V. Labu is. Jonas Jablonskis i lie u ių spaudos d audimas
19
VITAS LABUTIS
Vilniaus uni e si e as
JONas JabLONsKis
IR LIETUVIŲ SPAUDOS DRAUDIMAS
XIX a. an oje pusėje lie u ių kalba i lie u ybė ken ėjo a p kūjo i
p iekalo – a p nuožmios usi ikacijos i lė os, ačiau jau seniai p asidė-
jusios polonizacijos – lenkinimo i lenkėjimo. Rusi ikacija ypač skaudžiai
smogė į edus lie u ių spaudos d audimą lo yniško pag indo ašmenimis
(1864–1865 m.). Jau iausiai ai išgy eno sub endusi lie u ių š iesuome-
nė, be p iespaudai ienokiu a ki okiu būdu p iešinosi didžioji dalis
lie u ių au os.
Jonui Jablonskiui i gi kliu o o ca inės p iespaudos kūjo smūgių, nes jis
bu o i isuomenininkas. Sa o a siminimuose ai pas ebėjo i An anas Sme-
ona: „Dažnas pasako, kad J. Jablonskis bu ęs ik kalbininkas, kad jam
ne ūpėjusi nei poli ika nei isuomenės gy enimas. Ne iesa. Jam ūpėda o
isa, kas liesda o lie u ių likimą, labiausia, žinoma, jų kalba i aš ai.“
(Sme ona 1930: 43).
Da išsamiau Jono Jablonskio isuomeniškumą apibūdino jo aš ų leidė-
jas Juozas Balčikonis. T umpame J. Jablonskio gy enimo ap ašyme jo pasa-
ky a: „Apdo ano as dideliu i skaisčiu p o u, jis galėjo oli pe ženg i lie u ių
kalbos mokslo sienas i pasižymė i bend am ling is ikos moksle, jei nebū ų
a sis ojusi ske sai kelio ki a jo asmens sa ybė – jo nenugalimas oškimas
a nau i sa o k aš ui, oškimas, kad jo pasiek i mokslo ezul a ai bū ų pa-
sisa in i plačios isuomenės. [...] Jam ūpėjo lygiai isas lie u ių gy enimas:
džiaugda osi sa o au iečių pasiekimais, skaudžiai a jausda o nelaimes, pa s
isu ku galėdamas p isidėda o sa o da bu i dėkle. [...] Ku i kada ik
ė ynė pašaukda o sa o aikus, jis pi mas išgi sda o jos balsą i pi mas
šokda o jai a nau i.“ (Balčikonis 1932: XI).
Galu inai J. Jablonskis apsisp endė paski i sa o gy enimą di b i lie u-
ybės labui i pi miausia ūpin is lie u ių kalba, kai 1881 m., baigęs Ma-
20
KALBOS KULTūRA | 83
ijampolės gimnaziją1, p adėjo s udijuo i Mask os uni e si e e2. Šį pasi yži-
mą ska ino kelios aplinkybės: 1) ak y i nuo anksčiau eikusio Mask os
lie u ių s uden ų, sky usių sa e nuo lenkų, bū elio eikla; 2) lie u ių kalbos
mokslo s a bą ki ų kalbų s udijoms iškėlusių dės y ojų paskai os – F. Ko šo
(g aikų, ėliau i lo ynų kalbos), F. Fo una o o (lyginamoji kalbo y a3, ypač
jo dės omas lie u ių kalbos ku sas; plg. Pi očkinas 1977: 32), V. Mile io
(Ry ų is o ija); 3) Mask ą pasiekusi čia jau lauk a 1883 m. P ūsijoje pasi-
odžiusi nelegali Auš a4. Reikia p isimin i i als ie išką J. Jablonskio kilmę
iš mažiausiai polonizacijos pa eik os Užnemunės pap ūsės, i lie u iškumo
kibi kš is, ku ios jam įs igo da gimnazijos me ais iš susi ikimų su Pe u
K iaučiūnu i Jonu Basana ičiumi.
