scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Technikos terminijos norminimo mažmožiai

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/766/857
Kazimie as
GAIVE
TECHNIKOS
TERMINIJOS
NORMINIMO
MAZMOZIAI
Ka
namensina
Zodis
echnik?
Technikos
aida
p asidéjo
om al ies,
s élés und
lanko
ig adimo.
Das wa
mazdaug
beiS 30 000
me y b. m.
e.
Wäh endpu
höchs en
und
ispidings -
en
Technike
E ungens-
cha en
u bi
eiké y
siee i mi
kosminiy
lai y,
apa a y
und
kompu e iy
kons a i-
m.
G aikiSkas
Zodis
echne, iS
dessen
iSsi u ulio-
jo
gegenwä -
ige miisy
e minas
échnika,
an ikos
Zei enis
eiske i
ama a, und
meng,
Je z Sis
Zodis
eigkia
nich nu
da bo
p iemoniy
isuma,
abe
pasida é
sol
popula us
und
neapib éz -
os eikimés,
dass
begonnena-
ms soga
ne aisyklig
e wenden.
Beispielsw-
eise, kann
man
edené en
übe
smuikininko
Technik,
éiuoZimo
Technik,
eilia imo
Technikg
und . .
Taciau uns
nich ge as-
a ZodZiu
Technik
nennen i
a ski q
maging o
mechaniz-
ma
( ak o iy,
mo ocikla,
mésmale
und k .).
Todél,
egelha
sp achéda-
mi,
nepasaky -
ume
aziuoja
echnika,
sugedo
echnika
und . .
Te min
Technik
um ass
je z
didelg
maSiny,
mechanizm-
y, j enginiu,
j engimy,
p ie aisy,
j aisy und
j ankiy
aibe. Eine
wich igiau-
siy
Technikos
sq oky
u bi is
magina.
Kadaise
Hamle as
laiske
O elijai
asé: Thine
e e mo e,
mos dea
lady, whils
his machine
is o him
(Visada
dein, mein
Lieblij,
solange
noch lebend
mein kiin
paZodziu: ...
solange
noch mein
maiina is
mi manim).
' Dahe
XVIXVII a.
Zodis
magind
schon
u éjo
nich nu
ein aching
eikSme,
abe und
i8 es iniy
bei
pe kel iniy
eiksmiy,
beispielsw-
eise.:
k inas,
suk ybé
(plg.
machina o-
ius
sukéius)
und k .
Taciau
le a osios
eik&més
is dél o
nepaneigé
Sio Zodzio
g undlegin-
és
eiksmés.
Sie und
blieb
e bunden
mi
Technik.
Und je z
is noch
uZsilikusiy
keis oky
Sio Zodzio
eikmiy.
Pa yzdéiui,
englai
kulkos aidj
nenn den
Beg i
machine-gu-
n, 0
su alkieéiai
Zodziu
masina
nenn
soga
i yklg. Kai
ku
Ry y
In
Li uanien
Zodziu
masina is
genann
noch
i
ein.
Ka
musy
senolion
nann en
ZodZiu
magina,
gesehen
auch
i
iS
eiksmazodzio
maSinuo i.
E eikia
nu kul i
ne
ja us
ma ina,
abe zu
su
pieng
sepa a o-
i
iumi,
mal i
mésq
masinéle
und k .
Selbs
und
azeolo-
gische
Beg i
‘By a ow
P.
He c onopie
uc opnn
»
oGwec sa, M.,
p éga o
masind
1971.
C.
82.
32
(sp ogdinam-
asis j aisas
mi
Uh odiniu
ode panasiu
mechanizmu)
ebelieka
echnikos
Be eichs
Benennung.
Te mino
masina
besch ézimas
(j enginys
ene gijai,
medZiagoms
und
in o ma ioni
ans o mo-
a i) bezieh
sich mi
mechaninio
judesio
sa oka, odél
elek oniné
skaiGal ungs
maiina,
g iez ai
Zid in , né a
ik a madina.
