BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
AGN ALEKSAIT
Ins i u o de lenguas Lie u ių
EMOCINĖ-EKSPRESINĖ LEKSIKA
LIETUVI KALBOS NAUJAJOODŽI DUOMENYNE NAUJADAR RADIMOSI APLINKYBS IR DARYBOS BŪDAI
ESMINIAI VOZŽIAI: emocinė-eksp esinė leksika, naujažodžiai, okaziniai da iniai, da ybinė analizė,
da ybos būdas, p oduk i umas.
ĮVADAS
Miliūnai ė (2012a: 311; ž 2018: 1184; Mu mulai y ė 2016a: 127; 2016b: 6888; Aleksai ė 161 2018: 125) es á
esc i a en a ios aspec os (en adelan e ND, da aynas) sob e la da a de las nue as palab as de la
lengua li uana, po lo que en es euoka , nebe ęsiando la gene al de las duomenyas, se p o undiza en
la adicional samska y las especies de las nue as palab as, p esen ando un en oque no a o ial de las
ac ualidades del idioma li uano. Duomenyne 2019 m. ab il mes 5 d. e a 5120 lexicog á icamen e
desc i as unidades de la lengua. Ras i 572 emocional-exp esi a paski í ejecu an nue osada ai.
1
Es ilis icamen e ma cados naujada ai duomenyne deski s y i según ocho exp esonis
a spal ius: ulga usis, niekinamasis, menkinamasis, mažybinis, maloninis, juokaujamasis,
i oniškasis y amilia usis (ž . 1 igu a.).
1
Daik a o džiai cons i uyen 91,8 po cien o. de oda ND ijsuo as emo i as-exp esi as lexicicas, eiksmažodžiai
4,9 po cien o, būd a džiai 3,3 po cien o. A ene en cuen a a al ausią ma e ial empi iné de compo majodžių y
būd a džių, se e que no se puede p o undugniai discu i būd a džių y eiksmajodžių de da ybos mane as de,
po lo que en es e a ículo conjun amen e desc iben es ilis iquemen señalė ų naujada ų de da ybos polinkya.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nue osada os adimosi ci cuns ancias y da ybos
modos | 2 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
1 PAV. Naujada os apasca amien o duomenyne según exp esinio a spal ío Ma i que ND la
mayo pa e emocional-exp esina lexico (ne 69,4 p oc.) o man nega i as cono aciones
naujada ai, i. e. i oniškąjį, menkinamąjį, niekinamąjį, ulga ųjį y amilia ųjį a spal į u in ys
da iniai. Tokį deshueso de los se dis ibuyen se puede explica como no ma, y peculia es
psichologinėmis i socialinėmis p iežas imis: lie u ių kalboje (kaip i daugelyje ki ų kalbų)
neigiamas emocinis e inimas iš eiškiamas dažniau negu eigiamas, nes isa, kas ge a, p iimama
emociones po cosas no males las pe sonas no signi ica, po lo que odo lo que nog a,
laikoma nuk ypimu nuo no mos i į e inama neigiamos kono acijos naujažodžiais (Jakai ienė
1988: 51; Guda ičius 2000: 130–131).