1864 m. p adė as lie u ių spaudos d audimas5 bu o dangs omas no u
lie u ius a i auk i nuo lenkų, ačiau ca o aldininkams labiausiai ūpėjo
lie u ių au ą asimiliuo i, a ku i esą kažkada bu usią ien isą usų als ybę,
ku ioje kalbė a i ašy a usiškai6. Visą lie u ių usinimo p og amą suda ė
1 Ma ijampolės gimnaziją J. Jablonskis baigė aukso medaliu, įgijęs neblogus klasikinių kalbų
pag indus i neišleidęs iš akių no s i silpnokai dės y o lie u ių kalbos ku so, su eikusio
galimybę gau i Mask os uni e si e o s ipendiją.
2 XIX a. an oje pusėje Mask os uni e si e e s udija o nemažas bū ys būsimų įžymių Lie-
u os isuomenės i mokslo eikėjų – J. Basana ičius, A. Bo y ius, K. G inius, J. Jablons-
kis, P. Mašio as, S. Ma ulai is, V. Pie a is i k .
3 F. Fo una o o i V. Mile io palankumą J. Jablonskiui ik iausiai s ip ino i jų p ieš dešim į
me ų lanky a i ap ašy a Liud ina o šnek a, isai a ima Jablonskio šnek ai (ž . MUI, 1872,
N . 1–4). A odo, F. Fo una o as paska ino J. Jablonskį domė is au osaka i gy ąja kalba.
Su Fo una o u Jablonskis nenu aukė yšių i baigęs uni e si e ą – daugiau kaip 20 me ų.
4 J. Jablonskis uojau p adėjo Auš ai siun inė i ko espondencijas iš Mask os i iš sa o k aš o
žmonių gy enimo (ž . Palionis 1957).
5 Gausi li e a ū a apie spaudos d audimą čia nė nebandoma ap ėp i – paminė ina ik kele-
as au o ių: Ruseckas 1929; Me kys 1978, 1994; Vėb a 1992; Tyla 2004; S aliūnas (sud.)
2004 i k .
6 Spaudos d audimas bu o i iena iš ep esinių p iemonių, ku ių Rusijos aldžia ėmėsi p ieš
lie u ių au ą po 1863 m. sukilimo. Jo malšinimui ado a o g a as M. Mu a jo as, ku is
jau bu o paga sėjęs ko oje su 1830–1831 m. sukilimo daly iais, aplankęs ca ą eikdamas
užda y i Vilniaus uni e si e ą i aka inių gube nijų mokyklose iską dės y i usų kalba
(I inskij, Masionienė i k . (sud.) 1998: 212). Tapusiam Vilniaus gene algube na o iumi,
da usiam pi muosius nu odymus užd aus i lie u ių spaudą lie u iškomis aidėmis M. Mu-
a jo ui k aš as, iš ku io bu o kilęs J. Jablonskis, – Augus a o (Su alkų) gube nija įėjo į
adinamąją Lenkijos ka alys ę – iesiogiai nebu o pa aldus, ačiau M. Mu a jo as išsi ei-
kala o, kad jo po a kiai dėl spaudos d audimo i čia galio ų. Beje, J. Jablonskis nemini
ki ų spaudos d audimo sumany ojų i ykdy ojų, ik „ elionį g a ą Mu a jo ą“. O jų bū a
nemažo bū io: K. Kau manas, I. Ko nilo as, V. Kulinas, S. Mikuckis, N. Miliu inas i k .
(ž . Me kys 1978).
V. Labu is. Jonas Jablonskis i lie u ių spaudos d audimas
21
lie u ių kalbos su a žymas o icialiajame gy enime, mokymo lie u ių kalba
mokyklose užd audimas, lie u iškos spaudos lo ynišku i go išku aidynu
užd audimas i ie oj jų usiškų ašmenų į edimas, Ka alikų bažnyčios pe -
sekiojimas i s ačia ikybės p o ega imas, d audimas lie u iams ka alikams
di b i moky ojais, adminis acijos da buo ojais, o jų ie oj įda binan usų
a sikėlėlius (plg. Tyla 2004: 8). Lie u iškos spaudos lo yniško pag indo aš-
menimis d audimo s a biausi aikiniai bu o elemen o iai i mokyklų ado-
ėliai, maldaknygės, kalendo iai, ki a isuomenei ski a li e a ū a, pe iodinė
spauda. Vėliau išim ys ibo ai p adė os aiky i ik mokslo da bams.
