Jonas Jablonskis ir lietuvių spaudos draudimas

V. Labu is. Jonas Jablonskis i lie u ių spaudos d audimas 19 VITAS LABUTIS Vilniaus uni e si e as JONas JabLONsKis IR LIETUVIŲ SPAUDOS DRAUDIMAS XIX a. an oje pusėje lie u ių kalba i lie u ybė ken ėjo a p kūjo i p iekalo – a p nuožmios usi ikacijos i lė os, ačiau jau seniai p asidė- jusios polonizacijos – lenkinimo i lenkėjimo. Rusi ikacija ypač skaudžiai smogė į edus lie u ių spaudos d audimą lo yniško pag indo ašmenimis (1864–1865 m.). Jau iausiai ai išgy eno sub endusi lie u ių š iesuome- nė, be p iespaudai ienokiu a ki okiu būdu p iešinosi didžioji dalis lie u ių au os. Jonui Jablonskiui i gi kliu o o ca inės p iespaudos kūjo smūgių, nes jis bu o i isuomenininkas. Sa o a siminimuose ai pas ebėjo i An anas Sme- ona: „Dažnas pasako, kad J. Jablonskis bu ęs ik kalbininkas, kad jam ne ūpėjusi nei poli ika nei isuomenės gy enimas. Ne iesa. Jam ūpėda o isa, kas liesda o lie u ių likimą, labiausia, žinoma, jų kalba i aš ai.“ (Sme ona 1930: 43). Da išsamiau Jono Jablonskio isuomeniškumą apibūdino jo aš ų leidė- jas Juozas Balčikonis. T umpame J. Jablonskio gy enimo ap ašyme jo pasa- ky a: „Apdo ano as dideliu i skaisčiu p o u, jis galėjo oli pe ženg i lie u ių kalbos mokslo sienas i pasižymė i bend am ling is ikos moksle, jei nebū ų a sis ojusi ske sai kelio ki a jo asmens sa ybė – jo nenugalimas oškimas a nau i sa o k aš ui, oškimas, kad jo pasiek i mokslo ezul a ai bū ų pa- sisa in i plačios isuomenės. [...] Jam ūpėjo lygiai isas lie u ių gy enimas: džiaugda osi sa o au iečių pasiekimais, skaudžiai a jausda o nelaimes, pa s isu ku galėdamas p isidėda o sa o da bu i dėkle. [...] Ku i kada ik ė ynė pašaukda o sa o aikus, jis pi mas išgi sda o jos balsą i pi mas šokda o jai a nau i.“ (Balčikonis 1932: XI). Galu inai J. Jablonskis apsisp endė paski i sa o gy enimą di b i lie u- ybės labui i pi miausia ūpin is lie u ių kalba, kai 1881 m., baigęs Ma- 20 KALBOS KULTūRA | 83 ijampolės gimnaziją1, p adėjo s udijuo i Mask os uni e si e e2. Šį pasi yži- mą ska ino kelios aplinkybės: 1) ak y i nuo anksčiau eikusio Mask os lie u ių s uden ų, sky usių sa e nuo lenkų, bū elio eikla; 2) lie u ių kalbos mokslo s a bą ki ų kalbų s udijoms iškėlusių dės y ojų paskai os – F. Ko šo (g aikų, ėliau i lo ynų kalbos), F. Fo una o o (lyginamoji kalbo y a3, ypač jo dės omas lie u ių kalbos ku sas; plg. Pi očkinas 1977: 32), V. Mile io (Ry ų is o ija); 3) Mask ą pasiekusi čia jau lauk a 1883 m. P ūsijoje pasi- odžiusi nelegali Auš a4. Reikia p isimin i i als ie išką J. Jablonskio kilmę iš mažiausiai polonizacijos pa eik os Užnemunės pap ūsės, i lie u iškumo kibi kš is, ku ios jam įs igo da gimnazijos me ais iš susi ikimų su Pe u K iaučiūnu i Jonu Basana ičiumi. 