,
sukamojo
judesio
g ei iui
suskaigia si
iene usa a
ques a
o mula:
-
n k, nella
quale esq
n
S aig o
a isukime
pe minu o.
Cia meglio
bi y
usa e
pasakyma
s aig o
si kiai pe
minu e,
pe ché
miisy
lingua
leidzia
meglio
di e.
Ki y kalby
skoliniams
sos i ui e
possibile
paiesko i
e esniy
i
lie u isky
zodziy.
Pa yzziui,
e mine
gi a d
ecnicaos
e minijoje
g eiiausiai¢ è
37
usicizma,
nesangliskai
keiGiamyjy
k umplia aciy
gui a os
chiama i
change-gea
ain, 0
s akliy swing
b acke .
—
Pense em-
mo che il
debini
gui a e
sos i u
galé y
ik i
li eu iskas
a minis
Zodis
kemu a.
Ki aip
eiké y
alu a e
s e imkalbj
e ming
picas
(ya a
us o a
i
jo
o ma
pi as).
P o .
A,
No od o skio
Anglylie u iy
kalby
poli echniniame
Zodyne
(V., anglisko
1958)
e m pi ch
engono
o ni i
almeno
lie u i8ki
8
co isponde-
n i: de a,
1)
degu as,
e pen ino;
e pen ina;
2)
k is i,
3)
lancia e;
4)
Zingsnis
(s iegio);
5)
cen y linea;
nuoZulnumas;
6)
ogo iai as;
7)
legno
8)
Se dis,
Leksikog a iskai
ale
iconoscimen o
ne
u a ukslus, nes
ieng
j
Zodj
suplakami
2
omonimai:
pi ch
de a
(plg.
lo .
pix, picis)
al e
i
o igmés
inglese
Zodis
pi ch.
Taciau può
so ge e
domanda:
o se
anglicizzo
pidas miisy
ecnica
e minia del
u o
supe luo, o
i8
uz enka
Zodzio
Zingsnis?
Poiché
misu azione
coliais o a
già, si può
di e, è
a gy enes
cosa, ques o
e mine
picas è
me déjan is
i
Zodis.
Todel
jo
lie u isko
sos i ui alo
o a
i
nebe eiké y
leSko i.
Qual
al o
e mine
Spyzius
(a daznokai
accaduen e
a ian e
jo
Spizius).
Mol i ecnici
specialis i
anco a non
ogliono
inuncia e
sla isco
debinio.
Jj
bisogna
cambia e
e mine
ke s.
Anche né
p o .
K.
Baga, né
al i misy
e imologi
nenus a é,
do e
is
Sis
Zodis
kilgs
(di cui
cugino si
può bii y
conside -
a e
nebben
solo
Zodj
ke ai
sumedéjusi
uplio be zo
Zie e), ma
e minia
della
ecnica
egli is
dél o
di einis.
By he
way, ke y,
usa a
allezionali
abb ic i,
eiké y
chiama i
ne
liejiminiu,
ma
liejininiu
ke umi.
Facendo
nuo i
e mini
ecnici,
bisogna
semp e
osse a e
ne
solo
ZodZiy
da ybos
egolaiy, ma
endencijy.
i
Pa yzdziui,
essimo,
e pimo
al e
i
s aklése è
de e mina-
a de alé,
chiama a
si il edziu.
Kokia
u é y bi i
a dininko
jo
o ma:
siiil edis
si il edys?
a
Juk
abbiamo
ne ik
Zodzius
skylmuiys,
ga eiys,
ma
i
ke ezis,
o ologio.
Tendenzia
è ques a:
Zmonés
chiama i
sudu iniais
Zodziais
su
galiine
-ys,
0
macchin-
e,
appa ec-
i
chi
j ai ls j aissi
—
ZodZiais
su
galiine
-is.
Vadinasi,
sis emiskiau
bii y usa e
solo e mina
ne
si il edis, ma
si ilgaudis,
si ilk eipis.
Me a o os
i
là, do e jy
nessuno
nelaukia
Tillam può
o a e, che
me a o os
biidingos
solo g oZinei
li e a ii ai,
che
echnikos
mokslo
kalboje jy
e ek as
panasus j
pis ole o i
conce o
du an e.
Pu oppo,
ale pazi i a
bii y
e onea.
Me a o i è
dappe u -
o.
Me a o iska
e a non solo
seno iné
conce o del
mondo
medu ami,
ma e
scien iiné
conce o del
mondo XVI
XVII a.
( isa a ai
magina,
zmogus ai
maiina) i ne
XVII XIXa. (J.
Smi o bangy
eo ia, A.
Sleiche io
kalby
geneologinio
medzio
eo ia i k .).
Me a o a,
elionio
p o . J.
Pikéilingio
Zodziais
dicendo, è
Suolis i8 di
una idéjy
s e os j
al a.