Nuo s udijų laikų J. Jablonskis įsi aukė į ko ą su spaudos d audimo
idėjiniais pama ais, ak y iai daly a o d audžiamojoje spaudoje, ją slėpė,
pla ino, padėjo knygnešiams, a pais ašė libe aliuose Rusijos laik aščiuose
bei žu naluose i pla esniais lie u ybės klausimais. Ta ko a pe smelkė jo is
dešim is pedagoginės i mokslinės eiklos me ų. Ki a e us, ca inės p ie
spaudos po a kiai i aldininkų ep esijos nuola lamdė pa ies J. Jablonskio
gy enimą.
Visą laiką J. Jablonskis neišleido iš akių i polonizacijos po eikio lie u ių
kalbai i pačiai lie u ybei. Būdamas ečio ku so s uden as, 1884 m. usų
legaliajai spaudai pa eikė 5 didelius s aipsnius, ku ių k yp į odo i pa a-
dinimai: „Lie u a i abėcėlė jai“, „Šis as apie Lie u ą“, „Lie u os d asinin-
kų jėga“, „Lie u io balsas (Da apie aidyną)“, „Dėl P. Mu aškos s aipsnio
„Visiškas P ūsų lie u ių a sisky imas nuo lenkų“7. Čia daugiausia g ilde-
namos d i emos: nesėkmingi bandymai aiky i ki ilicą lie u iškiems aš ams
i olesnis polonizacijos pli imas, p ie ku io p isidėjo i nemaža dalis ka a-
likų kunigų.
Pi majame s aipsnyje, polemizuodamas su kažkokiu ponu P. B., ban-
dančiu į odinė i, kad ki ilica lie u iškuose aš uose iš seno a o a i isai
jiems inkan i, J. Jablonskis a me a isus a iamus p. P. B. a gumen us, p i-
mena, kad lie u iai usiškomis aidėmis spausdin ų knygų neapkenčia, ne
jas degina, i aikliai su o muluoja pag indines p iežas is, kodėl lie u iams
os knygos ne inka: 1) lo yniškas aidynas lie u ių aš ijoje a ojamas jau
pe is šim us me ų i jis įaugęs į lie u ių liaudies kūną i k aują; 2) lie u-
ių au a, daugiausia žemdi biai, gana konse a y i i neno omis a sisako
senųjų o mų; 3) naująją abėcėlę pasme kė didelę į aką u in ys ie iniai
7 Pi mieji ke u i s aipsniai paskelb i laik aš yje Современные известия, o penk asis – žu -
nale Русь. (Rem asi A. Pi očkino ų s aipsnių au o ys ės nus a ymu i e imais, pa eik ais
jo suda y ame inkinyje; ž . Pi očkinas 1991: 12–54).
22
KALBOS KULTūRA | 83
kunigai; 4) iso pasaulio li uanis ai a oja lo ynišką abėcėlę spausdindami
lie u iškus eks us; 5) pa s ak as, kad įsaky a spausdin i usiškai, eikia
isiškai p iešingai (Pi očkinas, sud., 1991: 15).
Ponui P. B., i inančiam, jog isi lie u ių kalbos ga sai galį bū i žy-
mimi usiškomis aidėmis, J. Jablonskis siūlo pažiū ė i ben į F. Fo una o-
o i V. Mile io išleis as lie u ių liaudies dainas, ku iose a p usiškų as
kaip ik lo yniškų i ne naujai sugal o ų aidžių i ženklų, ne u inčių a i-
ikmenų usų abėcėlėje. Legaliame Rusijoje leidžiamame laik aš yje J. Jab
lonskis po ą ka ų ci uoja iš P ūsijos a ėjusią Auš ą i pagaliau iesiai pa-
sako: „Rusų planai Lie u oje bank u a o...“8
Baigęs 1885 m. Mask os uni e si e ą, J. Jablonskis ke e ius su puse
me ų sunkiai ieškojo moky ojo ie os Vilniaus, Va šu os i ki ose mokslo
apyga dose. Ypač jį aukė Ma ijampolės gimnazija, ku di bo kele as pa-
žįs amų moky ojų i inspek o iaus pa eigas ėjo šio k aš o žmogus And ius
Bo y ius. Deja, pas a asis, susiki ęs už lie u ybę su sla o ilu di ek o iumi,
nuo ų pačių me ų ugpjūčio 1 d. jau bu o iškel as į Kališą (ž . Ci kulia
1885: 253). J. Jablonskis ku į laiką u ėjo e s is a si ik iniais da bais.