1864 m. p adė as lie u ių spaudos d audimas5 bu o dangs omas no u lie u ius a i auk i nuo lenkų, ačiau ca o aldininkams labiausiai ūpėjo lie u ių au ą asimiliuo i, a ku i esą kažkada bu usią ien isą usų als ybę, ku ioje kalbė a i ašy a usiškai6. Visą lie u ių usinimo p og amą suda ė 1 Ma ijampolės gimnaziją J. Jablonskis baigė aukso medaliu, įgijęs neblogus klasikinių kalbų pag indus i neišleidęs iš akių no s i silpnokai dės y o lie u ių kalbos ku so, su eikusio galimybę gau i Mask os uni e si e o s ipendiją. 2 XIX a. an oje pusėje Mask os uni e si e e s udija o nemažas bū ys būsimų įžymių Lie- u os isuomenės i mokslo eikėjų – J. Basana ičius, A. Bo y ius, K. G inius, J. Jablons- kis, P. Mašio as, S. Ma ulai is, V. Pie a is i k . 3 F. Fo una o o i V. Mile io palankumą J. Jablonskiui ik iausiai s ip ino i jų p ieš dešim į me ų lanky a i ap ašy a Liud ina o šnek a, isai a ima Jablonskio šnek ai (ž . MUI, 1872, N . 1–4). A odo, F. Fo una o as paska ino J. Jablonskį domė is au osaka i gy ąja kalba. Su Fo una o u Jablonskis nenu aukė yšių i baigęs uni e si e ą – daugiau kaip 20 me ų. 4 J. Jablonskis uojau p adėjo Auš ai siun inė i ko espondencijas iš Mask os i iš sa o k aš o žmonių gy enimo (ž . Palionis 1957). 5 Gausi li e a ū a apie spaudos d audimą čia nė nebandoma ap ėp i – paminė ina ik kele- as au o ių: Ruseckas 1929; Me kys 1978, 1994; Vėb a 1992; Tyla 2004; S aliūnas (sud.) 2004 i k . 6 Spaudos d audimas bu o i iena iš ep esinių p iemonių, ku ių Rusijos aldžia ėmėsi p ieš lie u ių au ą po 1863 m. sukilimo. Jo malšinimui ado a o g a as M. Mu a jo as, ku is jau bu o paga sėjęs ko oje su 1830–1831 m. sukilimo daly iais, aplankęs ca ą eikdamas užda y i Vilniaus uni e si e ą i aka inių gube nijų mokyklose iską dės y i usų kalba (I inskij, Masionienė i k . (sud.) 1998: 212). Tapusiam Vilniaus gene algube na o iumi, da usiam pi muosius nu odymus užd aus i lie u ių spaudą lie u iškomis aidėmis M. Mu- a jo ui k aš as, iš ku io bu o kilęs J. Jablonskis, – Augus a o (Su alkų) gube nija įėjo į adinamąją Lenkijos ka alys ę – iesiogiai nebu o pa aldus, ačiau M. Mu a jo as išsi ei- kala o, kad jo po a kiai dėl spaudos d audimo i čia galio ų. Beje, J. Jablonskis nemini ki ų spaudos d audimo sumany ojų i ykdy ojų, ik „ elionį g a ą Mu a jo ą“. O jų bū a nemažo bū io: K. Kau manas, I. Ko nilo as, V. Kulinas, S. Mikuckis, N. Miliu inas i k . (ž . Me kys 1978). V. Labu is. Jonas Jablonskis i lie u ių spaudos d audimas 21 lie u ių kalbos su a žymas o icialiajame gy enime, mokymo lie u ių kalba mokyklose užd audimas, lie u iškos spaudos lo ynišku i go išku aidynu užd audimas i ie oj jų usiškų ašmenų į edimas, Ka alikų bažnyčios pe - sekiojimas i s ačia ikybės p o ega imas, d audimas lie u iams ka alikams di b i moky ojais, adminis acijos da buo ojais, o jų ie oj įda binan usų a sikėlėlius (plg. Tyla 2004: 8). Lie u iškos spaudos lo yniško pag indo aš- menimis d audimo s a biausi aikiniai bu o elemen o iai i mokyklų ado- ėliai, maldaknygės, kalendo iai, ki a isuomenei ski a li e a ū a, pe iodinė spauda. Vėliau išim ys ibo ai p adė os aiky i ik mokslo