Kazimie as
GAIVE
TECHNIKOS
TERMINIJOS
NORMINIMO
MAZMOZIAI
Ka
namensina
Zodis
echnik?
Technikos
aida
p asidéjo
om al ies,
s élés und
lanko
ig adimo.
Das wa
mazdaug
beiS 30 000
me y b. m.
e.
Wäh endpu
höchs en
und
ispidings -
en
Technike
E ungens-
cha en
u bi
eiké y
siee i mi
kosminiy
lai y,
apa a y
und
kompu e iy
kons a i-
m.
G aikiSkas
Zodis
echne, iS
dessen
iSsi u ulio-
jo
gegenwä -
ige miisy
e minas
échnika,
an ikos
Zei enis
eiske i
ama a, und
meng,
Je z Sis
Zodis
eigkia
nich nu
da bo
p iemoniy
isuma,
abe
pasida é
sol
popula us
und
neapib éz -
os eikimés,
dass
begonnena-
ms soga
ne aisyklig
e wenden.
Beispielsw-
eise, kann
man
edené en
übe
smuikininko
Technik,
éiuoZimo
Technik,
eilia imo
Technikg
und . .
Taciau uns
nich ge as-
a ZodZiu
Technik
nennen i
a ski q
maging o
mechaniz-
ma
( ak o iy,
mo ocikla,
mésmale
und k .).
Todél,
egelha
sp achéda-
mi,
nepasaky -
ume
aziuoja
echnika,
sugedo
echnika
und . .
Te min
Technik
um ass
je z
didelg
maSiny,
mechanizm-
y, j enginiu,
j engimy,
p ie aisy,
j aisy und
j ankiy
aibe. Eine
wich igiau-
siy
Technikos
sq oky
u bi is
magina.
Kadaise
Hamle as
laiske
O elijai
asé: Thine
e e mo e,
mos dea
lady, whils
his machine
is o him
(Visada
dein, mein
Lieblij,
solange
noch lebend
mein kiin
paZodziu: ...
solange
noch mein
maiina is
mi manim).
' Dahe
XVIXVII a.
Zodis
magind
schon
u éjo
nich nu
ein aching
eikSme,
abe und
i8 es iniy
bei
pe kel iniy
eiksmiy,
beispielsw-
eise.:
k inas,
suk ybé
(plg.
machina o-
ius
sukéius)
und k .
Taciau
le a osios
eik&més
is dél o
nepaneigé
Sio Zodzio
g undlegin-
és
eiksmés.
Sie und
blieb
e bunden
mi
Technik.
Und je z
is noch
uZsilikusiy
keis oky
Sio Zodzio
eikmiy.
Pa yzdéiui,
englai
kulkos aidj
nenn den
Beg i
machine-gu-
n, 0
su alkieéiai
Zodziu
masina
nenn
soga
i yklg. Kai
ku
Ry y
In
Li uanien
Zodziu
masina is
genann
noch
i
ein.
Ka
musy
senolion
nann en
ZodZiu
magina,
gesehen
auch
i
iS
eiksmazodzio
maSinuo i.
E eikia
nu kul i
ne
ja us
ma ina,
abe zu
su
pieng
sepa a o-
i
iumi,
mal i
mésq
masinéle
und k .
Selbs
und
azeolo-
gische
Beg i
‘By a ow
P.
He c onopie
uc opnn
»
oGwec sa, M.,
p éga o
masind
1971.
C.
82.
32
(sp ogdinam-
asis j aisas
mi
Uh odiniu
ode panasiu
mechanizmu)
ebelieka
echnikos
Be eichs
Benennung.
Te mino
masina
besch ézimas
(j enginys
ene gijai,
medZiagoms
und
in o ma ioni
ans o mo-
a i) bezieh
sich mi
mechaninio
judesio
sa oka, odél
elek oniné
skaiGal ungs
maiina,
g iez ai
Zid in , né a
ik a madina.
Maschinen
dazne z
un e eil
sich j
A bei s,
ene ge ikos
und
in o macines
maschinen.
