BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
JURGITA JAROSLAVIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
GINTARĖ JUDŽENTYTĖ-ŠINKŪNIENĖ
Vilniaus uni e si e as
KALBINĖ ĮVAIROVĖ ŠIUOLAIKINIAME PASAULYJE:
KALBOS GALIA IR PRESTIŽAS
26-oji Jono Jablonskio kon e encija
ESMINIAI ŽODŽIAI: Jonas Jablonskis, kon e encija, kalbinė į ai o ė, kalbos galia, p es ižas.
2019 m. spalio 3–4 d. Lie u ių kalbos ins i u e yko 26-oji
1
a p au inė mokslinė Jono
Jablonskio kon e encija KALBINĖ ĮVAIROVĖ ŠIUOLAIKINIAME PASAULYJE:
KALBOS GALIA IR PRESTIŽAS (Linguis ic Di e si y in he Mode n Wo ld: Language
Powe and P es ige). Renginio o ganiza o iai Lie u ių kalbos ins i u o ( oliau – LKI) Bend inės
kalbos y imų cen as i Vilniaus uni e si e o ( oliau – VU) Filologijos akul e o Taikomosios
kalbo y os ins i u o Lie u ių kalbos ka ed a a p au inę akademinę bend uomenę suk ie ė
disku uo i apie kalbinę į ai o ę kalbose, a mėse i kalbinėse bend uomenėse, kalbų
a osenos ypa umus i no minimą, kalbos no mų kai ą, bend inės kalbos i a mių bei ki ų
kalbos a mainų san ykius, Eu opos kalbų poli ikos i plana imo endencijas, kalbos galią i
p es ižą, pažangių ling is inių į ankių i elek oninių paslaugų kū imą, skai meninių kalbos
iš eklių naudą i ki a. Šiais klausimais daly iai iš 15 als ybių pe skai ė 45 p anešimus.
P anešimų ezės pa eng os elek oniniu o ma u
2
. P anešimų pag indu Bend inės kalbos
žu nale 2020 m. bus paskelb a mokslo i mokslo populia inimo publikacijų.
Abi kon e encijos dienos bu o p adė os plena iniais posėdžiais. Pi majame posėdyje,
ku iam ado a o d . Albina Aukso iū ė (LKI) i p o . d . I ena Sme onienė (VU), k ies inė
1
Daugiau in o macijos apie ki as Jono Jablonskio kon e encijas galima as i h p://lki.l /26-oji- a p au ine-
moksline-jono-jablonskio-kon e encija/ i h in e ne o p://www.jablonskio-kon e encija. l . u.l /l /.
2
Tezes galima pa sisiųs i iš LKI in e ne o s e ainės ad esu h p://lki.l /26-oji- a p au ine-moksline-jono-
jablonskio-kon e encija/.
JURGITA JAROSLAVIENĖ. GINTARĖ JUDŽENTYTĖ-ŠINKŪNIENĖ.
Kalbinė į ai o ė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia i p es ižas | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.08
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
iešnia Eu opos nacionalinių kalbos ins i ucijų ede acijos (Eu opean Fede a ion o Na ional
Ins i u ions o Language, EFNIL; oliau – Fede acija) icep eziden ė, Danų kalbos
echnologijų komi e o pi mininkė, bu usi Danų kalbos aldybos di ek o ė d . Sabine
Ki chmeie supažindino su Fede acijos eikla, apž elgė Eu opos kalbų poli ikos klausimus,
poli ikos plana imo endencijas i kalbos echnologijų plė ojimo Danijoje i ki ose Eu opos
šalyse būklę.