A me us ND da ybiamen e neskaidomus seman inius naujažodžius, ej., plūgas menk. odokuo
desa is i in amsuolis, unkelis menk. amsuoliu conside ado pesimis icamen e nusi eikés
homb e, oponido eli ui, palab as compuñas, ej., pasos iš elė menk. conduc oja muje , akiplėšiškai
y pik ybiškai nopaisan i eglas del ánsi o (plg. kelių gaidelis, kelių e elis), ú il idio a menk. kas
noa anaudicialmen e di unde suspiciosos conocimien os y ideologías, ú il oponen es, nou okando
al compo amien o pe ksmingumu, y debinius, ej., na is, -ė menk. salii is en Eu opa de Á ica del
No e, e a de o 2. i on. asladel ine signi icado a ilikėlis; poli inių naujada ų adimosi
Vulga usis
0,5 %
Niekinamasis
6,3 %
Menkinamasis
28,3 %
Mažybinis
1,6 %
Maloninis
3,7 %
Jocaujamusis
25,3 %
I ónico
33,8 %
Familia usis (en inglés)
0,5 %
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
ci cuns ancias y da ybos modos | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
p ocesos de s abdis (plačiau sob e é icamen e no ap opiamus palab as juz. Župe ka 2005: 2528), del
es udio o b j e k u elegi 479 unidades lingüís icas. Es e a ículo i k s l a s de e mina los
2
p incipales léxicos emocionales-exp esi as, egis adas ND, modos de o mados de palab as y
p oduc i os inno ada us; 2) ealiza a esanía ND es ilís icamen e ma cados nue osada os
da ybos p iemones. U ž d a in i a i : 1) iš ink i iš ND emocinę-eksp esinę unkciją a liekančius
análisis; 3) es udia y desc ibi es ilis iicamen e ma cados nue os da os de ace ía modos y medios;
4) es ablece nue os en o nos de daibi polinkius. T abaje aplica doybines análisisés y cálculo m e o
i 5) ap a i s ilis iškai žymė ų naujada ų (gy enamojo me o ak ualijų ženklų) adimosi
da i. EMOCINS-EKSPRESINS LEKSIKOS CONPRETA como palab as, po las cuales exp esiami
sen imien os, sus eikšmės base posi i a o nega i a emocional elación del hablado con nomb ábam
S ilis iškai žymė ą leksiką suda o emo y ai i eksp esy ai. Įp as ai emo y ai apib ėžiami
obje o. Es su opinión sob e la alo de cie a cosa, y esa (Guda ičius 2000: 126). Po azones
es ilis inas se usan y exp esi ai es óodžiai, que i uliná el obje o á nusako imagen (Jakai ienė 2010:
nuomonė pasi eiškia ne kaip loginis sp endimas, o kaip kalbančio asmens pojū is a jausmas“
164). La p incipal di e encia emo i os y exp esi os nopacien e di ecciones de e ec o, ma emo i ai
ac úa los sen idos pašneco o, y las palab as ep esen ingíes imagiduo é, po que su signi icado como
enca nija isimaisiais o audimaisiais imágenes (Jakai ienė 2010: 164). Aunque en la li e a u a cien í ica
es habi ual emo i os y exp esi os asigna según su que hace di ección de e ec o, sin emba go sus
es ic amen e a ibui no se puede, po que cas emocioninga en el lenguaje, siemp e exp esy u
(Pikčilingis 2010: 211; ambién é Volek 1987: 5) y, a la in e sa, aizdu se ansmi e in o mación susukia
aún y de un ojo o o o emocional e aluación (Jakai ienė 2010: 164165), e minos leksikos
odėl s aipsnyje s ilis iškai žymė ai leksikai pa adin i enkamasi a o i emocinės-eksp esinės
3
2
Es e es el p imo dial análisis emocional-exp esi a de la lexis, que e ec uado esul ó que algunos duomenyno nue osada s
aún debe ía se sis emá icamen e edi ados aspek u es ilis ica. ND obje i o ija lexicikos inno aciones, po lo que a
base, añadiendo po una palab a, de inmedia o nebūna aiški odo sis ema. Solo acumulando más da os, se puede e , de
qué nue asada os g upos se dis ingue, y es as g upos consis en emen e alo a es ilis i icamen e.
3
Debido a es a keblios sepa ación de la azón ND emocional-exp esina leksika smulkiau (į menė ąsias d i
g upes) no ski s oma.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nue osada os adimosi ci cuns ancias y daybos
modos | 4 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
TRADICINĖ NAUJAŽODŽIŲ SAMPRATA IR RŪŠYS
En las iendas de lingüo i a li uanas una nue ajaodis (neologizmas) gene almen e se de ine como una
nue a palab a que ha apa ecido en la lengua (U bu is 2009: 3637; Jakai ienė 2010: 205; Gi čienė 2011: 165),
mokslinėje li e a ū oje pa eikiama naujažodžio samp a a į ai uoja (plačiau ž . Gi čienė 2012b:
aunque 6): uno dis inguybeja naujajaodis peculia men e el iempo keliam imp esión de no edad,
incomunidad (Palionis 1985: 212), o os o ajaodžius en palab as, has a en onces no incluidas en
a amines dicciona ios (Milii ė 2015: 169). Los e udi os polemizan po la nue a ozji a ibuidas naujumo
4
au eolės, [m]a aunque la palab a puede pa ece ya habi ual, y o os aún pueden de él y no en e a
naujumas ka ais gali bū i sup an amas pe nelyg subjek y iai: ieniems kalbos a o ojams koks
(Popo a 2005: 913, ci ada de Jakai ienė 2010: 205; ambién éase Kazlauskai ė, Župe ka, Macienė 2013: 91).