da bams. Nuo s udijų laikų J. Jablonskis įsi aukė į ko ą su spaudos d audimo idėjiniais pama ais, ak y iai daly a o d audžiamojoje spaudoje, ją slėpė, pla ino, padėjo knygnešiams, a pais ašė libe aliuose Rusijos laik aščiuose bei žu naluose i pla esniais lie u ybės klausimais. Ta ko a pe smelkė jo is dešim is pedagoginės i mokslinės eiklos me ų. Ki a e us, ca inės p ie spaudos po a kiai i aldininkų ep esijos nuola lamdė pa ies J. Jablonskio gy enimą. Visą laiką J. Jablonskis neišleido iš akių i polonizacijos po eikio lie u ių kalbai i pačiai lie u ybei. Būdamas ečio ku so s uden as, 1884 m. usų legaliajai spaudai pa eikė 5 didelius s aipsnius, ku ių k yp į odo i pa a- dinimai: „Lie u a i abėcėlė jai“, „Šis as apie Lie u ą“, „Lie u os d asinin- kų jėga“, „Lie u io balsas (Da apie aidyną)“, „Dėl P. Mu aškos s aipsnio „Visiškas P ūsų lie u ių a sisky imas nuo lenkų“7. Čia daugiausia g ilde- namos d i emos: nesėkmingi bandymai aiky i ki ilicą lie u iškiems aš ams i olesnis polonizacijos pli imas, p ie ku io p isidėjo i nemaža dalis ka a- likų kunigų. Pi majame s aipsnyje, polemizuodamas su kažkokiu ponu P. B., ban- dančiu į odinė i, kad ki ilica lie u iškuose aš uose iš seno a o a i isai jiems inkan i, J. Jablonskis a me a isus a iamus p. P. B. a gumen us, p i- mena, kad lie u iai usiškomis aidėmis spausdin ų knygų neapkenčia, ne jas degina, i aikliai su o muluoja pag indines p iežas is, kodėl lie u iams os knygos ne inka: 1) lo yniškas aidynas lie u ių aš ijoje a ojamas jau pe is šim us me ų i jis įaugęs į lie u ių liaudies kūną i k aują; 2) lie u- ių au a, daugiausia žemdi biai, gana konse a y i i neno omis a sisako senųjų o mų; 3) naująją abėcėlę pasme kė didelę į aką u in ys ie iniai 7 Pi mieji ke u i s aipsniai paskelb i laik aš yje Современные известия, o penk asis – žu - nale Русь. (Rem asi A. Pi očkino ų s aipsnių au o ys ės nus a ymu i e imais, pa eik ais jo suda y ame inkinyje; ž . Pi očkinas 1991: 12–54). 22 KALBOS KULTūRA | 83 kunigai; 4) iso pasaulio li uanis ai a oja lo ynišką abėcėlę spausdindami lie u iškus eks us; 5) pa s ak as, kad įsaky a spausdin i usiškai, eikia isiškai p iešingai (Pi očkinas, sud., 1991: 15). Ponui P. B., i inančiam, jog isi lie u ių kalbos ga sai galį bū i žy- mimi usiškomis aidėmis, J. Jablonskis siūlo pažiū ė i ben į F. Fo una o- o i V. Mile io išleis as lie u ių liaudies dainas, ku iose a p usiškų as kaip ik lo yniškų i ne naujai sugal o ų aidžių i ženklų, ne u inčių a i- ikmenų usų abėcėlėje. Legaliame Rusijoje leidžiamame laik aš yje J. Jab lonskis po ą ka ų ci uoja iš P ūsijos a ėjusią Auš ą i pagaliau iesiai pa- sako: „Rusų planai Lie u oje bank u a o...