Langues
Cul u e | 218 81
MARIJA RAZMUKAITĖ
lie u ių kalbos ins i u as
Dl KaI Ku I VIE oVa DŽI
ÉXLINTIN LYČI
On pense que l'o icialioje a osenoje1 onc ionnan les lieuxo s son
ela i emen bien s anda disés e suno min i. cependan é udian les
p emie s oikonimus, don la da ybos base a hyd onimai, on ou e e pas ou
su ienodin es lycées. Le plus sou en se passen de els cas, quand oikonimo
e hyd onime ly ys di è e ki čiu, ki čio place, ečiau šaknies balsių quybe ou
g ama ine o me. Pa ois de elles deux lieuxo a s des gen es ne
co esponden pas peu même soule e des dou es, ou les deux lieuxo a s
oikonimas e hid onimas ne son sa a ankiquemen susi o més, e non des
noms liés. seulemen les données de localisa ion con i men da ybos pama o e da inio in e aceją.
alo s qu'es ces incompa ibili és e pou quoi elles son appa ues? Peu ce ê e
simplemen des e eu s ou d'au es incompa ibili és choses, appa ues en
c éan des connoms, lis es de lieux o ds? Bien sû , cela peu ê e lié e non
a ec des lingubinées aisons. objec i de l a icle de discu e de els
daibiquemen liés lieux-noms, don gy is no miamieux sou ces ou nissen
di é emmen . Nag inėjami du TSR de Li uanie adminis a i e- e i o iale
découps ino (a sŽ) oikonimai e Li uanie TSR des i iè es e eže ų a dyno (luEV) hid onimai.
Rappelons ce que les données pou les lis es de noms de lieux d'habi a ion a sŽ p incipalemen
on é é p ises non pas de l'ins i u de langue li uanien Va dyno iliue si uées des lieuxo a des,
записy ų de i osios kalbos, ka o ekos (VK), e de déjà p épa és, kalbininkų a ky ų e
no min ų lieuxo a des sou ces de en e 19351940 m.) selon les ci consc ip ions e als ies
cons i uées des lieuxo a des iles (Vb). Dans ces dossie s (ku ių suda y a sep ynios) on é é
ixés les noms de kaimų, bažny kaimių, ienkiemių, d a ų bei pali a kų. dossie s, appa y , 1 Voici
enus à ê e les o icielles no mminamieji sou ces: Li uanian TSR adminis a i - e i o iale
subdi is ynas, d. 2, 1976 (WEB […] a sŽ); TSR Li uane i iés e eže ų a dynas, 1963 oikonimo,
dua in de hyd onimo, e ondamen inium hyd onimo di è e ki is, ki čio ie a, pa adigma:
( oliau – luEV); a. Vanagas. Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas, 1981 ( oliau – lHEŽ)
i Vie o a džių žodynas, 2002 ( oliau – VŽ).
M. azMuKaI . En aison de ce ains lieuxo a džių p écisin inų lyçons 219 on
é é o ganisées b uso ai, beaucoup ce nespė a éi o inai é i ie des
end oi s. donc beaucoup de choses a sŽ es ep ėmès au oma iquemen de
Vb. luEV o ganisé plus a d, quand déjà é ai VK, de plus, n'é ai pas elle
u gence. Peu ê e pou cela ici cons i ue aien hyd onimų peuisyklingų
o mes de pas beaucoup; pa ie d'en e eux déjà é igé pa aleksand o Vanago
Li uiniens hid onimų e imologiniame žodyne. Puisque de els cas, où le sexe du
lieu-nom de base e du da in ne coïnciden o mellemen , il y a quelques
dizaines e ces non-coïncidences peu en ê e di é en es, alo s de els
pai es de lieux-noms il es possible dis ingue quelques g oupes selon le
ca ac è e des di é ences.
1.
Bežė (2) s. d: Be ž (4) up. d. Viensėdžio nom du 2-oji ki čiuo ė indique que ly is
Bežė n'es pas ko ek ū os aida. il se ai possible de pense que les deux
lieuxo a s son sa a ankiquemen susi o més de lie . bé žas. cependan les
deux noms de lieux oikonimo e hyd onimo localinée dépendome é pe me de
pense iensėdžio nom un cas de du nom de i iè e, a sŽ laissé a ec a mei
ca ac é ingu a i auk iniu ki čiu Bežė. oikonimo ly is aisy ina en Be ž. Čisa à
(4) k. ss, Guob: Čisa à (3b) up. ss. Duomenų, mon an d'au es aleg nius, sans
kilmininko (Čisa õs), VK neuž iksuo a, ad belieka econnaî e oikonimo 4-ąją
ki čiuo ę ègissan e, basé pa analogie: dans ce e Li uu os egione
placeo a džius, con enan s p éesagą -a a, ends ama ki čiuo i selon
4-ième c očiuo é.
