Kazimie as
GAIVE
TECHNIKOS
TERMINIJOS
NORMINIMO
MAZMOZIAI
Ka llamaña
Zodis
écnica?
Technikos
aida
p asidéjo
desde
al ies,
s élés y
lanko
ig adimo.
Es o ue
mazdaug
an eS 30 000
me y b. m.
e.
Mien asp-
u, más
ecien es e
ispidingiau-
sius log os
de écnica
u bi
eiké y
sie i con
kosminiy
lai y,
apa a y y
compu ado-
iy
kons a i-
mu.
G aikiSkas
Zodis
echne, iS
cuyo
iSsi u ulio-
jo ac ual
miisy
e minas
échnika,
an ikos
iemposis
eiske i
ama a, i
meng,
Aho a Sis
Zodis
eigkia no
solo
abajo
p iemoniy
isuma,
pe o
pasida é
al
populia us
y
neapib éz -
os eikimés,
que se
empieza
incluso
ne aisyklin-
gai
consumi .
Pa yziui,
puede
habéci
sob e
smuikininko
écnica,
éiuoZimo
écnica,
eilia imo
echnikg y
. . Taciau
nos
nejus a
ZodZiu
écnica
llama i
a ski q
maging o
mechaniz-
ma
( ak o iy,
mo ocikla,
mésmale y
k .). Todél,
egula me-
n e
habédami,
nepasaky -
ume
aziuoja
écnica,
sugedo
écnica y
. . El
é mino
écnica
aho a
incluye
didelg
maSiny,
mechanizm-
y, j enginiu,
j engimy,
p ie aisy,
j aisy y
j ankiy
aibe. Una
impo an i-
ausiy
écnicaos
sq oky
u bi es
magina.
Kadaise
Hamle as
laiske
O elijai
asé: Thine
e e mo e,
mos dea
lady, whils
his machine
is o him
(Visada u,
mi mieloji,
mien as
aún i e mi
kiin
paZodziu: ...
mien as
aún mi
maiina es
con manim).
' Así XVIXVII
a. Zodis
magind ya
u éjo no
solo
simplemen-
eing
eikSme,
sino y
i8 es iniy
bei
pe kel iniy
eiksmiy,
ej.: k inas,
suk ybé
(plg.
machina o-
ius
sukéius) y
k . Taciau
pasa osios
eik&més
is dél o
nepaneigé
Sio Zodzio
undamen -
inés
eiksmés.
Ella y quedó
elacionado
con
écnica. Y
aho a aún
es
uZsilikusiy
keis oky
Sio Zodzio
eikmiy.
Pa yzdéiui,
ingleses
kulkos aidj
llama el
é mino
machine-gu-
n, 0
su alkieéiai
Zodziu
masina
llama
incluso
i yklg. Kai
ku
Ry y
En
Li uania
Zodziu
masina es
llamado
aún en.
i
Ka
musy
senolos
llamaban
ZodZiu
magina,
is o
ambién
i
iS
eiksmazodzio
maSinuo i.
Él eikia
sólo cul i
ne
ja us
ma ina,
pe o
su
des inad-
os pieng
i
sepa a o-
iumi,
mal i
mésq
masinéle e
k . Incluso
e
aseoló-
gico
é mino
‘By a ow
P.
He c onopie
uc opnn
»
oGwec sa, M.,
p éga o
masind
1971.
C.
82.
32
(sp ogdinam-
asis j aisas
con
eloje iniu o
panasiu
mechanizmu)
ebelieka
denominación
del á ea
écnica.
Te mino
masina
desc ip ézi-
ma (j enginys
ene gijai,
medZiagoms
i in o mai
ans o mo-
a i) se
elaciona con
mechaninio
judesio
sa oka, odél
elek oniné
skaiGia imo
maiina,
g iez ai
Zid in , né a
ik a madina.
Mainos
daznicamen e
se di iden j
abajo,
ene gicos y
in o macines
mainas. Siaip
ya isokiy
masiny e
maginéliy
aho a es
Sim y Sim ai.