Pe p o ekciją J. Jablonskiui 1889 m. pagaliau pa yko gau i lo ynų i
g aikų kalbų moky ojo ie ą Min aujoje. Čia gy eno i mokėsi nemaža
lie u ių. Jablonskių namai pasida ė ik u lie u ių mokslei ių i š iesuome-
nės židiniu, į ku io eiklą į aukiama isa šeima (Pi očkinas 1977: 73–75;
Lukėnai ėG iciu ienė 2009: 25).
Min aujoje į ai iais būdais i o momis J. Jablonskis di bo lie u ybės
žadin ojo da bą: padėjo įsiku i slap ai „Kūdikio“ d augijai, bend ada bia o
su V. Kudi kos sumany ąja „Li e a iškąja d augija“, padėjo eng i a pininkų
su ažia imus, čia jį aplankyda o i knygnešys Ju gis Bielinis (ž . A ižonis
1921: 532). Ypač p oduk y iai į ai iais slapy a džiais pasi ašinėdamas šiuo
laiko a piu jis bend ada bia o su V. Kudi kos edaguojamu Va pu. A. Pi oč-
kino skaičia imu, 1890–1894 m. J. Jablonskis Va pe paskelbė daugiau kaip
24 s aipsnius (Pi očkinas 1977: 78). Juose s a s y i lie u ių mokyklų i
elemen o ių eikalai, ūkininkams ski ų knygelių ema ika i k . Va pininkai
8 Po keliolikos me ų lie u ių spaudos d audimo be il iškumą i pag indines jo nenusisekimo
p iežas is panašiai ėmė kel i kai ku ie apdai esni Rusijos aldininkai: 1896 m. Va šu os
gene algube na o ius A. Ime e inskis, Kauno gube na o ius S. Suchadolskis, ėliau aip pa
i Vilniaus gene algube na o ius P. S ia opolkasMi skis, o pagaliau, eikiamas sukaup os
in o macijos, i idaus eikalų minis as (beje, apž elgęs isą lie u ių spaudos d audimo
eigą) V. Plė ė (1904). Žinoma, bu o i a kaklių adminis a o ių, gynusių lie u ių spaudos
d audimą (Tyla 2004: 5, 9).
V. Labu is. Jonas Jablonskis i lie u ių spaudos d audimas
23
jau su okė, kad ko ojan su spaudos d audimu i polonizacija eikia ūpin-
is i lie u ių kalbos a ei imi, ad spausdino i bend inei kalbai pama us
klojusius J. Jablonskio da bus, ne i okį didelį g ynai kalbinį jo da bą kaip
Medega sin aksiui.
Plačiai ž elgdamas į lie u ybės eikalus, J. Jablonskis leidosi i į disku-
sijas dėl Lie u os is o ijos. Pakanka paminė i du Va pe skelb us šios s i ies
s aipsnius (ž . Jablonskio aš ai 1932: 13–22, 23–24). Pi majame pab ėžia-
ma, kaip sumažėjęs Vilniuje eng o Rusijos a cheologų kong eso mokslinis
lygis eikalaujan lie u ių i lenkų mokslininkams p anešimus skai y i ik
usų kalba (daugelis šių šalių a cheologų ame kong ese iš iso nedaly a ę).
J. Jablonskis, p imindamas okiečių kalba skai y ą A. Bezzenbe ge io p a-
nešimą, pasako ligi šiolei ak ualią min į: „Kaip smagu, išėjus iš bjau ių
poli ikos landynių, pama y i sa o akimis, jog ik asis mokslas isuome
pasiliek i mokslu.“ (Jablonskio aš ai 1932: 17).
