84
Kalbos Kul ū a | 83
Vaida BuiVydienė
lie u ių kalbos ins i u as
Jonas Jablonskis –
Juozo DamiJonaičio aDo ėlių
ecenzen as
no s Jono Jablonskio eikla ap a a i išnag inė a į ai iais aspek ais (balči-
konis 1956; Gi denis, Pi očkinas 1977, 1978; idžiūnas 1997 i k .), ačiau
da ūks a da bų, ku iuose jis bū ų plačiau p is a y as kaip mokyklinių
ado ėlių ecenzen as. Šiame s aipsnyje1 ap a iamos penkios Jono Jablons-
kio ecenzijos d iem Juozo Damijonaičio ado ėlio Lie u ių kalbos g ama-
ika. T umpas ado ėlis mokykloms (mokslo p adžiai) leidimams (Damijo-
nai is 1920, 1923), nag inėjama, kokią į aką kalbininkas pada ė ėlesnių
leidimų kalbai i sanda ai. analizei aikomi anali inis ap ašomasis (desk ip-
y inis), lyginamasis i s a is inis me odai.
Pedagoginėje lie u os spaudoje Juozo Damijonaičio (1871–1926) eikla
palygin i nedaug nag inė a, no s šio pedagogo i isuomenės eikėjo da -
bų eikšmę amžininkai sup a o i e ino ( useckas 1926: 93–94; okie-
ai is 1927: 3–9; Pode ys 1931: 95–100). ėliau J. Damijonai is p isimin as
ik an oje XX a. pusėje, minin 100-ąsias mi ies me ines (malėnas 1970:
123–124; Juozapa ičius 1971a: 3, 1971b: 3). Šio amžiaus p adžioje jis ėl
paminė as pe 130-ąsias gimimo me ines (ažubalis 2001a: 11–14, 2001b:
1–3)2. Pab ėž ina, kad J. Damijonai is – ne ik lie u ių kalbos, be i ma-
ema ikos, is o ijos ado ėlių au o ius3. iki šiol plačiau ap a i jo ma ema-
ikos ado ėliai (ažubalis 1997, 2001a, 2001b).
1 s aipsnis pa eng as pagal p anešimą, skai y ą 2010 m. spalio 7 d. a p au inėje Jono Jab-
lonskio kon e encijoje Jonas Jablonskis i bend inės lie u ių kalbos šim me is.
2 a siminimais apie J. Damijonai į spaudoje y a pasidalijusi jo sese s anūkė bi u ė by au ie-
nė (2006: 2). Ga saus pedagogo i ado ėlių au o iaus a das da 1937 m. bu o su eik as
ienai Kauno mokyklai. Šiuo me u jo a du Kaune pa adin a ga ė, eikia 1996 m. įku -
as p i a us bu as-muziejus, p ie šio namo a ideng a memo ialinė len a.
3 lie u ių kalbai moky i p adžios mokykloje ski i šie ado ėliai: ABC. Rašymo i skai ymo
p adžiamokslis ( a šu a, 1906; ečias leidimas 1922), T umpa lie u ių kalbos g ama ika
. bui yDienė. Jonas Jablonskis – Juozo Damijonaičio ado ėlių ecenzen as
85
Kaip minė a, pi mas J. Damijonaičio ado ėlio Lie u ių kalbos g ama i-
ka leidimas bu o išspausdin as 1920 m. Kaune. Jis nebu o naujas o igina-
lus ado ėlis – išnašose nu ody a, kad e minus, daugelį pa yzdžių i pa-
sakymų au o ius ėmė iš Pe o K iaušaičio i ygiškių Jono Lie u ių kalbos
g ama ikos (Damijonai is 1920: 3). ai bu o a naujin as, pa aisy as i papil-
dy as anks esnio J. Damijonaičio ado ėlio T umpa lie u ių kalbos g ama i-
ka (pi mas leidimas 1909 m.) a ian as.