“8 Baigęs 1885 m. Mask os uni e si e ą, J. Jablonskis ke e ius su puse me ų sunkiai ieškojo moky ojo ie os Vilniaus, Va šu os i ki ose mokslo apyga dose. Ypač jį aukė Ma ijampolės gimnazija, ku di bo kele as pa- žįs amų moky ojų i inspek o iaus pa eigas ėjo šio k aš o žmogus And ius Bo y ius. Deja, pas a asis, susiki ęs už lie u ybę su sla o ilu di ek o iumi, nuo ų pačių me ų ugpjūčio 1 d. jau bu o iškel as į Kališą (ž . Ci kulia 1885: 253). J. Jablonskis ku į laiką u ėjo e s is a si ik iniais da bais. Pe p o ekciją J. Jablonskiui 1889 m. pagaliau pa yko gau i lo ynų i g aikų kalbų moky ojo ie ą Min aujoje. Čia gy eno i mokėsi nemaža lie u ių. Jablonskių namai pasida ė ik u lie u ių mokslei ių i š iesuome- nės židiniu, į ku io eiklą į aukiama isa šeima (Pi očkinas 1977: 73–75; Lukėnai ėG iciu ienė 2009: 25). Min aujoje į ai iais būdais i o momis J. Jablonskis di bo lie u ybės žadin ojo da bą: padėjo įsiku i slap ai „Kūdikio“ d augijai, bend ada bia o su V. Kudi kos sumany ąja „Li e a iškąja d augija“, padėjo eng i a pininkų su ažia imus, čia jį aplankyda o i knygnešys Ju gis Bielinis (ž . A ižonis 1921: 532). Ypač p oduk y iai į ai iais slapy a džiais pasi ašinėdamas šiuo laiko a piu jis bend ada bia o su V. Kudi kos edaguojamu Va pu. A. Pi oč- kino skaičia imu, 1890–1894 m. J. Jablonskis Va pe paskelbė daugiau kaip 24 s aipsnius (Pi očkinas 1977: 78). Juose s a s y i lie u ių mokyklų i elemen o ių eikalai, ūkininkams ski ų knygelių ema ika i k . Va pininkai 8 Po keliolikos me ų lie u ių spaudos d audimo be il iškumą i pag indines jo nenusisekimo p iežas is panašiai ėmė kel i kai ku ie apdai esni Rusijos aldininkai: 1896 m. Va šu os gene algube na o ius A. Ime e inskis, Kauno gube na o ius S. Suchadolskis, ėliau aip pa i Vilniaus gene algube na o ius P. S ia opolkasMi skis, o pagaliau, eikiamas sukaup os in o macijos, i idaus eikalų minis as (beje, apž elgęs isą lie u ių spaudos d audimo eigą) V. Plė ė (1904). Žinoma, bu o i a kaklių adminis a o ių, gynusių lie u ių spaudos d audimą (Tyla 2004: 5, 9). V. Labu is. Jonas Jablonskis i lie u ių spaudos d audimas 23 jau su okė, kad ko ojan su spaudos d audimu i polonizacija eikia ūpin- is i lie u ių kalbos a ei imi, ad spausdino i bend inei kalbai pama us klojusius J. Jablonskio da bus, ne i okį didelį g ynai kalbinį jo da bą kaip Medega sin aksiui. Plačiai ž elgdamas į lie u ybės eikalus, J. Jablonskis leidosi i į disku- sijas dėl Lie u os is o ijos. Pakanka paminė i du Va pe skelb us šios s i ies s aipsnius (ž . Jablonskio aš ai 1932: 13–22, 23–24). Pi majame pab ėžia- ma, kaip sumažėjęs Vilniuje eng o Rusijos a cheologų kong eso mokslinis lygis eikalaujan lie u ių i lenkų mokslininkams p anešimus skai y i ik usų kalba (daugelis šių šalių a cheologų ame kong ese iš iso nedaly a ę). J. Jablonskis, p imindamas okiečių kalba skai y ą A. Bezzenbe ge io p a- nešimą, pasako ligi šiolei ak ualią min į: „Kaip smagu, išėjus iš bjau ių poli ikos landynių, pama y i sa o akimis, jog ik asis mokslas isuome pasiliek i mokslu.