Terminologija apibrėžiama kaip „vienai specialiajai kalbai priklausančių pavadinimų visuma“ (ISO 1087–1:2000). Šiame tarptautiniame apibrėžime daugiau dėmesio skiriama specialiosios kalbos komunikacijos raiškos pusei ir nepaisoma už pavadinimų slypinčio konceptualiojo požiūrio. Išsamesnis apibrėžimas pateiktas Vokietijos terminologijos standarte DIN 2342:2011: „terminologija yra tam tikros dalykinės srities sąvokų ir jų raiškos priemonių visuma arba sąrašas“. Šis apibrėžimas ne tik įtraukia sąvoką kaip svarbų terminologijos aspektą, bet ir pateikia platesnį požiūrį į terminologijos sąvokų raiškos pusę: ji neapribojama terminais ar kitais su kalba susijusiais pavadinimais, bet apima ir simbolius, piktogramas, gestus bei bet kokias kitas daugialypės terpės raiškos priemones.
Siekdami paaiškinti sąvokos ir termino ryšį, terminologijos teoretikai ir tyrėjai pritaikė vadinamąjį „semiotinį trikampį“, kurį amerikiečių kalbininkai C. K. Ogdenas ir I. A. Richardsas pasiūlė sąvokų ir terminų santykiui aiškinti (Ogden, Richards 1923: 11) (1 pav.). Trikampis ilgą laiką buvo keičiamas ir interpretuojamas, be to, ne vienas jį kritikavo kaip pernelyg supaprastintą ar netiksliai vaizduojantį sudėtingus sąvokų ir terminų ryšius. Nepaisant trikampiui išsakytos kritikos, jo paprastumas yra puiki priemonė sąvokų ir terminų ryšiams iliustruoti žmonėms, kurie tik pradeda atpažinti tekstuose terminus ir kurti juos aprašančius terminologinius duomenų įrašus. Kiti, sudėtingesni modeliai aprašyti Arntz, Picht, Schmitz (2014: 41 ir toliau).
Terminologija | 2015 | 22 15
Page 2
1 pav. Terminologinis trikampis (pagal Ogden, Richards 1923)
Concepts are “cognitive representatives” (“gedankliche Vertreter” (Felber, Budin 1989: 69)) for objects, that arise out of the fact that humans recognize the common characteristics that exist in a majority of individual objects of the same type, and then store these characteristics and use them to impose order on the world of objects, in order to achieve mutual understanding when they communicate with other people. ISO 1087–1:2000 defines a concept as a “unit of knowledge created by a unique combination of characteristics” and DIN 2342:2011 describes a concept again more explicitly as a “unit of thinking made up of characteristics that are derived by categorizing objects having a number of identical properties.”
Abiejuose standartuose pastaboje nurodoma, kad sąvokos nebūtinai susietos su konkrečiomis kalbomis, tačiau jas kuriančių žmonių kultūrinė, socialinė ir techninė aplinka bei aplinkybės, kuriomis sąvokos vartojamos, lemia tai, kaip jos pasireiškia konkrečioje situacijoje. Regioniniai skirtumai kalbinėje bendruomenėje (pvz., Vokietijoje ir Austrijoje) gali lemti skirtingą to paties termino konceptualiąją orientaciją, o vienoje kultūrinėje bendruomenėje, kurioje kalbama skirtingomis kalbomis (pvz., Šveicarijoje), ta pati sąvoka gali būti įvardijama keliais skirtingų kalbų terminais.
Kadangi sąvokos yra mentalinės arba kognityvinės reprezentacijos, joms paaiškinti ir apibūdinti reikia apibrėžčių. Daugeliu atvejų apibrėžtyse nurodomos kitos sąvokos (pvz., viršesnė sąvoka) ir įvardijamos konkrečios savybės, būdingos tik apibrėžiamai sąvokai. Remiantis apibrėžtimis ir sąvokų savybėmis, galima susieti
16
Klaus-Dirk Schmitz | Terms in Texts and the Challenge for Terminology Management
Page 3
susieti sąvokas tarpusavyje ir kurti terminologines sąvokų sistemas, taksonomijas, ontologijas ar kitas žinių organizavimo sistemas (SKOS). Šios sąvokų sistemos sistemingai perteikia tam tikros srities ar posritės žinias.