Siaip schon
isokiy
masiny und
maginéliy
je z is
Sim y Sim ai.
Jy u u iki
Benennungen
daZ meis
bes ehen
im bidais: 1)
bei de
En wicklung
daik a a dis
+
eiksmazodis-
-Typen
sudu ische
Te minen,
beispielsweis-
e.: kelmy
o imo
maSina
amezke/ma -
o e, zemés
kasimo
magina
zemkasé,
poliy kalimo
magina
akalpolié,
inklymezgi-
mo
maiina inklge,
Sei y ynimo
masinaSei a-
yné; 2)
ku ian
P iesagy
- u as ode
- u é
edinius,
beispielsweis-
e: a8ka imo
maSina
askuo u as,
sk aidymo
(lékimo)
magina
lék u as,
Suka imo
maSina
Sukuo u é,
e pimo
maxina
e p u as,
kedenimo
masina
keden u é
und 3)
leksikalize e-
nd sudé iniyy
démenis
e min,
beispielswei-
se kuliamoji
(kiilimo)
masina
Aamoji,
siu amouli
(siu imo)
masina
siu ioji,
klojimo
masina
klojamoji und
Suji
e minojina
seh nahe
e mina i en
mechanismus.
E auch
e bundenus
mi
mechaninio
judesio
sq oka.
Taéiau
echnikos
specia lis ei iy
sq oky
apa in i
nelinke. DaZ
meis en
angegeben
we den zwei
Un e sumai:
1) Maiinos
bes eh nich
nu i
mechanizmy,
abe und
Lae imo ode
S opdymo,
kon olés und
ki y j aisy
und 2) in
einigen
echnologiné-
se maiinose
ig is né a
mechanizmy.
Und maginos,
und
mechanizmai
noch engs e
e winuojese
mi sa okimi
apa a as,
p ie aisas,
j enginys,
jnagis i k .
Alle Sios
sa okos
solches noch
noch né a
susys emen-
ie en,
s anda disie-
en und ha
g ieZ y
besch éZimy.
Tadiau am
ik y da ybos
polinkiy is
und jy
b auch
pazy i.
Pa yzdiiui,
P eesagas
-u as ediniai
dazniau
namensina
p ie aisus
negu jnagius,
und
P eesagas
-iklis ediniai
a i kdéiai.
Sudu ische
Beg i e mi
daik a a dini-
um und
we kmazodin-
ium sandais
dazne z sind
p ie aisy und
masiny
beninimai(p z-
., be onmaiié),
0 a i k8cios
sanda os (mi
eiksmaZodi-
nium und
daik a a dini-
um sandais)
Beg i e
nennen as
imme nu
mainy¥ ode
p ie aisy eil
ode de ales
(p z.,
siu b amzdis-
). Ve dian
wissenscha -
liche Tex e j
angly kalbg
und
a i kS¢iai,
angliski
Te inai
machine,
appa a us
und echnic
bei echnique
nep i y usj
e éjq kann
manchmal und
be ügen.
Beispieli, wi
e wenden
den Te min
Re i geno
apa éi as, 0
englai
oen gen
machine (Salia
X- ay uni );
wi haben
e mina
Launchung
j enginys, 0
englailaunchi-
ng machine;
wi sagome
3—880
33
Technikos-
e min, 0
Englände
können nu
echnics
sagen;
engliskai
sagenymas
he
adiological
echnique
eiskia
en genol-
ogische
Un e such-
ungsme h-
oden, 0 ne
adiologiné
Technik. Tq
selbs kann
man sagen
und übe
okieciy
e minija:
wi
e wenden
im e ming
melzimo
appa a ,
und
okieciy
e wandis
e mis
Maschine;
miisy
mezgéjos
mezga
masinamin,
0 okie iy
apa a ais
(Appa a ).
Neunis Mal
pama uok...
Ein didoky
Technikos
Te minijos
bii iy
maßungs
eine y und
messungs
j ankiy
namensini-
mai.
