R. VladaRskienė. linksnių a ojimas eiksmažodžių abs ak ų junginiuose
173
RASUOLĖ VLADARSKIENĖ
lie u ių kalbos ins i u as
linksniŲ VaRTOJiMas
VeiksMaŽOdŽiŲ aBsTRakTŲ
JUnGiniUOse
lie u ių kalba y a eiksmažodinė, ačiau iš eiksmažodžių pada oma daik a-
a džių, ku ių junginiai a ojami ie oj eiksmažodinės aiškos. kalbininkų
ekomendacijose dažnai minimi eiksmažodžių abs ak ai kaip ne inkamas
aiškos būdas en, ku min is galima sklandžiau iš eikš i eiksmažodžiais.
adminis acinėje kalboje daugiausia p oblemų kelia p iesagos -imas (-ymas)
eiksmažodžių abs ak ų a ojimas, pa yzdžiui, ne eik inas a o i abs ak-
čiųjų daik a a džių naudininkas ikslui su paski ies a spal iu eikš i (kP s1:
49, 50). Tačiau be eiksmažodžių abs ak ų lie u ių kalba negali išsi e s i,
juo labiau nei adminis acinė, nei mokslo kalba, nes šiose kalbos a ojimo
s i yse dažniau kalbama apie apibend in us eiksmus i abs akčius dalykus.
s aipsnyje nag inėjami daik a a džių, eiškiančių eiksmo pa adinimus1
( eiksmažodžių abs ak ų), junginiai. Toks s aipsnio objek as pasi ink as
dėl d iejų p iežasčių – eiksmo pa adinimai y a daik a a džiai, dažniausiai
da omi iš eiksmažodžių, ki as dalykas – adminis acinėje kalboje dėl jos
speci ikos okie daik a a džiai ypač dažni i kelia kai ku ių p ak inių a -
ojimo klausimų. s aipsnio ikslas – ap a i eiksmažodžių abs ak ų jun-
ginių s uk ū ą i panag inė i adminis acinei kalbai ak ualius linksnių a -
ojimo šiuose junginiuose a ejus. daugiausia dėmesio s aipsnyje ski iama
da iausios p iesagos -imas (-ymas) ediniams.
VeiksMaŽOdŽiŲ aBsTRakTŲ JUnGiniŲ
sTRUkTūRa iR ReikšMė
lie u ių kalbos daik a a dinių junginių s uk ū a i eikšmė ap ašy a
Lie u ių kalbos g ama ikoje, Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje, Jono Bal-
ke ičiaus, Vi o labučio, Ju gio Pake io da buose. nag inėjan eiksmažo-
1 nenag inėjami bū inųjų p edika y ų aiškos a ejai; apie juos ž . Pake ys 2009:125–145.
174
kalBOs kUlTūRa | 83
džių abs ak ų junginius isų pi ma pab ėžiama, kad dauguma jų y a iš-
es i iš a i inkamų eiksmažodinių junginių, ačiau jais eiškiami ski ingi
san ykiai2. Veiksmažodiniai junginiai eiškia objek inius san ykius, o a i in-
kami daik a a diniai eiškia a ibu inius san ykius (lkG 1976: 17), plg.
ik in i dokumen us – dokumen ų ik inimas; da buo ojai daly auja – da buo-
ojų daly a imas.Tačiau p ipažįs ama, kad eiksmažodžių abs ak ų junginiai,
šalia a ibu inės eikšmės, u i da i papildomų a spal ių. Vi as labu is
okių junginių eikšmę apibūdina kaip „[s]a o išką a ibu inę apibūdinamą-
ją eikšmę su giliau jaučiamu subjek iniu, objek iniu a kokiu no s aplin-
kybiniu a spal iu“ (labu is 2002: 91). Daba inės lie u ių kalbos g ama iko-
je eiksmažodžių abs ak ų junginiai nag inėjami sky iuje „P ijungiamasis
yšys“, ap a ian objek o, subjek o i aplinkybių aišką (dlkG 2006: 512,
514–515, 517, 519, 526, 555). Veiksmažodiniams junginiams i s an daik-
a a diniais, p iklausomųjų dėmenų eikšmė išlieka panaši.
daba inėje lie u ių kalboje eiksmažodžių abs ak ai dažniausiai suda-
o junginius su kilmininku. Taip y a odėl, kad dauguma lie u ių kalbos
eiksmažodžių – anzi y iniai, o iš jų pada y i daik a a džiai p isijungia
kilmininko linksnį, . y. eiksmažodinio junginio p iklausomojo dėmens
galininkas i s a daik a a dinio junginio kilmininku, plg. pa i in i biudže-
ą – biudže o pa i inimas; naudo i iš eklius – iš eklių naudojimas; ap ibo i
ginkluo ę – ginkluo ės ap ibojimas; paski s y i da bą – da bo paski s ymas.