Maschinen
dazne z
un e eil
sich j
A bei s,
ene ge ikos
und
in o macines
maschinen.
Siaip schon
isokiy
masiny und
maginéliy
je z is
Sim y Sim ai.
Jy u u iki
Benennungen
daZ meis
bes ehen
im bidais: 1)
bei de
En wicklung
daik a a dis
+
eiksmazodis-
-Typen
sudu ische
Te minen,
beispielsweis-
e.: kelmy
o imo
maSina
amezke/ma -
o e, zemés
kasimo
magina
zemkasé,
poliy kalimo
magina
akalpolié,
inklymezgi-
mo
maiina inklge,
Sei y ynimo
masinaSei a-
yné; 2)
ku ian
P iesagy
- u as ode
- u é
edinius,
beispielsweis-
e: a8ka imo
maSina
askuo u as,
sk aidymo
(lékimo)
magina
lék u as,
Suka imo
maSina
Sukuo u é,
e pimo
maxina
e p u as,
kedenimo
masina
keden u é
und 3)
leksikalize e-
nd sudé iniyy
démenis
e min,
beispielswei-
se kuliamoji
(kiilimo)
masina
Aamoji,
siu amouli
(siu imo)
masina
siu ioji,
klojimo
masina
klojamoji und
Suji
e minojina
seh nahe
e mina i en
mechanismus.
E auch
e bundenus
mi
mechaninio
judesio
sq oka.
Taéiau
echnikos
specia lis ei iy
sq oky
apa in i
nelinke. DaZ
meis en
angegeben
we den zwei
Un e sumai:
1) Maiinos
bes eh nich
nu i
mechanizmy,
abe und
Lae imo ode
S opdymo,
kon olés und
ki y j aisy
und 2) in
einigen
echnologiné-
se maiinose
ig is né a
mechanizmy.
Und maginos,
und
mechanizmai
noch engs e
e winuojese
mi sa okimi
apa a as,
p ie aisas,
j enginys,
jnagis i k .
Alle Sios
sa okos
solches noch
noch né a
susys emen-
ie en,
s anda disie-
en und ha
g ieZ y
besch éZimy.
Tadiau am
ik y da ybos
polinkiy is
und jy
b auch
pazy i.
Pa yzdiiui,
P eesagas
-u as ediniai
dazniau
namensina
p ie aisus
negu jnagius,
und
P eesagas
-iklis ediniai
a i kdéiai.
Sudu ische
Beg i e mi
daik a a dini-
um und
we kmazodin-
ium sandais
dazne z sind
p ie aisy und
masiny
beninimai(p z-
., be onmaiié),
0 a i k8cios
sanda os (mi
eiksmaZodi-
nium und
daik a a dini-
um sandais)
Beg i e
nennen as
imme nu
mainy¥ ode
p ie aisy eil
ode de ales
(p z.,
siu b amzdis-
). Ve dian
wissenscha -
liche Tex e j
angly kalbg
und
a i kS¢iai,
angliski
Te inai
machine,
appa a us
und echnic
bei echnique
nep i y usj
e éjq kann
manchmal und
be ügen.
Beispieli, wi
e wenden
den Te min
Re i geno
apa éi as, 0
englai
oen gen
machine (Salia
X- ay uni );
wi haben
e mina
Launchung
j enginys, 0
englailaunchi-
ng machine;
wi sagome
3—880
33
Technikos-
e min, 0
Englände
können nu
echnics
sagen;
engliskai
sagenymas
he
adiological
echnique
eiskia
en genol-
ogische
Un e such-
ungsme h-
oden, 0 ne
adiologiné
Technik. Tq
selbs kann
man sagen
und übe
okieciy
e minija:
wi
e wenden
im e ming
melzimo
appa a ,
und
okieciy
e wandis
e mis
Maschine;
miisy
mezgéjos
mezga
masinamin,
0 okie iy
apa a ais
(Appa a ).
Neunis Mal
pama uok...
Ein didoky
Technikos
Te minijos
bii iy
maßungs
eine y und
messungs
j ankiy
namensini-
mai.
