Z. ŠIMĖNAITĖ. An ano Lybe io gy enimas i da bas – leksikog a ija
359
ZITA ŠIMĖNAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ANTANO LYBERIO
GYVENIMAS IR DARBAS –
LEKSIKOGRAFIJA
(100-osioms gimimo me inėms)
P abėgo isas šim me is nuo An ano Lybe io (1909–1996), ieno žymiausių
XX a. an osios pusės leksikog a ų, gimimo. Jau penkis dešim mečius nau-
dojamės jo eng ais į ai iais lie u ių kalbos žodynais. 70-mečio p oga
(1979), kai A. Lybe iui bu o su eik as nusipelniusio kul ū os eikėjo a das,
jis kalbėjo: „Mano da bas i gy enimas susijo su leksikog a ija. Tą da bą
di bu daugiau kaip 40 me ų. Su juo suaugau, susigy enau i be jo bū i ne-
galiu. Kai kas žodyno da bą laiko sausu i neįdomiu. Man jis niekada nebu-
o nei sausas, nei neįdomus. Šalia o da bo kasdienybės, isada asda au
jame nemaža i poezijos.“
An anas Lybe is gimė 1909 m. lapk ičio 6 d. iškiuose, Pane ėžio ajo-
ne. 1939 m. baigė klasikinės ilologijos s udijas Vy au o Didžiojo uni e si-
e e. Ka o i poka io me ais moky oja o P ienų gimnazijoje, bu o jos di ek-
o ius (1946–1947 m.), o nuo 1947 m. be eik is dešim mečius di bo
mokslo ins i u uose – iki 1952 me ų Lie u ių kalbos ins i u e, ėliau – Lie-
u ių kalbos i li e a ū os ins i u e.
360
KALBOS KULTŪRA | 82
A. Lybe is bu o liudy ojas, kaip kū ėsi lie u ių kalbos Žodyno edakcija,
kaip o ma osi lie u ių leksikog a ijos mokykla. 1932 m., da s uden ą, Juo-
zas Balčikonis pak ie ė jį alkin i p ie Kazimie o Būgos ka o ekos a ky-
mo i pildymo da bų. Už ašinėjo žodžius Žodyno ka o ekai iš gim ųjų
Ė iškių i ki ų ie ų, engė žodyno eks us. 1932–1942 m. Žodyno edakci-
jos da bo laiko a pį A. Lybe is išsamiai ap ašė s aipsnyje „Lie u ių kalbos
žodynas“ i jo da bininkai, ski ame Redakcijos penkiasdešim mečiui (Mūsų
kalba 1, 1981, 5–17). J. Balčikonis subū ė žodynininkų kolek y ą, ku iam
bu o lem a p adė i didžiojo Lie u ių kalbos žodyno kū imo da bą i o da bo
p adžioje našiai iūsė A. Lybe is. 1941 m. išėjusio LKŽ I omo P akalboje
edak o ius jį nu odė a p a imiausių edakcijos bend ada bių, „be ku ių
sąžiningo da bo i a sidėjimo“ žodynas nebū ų galėjęs pasi ody i. LKŽ ašy-
mo is o iją A. Lybe is p a ęsė s aipsnyje „Lie u ių kalbos žodyno“ da bas
(Kalbos kul ū a 43, 1982, 4–13). Ka u su moky oju Juozu S a kumi jis ap-
iko pe ka ą Kaune paslėp os Žodyno ka o ekos dalį – ją ado Š . An ano
bažnyčios ūsyje Žaliakalnyje (Pagaliau su as a isa ka o eka. – Mūsų kalba
2, 1972, 30–31).
1959 m. A. Lybe io pa ašy a dise acija Lie u ių kalbos sinonimų žodynas
i jo suda ymo p incipai y a pi masis eo inis da bas, ski as lie u ių kalbos
žodynų kū imo p oblema ikai. Au o e e a o pa adinimas: I. Daba inės lie-
u ių kalbos žodynas i jo suda ymo p incipai. II. Lie u ių kalbos sinonimų
žodynas i jo suda ymo p incipai. Jame ašoma, kad gynimui pa eik ą da bą
suda o d i dalys: 1 – 1954 m. Lie u os TSR MA išleis o Daba inės lie u ių
kalbos žodyno eks o dalis ( aidės: b, c, č, , g, h, i, j, k, n, o, p, š, z, ž – iš iso
59 au o iniai lankai) i į adas; 2 – Lie u ių kalbos sinonimų žodynas i eo i-
nis į adas. Taigi, mokslo laipsnis A. Lybe iui bu o su eik as už d iejų naujų
lie u ių kalbos žodynų suda ymo p incipus.