Taip žymimas iesioginis žodžių junginio objek as.
Taip pa daik a a dinio junginio kilmininku i s a eiksmažodinio jun-
ginio a dininkas, p z.: bend o ės skyla – bend o ių skilimas; da buo ojai
daly auja – da buo ojų daly a imas; kapi alas juda – kapi alo judėjimas; mo-
kes is mažėja – mokesčio mažėjimas; egionai bend ada biauja – egionų ben-
d ada bia imas. Čia kilmininkas u i subjek inę eikšmę, – žymi junginio
eiksmo eikėją.
Jei eiksmažodis aldo kilmininką, ai iš eiksmažodžio pada ius daik-
a a dį linksnis nesikeičia: da bo ieškojimas (ieško i da bo), demok a ijos s o-
ka (s oko i demok a ijos), gy en ojų s ygius (s ig i gy en ojų), mais o ūkumas
( ūk i mais o), mokesčių engimas ( eng i mokesčių), pilie ybės ne ekimas
(ne ek i pilie ybės), siūlymo a sisakymas (a sisaky i siūlymo), eisės nesilaiky-
mas (nesilaiky i eisės). kilmininkas aip pa a ojamas junginiuose, ku ių
2 s aipsnyje nesigilinama į diskusiją dėl sin aksinių yšių ipų (ž . Vaskelai ė 2003: 143–158;
Pake ys 2006: 127–133).
R. VladaRskienė. linksnių a ojimas eiksmažodžių abs ak ų junginiuose
175
pag indiniai dėmenys – daik a a džiai, pada y i iš neigiamų anzi y inių
eiksmažodžių, p z.: a askai os nepa i inimas (nepa i in i a askai os), gink
lų nepla inimas (nepla in i ginklų), mui o ne aikymas (ne aiky i mui o).
Galimi d ip asmybės a ejai, kai neaišku, kokį eikšmės a spal į u i
kilmininkas – objek inį a subjek inį, p z.: mui inės ik inimas – mui inė
ik ina a mui inę ik ina; bend ijos inansa imas – bend ija inansuoja a
bend iją inansuoja.
Veiksmo pa adinimus eiškian ys daik a a džiai suda o junginius su nau-
dininku, kai eiksmažodžiai, iš ku ių ie daik a a džiai pada y i, aldo nau-
dininką: g ąžinimas ga ėjui (g ąžin i ga ėjui), p anešimas spaudai (p aneš i
spaudai), p iklausymas e i o ijai (p iklausy i e i o ijai), p i a imas p ekybai
(p i a i p ekybai), ado a imas a nybai ( ado au i a nybai). naudininku
žymimas objek as. šis linksnis gali bū i a ojamas i okiuose daik a a di-
niuose junginiuose, ku ių pag indinis dėmuo pada y as iš eiksmažodžio,
ne aldančio naudininko linksnio, p z.: paga ba žmogaus eisėms (ge b i žmo-
gaus eises), neapykan a p iešui (neapkęs i p iešo), pa ama šeimai (pa em i šei-
mą), po eikis aplinkai (pa eik i aplinką), žala aplinkai (žalo i aplinką).
su įnagininku eiksmažodžių abs ak ai suda o junginius ais a ejais,
kai a i inkamas eiksmažodis aldo šį linksnį: ap ūpinimas būs u (ap ūpin i
būs u), apsikei imas aliu omis (apsikeis i aliu omis), apsinuodijimas mais u
(apsinuody i mais u), kei imasis da buo ojais (keis is da buo ojais), naudojima-
sis eisėmis (naudo is eisėmis), nusi ylimas sis ema (nusi il i sis ema), pa da-
imas paš u (pa duo i paš u), pasi enkinimas da bu (pasi enkin i da bu), pasi-
ikėjimas als ybe (pasi ikė i als ybe), ėmimasis iš adomis ( em is iš adomis),
sekimas aizdo kame omis (sek i aizdo kame omis). Įnagininkas gali žymė i
objek ą (apsikei imas aliu omis) a ba p iemonę (ženklinimas e ike ėmis).