1 PAV. Iš kai ės: d . Albina Aukso iū ė (Lie u ių kalbos ins i u o di ek o ė), p o . d . I ena
Sme onienė (Vilniaus uni e si e o p o eso ė), d . Sabine Ki chmeie (Eu opos nacionalinių
kalbos ins i ucijų ede acijos icep eziden ė, Danų kalbos echnologijų komi e o
pi mininkė, bu usi Danų kalbos aldybos di ek o ė), p o . d . Inesa Šeškauskienė (Vilniaus
uni e si e o Filologijos akul e o dekanė)
P elegen ės žodžiais a ian , šiuo me u Fede acija ienija 40 s a biausių kalbos
o ganizacijų i ki ų nacionalinių kalbos ins i ucijų a s o ų iš į ai ių Eu opos als ybių na ių
(plg. 2 pa .). Pag indiniai Fede acijos ikslai i i iamosios s i ys y a susiję su als ybinių
Eu opos kalbų į ai o e, daugiakalbys e, eisiniu o icialiųjų ( als ybinių) kalbų
eglamen a imu, kalbų poli ika, plana imu, bend a kalbos būkle, skai meniniais kalbos
iš ekliais, kalbos echnologijomis, kalbų a ojimu žiniasklaidoje, š ie imo i ki ose s a biose
JURGITA JAROSLAVIENĖ. GINTARĖ JUDŽENTYTĖ-ŠINKŪNIENĖ.
Kalbinė į ai o ė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia i p es ižas | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.08
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
iešojo gy enimo s i yse, kalbų mokymu, kalbos sklaida. Siekdama ikslų, ji ykdo į ai ius
p ojek us, a lieka apklausas, kasme o ganizuoja kon e enciją i ki us ikslinius susi ikimus.
2 PAV. Eu opos nacionalinių kalbos ins i ucijų ede acijos in o macinis a i ukas
Remdamasi ieno naujausių y imų ezul a ais, d . Sabine Ki chmeie nu odė, kad 21-
oje Eu opos als ybėje kalbos eglamen uojamos kons i ucija, kalbos įs a ymu i (a ba) ki ais
dokumen ais. Reglamen a imo ski umai p iklauso nuo is o iškai susiklosčiusių aplinkybių i
adicijų, nuo bend inių kalbų susi o ma imo i ki ų ypa umų. Pa yzdžiui, Danijoje
Kons i ucija p iim a 1849 m. i ėliau ik kele ą ka ų a lik a gana ne eikšmingų pakei imų.
Kai šalis da bu o ienaly ė i bu o kalbama iena kalba, niekas da negal ojo apie specialių
nuos a ų į aukimą į Kons i uciją dėl danų kalbos a ojimo.
Kons i ucijos nuos a omis, kalbos įs a ymu i ki ais dokumen ais als ybinė (-ės) kalba
(-os) eglamen uojama (-os) šiose als ybėse: Lie u oje, La ijoje, Es ijoje, Aus ijoje,
Suomijoje, Slo akijoje, Slo ėnijoje. Danijoje, No egijoje, Š edijoje, Islandijoje, Vokie ijoje,
Nyde landuose, Liuksembu ge, Jung inėje Ka alys ėje, G aikijoje, Po ugalijoje, Čekijoje,
JURGITA JAROSLAVIENĖ. GINTARĖ JUDŽENTYTĖ-ŠINKŪNIENĖ.
Kalbinė į ai o ė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia i p es ižas | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.08
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Veng ijoje, Bulga ijoje kalba (-os) eglamen uojama (-os) a ba kons i ucija, a ba kalbos
įs a ymu i (a ba) ki ais dokumen ais, o Belgijoje – kons i ucija i kalbos įs a ymu.
Apie kalbos echnologijas i skai meninius kalbos iš eklius iešnia kalbėjo kaip apie
p iemonę išlaiky i kalbą gy ybingą a ne ją a gai in i, sus ip in i (plg. islandų, g enlandų,
samių kalbas).
Ki as ga bus k ies inis p anešėjas – p o . d . F ansas Hinskensas iš Nyde landų
Mee enso ins i u o i Radboudo uni e si e o – supažindino su bend inės olandų kalbos
p aei imi i daba imi, a k eipė dėmesį į spa čiai besikeičiančias kalbos no mas i į ai, kaip
kalba eguliuojama įs a ymais. S ečias p is a ė neseniai dideliu mas u a lik os in e ne inės
apklausos ezul a us, ku ie leido į e in i bend inės olandų kalbos a ojimo pag indinėse
kasdienio gy enimo s i yse padė į i a skleidė a o ojų požiū į į kalbą (ž . 3 pa .).