Pade imes es i c i e io no es comple amen e con iable en los dicciona ios exis e lexicog aphinių
naujažodžių a ankos k i e ijus pagal a aminius leidinius, no s lie u ių kalbos a eju oks
plyšių, se en en a con lexynų nesis emiškumo p oblema (Miliūnai ė 169 2015:). Duomenyne
nue as e odžiais se conside an palab as, que no es án egis adas como a aminiais en dicciona ios
seleccionados, . y. Ac ualmen e en el dicciona io de los idiomas li uanos (sex a (elec onís) edición,
2011), en el dicciona io en línea del idioma li uano y en el dicciona io in e nacional de palab as (Alma
li e a, 2001) (www.naujazodziai.lki.l ?Apie_duomenyna; sob e p o ologismo y neologismo, éase Aleksa
ski i ė 2018: 56). Funcialmen e nue aswodžiai se asignan en dos g upos p incipales e e en inos
( ambién llamados nomina i inos, e mininiais, imp escindisiais y k .) y exp esinos ( ambién llamados
s ilis iniais, akul a i iaisiais y k .) (Gi čienė 2012a: 249; 2012b: 15; e más. O o d 2001: 98;
Vaicekauskienė ( ansmisión de la in o mación) unción, a exp esiniai naujažodžiai en ex o se
2007: 34–43). Re e en iniai naujažodžiai į a dija naujas ealijas, . y. a lieka e e en inę
incluyen po sume imais es ilis iniais, aquí más impo an e emocinė-eksp esinė unción (Gi čienė
2012b: 15). Re e en iniai
4
e dad, ND se p esen an y ales unidades lingüís icas, que e ec i amen e du an e apsi ikimą no en ó en
a aminius dicciona ios. ND Ellos ienen el sello nenaujas (ne iksuados), ej., meilia ais is liaudies medicina
ins umen o, causelian i o didinan i ly inio po aukį. Duomenyne indica que es e nue oada […] es o kadaise en
lenguas Li u ias a o , pe o en didįjį Lie u ių kalbos žodyną desapecęs del ac ual p es inio a odiziakas pa cial co espondencia.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nue osada os adimosi ci cuns ancias y da ybos
modos | 5 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
nue asodjes, cuyo p incipal dis in i o aožas es ilis ico neu alidad (Gi čienė 2012b: 41), en las
iendas de hechos de palab as se ing esan como po enciniai da iniai (po encionalizmai). Po encinis
da inys al usua io de la lengua comple amen e habi ual, nue amen e compues o y obedien e al
equisi o del ipo de da ybos, da inys, šnekos ac o du an e ealizuojamo cadacuen momen o,
cuándo an le necesi e (Plag 2003: 57; Paulauskienė 2006: 24; U bu is 2009: 316; Vaskelienė 2011: 67), ej.,
jun a a los li uanos habi uales de mechas de nomb es (paukena, kiauliena, jau iena) cuando sea
necesa io pasida y a bui oliena (: bui olas) bui ološi, kengena (: kengu a) kengū a mėsa,
kup anuga iena (: kup anuga is k ) kup an mėsa y mėsa. Esmenis po enciales de de ías
dis inguamn e aožas incluso y su p ime a apa ición no edad a menudo no jun amas (Mikelionienė
2000a: 19; U bu is 2009: 323). Ellos se c ean de necesa iamen e necesi o in adi nue a ealidad
(Gi čienė 2012b: 12), con el obje i o llena las llamadas seman ines acus umas (Mikelionienė 2000b:
65), con a iamen e que eksp esiniai naujažodžiai, los cuales se p e ende naujākas,
aiškos“ (Gi čienė 2005: 78). Šie s ilis iškai žymė i, a ba kono uo i, eks o elemen ai (Gi čienė
eksp esy esnės o madingesnės kalbinės 2012b: 41; más é. Leh e 2003: 369) en o as iendas ambién
llaman okaziniais da iniais (okazionalizmais). Okazinis da inys (ocazionalismos) exp esi us, desde el
i indi idualiame kon eks e sus ingęs naujada as (Blažinskai ė 2004: 59; Rozenbe gs 2004: 156;
sis ema de da ibo U bu is 2009: 323324; Jakai ienė 2010: 207; Ma iello 2016: 115), ambién
ing esi ábame7), au o inio, indi idual, es ilis ino, si uacino, menkau ino, unacasino y inusua ios
neologismos de da ibo no ada o, así como é minos de ocín p o o/ne iksuado (Mikelionienė 2000c:
67; 2002: 74; Jakai ienė 2010: 207; Kazlaus, Župe ka, Mėcenė 2016: 92; Miliu ė: 24), po ejemplo. kas
a bukin o pensamien o (išlau omis ce eb imis), una ingis, -ė (: uno, -a + ingis) menk. kas con uno
ce eb o de ingiu, . y. p imi y aus mąs ymo, ži niasmegenis, -ė (: ži nis + smegenys) menk. kas
p imi y aus pensamien o, neapsiš ie ęs, ne ašy as s uob ys e k . pa e okazinių naujada ų.