P iklausomojo dėmens ie ininkas aip pa lieka nepaki ęs eiksmažo-
diniam junginiui i s an daik a a diniu, p z.: a si ikimas da be (a si ik i
da be), daly a imas enginyje (daly au i enginyje), laikymas sandėlyje (lai-
ky i sandėlyje), mig a imas mies e (mig uo i mies e), mokymas da bo ie oje
(moky i da bo ie oje), p isi aikymas mokykloje (p isi aiky i mokykloje), ekla-
ma imas pa duo u ėje ( eklamuo i pa duo u ėje), ik inimas keliuose ( ik in i
keliuose), ūkininka imas kal o ose ie o ėse (ūkininkau i kal o ose ie o ėse).
Vie ininkas u i konk ečios ie os, s i ies, s e os eikšmę.
Veiksmažodžių abs ak ai gali suda y i junginius su p ielinksniais,
išliekančiais kaip i a i inkamame eiksmažodiniame junginyje, p z.: ap-
sauga nuo sukčia imo (apsaugo i nuo sukčia imo), a leidimas nuo bausmės
176
kalBOs kUlTūRa | 83
(a leis i nuo bausmės), da bas p ie kon eje io (di b i p ie kon eje io), ginčas
dėl eismingumo (ginčy is dėl eismingumo), išėjimas į pensiją (išei i į pensiją),
la inimas pagal po eikius (la in i pagal po eikius), pa da imas iš a žy ynių
(pa duo i iš a žy ynių), pasky imas į pa eigas (paski i į pa eigas), pasiski s-
ymas pagal amžių (pasiski s y i pagal amžių), p anešimas apie in es iciją
(p aneš i apie in es iciją).
apibend inan galima pasaky i: dažniausiai eiksmažodžio abs ak as p i-
sijungia kilmininką (juo i s a eiksmažodinio junginio galininkas i a -
dininkas), oks junginys gali u ė i subjek inį, objek inį, o e ais a ejais i
aplinkybinį eikšmės a spal į. Veiksmažodinio junginio objek o naudininkas
daik a a diniame junginyje išlieka nepasikei ęs, be ka ais daik a a dinio
junginio naudininku gali i s i eiksmažodinio junginio galininkas a ki i
linksniai. Vie ininkas lieka nepaki ęs, pap as ai nesikeičia įnagininkas i
p ielinksninės kons ukcijos.
VeiksMaŽOdŽiŲ aBsTRakTŲ ValdyMO dėsninGUMai
kalban apie eiksmažodžių abs ak ų a ojimą, dažnai kyla klausimas: su
kokių linksnių žodžiais juos a o i. Lie u ių kalbos g ama ikoje ašoma,
kad didelė dalis aldymo būdu susijusių daik a a dinių junginių y a iš es-
i iš a i inkamų eiksmažodinių junginių i keičian pag indinio dėmens
o mą p iklausomojo dėmens o ma daugeliu a ejų nekin a, plg.: okš a
mokslo – mokslo oškimas; a sida ė šeimai – a sida imas šeimai; pasip ieši-
no įsakymui – pasip iešinimas įsakymui; ginčijosi su ė ais – ginčas su ė ais.
Tačiau am ik ais a ejais eiksmažodinio i a i inkamo daik a a dinio
junginio p iklausomojo dėmens o ma nesu ampa, pa yzdžiui, eiksma-
žodiniai junginiai suda omi su galininku, o daik a a diniai su kilmininku,
plg.: pjauna medį – medžio pjo imas (lkG 1976: 16). iš okios o muluo ės
lieka neaišku, a ie am ik i a ejai, kai eiksmažodinio i a i inkamo
daik a a dinio junginio p iklausomojo dėmens o ma nesu ampa, y a ik
galininko i imas kilmininku, a gali bū i i ki okių a ejų.