ado ėlis apima isą p adinės mokyklos g ama ikos ku są (Pi moji da-
lis: 1. Žodžio dalys; 2. Daik as, daik o ypa umas i eiksmas. an oji dalis:
3. Kalbos dalys. ečioji dalis: 4. Sin aksė). Kiek ieno sky iaus a ba posky io
g ama ikos aisyklės a apib ėžimai ilius uojami pa ydžiais i papildomi
užduo imis. Pa yzdžiui, an ojo sky iaus (Daik as, daik o ypa umas i eiks-
mas) p adžioje aiškinama, kas y a daik as. nu odomi ma omų i nema omų
daik ų pa yzdžiai: ma omi – akmuo, ka ė, dalgis, nema omi – Die as, p o-
as, meilė. Pa eikiama užduo is iš ašy i i pab auk i „ma omųjų daik ų a -
dus ienu b ūkšneliu, nema omųjų – d iem“ (Damijonai is 1920: 15). Daik-
a a dis, kaip e minas, p is a omas an osios dalies Kalbos dalių sky iuje
( en pa , 19). ado ėlio gale y a ekomenduojamų skai y i knygų są ašas
(11 knygų)4 i klaidų a i aisymai.
Kai pasi odė pi mas J. Damijonaičio g ama ikos leidimas, bu o išspaus-
din os ys J. Jablonskio ecenzijos – 1920 m. leidiniuose Lie u a (Jablons-
kis 1920a) i Š ie imo da bas (Jablonskis 1920b), o 1921 m. – Lie u os
mokykloje5 (Jablonskis 1921). ecenzijose, emdamasis ado ėlio u iniu,
J. Jablonskis glaus ai i aiškiai ap a ė pag indinius ado ėlio sanda os da-
lykus, s a bius dės omajai medžiagai e minus i apib ėžimus. ecenzen as
eigia, kad mokinys u i moky is aiškių, suno min ų e minų i apib ėžimų,
odėl pa eikia me odikos pa a imų (Jablonskis 1920a: 3 [1933: 163]; 1920b:
50 [1933: 176]). nu odoma daug ado ėlio ko ek ū os klaidų.
( ilnius, 1909; 9-as leidimas 1923), Lie u ių kalbos g ama ika. T umpas ado ėlis mokykloms
(mokslo p adžiai) (Kaunas, 1920; 8-as leidimas 1939), Vaikų da želis (skai iniai ii sky iui,
ma ijampolė, 1922). J. Damijonai is pa ašė i me odikos knygą – 1923 m. išėjo jo knygelė
Pa yzdžiai ašybos i sin aksės eikalui (dik an as). Ki i J. Damijonaičio ado ėliai: A i me ikos
ado ėlis ( a šu a, 1–2 d., 1909–1910), A i me ikos užda inynas (ma ijampolė, 1–3 d.,
1922–1923; 12 leidimų), K aš o mokslo skai ymų inkinys (1926–1928, 2 leidimai).
4 nu odomos P. K iaušaičio i ygiškių Jono Lie u ių kalbos g ama ikos, ygiškių Jono Lie-
u ių kalbos sin aksė i Mūsų žodynėlis, Žemai ės aš ai, ande seno pasakos, a i me ikos
eo ija, Va go mokyklai i i ii dalys, Žinynėlis i Žiupsnelis – skai inių knygos.
5 1921 m. Lie u os mokykloje paka ojama a pa i J. Jablonskio ecenzija, ku i p ieš me us
bu o išspausdin a Lie u oje.
