Antano Lyberio gyvenimas ir darbas – leksikografija

Z. ŠIMĖNAITĖ. An ano Lybe io gy enimas i da bas – leksikog a ija 359 ZITA ŠIMĖNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as ANTANO LYBERIO GYVENIMAS IR DARBAS – LEKSIKOGRAFIJA (100-osioms gimimo me inėms) P abėgo isas šim me is nuo An ano Lybe io (1909–1996), ieno žymiausių XX a. an osios pusės leksikog a ų, gimimo. Jau penkis dešim mečius nau- dojamės jo eng ais į ai iais lie u ių kalbos žodynais. 70-mečio p oga (1979), kai A. Lybe iui bu o su eik as nusipelniusio kul ū os eikėjo a das, jis kalbėjo: „Mano da bas i gy enimas susijo su leksikog a ija. Tą da bą di bu daugiau kaip 40 me ų. Su juo suaugau, susigy enau i be jo bū i ne- galiu. Kai kas žodyno da bą laiko sausu i neįdomiu. Man jis niekada nebu- o nei sausas, nei neįdomus. Šalia o da bo kasdienybės, isada asda au jame nemaža i poezijos.“ An anas Lybe is gimė 1909 m. lapk ičio 6 d.  iškiuose, Pane ėžio ajo- ne. 1939 m. baigė klasikinės ilologijos s udijas Vy au o Didžiojo uni e si- e e. Ka o i poka io me ais moky oja o P ienų gimnazijoje, bu o jos di ek- o ius (1946–1947 m.), o nuo 1947 m. be eik is dešim mečius di bo mokslo ins i u uose – iki 1952 me ų Lie u ių kalbos ins i u e, ėliau – Lie- u ių kalbos i li e a ū os ins i u e. 360 KALBOS KULTŪRA | 82 A. Lybe is bu o liudy ojas, kaip kū ėsi lie u ių kalbos Žodyno edakcija, kaip o ma osi lie u ių leksikog a ijos mokykla. 1932 m., da s uden ą, Juo- zas Balčikonis pak ie ė jį alkin i p ie Kazimie o Būgos ka o ekos a ky- mo i pildymo da bų. Už ašinėjo žodžius Žodyno ka o ekai iš gim ųjų Ė iškių i ki ų ie ų, engė žodyno eks us. 1932–1942 m. Žodyno edakci- jos da bo laiko a pį A. Lybe is išsamiai ap ašė s aipsnyje „Lie u ių kalbos žodynas“ i jo da bininkai, ski ame Redakcijos penkiasdešim mečiui (Mūsų kalba 1, 1981, 5–17). J. Balčikonis subū ė žodynininkų kolek y ą, ku iam bu o lem a p adė i didžiojo Lie u ių kalbos žodyno kū imo da bą i o da bo p adžioje našiai iūsė A. Lybe is. 1941 m. išėjusio LKŽ I omo P akalboje edak o ius jį nu odė a p a imiausių edakcijos bend ada bių, „be ku ių sąžiningo da bo i a sidėjimo“ žodynas nebū ų galėjęs pasi ody i. LKŽ ašy- mo is o iją A. Lybe is p a ęsė s aipsnyje „Lie u ių kalbos žodyno“ da bas (Kalbos kul ū a 43, 1982, 4–13). Ka u su moky oju Juozu S a kumi jis ap- iko pe ka ą Kaune paslėp os Žodyno ka o ekos dalį – ją ado Š . An ano bažnyčios ūsyje Žaliakalnyje (Pagaliau su as a isa ka o eka. – Mūsų kalba 2, 1972, 30–31). 1959 m. A. Lybe io pa ašy a dise acija Lie u ių kalbos sinonimų žodynas i jo suda ymo p incipai y a pi masis eo inis da bas, ski as lie u ių kalbos žodynų kū imo p oblema ikai. Au o e e a o pa adinimas: I. Daba inės lie- u ių kalbos žodynas i jo suda ymo p incipai. II. Lie u ių kalbos sinonimų žodynas i jo suda ymo p incipai. Jame ašoma, kad gynimui pa eik ą da bą suda o d i dalys: 1 – 1954 m. Lie u os TSR MA išleis o Daba inės lie u ių kalbos žodyno eks o dalis ( aidės: b, c, č, , g, h, i, j, k, n, o, p, š, z, ž – iš iso 59 au o iniai lankai) i į adas; 2 – Lie u ių kalbos sinonimų žodynas i eo i- nis į adas. Taigi, mokslo laipsnis A. Lybe iui bu o su eik as už d iejų naujų lie u ių kalbos žodynų suda ymo p incipus. A. Lybe is – eo inį i p ak inį žodyno da bą di bęs kalbininkas. Pe pen- kiasdešim ak y