ISO 1087–1:2000 terminas apibrėžiamas kaip „bendrosios sąvokos žodinis žymuo tam tikroje dalykinėje srityje“, o DIN 2342:2011 – kaip „apibrėžtos sąvokos žymuo specialiojoje kalboje, išreikštas kalbine raiška“. Terminas yra sąvokos reprezentacija: jį galime užrašyti, ištarti ir vartoti bendraudami. Kalbėdami apie terminus, kaip bendresnę sąvoką vartojame žodį „žymuo“, nes sąvokas galima reprezentuoti ir kitais būdais, pavyzdžiui, ne vien žodžiais, bet ir simboliais, formulėmis, piktogramomis, gestais ir pan.
Kai kuriuos terminus sudaro daugiau nei vienas žodis. Tokie terminai vadinami sudėtiniais terminais arba junginiais, pavyzdžiui, „spausdintuvas su vieno lapo padavimu“. Žodžių jungimo į terminus būdai įvairiose kalbose skiriasi. Nagrinėjant terminus, svarbus tampa kalbinis terminologinio darbo aspektas.
Matėme, kad terminas yra žodinė sąvokos reprezentacija. Specialiojoje arba techninėje kalboje labai pageidautina, kad šis ryšys būtų vienareikšmis net ir be konteksto, t. y. vienas terminas turėtų būti priskirtas vienai sąvokai. Taip sukuriama sąlyga, vadinama vienareikšmiškumu. Kai ši sąlyga įvykdoma, terminų reikšmės yra visiškai aiškios net tada, kai terminas pavartojamas be jokio aiškinamojo konteksto. Žinoma, tokią idealią padėtį sunku pasiekti ar užtikrinti. Techniniuose ir moksliniuose tekstuose dažnai pasitaiko dvi su terminų ir sąvokų priskyrimu susijusios problemos:
Sinonimija egzistuoja tada, kai du ar daugiau tam tikros kalbos terminų žymi tą pačią sąvoką. Taigi sinonimas yra terminas, vartojamas tai pačiai sąvokai kaip ir kitas terminas žymėti. Nors sinonimija gali apsunkinti ekspertų bendravimą, praktikoje ji gana dažna. Tai ypač būdinga dalykinėms sritims, kuriose daugelis objektų ir sąvokų tebėra kuriami. Tokiose dinamiškose srityse lygiagrečiai vartojami konkuruojantys terminai, kol palaipsniui įsitvirtina vienareikšmiai terminai – natūralios atrankos būdu arba sąmoningai standartizuojant. Net kai žmonės gerai suvokia šias problemas, variantai gali būti vartojami ilgą laiką dėl tokių veiksnių
Terminologija | 2015 | 22
17
Page 4
kaip natūrali regioninė vartosena arba visai sąmoningos įmonės ar produkto pastangos panaudoti terminologinius skirtumus kaip vieną iš būdų pozicionuoti produktą rinkoje.
Homonymija yra priešinga sinonimijai situacija: tas pats išorinis pavidalas turintis terminas arba keli terminai žymi kelias sąvokas1. ISO 1087:2000 homonimiją apibrėžia kaip tam tikros kalbos žymenų ir sąvokų santykį, kai vienas žymuo reiškia dvi ar daugiau tarpusavyje nesusijusių sąvokų. Homonimai kelia didelių techninės komunikacijos problemų. Todėl ekspertai nuolat stengiasi jų išvengti techninėse dalykinėse srityse. Vis dėlto atsiradus naujoms sąvokoms žmonės linkę kurti joms naujus terminus iš jau žinomų terminų arba perimti nusistovėjusius bendrinės kalbos terminus (pavyzdžiui, kompiuterio įvesties įrenginį vadinti „pele“) ar terminus iš kitų susijusių dalykinių sričių (pavyzdžiui, iš medicinos perimtą „virusą“ vartoti kenkėjiškai programinei įrangai pavadinti).
