scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Technikos terminijos norminimo mažmožiai

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/766/857
Kazimie as
GAIVE
TECHNIKOS
TERMINIJOS
NORMINIMO
MAZMOZIAI
Ka llamaña
Zodis
écnica?
Technikos
aida
p asidéjo
desde
al ies,
s élés y
lanko
ig adimo.
Es o ue
mazdaug
an eS 30 000
me y b. m.
e.
Mien asp-
u, más
ecien es e
ispidingiau-
sius log os
de écnica
u bi
eiké y
sie i con
kosminiy
lai y,
apa a y y
compu ado-
iy
kons a i-
mu.
G aikiSkas
Zodis
echne, iS
cuyo
iSsi u ulio-
jo ac ual
miisy
e minas
échnika,
an ikos
iemposis
eiske i
ama a, i
meng,
Aho a Sis
Zodis
eigkia no
solo
abajo
p iemoniy
isuma,
pe o
pasida é
al
populia us
y
neapib éz -
os eikimés,
que se
empieza
incluso
ne aisyklin-
gai
consumi .
Pa yziui,
puede
habéci
sob e
smuikininko
écnica,
éiuoZimo
écnica,
eilia imo
echnikg y
. . Taciau
nos
nejus a
ZodZiu
écnica
llama i
a ski q
maging o
mechaniz-
ma
( ak o iy,
mo ocikla,
mésmale y
k .). Todél,
egula me-
n e
habédami,
nepasaky -
ume
aziuoja
écnica,
sugedo
écnica y
. . El
é mino
écnica
aho a
incluye
didelg
maSiny,
mechanizm-
y, j enginiu,
j engimy,
p ie aisy,
j aisy y
j ankiy
aibe. Una
impo an i-
ausiy
écnicaos
sq oky
u bi es
magina.
Kadaise
Hamle as
laiske
O elijai
asé: Thine
e e mo e,
mos dea
lady, whils
his machine
is o him
(Visada u,
mi mieloji,
mien as
aún i e mi
kiin
paZodziu: ...
mien as
aún mi
maiina es
con manim).
' Así XVIXVII
a. Zodis
magind ya
u éjo no
solo
simplemen-
eing
eikSme,
sino y
i8 es iniy
bei
pe kel iniy
eiksmiy,
ej.: k inas,
suk ybé
(plg.
machina o-
ius
sukéius) y
k . Taciau
pasa osios
eik&més
is dél o
nepaneigé
Sio Zodzio
undamen -
inés
eiksmés.
Ella y quedó
elacionado
con
écnica. Y
aho a aún
es
uZsilikusiy
keis oky
Sio Zodzio
eikmiy.
Pa yzdéiui,
ingleses
kulkos aidj
llama el
é mino
machine-gu-
n, 0
su alkieéiai
Zodziu
masina
llama
incluso
i yklg. Kai
ku
Ry y
En
Li uania
Zodziu
masina es
llamado
aún en.
i
Ka
musy
senolos
llamaban
ZodZiu
magina,
is o
ambién
i
iS
eiksmazodzio
maSinuo i.
Él eikia
sólo cul i
ne
ja us
ma ina,
pe o
su
des inad-
os pieng
i
sepa a o-
iumi,
mal i
mésq
masinéle e
k . Incluso
e
aseoló-
gico
é mino
‘By a ow
P.
He c onopie
uc opnn
»
oGwec sa, M.,
p éga o
masind
1971.
C.
82.
32
(sp ogdinam-
asis j aisas
con
eloje iniu o
panasiu
mechanizmu)
ebelieka
denominación
del á ea
écnica.
Te mino
masina
desc ip ézi-
ma (j enginys
ene gijai,
medZiagoms
i in o mai
ans o mo-
a i) se
elaciona con
mechaninio
judesio
sa oka, odél
elek oniné
skaiGia imo
maiina,
g iez ai
Zid in , né a
ik a madina.