86
Kalbos Kul ū a | 83
ypač išsami Lie u oje pe du nume ius išspausdin a ecenzija – J. Jab-
lonskis čia (1920a: 3 [1933: 160–169]) pi miausia ap a ia ado ėlio sanda ą,
pab ėždamas, kad „[g] ama ikos eks as ė a, odosi, sa iškai išdės y as „moks-
lo p adžiai“ ų ado ėlių[6] u inys“. aisy inus J. Damijonaičio ado ėlio
dalykus ecenzen as g upuoja į šešias g upes i kiek ieną g upę ap a ia pa-
eikdamas pa yzdžių. ai: 1) me odikos pa a imai i aisymai – siūloma nuo
pa yzdžių ei i p ie aisyklės a apib ėžimo (Jablonskis 1920a: 2 [1933: 161]);
2) ado ėlio medžiagos pa eikimo me odikos ūkumai – kai ku iuos sin-
aksės dalykus siūloma ap ašy i ado ėlio p adžioje (Jablonskis, en pa );
3) aisyklės i apib ėžimai – ne ikslūs šauksmininko, būd a džio giminės,
p ie eiksmio apibūdinimai (Jablonskis 1920a: 3 [1933: 163]); 4) ado ėlio
sanda a – J. Jablonskio nuomone, ne eikė ų g ama ikos sky iaus apie eiks-
mažodžio ūšis, pasakojamąją kalbą, p ijungiamuosius i sujungiamuosius
sakinius i k ., ačiau eikė ų į auk i ki čia imo p admenis i ašybą (Jab-
lonskis 1920a: 3 [1933: 167]); 5) ne inkami pa yzdžiai i užduo ys – kai
ku ie pa yzdžiai nelabai sup an ami7, o užduo ys pe daug sudė ingos p adžios
mokyklos mokiniams8 (Jablonskis 1920a: 3 [1933: 167–168]); 6) ado ėlio
ko ek ū os klaidų aisymai, p z.: pap auki e – pab auki e, apie kielius – apie
kelius i k . (Jablonskis, en pa ). iš esmės ado ėlio e inimas eigiamas –
ge esnės g ama ikos p adinei mokyklai kol kas nė a, no s obulin i ado ėlį
eikia (Jablonskis 1920a: 3 [1933: 169]).
an as umpas palankus a siliepimas, išspausdin as Š ie imo da be (Jab-
lonskis 1920b), y a anoniminis9, čia paminė as ne ik ado ėlis, be i
pi moji ecenzija: ašoma, kad ado ėlį ecenza ęs i daugelį klaidų su-
minėjęs J. Jablonskis, kad au o ius, ašydamas g ama iką, ėmėsi Pe o
K iaušaičio i ygiškių Jono g ama ika i ygiškių Jono Sin akse10. aigi
[6] u imos gal oje P. K iaušaičio i ygiškių Jono g ama ikos.
7 Plg.: „Ge a mo ė y ui kelią odo“; „Ši dies meilė y a ge iausia moky oja“ (Jablonskis 1920a:
3 [1933: 167]).
8 Plg.: „Pa yzdyj: „už pik + eikia baus i, už ge + pagi i“ (36) – aikai u i k yžiukų ie oje
pa ašy i galūnę; eik abejo i, a jie (p adžios mokiniai) čia mokės be a dę būd a džiui gimi-
nę sugal o i i pa ašy i k yžiukų ie oje a (ne ą).“ (Jablonskis 1920a: 3 [1933: 167–168]).
9 Jablonskio au o ys ė nu ody a Juozo balčikonio suda y uose Jablonskio aš uose (Jablons-
kis 1933).
10 Pi mojo leidimo išnašoje pa eikiamas paaiškinimas: „čia e minus, daugelį pa yzdžių i
šiaip jau pasakymų ėmiau iš P. K iaušaičio i ygiškių Jono „lie u ių kalbos g ama ikos“
(Damijonai is 1920: 3). J. Jablonskis ecenzijoje ašo: „Kas nė da p a ęs a o i g ama ikos
e minus mokslo eikalui, iems galim pa a i šiuo a pu naudo is kaip ik Dam-čio [Da-
mijonaičio] g -ka [g ama ika]“ (Jablonskis 1920a: 50 [1933: 176]).
. bui yDienė. Jonas Jablonskis – Juozo Damijonaičio ado ėlių ecenzen as
87
J. Jablonskiui bu o nekuklu pačiam pasi ašy i. ecenzijos pabaigoje nu-
odomos i kelios pi moje ecenzijoje paminė os klaidos (dėl p ielinksnio
sulig a ojimo i dėl ga so i imo č, kai kin a galūnės). ečioji pub-
likacija apie J. Damijonaičio ado ėlį, kaip minė a, pasi odė 1921 m.
Lie u os mokykloje ( ai da ka ą iš Lie u os pe spausdin a ecenzija) (Jab-
lonskis 1920a).