Posible olimesnė di ección de in es igaciones panag ina se, cuán di e encia okazinių da inių y
Taigi s aipsnyje nag inėjama ND emocinė-eksp esinė leksika, į ku ią pa enka nemaža
e e en inių naujada ų da ybos polinkiai.

AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nue osada os adimosi ci cuns ancias y da ybos
modos | 6 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
NAUJAJOŽIAI LIVENAMOJO METO ACTUAL ZENKLAI Se u iliza Lengua uno de los más impo an es
asgos de una nación (Guda ičius 1992: 1) po que [k]cada nación habla guago una in e esan e his o ia
sob e muchos siglos de es ue zos de pe sonas conoce , comp ende y enlaza el mundo que se les
odea (Kopylenko 1995: 19, ci a de Guda ičius 2000: 8), en o as palab as, desde hace 68 años en las
unidades exis en es hay un susos és de la nación y la mundialización (Guda ičius: 2003). La elación de
la lengua y la nación se analiza no sólo kalbininkų, sino ambién de o os ámbi os especialis as: Langba
de muchos kul ú ologos, mi ologos ha sido concebida desde hace mucho como liaudies cul u a,
psicología de la nación y iloso ía espejo, a menudo y como única uen e a la his o ia de la nación y
su espí i u conoce y es es udiada desde es e pun o de is a (Tols ojus
2009: 82).
Gim osios lenguaje mundiė aizdžiui es ca ac e ís ico mul iiasluoksniškumas y mul iaaspek iškumas,
ya que en el habla pe manece no sólo la sociedad cesak ualús mundiė aizdžiui elemen os (seni
c eencias, imágenes), sino que encuen a y nue os aspec os de la pe cepción del mundo (nue os
expe iencias, nue os enómenos, nue os hechos de la ciencia) (Mackiewicz 1999a: 21; ej: ci ada de
Guda ičius 2000: 13), en la ín los li uanos los nomb es de los edi icios de los edi icios (g ymon, pi kia,
s upa, da k ia), suni us ambien alis (be on ag a is u banizacijai), kalis + s is (mons as) o žis,
g ijo , g ijo , g ijo g ijo g ijo g ijo g ijo no o iá ico id ie o edi icio o an s a as
(usualmen e menka e is, no siemp e cons uido legalmen e) y ie aė aižis (: zemė + aižy i) de
in o mación no sólo sob e la mundiė aizdį cap ada en el lenguaje del pueblo li uano, sino ambién
sob e la pasaulėjau ą del lenguaje, que ansmi e la elación emocional humana con ik o e
(Guda ičius 2000: 16). aidos lūžius (Gi čienė 2012c: 19) ma ca el lujo de nue as palab as de la sociedad.
„giliai po žeme įleis as pas a as, dango aižio p iešingybė“. Panašūs naujada ai eikia e ingos
Daomenyne ijada unas diez no ada as, que debie an conside a se signos ak ualijas del iempo
i ien e, ej., 2018 m. poli ų eik i anspo e y educación, p opues a de eglamen ación legal del
Bū en laiko ak ualijas bei laikinus, si uacinius dalykus (Miliūnai ė 2012a: 4) a ne
ámbi o alimen a io no ecibie on del público apoyo, po lo que kalboje adosi s ilis iškai žymė ų,
iempo ak ualijas žyminčių doi.o g/10.35321/bkalba.920192.04
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 7
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
naujada ų: dyzelhei as (: dyzelis „dyzelinu a omas au omobilis“ + -hei as < anglų k. ha e
neapkęs i) b om. diésel de au omó il no muyim;
5
mais nešys, -ė (: mais as + neš i) juok.