Mainos
daznicamen e
se di iden j
abajo,
ene gicos y
in o macines
mainas. Siaip
ya isokiy
masiny e
maginéliy
aho a es
Sim y Sim ai.
Jy u u iki
nomb es daZ
menudo se
componen
im bidais: 1)
desa ollando
daik a a dis
+
eiksmazodis
ipo
sudu inos
e minos, ej.:
kelmy o imo
maSina
ke/ma o e,
zemés kasimo
magina
zemkasé,
poliy kalimo
magina
akalpolié,
inklymezgi-
mo
maiamezina i-
nklge, Sei y
ynimo
masinaSei a-
yné; 2)
c eando
p eesagy
- u as o - u é
edinos, ej.:
a8ka io
maSina
askuo u as,
sk aidimo
(lékimo)
magina
lék u as,
Suka imo
maSina
Sukuo u é,
e pimo
maxina
e p u as,
kedenimo
masina
keden u é y
3)
leksikalizando
sudé iniyy
démenis, ej.
kuliamoji
(kiilimo)
masina
Aamoji,
siu amouli
(siu imo)
masina
siu imoji,
klojimoji
masina
klojamoji y
Sujoji
e minojina
muy ce can a
los e minasi
de
mecanismo. Él
ambién
conec a á
con
mechaninio
judesio
sq oka.
Taéiau
écnicoos
specia lis ai iy
sq oky
apa in i
nelinke. DaZ
suelen
indica se dos
dis inumai: 1)
cambiinos
cons a no
solo i
mechanizmy,
pe o y de
laidimo o
s oppdymo,
con olés y
ki y j aisy y
2) en algunas
echnologiné-
se maiinose
ig is né a
mechanizmy.
Y maginos, y
mechanizmai
aún ce canos
pa iniuojasi
con sa okimi
apa a as,
p ie aisas,
j enginys,
jnagis i k .
Todas Sios
sa okos
has a que aún
né a
susis emizad-
as,
es anda zuo-
as y no iene
g ieZ y
desc éZimy.
Tadiau am
ik y da ybos
polinkiy es y
jy necesi a
paisi a .
Pa yzdiiui,
p eesagos
-u as ediniai
dazniau
denomina
p ie aisus
negu jnagius,
y p eesagos
-iklis ediniai
a i kdéiai.
Sudu inos
é minos con
daik a a din-
io y
accionmazodi-
nio sandais
daznicamen e
son p ie aisy
y masiny
nomb inimai(-
p z.,
be onmaiié), 0
a i k8cio
sanda os (con
accionmaZod-
inio y
daik a a din-
io sandais)
é minos casi
siemp e
denominan
sólo mainy¥ o
p ie aisy
pa e o
de ales (p z.,
si amzdis).
Ve dian
ex os
cien í icos j
angly kalbg y
a i kS¢iai,
angliski
e minai
machine,
appa a us i
echnic bei
echnique
nep i y usj
e éjq
puede algunas
eces y
engau i. Po
ejemplozi,
noso os
u ilizamos
é mino
Re i geno
apa éi as, 0
anglai
oen gen
machine (Salia
X- ay uni );
enemos
e minal de
lanzamien o
j enginys, 0
anglailaunchi-
ng machine;
mes decome
3—880
33
é minos
de écnica,
0 ingleses
puede deci
sólo
echnics;
inglesiskai
dichoymas
he
adiological
echnique
eiskia
en genol-
oginiai
mé odos de
in es igaci-
ón, 0 ne
adiologiné
écnica. Tq
misma se
puede deci
ambién de
okieciy
e minija:
nos
consumim-
os e ming
melzimo
apa a as, a
okieciy
pa ien e
e mis
Maschine;
miisy
mezgéjos
mezga
máquinas, 0
okie iy
apa a ais
(Appa a ).
De ynis
eces
pama uok...