ki i okie a ejai iš yškėja ap a ian eiksmažodinių daik a a džių jun-
ginius su kilmininku, no s čia nepab ėžiamas aldymo pasikei imas i ne-
apibūdinamos sąlygos, kada ai galė ų į yk i, ačiau ai aiškiai ma y i iš
pa eikiamų pa yzdžių. Lie u ių kalbos g ama ikoje ašoma: „kilmininkas
gali eikš i i ne iesioginį eiksmo objek ą, p z.: Bi u ės daina (plg. dainuo-
R. VladaRskienė. linksnių a ojimas eiksmažodžių abs ak ų junginiuose
177
ja apie Bi u ę i daina apie Bi u ę), ka o daina (plg. dainuoja apie ka ą), ė o
padėjėjas (plg. padeda ė ui), au os a s o as (plg. a s o auja au ai), ankų
da bas (plg. di ba ankomis)“ (lkG 1976: 205). Taip pa i objek o naudi-
ninkas gali bū i pasakomas su kai ku iais daik a a džiais, pada y ais iš an-
zi y inių, ečiau ki okių eiksmažodžių, p z.: meilė ė ams, paga ba žmogui,
užuojau a ė ams, dėmesys aikui, neapykan a p iešui (lkG 1976: 206). aplin-
kybinės eikšmės kilmininkas aip pa a si anda ie oj ki okios aiškos: o o
kau ynės, klasės iukšmas, miško ga sai, aplinkos smūgiai. Taigi iš pa eik ų
pa yzdžių ma y i, kad eiksmažodiniai daik a a džiai gali p isijung i ki okių
linksnių nei jų pama iniai žodžiai ik uome , kai jie y a pada y i su ki okia
p iesaga nei -imas (-ymas) a ba galūninės da ybos būdu. Tiesa, Jono Jab
lonskio knygoje Linksniai i p ielinksniai galima as i pa yzdžių, kai eiks-
mažodinius junginius su p ielinksniais a i inka daik a a diniai kilmininko
junginiai, p z.: Jis lipo ada pe o ą, į mies ą ėjo. Jam da ilgai a silieps as
o os lipimas, mies o ėjimas (Jablonskis 1957: 572), ačiau daba inėje a -
osenoje okių pasakymų e a.
Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje eiksmažodinių daik a a džių ga-
limybė p isijung i am ik ų linksnių daik a a džius apibūdin a ap ašan
objek o, subjek o i aplinkybių aišką. Tai galima apibend in i aip: eiks-
mažodinį junginį e čian daik a a diniu, kilmininkas išlieka nepaki ęs, šiuo
linksniu i s a eiksmažodinio junginio galininkas i aip pa gali i s i
ki os o mos (pa yzdžiai pa eik i okie pa ys, kaip i lkG) (dlkG 2006:
512). su naudininko linksniu siejami daik a a džiai, iš es i iš eiksmažodžių,
aldančių naudininką, i iš kai ku ių eiksmažodžių, aldančių ki us links-
nius (dlkG 2006: 514–515). Objek o įnagininką p isijungia daik a a džiai,
iš es i iš eiksmažodžių, siejamų su įnagininku (dlkG 2006: 517), o eiks-
mažodžių abs ak ai p isijungia as pačias aplinkybinių eikšmių žodžių
o mas kaip i a i inkami eiksmažodžiai (dlkG 2006: 555).
PROBleMiniai VeiksMaŽOdŽiŲ aBsTRakTŲ
ValdyMO aTVeJai
Veiksmažodinio junginio sin aksinės ans o macijos į daik a a dinį jungi-
nį p incipą labai aiškiai su o mula o Vi as labu is: „da an abs ak ųjį daik-
a a dį (dažniausiai su p iesaga imas, ymas) iš galininkinio eiksmažodžio,
eikiamąjį dalyką (objek ą) odan is žodis gauna kilmininko linksnį [...].

178
kalBOs kUlTūRa | 83
kai abs ak ųjį daik a a dį da ome iš eiksmažodžio, ku is eikalauja ki ais
linksniais eiškiamo objek o a aplinkybės, nuo okio daik a a džio p iklau-
san is linksnis y a oks pa kaip pama inio eiksmažodžio.“ (1995: 13–14).
iš esmės okio p incipo laikomasi aisan linksnių a ojimą daik a a di-
niuose junginiuose.
kai daik a a dis pada y as ne su p iesaga -imas, ada gali bū i i išlaiky-
as pama inio eiksmažodžio aldymas, i a ojamas kilmininkas, pa yzdžiui,
Eu opos žodyne pa eikiami okie junginiai su žodžiu p ekyba: knygų p ekyba,
meno kū inių p ekyba, ginklų p ekyba, aip pa p ekyba p oduk ais, p ekyba
mo e imis, p ekyba aikais, p ekyba žmonėmis, p ekyba žmonių o ganais. iš
pa yzdžių ma y i, kad įnagininkas dažniau a ojamas, kai objek as y a as-
muo, nes gali bū i neaišku, kokį eikšmės a spal į u ės kilmininkas – sub
jek inį a objek inį. Tačiau ai nė a dėsningumas, ku io g iež ai laikomasi.