Ma auens
j ankius
kann bii y
nennen und
einem
Zodziu
ma udkliai.
Viele
uni e saliy-
jy
Techniken
ma uokliy
haben
sudu inius
Namen,
beispielsw-
eise.:
i o ma is,
idma is,
a puma i-
s,
slankma is,
gylma is,
kampama i-
s.
Manchmal
j ai uoja
nu jy
o ma,
beispielsw-
eise,
aSoma:
idma is
und
iduma is
(wa
e wende
noch und
o ma
idmas is),
gylma is
und
giliama is
und . .
No minés
Fo men
sind
umposio-
s. Ha
keinen
sepa a en
Beg i
nu
Messungs
ply elés.
Sie we den
on 0,1 bis
2000 mm
p oduzie .
Dimension-
en äume
kas 0,001;
0,01; 0,1; 0,5;
1; 10; 25; 100
und 1000
mm. I8 jy
bilden sich
Sammlung-
en on 7 bis
1 16 eine y.
Jas kann
bi y nennen
de
Beg i
ply ma és.
Slankmaéiai
pag indlic-
he
ekin ojy
Messungs
j ankiai
u i nonijy
pagalbing
skale,
leidzianéig
genauig
be echGiu-
i
G undinés
skalés
Einalas Teil.
Te minus
nonijus is
eponiminis,
y.
e schead-
gs iS
po ugaly
i8 adéjo P.
Nunjo
paa dés
la yniskos
Fo men
Nonius. 18
Sio Beg i
wi d auch
und
bid a dis
nonijinis
(p.g.,
nonijinis
gylma is).
Mik ome -
iniai
mi maéiai
dazniausiai
es i d iejy
isiy:
Ziauniniai
und aSiniai.
AS des
mik ome -
inischen
Mi ma¢ies
Teile sind
sios:
gal u eé,
mik ome -
inis
s aig as,
paelgin u -
e , biignas,
s iebas,
Messungs-
nu eliai
und b ems.
In einigen
li auischen
Technikos
Büche n
(p z., A.
S asiiino
Tekin ojo
ado e und
k .) Si
de aluké
nich ikslig-
e weise
genann
wi d Zodziu
s oppdis.
I os, und
ki y
panasiy
de aliy
no minis
e minus
is
s oppdys.
Messen
wi d auch
noch
b éZ u ai-
s,
guls¢iukai,
kalib ais,
Messungs-
mik oskop-
aien,
sinusinémis
liniuo émis,
au okolima-
o iai,
mik ome -
ais und
ande en
Ge ä eni.
Li u i8ko
Beg i
b éz u as
skolin inis
Übe eins i-
mmung
eismusas
gegenwä i-
néi
Te minijo-
je schon
ne a o i-
nas.
Da übe
hinaus,
einige
sude ische
Messungs-
ge ei aisy
Nameninigi
manchmal
ha
ne eikalin-
gy demeny,
beispielsw-
eise. :
Mik ome -
e des Typs
MB, gebau
au dem
Tisch
(=s alinis
Mik ome -
e MB).
34
Benu ze-
nd
Messge -
ä en,
nich
ganz
genau
e wend-
e
we den
und einige
ande e
Zodziai.
Pa yzdzi-
ui, zodis
nuok yp-
is
echnik-
os
e minij-
ai is
sagenine-
snis negu
nuok yp-
a, Zodis
ixma a i-
mai isu
keis inas
Zodziu
dimensm-
enys,
Zodis
eilijung
is
handlun-
gs
benennu-
ng, 0
messung-
sge ee -
aisy skalése sind nu padalos und . .
In e na io-
nale
eininge y
Sys em (SI)
bes eh 7
g undlegen-
de
Einhei en,
bi en :
Langio
me ,
masés
kilog amm,
Zei
sekundé,
elek os
s o és
S ä ke
ampe es,
empe a ii-
os
kel inas,
zwischena-
gs olum
molis und
8 iesos
S ä ke
kandela.
I8 es iniy
eine y is
iel meh .
