52 LEGBOL
CULTURA | 82
VINCENTAS DROTVINAS
Vilniaus pedagoginis uni e si e as
IŠ FRAZEOLOGIZMO VOODŽIO NEIŠMESI Ne sykį ene a ad ispi a e o leggendo
o a e pi o ingų posa i di con s animi àmis, che sepa a amen e usa e
ediama. Tokių posakių (pa a lių, p iežodžių, palyginimų) aps u nei ecchieesi
sc i i, essi spesso addi i in azeologismų dizionni. Allo a come do emmo
ques i azeologismi usa e, senza in ange e i equisi i di pu ezza del
linguaggio? Ques a ques ione igua da con azeologismì aiška (leksika), i. i.
con quel che le pa ole sono azeologismì dėmenyn e come azeologizme con
s animybėmis p esen a i e a ua i azeog a ijoje. Non lessendo in
ampiezioni più ampie, di emo che azeologizmų dėmenimis a anaip ol non
qualsiasi pa ola della lingua Li uania. Pe an o il ocabola io azeologismì
semp e s e o, che u e le lexicico della lingua esgale à. F azeologizmì
dėmenimi annoanci pa ole si possono desc i e e kele iopai: equenza di
consumo, o igine e al i aspe igyi. Secondo azeologismì pa ole equenzà
dis inguono due g uppi lexicico azeologismì: 1) azeologizmi, cos i ui i da
gene inè a osenes pa ole, appa enen i a i i ajai leksikai. Tokie
azeologizmai leksicialmen e simili a libe i combinazioni di pa ole, in eal à lo o
de i ano da libe ųjų pa ole combininių, solo di e i e pe kel ine a osena, plg.
nuleis i mani e nuleis i mani nusimin i; 2) azeologizmi, in cui en ano le pa ole di
a osene limi a o, čiau o a a o non ne a oja i in con ex i libe i, e
i o a i solo azeologismi.
Più spesso ques o a chaizmai e lessikos a mybės, sop a issu e šnek os, .
i. ne apusios pa del lessiko della bend inesa lingua. (A chaismi e lessikos
a mybes azeologismi do ebbe o pag ilden i sepa a amen e.) T a
bend inesa a osenes pa ole più equen i in azeologismi sono
soma izmai (g . soma kūnas). Kilmė igua do ques o e edi à e lessico
(indoeu opiečių, bal ų and sla ų, bal ų) pa ole, che cos i uiscono e a uali
lingue a i iosios leksikos b anduolį. F azeologismì con soma izmai gausa e
a ie àè ca a e is ica a mol i lingu. Lie u iškus azeologizmus con
soma izmais è accol a, is udi a e lexicog a icamen e da ausi Jonina
Lipskienė (Lie u ių kalbos soma iniai posakiai (su es a pa i pa adinimais), 1979). Nujajame
V. DROTVINAS. Dal azeologismo pa ola neišmesi 53 au o e dell'ope a
Vaizdingieji lie u ių kalbos posakiai (2008) engono p esen a i azeologizmai e
al i aizdingieji posakiai con u i i nomi delle pa i del co po. ema iche
g uppi). Ques o delle lingue li uanee con le al e lingue p o azione. Accan o
Pa ys soma izmai kaip leksikos eminė g upė nepasižymi g ynumu, a p
jų pasi aiko nemaža i skolin os leksikos (beje, ai pasaky ina i apie ki as
anziali debi o i (ge manizmì e sla izmì), acquis alėjusių bend inè lingua
a osenoje, è e più nuo i debi o i, o a enu i s e imybėmi. Bend ines delle
pa ole a osena senza lo o comple amen e išsi e čia, pe ché ha buoni
li e iški a i ikmenų, ad esempio, in sinonimi ocynus s e imybės nededamas.