Te minų banke pa eikiami e minai p ekyba augalų apsaugos p oduk ais, p e-
kyba laukiniais gy ūnais, no s galė ų bū i i augalų apsaugos p oduk ų p e-
kyba, laukinių gy ūnų p ekyba.
Kalbos pa a imų knygelėse pa eik a nemažai neno minių linksnių a o-
jimo a ejų eiksmažodinių daik a a džių junginiuose, p z.: pasipik inimas
kam, pasi ikėjimas kam, p isi aikymas kam, skundas apie ką, ūpes is apie ką,
a siskai ymas dėl ko, po eikis į ką, į aka į ką, spaudimas į ką, ikėjimas į ką
(kP s1, s2). Tačiau šios klaidos edaguojamoje adminis acinėje kalboje
nebė a labai ak ualios3.
kalban apie eiksmažodžių abs ak ų junginių no miškumą, pi miausia
bū ina pab ėž i ai, kad p oblemų kelia daik a a džių, pada y ų iš ų eiks-
mažodžių, ku ių aldymo aisyklingumas pažeidžiamas, junginiai.
daugiausia aisy as eiksmažodžio a i ik i i iš jo pada y o daik a a džio
a i ikimas aldymas. šio eiksmažodžio junginio aisymo is o ija p aside-
da nuo Jono Jablonskio da bų, ėliau ši naudininko a ojimo klaida mi-
nė a i Vik o o kaman ausko pa eng ame T umpame kalbos ne aisyklingumų
i ba ba izmų žodynėlyje (1928), i Kalbos pa a ėjuje (1939). Taisyklingas
eiksmažodžio a i ik i aldymas nuola p imenamas kalbos no minamuo-
siuose i mokomuosiuose leidiniuose, ši naudininko a ojimo klaida į auk-
a į didžiųjų kalbos klaidų są ašą, pa i in ą Vals ybinės lie u ių kalbos
3 Minė ų junginių a osena ik in a lie u os Respublikos seimo eisės ak ų paieškos bazė-
je – lie u oje engiamuose eisės ak uose i eu opos sąjungos dokumen ų e imuose.
Ras a ik kele as ne aisyklingų junginių pa a ojimo a ejų.
R. VladaRskienė. linksnių a ojimas eiksmažodžių abs ak ų junginiuose
179
komisijos. Tačiau šiuo me u dažniau klys ama a ojan junginį su eiks-
mažodžio abs ak u nei su eiksmažodžiu (plačiau ž . Vlada skienė 2004).
Tai odo i oks a ejis, kai ame pačiame dokumen e a ojamas eiksma-
žodis su galininku, o iš jo pada y as daik a a dis su naudininku: Įs a ymo
p ojek as a i i n k a Vals ybinės kalbos įs a ymo i ki ų eisės no minių ak ų
e i k a l a i m u s . [...] P ojek o a i i k i m a s (= a i ik is) Eu opos žmogaus
eisių i pag indinių lais ių apsaugos kon encijos n u o s a o m s i Eu opos
Sąjungos d o k u m e n a ms (aiškinamasis aš as, 20101007).
Tokie adminis acinei kalbai ypač būdingi pasakymai nuola aisomi,
ačiau, kaip ma y i, is da ebė a ak ualūs. da an daik a a dinį junginį
kyla neaiškumų dėl o, kad eikia pažymė i i eiksmo subjek ą, i objek ą,
o jie abu žymimi kilmininkais. dokumen ų engėjai nep i a ė kalbininkų
siūlymui subjek o kilmininką ašy i p ieš eiksmažodžio abs ak ą, o po jo
objek o kilmininką, oks pasakymas nep igijo dėl g iozdiškumo i nes ilin-
gumo, plg. p ojek o a i ikimas nuos a ų. Tačiau a osenoje įsi i ino ki as
siūly as a ian as a i ik is kam, ku is bu o g indžiamas lie u ių kalbos g a-
ma ikose ap ašy ais a ejais, kai objek o naudininkas gali bū i pasakomas
su kai ku iais daik a a džiais, pada y ais iš galininkinių eiksmažodžių,
ne u inčių p iesagos -imas: ge b i ką, ge bimas ko, be paga ba kam.