Lie u i8ki
jy
namensini-
mai Siek
sowohl
j ai uoja.
G ieZ a sie
we den
no mie
nu Fisikos
e my
Zodyne (V.,
1979). Taéiau
einige
Sp ache in-
nen wa en
unzu iede-
n, dass
Siame
Zodyne
linea en und
anginischen
Geschich s-
eine y
Benennung-
en sind
zuelyg
e ne on
lebös
Sp ache, z.
Me as
sekundei
(nich
Me e p o
Sekunde)
und
adianas
sekundei
(nich
adianas
p o
Sekunde). 8;
sug ieZ ini-
ma bi y
kann
a i ais ig .
Taciau
Nu zne n
Kons uk i-
on
i8 es lichen
Eine e n
namensni
gu pass .
Beispieldui,
mechanisc-
hen
j emimo
eine g
besse zu
nennen
nich
niu ons,
eil is
me o
quad a e,
abe
niu ons
me ui
quad a u
i . .
Auße dem,
alle
eponiminen
Messeinhei-
en u é y
bii i asomi
maZaja
aide,
beispielsw-
eise:
niu onseku-
ndeé,
paskalseku-
ndé, g éjus
pe
seku ide;
niu onas
kubischem
Me e und
k . Bei de
Ve wendu-
ng
in e na io-
nale
démenis
Ka o en l-
ichen und
Teilinhei en
zu bilden
auch
pass iko
j ai iy
e minolog-
iniynenuos-
eklumy., Siy
p iesdéliy
Sys em is
wie olg :
eksa-(10'*),
pe a-(10'),
e a-(10),
giga-(10°),
megakilohe-
k odekade-
ci-(10-'),
cen i-
(10°),
(103),
(10°),
(10),
(10
),
milimik on-
(10),
anopiko e-
(10-9),
m o-(10~)
(10-*),
a o-
(10-2),
i
(10-*).
Dieselben
in e ne unis-
chen
démenys
echnikos
e minijā
e wende
we den ü
i
ande e
Te mine
ku i.
Todel
Siy démeny
eikimés
echnikos
e minijoje
is d ejopos:
ein ache
specialisie e.
Simplemen ös-
i
es eiksmés
dazne z sind
genau
nich ib éZ os.
An ai démuo
mik o- eigkia
i
seh
mazy,
schulkus,
kü z
(begleichend ande en
su
de selben isies
Dingen), beispiziui,
Mik obusse,
mik ode alé,
mik obangos, susijgs
mazy dydziy
un e suchim, messim
ode mazo ene gie
Menge e wendim,
i
beispiziui,
su
mik omanipulia o us,
mik opa a a k .
i
Dasselbe
démuo
mik o-,
e wende
ü
SI
Einhei en
bilden, is
g ieZ ai
eina eikSm-
is
besch iebe-
i
nz as
~
10*.
Hieß es,
ein ache
eik3me
u inéio
demens
35
mik oSp iea
(an onimas)
e minijoje
is démuo
mak o-
(mik o ysika
mak o ysika,
—
mik os uk ii a
mak os uk ii a),
—
spezialisie e
0
eikémés démens
mak op ieSp ieSa
démuo mega-
~
(mik o od-
o, dass die
Einhei is
milijong
ka e
mazZinie
sis eminj
Einhei ,
uz
megapa-
0
Zymi,
dass die
Einhei
is
milijong
ka e
g öße
uz
sis eminj
Einhei ).
Sie Dinge
zeigen,
dass
echniken
wissensc-
ha
gesp äche
können
en s eh -
en
sichi os
an onimy paa e. ?
In e na iona-
le démenys
ae o-, au o-,
a ia-, o o-,
hyd o-,
mak o-,
pseudo-,
he mo a p-
au inische
beiSdéliai
i
an i-, hipe -,
in a-,
kon a-,
supe -,
ul alie u iy
kalboje einige
nich ojami.
Taéiau neue
Te mininai
ihnen bilden
su
sich ganz
so, wie mi
ne
li a iskais
p iesdélien.