Ma auens
j ankius
kann bii y
nennen und
einem
Zodziu
ma udkliai.
Viele
uni e saliy-
jy
Techniken
ma uokliy
haben
sudu inius
Namen,
beispielsw-
eise.:
i o ma is,
idma is,
a puma i-
s,
slankma is,
gylma is,
kampama i-
s.
Manchmal
j ai uoja
nu jy
o ma,
beispielsw-
eise,
aSoma:
idma is
und
iduma is
(wa
e wende
noch und
o ma
idmas is),
gylma is
und
giliama is
und . .
No minés
Fo men
sind
umposio-
s. Ha
keinen
sepa a en
Beg i
nu
Messungs
ply elés.
Sie we den
on 0,1 bis
2000 mm
p oduzie .
Dimension-
en äume
kas 0,001;
0,01; 0,1; 0,5;
1; 10; 25; 100
und 1000
mm. I8 jy
bilden sich
Sammlung-
en on 7 bis
1 16 eine y.
Jas kann
bi y nennen
de
Beg i
ply ma és.
Slankmaéiai
pag indlic-
he
ekin ojy
Messungs
j ankiai
u i nonijy
pagalbing
skale,
leidzianéig
genauig
be echGiu-
i
G undinés
skalés
Einalas Teil.
Te minus
nonijus is
eponiminis,
y.
e schead-
gs iS
po ugaly
i8 adéjo P.
Nunjo
paa dés
la yniskos
Fo men
Nonius. 18
Sio Beg i
wi d auch
und
bid a dis
nonijinis
(p.g.,
nonijinis
gylma is).
Mik ome -
iniai
mi maéiai
dazniausiai
es i d iejy
isiy:
Ziauniniai
und aSiniai.
AS des
mik ome -
inischen
Mi ma¢ies
Teile sind
sios:
gal u eé,
mik ome -
inis
s aig as,
paelgin u -
e , biignas,
s iebas,
Messungs-
nu eliai
und b ems.
In einigen
li auischen
Technikos
Büche n
(p z., A.
S asiiino
Tekin ojo
ado e und
k .) Si
de aluké
nich ikslig-
e weise
genann
wi d Zodziu
s oppdis.
I os, und
ki y
panasiy
de aliy
no minis
e minus
is
s oppdys.
Messen
wi d auch
noch
b éZ u ai-
s,
guls¢iukai,
kalib ais,
Messungs-
mik oskop-
aien,
sinusinémis
liniuo émis,
au okolima-
o iai,
mik ome -
ais und
ande en
Ge ä eni.
Li u i8ko
Beg i
b éz u as
skolin inis
Übe eins i-
mmung
eismusas
gegenwä i-
néi
Te minijo-
je schon
ne a o i-
nas.
Da übe
hinaus,
einige
sude ische
Messungs-
ge ei aisy
Nameninigi
manchmal
ha
ne eikalin-
gy demeny,
beispielsw-
eise. :
Mik ome -
e des Typs
MB, gebau
au dem
Tisch
(=s alinis
Mik ome -
e MB).
34
Benu ze-
nd
Messge -
ä en,
nich
ganz
genau
e wend-
e
we den
und einige
ande e
Zodziai.
Pa yzdzi-
ui, zodis
nuok yp-
is
echnik-
os
e minij-
ai is
sagenine-
snis negu
nuok yp-
a, Zodis
ixma a i-
mai isu
keis inas
Zodziu
dimensm-
enys,
Zodis
eilijung
is
handlun-
gs
benennu-
ng, 0
messung-
sge ee -
aisy skalése sind nu padalos und . .
In e na io-
nale
eininge y
Sys em (SI)
bes eh 7
g undlegen-
de
Einhei en,
bi en :
Langio
me ,
masés
kilog amm,
Zei
sekundé,
elek os
s o és
S ä ke
ampe es,
empe a ii-
os
kel inas,
zwischena-
gs olum
molis und
8 iesos
S ä ke
kandela.