Tu a ia in lingua i i a esse non sono es incca e, a pa a lėse, p e ezziji e
azeologismi pe causa speci ica (pi miausia, sanda os cos o umo,
sus aba ėjimo) sono bemaž non mo imen a e.
F azeologismų con s animybėmis byla so selo appa žius p imo al diziona io
azeologijos della lingua Li uania (1977). O do au o e Jonas Paulauskas
in oduce indicò che azeologικούς junginiuose pasi aiko nelie u iškos kilmės
žodžių, s e imybių, [...], p z.: an uščios dūšios, iš ienos bačkos ei i. Egli insieme
no ò che pakei us s e imybę [...] bend inės kalbos žodžiu, azeologinio compoño
nelik ų. Pe an o nella lingua comunee a ali azeologinei combinini con
s animi àim [...] olle a i (LFŽ in oduzione, 9). A causa di ali azeologismì
d' en o in dizionini ecenzen ì opinione e a mol o a sa gi, se non pa le e amo
c i ica. Ecco il lexicog a o Vy au as Vi kauskas azeologismų con
s animybėmis non conside a comun inè pa imonio della lingua. Egli so olinea
che bend inese linguaggio azeologism pe esse e essenzialmen e do ebbe
applica e simili c i e i di egolabili à, come e u a lessika, quindi con skoliniais
ba aka as, čiup yna, d alas, dūšia, mu inas, melnyčia, s ainuška, pa ieka, a ba,
pasamonas e k . azeologism de ono esse e e alua i come esan ys u ilizza e al
di uo i delle on ie e della lingua bend inese e possibili solo con s ilis iniais
sume imais (Vi kauskas 1978: 56). Simili ideaí ecenzen o so olineò e al a
occasione, dicendo che azeologizmai è a sa ea, do e s animi à
pa icola men e a i amen e b aunasi e uole acquis a eale si, es ompendo
lie u iškus compouni (Vi kauskas 1977: 37). L'al a menziona o ocodyno
ecenzen ė leksikog a ė Klemen ina Vosyly ė ašo anco a g iežčiau. La sua
opinione, azeologismì, nei quali en ano skoliniai (cacka pacacka, da čiu o
anda e, pieni delmonai e k .) nel ocyną dė i isai nede ėjo (Vosyly ė 1978: 177).
Come ispos o a ques e osse azioni p a icamen e? S e imybių nea sisakoma
e di un al o ipo azeologizmues. Ecco nel accol o dei azeologismi
compa a i i Dic ionnai e des compa aisons de la langue Li uanienne (1985)
54 KALBOS KULTŪRA | 82 mu zin come pečius; šal a oba lyg ledaunė; così
men euoja, come zala y e zala ija e k . Con alcune s animi àim pa agonabili
azeologismì andamo semplicemen e iboš ei, ad esempio, con ubagas (ubagė)
a i 60 (įdomumo dėlei F azeologijos žodyne [2001] dei i gi è 57), s ie as 40 e k . Nella
più ecen e accol a di azeologismì della lingua li uani F azeologijos žodyne
(2001) pa lamųjų azeologizmų o se e quan o meno, ma u a lo o a so a si
non iuscì. F azeologismì s e imybių lis a almeno app ossima i amen e sa ebbe
ne umpas, ad esempio: ab ozdas, bačka, mačy i, nabašnikas (nabašninkas),
na yna, skū a, s ie as, s odba, spicė, šaiba, šalamojus, šald a, špokas, š iubas,
e ba, ubagas, zalie os, ze kolas, zoma as e k . S e imybės a sia p incipali
pa ole azeologismo (čia la sua segnali a c oželio (x) segnolu), sia e al okiais
azeologismo pa ole. Ne e i e azeologizmai con dwu o eigni àmis: bieso
ab ozdėliai neig. ko os, ubago šmo as oks keiksmas, ubago e ba ne u ingas
žmogus, ubagas su e bom ma os apie skys ą i alą, ubagas ženijasi saoma,
quando lyjan š iečia saulė, cacka pacacka; e p esso danciaus, e p esso
ažanciaus. Con d iem s animi àmi è e pa agioni, ecc., come sme čio adyna e k .