Da an
Zodzius
su
li a iskais
beiSdéliais,
wech¢iama
G undnis
Zodzio
galiiné
(daznai giminé),
i
und mi
in e na ional-
en
--
un e wechsel-
ba ,
beispielsweise:
--
s o é
an s o is,
abe
sa ydo as
--
an ipalydo as
(ne
an ipalydo is),
leich
--
apyleng is,
abe
supe leng as.
Todél je z
popula us
sudé inis
Technikos
Te minus
mik obangé
k osnelé is
ne aisyklig.
I8
Zodzio
mik obanga
keblu
machen
biid a dj
mik obangis,
-é.
Besse
schon
e wenden
e ming
mik obangi
k osnéle.
Glaklés,
welche
neaudzia
S akliy is
j ai iy
j ai iausiy,
abe
popula iausios
u bii g upé:
jy
ekinimo,
3
g ezimo
eza imo
s akles.
i
Sios g upés
auch oli
g azu
ne ienaly és.
Beispielsui,
Teginimo
s aklés
e eil en
j
10
ypy:
0
~
spezialisie e
Wendigungsmo-
a ai
i
pusau omaciai;
1
—
einukliai
Wendigemau a
pusau oma iai;
i
2
—
meh iasukliai
gewinningsau -
oma ai
pusau omaéiai;
i
e ol e inés
3
—
Gewinnings ak-
lés;
4
—
g ezimo-
-nupjo imo
s aklés;
5
—
ka uselinés
Tu nimis
s akles;
6
—
geneigung
i
planungs
s akeln;
7
—
meh iapeil-
és Tenning
s aklés;
8
~
asoniniy
de ailiy
gewinni-
ng
i
9
--
s akles
j ai ios
gewinning s akles
(pagal
p o .
A.
S asiiina).
|
10
ipy auch
un e eilen
in
Millza bei -
i
s akle n,
bii en :
0
—
késigin,
|
~
e ikaliosios
konsolinés, des
2
—
unun e b oche-
nen F asaumens,
3
—
Gai enis
K.
Technikos Te minen
mi einigen
in e na ionalen
démenimis//
Wissens-
i
cha Technik.
1991,
N
7.
P.
I
36
Wilginio
asauens
einas o és,
4
kopija imo,
g a i a im-
o, 5 ~
e ikaliosi-
os
bekonsolés,
6 iSilginio
asa imo
d is o és, 7
pla aus
uni e sumo
konsolinés,
8
ho izon ali-
osios
konsolinés
und 9
j ai ios
asa imo
s aklés
(pagal p o .
L. Kumpika).
Da übe
hinaus, alle
s aklés
noch haben
nume isch-
en und
le e lichen
zymenis,
denen
angegeben
zusä zlich-
eomosios jy
besonde y-
bés. S akliy
po iSiams
namensi i
ne a o ini
sudé iniai
e minai
uni e salin-
és,
ho izon ali-
nés und
e ikalinés
eza imo
s aklés.
s a Jy
eiké y
e wenden
Te minus
uni e salio-
sios,
ho izon ali-
osios und
e ikalio-
Sios
F asaumg-
laslés.
Weil
echnikos
e minijoje
neue ada -
as suklys
(s elleje
skolinio
Spindelis)
schon
baigia
jsi i in-
i, auch
ne a o i-
ni und
e minai
einspindeli-
nés
(= ienasuk-
lés) i
ieliaspind-
elinés
(=daugiasu-
klés)
s aklés.
Ne a o i-
nas
klassi ika-
cinis
s akliy
Te minus e höh e Genauigkei s aklés
(=hohe e
Genauigk-
ei s aklés).
Zie és
Salinimo
s akles
besse ik y
nennen
Zie ialupémis
s aklémis, 0
bekonsolines
Sli a imo
s akles
bekonsolémis
--
Sli au
s aklémis.
P o . A.