I8 es iniy
eine y is
iel meh .
Lie u i8ki
jy
namensini-
mai Siek
sowohl
j ai uoja.
G ieZ a sie
we den
no mie
nu Fisikos
e my
Zodyne (V.,
1979). Taéiau
einige
Sp ache in-
nen wa en
unzu iede-
n, dass
Siame
Zodyne
linea en und
anginischen
Geschich s-
eine y
Benennung-
en sind
zuelyg
e ne on
lebös
Sp ache, z.
Me as
sekundei
(nich
Me e p o
Sekunde)
und
adianas
sekundei
(nich
adianas
p o
Sekunde). 8;
sug ieZ ini-
ma bi y
kann
a i ais ig .
Taciau
Nu zne n
Kons uk i-
on
i8 es lichen
Eine e n
namensni
gu pass .
Beispieldui,
mechanisc-
hen
j emimo
eine g
besse zu
nennen
nich
niu ons,
eil is
me o
quad a e,
abe
niu ons
me ui
quad a u
i . .
Auße dem,
alle
eponiminen
Messeinhei-
en u é y
bii i asomi
maZaja
aide,
beispielsw-
eise:
niu onseku-
ndeé,
paskalseku-
ndé, g éjus
pe
seku ide;
niu onas
kubischem
Me e und
k . Bei de
Ve wendu-
ng
in e na io-
nale
démenis
Ka o en l-
ichen und
Teilinhei en
zu bilden
auch
pass iko
j ai iy
e minolog-
iniynenuos-
eklumy., Siy
p iesdéliy
Sys em is
wie olg :
eksa-(10'*),
pe a-(10'),
e a-(10),
giga-(10°),
megakilohe-
k odekade-
ci-(10-'),
cen i-
(10°),
(103),
(10°),
(10),
(10
),
milimik on-
(10),
anopiko e-
(10-9),
m o-(10~)
(10-*),
a o-
(10-2),
i
(10-*).
Dieselben
in e ne unis-
chen
démenys
echnikos
e minijā
e wende
we den ü
i
ande e
Te mine
ku i.
Todel
Siy démeny
eikimés
echnikos
e minijoje
is d ejopos:
ein ache
specialisie e.
Simplemen ös-
i
es eiksmés
dazne z sind
genau
nich ib éZ os.
An ai démuo
mik o- eigkia
i
seh
mazy,
schulkus,
kü z
(begleichend ande en
su
de selben isies
Dingen), beispiziui,
Mik obusse,
mik ode alé,
mik obangos, susijgs
mazy dydziy
un e suchim, messim
ode mazo ene gie
Menge e wendim,
i
beispiziui,
su
mik omanipulia o us,
mik opa a a k .
i
Dasselbe
démuo
mik o-,
e wende
ü
SI
Einhei en
bilden, is
g ieZ ai
eina eikSm-
is
besch iebe-
i
nz as
~
10*.
Hieß es,
ein ache
eik3me
u inéio
demens
35
mik oSp iea
(an onimas)
e minijoje
is démuo
mak o-
(mik o ysika
mak o ysika,
—
mik os uk ii a
mak os uk ii a),
—
spezialisie e
0
eikémés démens
mak op ieSp ieSa
démuo mega-
~
(mik o od-
o, dass die
Einhei is
milijong
ka e
mazZinie
sis eminj
Einhei ,
uz
megapa-
0
Zymi,
dass die
Einhei
is
milijong
ka e
g öße
uz
sis eminj
Einhei ).
Sie Dinge
zeigen,
dass
echniken
wissensc-
ha
gesp äche
können
en s eh -
en
sichi os
an onimy paa e. ?
In e na iona-
le démenys
ae o-, au o-,
a ia-, o o-,
hyd o-,
mak o-,
pseudo-,
he mo a p-
au inische
beiSdéliai
i
an i-, hipe -,
in a-,
kon a-,
supe -,
ul alie u iy
kalboje einige
nich ojami.