Jy u u iki
nomb es daZ
menudo se
componen
im bidais: 1)
desa ollando
daik a a dis
+
eiksmazodis
ipo
sudu inos
e minos, ej.:
kelmy o imo
maSina
ke/ma o e,
zemés kasimo
magina
zemkasé,
poliy kalimo
magina
akalpolié,
inklymezgi-
mo
maiamezina i-
nklge, Sei y
ynimo
masinaSei a-
yné; 2)
c eando
p eesagy
- u as o - u é
edinos, ej.:
a8ka io
maSina
askuo u as,
sk aidimo
(lékimo)
magina
lék u as,
Suka imo
maSina
Sukuo u é,
e pimo
maxina
e p u as,
kedenimo
masina
keden u é y
3)
leksikalizando
sudé iniyy
démenis, ej.
kuliamoji
(kiilimo)
masina
Aamoji,
siu amouli
(siu imo)
masina
siu imoji,
klojimoji
masina
klojamoji y
Sujoji
e minojina
muy ce can a
los e minasi
de
mecanismo. Él
ambién
conec a á
con
mechaninio
judesio
sq oka.
Taéiau
écnicoos
specia lis ai iy
sq oky
apa in i
nelinke. DaZ
suelen
indica se dos
dis inumai: 1)
cambiinos
cons a no
solo i
mechanizmy,
pe o y de
laidimo o
s oppdymo,
con olés y
ki y j aisy y
2) en algunas
echnologiné-
se maiinose
ig is né a
mechanizmy.
Y maginos, y
mechanizmai
aún ce canos
pa iniuojasi
con sa okimi
apa a as,
p ie aisas,
j enginys,
jnagis i k .
Todas Sios
sa okos
has a que aún
né a
susis emizad-
as,
es anda zuo-
as y no iene
g ieZ y
desc éZimy.
Tadiau am
ik y da ybos
polinkiy es y
jy necesi a
paisi a .
Pa yzdiiui,
p eesagos
-u as ediniai
dazniau
denomina
p ie aisus
negu jnagius,
y p eesagos
-iklis ediniai
a i kdéiai.
Sudu inos
é minos con
daik a a din-
io y
accionmazodi-
nio sandais
daznicamen e
son p ie aisy
y masiny
nomb inimai(-
p z.,
be onmaiié), 0
a i k8cio
sanda os (con
accionmaZod-
inio y
daik a a din-
io sandais)
é minos casi
siemp e
denominan
sólo mainy¥ o
p ie aisy
pa e o
de ales (p z.,
si amzdis).
Ve dian
ex os
cien í icos j
angly kalbg y
a i kS¢iai,
angliski
e minai
machine,
appa a us i
echnic bei
echnique
nep i y usj
e éjq
puede algunas
eces y
engau i. Po
ejemplozi,
noso os
u ilizamos
é mino
Re i geno
apa éi as, 0
anglai
oen gen
machine (Salia
X- ay uni );
enemos
e minal de
lanzamien o
j enginys, 0
anglailaunchi-
ng machine;
mes decome
3—880
33
é minos
de écnica,
0 ingleses
puede deci
sólo
echnics;
inglesiskai
dichoymas
he
adiological
echnique
eiskia
en genol-
oginiai
mé odos de
in es igaci-
ón, 0 ne
adiologiné
écnica. Tq
misma se
puede deci
ambién de
okieciy
e minija:
nos
consumim-
os e ming
melzimo
apa a as, a
okieciy
pa ien e
e mis
Maschine;
miisy
mezgéjos
mezga
máquinas, 0
okie iy
apa a ais
(Appa a ).
De ynis
eces
pama uok...
Uno didoky
écnica
e minijos
bii iy
medimien o
unidades y
medimien o
j ankiy
denominain-
imai.
Ma ación
j ankius
puede bii y
llama se y
uno Zodziu
ma udkliai.
Muchas
uni e saliy-
jy écnica
de
ma uokliy
iene
sudu inius
nomb es,
ej.:
i o ma is,
idma is,
a puma i-
s,
slankma is,
gylma is,
kampama i-
s. A eces
j ai uoja
sólo jy
o ma,
ejemplo.,
aSoma:
idma is y
iduma is
(bu o
consumada
da y
o ma
idmas is),
gylma is y
giliama is y
. .
No minés
o mas son
umposio-
s. No iene
é mino
sepa ado
sólo
medición
ply elés. Se
p oducen
desde 0,1
has a 2000
mm. Los
in e alos
de
dimension-
es cas 0,001;
0,01; 0,1; 0,5;
1; 10; 25; 100
y 1000 mm.
I8 jy
o man
conjun os
desde 7
has a 1 16
uni e y.
Jas puede
bi y
llama se
é mino
ply ma és.