Uno didoky
écnica
e minijos
bii iy
medimien o
unidades y
medimien o
j ankiy
denominain-
imai.
Ma ación
j ankius
puede bii y
llama se y
uno Zodziu
ma udkliai.
Muchas
uni e saliy-
jy écnica
de
ma uokliy
iene
sudu inius
nomb es,
ej.:
i o ma is,
idma is,
a puma i-
s,
slankma is,
gylma is,
kampama i-
s. A eces
j ai uoja
sólo jy
o ma,
ejemplo.,
aSoma:
idma is y
iduma is
(bu o
consumada
da y
o ma
idmas is),
gylma is y
giliama is y
. .
No minés
o mas son
umposio-
s. No iene
é mino
sepa ado
sólo
medición
ply elés. Se
p oducen
desde 0,1
has a 2000
mm. Los
in e alos
de
dimension-
es cas 0,001;
0,01; 0,1; 0,5;
1; 10; 25; 100
y 1000 mm.
I8 jy
o man
conjun os
desde 7
has a 1 16
uni e y.
Jas puede
bi y
llama se
é mino
ply ma és.
Slankmaéiai
pag indiniai
ekin ojy
j ankia de
medición
u i nonijy
pagalbing
skale,
leidzianéig
exac ame-
n e
calcula Gi-
u i pa e
de la unidad
undamen-
alinés
skalés.
Te minus
nonijus es
eponiminis,
ya.
apa eadgs
iS
po ugaly
i8 adéjo P.
Nunjo
pa a dés
la yniskos
o mas
Nonius. 18
Sio é mino
ambién se
hace y
bid a dis
nonijinis
(p.ej.,
nonijinis
gylma is).
Mik ome -
inas
medmaéiai
dazniausiai
es i d iejy
isiy:
Ziauniniai y
aSiniai. AS
pa es del
mic omé -
ico medioio
son sios:
gal u eé,
mic ome -
inis
s aig as,
pailgin u a-
s, biignas,
s iebas,
pun aje de
medición y
endys.
En algunas
lib os
écnicos
le u iscos
(p.ej., A.
S asiiino
Tekin ojo
ado e y
k .) Si
de aluké
no icslía
se llama
Zodziu
s abdis.
I os Si, e
ki y
panasiy
de aliy
no minis
e minas
es s opdys.
Me ada
ambién
ambién
aún
b éZ u ai-
s,
guls¢iukis,
kalib ais,
mic oscopi-
os de
medición,
sinusinémis
liniuo émis,
au okolima-
o iais,
mic ome -
ais y o os
apa a os.
Li u i8ko
é mino
b éz u as
skolin inis
co espon-
dimen o
eismusas
en la
ac ualiné
e minijo-
je ya
ne a o i-
nas.
Además,
algunos
sude iniai
de medición
p ie aisy
nomb esin-
ías a eces
iene
ne eikalin-
gy demeny,
ej. MB :
mic ome -
o ipo,
cons uido
sob e la
mesa
(=s alinis
mic ome -
o MB).
34
U ilizan-
do
ins um-
en os de
medición,
no del
odo
p ecisa-
men e
u ilizad-
os y
algunos
o os
Zodziai.
Pa yzdzi-
ui, zodis
nuok yp-
is écnica
e minij-
ai es
eik ine-
snis negu
nuok yp-
a, Zodis
ixma a i-
mai isu
keis inas
Zodziu
dimensio-
nes,
Zodis
di isijim
es
nomb e
de acción,
0
disposi i-
o de
mediisy
skalése
es sólo di alos y . .
In e nacio-
naling
unidad
sys em (SI)
cons i uye
7 unidades
p incipales,
bi en :
longi udio
me o,
masés
kilog amas,
iempo
sekundé,
elek os
s o és
ue za de
ampe es,
empe a ii-
os
kel inas,
Medzagos
can idad
molis y
8 iesos
ue za de
kandela.