Taéiau neue
Te mininai
ihnen bilden
su
sich ganz
so, wie mi
ne
li a iskais
p iesdélien.
Da an
Zodzius
su
li a iskais
beiSdéliais,
wech¢iama
G undnis
Zodzio
galiiné
(daznai giminé),
i
und mi
in e na ional-
en
--
un e wechsel-
ba ,
beispielsweise:
--
s o é
an s o is,
abe
sa ydo as
--
an ipalydo as
(ne
an ipalydo is),
leich
--
apyleng is,
abe
supe leng as.
Todél je z
popula us
sudé inis
Technikos
Te minus
mik obangé
k osnelé is
ne aisyklig.
I8
Zodzio
mik obanga
keblu
machen
biid a dj
mik obangis,
-é.
Besse
schon
e wenden
e ming
mik obangi
k osnéle.
Glaklés,
welche
neaudzia
S akliy is
j ai iy
j ai iausiy,
abe
popula iausios
u bii g upé:
jy
ekinimo,
3
g ezimo
eza imo
s akles.
i
Sios g upés
auch oli
g azu
ne ienaly és.
Beispielsui,
Teginimo
s aklés
e eil en
j
10
ypy:
0
~
spezialisie e
Wendigungsmo-
a ai
i
pusau omaciai;
1
—
einukliai
Wendigemau a
pusau oma iai;
i
2
—
meh iasukliai
gewinningsau -
oma ai
pusau omaéiai;
i
e ol e inés
3
—
Gewinnings ak-
lés;
4
—
g ezimo-
-nupjo imo
s aklés;
5
—
ka uselinés
Tu nimis
s akles;
6
—
geneigung
i
planungs
s akeln;
7
—
meh iapeil-
és Tenning
s aklés;
8
~
asoniniy
de ailiy
gewinni-
ng
i
9
--
s akles
j ai ios
gewinning s akles
(pagal
p o .
A.
S asiiina).
|
10
ipy auch
un e eilen
in
Millza bei -
i
s akle n,
bii en :
0
—
késigin,
|
~
e ikaliosios
konsolinés, des
2
—
unun e b oche-
nen F asaumens,
3
—
Gai enis
K.
Technikos Te minen
mi einigen
in e na ionalen
démenimis//
Wissens-
i
cha Technik.
1991,
N
7.
P.
I
36

Wilginio
asauens
einas o és,
4
kopija imo,
g a i a im-
o, 5 ~
e ikaliosi-
os
bekonsolés,
6 iSilginio
asa imo
d is o és, 7
pla aus
uni e sumo
konsolinés,
8
ho izon ali-
osios
konsolinés
und 9
j ai ios
asa imo
s aklés
(pagal p o .
L. Kumpika).
Da übe
hinaus, alle
s aklés
noch haben
nume isch-
en und
le e lichen
zymenis,
denen
angegeben
zusä zlich-
eomosios jy
besonde y-
bés. S akliy
po iSiams
namensi i
ne a o ini
sudé iniai
e minai
uni e salin-
és,
ho izon ali-
nés und
e ikalinés
eza imo
s aklés.
s a Jy
eiké y
e wenden
Te minus
uni e salio-
sios,
ho izon ali-
osios und
e ikalio-
Sios
F asaumg-
laslés.
Weil
echnikos
e minijoje
neue ada -
as suklys
(s elleje
skolinio
Spindelis)
schon
baigia
jsi i in-
i, auch
ne a o i-
ni und
e minai
einspindeli-
nés
(= ienasuk-
lés) i
ieliaspind-
elinés
(=daugiasu-
klés)
s aklés.
Ne a o i-
nas
klassi ika-
cinis
s akliy
Te minus e höh e Genauigkei s aklés
(=hohe e
Genauigk-
ei s aklés).
Zie és
Salinimo
s akles
besse ik y
nennen
Zie ialupémis
s aklémis, 0
bekonsolines
Sli a imo
s akles
bekonsolémis
--
Sli au
s aklémis.
P o . A.