Iš Min aujos J. Jablonskio ašy a kele as laiškų usų mokslininkams – žu -
nalo Живая старина edak o iui V. Lamanskiui, p o . F. Fo una o ui,
A. Šach ma o ui i k . (Pi očkinas, sud., 1985: 205–206). J. Jablonskis užsi-
mena, kad bu o su inkęs apie 1000 lie u ių liaudies dainų i apie 100 pa-
sakų (su ink os au osakos likimas nežinomas). Ki ame laiške Lamanskiui
p imena, kad p ieš 12–15 me ų Mask os uni e si e o p o eso iai F. Ko šas,
F. Fo una o as, V. Mile is bandę suku i lie u ių ilologų d augiją, ku i
sa o da bus bu o numačiusi spausdin i lo yniškomis aidėmis. Deja, d au-
gija nega usi leidimo eik i, nes esą galėjusi žadin i lie u išką sa imonę.
J. Jablonskis 1896 m. eikęs E nog a ijos sky iui s eig i lie u ių i la ių
d augiją, panašią kaip kadaise Mask oje neleis a lie u ių ilologų d augija.
Labai g iež ai J. Jablonskis suk i ika o P. B iance o, laikiusio sa e ašy-
oju, is o iku i publicis u, knygą Очерк древней Литвы и западной России
(išleis ą Vilniuje 1891 m.)9, ku ioje eigiama, jog didžioji dalis lie u ių jau
nuo XIII a. puikiai kalbėję usiškai, bu ę p iėmę usų pap očius i s ačia-
ikių ikėjimą. P. B iance o apyb aiža u ėjusi a s o i Lie u ai p i aiky ą
Rusijos is o ijos ado ėlį, mėginusį į ody i lie u ių i usų au ų bend ys-
9 Pa elo B iance o (jo a das ne Dimi ijus) apyb aižos iš aukas galima as i p ieš kelioli-
ka me ų išleis oje ch es oma ijoje (ž . I inskij, Masionienė i k . 1998: 242–243). P. B ian-
ce as, egis, p e enda o laimė i seniai M. Mu a jo o skelb ą konku są pa ašy i Šiau ės
Vaka ų k aš ui ski ą specialų Rusijos is o ijos ado ėlį. No s bu o pažadė a solidi 1000
ublių p emija, keliolika me ų Mask os uni e si e e s a s y u konku su niekas nesusiža-
ėjo (ž . MUI 1872).

24
KALBOS KULTūRA | 83
ę nuo seniausių laikų, kas ca o poli ikai labai ūpėję. Daugiapusė J. Jab
lonskio eikla, ypač jo į aka jaunimui, a k eipė usų žanda ų akis i jis
bu o iškel as oliau nuo Lie u os – į Taliną (Re elį).
Taline J. Jablonskiui eko iesiogiai pa i i lie u ių spaudos pe sekiojimą
ykdžiusių Rusijos aldininkų ep esijas. Jiems siūlo galas bu o, kai, daug
ku da an k a as, Palangoje pas L. Vaineikį as a nemažai ad esų, a p jų
i J. Jablonskio. Im a k ės i isus lie u ius, u ėjusius yšių su L. Vaineikiu.
1900 m. spalio pabaigoje k a a pada y a i J. Jablonskio bu e. Žanda ai
paėmė isą ank aš inę medžiagą, nemaža knygų. P asidėjo a dymai, Lie-
pojos žanda ų i šininko padėjėjas A. Vonsiackis ėmė ku p i bylą10.
Apie bylos eigą i me amus kal inimus J. Jablonskis gana išsamiai ašė
usų akademikams F. Ko šui, F. Fo una o ui, A. Šachma o ui, žu nalo
Живая старина edak o iui V. Lamanskiui. Iš jų ikėjosi pagalbos. Sa o
laiškuose ap a ė, kokie menki adinamieji daik iniai į odymai. Tai bu ę
juod aščiai d iejų V. Kudi kai ašy ų laiškų, s aipsnio „Apsid audimo d au-
gija nuo pe sekiojimo“ juod aš is, už ašų knygu ė su į ai iomis ilologinė-
mis pas abomis. Baisiausias pasi odęs ienas juod aš is, ku iame bu usi
neg aži azė: „Užuos kokį niekniekį šungal iai, i s eikas dingęs“11. Be o,
iš yškėjo, kad Va pe slapy a džiu Obuolai is pasi ašinėjęs asmuo y a J. Jab
lonskis. Pe a dymus i ašy iniuose pasiaiškinimuose dėl isų kal inimų
J. Jablonskis a kakliai gynėsi, ačiau bu o p i e s as pa eik i p ašymą bū i
a leis as nuo moky ojo da bo.