Me a o o
nel
linguaggio
38,
della scienza
daZ più
appa e
allo a,
quando iene
usa o
in a e min-
ologicamen-
e e miny
ki imo biidu,
-y. allo a,
quando una
s i a
specialis i
p es inasi
e minusig
al a s i a
specialis y.
Quindi
e minologi-
joje
p incipalme-
n e è
i a dijamy-
jy
(nomina y i-
niy)
me a o y.
Taéiau
appaico Siek
an o e
p edika iniy
me a o y.
Visy jy
p igim is
semp e è
d ilypé,
susidedan i i
di quello che
si con on a
( emos), e di
quello con cui
si con on a
( emos).
Nel
linguagg-
io della
scienza
ecnica
mol i
me a o-
y sono
in e naz-
ionali
alenze.
Pa yzdai-
ui,
kinesko-
po o
ele on-
ico
amzdzio
cilind iné
pa e,
nella
quale
jlydomas
elek o-
ny
p oZek -
o ius, non
solo
li eu iy
pa liamo
chiama
colleliu,
ma e
angliSkas
il suo
nome
neck, e
okiskas
Kolbenha-
ls, e
p anciizi-
gkas col
du ube.
Oppu e
él al o
esempio.
NeZinia,
dalla
quale
pa la
pa léjo
inZinie i-
us,
u éjes
lakiq
imagduo-
e e
dis anza
a 2
g e imy
s iegio
ijy
i Siniy o
ondame-
n y
pa adin-
gs
e men,
a i inka-
néiu miisy
2odj
Zingsnis.
Taéiau
o a
Zingsnius
ha non
solo
s iegii,
s aig ai,
c amplii,
ma anche
slieci (non
quelli che
ousia
di oZe-
mj, ma
s aig ai
con
apecin-
iu o
panasiu j
apeci-
nj
s iegiu).
Quindi nel
linguagg-
io della
ecnica
scienza
una
me a o-
a può
incon a-
e e con
l'al a
me a o -
a.
Tecniche
me a o-
e ha la
sua
logica. Le
dazniaus-
iai sono
bas e
emi e
emos
iS aizdos
o o me,
padé ies
e uncijy
panasum-
u.
Tiau oli
g aZu
non
u e
esse
sono
gius i ic-
a e.
Neapdai -
amen e
usando
p edicik-
a ine
me a o -
as daznai
c ea e
s ilius
banalybe-
s, a
j a dija-
mosios
me a o -
as
aumen a
e iniy
skaiiy e
poi
neno in
bilancia-
a al ine
pa
e miny
egola del
con ine.
Todélos
echnic
e minij-
oje
pe nelyg
aizdingy
e miny
daznai
pag is ai
engiam-
a.
Pa yziui,
an icam-
en e
(p ie 20-30
m.) e a
usa o
e mine
mo e
askas
(plg angly
dead
cen e ,
ok.
To punk-
, anc.
poin
mo ,
usy
mep aaa
ToxKa), e
o a
mechani-
kos
e minij-
oje egli
già
sos i ui o e mine im ies akas.
P o .
A.
No od o skio
Techniniame
zodyne
(1949)
auks ak osné
e a anco a
chiama o
sudé iniu
e mine
k osnis
auks uolé.
O a
Sis
e mine
già è
dimen ic-
a o.
2
Huxu ina
C.
Cewa ne-
cn
anaana
suka
nayku. M.,
1987. C 37
39
Taéiau
anco a non
sco a iama,
come eiké y
chiama i
lydk osnés
pak odimo
anga kigene
come qualche
al o.
—
a
Rusy
—
lie u iy
kalby
poli ech-
nikos
Zodyne usisko
e mine pyanui
kapwan_lie u idkas
co ispondenza è
iidos bunke is.
S aglo
p amones
specialis i
anco a è
consum
e mina
I osdknés
ge klé.
Li uiy di
lingua
Zodynai
ali
Zodzio
kiSené eik8mes
non se eikia,
ma y , che
empo u i8kai
jq
s anima
lie u iy balbai.
Sios
me a o os
j
ecnica
e minijq
ne eike y
jsileis i,
sebbene
alcuni
specialis i
sa a aliskai
b uk e
jq
b uka. *
Vengando
oppoelyg
immaginidingy
e miny, ma
nesugebédami
iS eng i,
jy
ecnici
specialis i
e minijos
me a o as
eks e daznai
ski ia
kabu émis,
uo mégindami
mos a e,
che ques o
nonik i
e mininai.
To
a e
ne eiké y,
juoba, che
azeologizmy
i
kabu émis
neski iame.
KK
S eikiname
a sidéjusj lie u iy
e minologijos
a ojq Kazimie q
Gai enj, sulaukusj
b andaus
SeSiasdesim mecio.
Ilgiausiy me y!
* KK
Così essa
è na a, ad
esempio,
dell'Uni e-
si à di
Vilnius e
Pane édi-
oEk ano
abb osi-
s eis ame
Kineskopy
p oduzio-
ne
e miny
penkiakal-
biame Zodynélyje" (V., 1990),
40