No od o-
skis, gu
ismangs
echnik-
os
Te minij-
os
handlung-
sbos
eikalus, in seinem Buch
Me aly
Technologie
(V.,
1954)
ekinimo
s aklems
namensin i
is si ilgs
naujada g
ekin u és
(p.
270).
Leide is
e
nich igij-
o.
Je z
solche
Ko ek u
is
unak uell.
Technikos
e minijoje
is
Sim ai
wich iges-
niy
ikslin iny dalyky.
Ach en wi
ein paa
biidingesniy
beispizdziy.
Uns bis
Siol
pe nelyg
s a klich
eiké
s e imy
e miny
o ma.
Pa yzdui,
s akliy
e minie ung
u éjome
e ming
k eipiancioji.
Pama éme,
dass e is
pemelyg
aiskus
usiSko
eikiamosios
isies
eily io
e inys
e se éme
einem
i
ande en
panagiu
e min
k eipiamoji.
Kei imas
galéjo
bi i
yz inge-
e :
Siamui
eikal
puikiai
galéjo
ik i,
beispiziui,
Zodis
k eiplé.
Ode el
ande es
Beispiel.
Va io
lydiniui
su
zinku
i
nikeliu
namensi-
n i ku )
Jaikq
e wendo-
me
ge manizma noizilbe is.
Nachhe
wu de e
e se z
li ausku
e iniu
neue asidab i-
s.
Kodél éia
bedéjo
übe se -
zung?
G azios
sidab inés
a ben
lydiniui
namensini
besse bi y
ikes
p eesaginis
lie u igkas
neue ada -
as
silab ainis.
Technikos
Te minijā
b auch den
Einsa z
alle
möglichen
Te miny-Re-
inie ungs-
mi el.
Pa yzdui,
sukamojo
judesio
asi iui
suskaigiuo i
e wende
sich diese
Fo mel: n k,
-
welche esq
n
S aig o
umssukimai
pe minu e.
Cia
genaue
bi y
e wend-
en
pasakyma
s aig o
si kiai pe
minu e,
denn miisy
Sp ache
leidzia
genaue
sagen.
Ki y kalby
K edi nis-
sen
e se zen
möglich
paiesko i
i
e esniy
lie u isky
zodziy.
Pa yzdziui,
Te minus
gi a d
echnikos
e minijoje
g eis w¢ is
37
usicizmas,
denn angliskai
keiGiamyjy
k umplia aciy
Gi a oes
nann en
change-gea
ain, 0
s akliy swing
b acke .
—
Denken
wi , dass
Bo iniem
Gi a
e se zen
galé y
ik i
li au iskas
a minis
Zodis
kému a.
Ki aip
eiké y
bewe en
s e imkalbj
e ming
picas
(y a
geg o a
i
jo
o ma
pi as).
P o .
A,
No od o skio
Anglylie u iy
kalby
poli echnischem
Zodyne
(V., englisko
1958)
Beg i
pi ch
angegeben
we den
mindes ens
8
lie u i8ki
Gegenwö e-
1)
: de a,
degu as,
e pen ine;
2)
e pen in;
3)
k is i,
we en;
4)
Zingsnis
(s iegio);
5)
cen y Linie;
nuoZulnumas;
6)
ogo iai as;
7)
Holz
8)
Se dis,
Leksikog a iskai
so Dankem ganz
ukslus, nes ieng
ne
j
Zodj
suplakami
2
homonimai:
pi ch
de a
(plg.
lo .
pix, picis)
ande e
i
Kilmés
englisch
Zodis
pi ch.
Taciau kann
sich die
F age
e heben:
ielleich
anglizism
pidas miisy
echniken
e minie
ganz
i8
unnö ig,
ode
uz enka
Zodzio
Zingsnis?
Sei das
Messung
coliais je z
schon, kann
man sagen,
is
a gy enes
Sache, es is
de Beg i
picas is
me déjan is
i
Zodis.
Todel
jo
li a isko
s a i alo
je z
i
nebe eiké y
leSko i.