Gúžupis (1) k. Pšš: Gužupỹs (3b)2 up. Pšš. VK ixen deux g e imines de ce nom de i iè e
ly ys Gùžupis (1) e Gužupỹs (3b). les deux ly es éguliè es, cependan les o icielles
sou ces d'hid onimen s luEV e lHEŽ son į eisinę seulemen ly į Gužupỹs. Il es ime, que
e oikonimo ly į de ai se change en Gužupỹs. Júodlė (1) k. Šauk: Juõdlė (2) ež. Šauk.
Eže o nom du ki chia emen indiqué égulie , puisque hyd onimas p obablemen es
o iginai e de lie . juodlỹs (4) oks eau abalas3 ou de lie . júodas, -à a ec šaknies balsių
me a onija. se ai co ecy able oikonime o me e pa adigme Juõdlė k. 2 c'es l'un de
ces cas, où le lieu de ki cium es nulėmusi e galūnės balsio longueu . 3 Pou ce ains mo s
communs de la langue Li uanie e leu in e p é a ion oi . Le dic ionnai e de la langue
Li uanien
1–20, 1956–2002.
220 La
cul u e des langues | 81
Kalináuka (1) Mgč: Kalnauka ež. smal. VK selon, le nom de l'éze a composé a ian
Kalnaukos ẽže as, don le p emie dėmeno es de le nom du illage, ad éguliinga
o me oikonimo de ai ê e ki chiée Kalnauka. Kalnyčià (4) k. K ž: Kalnyčià (2)
up. K ž. Plg. ie o a džius Kalnyčiõs pélkė e Kalnỹčios pélkė Kelmės . (VK), qui
son de les upė a džių Kalnyčià (4) e Kalnyčià (2). de plus, no ons que les
e esaiches a ealo hid onimai, u in ys p eesagą -yčia, son 4-osios ki čiuo ės
(p z. : Vo yčià (4) Šlu, Ska yčià (4) Va n, Ski yčià (4) sn, Vi yčià (4) š. On ina,
que oikonimas ai i de upė a džio Kalnyčià 4-osios ki čiuo ės a ian e. Mokiškė
(1) k. Pk ž: Mõ kiškė (1) up. K ž. On peu espé e , que ces noms da ybiquemen
e nesusiję, e susida ę sa a ankiškai: nom du illage de a d. Mokus4 (plg.
enco e d'au es noms de illages, ixés a sŽ, Mokiškiai N ; Mo kiš kis Žm ), e
upė a dis de a d. Mõ kus. Néanmoins cela susci e des dou es, ca
p obablemen les lieuxo s ė a ne ienodai suno min i. Pu óniškis (1) s. s :
Pu õniškis (1) up. Šmn. upė a dis peu ê e associé a ec lie . pu õnas pelkinė
pu ena ou a ec a d. Pu õnas, ad oikonimo ly is aisy ina dans Pu õniškis.
Riñgė (2) k. j: Rngė (1) up. j. apelia i s, a ec lesquels associons ces lieuxo i s,
en pa oles Li uanies ki čiuojami ejopai - ngė, iñgė, ing. aukš aičiuose
épandusi o me ngė, de laquelle e kildinamas upė a dis. Le sexe du nom du
illage de ai coïncide a ec le gen e de upė a džio, donc aisy ina en Rngė.
Ropienà (3) k. Plk: Ropienà (4) up. K . upė a dis lHEŽ kildinamas du pâ u age e
champ nom Ropienà, qui VK ki čiuojamas selon 3-iąją ki čiuo ę: Ropeną,
Ropienojè e a ki čia imo a ian e Ropena (1) (plg. P a ena up. mš). On pense
que e upė a dis p obablemen es 3-iosios ki čiuo ės: Ropie nà, Ropienõs, dans
Ropeną, Ropena, Ropienojè. Sal agỹs (3a) k. Ilgž: Sal agỹs (3b) up. K k. VK
données en Sa agį, Sal agyjè indique 3b ki čiuo ę; en plus, indique enco e e
g e iminée anden a džio ly is Sa agis. Au okio ki chiaissemen a ian e
n'es pas зафиксирована, donc p obablemen oikonimo aup ès Ilgižiais
ki chiaissemen n'es pas au hen ique. San akà (4) k. Igl: San akà (3b) up. ss.
Voici aiški ko ek ū os e eu , indiquan upė a džio ki čiuo ę. Vie o a džiai
sie ini a ec lie . san akà (3a), l'ancienne a ian e du ki čia imo, p ésen éamu
lKŽ, ad ki čiuo ini selon 3a ki čiuo ę. Šaka à (3b) k. lkm: Šaka à (3) up. lkm.