I8 es iniy
iene y es
mucho más.
Lie u i8ki
jy
pa adinimai
Siek iek
j ai uoja.
G ieZ ai
ellos se
no man
sólo Fizikos
e my
Zodyne (V.,
1979). Taéiau
algunos
lingüis as
ue on
descon en-
os, que
Siame
Zodyne
lineal y
anginio
g eicio
unidadin
nomb es
son
demasiadog
a as ados
del i o
lengua, ej.:
me as
segundei
(no me o
po
segundo) y
adianas
segundei
(no
adianas
po
segundo). 8;
sug ieZ ini-
ma bi y se
puede
a i ais.
Taciau
usua io
cons ucc-
ia
i8 es inia-
ms
unidades
nomb a
bien enca.
Pa yzdziui,
mecaninio
j emimo
une g
mejo
llama si no
niu ones,
di ido is
me o
cuad a e,
pe o
niu ones
me ui
cuad a u
i . .
Además,
odas
eponiminas
unidades de
medida
u é y bii i
asomi
maZaja
aide, ej.:
niu onseku-
ndeé,
paskalseku-
ndé, g éjus
pe
seku ide;
niu onas
cubiniam
me o y k .
Al usa los
démenes
in e nacio-
nales
epe o in-
os y
acciona -
ios pa a
o ma
unidades
ambién
pasaiiko
j ai iy
e minolog-
iniynenuos-
eklumy., Siy
p iesdéliy
sis ema es
el siguien e:
eksa-(10'*),
pe a-(10'),
e a-(10),
giga-(10°),
megakilohe-
k odekade-
ci-(10-'),
cen i-
(10°),
(103),
(10°),
(10),
(10
),
milimik on-
(10),
anopiko e-
(10-9),
m o-(10~)
(10-*),
a o-
(10-2),
i
(10-*).
Los mismos
in e naciona-
les démenys
écnica en
e minología
u ilizados
pa a o os
é minos
i
ku i.
Todel
Siy démeny
eikimés en la
e minología
écnica es
d ejopos:
simples
especializadas.
Pap as osas
i
eiksmés
dazniausiai son
exac amen e
neapib éZ os.
An ai démuo
mic o- eigkia
i
muy
mazzón,
minulkus,
on o
(pá inos o os de la
su
misma isies cosas),
ejemziui,
mic oau obusas,
mik ode alé,
mic obangos, susijgs
mazy dydziy es udio,
medición ó uso de
can idad de ene gía
mazo, ejemziui,
i
mic omanipulia o us,
su
mic opa a a k .
i
El mismo
démeno
mic o-,
u ilizado
pa a
SI
unidades
o ma , es
g ieZ ai
una eikSmis
desc éz as
i
~
10*.
Hence,
simple
eik3me
u inéio
demens
35
mik oSp iea
(an onimas)
e minijoje
es démuo
mac o-
(mic o ísica
mac o ísica,
—
mik os uk ii a
mak os uk ii a),
—
especializadas
0
eikémés démens
mak oSp ieSa
démuo mega-
~
(mik o od-
o, que la
unidad es
milijong
ka a
mazZ
in e io
sis eminj
uz
unidad,
megapa-
0
Zymi, que
la unidad
es
milijong
ka a
mayo
sis eminj
uz
unidad).
Sie cosas
indican
que
écnica de
ciencia en
el
lenguaje
puede
o ma se
sa i os
an onimy
pa os. ?
In e nau in-
os démenys
ae o-, au o-,
a ia-, o o-,
hid o-,
mak o-,
pseudo-,
e mo a p -
au inie
p ieSdéliai
i
an i-, hipe -,
in a-,
con a-,
supe -,
ul alie u iy
kalboje unos
no ojami.
Taéiau los
nue os
e mininai
su
ellos
o manad-
ne
os bas an e
así, como
con
Li u iskais
p iesdéliais.