3 PAV. P o . d . F ansas Hinskensas (Nyde landų Mee enso ins i u as, Radboudo
uni e si e as)
T ečiasis k ies inis plena inio posėdžio p anešėjas p o . d . A i Pállas K is inssonas iš
Islandijos s udijų Á ni Magnússono ins i u o kalbėjo apie daba inės islandų kalbos si uaciją,
ap a ė kalbos poli ikos Islandijoje s a bą i isuomenės in o ma imo bū inumą bei kalbos
JURGITA JAROSLAVIENĖ. GINTARĖ JUDŽENTYTĖ-ŠINKŪNIENĖ.
Kalbinė į ai o ė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia i p es ižas | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.08
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
puoselėjimo p iemonių p ieinamumą i sklaidą, pab ėžė kalbos echnologijų, skai meninių i
ki ų pažangiųjų į ankių po eikį i eikšmę puoselėjan gim ąją kalbą i s ip inan kalbos
p es ižą (ž . 4 pa .).
4 PAV. P o . d . A i Pállas K is inssonas (Islandijos s udijų Á ni Magnússono ins i u as)
Toliau mokslinės diskusijos yko ke u iuose posėdžiuose. Pi majam posėdžiui ado a o
doc. d . Gin a ė Judžen y ė-Šinkūnienė (VU). P anešimą, ski ą ka alonų kalbai i jos
a mėms, skai ė p o . Pie as Umbe as Dinis iš I alijos (Pizos uni e si e as). Ka alonų kalbą
p o eso ius kalbos poli ikos, ideologijos i p ak ikos kon eks e ap a ė kaip „ idu inio dydžio“
kalbą i pab ėžė kalbos s a bą au ai, pa eikė ka alonų kalbos is o ijos pa yzdžių. D . Aud ius
Valo ka (VU) kėlė diskusinį klausimą apie p esk ip y izmą i moksliškumą ling is ikoje,
analiza o pe ėjimą nuo g ynojo p ie aikomojo mokslo, ap a ė ekspe imen inės plė os
pe spek y as. Na alia Danko a (K ebeko uni e si e as, Kanada) psicholing is ikos požiū iu
nag inėjo būd a džius i jų a ija imą p ancūzų kalboje. P o . d . Ju gis Pake ys i Ignas
Rudai is (VU) p is a ė o malųjį lie u ių kalbos daik a a džių linksniuočių pag indą. Jie
p iminė, kad lie u ių kalbos linksniuo es pi masis ap ašė Kleinas 1653 m. Jo pa eik a
klasi ikacija ėliau obulin a. P anešime p is a y as naujas bandymas o malizuo i
daik a a džių linksniuočių sky imą naudojan is am ik u algo i mu. Gau i ezul a ai palygin i

JURGITA JAROSLAVIENĖ. GINTARĖ JUDŽENTYTĖ-ŠINKŪNIENĖ.
Kalbinė į ai o ė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia i p es ižas | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.08
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
su anks esnėmis lie u ių daik a a džių linksniuočių klasi ikacijomis. Doc. d . Danila Zuljan
Kuma (F ano Ramo šo slo ėnų kalbos ins i u as, Slo ėnijos mokslo i meno akademijos
Ty imų cen as) posėdį užbaigė s a s ydama, kaip a gai in i nyks ančią kalbą i kaip p i aiky i
kul ū ą bei meną siekian ėl pažadin i kalbos galią.
P o . d . Danguolės Mikulėnienės (LKI) ado aujamame an ajame posėdyje daugiausia
bu o disku uojama kalbinio apa umo i a ian iškumo a mėse klausimais. P o . d . Dai a
Aliūkai ė (VU Kauno akul e as) kalbėjo apie ie inių a ian ų gy ybingumą egionuose,
p is a ė žemaičių i pie ų aukš aičių nuos a as bei jų pa adoksus. Kel as klausimas, a isada
ie inių kodų gy ybingumas i pe spek y a susiję ik su palankiomis kalbinėmis nuos a omis.
P anešime a gumen uo a įž alga, kad kalbinės gim inės kodo panašumas į bend inę kalbą gali
lem i ie inio kodo sklaidą i gy ybingumą. Apibend inan eig a, kad ie inių a ian ų
gy ybingumą egionuose gali lem i ne ik nekalbinės aplinkybės (plg. palankios nuos a os),
be i pa ies a ian o kalbinės cha ak e is ikos.