que lle a lle a la comida no ecomendada del Minis e io de P o ección Sani a ia a escuela (plg.
zakandnešys, -ė). A las ecomendaciones p esen adas del Minis e io de P o ección de la Salud a
6
niños akimi ksniu su eaga ę e slininkai alumnos y sus pad es o ecie on salida es o kalboje
jun o con no a ealija adęsis posible con aminan (maišinys) (plačiau ž . Kabašinskai ė: 1998: 5,
6364, 67; U bu is 2009: 354355; Milii ė 2014: 246264; Mu mulai y ė 2018: 60ska onas salud (ska : sano, -a
+ - onas) inan igi alžo es da kandžių dėžu ė.
7
ND gausu y más nepasi enkinimą ac ual au o idad mos an es naujada os, elacionados con
Li uania als iečių i zaliųjų sąjunga así como ella p ijaučiančiais pe sonasim: gand agal iai (:
gand as + gal a) menk. Ramūno Ka bauskio lide a di igida poli inė jėga Lie u os als iečių i žaliųjų
sąjunga, cuya símbolo sk endan is gand as, gand agal iškas, -a (: gand agal is, -ė) menk.
8
ca ac e ís ico gand agal iams, gand amin is, -ė (: gand as + men is) menk. Vals iečių y zaliųjų pa idos homb e o ella
p ijauchian es y gand iniai (: gand as) i on. Ramūno Ka bauskio lide a una ue za polí ica Li uania als iečių i žaliųjų
9
sąjunga, cuyo símbolo olendan is gand as. Duomenyne ixada naujada ų, pasida y ų de Li uania als iečių i zeliųjų
sąjungos sob e dizelinius au omobilius, ya įga oį unigenį nomb e dyzelhei as (angl. diesel ha e nekęs i dyzelio), iokiasi
Lie u os au o e slininkų asociacijos gene alinis di ek o ius Vi oldas Miliusmin.l (15 07 2018 31). k. dizelgei ). Dyzelhei u
5
Plg. ND eikiamą pa yzdį: Šis eiškinys, kai dalis au omobilių bend uomenės išsako ien ik neigiamą nuomonę
desc íbese dyzelines de au omó iles noėgimas, y skoliniu dyzelgei as (: dyzelis + -gei as (anglų k. -ga e < Wa e ga e)
dū inių dėmuo, eiškian is gene almen e de g an escala poli inį o con nuslėp as acciones de las au o idades conexusį
Beje, naujada o dyzelhei as nede ė ų painio i su one iškai panašiu dyzelgei u (plg. anglų k. dieselga e, usų
escandal) Volkswagen dieselinas de au omó iles a šos da os klas ojimo skandalo.
6
Plg. ND eikiamus a osenos pa yzdžius: Bu o knygnešiai, daba bus mais nešiai [Mokslei io, ku is bu o
supažindido con ne ekomenduojamo mokykloje alimen o są ašu, comen a io. Ed. pas .] ( acebook.com p o ege
2018 09 04).
2018 p asidėjo užkandnešių laikai. Pagal iską, ai ęsis 40 me ų [Reakcija į eisbuko diskusiją apie S eika os
ins ucciones del minis e io, qué clase de comida a los alumnos no pueden lle a a escuela. Ed. pas .] ( acebook.com
2018 08 31).
7
Plg. ND dado ejemplo: D po es a azón es años de ila lle amos a cabo p oyec o de esponsabilidad social Sodinčius, cuyo
obje i o ayuda a los niños a conoce e du as y u as y de es a mane a anima a los mažuosos a su die a a
daugiau. Šiais me ais nusp endėme a ei i į pagalbą ė eliams i dėmesį ski i am, kad jų aikai o iginaliau i žaismingiau
ap ende ino as sob e una die a saludable. Sukū ėme especiales caju as de snack […] S eika onus, en los cuales
pa adedui as ho zo is he ojés, ales como omado , b okolis, obuolys, mo ka y a ie é, simbolizoyan es da zo ias y
aisias supe galias. Pa a que los niños en esas cajas ing esasen sanos bocadillos, da zo emas, u as y bayas les dimos
nomb es especiales, ej. mo ka onas, cuen a B. Čaikauskai ė (zmones.l 2018 09 17).