ki as a ojimo klausimų kelian is a ejis y a eiksmažodžio abs ak o
a s o a imas junginys. Čia i gi galima sąsaja su ne eik inu eiksmažodžio
a s o au i aldymu, nes ie, kas ne aisyklingai a oja a s o au i ką, gali
pa a o i ne inkamą ko a s o a imas.
Vi o labučio nuomone, jeigu sakoma a s o au i als ybei, ai i a s o a-
imas als ybei. Pasakymas als ybės a s o a imas bū ų inkamas, jeigu bū-
ų kalbama, kad iena als ybė a s o a o kokiai no s als ybių g upei, są-
jungai, bend ijai (labu is 1995: 14). Čia au o ius p imena galimą subjek-
inę kilmininko eikšmę daik a a diniame junginyje, ap a ą g ama ikose.
ki aip mano Vy au as Būda: p ipažindamas, kad a s o a imas dėsningai
eikalauja naudininko, nepeikia i kilmininko Lie u os piliečių eikala imų
a s o a imas (Būda 1996: 15). Tačiau a k eip inas dėmesys į ai, kad pa ei-
sinamas oks kilmininkas, ku į galima sup as i ik kaip u in į objek inį
a spal į, . y. a mes ina d ip asmybės ikimybė.
dokumen uose a ojami i ienokios, i ki okios s uk ū os šio eiks-
mažodžio abs ak o junginiai. ka ais ne ame pačiame sakinyje su daik-
a a džiu a ojamas kilmininkas, o su eiksmažodžio o ma (daly iu) –
180
kalBOs kUlTūRa | 83
naudininkas: Va l s y b ė s a s o a i m o akcinėse bend o ėse i užda o-
siose akcinėse bend o ėse a kos 25 punk e a si ado eikala imas, kad a l s -
y b e i bend o ėje a s o a u j a n y s subjek ai isuo iniame akcininkų su-
si inkime u i iškel i iek kandida ų į s ebė ojų a ybą a aldybą, kad jų skai-
čiaus i s ebė ojų a ybos a aldybos na ių skaičiaus san ykis nebū ų mažesnis
už als ybės u imų akcijų eikiamų balsų dalį (Vals ybės žinios, 200702
03, n . 14524). Tokia a osena pa i ina polinkį su eiksmažodžio abs-
ak u a o i kilmininką, nea siž elgian į eiksmažodžio aldymą, o ka -
u a me ama galimybė, kad junginys dėsningai pasida y as iš ne eik inos
s uk ū os eiksmažodinio junginio.
Junginiuose su žodžiu a s o a imas s a būs eikšmės a spal iai, nes kil-
mininkas gali u ė i i subjek inę, i objek inę apibūdinamąją eikšmę. Tais
a ejais, kai žodžių junginyje s a bu šias eikšmes g iež ai ski i, kilminin-
ku de ė ų žymė i subjek ą (kas a s o auja), o naudininku objek ą (kam
a s o auja), p z.:
Taip pa eikė ų a k eip i dėmesį į m o e ų a s o a i mą spo o sek o iaus ado-
ų pos uose (eu opos komisijos bal oji knyga, 20070711); Mokslo i s udijų ins-
i ucijų a ybų i sena ų sudė ies analizė odo, kad m o e ų a s o a i m a s čia
ženkliai mažesnis negu y ų (Vals ybės žinios, 20080612, n . 672537); no s
objek as nenu odomas, be numanomas, mo e ys a s o auja am ik oms žmonių
g upėms;
Kai ku ių poli inių pa ijų a s o a imas (= A s o a imas kai ku ioms
poli inėms pa ijoms) šioje ins i ucijoje neuž ik ina isų poli inių pa ijų i ki ų poli inių
p ocesų daly ių lygia eisiškumo (aiškinamasis aš as, 20090428); Šiuo me u LRT
Ta yboje nė a numa y as a u i ni ų m a ž u m ų a s o a i m a s (= a s o a imas
au inėms mažumoms) (aiškinamasis aš as, 20070926); nu odan objek ą, kam
a s o aujama, kilmininkas y a d ip asmiškas i ne inkamas.