Da an
Zodzius
su
lie u iskais
p iSdéliais,
cambi¢iama
undamen o
Zodzio
galiiné
(daznai giminé),
i
y con las
in e nacional-
es inal e ábel,
--
ej.: s o é
an s o is,
pe o
--
sa ydo as
an ipalydo as
--
(no
an ipalydo is),
lig as
--
apyleng is,
pe o
supe leng as.
Todél aho a
populia us
sudé inis
é mino
écnico de
mik obangé
k osnelé es
ne aisyklingas.
I8
Zodzio
mik obanga
keblu hace
biid a dj
mik obangis,
-é.
Mejo ya
usa
e ming
mic obangi
k osnéle.
Vi alés,
cuya
neaudzia
S akliy es
j ai iy
j ai iausiy,
pe o
populia iausios
u bii g upé:
jy
ekinimo,
3
g ezimo
ezación
s akles.
i
Sios g upés
ambién oli
g azu
desigualy és.
Ejempziui,
einimo
s aklés se
dis ibuyen
j
10
ipy:
0
~
especializados
en endedo es
au oma ai
i
pusau omaciai;
1
—
unoucliai
o neamien os
au oma ai
i
pusau oma iai;
2
—
poliasukliai
enimien o
au oma ai
pusau omaéiai;
i
e ol e inés
3
—
ejimien o
s aklés;
4
—
g ezimo-
-nupjo imo
s aklés;
5
—
ka uselinés
ejimien o
s akles;
6
—
ejimien o
i
de
planeamien-
7
—
o;
mul iapeilés
enimien o s aklés;
8
~
asoniniy
de alliy
einimo
s akles
i
9
--
j ai ios
einimo
s akles
(pagal
p o .
A.
S asiiina).
|
10
ipy
ambién se
dis ibuyen
en s akles
i
de esado,
bii en :
0
—
késigin,
|
~
e icaliosios
consolinés, de
2
—
esado sin
in e upción,
3
—
Gai enis
K.
Technikos e minos
con algunos
desmenimis
in e nacionales//
Sáblas
i
écnica.
1991,
N
7.
P.
I
36

Wilginio
ezación
ienas o é-
s, 4
copijamien-
o,
g a i ación,
5 ~
e icalios-
as
bekonsolés,
6 iSilginio
ezación
d is o és, 7
pla aus
uni e salu-
mo
konsolinés,
8
ho izon ali-
osas
konsolinés y
9 j ai ios
ezación
s aklés
(pagal p o .
L. Kumpika).
Además,
odas
s aklés aún
ienen
digi ales y
al abe icos
zymenis, los
cuales
indican
adicionales
jy
peculia yb-
és. S akliy
po iSiams
nomb i i
ne a o ini
sudé iniai
e mininai
uni e salin-
és,
ho izon ali-
nés y
e icalinés
eza imo
s aklés. Jy
luga
eiké y
usa
e minus
uni e salio-
sios,
ho izon ali-
osios y
e icalio-
Sios i las
de eza.
Debido a
écnica
e minolog-
ía
inno ada as suklys
(en luga
del skolinio
Spindelis)
ya e mina
jsi i in-
i, así
como
ne a o i-
ni y
e mininai
unopindeli-
nés
(= ienasuk-
lés) i
muchosas-
pindelinés
(=daugiasu-
klés)
s aklés.
Ne a o i-
nas
clasi icaci-
nis s akliy
é mino de
aumen o de la p ecisión s aklés
(=hamos
de
p ecisión s aklés).
Zie és
Salinimo
s akles
mejo ik y
llama
Zie ialupémis
s aklémis, 0
bekonsolines
Sli a imo
s akles
bekonsolémis
--
Silición
s aklémis.
P o . A.
No od o-
skis,
bien
ismangs
écnica
e minij-
os
manejo
de
asun os, en su lib o
Me aly
ecnología
(V.,
1954)
ekinimo
s aklems
nomb i i es
si ilgs
naujada g
ekin u és
(p.