2. Į SĄVOKAS ORIENTUOTAS TERMINOLOGIJOS VALDYMAS
Šiandien bet kokio terminologinio darbo rezultatai turi būti saugomi terminologinėse duomenų bazėse (terminų bazėse) arba terminologijos valdymo sistemose. Nors prieiga prie terminų bazių turinio ir jo paieška dažniausiai vyksta pagal (paieškos) terminą, šio terminologinių žinių ištekliaus organizavimo principas turi būti sąvoka.
Tai esminis skirtumas tarp leksikografinio žodyno ar leksikono įrašo ir terminologinio įrašo terminų bazėje arba terminologijos valdymo sistemoje. 2 paveiksle parodyta pagrindinė žodyno įrašo (pavyzdžiui, „Wiktionary“) struktūra, kurioje kalbinė informacija organizuojama pagal žodį (terminą), o 2 paveiksle – sąvokai skirtą pagrindinį dėmesį atspindinti norminamojo terminologinio įrašo terminų bazėje (pavyzdžiui, „Wikipedia“) struktūra.
3 paveiksle taip pat parodytas norminamasis terminologijos valdymo metodas, kurį standartizacijos organizacijos ir įmonės taiko siekdamos sukurti nuoseklią ir vienareikšmę įmonės kalbą: kiekvienai sąvokai teikiamas vienas pageidautinas terminas, o kiti tos pačios sąvokos terminai yra leidžiami arba nerekomenduojami.
1 Čia neaptarsime skirtumo tarp homonimijos ir polisemijos; jis nesvarbus kompiuterizuotam terminologijos valdymui, taigi ir šiam straipsniui.
18
Klaus-Dirk Schmitz
Terms in Texts and the Challenge for Terminology Management
Page 5
2 pav. Leksikografinio įrašo struktūra
3 pav. (preskriptyvinio) terminologinio įrašo struktūra
Kaip apibrėžta ISO 1087-1:2000 ir atspindėta terminologiniame metamodelyje ISO 16642:2003, terminologiniame įraše turi būti visi terminologiniai duomenys, susiję su viena sąvoka. Todėl terminologinių duomenų modeliavimas turi atspindėti sąvokinės orientacijos principą (žr. 3 pav.), kad viename terminologiniame įraše būtų galima tvarkyti ne tik visą su sąvoka susijusią informaciją, bet ir visus terminus visomis kalbomis bei visą su terminais susijusią informaciją. Pagal terminų orientacijos principą sudaryti terminologiniai įrašai (žr. 2 pav.), kuriuos labai dažnai aptinkame dvikalbiuose žodynėliuose ar žodynuose, netinka kruopščiam terminologijos valdymui ir labai greitai lems nenuoseklias terminų rinkmenas, kurios nėra itin naudingos, ypač kai reikia valdyti daugiakalbę terminiją. Jei reikia kurti LSP leksikografinius produktus, ypač spausdintus, iš sąvokinės orientacijos pagrindu sudarytos terminologinės duomenų bazės galima generuoti abėcėlinį, į terminus orientuotą vaizdą
Terminologija | 2015 | 22 19
Page 6
nes tik sąvokinė organizacija gali užtikrinti tinkamą srities terminų rinkimą, apdorojimą, peržiūrą ir parengimą.
Be sąvokinės orientacijos, o ne jai prieštaraudamas, antrasis svarbus terminologijos valdymo principas yra terminų autonomiškumas. Terminų autonomiškumas užtikrina, kad visi terminai, įskaitant sinonimus, sutrumpintas formas ir rašybos variantus, gali būti dokumentuojami naudojant visas būtinas su terminu susijusias duomenų kategorijas, pavyzdžiui, gramatiką, stilių, geografinį apribojimą ar kontekstą. Šį metodą galima įgyvendinti sukūrus duomenų modelį taip, kad naudotojas galėtų sukurti neribotą skaičių terminų skyrių arba terminų blokų, kuriuose būtų atskiri terminai ir visos papildomos duomenų kategorijos, apibūdinančios terminą bei jo vartoseną.