8
Naujada as pasidadi o según analogía con la palab a bukagal is, -ė.
9
Naujada as pasidadi o según analogía con la palab a bend amin is, -ė.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nue osada os adimosi ci cuns ancias y da ybos
modos | 8 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
líde io Ramūno Ka bauskio pa a dės: ka bauskiada (: Ka bauskis) his o ias, elacionadas con la Seimo
ma io Ramūno Ka bauskio ac i idades, ka bauskininkai (: Ka bauskis) Ramūno Ka bauskio lide a una
ue za polí ica Li uania als iečių i zaliųjų sąjunga y ka bauskizmas (: Ka bauskis) niek. polí ico
Ramūno Ka bauskio y su lide ada ideología del pa ido. Glaudų poli ikų Sauliaus Sk e nelio y Ramūno
Ka bauskio colabo ación en e a dija un posible con aminan ka bosk e nelis (: Ka bauskis +
Sk e nelis) niek. polí icos de Sauliaus Sk e nelio y Ramūno Ka bauskio due o. Duomenyne encon ado
cuan o menos naujada ų, pasida y ų, basado el minis o Sauliaus Sk e nelio shalininkas y sk e nelkė
pi mininko Sauliaus Sk e nelio pa a de, p z., sk e nelininkas, -ė (: Sk e nelis) „p emje o
(: Sk e nelis) menk. p ime minis o Sauliaus Sk e nelio encabezada Gobie no o ecida condicional
monedía unidad des inada a socialmen e apoy ini
žmonėms apsipi k i smulkiose pa duo u ėse“ (pasida y a pagal analogiją su ža gonybe
agno kė
10
).
Naujažodys ės okazinių naujažodžių c eación p oceso, mos ando emocional elaciónį con
Lie u os als iečių i žaliųjų sąjungos ado u, ku iama i okių da inių, ku ių da ybos pama u
pasi enkamas asen amien os Li uania nomb e Naisiai, asociamos con Ramūnu Ka bauskiu: naisiada (:
Naisiai) su TV se ialu Naisių asa a e Vals iečių i žaliųjų sąjungos poli ine eklama ame se iale
elacionadas pe ipe ijos, naisija (: Naisiai) i onija. peculia idades, eikian ido nega i o oposicín
yejos disposiciones po odo lo que se elaciona con Naisiais como Vals iečių y e linų sąjungos
simboliu, pa adinimas“ (plg. naisu, naisumas, naisus, -i), naisie ija (: naisie is, -ė) „Vals iečių i
e linųjų sąjungos, cuya uno de los símbolos Naisiai, inkėjai, naisie is, -ė (: Naisiai) 1. Naisių
esiden e; 2.Vals iečių i žaliųjų sąjungos, que uno de los símbolos Naisiai, miemb o o sekėjas, y
naisizacija (: Naisiai) „i on. Ramūno Ka bauskio idėjų, įgy endin ų Naisių gy en ie ėje, plė a“
naisu a (: Naisiai) Vals iečių i žaliųjų sąjungos, que uno de los símbolos Naisiai, ep esen an es
Seime. Ob iamen e, que los mismos ac ualiaos emas ilgainiui aplimpa da iniais (džn. nega i as
cono aciones) (plg. Miliūnai ė 2000: 8).
Es ilis icamen e ma cados nue osada os c eado es señalan y a las ac i idades del Minis o de
p o ección de salud Au elijaus Ve ygos, pa icula men e nega i amen e se alo a su inició a
campaña de con ol de alcohol es icción, po lo que da izas base se elige minis o pa a dé y c ean no solo nega i as
10
Vagno kėmis (: Vagno ius) llamados después de la independencia es abú imo in oduci p ime os
Li u iški penigai ( empo alieji alonai, ilus a i di e sosiais ž ė eliais).