270).
Desa o -
unadam-
en e, él
no piigió.
Aho a al
co ección
es
noac ual.
Technikos
e minijoje
es á
Sim ai
impo an -
eesniy
ikslin iny dalyky.
Aco a em-
os algunas
biidingesniy
ejemzdziy.
Nos
has a
Siol
pe nelyg
o ame-
n e eiké
s e imy
e miny
o ma.
Pa yzdui,
s akliy
e minijoje
u éjome
e ming
k eipiancioji.
Pama éme
que él es
pemelyg
aiskus
usiSko
eikiamosios
isies deli io
e inys
cambii éme
o o panagiu
é mino
i
k eipiamoji.
Cambi im-
as galéjo
bi i
yz inge-
snis:
Siamui
asun o
puikiai
galéjo
ik i,
pa yzdziui,
Zodis
k eiplé.
O el o o
ejemplo.
Va io
lydiniui
su
cinku
i
nikeliu
pa adin i
ku )
Jaikq
consumime
ge manizma
noizilbe is.
Pasó a él ue
eemplazado
lie u isku
e inio
naujasidab is.
Kodél éia
neceséjo
adujo?
G azios
sidab inés
colo os
lydiniui
nomb a
mejo bi y
ikes
p iesaginis
lie u igkas
naujada as
sidab ainis.
Technikos
e minijoje
hay que
u iliza
odos los
posibles
medios de
e miny
p ecisión.
Pa yzdui,
sukamojo
judesio
eloci iui
suskaigia
se u iliza la
siguien e
ó mula:
-
n k, donde
esq
n
S aig o
ape sukim-
as po
minu o.
Cia más
p eciso
bi y
consumi
pasakyma
s aig o
si kiai pe
minu e,
po que
miisy
habla
leidzia
más
p eciso
deci .
Ki y kalby
p és am-
os
sus i ui -
se puede
paiesko i
i
e esniy
lie u isky
zodziy.
Pa yzdziui, el
é mino
gi a d
echnikos
e minijoje
g eiiausiai¢ es
37
usicizmo,
po que
angliskai
keiGiamyjy
k umplia aciy
gui a as
llinamos
change-gea
ain, 0
s akliy swing
b acke .
—
Pensa ía-
mos que
p es inius
gui a a
eempla
galé y
ik i
lie u iskas
a minis
Zodis
kému a.
O aip
eiké y
alo a
s e imkalbj
e ming
picas
(y a
us o a
i
jo
o ma
pi as).
P o .
A,
No od o skio
Anglylie u iy
kalby
poli echniniame
Zodyne
(V., el
1958)
é mino
inglés pi ch
se
p esen an al
menos
8
lie u i8ki
co espondi-
1)
en es:
de a,
degu as,
2)
e pen ino;
3)
e pen ino;
k is i, lanza ;
4)
Zingsnis
(si iegio);
5)
cen y línea;
nuoZulnumas;
6)
iai as del
7)
echo;
made a
8)
Se dis,
Leksikog a iskai
al
ag adecimien o
ne
oda ukslus,
po que ieng
j
Zodj
suplakami
2
homonimai:
pi ch
de a
(plg.
lo .
pix, picis)
o o
i
an oés
kilmés
inglesa
Zodis
pi ch.
Taciau puede
su gi la
p egun a:
al ez
anglicizmo
pidas miisy
écnica
e minía del
odo
innecesa io,
i8
o uz enka
Zodzio
Zingsnis?
Dado la
medición
coliais aho a
ya, se puede
deci , es
a gy enes
cosa, es o
é mino
picas es
me déjan is
i
Zodis.
Todel
jo
lie u isko
sus i ui alo
aho a
i
noe eiké y
leSko i.