“ (Jablonskio aš ai 1932: 17). Iš Min aujos J. Jablonskio ašy a kele as laiškų usų mokslininkams – žu - nalo Живая старина edak o iui V. Lamanskiui, p o . F. Fo una o ui, A. Šach ma o ui i k . (Pi očkinas, sud., 1985: 205–206). J. Jablonskis užsi- mena, kad bu o su inkęs apie 1000 lie u ių liaudies dainų i apie 100 pa- sakų (su ink os au osakos likimas nežinomas). Ki ame laiške Lamanskiui p imena, kad p ieš 12–15 me ų Mask os uni e si e o p o eso iai F. Ko šas, F. Fo una o as, V. Mile is bandę suku i lie u ių ilologų d augiją, ku i sa o da bus bu o numačiusi spausdin i lo yniškomis aidėmis. Deja, d au- gija nega usi leidimo eik i, nes esą galėjusi žadin i lie u išką sa imonę. J. Jablonskis 1896 m. eikęs E nog a ijos sky iui s eig i lie u ių i la ių d augiją, panašią kaip kadaise Mask oje neleis a lie u ių ilologų d augija. Labai g iež ai J. Jablonskis suk i ika o P. B iance o, laikiusio sa e ašy- oju, is o iku i publicis u, knygą Очерк древней Литвы и западной России (išleis ą Vilniuje 1891 m.)9, ku ioje eigiama, jog didžioji dalis lie u ių jau nuo XIII a. puikiai kalbėję usiškai, bu ę p iėmę usų pap očius i s ačia- ikių ikėjimą. P. B iance o apyb aiža u ėjusi a s o i Lie u ai p i aiky ą Rusijos is o ijos ado ėlį, mėginusį į ody i lie u ių i usų au ų bend ys- 9 Pa elo B iance o (jo a das ne Dimi ijus) apyb aižos iš aukas galima as i p ieš kelioli- ka me ų išleis oje ch es oma ijoje (ž . I inskij, Masionienė i k . 1998: 242–243). P. B ian- ce as, egis, p e enda o laimė i seniai M. Mu a jo o skelb ą konku są pa ašy i Šiau ės Vaka ų k aš ui ski ą specialų Rusijos is o ijos ado ėlį. No s bu o pažadė a solidi 1000 ublių p emija, keliolika me ų Mask os uni e si e e s a s y u konku su niekas nesusiža- ėjo (ž . MUI 1872). 24 KALBOS KULTūRA | 83 ę nuo seniausių laikų, kas ca o poli ikai labai ūpėję. Daugiapusė J. Jab lonskio eikla, ypač jo į aka jaunimui, a k eipė usų žanda ų akis i jis bu o iškel as oliau nuo Lie u os – į Taliną (Re elį). Taline J. Jablonskiui eko iesiogiai pa i i lie u ių spaudos pe sekiojimą ykdžiusių Rusijos aldininkų ep esijas. Jiems siūlo galas bu o, kai, daug ku da an k a as, Palangoje pas L. Vaineikį as a nemažai ad esų, a p jų i J. Jablonskio. Im a k ės i isus lie u ius, u ėjusius yšių su L. Vaineikiu. 1900 m. spalio pabaigoje k a a pada y a i J. Jablonskio bu e. Žanda ai paėmė isą ank aš inę medžiagą, nemaža knygų. P asidėjo a dymai, Lie- pojos žanda ų i šininko padėjėjas A. Vonsiackis ėmė ku p i bylą10. Apie bylos eigą i me amus kal inimus J. Jablonskis gana išsamiai ašė usų akademikams F. Ko šui, F. Fo una o ui, A. Šachma o ui, žu nalo Живая старина edak o iui V. Lamanskiui. Iš jų ikėjosi pagalbos. Sa o laiškuose ap a ė, kokie menki adinamieji daik iniai į odymai. Tai bu ę juod aščiai d iejų V. Kudi kai ašy ų laiškų, s aipsnio „Apsid audimo d au- gija nuo pe sekiojimo“ juod aš is, už ašų knygu ė su į ai iomis ilologinė- mis pas abomis. Baisiausias pasi odęs ienas juod aš is, ku iame bu usi neg aži azė: „Užuos kokį niekniekį šungal iai, i s eikas dingęs“11. Be o, iš yškėjo, kad Va pe slapy a džiu