ios eiklos me ų jis di bo p ie s a biausių lie u ių kalbos žodynų: akademinio Lie u ių kalbos žodyno i Daba inės lie u ių kalbos žo- dyno. Nuo 1941 iki 1986 m. engė i edaga o ne 14 akademinio Lie u ių kalbos žodyno omų (I1, I2, II1, II2, III–VIII, X, XII–XIV). Už da bą p ie žo- dyno 1965 m. jam ka u su ki ais žodynininkais bu o paski a Lie u os als- ybinė p emija. A. Lybe is – Daba inės lie u ių kalbos žodyno pi mųjų d iejų leidimų (1954, 1972) eks o au o ius i edak o ius. Pi mam leidimui a in- kinėjo žodžius iš ka o ekos, pa ašė didžiąją eks o dalį (dalį eks o pa ašė Napalys G igas). Zo ija Kėzy ė p isimena, kad da neišspausdin o žodyno Z. ŠIMĖNAITĖ. An ano Lybe io gy enimas i da bas – leksikog a ija 361 ank aščiu naudojosi LKŽ eks o ašy ojai. Sunkiausia pi miesiems: eikėjo pa eik i ne ik pi mojo no minamojo lie u ių kalbos žodyno ko pusą, pa- ink i a osenos pa yzdžius, be i išski i pag indines (s a biausias) žodžių eikšmes, jas paaiškin i. Vėliau pama inis šio žodyno ko pusas apo pag in- du naujiems leidimams, juo ėmėsi naujų d ikalbių žodynų engėjai. Kalbininkas y a pi mojo Lie u ių kalbos sinonimų žodyno (1961) au o ius, ap ašęs 720 sinoniminių žodžių lizdų. Vėliau pa engė išsamesnį Sinonimų žodyną (1981), ku iame ap ašė 5200 sinoniminių žodžių g upių. Šio žodyno 2-ąjį pa aisy ą leidimą, edaguo ą Jono Paulausko, 2002 m. išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Pi mosios A. Lybe io ecenzijos, išspausdin os Naujojoje Romu oje, bu o ski os Jono Jablonskio Raš ams (1935) i Leona do Damb ausko Kalbos pa a ėjui (1939). Di bdamas mokslo ins i u e ūpinosi i mokyklos eikalais. Jis anks i sup a o, kad mokyklai labai s a būs i ak ualūs y a ašybos, aisyk- lingos kalbos dalykai. 1956 m. A. Lybe io pa eng as Lie u ių kalbos ašybos žodynas mokykloms (bend aau o is N. G igas) sulaukė 6 leidimų, o 1983 m. išleis as Mokomasis lie u ių kalbos ašybos i ki čia imo žodynas (bend aau- o is P anas Kniūkš a) – 13 leidimų (naujausias paka ojimas – 2009 m.). Žodynininko pa eng i lie u ių– usų kalbų žodynai i šiandien ebelei- džiami: išėjo 10 į ai ių leidimų, o naujausias – 2009 me ais. 1956 m. su V. Kosuchinu jis išleido mokykloms ski ą lie u ių– usų kalbų žodyną, ku- io apim is apie 2200 žodžių, 1985 m. su Kaziu Gai eniu i V. Še nu – Mo- kyklinį lie u ių– usų kalbų žodyną, ku į „Š iesos“ leidykla paka ojo pa a- dinimu T umpas lie u ių– usų kalbų žodynas (1989, 2002 i kompak inė plokš elė, 2003). Lie u ių– usų kalbų žodynas, išleis as 1962 m., u ėjo apie 37 ūks . žodžių, 1971 m. – apie 50 ūks ., 1988 m. – apie 65 ūks . žodžių. Pasku inis a ian as paka o as da is ka us (2001, 2004, 2008) i kompak- ine plokš ele (2004). Lie u ių kalbos ins i u o Leksikog a ijos cen o 2009 me ais suda y as i išleis as A. Lybe io da bų inkinys Leksikog a ijos eo ija i p ak ika. Jame skelbiami s aipsniai, ski i leksikog a ijos, sinonimijos, leksikos, akcen olo- gijos y imams, dise acijos au o e e a as, aip pa a imųjų, kolegų, moki- nių p isiminimai, jo da bų bibliog a ija. Knygoje panaudo a medžiaga iš a chy o, ku į Ins i u ui pado anojo jo duk ė Jū a ė Lybe y ė-Lukoše ičienė. LKI biblio ekos ondus papildė i pe 200 kalbo y os knygų inkinys. An ano Lybe io pa eng i žodynai ebegy ena i XXI amžiuje: ai didžiu- lė pa ama i žodynų engėjams, i kalbos p ak ikams.