P o . d . Ine a Dabašinskienė (VDU) nag inėjo Visagino bend uomenės kalbinio
apa umo i požiū io klausimą bei su uo susijusias ealijas. P anešime pa ody a, kas yks a
kasdienėje kalbinėje p ak ikoje, p adedan e noling is iniu nacionalizmu, a k eip as dėmesys
į poso ie inio pa eldo domina imą, pos mode nis inį požiū į į į ai o ę i daugiakalbys ę.
Dok . Ch is a Schneide (Be no uni e si e as, Š eica ija) i p o . d . Vy au as Ka delis (VU)
p is a ė kalbinio a ian iškumo žymėjimą žemėlapiuose anksčiau i daba . Posėdį užbaigė d .
Nijolė Tuomienė (LKI) – ji ap a ė kalbų a ojimą pa ibio a ealuose, dėmesį a k eipė į
konku encijos bei są eikos aspek us, nag inėjo na ū alaus bend a imo si uacijas yks an
kalbų (kodų) kai ai, kai kalbė ojai ge ai moka i ienu me u a oja kelias kalbas, ak y iai
kai aliodami jas pokalbiuose. Mokslininkės eigimu, no s ie inės lie u ių, lenkų i bal a usių
kalbų a mainos i iamos jau daugiau nei šim me į, ik išsamūs pas a ųjų me ų y imai pa odė,
kad d ikalbės a ne ikalbės aplinkos y imas bus sėkmingas, jeigu bus i iamos d i a isos
ys a ojamos kalbos ienu me u, o ne kiek iena a ski ai, gilinan is į kiek ieną kaip į a ski ą
sis emą; sudė ingoje kalbinėje aplinkoje negali bū i i iama, pa yzdžiui, ik ienos kalbos
one ika a ba leksika.
T ečiajam posėdžiui ado a o d . La isa Ta anenko (Nacionalinio Uk ainos echnikos
uni e si e o Igo io Siko skio Kije o poli echnikos ins i u as). Šis posėdis p adė as d . Pijaus
Kaspa aičio i d . Ma ga i os Beniušės (VU) p anešimu apie lie u iško balso s a is inę
pa ame inę sin ezę: p is a y as pi mą ka ą lie u iško balso sin ezei p i aiky as s a is inis
pa ame inis me odas, ku iam naudojami neu oniniai inklai, ealizuo i p og amų pake e
JURGITA JAROSLAVIENĖ. GINTARĖ JUDŽENTYTĖ-ŠINKŪNIENĖ.
Kalbinė į ai o ė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia i p es ižas | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.08
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Me lin, aip pa suda y a speciali lie u ių kalbai p i aiky a ling is inių požymių aibė bei
požymių g upa imo aisyklės. Į e in a, kad s a is iniu pa ame iniu būdu sin ezuo o balso
sup an amumas i p iim inumas ge okai lenkia iki šiol ge iausiu laiky ą sin eza o ių, eikian į
iene ų pa inkimo me odu. Be o, sin ezuo o balso p iim inumas a imas na ū alaus balso
į ašams. Toliau L. Ta anenko p is a ė smulkiosios anglų kalbos au osakos ipinių
onokoncep ų ap ašą. Zinaida Pakholok (A i asis a p au inis žmogaus aidos uni e si e as,
Lucko žmogaus aidos ins i u as) analiza o pasika ojimo kalbiniame disku se ka ego iją.
Ke i ąjį posėdį, ku iam ado a o dok . Agnė Aleksai ė (LKI), p adėjo San a Jē ānė
(La ijos uni e si e o La ių kalbos ins i u as). Ji kalbėjo apie žodynines apib ėž is, išski dama
eo ines i p ak ines p oblemas. Doc. d . Yuliya Vyshenskaya iš Rusijos (He zeno als ybinis
uni e si e as) analiza o speci inius kalbinius i nekalbinius aspek us, u inčius į akos s iliaus
gene a imo p ocesui. Posėdį užbaigė d . Anželika Sme onienė (LKI): mokslininkė kalbėjo
apie sla izmų i hib idų į ai o ę Mo iejaus Valančiaus Pa a lėse žemaičių.