Terminų autonomiškumas terminologiniame metamodelyje (ISO 16642:2003) įtvirtintas tuo, kad kiekviename terminų skyriuje gali būti tiksliai vienas terminas. Keli tos pačios kalbos terminai, reiškiantys tą pačią sąvoką (sinoniminiai pavadinimai), tvarkomi naudojant kelis terminų skyrius, kurių kiekviename yra tiksliai vienas terminas ir papildomos duomenų kategorijos, aprašančios tą terminą. Taikymo scenarijuose, kuriuose terminologijos valdymo sistema atlieka terminologinės žinių bazės, skirtos daugeliui programų ir taikomųjų programų, vaidmenį, terminų autonomiškumas yra išties būtinas; pavyzdžiui, kokybės kontrolės programa, tikrinanti, ar tekstuose terminai vartojami taisyklingai, turi turėti prieigą prie terminų bazės, kurioje pageidautini, leidžiami ir nerekomenduojami terminai saugomi tame pačiame terminologiniame įraše (žr. 3 pav.), tačiau skirtinguose terminų skyriuose.
Sąvokinės orientacijos ir terminų autonomiškumo principai atspindėti 4 pav. parodytame terminologinio įrašo modelyje. Pagal šį modelį sukurtos terminologijos valdymo programos gali įspėti naudotoją, kai jis mėgina informaciją, susijusią tik su viena sąvoka, įvesti į skirtingus terminologinius įrašus (žr. Schmitz 2011: 242 f.).
Sąvokinė orientacija ir terminų autonomiškumas yra srities arba įmonės terminologinių duomenų rinkinių prielaidos (taip pat žr. Schmitz, Straub 2010: 38 ff.). Sinoniminiai terminai, pavyzdžiui, USB stick, USB memory stick, USB flash drive, USB memory key, memory stick, pendrive, thumbdrive, arba tik key kaip trumpesnė forma, saugomi viename terminologiniame įraše, kuriame yra tik vienas angliškas apibrėžimas ir sąvokų ryšiai su kitais sąvokų įrašais; kiekvienas terminas gali būti aprašytas atributais, nurodančiais, kad, pavyzdžiui, USB flash drive yra pageidautinas dokumentacijai vartojamas terminas, o USB key – produktų ženklinimui; visi kiti terminai neturi būti vartojami jokioje dokumentacijoje
20
Klaus-Dirk Schmitz | Terms in Texts and the Challenge for Terminology Management
Page 7
4 pav. Terminologinio įrašo modelis, atspindintis orientaciją į sąvoką ir termino autonomiją
šios įmonės elementų. Dėl orientacijos į sąvoką bet kuris naudotojas, ieškantis terminų bazėje, pavyzdžiui, pendrive, ras sąvokos įrašą (su apibrėžtimi), matys, kad pendrive nėra rekomenduojamas terminas, ir ras pageidaujamą terminą USB flash drive. Kita vertus, ieškant key, toje pačioje duomenų bazėje bus rasti keli įrašai, nes terminas key žymi kelias sąvokas (homoniminis arba daugiareikšmis žodis, pvz., key kaip klaviatūros dalis), todėl saugomas keliuose įrašuose su skirtingomis apibrėžtimis ir sąvokų ryšiais.
3. TERMINAI TEKSTUOSE
Nors terminologijos valdymo sistemose terminai išdėstomi į sąvokas orientuotuose įrašuose, techniniuose dokumentuose jie vartojami kaip tekstinės raiškos kalbiniai elementai. Priklausomai nuo konkrečios kalbos morfologinių ir sintaksinių ypatybių, terminai vartojami kaitybinėmis formomis, reiškiančiomis, pavyzdžiui, daugiskaitą, kilmininką arba būtąjį laiką. Ryšį tarp dokumente pavartoto termino ir atitinkamos sąvokos gali nustatyti tik skaitytojas, suvokiantis teksto perteikiamą mintį ir suprantantis termino reikšmę.