Ene gingai J. Jablonskį ėmėsi gin i F. Ko šas, ge ai pažinojęs Rygoje
di busį mokslo apyga dos, ku iai p iklausė J. Jablonskis, ku a o ių A. Š a -
cą, ačiau šis, kadaise bu ęs jo lo ynų kalbos dės y ojas, daba J. Jablonskį
laikė nelegalių leidinių kū ėju i pla in oju. Deja, byla pasiekė Pe e bu go
p oku a ū ą, Vidaus eikalų i Teisingumo minis e ijas. Čia J. Jablonskiui
neįs engė padė i nė akademikai. Su ca o žinia jis i g upė ki ų lie u ių
adminis aciniu būdu bu o nubaus i iešąja policijos p iežiū a d ejiem
me ams i em imi. T em ies ie a J. Jablonskis pasi inko Psko ą. No s i
10 P ieš kele ą me ų as pa s A. Vonsiackis daužė Ma ijampolėje „Sie yno“ d augiją. Visa
J. Jablonskiui keliamos bylos eiga y a išsamiai ap a a specialiame A. Pi očkino s aips-
nyje (Pi očkinas 1971: 113–124).
11 Iš 1900 m. g uodžio 7 d. laiško F. Fo una o ui (ž . Pi očkinas, sud., 1985: 105). Šis i ki i
aš iški į odymai apibūdin i i 1901 m. asa io 2 d. laiške V. Lamanskiui, ik čia da iš yš-
kin a, jog as aš elis ašy as audonu ašalu ( en pa , 222–224). Ma y , žanda us as
audonas ašalas isai įsiu ino.
V. Labu is. Jonas Jablonskis i lie u ių spaudos d audimas
25
p islėg as, em yje kalbininkas nenuleido ankų12. Iš Psko o jis Rusijos
mokslų akademijai nusiun ė A. Juškos žodyno pi mojo omo ,,Baigiamąjį
žodį“ (apie 50 p.). Čia, be ki a ko, paminima, kad žmones, pa eikusius
žodynui medžiagos, iš ykus už ašinė ojui, žanda ai ka ais be ce emonijų
išk a yda o (Pi očkinas, sud., 1991: 143). Be o, 1903 m. J. Jablonskis d į-
so pasiųs i Va pui pluoš ą sa o a siminimų – ačiau ik apie aikys ę, mo-
kymąsi, Auš os pasi odymą, Kudi kos a si e imą, be nieko apie da bą
Min aujoje i apie sa o bylą. Tuos a siminimus pasi ašė ypa ingu slapy a -
džiu – „Ki elis Nusmuko“ (Jablonskio aš ai 1932: 69–73).
J. Jablonskiui em is bu o su umpin a i leis a apsigy en i Šiauliuose,
nes a ėjo spaudos d audimo panaikinimas. Da iš Psko o Po ilui Višinskiui
ašy ame laiške J. Jablonskis iš usų spaudos įž elgė okių požymių13.
Lie u ių au os a kaklumas į ai iais būdais ginan lie u iškąją spaudą
(čia nemažas i J. Jablonskio indėlis), usų mokslo žmonių i kai ku ių
aldininkų balsai, kad as d audimas nepasi eisinęs14, isoje Rusijos impe-
ijoje p asidėjęs e oliucinis judėjimas i nepasi enkinimas ka o su Japoni-
ja baig imi – isa ai pagaliau pa eikė Rusijos aldžią i 1904 m. gegužės
7 d. bu o paskelb as ca o įsakymas ą d audimą panaikin i. Apie spaudos
d audimo panaikinimą J. Jablonskis Šiauliuose sužinojo iš laik aščių. O
ca o įsakas uoj pa lie u iškai bu o paskelb as i Vilniaus Š . Mikalojaus
bažnyčioje. Sujaudin i žmonės inko pa ašus padėko i gene algube na o iui
S ia opolkuiMi skiui a ne i ca ui. J. Jablonskis okių padėkų nepalaikė.