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nue osada os adimosi ci cuns ancias y da ybos
modos | 9 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
cono aciones, pe o y bu loujamieji da iniai, pašiepian es o pajookian ys no sólo mismo minis á, sino
y chalininkas de la campaña de con ol del alcohol: kon aminan as e yganas, -ė (: Ve yga + eganas)
juok. naujada as blai ininkui, ac i amen e apoyikančiam alcoholio limi odimus, pa adin i,
e ygininkas, -ė (: Ve yga) i on. con ol de alcoholio es ic amien o chalininkas, e ygización
(: Ve yga) „i on. LR s eika os minis o Au elijaus Ve ygos inicijuo as alkoholio kon olės
es ic inimas, e ygme is (: Ve yga + me as) i on. LR el minis o de salud Au elijaus Ve ygos inició
una ley de es i amien o del con ol del alcohol y con aminan as Ve ygos inició una campaña de
ž e yga (: ž ė is + Ve yga) „i on. naujada as, suku as i onizuojan S eika os minis o Au elijaus
es i amien o del con ol del alcohol. T asudimo consecuencia habboje adęsis okazionalizmas
puslapiaka pys, -ė (: paglapis + ka py i) juok. ejecu ado de la ley ex anje as e is as de páginas de
con p ohibida publicidad de alcohol ca py ojas. Tokių poli ikos naujada ų plė os polinkius,
impo ancia a los usua ios de lengua mues a no solo <...> a osenos ecuencia, sino y daybos
haxojimasis (Gi čienė 2013: 85) lo que se c ean no paja amen e, sino gausų da ybos lizdą
cons i uyen es nauji da iniai, demues a que la nación Li uania, u ilizándose c ea i amen e las
palab as daybos in alo es, signi ica a ii amen e y abundan emen e emocional elación con los ak ual opios del iempo i ien e
(plačiau ž . Pikčilingis 1971: 225; Guda ičius 2007: 83). Laikini, si uacinie cosas (p z., pa ienie polí icos
scandal y e c.) ma cimi solo uno o o naujada u: ma kauskiada (: Ma kauskas) i on. escándalo po el
minis o de ag icul u a B oniaus Ma kousko negocio ag ícola, nusišalčiū in i (: *šalčiū in is:
*šalčiū in i: Šalčiū ė) i on. nusi o og a uo i pe sonaukei de edes sociales y en e enogos mundo
ac o ías Monikos Šalčiū ės es ilo, pakildišin i (: *kildišin i: na ės G e os Kildišienės, pūkin is (:
Kildišienė) „juok. sukomp omi uo i dėl poli iko Ramūno Ka bauskio p o eguo os bu usios Seimo
*pūkin i: Pūkas) juok. nue oada , des inado a desc ibi las ac i idades del pa lamen a io Kęs učio
Pūko, po la que le p esen a a alegaciones sob e el sexual
p iekabia imo“ i k .
Toda ía unas b illiskús 2018 m. signos ak ualías del iempo i ien e, ijsuo e ND kaip g aži
kalbos kū ybos ap aiška i kalbos bei jos kū ėjų išgalių paliudijimas (Miliūnai ė 2012b: 8):
Sausu a (: sausas, -a) saus os apim a Vilnius (plg. Li huania 2017 m. kon aminan ą Vilnecija (:
11
Vilnius)
11
Plg. ND dichou ejemplo: Li u ias kančios: pasnai ik a Lie u a, šieme ya Sausu a [an aš ė] En ez espe o
lluuus sólo keli lašai. En onces aye ue i in desilylé muchos ag icul o es del país, que ya p is igo incluso šieno
a ijams. No que mejo si uación y en los bosques, po lo que dzūkai has a aho a queda sin za зарабоio.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nue osada os adimosi ci cuns ancias y da ybos
modos | 16 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
(: pils ukas) menk. kas da inėja o ge ia pils uką (2,7 po cien o), es ellaūnas (: es ellae) i on.
homb es įžymybės, ga senybės (po lo gene al de p amogų pasaulio) (2,3 pe cen ), mėšlainis (:
mėšlas) menk. g ei asis desheikas ca neiniai ipo mais as (1,8 po cien o), s ambu ė (: s ambus, -i)
malon. apkūni, s ambaus sudėjimo me gina o muje (plg. pilnu ė) (1,8 po cien o), kalbišius (: kalba)
menk. nekoks, p o lado dispa ando kalbininkas (plg. kalbišiū ė) (1,4 po cien o), engykla (: engė)
menk. empleados engian ius emp esa (1,4 pe cen ), apsisnukiuo ojas (: apsisnukiuo i) i on.
muš ynių, a a és de las cuales daodama en eidą, pa icip (1,4 po cien o), olija (: olis, -ė)
i on. comunidad de olio (0,9 po cien o), s eika inė (: sanidad) juok. luga , donde come ciaujama
de mejo a de salud y cuidados de belleza medios (0,9 po cien o), unkelynas (: unkelis) menk.