Slankmaéiai
pag indiniai
ekin ojy
j ankia de
medición
u i nonijy
pagalbing
skale,
leidzianéig
exac ame-
n e
calcula Gi-
u i pa e
de la unidad
undamen-
alinés
skalés.
Te minus
nonijus es
eponiminis,
ya.
apa eadgs
iS
po ugaly
i8 adéjo P.
Nunjo
pa a dés
la yniskos
o mas
Nonius. 18
Sio é mino
ambién se
hace y
bid a dis
nonijinis
(p.ej.,
nonijinis
gylma is).
Mik ome -
inas
medmaéiai
dazniausiai
es i d iejy
isiy:
Ziauniniai y
aSiniai. AS
pa es del
mic omé -
ico medioio
son sios:
gal u eé,
mic ome -
inis
s aig as,
pailgin u a-
s, biignas,
s iebas,
pun aje de
medición y
endys.
En algunas
lib os
écnicos
le u iscos
(p.ej., A.
S asiiino
Tekin ojo
ado e y
k .) Si
de aluké
no icslía
se llama
Zodziu
s abdis.
I os Si, e
ki y
panasiy
de aliy
no minis
e minas
es s opdys.
Me ada
ambién
ambién
aún
b éZ u ai-
s,
guls¢iukis,
kalib ais,
mic oscopi-
os de
medición,
sinusinémis
liniuo émis,
au okolima-
o iais,
mic ome -
ais y o os
apa a os.
Li u i8ko
é mino
b éz u as
skolin inis
co espon-
dimen o
eismusas
en la
ac ualiné
e minijo-
je ya
ne a o i-
nas.
Además,
algunos
sude iniai
de medición
p ie aisy
nomb esin-
ías a eces
iene
ne eikalin-
gy demeny,
ej. MB :
mic ome -
o ipo,
cons uido
sob e la
mesa
(=s alinis
mic ome -
o MB).
34
U ilizan-
do
ins um-
en os de
medición,
no del
odo
p ecisa-
men e
u ilizad-
os y
algunos
o os
Zodziai.
Pa yzdzi-
ui, zodis
nuok yp-
is écnica
e minij-
ai es
eik ine-
snis negu
nuok yp-
a, Zodis
ixma a i-
mai isu
keis inas
Zodziu
dimensio-
nes,
Zodis
di isijim
es
nomb e
de acción,
0
disposi i-
o de
mediisy
skalése
es sólo di alos y . .
In e nacio-
naling
unidad
sys em (SI)
cons i uye
7 unidades
p incipales,
bi en :
longi udio
me o,
masés
kilog amas,
iempo
sekundé,
elek os
s o és
ue za de
ampe es,
empe a ii-
os
kel inas,
Medzagos
can idad
molis y
8 iesos
ue za de
kandela.
I8 es iniy
iene y es
mucho más.
Lie u i8ki
jy
pa adinimai
Siek iek
j ai uoja.
G ieZ ai
ellos se
no man
sólo Fizikos
e my
Zodyne (V.,
1979). Taéiau
algunos
lingüis as
ue on
descon en-
os, que
Siame
Zodyne
lineal y
anginio
g eicio
unidadin
nomb es
son
demasiadog
a as ados
del i o
lengua, ej.:
me as
segundei
(no me o
po
segundo) y
adianas
segundei
(no
adianas
po
segundo). 8;
sug ieZ ini-
ma bi y se
puede
a i ais.
Taciau
usua io
cons ucc-
ia
i8 es inia-
ms
unidades
nomb a
bien enca.
Pa yzdziui,
mecaninio
j emimo
une g
mejo
llama si no
niu ones,
di ido is
me o
cuad a e,
pe o
niu ones
me ui
cuad a u
i . .
Además,
odas
eponiminas
unidades de
medida
u é y bii i
asomi
maZaja
aide, ej.:
niu onseku-
ndeé,
paskalseku-
ndé, g éjus
pe
seku ide;
niu onas
cubiniam
me o y k .
Al usa los
démenes
in e nacio-
nales
epe o in-
os y
acciona -
ios pa a
o ma
unidades
ambién
pasaiiko
j ai iy
e minolog-
iniynenuos-
eklumy., Siy
p iesdéliy
sis ema es
el siguien e:
eksa-(10'*),
pe a-(10'),
e a-(10),
giga-(10°),
megakilohe-
k odekade-
ci-(10-'),
cen i-
(10°),
(103),
(10°),
(10),
(10
),
milimik on-
(10),
anopiko e-
(10-9),
m o-(10~)
(10-*),
a o-
(10-2),
i
(10-*).