12 P. Mašio as y a aikliai pas ebėjęs: „[j]uo ekda o Jablonskiui skaudesnė bausmė, juo paskui
sma kiau imda osi pe auk o da bo“ (Mašio as 1930: 46).
13 Tuo me u žu nale Новое время pa y ęs žu nalis as Se gejus Sy omia niko as, ašęs ne ik
į ai iuose Rusijos, be i užsienio spaudos leidiniuose, paskelbė s aipsnį, nu odan į, kad
aldžia pagaliau susi ūpino lie u iško š i o klausimo sp endimu i kad kuo g eičiau būsiąs
a šauk as d audimas spausdin i „lie u ių i žemaičių knygas lie u ių–lo ynų š i u, uo bus
naudingiau usų eikalui“ (Pi očkinas, sud., 1985: 393).
14 Lie u ių spaudos lie u iškais–lo yniškais ašmenimis eikalai Rusijos impe ijos į ai iose ins-
i ucijose bu o s a s omi daugiau kaip 7 me us: nuo 1896 m. iki 1904 m. p adžios (plg.
Tyla 2004: 10). Bū a i gynusių spaudos d audimą, i su inkančių jį pakeis i iš dalies – leis-
i lo yniškomis aidėmis spausdin i ik elemen o ius, maldaknyges bei kalendo ius, i eika-
la usių ą spaudos d audimą isiškai panaikin i. Įdomu, kad d audimo panaikinimo p ieši-
ninkų daugiausia bū a iš Liaudies š ie imo minis e ijos, o šalininkų – iš Vidaus eikalų
minis e ijos (K. S olmanas, V. Plė ė i k .). Ca as bu o suda ęs specialų komi e ą, ku is
nu a ė panaikin i isus anks esnius Rusijos y iausybės sp endimus i po a kius, „ap ibo-
jusius lie u ių i žemaičių aš iją jos eikaluose; be usiškų ašmenų, leis i a o i lo yniškus
i ki us ašmenis“. Ca as o komi e o nu a imą pa i ino.
26
KALBOS KULTūRA | 83
Jis laišku Po ilą Višinskį pak ie ė uoj pa a ažiuo i į Šiaulius, o ki ą die-
ną jau žadėjo ažiuo i į Vilnių pažiū ė i, ką da o ilniečiai.
Didžiausia š en e J. Jablonskis laikė ą dieną, kai Vilniuje p adė as leis-
i dien aš is Vilniaus žinios. Legalūs lie u iški laik aščiai, kalendo iai, ašo-
mi isiems sup an ama ge a kalba, u ėjo kel i lie u ių sa imonę; be o,
da laukė sunki ko a dėl lie u iškų mokyklų i joms inkamų ado ėlių.
Lie u a da ebebu o Rusijos impe ijos dalis, spaudos cenzū a nedingo,
ebesiplė ojo polonizacija15.
Sunki būklė ypač slėgė mokyklų eikalus. Vilniuje bu o leis a dės y i
lie u ių kalba ijose mokyklose, ačiau aldžia am pinigų nesky ė. Žmo-
nės pa ys lie u ių kalbos eikalui dėjo pinigus, iš ku ių šiokia okia alga
mokė a i į šį da bą kibusiam J. Jablonskiui. P o incijoje bu o da blogiau.
Šiauliuose i Pane ėžyje, kaip 1912 m. J. Jablonskis ašė J. Basana ičiui,
y a ik ai lenkų kalbos moky ojai, o lie u ių kalbos en niekas nemoko.
Lie u ių spaudos a ga imo s a bą Jonas Jablonskis ge ai su okė, ačiau
sup a o i kokių sunkumų da eks pa i i dėl lie u ybės s ip inimo i
lie u ių kalbos eikalų. Jį b anginame kaip bend inės lie u ių kalbos puo-
selė oją, no minamosios mūsų g ama ikos kū ėją, ačiau u ė ume e in-
i i kaip isuomenės eikėją, ko o oją dėl lie u ybės, dėl lie u ių kalbos
eisių.