Terminologija | 2015 | 22
21
Page 8
Specialiojoje arba techninėje komunikacijoje primygtinai rekomenduojama vienai sąvokai vartoti tik vieną terminą (vengti sinonimų) ir vartoti tik tokius terminus, kurie yra vienareikšmiai ir nežymi dviejų ar daugiau sąvokų (vengti homonimų). Tačiau to ne visada lengva pasiekti, o pasaulyje gausu dokumentų, kuriuose nesilaikoma nuoseklaus ir vienareikšmio terminijos vartojimo reikalavimų. 5 paveiksle pateiktas dokumento pavyzdys su 6 terminais, kai kurie iš jų yra sudėtiniai, galinčiais žymėti tą pačią sąvoką. Kad suprastų tekstą, skaitytojas turi išsiaiškinti, ar visi terminai žymi tą pačią sąvoką, ar jų reikšmės skiriasi. Kai kurie nespecialistai srityje, apie kurią kalbama dokumente, gali sutrikti, pasijusti nejaukiai ar net neįstengti susidoroti su užduotimi.
5 pav. Dokumento pavyzdys su terminais, kurie gali žymėti tą pačią sąvoką
Tačiau sunkumų susiduria ne tik techninių dokumentų skaitytojai, kai tenka nagrinėti tekstus, kuriuose vartojami sinoniminiai ir homoniminiai terminai. Kompiuterizuotos teksto apdorojimo priemonės susiduria su panašiais ar net didesniais sunkumais.
Daugelyje organizacijų ir įvairiuose terminologijos darbo taikymo scenarijuose rekomenduojama iš esamos tekstinės medžiagos išgauti terminus. Tipiniai scenarijai – parengiamasis terminologijos darbas, atliekamas prieš pradedant didelius vertimo projektus, kuriuose dalyvauja keli vertėjai ir kiekvienas jų prieš vertimo pradžią turi atlikti (tikriausiai tą patį) ad hoc terminologijos darbą, taip pat naujos terminų bazės pradinis pildymas kom-
22 Klaus-Dirk Schmitz | Terms in Texts and the Challenge for Terminology Management
Page 9
įmonės arba dalyko sričiai būdingą terminiją, kad būtų galima nustatyti pagrindinį būtiną sąvokų ir terminų rinkinį.
Terminijos išgavimas apima užduotis, kuriomis siekiama iš tekstinės medžiagos išgauti terminologinę informaciją, pirmiausia pačius terminus. Tekstinė medžiaga gali būti vienakalbių dokumentų rinkinys, pora lygiagrečių tekstų, parengtų abiem kalbomis, tekstas originalo kalba kartu su jo vertimu arba tekstynas, sudarytas iš struktūruoto ir sistemingai surinkto sakinių rinkinio.
Žmonių atliekamas terminų išgavimas, kurį vykdo dalykinės srities ekspertai arba patyrę terminologai, yra daugiausia laiko ir išlaidų reikalaujantis metodas, tačiau tikriausiai duoda geriausius rezultatus. Kompiuterinės terminų išgavimo programos gali apdoroti tekstus (beveik) visomis kalbomis, jei taiko tik statistinius metodus. Jei jų terminų atpažinimo algoritmas pagrįstas lingvistiniais metodais, terminų išgavimo rezultatai būna gerokai geresni, ypač išgaunant keliažodžius terminus ir frazes, tačiau (komercinės) lingvistiniais metodais pagrįstos terminų išgavimo priemonės prieinamos tik „pagrindinėms“ kalboms, tokioms kaip anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir kelioms kitoms.
Terminų išgavimo priemonės siūlo įprastas funkcijas, žinomas iš konkordanso programų (pvz., WordSmith): jos atpažįsta tekstinio dokumento žodžius, sudaro žodžių dažnio statistiką, pateikia KWIC rodyklę (raktažodį kontekste) ir rodo rezultatus, surikiuotus abėcėlės tvarka arba pagal dažnį. Kadangi tekstuose žodžiai vartojami linksniuotomis formomis, lingvistiniais metodais pagrįstos terminų išgavimo priemonės gali redukuoti žodžio tekstinę formą iki pagrindinės kanoninės formos; to reikia tiksliai žodžių statistikai ir patikimiems terminų kandidatų sąrašams sudaryti, tačiau tam būtinos atitinkamos kalbos morfologijos žinios.