Qué o o
é mino
Spyzius
(a daznokai
ocu en e
a ian e
jo
Spizius).
Muchos
écnicos
specialis y
oda ía no
quie en
enuncia
sla isko
skolinio.
Jj
hay que
cambia
é mino
ke s.
Aunque ni
p o .
K.
Baga, ni
o os misy
e imologo-
gi
nenus a é,
donde
is
Sis
Zodis
kilgs
(de su
p imob -
io puede
bii y
conside -
a se
neben sólo
Zodj
ke ai
sumedéjusi
uplio be zo
Zie e),
pe o
écnica
e minía
él is
dél o
deci inas.
Po jeje,
ke y,
u ilizada
undicion-
es
p epa a -
i, eiké y
ne
llama i
liejiminiu,
pe o
liejininiu
ke umi. Al
hace
nue os
é minos
écnicos,
siemp e
hay que
ne
espe a solo
ZodZiy
da ybos
eglasiy,
pe o
i
endencijy.
Pa yzdziui,
ejimo,
e pimo
i
o as
s aklése es
cie a a
de alé,
llamada
si il edziu.
Kokia
u é y bi i
a dininko
jo
o ma:
siiil edis
si il edys?
a
Juk
enemos
ne ik
Zodzius
skylmuiys,
ga eiys,
pe o
i
ke ezis,
eloj.
Tendencia
es es a:
Zmonés
llamados
sudu iniais
Zodziais
su
galiine
-ys,
0
máquina-
s,
apa a os
i
y ai ls
y ais
—
ZodZiais
su
galiine
-is.
Vadinasi,
sis emiskiau
bii y
consumi
ne
solo e mina
si il edis,
pe o
si ilgaudis,
i
si ilk eipis.
Me a o os
allí, donde jy
nadie
nelaukia
Tillam puede
haludi , que
me a o as
biidingos
sólo g oZinei
li e a ii ai,
que écnicas
ciencia
kalboje jy
e ek as
panasus j
pis ole o i
concie o
iempo.
Desa o un-
adamen e,
al pazi i a
bii y es
e ónea.
Me a o y
es á po
odas
pa es.
Me a o iska
ue no sólo
seno iné
concepción
del mundo
medu amios,
sino y
cien í iciné
concepción
del mundo
XVI XVII a.
( isa a ai
magina,
zmogus ai
maiina) i ne
XVII XIXa. (J.
Smi o bangy
eo ía, A.
Sleiche io
kalby
geneologinio
medzio
eo ía
i k .).
Me a o a,
elionio
p o . J.
Pikéilingio
Zodziais
diciendo, es
Suolis i8 de
una idéjy
s e os j
38,
o a.
Me a o os
en el
lenguaje de
ciencia daZ
ecuen em-
en e ocu e
en onces,
cuando se
u iliza
in a e min-
ologicamen-
e e miny
ki imo biidu,
-y.
en onces,
cuando de
una s i as
specialis as
p es inasi
e minusig
o a s i as
specialis y.
Así
e minologi-
joje
p incipalme-
n e es
i a dijamy-
jy
(nomina y i-
niy)
me á o y.
Taéiau
paseaiko
Siek an o y
p edika iniy
me a o y.
Visy jy
p igim is
siemp e es
d ilypé,
susidedan i i
de lo que se
compa a
( emos), y de
lo que con
qué se
compa a
( emos).
En el
lenguaje
de la
ciencia
écnica
muchos
me o y
son
in e nac-
ionales
alencia-
s.
Pa yzdai-
ui,
kinesko-
po o
elec ón-
ico
amzdzio
cilind iné
pa e, en
la cual
jlydomas
elek o-
ny
p oZek -
o ius, no
sólo
lie u iy
habla en
llama
colleliu,
pe o y
angliSkas
su
denomin-
ación
neck, y
ociskas
Kolbenha-
ls, y
p anciizi-
gkas col
du ube.
O él
o o
ejemplo.