No od o-
skis, gu
ismangs
echnik-
os
Te minij-
os
handlung-
sbos
eikalus, in seinem Buch
Me aly
Technologie
(V.,
1954)
ekinimo
s aklems
namensin i
is si ilgs
naujada g
ekin u és
(p.
270).
Leide is
e
nich igij-
o.
Je z
solche
Ko ek u
is
unak uell.
Technikos
e minijoje
is
Sim ai
wich iges-
niy
ikslin iny dalyky.
Ach en wi
ein paa
biidingesniy
beispizdziy.
Uns bis
Siol
pe nelyg
s a klich
eiké
s e imy
e miny
o ma.
Pa yzdui,
s akliy
e minie ung
u éjome
e ming
k eipiancioji.
Pama éme,
dass e is
pemelyg
aiskus
usiSko
eikiamosios
isies
eily io
e inys
e se éme
einem
i
ande en
panagiu
e min
k eipiamoji.
Kei imas
galéjo
bi i
yz inge-
e :
Siamui
eikal
puikiai
galéjo
ik i,
beispiziui,
Zodis
k eiplé.
Ode el
ande es
Beispiel.
Va io
lydiniui
su
zinku
i
nikeliu
namensi-
n i ku )
Jaikq
e wendo-
me
ge manizma noizilbe is.
Nachhe
wu de e
e se z
li ausku
e iniu
neue asidab i-
s.
Kodél éia
bedéjo
übe se -
zung?
G azios
sidab inés
a ben
lydiniui
namensini
besse bi y
ikes
p eesaginis
lie u igkas
neue ada -
as
silab ainis.
Technikos
Te minijā
b auch den
Einsa z
alle
möglichen
Te miny-Re-
inie ungs-
mi el.
Pa yzdui,
sukamojo
judesio
asi iui
suskaigiuo i
e wende
sich diese
Fo mel: n k,
-
welche esq
n
S aig o
umssukimai
pe minu e.
Cia
genaue
bi y
e wend-
en
pasakyma
s aig o
si kiai pe
minu e,
denn miisy
Sp ache
leidzia
genaue
sagen.
Ki y kalby
K edi nis-
sen
e se zen
möglich
paiesko i
i
e esniy
lie u isky
zodziy.
Pa yzdziui,
Te minus
gi a d
echnikos
e minijoje
g eis w¢ is
37
usicizmas,
denn angliskai
keiGiamyjy
k umplia aciy
Gi a oes
nann en
change-gea
ain, 0
s akliy swing
b acke .
—
Denken
wi , dass
Bo iniem
Gi a
e se zen
galé y
ik i
li au iskas
a minis
Zodis
kému a.
Ki aip
eiké y
bewe en
s e imkalbj
e ming
picas
(y a
geg o a
i
jo
o ma
pi as).
P o .
A,
No od o skio
Anglylie u iy
kalby
poli echnischem
Zodyne
(V., englisko
1958)
Beg i
pi ch
angegeben
we den
mindes ens
8
lie u i8ki
Gegenwö e-
1)
: de a,
degu as,
e pen ine;
2)
e pen in;
3)
k is i,
we en;
4)
Zingsnis
(s iegio);
5)
cen y Linie;
nuoZulnumas;
6)
ogo iai as;
7)
Holz
8)
Se dis,
Leksikog a iskai
so Dankem ganz
ukslus, nes ieng
ne
j
Zodj
suplakami
2
homonimai:
pi ch
de a
(plg.
lo .
pix, picis)
ande e
i
Kilmés
englisch
Zodis
pi ch.
Taciau kann
sich die
F age
e heben:
ielleich
anglizism
pidas miisy
echniken
e minie
ganz
i8
unnö ig,
ode
uz enka
Zodzio
Zingsnis?
Sei das
Messung
coliais je z
schon, kann
man sagen,
is
a gy enes
Sache, es is
de Beg i
picas is
me déjan is
i
Zodis.
Todel
jo
li a isko
s a i alo
je z
i
nebe eiké y
leSko i.