Tu a ia in ques o diziona io già b iskėja lexicog a ì s o zi a e una ce a
azeologismì con s animi àmis a anką. Reda o e del diziona io indica che FŽ
non di alcuni compoinių, il cui uno dėmeno è mol o a o (isch e in a mio. V. D.)
s e imybė, ecc.: an uco, an o no ako (Paulauskas
2002: 13).
Nuo ajame J. Lipskienės azeologismų žodyne s e imybės in endu e come
sinoniminius yšius u in ys, ečiau a ojami pa adinimai, ad esempio,
daik a a džio koja sinonimai: sl. kačé gos, kadõkai (kadùkai, kudõkai),
pãdka os, ok. kégeles (kêgeliai), kan ãpliai, šlpės, la . kuibena. S e imybių
da a e ad al i soma ism, ecc.: kailis lenk. kučnė ius, kū na a, ku ne ius; anka
b ačnagė, b ančnagė e k . S e imybės solle ia e e come azeologismò
in i ola e pa ole, eg.: klynas ( a pkojis, sėdmenys): liquido klynas apie menką,
silpną; blėkas, blėkai (plėkai): eik šunims blėkų šinkuo i p ekiau i; čiup yna (b s.
чупрына, lenk. czup yna), plg. in čiup yną susikib i susipeš i; kal ūnas ( us.
калтун, lenk. koł un), plg. kal ūną da es a au i e k .
o iamo ali azeologismes: Įdomu so olinea e, che s e imybės non è
ca a e is ica solo azeologisms, accol i XX a. p imi me à decenni e
pubblica i dicodine della lingua Li uaniane o il suo ka o eca ondziami in
menziona i specialiosi diziona i. Jų nemaža e naujų isc i a nei diziona i di a minos dell'ul imo empo:
V. DROTVINAS. Dal azeologismo pa ola neišmesi 55 Zana ykų šnek os žodynas
(13 ., 20032007), Daukšių šnek os žodynas (2004), Kupiškėnų a mės žodynas (1 .,
2008) e k . Tu o ques o indica che s animi à (p iminsime sebbene e bemaž
u e espos e da a uale lingua li uana sinonimi is ekliaus) e oggi lessica o della
i a lingua a acliai ebesilaiko. Gius o, is i anzi ali casi, quando accan o
azeologismo con s e imybe iene usa o e suo an ininkas azeologizmas con
co isponden e lie u išku dėmeniu, ad esempio: balkis sija: uno (dešim o,
de in o, de ynių, penkių) balkio manca, balkio s inga e sija palūžo gal oje e pan. ;
sch iubas shulas: sch iubo manca (nella es a), sch iubas a e suko in es a e
di uno shulo s inga in es a; skū a oda: in jaučio skū ą nesu ašysi e in jaučio odą
ne ilps e pan.
Allo a la ques ione, se azeologismo con lie u išku dėmeniu è i nos i s o zi di
e i a e s e imybių isul a o, se susida ęs sa a ankiškai, i. e. pa s essa lingua dei
li aui, sa ebbe non an o lessica g ynimen o, ma azeologismì di s o ia in
gene ale ques ione. Pe an o V. Vi kausko opinò, che azeologizmai è e pė, nella
quale pa icola men e a i amen e b aunasi s e imybės, sognando es ompie e
lie u iškus azeologizmo pa ole, s a s y ina (plg. Vi kauskas 1977: 37). Lą
po emmo con olla e. Ecco nel diziona io F azeologismì con pa ola dia ias ci
sono ci ca 470 azeologismì (e anco a 17 in al i in i olamen i), men e con biesas
solo 35 (čia anco a menė ini azeologismmai con sinonimi nelabasis, aguo asis e
e c.). Tu a ia ques o non po emmo di e su azeologismo con li e išku pa ola
elge a e s e imybe ubagas: elge a è os ijuose azeologizmu (elge a paleis i,
elge omis paleis i, d asios elge a e pan.), o ubagas ci ca 60- azeologizmų. Ciò che
è appa so azeologizmas con s e imybe, o azeologizmas con lie u išku pa ola,
e che cosa segue pe es ompe e, può quan o spiega e i p imi da i pačių dėmenų
lie u iškumo (nelie u iškumo). Ecco K. Si ydo dicodyne è solo sija (balka am.
