372
Kalbos Kul ū a | 83
JONAS KLIMAVIČIUS
lie u ių kalbos ins i u as
albE as osINas
(1938 02 07–2010 07 23)
ankų asa idžio idudienį aukš ame an akalnio kalnelyje liūdnai susi-
mąs ę s o ėjome p ie b angaus kolegos – pi mosios g e os mokslo bend a-
žygio albe o osino kapo duobės.
Jo gy enimo i mokslo kelias bu o pe mainingas kaip a asa a – i
saulė, i lie ūs, i kai os, i ė os, o jis is eina! Gal ne isai moksliška,
be pi miausia į gal ą a eina p inco Hamle o žodžiai, ku iais jis apibūdino
niekšingai nužudy ą sa o ė ą: Tai bu o ik as y as! Jais Hamle as pa aisė
sa o d augo Ho acijaus e inimą: Puikaus ka aliaus bū a!
Mokinys, užs ojęs nuo smūgių jaunu ę moky oją, muš as paauglių chu-
liganų. D asiškai žudy as pa inių niekžmogių. Pusę sa o mokslinio gy-
enimo a ski as nuo s uden ų humani a ų, s um as iš mokslo, a kaklusis
lie u is žemai is imčiausiais da bais i ai į jį įsiki o. ik ga bės šešėlis
ėla o paskui nuopelnus. be suspėjo. a p šiaip ne isai sku džių kelių
kalbininkų į a džių y inėjimų monumen aliai išsiski ia albe o osino
šešios knygos – lie u ių i isų bal ų kalbų į a džių s uk ū a: seman ika,
da yba, mo ologija – sinch onija i diach onija, specialiai – Mikalojaus
J. KlIMa IčIus. albe as osinas
373
Daukšos į a džių seman inė i mo ologinė s uk ū a. sep in a knyga iš-
ski inė – iš la is ikos. ys s a ybos e minų žodynai (su bend ada biais).
be i ėl – isai beknygis žmogus osino aki aizdoje (i šiaip gana iešai)
d ėb elėjo: „ a, C ys alas pa ašė 100“ (beje, manau, kad ai leidinių, o ne
eikalų skaičius). albe as y a p asi a ęs: „Ka ais pasakau sau: Albe ėli, būk
žmogus!“ be ne isada a sakyda o į užgaulę: Kolega, būk žmogus! Be –
ka oju – isada sa o, lie u ių kalbos i lie u os a guose, ko ose, da -
buose, klupimuose i pakilimuose bu o ik as y as. isu – a p pi mųjų,
dažnai – pa s pi masis: mokslo da bais (su laipsniais i a dais) i kaip
ado as – ka ed os edėjas, gausaus mokinių bal is ų bū io siela, Kalbos
komisijos pi mininkas i našus jos da bininkas, lie u ių kalbos d augijos
pi mininkas. ilniaus inžine inio s a ybos ins i u o (daba ilniaus Gedi-
mino echnikos uni e si e as) ado ai lie u ių kalbos e a inį moky oją
pasi elkė s a ybos e minijai ku i i no min i, o pas ebėję nee a inius kal-
bos mokslo da bus – išleido į dok o an ū ą. e minų banko kū imo da -
buose albe as osinas bu o nepakeičiamas e minų i jų apib ėžčių g a-
ma ikos au o i e as.
elionis bu o ienas iš nedaugelio is o inės i eo inės kalbo y os spe-
cialis ų, o ka u našiai i nesibodėdamas di bo mokslinį p ak inį kalbos
kul ū os i kalbos ugdymo da bą. Kiek ienas šio ba o da bininkas Jam ypač
dėkingas už au o i e ingą paspi į i įdė ų pas angų sup a imą i e inimą.
Ši os s i ies s aipsnių inkinys ge iausiai pa ody ų Jo p oblema iką, me o-
diką i a gumen aciją. Neužmi š ina, kad imda osi pačių sunkiausių, la-
biausiai kalbos sis emą pažeidžiančių kalbos dalykų. I žiū ėda o nuosekliai,
siekda o a kakliai ko o i. Pa yzdžiui, 1971 m. paskelbė nemažą s aipsne-
lį „Ką eiškia nužmogin i žmogų“ (Mūsų kalba, N . 4, p. 14–17), o gal apie
kokius 2006 me us kalbėjo man apie ai, kaip apie sunkiai išgy endinamą
dalyką, be bū inai aisy iną. Knygele Tik p ašau be is e ijos Jis iešai a -
skleidė bend ada biams žinomą sa o būdo b angin iną b uožą – humo o i
i onijos alen ą. ik neužmi š ina, kad jo g ieb asi ne iš ge o gy enimo,
be kad kalba da koma be jokios gėdos i sąžinės, o nuo kalbininkų k i ikos
ginamasi ambicijų skydais. bu o nea emiamas kalbos kul ū os ko o ojų
šūkis Į a lapus ambicijoms! Šūkio nebė a, o ambicijos ke oja. I au oje, i
kalbininkų bend uomenėje mė omasi pik ais kal inimais.
a sis eikinimo su elioniu p oga p isimenama gy ųjų i mi usiųjų ben-
d ys ė a neįpa eigoja gy en i aikoje? Pax – ma e a ium. Pacem cum
hominibus, bellum cum i iis habe.