A. Lybe is – eo inį i p ak inį žodyno da bą di bęs kalbininkas. Pe pen-
kiasdešim ak y ios eiklos me ų jis di bo p ie s a biausių lie u ių kalbos
žodynų: akademinio Lie u ių kalbos žodyno i Daba inės lie u ių kalbos žo-
dyno. Nuo 1941 iki 1986 m. engė i edaga o ne 14 akademinio Lie u ių
kalbos žodyno omų (I1, I2, II1, II2, III–VIII, X, XII–XIV). Už da bą p ie žo-
dyno 1965 m. jam ka u su ki ais žodynininkais bu o paski a Lie u os als-
ybinė p emija. A. Lybe is – Daba inės lie u ių kalbos žodyno pi mųjų d iejų
leidimų (1954, 1972) eks o au o ius i edak o ius. Pi mam leidimui a in-
kinėjo žodžius iš ka o ekos, pa ašė didžiąją eks o dalį (dalį eks o pa ašė
Napalys G igas). Zo ija Kėzy ė p isimena, kad da neišspausdin o žodyno
Z. ŠIMĖNAITĖ. An ano Lybe io gy enimas i da bas – leksikog a ija
361
ank aščiu naudojosi LKŽ eks o ašy ojai. Sunkiausia pi miesiems: eikėjo
pa eik i ne ik pi mojo no minamojo lie u ių kalbos žodyno ko pusą, pa-
ink i a osenos pa yzdžius, be i išski i pag indines (s a biausias) žodžių
eikšmes, jas paaiškin i. Vėliau pama inis šio žodyno ko pusas apo pag in-
du naujiems leidimams, juo ėmėsi naujų d ikalbių žodynų engėjai.
Kalbininkas y a pi mojo Lie u ių kalbos sinonimų žodyno (1961) au o ius,
ap ašęs 720 sinoniminių žodžių lizdų. Vėliau pa engė išsamesnį Sinonimų
žodyną (1981), ku iame ap ašė 5200 sinoniminių žodžių g upių. Šio žodyno
2-ąjį pa aisy ą leidimą, edaguo ą Jono Paulausko, 2002 m. išleido Lie u ių
kalbos ins i u as.
Pi mosios A. Lybe io ecenzijos, išspausdin os Naujojoje Romu oje, bu o
ski os Jono Jablonskio Raš ams (1935) i Leona do Damb ausko Kalbos
pa a ėjui (1939). Di bdamas mokslo ins i u e ūpinosi i mokyklos eikalais.
Jis anks i sup a o, kad mokyklai labai s a būs i ak ualūs y a ašybos, aisyk-
lingos kalbos dalykai. 1956 m. A. Lybe io pa eng as Lie u ių kalbos ašybos
žodynas mokykloms (bend aau o is N. G igas) sulaukė 6 leidimų, o 1983 m.
išleis as Mokomasis lie u ių kalbos ašybos i ki čia imo žodynas (bend aau-
o is P anas Kniūkš a) – 13 leidimų (naujausias paka ojimas – 2009 m.).
Žodynininko pa eng i lie u ių– usų kalbų žodynai i šiandien ebelei-
džiami: išėjo 10 į ai ių leidimų, o naujausias – 2009 me ais. 1956 m. su
V. Kosuchinu jis išleido mokykloms ski ą lie u ių– usų kalbų žodyną, ku-
io apim is apie 2200 žodžių, 1985 m. su Kaziu Gai eniu i V. Še nu – Mo-
kyklinį lie u ių– usų kalbų žodyną, ku į „Š iesos“ leidykla paka ojo pa a-
dinimu T umpas lie u ių– usų kalbų žodynas (1989, 2002 i kompak inė
plokš elė, 2003). Lie u ių– usų kalbų žodynas, išleis as 1962 m., u ėjo apie
37 ūks . žodžių, 1971 m. – apie 50 ūks ., 1988 m. – apie 65 ūks . žodžių.
Pasku inis a ian as paka o as da is ka us (2001, 2004, 2008) i kompak-
ine plokš ele (2004).
Lie u ių kalbos ins i u o Leksikog a ijos cen o 2009 me ais suda y as i
išleis as A. Lybe io da bų inkinys Leksikog a ijos eo ija i p ak ika. Jame
skelbiami s aipsniai, ski i leksikog a ijos, sinonimijos, leksikos, akcen olo-
gijos y imams, dise acijos au o e e a as, aip pa a imųjų, kolegų, moki-
nių p isiminimai, jo da bų bibliog a ija. Knygoje panaudo a medžiaga iš
a chy o, ku į Ins i u ui pado anojo jo duk ė Jū a ė Lybe y ė-Lukoše ičienė.
LKI biblio ekos ondus papildė i pe 200 kalbo y os knygų inkinys.
An ano Lybe io pa eng i žodynai ebegy ena i XXI amžiuje: ai didžiu-
lė pa ama i žodynų engėjams, i kalbos p ak ikams.