NeZinia,
que habla
hablaéjo
inZinie i-
us,
u éjes
lakiq
imagduo-
e y
dis ancia
en e 2
g e imy
s iegio
ijy
i Siniy o
undame-
n y
pa adin-
gs
é mino,
co esp-
ondiéiu
miisy
2odj
Zingsnis.
Taéiau
aho a
Zingsnius
iene no
sólo
s iegiai,
s aig ai,
k ampliai,
sino
ambién
slieks (no
los que
ousia
di oZe-
mj, pe o
s aig ai
con
apecin-
iu o
panasiu j
apeci-
nj
s iegiu).
Así en el
lenguaje
de la
ciencia
écnica
una
me á o-
a puede
choca y
con o a
me á o -
a.
Técnicas
me á o -
as ienen
su lógica.
Sus
dazname-
n e son
apoyadas
emas
así
emos
iS aizdos
o
o mas,
padé ies
y uncijy
panasum-
u.
T¢iau
lejos
g aZu no
odas
ellas son
jus i ic-
adas.
Neapdai -
amen e
usando
p edicik-
a ines
me á o -
as daznai
c eadas
es ilios
banalida-
des, y
j a dija-
mosios
me á o -
as
inc eme-
n a
e iniy
numbe ¢-
iy y
en onces
neno in
equilib a-
da pa a al
mismo
e miny
egla del
lími e.
Todélos
e minía
écnica
demasia-
dog
imagendi-
ngy
e miny
daznai
pag is ai
engiam-
a.
Pa yziui,
senía
(p ie 20-30
m.) ue
u ilizado
é mino
mue e
askas
(plg angly
dead
cen e ,
ok.
To punk-
, anc.
poin
mo ,
usy
mep aaa
ToxKa), y
aho a
mechani-
kos
e minij-
oje él ya
cambiado é mino im ies akas.
P o .
A.
No od o skio
Techniniame
zodyne
(1949)
auks ak osné
aún ue
llamado po el
sudé iniu
é mino
k osnis
auks uolé.
Aho a
Sis
é mino
ya es
ol idado.
2
Huxu ina
C.
Cewa ne-
cn
anaana
suka
nayku. M.,
1987. C 37
39
Taéiau
oda ía no
se a iama,
como eiké y
llama i
lydk osnés
pako dimo
anga kigene
de alguna
o a mane a.
—
a
Rusy
—
lie u iy
kalby
poli ech-
nikos
Zodyne usisko
é mino pyanui
kapwan_lie u idkas
co espondien e
es iidos bunke is.
Glaslo
p amones
specialis -
as aún es
consum
e mina
I osdknés
ge klé.
Li uiy
idiomas
Zodynai
ales
Zodzio
kiSené eik8mes
no eikia,
ma y , que
iempo
jq
odos8kai
es anima
lie u iy kalbai.
Sios
me á o as
j
écnicas
e minijq
ne eike y
jsileis i,
aunque
algunos
especialis -
as
sa a aliskai
jq
b uk e
b uka. *
Vengando
demasiadog
imagendingy
e miny, pe o
nesugebédami
iS eng i,
jy
écnicos
specialis ai
e minijos
me á o as
ex e daznai
desi ia
kabu émis,
uo mégindami
mos a que
es o noik i
e mininai.
To
hace
ne eiké y,
juoba, que
azeologizmy
i
kabu émis
neski iame.
KK
S eikiname
a sidéjusj lie u iy
e minologijos
a ojq Kazimie q
Gai enj, sulaukusj
b andaus
SeSiasdesim mecio.
Ilgiausiy me y!
* KK
Así ella
su gió,
po
ejemplo,
de la
Uni e sid-
ad de Vilna
y
Pane édi-
oEk ano
áb osis-
eis ame
Kineskopy
p oducci-
ón
e miny penkiakalbiame Zodynélyje" (V., 1990),
40