Kadangi terminija visada susijusi su dalykinei sričiai būdinga kalba, terminų išgavimo priemonės turėtų gebėti išfiltruoti ir ignoruoti tarnybinius žodžius (pvz., artikelius, jungtukus, prielinksnius ir kt.), taip pat bendrinės kalbos žodžius; šiai funkcijai dauguma priemonių naudoja vadinamuosius stabdomųjų žodžių sąrašus, kurie priklauso nuo kalbos ir kuriuos naudotojas gali papildyti. Tačiau kartais nėra taip paprasta nuspręsti, ar žodis priklauso bendrinei kalbai, ar yra specialiosios kalbos terminas.
Nors terminų išgavimo priemonės gali būti labai naudingos konkrečiuose taikymo scenarijuose, reikia atsižvelgti į šias problemas:
• Terminų išgavimo proceso rezultatas yra terminų kandidatų sąrašas; terminologas turi jį patikrinti ir „išvalyti“.
Terminologija | 2015 | 22
23
Page 10
• Terminų išgavimo priemonės pateikia tik terminų sąrašą (kartais su konteksto pavyzdžiais) ir jokios kitos terminologinės informacijos; jį galima laikyti terminologo užduočių sąrašu: terminologas turi papildyti terminologinius įrašus visa kita būtina informacija ir intelektualiai patikrinti bei sujungti, pavyzdžiui, sinonimus (skirtingus terminų kandidatus) į sąvokomis grindžiamus įrašus.
• Daugeliui terminų išgavimo priemonių sunku tiksliai atpažinti keliažodžius terminus, daiktavardines frazes arba veiksmažodines frazes, ypač jei jos yra elipsinių konstrukcijų dalis arba sudarytos iš ne gretimų elementų.
• Kuo daugiau lingvistinių žinių integruojama į terminų išgavimo programas, tuo geresni jų rezultatai, ypač atpažįstant linksniuotas žodžių formas ir redukuojant jas iki kanoninės formos, tačiau tokias programas galima taikyti tik „pagrindinėms“ kalboms.
Nors terminų išgavimas yra svarbi lingvistiniais metodais pagrįsta terminologijos tvarkybos procedūra, rezultatai naudingi tik tuo atveju, jei atsižvelgiama į sąvokinį ir ontologinį terminologijos aspektą. Išgauti terminai turi būti intelektualiai priskirti atitinkamoms sąvokoms, o sinonimai, rašybos variantai ir sutrumpintos formos, taip pat homonimai turi būti atpažinti ir tinkamai susisteminti sąvokomis grindžiamuose terminologiniuose terminių duomenų bazių įrašuose.
5. I Š V A D O S
Terminologijos darbas ir terminologijos valdymas turi apimti sąvokas ir terminus. Atliekant tokias terminologines užduotis kaip terminų kūrimas ir terminų išskyrimas, specialiosios paskirties kalbų lingvistika suteikia tinkamų priemonių terminams kurti, atrinkti ir nustatyti, tačiau vykdant bet kokio pobūdžio terminologijos valdymą itin svarbu nepamiršti terminologijos sąvokinio aspekto. Ne tik terminologinės sąvokų sistemos, bet ir visų tipų terminų bazės bei terminologinių duomenų rinkiniai, laikomi žinių organizavimo sistemomis, turi būti grindžiami į sąvokas orientuotu duomenų modeliavimo ir darbo procedūrų metodu. Šis metodas yra būtinas pagrindas, užtikrinantis, kad tam tikros dalykinės srities ar įmonės (lingvistinės) žinios nebūtų netyčia išskaidytos dėl kalbinių terminų ypatybių, o būtų organizuojamos ir valdomos pasitelkiant ontologinį sąvokų aspektą bei sąvokų tarpusavio ryšius.