Obuolai is pasi ašinėjęs asmuo y a J. Jab lonskis. Pe a dymus i ašy iniuose pasiaiškinimuose dėl isų kal inimų J. Jablonskis a kakliai gynėsi, ačiau bu o p i e s as pa eik i p ašymą bū i a leis as nuo moky ojo da bo. Ene gingai J. Jablonskį ėmėsi gin i F. Ko šas, ge ai pažinojęs Rygoje di busį mokslo apyga dos, ku iai p iklausė J. Jablonskis, ku a o ių A. Š a - cą, ačiau šis, kadaise bu ęs jo lo ynų kalbos dės y ojas, daba J. Jablonskį laikė nelegalių leidinių kū ėju i pla in oju. Deja, byla pasiekė Pe e bu go p oku a ū ą, Vidaus eikalų i Teisingumo minis e ijas. Čia J. Jablonskiui neįs engė padė i nė akademikai. Su ca o žinia jis i g upė ki ų lie u ių adminis aciniu būdu bu o nubaus i iešąja policijos p iežiū a d ejiem me ams i em imi. T em ies ie a J. Jablonskis pasi inko Psko ą. No s i 10 P ieš kele ą me ų as pa s A. Vonsiackis daužė Ma ijampolėje „Sie yno“ d augiją. Visa J. Jablonskiui keliamos bylos eiga y a išsamiai ap a a specialiame A. Pi očkino s aips- nyje (Pi očkinas 1971: 113–124). 11 Iš 1900 m. g uodžio 7 d. laiško F. Fo una o ui (ž . Pi očkinas, sud., 1985: 105). Šis i ki i aš iški į odymai apibūdin i i 1901 m. asa io 2 d. laiške V. Lamanskiui, ik čia da iš yš- kin a, jog as aš elis ašy as audonu ašalu ( en pa , 222–224). Ma y , žanda us as audonas ašalas isai įsiu ino. V. Labu is. Jonas Jablonskis i lie u ių spaudos d audimas 25 p islėg as, em yje kalbininkas nenuleido ankų12. Iš Psko o jis Rusijos mokslų akademijai nusiun ė A. Juškos žodyno pi mojo omo ,,Baigiamąjį žodį“ (apie 50 p.). Čia, be ki a ko, paminima, kad žmones, pa eikusius žodynui medžiagos, iš ykus už ašinė ojui, žanda ai ka ais be ce emonijų išk a yda o (Pi očkinas, sud., 1991: 143). Be o, 1903 m. J. Jablonskis d į- so pasiųs i Va pui pluoš ą sa o a siminimų – ačiau ik apie aikys ę, mo- kymąsi, Auš os pasi odymą, Kudi kos a si e imą, be nieko apie da bą Min aujoje i apie sa o bylą. Tuos a siminimus pasi ašė ypa ingu slapy a - džiu – „Ki elis Nusmuko“ (Jablonskio aš ai 1932: 69–73). J. Jablonskiui em is bu o su umpin a i leis a apsigy en i Šiauliuose, nes a ėjo spaudos d audimo panaikinimas. Da iš Psko o Po ilui Višinskiui ašy ame laiške J. Jablonskis iš usų spaudos įž elgė okių požymių13. Lie u ių au os a kaklumas į ai iais būdais ginan lie u iškąją spaudą (čia nemažas i J. Jablonskio indėlis), usų mokslo žmonių i kai ku ių aldininkų balsai, kad as d audimas nepasi eisinęs14, isoje Rusijos impe- ijoje p asidėjęs e oliucinis judėjimas i nepasi enkinimas ka o su Japoni- ja baig imi – isa ai pagaliau pa eikė Rusijos aldžią i 1904 m. gegužės 7 d. bu o paskelb as ca o įsakymas ą d audimą panaikin i. Apie spaudos d audimo panaikinimą J. Jablonskis Šiauliuose sužinojo iš laik aščių. O ca o įsakas uoj pa lie u iškai bu o paskelb as i Vilniaus Š . Mikalojaus bažnyčioje. Sujaudin i žmonės inko pa ašus padėko i gene algube na o iui S ia opolkuiMi skiui a ne i ca ui. J. Jablonskis okių padėkų nepalaikė. 