Los mismos
in e naciona-
les démenys
écnica en
e minología
u ilizados
pa a o os
é minos
i
ku i.
Todel
Siy démeny
eikimés en la
e minología
écnica es
d ejopos:
simples
especializadas.
Pap as osas
i
eiksmés
dazniausiai son
exac amen e
neapib éZ os.
An ai démuo
mic o- eigkia
i
muy
mazzón,
minulkus,
on o
(pá inos o os de la
su
misma isies cosas),
ejemziui,
mic oau obusas,
mik ode alé,
mic obangos, susijgs
mazy dydziy es udio,
medición ó uso de
can idad de ene gía
mazo, ejemziui,
i
mic omanipulia o us,
su
mic opa a a k .
i
El mismo
démeno
mic o-,
u ilizado
pa a
SI
unidades
o ma , es
g ieZ ai
una eikSmis
desc éz as
i
~
10*.
Hence,
simple
eik3me
u inéio
demens
35
mik oSp iea
(an onimas)
e minijoje
es démuo
mac o-
(mic o ísica
mac o ísica,
—
mik os uk ii a
mak os uk ii a),
—
especializadas
0
eikémés démens
mak oSp ieSa
démuo mega-
~
(mik o od-
o, que la
unidad es
milijong
ka a
mazZ
in e io
sis eminj
uz
unidad,
megapa-
0
Zymi, que
la unidad
es
milijong
ka a
mayo
sis eminj
uz
unidad).
Sie cosas
indican
que
écnica de
ciencia en
el
lenguaje
puede
o ma se
sa i os
an onimy
pa os. ?
In e nau in-
os démenys
ae o-, au o-,
a ia-, o o-,
hid o-,
mak o-,
pseudo-,
e mo a p -
au inie
p ieSdéliai
i
an i-, hipe -,
in a-,
con a-,
supe -,
ul alie u iy
kalboje unos
no ojami.
Taéiau los
nue os
e mininai
su
ellos
o manad-
ne
os bas an e
así, como
con
Li u iskais
p iesdéliais.
Da an
Zodzius
su
lie u iskais
p iSdéliais,
cambi¢iama
undamen o
Zodzio
galiiné
(daznai giminé),
i
y con las
in e nacional-
es inal e ábel,
--
ej.: s o é
an s o is,
pe o
--
sa ydo as
an ipalydo as
--
(no
an ipalydo is),
lig as
--
apyleng is,
pe o
supe leng as.
Todél aho a
populia us
sudé inis
é mino
écnico de
mik obangé
k osnelé es
ne aisyklingas.
I8
Zodzio
mik obanga
keblu hace
biid a dj
mik obangis,
-é.
Mejo ya
usa
e ming
mic obangi
k osnéle.
Vi alés,
cuya
neaudzia
S akliy es
j ai iy
j ai iausiy,
pe o
populia iausios
u bii g upé:
jy
ekinimo,
3
g ezimo
ezación
s akles.
i
Sios g upés
ambién oli
g azu
desigualy és.
Ejempziui,
einimo
s aklés se
dis ibuyen
j
10
ipy:
0
~
especializados
en endedo es
au oma ai
i
pusau omaciai;
1
—
unoucliai
o neamien os
au oma ai
i
pusau oma iai;
2
—
poliasukliai
enimien o
au oma ai
pusau omaéiai;
i
e ol e inés
3
—
ejimien o
s aklés;
4
—
g ezimo-
-nupjo imo
s aklés;
5
—
ka uselinés
ejimien o
s akles;
6
—
ejimien o
i
de
planeamien-
7
—
o;
mul iapeilés
enimien o s aklés;
8
~
asoniniy
de alliy
einimo
s akles
i
9
--
j ai ios
einimo
s akles
(pagal
p o .
A.
S asiiina).
|
10
ipy
ambién se
dis ibuyen
en s akles
i
de esado,
bii en :
0
—
késigin,
|
~
e icaliosios
consolinés, de
2
—
esado sin
in e upción,
3
—
Gai enis
K.
Technikos e minos
con algunos
desmenimis
in e nacionales//
Sáblas
i
écnica.
1991,
N
7.
P.