24 Klaus-Dirk SchmitzTerms in Texts and the Challenge for Terminology Management
Page 11
BIBLIOGRAPHY
Arntz R., Picht H., Schmitz K.-D. 2014: Einführung in die Terminologiearbeit. 7., vollständig überarbeitete und aktualisierte Auflage, Hildesheim: Georg Olms Verlag.
DIN 2342: 2011 Begriffe der Terminologielehre, Berlin: Beuth.
Felber H., Budin G. 1989: Terminologie in Theorie und Praxis, Tübingen: Narr.
ISO 1087-1:2000 Terminology work – Vocabulary – Part 1. Theory and application, Geneva: ISO.
ISO 16642:2003 Computer applications in terminology – Terminological markup framework, Geneva: ISO.
Ogden C. K., Richards I. A. 1923: The Meaning of Meaning: A Study of the Influence of Language upon Thought and of the Science of Symbolism, London: Kegan, Paul, Trench, Trubner.
Schmitz K.-D. 2011: Managing Terms in Terminology Management. – Magyar Terminológia = Journal of Hungarian Terminology 4/2, 238–245.
Schmitz K.-D., Straub D. 2010: Successful Terminology Management in Companies – Practical tips and guidelines. Stuttgart: TC and more. (Updated German issue will be available in 2015.)
TERMINAI TEKSTUOSE IR IŠŠŪKIS TERMINIJOS TVARKYBAI
Mokslinėse publikacijose, nacionaliniuose ir tarptautiniuose standartuose aiškinama, kad terminologijos teorija ir terminijos tvarkyba nagrinėja sąvokas ir terminus. Sąvokos apibrėžiamos kaip žinių ar mąstymo vienetai ar apskritai kaip mintyse esantys vaizdiniai, kuriuos galima apibūdinti apibrėžtimis. Geriausia, kai apibrėžtys siejasi su kitomis sąvokomis ir įvardija būdingas apibrėžiamos sąvokos ypatybes. Remiantis apibrėžtimis ir sąvokų ypatybėmis, galima sąvokas susieti ir sudaryti jų sistemas, atspindinčias tam tikros srities ar posričio žinias. Iš sąvokų yra sudėliota bet kuri žinių organizavimo sistema – tezauras, ontologija, taksonomija, terminologinė sąvokų sistema ar tiesiog terminologinių duomenų bazė.
Profesinėje komunikacijoje sąvokoms įvardyti vartojami nusistovėję terminai. Žinoma, techniniuose tekstuose jie atsiranda nepakeistu ir nuo nieko nepriklausančiu būdu, jų formą lemia morfologiniai tam tikros kalbos bruožai, jie pateikiami tam tikrame (socio)lingvistiniame kontekste, į kurį būtina atsižvelgti imantis bet kokios terminologinės veiklos. Terminijos tvarkybai yra labai svarbu neišleisti iš akių terminijos sąvokinės pusės. Ne tik terminologinės sąvokų sistemos, bet ir visi terminų bazių bei terminologinių duomenų rinkinių tipai, laikomi žinių organizavimo sistemomis, turi remtis į sąvokos vietą orientuotu duomenų modeliavimu ir darbo tvarka. Terminų, įskaitant rašybos variantus, sutrumpintas formas ir sinonimus, teisingas priskyrimas atitinkamoms sąvokoms, ypač automatiškai išrenkant terminus, yra sunkus terminijos tvarkybos uždavinys, kurį išspręsti gali padėti specialistai ar terminologai. Tik laikantis į sąvoką orientuoto požiūrio galima užtikrinti, kad tam tikros srities ar įmonės kalbinės žinios būtų struktūrinamos ir tvarkomos, remiantis sąvokomis ir jų ryšiais, o ne tik šiek tiek papildomos lingvistiniais terminų bruožais.
Gauta 2015-08-03
Klaus-Dirk Schmitz Cologne University of Applied Sciences Institute of Translation and Multilingual Communication Ubierring 48, 50678 Cologne, Germany E-mail [email protected]