Po ijų J. Jablonskio ecenzijų 1921 m. pasi odė ki as J. Damijonaičio
g ama ikos leidimas (Damijonai is 1921), 1922 m. – da ienas leidimas,
ačiau be naujų aisymų. 1921 m. leidime pa aisy os ik kai ku ios ko ek-
ū os klaidos, pagal ieną J. Jablonskio pas abą pakeis a būd a džio moky-
mo me odika (ž . 1 len elę). Į ki as pas abas nea siž elg a.
1 len elė. Pi mųjų ijų J. Damijonaičio g ama ikos leidimų ski umai
1920 m.
leidimas
J. Jablonskio pas abos
po pi mo leidimo
1921 m.
leidimas
1922 m.
leidimas
„ ienos aidės
y a didelės, ki os
mažos.“ (Damijo-
nai is 1920: 3)
„čia jau lyg pašykš-
ė a e mino ( aidžių
ūšiai). P. K . i yg.
Jono g ama ikoje am
ik oje ie oje (5) pa-
saky a šiam eikalui
ki aip: „[ ]aidės a o-
jamos didžiosios i
mažosios.“ (Jablonskis
1920a: 3 [1933: 165])
nepakeis a
(Damijonai is
1921: 3)
nepakeis a
(Damijonai-
is 1922: 3)
„būd a džiais a-
diname okius
žodžius, ku ie
eiškia daik ų
ypa umą. būd-
a džiai odo,
koks a ba kokio
būdo y a daik as.
Pa yzdžiai: Ge as
žmogus. Ge a
žmona.“ (Dami-
jonai is 1920: 33)
„J. Damijonai is sa o
ado ėlyje be eik isu
duoda kalbos aisykles
a šiaip jau paaiškini-
mus, po ku ių eina
kalbos pa yzdžiai. Kal-
bos moksle, ypačiai
p adžioje, u ė ų bū i,
odosi, kaip ik a i kš-
čiai.“ (Jablonskis
1920a: 2 [1933: 161])
„Ge as žmogus.
Ge a žmona. (...).
Žodžiais: ge as,
ge a, g ažus, g aži,
medinis, medinė
eiškiame, koki y a
kalbamieji daik ai,
i pažymime kal-
bamųjų daik ų
ypa umą, būdą.“
(Damijonai is
1921: 33)
aip pa
(Damijonai-
is 1922: 33)
88
Kalbos Kul ū a | 83
aigi po pi mųjų ecenzijų J. Damijonaičio ado ėlis kei ėsi labai nedaug.
ai neliko J. Jablonskio nepas ebė a, odėl 1922 m. Lie u oje pasi odė ke -
i a jo ecenzija su daugeliu pas abų iš pi mųjų ecenzijų, apgailes aujan ,
kad au o ius nepasinaudojo anks esniais pa a imais11. ecenzen as iš a di-
ja ne dešim aisy inų dalykų, ap a ų pi mosiose ecenzijose, – pa yzdžiui,
p imena, kad eikė ų kalbė i apie ki į, apie ašybą, eng i kai ku ių pe -
nelyg sudė ingų dalykų i pan., kai ku ias anks esnes pas abas papildo12.
ecenzija baigiama pik oka pas aba, kad au o ius „negi domis nuleidžia
duodamą jam pa a imą“ (Jablonskis 1922: 4 [1933: 275]).
Po ap a osios ecenzijos pasi odžiusiame J. Damijonaičio g ama ikos
leidime (1923)13 jau a siž elg a į daugelį J. Jablonskio pas abų, pakeis a
ado ėlio sanda a. au o ius aisė daugelį dalykų: iš aisy i apib ėžimai,
e minai, mokomosios medžiagos pa eikimo me odika. ado ėlis papil-
dy as naujais apib ėžimais, ašybos aisyklėmis, ki čia imo p admenimis,
iš aisy os i ko ek ū os klaidos (2 len elėje pa eikiama kele as aisymo
pa yzdžių).