I
36
Wilginio
ezación
ienas o é-
s, 4
copijamien-
o,
g a i ación,
5 ~
e icalios-
as
bekonsolés,
6 iSilginio
ezación
d is o és, 7
pla aus
uni e salu-
mo
konsolinés,
8
ho izon ali-
osas
konsolinés y
9 j ai ios
ezación
s aklés
(pagal p o .
L. Kumpika).
Además,
odas
s aklés aún
ienen
digi ales y
al abe icos
zymenis, los
cuales
indican
adicionales
jy
peculia yb-
és. S akliy
po iSiams
nomb i i
ne a o ini
sudé iniai
e mininai
uni e salin-
és,
ho izon ali-
nés y
e icalinés
eza imo
s aklés. Jy
luga
eiké y
usa
e minus
uni e salio-
sios,
ho izon ali-
osios y
e icalio-
Sios i las
de eza.
Debido a
écnica
e minolog-
ía
inno ada as suklys
(en luga
del skolinio
Spindelis)
ya e mina
jsi i in-
i, así
como
ne a o i-
ni y
e mininai
unopindeli-
nés
(= ienasuk-
lés) i
muchosas-
pindelinés
(=daugiasu-
klés)
s aklés.
Ne a o i-
nas
clasi icaci-
nis s akliy
é mino de
aumen o de la p ecisión s aklés
(=hamos
de
p ecisión s aklés).
Zie és
Salinimo
s akles
mejo ik y
llama
Zie ialupémis
s aklémis, 0
bekonsolines
Sli a imo
s akles
bekonsolémis
--
Silición
s aklémis.
P o . A.
No od o-
skis,
bien
ismangs
écnica
e minij-
os
manejo
de
asun os, en su lib o
Me aly
ecnología
(V.,
1954)
ekinimo
s aklems
nomb i i es
si ilgs
naujada g
ekin u és
(p.
270).
Desa o -
unadam-
en e, él
no piigió.
Aho a al
co ección
es
noac ual.
Technikos
e minijoje
es á
Sim ai
impo an -
eesniy
ikslin iny dalyky.
Aco a em-
os algunas
biidingesniy
ejemzdziy.
Nos
has a
Siol
pe nelyg
o ame-
n e eiké
s e imy
e miny
o ma.
Pa yzdui,
s akliy
e minijoje
u éjome
e ming
k eipiancioji.
Pama éme
que él es
pemelyg
aiskus
usiSko
eikiamosios
isies deli io
e inys
cambii éme
o o panagiu
é mino
i
k eipiamoji.
Cambi im-
as galéjo
bi i
yz inge-
snis:
Siamui
asun o
puikiai
galéjo
ik i,
pa yzdziui,
Zodis
k eiplé.
O el o o
ejemplo.
Va io
lydiniui
su
cinku
i
nikeliu
pa adin i
ku )
Jaikq
consumime
ge manizma
noizilbe is.
Pasó a él ue
eemplazado
lie u isku
e inio
naujasidab is.
Kodél éia
neceséjo
adujo?
G azios
sidab inés
colo os
lydiniui
nomb a
mejo bi y
ikes
p iesaginis
lie u igkas
naujada as
sidab ainis.
Technikos
e minijoje
hay que
u iliza
odos los
posibles
medios de
e miny
p ecisión.
Pa yzdui,
sukamojo
judesio
eloci iui
suskaigia
se u iliza la
siguien e
ó mula:
-
n k, donde
esq
n
S aig o
ape sukim-
as po
minu o.
Cia más
p eciso
bi y
consumi
pasakyma
s aig o
si kiai pe
minu e,
po que
miisy
habla
leidzia
más
p eciso
deci .
Ki y kalby
p és am-
os
sus i ui -
se puede
paiesko i
i
e esniy
lie u isky
zodziy.
Pa yzdziui, el
é mino
gi a d
echnikos
e minijoje
g eiiausiai¢ es
37
usicizmo,
po que
angliskai
keiGiamyjy
k umplia aciy
gui a as
llinamos
change-gea
ain, 0
s akliy swing
b acke .
—
Pensa ía-
mos que
p es inius
gui a a
eempla
galé y
ik i
lie u iskas
a minis
Zodis
kému a.
O aip
eiké y
alo a
s e imkalbj
e ming
picas
(y a
us o a
i
jo
o ma
pi as).
P o .