Was
ande e
Te min
Spyzius
(a daznokai
o kommend-
e Va ian e
jo
Spizius). Viele
echnikos
specialis y
imme noch
wollen nich
e zich en
sla isko
skolinio.
Jj
muss
wechseln
Beg i
ke s.
Obwohl
nich p o .
K.
Baga, noch
ande e
misy
E imologi
nenus a é,
wo
is
Sis
Zodis
kilgs
(seins
Cousin
kann man
bei y
be ach-
en
nebend nu
Zodj
ke ai
sumedéjusi
uplio be zo
Zie e),
abe
Techniken
Te minii
e imme
dél o
sageninis.
Beje, ke y,
e wende
Giejnissen
he z i,
eiké y
nenn i i
liejiminiu,
ne
abe
liejininiu
ke umi.
Beim
Da s ellen
neue
Techniken
Te mine,
muss
imme
beach e
ne
we den nu
ZodZiy
da ybos
Regelniy,
abe
i
Tendcijy.
Pa yzdui,
Webimo,
e pimo
i
ande en
s aklése
is ein
gewisses
De a aé,
genann
si il edziu.
Kokia
u é y bi i
a dne n
jo
Fo m:
siiil edis
si il edys?
a
Juk
müssen
ne ik
Zodzius
skylmuiys,
ga eiys,
abe
i
ke ezis,
Uh uh is.
Tendenz
is wie
olg :
Zmonés
sogenann -
en
sudu lich-
su
en Zodziais galiine
-ys,
0
Maschin-
en,
Ge ä e
i
j ai ls
j aisse
—
ZodZiais
su
galiine
-is.
Vadinasi,
sis emiskiau
bii y
e wenden
ne
nu e mina
si il edis,
abe
si ilgaudis,
i
si ilk eipis.
Me aphos
do , wo jy
niemand
nich ukia
Tillam kann
inde inden,
dass
me aphos
biidingos nu
g oZinei
li e a ii ai,
dass
echnikos
wissenscha-
kalboje
jy e ek as
panasus j
pis ole o i
Konze zei .
Leide ,
solche
pazi i a
bei y
alschung.
Me aphe y
is übe all.
Me o iska
wa nich
nu seno iné
Wel konzep-
a
mi u amiie-
n, abe und
wissenscha-
iné
Wel konzep-
a XVI XVII a.
( isa a ai
magina,
zmogus ai
maiina) i ne
XVII XIXa. (J.
Smi o bangy
heo ie, A.
Sleiche io
kalby
geneologisc-
hen medzio
heo ie
i k .).
Me a o a,
elionio
p o . J.
Pikéilingio
Zodziais
sagend, is
Suolis i8
eine idéjy
s e os j
ki a.
38,
Me apho os
Wissenscha-
ssp ache
daZ
e schein
meis dann,
wenn
benu z
wi d
in a e min-
ologischem
Te miny
ki imo biidu,
-y. dann,
wenn eine
s i s
Specialis en
leeninasi
Te minusig
ande e
s i s
Specialis y.
Taigi
e minologi-
joje
haup sächli-
ch is
i a dijamy-
jy
(nomina y i-
niy)
me apho y.
Taéiau
pass eiko
Siek sowohl
und
p edika iniy
me apho y.
Visy jy
p igim is
imme is
d ilypé,
susidedan i i
des, was
e glichen
wi d
( emos), und
des, mi dem
e glichen
wi d
( emos).
Technik-
os
Wissens-
cha sp-
ache
iele
Me apho-
y sind
in e ns -
iu inisc-
he
We ung-
en.
Pa yzdai-
ui,
kinesko-
po ode
elek on-
ischen
amzdzio
cilind iné
Teil, in
de
jlydomas
elek o-
ny
p oZek -
o ius,
nich nu
lie u iy
sp achw-
eise
nenn
sich
kakleliu,
abe und
angliSkas
ih e
Benennu-
ng neck,
und
okiskas
Kolbenha-
ls, und
p anciizi-
gkas col
du ube.
Ode él
ande es
Beispiel.