Šie leidimai ski iasi ne ik dėl iš aisy ų klaidų. Paki usi ado ėlio sanda-
a, . y. g ama ika suski s y a į du laipsnius (naujasis e minas eikiamas
ie oj dalies). Pa s au o ius išnašose aiškina, kad an ajame laipsnyje „ka -
ojama kai ku ios g ama ikos aisyklės, išei os jau pi majame laipsnyje“ (Da-
mijonai is 1923: 75). aigi ado ėlis apo nuoseklesnis i sis emingesnis.
Pag indinis a naujin o g ama ikos leidimo sanda os ypa umas – moky-
mas koncen ais: plė ojan as pačias emas, gilinan mokinių žinias i
11 Plg.: „P ieš d ejus me us del ši o ado ėlio jau ašiau „lie u oje“ i paskum „lie u os
mokykloje“ ecenziją, pažymėdamas, kas jame aisy ina olesniems leidimams. as ado-
ėlis daugeliu mano nu odymų be gi nepasinaudojo olesniam leidimui. ado ėlio aip
pasielg a, man odosi, be eikalo: da ku ie-ne-ku ie pa aisymai jam y a ik ai eikalingi.“
(Jablonskis 1922: 4 [1933: 273]).
12 Plg.: „ ienoje ie oje (89) pasaky a, jog „p ie eiksmiai, ku ie susida ę iš eiksmažodžių,
adinasi padaly iai“. Pi mojoje sa o ecenzijoje sakiau, jog uo būdu eikė ų i žodžiai
sup an amai, ne egė ai, gulomis adin i padaly iais (?). Kodel au o ius o sa o apib ėžimo,
įdė o į p ie eiksmių sky ių, ligi šiol isai ne aiso? su aikais eikia aiškiai i iksliai kalbė-
i.“ (Jablonskis 1922: 4 [1933: 274]).
13 an aš iniame lape ašoma, kad ai an as leidimas, no s po 1920 m. leidimo (pi mo) da
bu o 1921 i 1922 m. leidimai, ku iuose bu o iš aisy os ko ek ū os klaidos i a siž elg a
į kelias J. Jablonskio ecenzijų pas abas. ėlesnis (1925) g ama ikos leidimas, no s an -
aš ėje adinamas pa aisy u leidimu, be eik niekuo nesiski ia nuo 1923 m. leidimo, ik
20 ekomenduojamų skai y i knygų są ašas papildomas da ke u iomis, iš aisy os i ko-
ek ū os klaidos.
. bui yDienė. Jonas Jablonskis – Juozo Damijonaičio ado ėlių ecenzen as
89
įgūdžius. an oje ado ėlio dalyje ka ojamos kalbos dalys, ačiau jau
sudė ingiau i išsamiau, pa eikiama daugiau eo inių žinių. obulinan
ado ėlio sanda ą, pa ašy a i isai naujų sky ių (p z., E imologijos14), bu-
14 Pi moje ecenzijoje J. Jablonskis ašo: „au o ius sa o ašinio an aš ei a oja žodį „g ama-
ika“, žodžio „e imologija“, odosi, isai nė a ado ėlyje, ų d iejų žodžių eikšmė ado ė-
lyje isai nepaaiškin a; paminė as ik ado ėlio gale sky iaus an aš ei žodis „sin aksė“, be
i jo eikšmė nieku nepaaiškin a.“ (Jablonskis 1920a: 3 [1933: 167]).
2 len elė. Jono Jablonskio pas abos i Juozo Damijonaičio g ama ikos aisymai
Pi mas leidi-
mas (1920)
J. Jablonskio pas abos
po pi mo leidimo
an as leidimas
(1923)
„ ienos aidės
y a didelės, ki-
os mažos.“
(Damijonai is
1920: 3)
„čia jau lyg pašykš ė a e mino
( aidžių ūšiai). P. K . i yg.