12 P. Mašio as y a aikliai pas ebėjęs: „[j]uo ekda o Jablonskiui skaudesnė bausmė, juo paskui sma kiau imda osi pe auk o da bo“ (Mašio as 1930: 46). 13 Tuo me u žu nale Новое время pa y ęs žu nalis as Se gejus Sy omia niko as, ašęs ne ik į ai iuose Rusijos, be i užsienio spaudos leidiniuose, paskelbė s aipsnį, nu odan į, kad aldžia pagaliau susi ūpino lie u iško š i o klausimo sp endimu i kad kuo g eičiau būsiąs a šauk as d audimas spausdin i „lie u ių i žemaičių knygas lie u ių–lo ynų š i u, uo bus naudingiau usų eikalui“ (Pi očkinas, sud., 1985: 393). 14 Lie u ių spaudos lie u iškais–lo yniškais ašmenimis eikalai Rusijos impe ijos į ai iose ins- i ucijose bu o s a s omi daugiau kaip 7 me us: nuo 1896 m. iki 1904 m. p adžios (plg. Tyla 2004: 10). Bū a i gynusių spaudos d audimą, i su inkančių jį pakeis i iš dalies – leis- i lo yniškomis aidėmis spausdin i ik elemen o ius, maldaknyges bei kalendo ius, i eika- la usių ą spaudos d audimą isiškai panaikin i. Įdomu, kad d audimo panaikinimo p ieši- ninkų daugiausia bū a iš Liaudies š ie imo minis e ijos, o šalininkų – iš Vidaus eikalų minis e ijos (K. S olmanas, V. Plė ė i k .). Ca as bu o suda ęs specialų komi e ą, ku is nu a ė panaikin i isus anks esnius Rusijos y iausybės sp endimus i po a kius, „ap ibo- jusius lie u ių i žemaičių aš iją jos eikaluose; be usiškų ašmenų, leis i a o i lo yniškus i ki us ašmenis“. Ca as o komi e o nu a imą pa i ino. 26 KALBOS KULTūRA | 83 Jis laišku Po ilą Višinskį pak ie ė uoj pa a ažiuo i į Šiaulius, o ki ą die- ną jau žadėjo ažiuo i į Vilnių pažiū ė i, ką da o ilniečiai. Didžiausia š en e J. Jablonskis laikė ą dieną, kai Vilniuje p adė as leis- i dien aš is Vilniaus žinios. Legalūs lie u iški laik aščiai, kalendo iai, ašo- mi isiems sup an ama ge a kalba, u ėjo kel i lie u ių sa imonę; be o, da laukė sunki ko a dėl lie u iškų mokyklų i joms inkamų ado ėlių. Lie u a da ebebu o Rusijos impe ijos dalis, spaudos cenzū a nedingo, ebesiplė ojo polonizacija15. Sunki būklė ypač slėgė mokyklų eikalus. Vilniuje bu o leis a dės y i lie u ių kalba ijose mokyklose, ačiau aldžia am pinigų nesky ė. Žmo- nės pa ys lie u ių kalbos eikalui dėjo pinigus, iš ku ių šiokia okia alga mokė a i į šį da bą kibusiam J. Jablonskiui. P o incijoje bu o da blogiau. Šiauliuose i Pane ėžyje, kaip 1912 m. J. Jablonskis ašė J. Basana ičiui, y a ik ai lenkų kalbos moky ojai, o lie u ių kalbos en niekas nemoko. Lie u ių spaudos a ga imo s a bą Jonas Jablonskis ge ai su okė, ačiau sup a o i kokių sunkumų da eks pa i i dėl lie u ybės s ip inimo i lie u ių kalbos eikalų. Jį b anginame kaip bend inės lie u ių kalbos puo- selė oją, no minamosios mūsų g ama ikos kū ėją, ačiau u ė ume e in- i i kaip isuomenės eikėją, ko o oją dėl lie u ybės, dėl lie u ių kalbos eisių. LITERATūRA A i ž on is P. 1921: Jablonskis Min aujoj, Re ely, Psko e. – Lie u ių mokykla, N . 