a ski ai de ė ų ap a i junginį nusikal imas kam. Jis Kalbos pa a imuo-
se peikiamas kaip ne eik inas a o i nusikal imo ūšiai apibūdin i, kai nu-
sikal imo objek as negali bū i eiksmo ad esa as, p z., nusikal imai inansams
aisomi inansiniai nusikal imai. šalia pažymima, kad oks junginys gali
bū i a ojamas, kai nusikal imo objek as sup an amas kaip ad esa as (kP
s1 40). P anas kniūkš a kalbėdamas apie specialiuosius adminis acinės
kalbos po eikius pažymi, kad „nusikal imo pobūdį ( u inį) kodekse pa an-
ku isu nusaky i iena bend a o mule, odėl p aplečiama naudininko
junginio a ojimo s i is, pagal nusikal imą subjek ui (nusikal imas žmogui)
R. VladaRskienė. linksnių a ojimas eiksmažodžių abs ak ų junginiuose
181
aip o muluojamas i ki ų nusikal imų u inys: nusikal imas gam ai (pe ei-
namasis laipsnis) i nusikal imas gy ybei (nusikal imo objek as)“ (kniūkš a
2005: 33–34). Ma y , odėl Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos konsul-
acijų banke pa eisinamas i naudininkas nusikal imai inansams. Junginiai
su naudininku įsi i ino eisės kalboje, pi miausia lie u os Respublikos
baudžiamajame kodekse, p z.: nusikal imai aikui i šeimai; nusikal imai
žmogaus s eika ai; nusikal imai isuomenės saugumui; nusikal imai iešajai
a kai; nusikal imai in elek inei nuosa ybei; nusikal imai inansų sis emai;
nusikal imai ekonomikai i e slo a kai. iš šio kodekso okios o muluo ės
papli o i ki uose eisės ak uose, aip pa okių e minų su naudininku y a
i Eu opos žodyne, p z.: nusikal imas aplinkai; nusikal imas mokesčių a kai;
nusikal imas nuosa ybei; nusikal imas aikai; nusikal imas a p au inei eisei;
nusikal imas als ybės saugumui; nusikal imas žmogiškumui; iesa, čia nusi-
kal imų ūšis eiškiama i būd a džiu: ekonominis nusikal imas, kompiu e i-
nis nusikal imas. naudininkas šiuose daik a a diniuose junginiuose pa eisi-
namas eiksmažodžio aldymo ypa ybėmis.
Reikia p ipažin i, kad eiksmažodžių abs ak ų junginiuose y aujan is
linksnis y a kilmininkas, dėl o ka ais šis linksnis pa a ojamas ie oj ki-
okios aiškos:
įnagininko, p z., geležinkelių susisiekimas (susisiek i geležinkeliais, plg. susisiekimas
geležinkeliais), kelių eismas (ei i keliais, plg. eismas keliais), okiame junginyje iške-
liama apibūdinamoji eikšmė, o yšys su pama iniu eiksmažodžiu pasida o ne oks
s a bus;
p ielinksninės kons ukcijos – pagal analogiją su junginiais gy ybės d audimas,
nuosa ybės d audimas, paskolos d audimas, u o d audimas a si ado i Nelaimingų
a si ikimų d audimo aisyklės (= D audimo nuo nelaimingų a si ikimų aisyk
lės), nea siž elgian į ai, kad šiame junginyje eikia pažymė i ne ai, kas d audžia-
ma, be nuo ko eikia d aus i.
kai žodžių junginys nė a laikomas e minu, eikė ų išlaiky i pama inio
eiksmažodžio aldymą, p z.: In o macijos i pa i ies kei imo-
si (=Kei imosi in o macija i pa i imi) ikslais T anspo o i ene ge ikos ge-
ne alinis di ek o a as nuola engs Eu opos koo dina o ių susi inkimus (eu-
opos komisijos sp endimas, 20090722); Anks esnės egis acijos sa inin-
kas a ba sa ininkai i pa eiškėjas [...] imasi a i inkamų eiksmų, kad susi a -
ų dėl bend o in o macijos naudojimosi (= naudojimosi in o macija)
(specialusis leidimas, 20041230, n . 1, a ybos di ek y a).