Jono g ama ikoje am ik oje
ie oje (5) pasaky a šiam eika-
lui ki aip: „[ ]aidės a ojamos
didžiosios i mažosios.“ (Jab-
lonskis 1920a: 3 [1933: 165])
„Didžiosios i mažosios
aidės. aidės a ojamos
didžiosios i mažosios.“
(Damijonai is 1923: 3)
„linksnį, ku-
iuo eiškiame
šauksmą, adi-
name šauksmi-
ninku, k. a.: o!
aik-e! aik-ai!“
(Damijonai is
1920: 23)
„ ienoje ie oje (23) au o ius
sako, kad „linksnį, ku iuo eiš-
kiame šauksmą, adiname šauks-
mininku, i kad as linksnis, jei
neklys u, a sakąs į klausimą (?) –
o! (…) is del o žodely is „o!“
eks e y a ne sa o ie oje (apa-
čioje, ečioj eilu ėje). P. K . i
yg. Jono g ama ikoje (17) oji
šauksmininko ly is y a pap as-
čiau o muluo a.“ (Jablonskis
1920a: 2 [1933: 165])
Šauksmininkas neį auk-
as į linksnių eilę, ik pa-
ašy a: „mūsų kalboje y a
i ki ų linksnių. Pasaky-
me: „ ylėk, a le!“ žodis
a le šauksmininko ly is,
ku ia nea sakome į klau-
simą, ik k eipiamės į ki-
ą asmenį a ba daik ą. i
šauksmininką dedame į
linksnių eilę.“ (Damijo-
nai is 1923: 22)
„D ibalsis ie
žodžio p adžio-
je ašomas be
„j“, k. a.: ieško-
i, iešmas, ie-
a.“ (Damijo-
nai is 1920: 10)
„ ado ėlyje pasaky a, jog d i-
balsis „ie“ žodžio p adžioje a-
šomas be „j“. be ado ėlyje i-
su ašoma „jie di ba, jiems
duonos eikia“ (su „j“)“. (Jab-
lonskis 1922: 4 [1933: 274])
„D ibalsis ie žodžio p a-
džioje ašomas be „j“
(...). ik ai žodžiuose
jie, jiems, jied i, ašome
ą pačią j, ku ią ašome
i ki ose ų žodžių ly yse
(jų, juos, jais..).“ (Dami-
jonai is 1923: 12)
90
Kalbos Kul ū a | 83
usios dalys i sky iai papildy i (p z., Pi masis laipsnis15, Sin aksės sky-
ius16), pa eik a naujų apib ėžimų (p z., e imologijos, g ama ikos i sin-
aksės) (Damijonai is 1923: 166). a siž elg a į J. Jablonskio pas abas, kad
eikė ų „paminė i žodžio ki į (akcen ą), pamoky i aikus kelių mūsų a-
šybos dalykų [...], paaiškin i jiems, kaip keliami ašan žodžiai iš ienos
eilės galo į ki ą eilę“ (Jablonskis 1921: 108). aigi naujuose leidimuose17
ki čia imo dalykai pa eikiami E imologijos18 sky iuje (An ajame laipsnyje)
(Damijonai is 1923: 74), o žodžių kėlimo a ka ap a iama Ga sų i aidžių
sky iuje (Damijonai is 1923: 14).
Š ie imo da be publikuo a i J. Damijonaičio pa aisy o ado ėlio ecen-
zija (Jablonskis 1926). ecenzija išsami i ilga, ecenzen ui is da lieka
neaišku, ku ioms mokyklos klasėms ši g ama ika ski iama, nes au o ius
nieku apie ai nė a ašęs. Šis klausimas jau bu o ak ualus ecenzuojan
pi muosius g ama ikos leidimus, o ap a ian naują – d iejų „laipsnių“ ( . y.
dalių) – ado ėlio sanda ą, apo da s a besnis. Į e inęs ado ėlio užduo-
is, J. Jablonskis spėja, kad g ama ika ski iama p adinėms klasėms, ačiau
kai ku ios užduo ys (kaip i ekomenduojamos skai y i knygos) labiau ik-
ų aukš esniųjų klasių mokiniams.