T abs, igum, siia, sienoias) SD3 6, con lei oggi ė a solo uno azeologizmo, plg.
sija palūžo in es a su iko p o as: nella es a di quell'uomo palūžo sija, ku sai
niek ikiams i niekų bijo (D. Poška). Ku che più spesso azeologismi sono usa o
ge manizmo balkis, plg. uno (dešim o, de in o, de ynių, penkių) balkio manca s a e
k . K. Si ydo ododyne è oda sku a SD3 27; oda iβ we bludo, lapes g kos oda 164; plg.
anche odininkas (šalia kaémekas), o Mažosios Lie u os žodynuose en ambi le
pa ole: Hau Sku a, ôs. Oda C III 346 e al. Con s e imybe skū a ci sono ino 40
azeologismi di e anco a qualche al i azeologismi, con oda solo 5. Alcuni
azeologizmi con s e imybe e azeologizmi con li e išku pa ola ci ca
uni o memen e pali è, ecc.: š iubas a si uko capa e k ailai pasi-
56 KALBOS KULTŪRA | 82 aggė, iubo manca nella es a non del u o in elligen e
(FŽ 722) e i a ai a ili o nep oba amen e pa edė, i a ai a ol o
nep oba amen e pa edė, uno i a elis escklibęs apie apyk ailį žmogų e e c. (FŽ
796). Analoghi signi ica i e azeologizme, con en i li e išką pa ola šulas, ecc.: non
u i šulai pusp o is, di uno šulo s inga nella es a ne del u o in elligen e, šulų
nep i enka nella es a apie pusp o į e e c. (FŽ 723).
Così e iden emen e si incon a con colizia: s esse s e imybės bend inėje
colboje sono neno minie pa ole, la lo o a osena da osi semp e limi o esnė
(pa yčiausiai, a uali s uden ai li uanis ai di mol i s e imybių signi ica i i
u a nenu uokia), pe ò ieneosi azeologizmu. Al i pa lando, s e imybių
man enimen ose azeologismi è uno esminių azeologizmo come nominazioni
uni à segnoimi, . y. azeologizmo cos an e, la sua icucu imen o condizione.