Les gens de la place ces lieuxo e džius ki chioja d ejopai selon 3 e 3b
ki čiuo ę, donc on peu di e que les deux lieuxo e džiai oikonimas e hid onimas
suki čiuo i éguliè emen . Gali4 Pou les noms pe sonnels oi Dic ionnai e des
p énoms Li uiniens 12, 1985, 1989.
M. azMuKaI . En aison de ce ains loco omes p écisan des gen es 221 ma
seulemen gue e, que 3-ième ki čiuo ės loco mies peu en ê e des
pa adigmes plus anciens, e 3b es appa u selon analogiją, plg. le nom du laje o
si ué là même Šaka a
(3b) le ki chiaissemen .
Týklė (1) k. за : Tỹklė (2), o . Tỹklis (2) ež. za . Le nom du illage, sans dou e,
es de l'égo neo icialiose Tỹklė (2). VK es égalemen e de ce oikonime,
ki čiuojamu i agališkai, des insc ip ions, su ce base l'oikonime ly į
de ai co ige Tỹklė (2).
Visinčià (2) k. Pab: Visinčià (4) up. Šlčn. VK données mon en seulemen 4-ième
ki čiuo ės illage e i iè e noms: Visinčià, Visinčiõs, Visiñčią, ad nom du illage
ki čia imas aisy inas. Dans ce e pa ie du sud du li ou e a galūnės noms
ends à ki čiuo i selon 4-ąją ki čiuo ę (plg. Gaujà, Šalčià). Válčiu a (1) k. ss:
Valčiu à (3b) up. ss. Tous les plus anciens VK insc ip ions mon en upė a džio
3b ki čiuo ę: Valčiu à, Valčiu õs, Vačiu ą. VK ė a зафиксирована seulemen
kilmininkinė oikonimo ly is Valčiu õs, e Vb indiquée ly is Válčiu a. donc man ina,
que dans les o icio uosius lis es de Vb déplacel a ly is suki čiuo a
ne aisyklingai, peu même acciden ellemen . aigi e le nom du illage de ai
ê e ki čiuojamas selon 3b ki čiuo ę.
Žabas (4) k. K s: Žabas (2) up. K s. seulemen de VK insc i e Ka sakiškio
apylinkės lieuo a džio plusieu siskai os a dininko o me Žamba on peu
p é end e, jog e hyd onimas de ai ê e 4-osios ki čiuo ės.
2.
oikonimo e hyd onimo se di é en chacnies balsiés quali é: B anas (1) s.
Vnd: Bỹ anas (1) up. Vnd. À cause du lieuo a djio longgojo chânies balsio
lHEŽ abejojama e en oma sie i a ec lie . b ė. Bien que l'é ymologie es e
miglo a, cependan on peu pense que le upė a džio gende s Bỹ anas
ki čiuo as šaknies oixis a mėje es pailluna pa ce ki čio, e hyd onimo ly is
B anas se ai au hen ique.
D ùlupis (1) k. m: D lupis up. m. upė a dis lHEŽ se a ache a ec a d. D ūlià,
D ulià. lPŽ enco e ixsuo es p d. D ulỹs, D ùlius. aigi upė a dis es lié a ec
a d. D ūlià, o nom du illage, ma y , no minan e manan , que ki čiuo as u
a mėje ilginamas, laissik as a ec umpuoju u. Galimas daik as, que y ų
aukš aičių a mėje ki čiuo oje poziciji u es pailgin as, ca p d. D ūlià a ec
ilguoju balsiu зафиксирована seulemen du sud du li u os pa ie. donc e
upė a džio no minė ly is de ai ê e D ùlupis. Dubu ái is (1) k. an z:
Dūbu ái is (1) ež. an z. Le nom d'Eje o lHEŽ issoien é a ec lie . dūbu ỹs
dubu ys. oikonimo gende s donnée en elian a ec commun iakm akmẽnė an z
222 Kalbos Kul ū a | 81 nės kalbos žodžiu dubu ỹs. Kažin ou ly is a ec ū es
au hen iška (plg. Kazimie o būgos an aza ės apylinkėse ixuo as ly is
Dubu ai is, Dubu ỹs)5, pa ce que le mo dūbu ỹs lKŽ зафиксирован только
югозападию в lie u e. Dùkinė (1) k. up : Dkinė up. K kn. upė a dis lHEŽ kildisé de
lie . dkas baublys. oikonimą aud ai considé e non sa a ankiquemen
susi o m usu de a d. Dùkas, a o igusiu de upė a džio Dkinė, ad e son
gende s doi ê e a ec ilguoju ū: Dkinė.