minimoje ecenzijoje siūloma da nemažai aisy i i obulin i, p ime-
nama, į ką nebu o a siž elg a anks esnėse ecenzijose, pa yzdžiui, ūks a
ado ėlio u inio. Da siūloma aisy i bend a ies, eiksmažodžio i būd a -
džio apib ėžimus. Dėmesio sulaukė naujai ado ėlyje pa eik i dalykai,
pa yzdžiui, apie ki į J. Jablonskis siūlo p adė i aiškin i anksčiau: „pi ma-
jame laipsnyje au o ius apie ki į nieko nesako. An ajame laipsnyje pažy-
mė a umpai, kas y a ki is i išaiškin as, man odos, skubo ai isų ki čio
(kai inio, dešininio i ies inio) dalykas. apie ki į eikėjo duo i sup a imo,
odos, i pi majame laipsnyje.“ (Jablonskis 1926: 419 [1933: 374]). aip
pa siūloma keis i i pasku iniame sky iuje pa eik ą sin aksės apib ėžimą,
15 Pi mojo laipsnio (plg. pi mo leidimo Pi ma dalis) 3, 4, 5, 6, 7 sky iai, juose nag inėjamos
isos kalbos dalys, pa eikiamas sakinio apib ėžimas i supažindinama su pag indinėmis i
an ininkėmis sakinio dalimis.
16 Papildy a posky iais: su ap iniai sakiniai; P ijungiamieji sakiniai; sujungiamieji sakiniai;
Į e p iniai sakiniai (Damijonai is 1923: 155–162).
17 u ima omeny an as i ečias leidimai, nes ečiasis, no s an aš ėje ašoma, kad ai pa-
aisy as leidimas, nuo an ojo (1923) ski iasi labai nedaug – pa aisy os kai ku ios užduo ys
(Damijonai is 1922: 8), papildy as ekomenduojamų skai y i knygų są ašas i k .
18 J. Damijonai is pa eikia kiek ki okį, nei daba įp as a, e imologijos apib ėžimą: „ oji
g ama ikos dalis, ku i i ia kalbos ga sus i žodžius, adinasi e imologija.“ (Damijonai is
1923: 166).
. bui yDienė. Jonas Jablonskis – Juozo Damijonaičio ado ėlių ecenzen as
91
ku is, jo manymu, pe sudė ingas mokslo p adžiai (Jablonskis 1926: 421
[1933: 376])19.
Deja, ais pačiais me ais, kai bu o išspausdin a pasku inė J. Jablonskio
ecenzija, J. Damijonai is ne ikė ai mi ė. išsamios šios ecenzijos pas abos
liko neišgi s os. ėlesni sep yni J. Damijonaičio g ama ikos leidimai bu-
o aisomi leidėjų pas angomis. analizė odo, kad jų aisy a ik ko ek ū-
os klaidos.
aigi Damijonaičiui gy am esan bu o išleis i penki jo g ama ikos leidi-
mai i pa ašy os penkios J. Jablonskio ecenzijos, ku iose ecenzen as ap a-
ė pi mą i ečią (pa aisy ą) leidimus. išanaliza us isas J. Jablonskio ecen-
zijas, galima eig i, kad iš esmės kalbininkas e ino J. Damijonaičio g ama-
iką, ypač pa aisy ąjį leidimą, ačiau siekė oliau obulin i būsimų g ama ikos
leidimų kokybę. ecenzen ui ūpėjo ne ik kalbos aisyklingumas, aiškumas,
kalbo y os e minų i apib ėžimų ikslumas, be i pedagogikos dalykai.
aPibenD inamosios Pas abos
analizuo ose Jono Jablonskio ecenzijose ap a iami i aisomi šie Juozo
Damijonaičio ado ėlio Lie u ių kalbos g ama ika dalykai:
1) apib ėžimų aisyklingumas, ikslumas i aiškumas a siž elgian į mo-
kinių amžių ( ai suda o 28 p oc.), p z.: „au o iaus eiksmažodžių apib ė-
žimas g ama ikai, man odos, ne inka. Jei „žodžiai, ku ie eiškia daik o
eiksmą“, y a eiksmažodžiai, ad i žodžiai ažia imas, gulėjimas, ašymas
bus eiksmažodžiai. Ši ą kalbos dalį apib ėždami, u ime ikslesni bū i.“
(Jablonskis 1926: 418 [1933: 373]);
2) me odika (12 p oc.) – ap a iami dalykai, susiję su medžiagos dės ymu,
naujų žinių sup a imu i į i inimu a siž elgian į mokinių amžių (plg. 1 i
2 len elių pa yzdžius);
3) ado ėlio sanda a (pa eikiamos pas abos, ko ūks a, ko pe daug
(8 p oc.) – dažniausiai, kaip i me odikos pas abos, siejama su mokinių
amžiumi, s a s oma, a ikslinga moky i kai ku ių dalykų, p z.: „duo i
pi majame mokslo laipsnyje isos aplinkybių ūšys ne eikėjo“ (Jablonskis
1926: 419 [1933: 373]);
4) e minai (3 p oc.) – nu odomi ne aisyklingi e minai i iš aisomi (plg.