Pe an o azeologismì con s animi àmis pe icolo del li ismo azeologiche
della lingua li uani non a ebbe o o e dė i. Juk buona pa e azeologismì con
s animi àmi non sono spesso u ilizza i. Non un ale azeologizmo,
p eceden emen e di ulso in i oje pa ló, oggi i o ando solo nelle pagine dei
dizioní. F azeologismų žodynas (2001) è u e le lingue li uani azeologizmų
sankaupa. Se a essimo, pe esempio, la a uale (bend inesa) lingua
azeologismì se o io, po emmo in azeologismus con s e imybėmis
gua da e di e enziu ai, conside ando in pe ch'i s e imybių di li imen o nel
linguaggio an icamen e e o a. Qui con iene ico da e che uni e so inio
sla izmų kei imą lie u iškais žodžiais anco a nel 1922 anni se e amen e sme kė
Kazimie as Būga, so olineando che K is ijonas Donelai is de e imane e con il
suo glūpas, sopagai, An anas Ba anauskas su iščin o i 1959 k . (Būga: 37). Sì
debini e Li u iškosios lexicica appo o dėsningumą dobbiamo applica e e
s animybėm azeologizmues. Appa en emen e, comple amen e acce abile
l'a e mazione del più amoso azeologo li uani Jono Paulausko, che [...] neg i
s e imybių u ilizimen o azeologizme signi iche ebbe sme k i emocingo
minčių eiškimą (F įŽ adas, VII). Mancando Li u iško sos i ui o, ali
azeologismì, come in zapečkį sulįs i bū i bailiemi, ubago kąsniai dideli
k in ančio sniego kuokš ai e k ., uso si gius i ica (FŽ in odo a, VIII). Sì
speci inì il azeologìi li uani enomenì necessa io app o ondi e di più, ampie
spe imen inė i on i di ali azeologismì, esclusi e unzioni e a ea di consumo
( ai ela i i al comune p og esso degli s udi azeologìi li uani). F azeologizmai
sono il nos o popolo e lingua es imoni del passa o. Essi sono appa si cen inaia
di anni a, in lo o desc end i a in edia a la nos a p oë ie di esse e e bui e
espe ienza è la nos a s o ica memo ia, la nos a men ali à di s o ia documen o. Ques a s o ica memo ia aiška sono le pa ole, i lo o signi ica i, bu u-

V. DROTVINAS. Dal azeologismo pa ola neišmesi 57 pa e kos aido. E e e e
azeologismi con s animi àmis signi iche ebbe a i iciamen e puli i
sios mūsų p o ė ių lūpose azeologizmų susida ymo i olesnio jų gy a i-
mo me ais. Tie žodžiai y a nea ski iama lie u ių kalbos is o ijos, jos leksi-
(p ynin i) il nos o in en a io azeologismų. Non iducendo Li uu indando
idu emmo u o la azeologismų lobyno e non dis o ce emmo
a i icialmen e la nos a azeologia, come u a lingua (lessica) pa e,
s o ica de elopa idea? Pe an o, se ogliamo man ene e azeologismo come
la nos a lingua e men ali à della nazione e edi à, nespa inkini na u ali
s iluppi azeologismì, neskupėkimi lo o li eu in i.
LITERATŪRA
Būga K.1959: Rink iniai aš ai 2, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li e a ū os leidykla.
FŽ 2001: F azeologijos žodynas. Red. J. Paulauskas, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
LFŽ 1977: J. Paulauskas. Lie u ių kalbos azeologijos žodynas, Kaunas: Š iesa.
LPŽ 1985: Lie u ių kalbos palyginimų žodynas. Sud. K. Vosyly ė, Vilnius: Moks-
las.
Lipskienė J. 1979: Lie u ių kalbos soma iniai posakiai (su gal os dalių pa adi-
nimais), Vilnius: Mokslas.
Lipskienė J. 2008: Vaizdingieji lie u ių kalbos posakiai, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
Paulauskas J. 2002: Išaugęs iš „Lie u ių kalbos žodyno“. – Gim oji kalba
7–8, 11–13.
Vi kauskas V. 1977: Suš y ėjo azeologizmai ienoje knygoje. – Naujos
knygos 8, 37.
Vi kauskas V. ( ec.) 1978: Jonas Paulauskas. Lie u ių kalbos azeologijos
žodynas. – Mūsų kalba 6, 54–58.
Vosyly ė K. 1978: F azeologijos žodyno sulaukus. – Pe galė 10, 175–178.
Rice u a 2009 11 06
58 LEGBOL
CULTURA | 82
YOU CANNOT DELETE A WORD IN AN IDIOM
Summa y
The pape deals wi h Li huanian idioms con aining lexical bo owings. Idioms in which
Li huanian wo ds eplace bo owings gi e ise o double s. To main ain he
s abili y o idioms, bo owings should no be eplaced wi h Li huanian wo ds.
VINCENTAS DROTVINAS
Vilniaus pedagoginis uni e si e as
T. Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius
[email p o ec ed]