Was
ande e
Te min
Spyzius
(a daznokai
o kommend-
e Va ian e
jo
Spizius). Viele
echnikos
specialis y
imme noch
wollen nich
e zich en
sla isko
skolinio.
Jj
muss
wechseln
Beg i
ke s.
Obwohl
nich p o .
K.
Baga, noch
ande e
misy
E imologi
nenus a é,
wo
is
Sis
Zodis
kilgs
(seins
Cousin
kann man
bei y
be ach-
en
nebend nu
Zodj
ke ai
sumedéjusi
uplio be zo
Zie e),
abe
Techniken
Te minii
e imme
dél o
sageninis.
Beje, ke y,
e wende
Giejnissen
he z i,
eiké y
nenn i i
liejiminiu,
ne
abe
liejininiu
ke umi.
Beim
Da s ellen
neue
Techniken
Te mine,
muss
imme
beach e
ne
we den nu
ZodZiy
da ybos
Regelniy,
abe
i
Tendcijy.
Pa yzdui,
Webimo,
e pimo
i
ande en
s aklése
is ein
gewisses
De a aé,
genann
si il edziu.
Kokia
u é y bi i
a dne n
jo
Fo m:
siiil edis
si il edys?
a
Juk
müssen
ne ik
Zodzius
skylmuiys,
ga eiys,
abe
i
ke ezis,
Uh uh is.
Tendenz
is wie
olg :
Zmonés
sogenann -
en
sudu lich-
su
en Zodziais galiine
-ys,
0
Maschin-
en,
Ge ä e
i
j ai ls
j aisse
—
ZodZiais
su
galiine
-is.
Vadinasi,
sis emiskiau
bii y
e wenden
ne
nu e mina
si il edis,
abe
si ilgaudis,
i
si ilk eipis.
Me aphos
do , wo jy
niemand
nich ukia
Tillam kann
inde inden,
dass
me aphos
biidingos nu
g oZinei
li e a ii ai,
dass
echnikos
wissenscha-
kalboje
jy e ek as
panasus j
pis ole o i
Konze zei .
Leide ,
solche
pazi i a
bei y
alschung.
Me aphe y
is übe all.
Me o iska
wa nich
nu seno iné
Wel konzep-
a
mi u amiie-
n, abe und
wissenscha-
iné
Wel konzep-
a XVI XVII a.
( isa a ai
magina,
zmogus ai
maiina) i ne
XVII XIXa. (J.
Smi o bangy
heo ie, A.
Sleiche io
kalby
geneologisc-
hen medzio
heo ie
i k .).
Me a o a,
elionio
p o . J.
Pikéilingio
Zodziais
sagend, is
Suolis i8
eine idéjy
s e os j
ki a.
38,
Me apho os
Wissenscha-
ssp ache
daZ
e schein
meis dann,
wenn
benu z
wi d
in a e min-
ologischem
Te miny
ki imo biidu,
-y. dann,
wenn eine
s i s
Specialis en
leeninasi
Te minusig
ande e
s i s
Specialis y.
Taigi
e minologi-
joje
haup sächli-
ch is
i a dijamy-
jy
(nomina y i-
niy)
me apho y.
Taéiau
pass eiko
Siek sowohl
und
p edika iniy
me apho y.
Visy jy
p igim is
imme is
d ilypé,
susidedan i i
des, was
e glichen
wi d
( emos), und
des, mi dem
e glichen
wi d
( emos).
Technik-
os
Wissens-
cha sp-
ache
iele
Me apho-
y sind
in e ns -
iu inisc-
he
We ung-
en.
Pa yzdai-
ui,
kinesko-
po ode
elek on-
ischen
amzdzio
cilind iné
Teil, in
de
jlydomas
elek o-
ny
p oZek -
o ius,
nich nu
lie u iy
sp achw-
eise
nenn
sich
kakleliu,
abe und
angliSkas
ih e
Benennu-
ng neck,
und
okiskas
Kolbenha-
ls, und
p anciizi-
gkas col
du ube.
Ode él
ande es
Beispiel.