12. A i ž on is P. 1930: Žodis ki as apie Joną Jablonskį. – Kalba 1 (2), 48–55. B a l č ikon is J. 1932: T umpas [Jablonskio] gy enimo ap ašymas. – Jablons- kio aš ai 1, XI–XXX. B iance P. D. 1891: П. Д. Брянцев. Очерк древней Литвы и запад ной России. – Русская литература в Литве: XIV–XX в. в., Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 1998, 241–243. C yl o N. I. (sud.) 1866: Н. И. Цылов. Сборник распоряжений графа Ми хаи ла Николаевича Муравьева. – Русская литература в Литве: XIV– XX в. в., Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 1998, 213–217. 15 P ieš pa spaudos a ga imą polonizacijos mas ais Lie u oje laiške kun. J. TumuiVaižgan ui baisėjosi i Ša ijos Ragana (ž . Žėkai ė 1986: 142). V. Labu is. Jonas Jablonskis i lie u ių spaudos d audimas 27 Ci kulia 1885: Циркуляр по Варшавскому учебному округу, N . 9. i inskij P., Side a ičius R., Masionienė B., Me ž inskai ė B. 1998: Русская литература в Литве: XIV–XX в. в. Хрестоматия, Vil nius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. Jablonskio aš ai 1932: Jablonskio aš ai 1. Visuomenės s aipsniai. Sud. J. Bal- čikonis, Kaunas. L i i n s k a i ė D. 2005: Ki ilikos E angelijų ašyba: Lau ynas I inskis i Jonas K eščinskis. – A chi um Li huanicum 7, 123–138. Lukėnai ėG iciu ienė E. 2009: Kons ancijos i Jono Jablonskių šeima, Vilnius: Lie u os nacionalinis muziejus. M a š i o as P. 1930: Šis as iš Rygiškių Jono sunkaus gy enimo. – Kalba 1 (2), 44–48. M e k e l is A. 1930: Jonas Jablonskis. – Kalba 1 (2), 7–36. M e k ys V. 1978: Nelegalioji lie u ių spauda kapi alizmo laiko a piu (ligi 1904 m.), Vilnius: Mokslas. Me kys V. 1994: D audžiamosios lie u iškos spaudos kelias 1864–1904 m., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. MUI 1872: Московскиe университетскиe известия, N . 1–4. Pa li o n i s J. (sud.) 1957: J. Jablonskis. Rink iniai aš ai 1, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. Peckus V., Viliūnas V. 2005: Ma ijampolės moky ojai, Šiauliai: Saulės del a. P i oč ki n a s A. 1971: J. Jablonskio bylos medžiaga. – Kalbo y a 23 (1), 113–125. P i oč ki na s A. 1977: P ie bend inės kalbos iš akų, Vilnius: Mokslas. P i oč ki na s A. 1980: Jonas Jablonskis, Kaunas: Š iesa. P i oč ki na s A. (sud.) 1985: Jono Jablonskio laiškai, Vilnius: Mokslas. P i oč ki na s A. (sud.) 1991: J. Jablonskis. S aipsniai i laiškai, Vilnius: Mokslas. R u s e c k as P. 1929: Spaudos d audimo gadynė, Kaunas: Spaudos ondas. Sabaliauskas A. 1979: Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija iki 1940 m., Vilnius: Mokslas. S m e o n a A. 1930: A siminimų b uožai. – Kalba 1 (2), 37–44. S a l iū na s D. (sud.) 2004: Raidžių d audimo me ai, Vilnius: Lie u os is o i- jos ins i u as. S u b a č i us G. 2006: Kazimie o Lelio i Ipoli o Liu os anskio lie u iškos ki- ilikos modeliai, 1887–1891. – A chi um Li huanicum 8, 279–316. Ty la A. 2004: Lie u ių spaudos d audimo panaikinimo byla, Vilnius: Lie u os is o ijos ins i u as.