Nesuno min a oikonimo ly is Adinca à (2) k. auk: Adinčia à (2) up. b . Ces
oponymes son isés de p d. Adiñčius, ad oikonimo ly is ne de ai es e
a minė, e ê e comme e hyd onimo no minė Adinčia à. examinée dans
l'a icle, commen e pou quoi la pa ie oikonimų, enu ines p imai es
dé a i s de hyd onimų, dans les sou ces o icielles di è e o mellemen
des mo s ondamen aux anden a džių. Ce ains de leu s ly ls, à l'a eni
cons i uan des lis es ou conj ades, pou aien ê e p écisées ou
co igées. loKalIzacjos Nuo oD su uMPINIMAI 5 Voi b ū g a K. Rink iniai
éc i s 3, 1961, 956.
ab aba auska (lazdjų .)
an ãza ė (za as .)
hau aukãd a is ( ãkų .)
b bu imónys (aly aũs .)
Guob Guoba (Ma ijámpolės .)
Igl Igliáuka (Ma ijámpolės .)
Ilgž Ilgižia ( aséinių .)
K K ikai (Šaki .)
K k K ãkės (Kėdáinių .)
K kn K ekena à (Pãne ėžio .)
K s Kasakiškis (Pãne ėžio .)
K ž K ãžiai (Kemės .)
lkm liñkmenys (Ignalnos .)
Mgč Magùčiai (za as .)
Ml Mol ai
No Ne a nai ( elši .)
Pab Paba (Šačininkų .)
Plk Plókščiai (Šaki .)
Pš Pašuš ỹs ( ad liškio .)
d ad liškis m amýgala
(Pãne ėžio .)
sn ùsnė (Šilù ės .)
sld saldù iškis (u enõs .)
smal smál os (za as .)
ss sasna à (Ma ijámpolės .)
s s ėdasa (anykšči .)
Šauk Šáukėnai (Kemės .)
Šlčn Šačininkai Šmn
Šimónys (Kùpiškio .)
j aujnai (ukme gs .)
š ýškiai ( elši .)
up upý ė (Pãne ėžio .)
Va n Vaniai ( elši .)
Vg Váigu a (Kemės .)
Vs Veisieja (lazdjų .)
zbš zbiškės (Kaišiado i .)
Žsl Žãsliai (Kaišiado i .)
Žm Žema kiemis (ukme gs .)

M. azMuKaI . À cause de
ce ains lieuxo s des sexes à p écise 223
Šal INIaI
a sŽ – Lie u os TSR adminis acinio e i o inio suski s ymo žinynas 2, Vilnius:
Min is, 1976.
lHEŽ a. Vanagas. Li u iens hyd onimų e imologinis dic ionn, Vilnius: Mokslas,
1981.
lKŽ Li u iens langues dic ionn 120, Vilnius, 19562002. lPŽ Dic ionnai e des
p énoms Li uiniens 1: AK, Vilnius: Mokslas, 1985; 2: LŽ, Vilnius: Mokslas, 1989.
luEV Li uanie SSR i ie s e eže ų a dynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla, 1963.
Vb Vie o a džių dossie s, conse és iKI Va dyno b anche onds (mašin aščiai
suda y i 19351940 m.).
VK lKI Va dyno sculp u e lieuo a džių ka o eka du i osios langue. VŽ
Lexion des Vie o a džių. Vy . ed. a. Pupkis. Vilnius: Mokslo e
encyclopedijah de l'ins i u de publica ion, 2002.
Reçu 2008 03 26 oN oPoNYMs: soME Fo Ms
sShoulD bE aMENDED
Summa y he pape discu e des dizaines de p ima y oiconyms p o enan de hyd onyms
and di e ing om hem in pa adigm, he quali y o he oo owel e c. on he basis o
he da a s o ed in he ca d index o he Depa men o onomas ics o he Ins i u e o
he li huanian language and wo d e ymologies, an a emp is made o iden i y he
au hen ic o ms o he base and he de i ed oponym. o be able o compa e hem wi h
he p esen -day o ms, he da a ha e been collec ed om he sou ces o s anda d
language app o ed o o icial use: A Manual o Adminis a i e-Te i o ial Di ision o
he Li huanian SSR (Lie u os TSR adminis a i inio- e i o ial suski s y mo žinynas,
olume 2, 1976), A Manual o Ri e and Lake Names o he Li huanian SSR (Lie u os TSR
upių i eže ų a dynas, 1963) and a. Vanagas E ymological Dic iona y o Li huanian
Hyd onyms (Lie u ian hid onymos e ymologinis, 1981).
Ma Ija azMuKaI Ė
lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, l -10308 Vilnius