NeZinia,
du ch die
sp ich
kalbéjo
inZinie i-
us,
u éjes
lakiq
bildduo e
und
dis anz
zwischen
2 g e imy
s iegio
ijy
i Siniy
ode
g undy
pa adin-
gs
e min,
a i inka-
néiu miisy
2odj
Zingsnis.
Taéiau
je z
Zingsnius
ha nich
nu
s iegiai,
s aig ai,
k ampliai,
abe
auch
slieke
(nich die,
die ousi
di oZe-
mj, abe
s aig ai
mi
apecin-
iu ode
panasiu j
apeci-
nj
s iegiu).
somi
echnik-
os
wissens-
cha en-
sp ache
eine
Me apho-
a kann
kon on ie en und mi eine ande en Me apho e.
Technik-
os
Me aphe-
n haben
ih e
Logik. Sie
dazne z
sind
basie -
en
Themen
sowie
emos
iS aizdos
ode
Fo men,
padé ies
und
unkcijy panasumu.
Ta¢au
e n
g aZu
nich alle
sie sind
ge ech -
e ig .
Neapdai -
lich
e wend-
end
p edika -
ine
Me apho-
en
daznai
en s eh-
en
s ilisch-
e
banali ä-
en, und
j a dija-
mosios
Me apho-
en
e höh
e diniy
numbe ¢-
iy und
dann
neno in
balancie-
an de
Pa
e miny
Regelnig-
kei
beg enz
we den.
Todélos
echnik
e minij-
oje
pe nelyg
bilddingy
e miny
daznai
pag is ai
engiam-
a.
Pa yzdui,
seniau
(p ie 20-30
m.) wa
e wend-
e e
Te minus
Tod
askas
(plg angly
dead
cen e ,
ok.
To punk-
, anc.
poin
mo ,
usy
mep aaa
ToxKa),
und je z mechanikos e minijoje e schon e se z Te min e ns ies akas.
P o .
A.
No od o skio
Technischem
zodyne
(1949)
auks ak osné
wu de noch
genann
wu de
sudé iniu
Te min
k osnis
auks uolé.
Je z
Sis
Te min
is schon
e gess-
en.
2
Huxu ina
C.
Cewa ne-
cn
anaana
suka
nayku. M.,
1987. C 37
39
Taéiau imme
noch
nich u e aa-
ma, wie
eiké y
nennen
lydk osnés
pakladimo
anga kigene
wie i gend
ande s.
—
a
Rusy
—
lie u iy
kalby
poli ech-
nikos
Zodyne usisko
Beg i pyanui
kapwan_lie u idkas
en sp echung is
iidos bunke is.
Glaslo
p amones
specialis i
noch is
e wende
e mina
I osdknés
ge klé.
Li uiy
Sp achen
Zodynai
solche
Zodzio
kiSené eik8mes
nepa eikia,
ma y , dass
Zei alle8kai
jq
emima
lie u iy albai.
Sios
Me apho os
j
Technikos
e minijq
ne eike y
jsileis i,
obwohl
einige
Spezialis i
sa a aliskai
e wend
jq
b uka. *
Vegdami
pe nelyg
bilddingy
e miny, abe
nesugebédami
iS eng i,
jy
echnikos
specialis i
e minijos
me a o as
eks e daznai
ski ia
kabu émis,
dami
mégindami
zeigen, dass
es nich ik i
e minai.
To
zu un
ne eiké y,
juoba, dass
azeologizmy
i
kabu émis
neski iame.
KK
S eikiname
a sidéjusj lie u iy
e minologijas
a ojq Kazimie q
Gai enj, sulaukusj
b andaus
SeSiasdesim mecio.
Ilgiausiy me y!
* KK
So
en s and
sie,
beispiels-
weise, de
Vilniaus
Uni e si -
ä und
Pane édi-
oEk ano
ab ikalo-
sis eis a-
me
Kineskopy
P oduk i-
ons e miny ün akalbiame Zodynélyje" (V., 1990),
40