NeZinia,
du ch die
sp ich
kalbéjo
inZinie i-
us,
u éjes
lakiq
bildduo e
und
dis anz
zwischen
2 g e imy
s iegio
ijy
i Siniy
ode
g undy
pa adin-
gs
e min,
a i inka-
néiu miisy
2odj
Zingsnis.
Taéiau
je z
Zingsnius
ha nich
nu
s iegiai,
s aig ai,
k ampliai,
abe
auch
slieke
(nich die,
die ousi
di oZe-
mj, abe
s aig ai
mi
apecin-
iu ode
panasiu j
apeci-
nj
s iegiu).
somi
echnik-
os
wissens-
cha en-
sp ache
eine
Me apho-
a kann
kon on ie en und mi eine ande en Me apho e.
Technik-
os
Me aphe-
n haben
ih e
Logik. Sie
dazne z
sind
basie -
en
Themen
sowie
emos
iS aizdos
ode
Fo men,
padé ies
und
unkcijy panasumu.
Ta¢au
e n
g aZu
nich alle
sie sind
ge ech -
e ig .
Neapdai -
lich
e wend-
end
p edika -
ine
Me apho-
en
daznai
en s eh-
en
s ilisch-
e
banali ä-
en, und
j a dija-
mosios
Me apho-
en
e höh
e diniy
numbe ¢-
iy und
dann
neno in
balancie-
an de
Pa
e miny
Regelnig-
kei
beg enz
we den.
Todélos
echnik
e minij-
oje
pe nelyg
bilddingy
e miny
daznai
pag is ai
engiam-
a.
Pa yzdui,
seniau
(p ie 20-30
m.) wa
e wend-
e e
Te minus
Tod
askas
(plg angly
dead
cen e ,
ok.
To punk-
, anc.
poin
mo ,
usy
mep aaa
ToxKa),
und je z mechanikos e minijoje e schon e se z Te min e ns ies akas.
P o .
A.
No od o skio
Technischem
zodyne
(1949)
auks ak osné
wu de noch
genann
wu de
sudé iniu
Te min
k osnis
auks uolé.
Je z
Sis
Te min
is schon
e gess-
en.
2
Huxu ina
C.
Cewa ne-
cn
anaana
suka
nayku. M.,
1987. C 37
39
Taéiau imme
noch
nich u e aa-
ma, wie
eiké y
nennen
lydk osnés
pakladimo
anga kigene
wie i gend
ande s.
—
a
Rusy
—
lie u iy
kalby
poli ech-
nikos
Zodyne usisko
Beg i pyanui
kapwan_lie u idkas
en sp echung is
iidos bunke is.
Glaslo
p amones
specialis i
noch is
e wende
e mina
I osdknés
ge klé.
Li uiy
Sp achen
Zodynai
solche
Zodzio
kiSené eik8mes
nepa eikia,
ma y , dass
Zei alle8kai
jq
emima
lie u iy albai.
Sios
Me apho os
j
Technikos
e minijq
ne eike y
jsileis i,
obwohl
einige
Spezialis i
sa a aliskai
e wend
jq
b uka. *
Vegdami
pe nelyg
bilddingy
e miny, abe
nesugebédami
iS eng i,
jy
echnikos
specialis i
e minijos
me a o as
eks e daznai
ski ia
kabu émis,
dami
mégindami
zeigen, dass
es nich ik i
e minai.
To
zu un
ne eiké y,
juoba, dass
azeologizmy
i
kabu émis
neski iame.
KK
S eikiname
a sidéjusj lie u iy
e minologijas
a ojq Kazimie q
Gai enj, sulaukusj
b andaus
SeSiasdesim mecio.
Ilgiausiy me y!
* KK
So
en s and
sie,
beispiels-
weise, de
Vilniaus
Uni e si -
ä und
Pane édi-
oEk ano
ab ikalo-
sis eis a-
me
Kineskopy
P oduk i-
ons e miny ün akalbiame Zodynélyje" (V., 1990),
40