A,
No od o skio
Anglylie u iy
kalby
poli echniniame
Zodyne
(V., el
1958)
é mino
inglés pi ch
se
p esen an al
menos
8
lie u i8ki
co espondi-
1)
en es:
de a,
degu as,
2)
e pen ino;
3)
e pen ino;
k is i, lanza ;
4)
Zingsnis
(si iegio);
5)
cen y línea;
nuoZulnumas;
6)
iai as del
7)
echo;
made a
8)
Se dis,
Leksikog a iskai
al
ag adecimien o
ne
oda ukslus,
po que ieng
j
Zodj
suplakami
2
homonimai:
pi ch
de a
(plg.
lo .
pix, picis)
o o
i
an oés
kilmés
inglesa
Zodis
pi ch.
Taciau puede
su gi la
p egun a:
al ez
anglicizmo
pidas miisy
écnica
e minía del
odo
innecesa io,
i8
o uz enka
Zodzio
Zingsnis?
Dado la
medición
coliais aho a
ya, se puede
deci , es
a gy enes
cosa, es o
é mino
picas es
me déjan is
i
Zodis.
Todel
jo
lie u isko
sus i ui alo
aho a
i
noe eiké y
leSko i.
Qué o o
é mino
Spyzius
(a daznokai
ocu en e
a ian e
jo
Spizius).
Muchos
écnicos
specialis y
oda ía no
quie en
enuncia
sla isko
skolinio.
Jj
hay que
cambia
é mino
ke s.
Aunque ni
p o .
K.
Baga, ni
o os misy
e imologo-
gi
nenus a é,
donde
is
Sis
Zodis
kilgs
(de su
p imob -
io puede
bii y
conside -
a se
neben sólo
Zodj
ke ai
sumedéjusi
uplio be zo
Zie e),
pe o
écnica
e minía
él is
dél o
deci inas.
Po jeje,
ke y,
u ilizada
undicion-
es
p epa a -
i, eiké y
ne
llama i
liejiminiu,
pe o
liejininiu
ke umi. Al
hace
nue os
é minos
écnicos,
siemp e
hay que
ne
espe a solo
ZodZiy
da ybos
eglasiy,
pe o
i
endencijy.
Pa yzdziui,
ejimo,
e pimo
i
o as
s aklése es
cie a a
de alé,
llamada
si il edziu.
Kokia
u é y bi i
a dininko
jo
o ma:
siiil edis
si il edys?
a
Juk
enemos
ne ik
Zodzius
skylmuiys,
ga eiys,
pe o
i
ke ezis,
eloj.
Tendencia
es es a:
Zmonés
llamados
sudu iniais
Zodziais
su
galiine
-ys,
0
máquina-
s,
apa a os
i
y ai ls
y ais
—
ZodZiais
su
galiine
-is.
Vadinasi,
sis emiskiau
bii y
consumi
ne
solo e mina
si il edis,
pe o
si ilgaudis,
i
si ilk eipis.
Me a o os
allí, donde jy
nadie
nelaukia
Tillam puede
haludi , que
me a o as
biidingos
sólo g oZinei
li e a ii ai,
que écnicas
ciencia
kalboje jy
e ek as
panasus j
pis ole o i
concie o
iempo.
Desa o un-
adamen e,
al pazi i a
bii y es
e ónea.
Me a o y
es á po
odas
pa es.
Me a o iska
ue no sólo
seno iné
concepción
del mundo
medu amios,
sino y
cien í iciné
concepción
del mundo
XVI XVII a.
( isa a ai
magina,
zmogus ai
maiina) i ne
XVII XIXa. (J.
Smi o bangy
eo ía, A.
Sleiche io
kalby
geneologinio
medzio
eo ía
i k .).
Me a o a,
elionio
p o . J.
Pikéilingio
Zodziais
diciendo, es
Suolis i8 de
una idéjy
s e os j
38,
o a.
Me a o os
en el
lenguaje de
ciencia daZ
ecuen em-
en e ocu e
en onces,
cuando se
u iliza
in a e min-
ologicamen-
e e miny
ki imo biidu,
-y.
en onces,
cuando de
una s i as
specialis as
p es inasi
e minusig
o a s i as
specialis y.
Así
e minologi-
joje
p incipalme-
n e es
i a dijamy-
jy
(nomina y i-
niy)
me á o y.
Taéiau
paseaiko
Siek an o y
p edika iniy
me a o y.
Visy jy
p igim is
siemp e es
d ilypé,
susidedan i i
de lo que se
compa a
( emos), y de
lo que con
qué se
compa a
( emos).