LITERATūRA
A i ž on is P. 1921: Jablonskis Min aujoj, Re ely, Psko e. – Lie u ių mokykla,
N . 12.
A i ž on is P. 1930: Žodis ki as apie Joną Jablonskį. – Kalba 1 (2), 48–55.
B a l č ikon is J. 1932: T umpas [Jablonskio] gy enimo ap ašymas. – Jablons-
kio aš ai 1, XI–XXX.
B iance P. D. 1891: П. Д. Брянцев. Очерк древней Литвы и запад ной
России. – Русская литература в Литве: XIV–XX в. в., Vilnius: Lie u os
ašy ojų sąjungos leidykla, 1998, 241–243.
C yl o N. I. (sud.) 1866: Н. И. Цылов. Сборник распоряжений графа
Ми хаи ла Николаевича Муравьева. – Русская литература в Литве: XIV–
XX в. в., Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 1998, 213–217.
15 P ieš pa spaudos a ga imą polonizacijos mas ais Lie u oje laiške kun. J. TumuiVaižgan ui
baisėjosi i Ša ijos Ragana (ž . Žėkai ė 1986: 142).
V. Labu is. Jonas Jablonskis i lie u ių spaudos d audimas
27
Ci kulia 1885: Циркуляр по Варшавскому учебному округу, N . 9.
i inskij P., Side a ičius R., Masionienė B., Me ž inskai ė B.
1998: Русская литература в Литве: XIV–XX в. в. Хрестоматия, Vil nius:
Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla.
Jablonskio aš ai 1932: Jablonskio aš ai 1. Visuomenės s aipsniai. Sud. J. Bal-
čikonis, Kaunas.
L i i n s k a i ė D. 2005: Ki ilikos E angelijų ašyba: Lau ynas I inskis i
Jonas K eščinskis. – A chi um Li huanicum 7, 123–138.
Lukėnai ėG iciu ienė E. 2009: Kons ancijos i Jono Jablonskių šeima,
Vilnius: Lie u os nacionalinis muziejus.
M a š i o as P. 1930: Šis as iš Rygiškių Jono sunkaus gy enimo. – Kalba 1 (2),
44–48.
M e k e l is A. 1930: Jonas Jablonskis. – Kalba 1 (2), 7–36.
M e k ys V. 1978: Nelegalioji lie u ių spauda kapi alizmo laiko a piu (ligi 1904 m.),
Vilnius: Mokslas.
Me kys V. 1994: D audžiamosios lie u iškos spaudos kelias 1864–1904 m.,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
MUI 1872: Московскиe университетскиe известия, N . 1–4.
Pa li o n i s J. (sud.) 1957: J. Jablonskis. Rink iniai aš ai 1, Vilnius: Vals ybinė
poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
Peckus V., Viliūnas V. 2005: Ma ijampolės moky ojai, Šiauliai: Saulės
del a.
P i oč ki n a s A. 1971: J. Jablonskio bylos medžiaga. – Kalbo y a 23 (1),
113–125.
P i oč ki na s A. 1977: P ie bend inės kalbos iš akų, Vilnius: Mokslas.
P i oč ki na s A. 1980: Jonas Jablonskis, Kaunas: Š iesa.
P i oč ki na s A. (sud.) 1985: Jono Jablonskio laiškai, Vilnius: Mokslas.
P i oč ki na s A. (sud.) 1991: J. Jablonskis. S aipsniai i laiškai, Vilnius:
Mokslas.
R u s e c k as P. 1929: Spaudos d audimo gadynė, Kaunas: Spaudos ondas.
Sabaliauskas A. 1979: Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija iki 1940 m., Vilnius:
Mokslas.
S m e o n a A. 1930: A siminimų b uožai. – Kalba 1 (2), 37–44.
S a l iū na s D. (sud.) 2004: Raidžių d audimo me ai, Vilnius: Lie u os is o i-
jos ins i u as.
S u b a č i us G. 2006: Kazimie o Lelio i Ipoli o Liu os anskio lie u iškos ki-
ilikos modeliai, 1887–1891. – A chi um Li huanicum 8, 279–316.
Ty la A. 2004: Lie u ių spaudos d audimo panaikinimo byla, Vilnius: Lie u os
is o ijos ins i u as.