Pi mosios kon e encijos dienos aka ą p anešėjai daly a o eksku sijoje po LKI
in e ak y ųjį kalbos muziejų Li uanis ikos židinys, ku iame eksponuojama daugybė unikalių
kalbos žaislų, knygų i kalbininkų daik ų, kalbai s a bių dokumen ų.
An ąją kon e encijos dieną plena iniam posėdžiui ado a o d . Ju gi a Ja osla ienė
(LKI). Pi miausia kalbėjo ga bi k ies inė iešnia p o . d . Bi u ė Klaas-Lang iš Es ijos (Ta u
uni e si e as) (ž . 5 pa .). Ji p is a ė es ų kalbos poli ikos i a umo klausimus aukš ojo
mokslo s i yje. Vyko diskusija apie pozi y iąją disk iminaciją, požiū io į kalbą ugdymą i
asmeninę a sakomybę kalbė i sa o gim ąja kalba. Pasidžiaug a als ybės pa ama siekian
už ik in i es ų kalbos a umą isose gy enimo s i yse, įskai an aukš ąjį mokslą i mokslinius
y imus.
JURGITA JAROSLAVIENĖ. GINTARĖ JUDŽENTYTĖ-ŠINKŪNIENĖ.
Kalbinė į ai o ė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia i p es ižas | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.08
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
5 PAV. P o . d . Bi u ė Klaas-Lang (Ta u uni e si e as) i d . Albina Aukso iū ė
(Lie u ių kalbos ins i u as)
Da iena k ies inė plena inė p anešėja – d . (HP) Ri a Miliūnai ė (LKI) p is a ė
lie u ių bend inės kalbos padė į Eu opos bend inių kalbų dinamikos kon eks e
pos anda izacijos laiko a piu (ž . 6 pa .).
6 PAV. D . (HP) Ri a Miliūnai ė (Lie u ių kalbos ins i u as)
JURGITA JAROSLAVIENĖ. GINTARĖ JUDŽENTYTĖ-ŠINKŪNIENĖ.
Kalbinė į ai o ė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia i p es ižas | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.08
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Remdamasi s a biausiais bend inę kalbą apibūdinančiais požymiais, okiais kaip
bend umas isai isuomenei, no mų homogeniškumas, s abili kodi ikacija i p es ižas,
mokslininkė pa eikė eo inių įž algų, ku ios leis ų bend inei lie u ių kalbai p i aiky i ienokį
a ki okį jos dinamikos – des anda izacijos, demo izacijos, es anda izacijos – modelį.
Ak ualizuo a a pinės a mainos a p egiolek ų i bend inės kalbos – subs anda o – są oka,
ku i gali padė i paaiškin i šiuolaikinės bend inės lie u ių kalbos a osenos pokyčius.
Plena inis posėdis baig as p o . d . I enos Sme onienės (VU) p anešimu: p o eso ė
analiza o, ką eiškia lie u iui koncep as kalba, kalbėjo apie kalbą kaip au ybės pag indą i
kul ū os dalį, pab ėžė, kad pe kalbą galima pe duo i pap očius, nea siž elgian į asmens
gy enamąją ie ą (ž . 7 pa .). P anešime išski i isi pag indiniai są okos kalba koncep ai.
7 PAV. P o . d . I ena Sme onienė (Vilniaus uni e si e as)
Toliau mokslinės diskusijos yko a ski uose posėdžiuose. D . Elenos Riekhakaynen
(Sank Pe e bu go als ybinis uni e si e as) ado aujamame penk ajame posėdyje nemažai
p anešimų bu o ski a ekspe imen inei one ikai. D . Alla Kaly a (Nacionalinio Uk ainos
echnikos uni e si e o Igo io Siko skio Kije o poli echnikos ins i u as) p is a ė me odą, ski ą
kalbos emocinei i p agma inei analizei, o ki as iš Uk ainos a ykęs p anešėjas – d . Mykolas
Ku senko (Telekomunikacijų i in o macinių echnologijų ka inis ins i u as) analiza o
one inių p iemonių aidmenį nus a an nuoši dumą angliškuose užuojau os pasakymuose.
Odon ologė Vic o ia A jomenko iš Rygos („Den alA “) i d . Sol eiga Čei ane (Rygos
S adinio uni e si e as) kalbėjo apie akus inių pa ame ų paieškas, padėsiančias į e in i