En el
lenguaje
de la
ciencia
écnica
muchos
me o y
son
in e nac-
ionales
alencia-
s.
Pa yzdai-
ui,
kinesko-
po o
elec ón-
ico
amzdzio
cilind iné
pa e, en
la cual
jlydomas
elek o-
ny
p oZek -
o ius, no
sólo
lie u iy
habla en
llama
colleliu,
pe o y
angliSkas
su
denomin-
ación
neck, y
ociskas
Kolbenha-
ls, y
p anciizi-
gkas col
du ube.
O él
o o
ejemplo.
NeZinia,
que habla
hablaéjo
inZinie i-
us,
u éjes
lakiq
imagduo-
e y
dis ancia
en e 2
g e imy
s iegio
ijy
i Siniy o
undame-
n y
pa adin-
gs
é mino,
co esp-
ondiéiu
miisy
2odj
Zingsnis.
Taéiau
aho a
Zingsnius
iene no
sólo
s iegiai,
s aig ai,
k ampliai,
sino
ambién
slieks (no
los que
ousia
di oZe-
mj, pe o
s aig ai
con
apecin-
iu o
panasiu j
apeci-
nj
s iegiu).
Así en el
lenguaje
de la
ciencia
écnica
una
me á o-
a puede
choca y
con o a
me á o -
a.
Técnicas
me á o -
as ienen
su lógica.
Sus
dazname-
n e son
apoyadas
emas
así
emos
iS aizdos
o
o mas,
padé ies
y uncijy
panasum-
u.
T¢iau
lejos
g aZu no
odas
ellas son
jus i ic-
adas.
Neapdai -
amen e
usando
p edicik-
a ines
me á o -
as daznai
c eadas
es ilios
banalida-
des, y
j a dija-
mosios
me á o -
as
inc eme-
n a
e iniy
numbe ¢-
iy y
en onces
neno in
equilib a-
da pa a al
mismo
e miny
egla del
lími e.
Todélos
e minía
écnica
demasia-
dog
imagendi-
ngy
e miny
daznai
pag is ai
engiam-
a.
Pa yziui,
senía
(p ie 20-30
m.) ue
u ilizado
é mino
mue e
askas
(plg angly
dead
cen e ,
ok.
To punk-
, anc.
poin
mo ,
usy
mep aaa
ToxKa), y
aho a
mechani-
kos
e minij-
oje él ya
cambiado é mino im ies akas.
P o .
A.
No od o skio
Techniniame
zodyne
(1949)
auks ak osné
aún ue
llamado po el
sudé iniu
é mino
k osnis
auks uolé.
Aho a
Sis
é mino
ya es
ol idado.
2
Huxu ina
C.
Cewa ne-
cn
anaana
suka
nayku. M.,
1987. C 37
39
Taéiau
oda ía no
se a iama,
como eiké y
llama i
lydk osnés
pako dimo
anga kigene
de alguna
o a mane a.
—
a
Rusy
—
lie u iy
kalby
poli ech-
nikos
Zodyne usisko
é mino pyanui
kapwan_lie u idkas
co espondien e
es iidos bunke is.
Glaslo
p amones
specialis -
as aún es
consum
e mina
I osdknés
ge klé.
Li uiy
idiomas
Zodynai
ales
Zodzio
kiSené eik8mes
no eikia,
ma y , que
iempo
jq
odos8kai
es anima
lie u iy kalbai.
Sios
me á o as
j
écnicas
e minijq
ne eike y
jsileis i,
aunque
algunos
especialis -
as
sa a aliskai
jq
b uk e
b uka. *
Vengando
demasiadog
imagendingy
e miny, pe o
nesugebédami
iS eng i,
jy
écnicos
specialis ai
e minijos
me á o as
ex e daznai
desi ia
kabu émis,
uo mégindami
mos a que
es o noik i
e mininai.
To
hace
ne eiké y,
juoba, que
azeologizmy
i
kabu émis
neski iame.
KK
S eikiname
a sidéjusj lie u iy
e minologijos
a ojq Kazimie q
Gai enj, sulaukusj
b andaus
SeSiasdesim mecio.
Ilgiausiy me y!
* KK
Así ella
su gió,
po
ejemplo,
de la
Uni e sid-
ad de Vilna
y
Pane édi-
oEk ano
áb osis-
eis ame
Kineskopy
p oducci-
ón
e miny penkiakalbiame Zodynélyje" (V., 1990),
40