1 i 2 len elių pa yzdžius);
19 „ oji (g ama ikos) dalis, ku i aiškina, kaip kada elkiasi a ski i kalbos žodžiai sakiniuose,
adinasi sin aksė.“ (Damijonai is 1923: 166).
92
Kalbos Kul ū a | 83
5) paminimi i ki i ūkumai (3 p oc.) – k i ikuojamos kai ku ios už-
duo ys i pa eik i pa yzdžiai20, no s daugumą g ama ikos pa yzdžių J. Jab-
lonskis e ino kaip pakankamai aisyklingus i inkamus kalbos mokslui
(Jablonskis 1921: 108);
6) daugiausia aisoma ko ek ū os klaidų (46 p oc.) – šiais aisymais
baigiama kiek iena ecenzija (pi moje ecenzijoje nu ody os 28, pasku i-
nėje – 15).
ecenzijose ap a iamus kalbos dalykus J. Jablonskis aiškina glaus ai,
plačiau komen uoja ik okius aisymus, ku ie y a nauji, anks esnėse ecen-
zijose neminė i. ilgiausios i išsamiausios y a pi moji i pasku inė (a nau-
jin o leidimo) ecenzijos. Kai ku iuos dalykus pamini lyg i nekan iai, jei
apie ai bu o pa s ašęs a ba pa eikęs naujai sa o kalbos mokslo knygose.
apsk i ai kalbininkas p ipažįs a, kad J. Damijonaičio g ama ikos kalba aiš-
ki, pap as a i sup an ama (Jablonskis 1922: 4).
sa o kalbinių nuos a ų J. Damijonai is nieku nė a skelbęs, į ecenzijas jis
a sakyda o ik aisydamas sa o ado ėlius, odėl ne isada aišku, kodėl į
ienas ecenzen o pas abas a siž elgė, o į ki as – ne. Galbū ik iš dalies ai
gali paaiškin i 1909 m. p ie T umpos lie u ių kalbos g ama ikos a i aisymų
pa ašy as komen a as, kad ašan šią knygelę jam ūpėję „daugiau pedagogi-
jos eikala imai, negu ilologijos iš edžiojimai“ (Damijonai is 1909: 302).
J. Jablonskio ecenzijų i J. Damijonaičio g ama ikos paka o inių leidi-
mų lyginimas pa odė, kaip obulėjo J. Damijonaičio ado ėliai. Daugybė
J. Jablonskio siūlymų aisy i ado ėlio e minus, apib ėžimus, me odiką i
ado ėlio sanda ą odo, kad uo me u, kai bu o ašomas ado ėlis i lei-
džiami paka o iniai jo leidimai, lie u ių kalbo y os e minija i kalbos
mokymo adicija da ik o ma osi, ačiau gim osios kalbos ado ėliams
J. Jablonskis jau kėlė labai aiškius kalbos aisyklingumo, aiškumo, ikslumo
i ikslingumo eikala imus.
Šal iniai
Damijonai is J. 1909: T umpa lie u ių kalbos g ama ika, Juozapo za adskio
spaus u ė ilniuje.
Damijonai is J. 1920: Lie u ių kalbos g ama ika. T umpas ado ėlis mokykloms
(mokslo p adžiai), Kaunas: lie u os als ybės spaus u ė.
20 ap a damas užduo į, . y. pasaką „a is i a inėlis“ pa ašy i pasakojamąja kalba, J. Jablons-
kis sako, kad „ oks užda inys išsp ęs i sunku bus ne ik ai aikui, silpnam da mokinėliui,
be i jo moky ojui“ (Jablonskis 1921: 108).