luga , donde susibū en mucho unkelías pašaipiai llamados de gen e (0,9 po cien o), baisuoklis, -ė (:
baisus, -i) i on., juok. lo que asisus, asusamen e pa ece, ac ua o pan. (0,9 po cien o), gi uomenė (:
gi as, -a) i on. p asigė usi pa e (0.9 po cien o), konse a o ienė (: konse a o ius, -ė) juok.
in luyen e polí ico konse a o ius esposa (0,5 po cien o), da a kin (: da a ka) menk. homb e
da a ka (0,5 po cien o), š ais y u ės (: š ais y i) i on. adición š ais y i ( aldiškus) dine o (0,5 po cien o), spuoguočius
(: spuogas) menk. kas spuoguo o (0,5 po cien o), da nu a (: da nus, -i) i on. odo lo que ha nu,
o al (0,5 po cien o) y muchos k .
Basándose en da os ND, se e que el segundo según p oduc i umą modo de hacía palab as
sandū a (31,7 po cien o.). Dū inių da umą undzija no solo duomenyno ma e ialaga. al sudu ines
palab as de (compa ando ellos con p eesagų y galūnių ediniais) elakinį pagausėjimą (Gai enis 1980:
31) es á esc i a aún an es. ND p edomina es ilis iicamen e ma cados dū inia, compues os de dos
daik a a džių (43,4 pe cen .), ej., blus u gis (: blusa + u gus) menk. u gus, donde come ciujamos
usadas dii as o handda bías, kiauliagy is (: kiaulė + gy is) menk. nena ū aliu (paspa in u) mane a
zaaugin a kiaulė, špygsubinė (: špyga + subinė) ulg. muje , cuya muy mencos za unaliukas,
zombadėžė (: zombis + dėžė) i on. pe sonas bukinan e ele iso ius ( ele isija) y k . I in da ūs son
de dos daik a a díos dū inos (džn. nega i as cono aciones) cuyos segundo sandas -žmogis,
23
например., eu opažmogis (: Eu opa + žmogus) i on. elaciones de ede ación g įs os esiden e de la
Unión Eu opea sin es ado y nau os, gal ažmogis (: gal a + homb e) i on. homb e de in o mación
pe kimš a gal a, kėdžmogis (: kėdė + člo ek) juok. kas
23
ND no as indica que lóodis más ecuen emen e se u iliza al habla de usiškąją p opagandina ele iziją.

AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nue osada os adimosi ci cuns ancias y modas de
hacía | 17 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
abaja sėdimą da bą, miniažmogis (: minia + žmogus) menk. homb e de la mul i ud, al cual
ca ac e iza ne ūpes ingas en oque hacia la ida, p ojek ažmogis (: p ojek as + žmogus) i on.
i iendo de p oyec os homb es, inkažmogis (: inka + žmogus) i on. homb e, i iendo según la lib e
me cado dėsnius, so ie žmogis (: so ie ai + žmogus) niek. a la ideología so ié ica si anęs žmogus,
šiukšliažmogis (: šiukšlės + žmogus) 1. menk. šiukšlinan e homb e, ole an žmogis (: ole ancia +
homb e) i on. el libe alismo ideologías su o muado ole an iškumą sob e o os aldybių le an ado
homb e y pode íažmogis, -ė (: aldžia + человек) menk., i on. es ando en el pode suanoudis homb e;
bu oc a as (plg. būd a džio y daik a a džio dū inius: naujažmogis (: naujas, -a + žmogus) i on. nue o
ipo homb e, šlykš ažmogis (: šlykš us, -i + člo ek) niek. šlykščiai, bjau iai apa eciendo y (o )
besielgian e homb e). Apa e debe ía menciona y es ilis iicamen e ma cados dū inių da ų pi mąjį
sandą aldžia-, p z., aldžiadu nis, -ė (: aldžia + du nius) juok. en el gobie no esan is k ailys,
aldžiagal is (: aldžia + gal a) menk. en posesión; bu oc a as, aldžiagy is (: aldža + gy is) niek.
niekinamasis ep esen an e del pode í ulo, aldžia a ka (: aldžia + o de) i on. sa i a kos
p iešingybė, . i. eng andecimien o de las au o idades egula iza alguna que sea la es e a de ida
pública (pa y Spesi, médiaidą), aldžiasnukis (: aldžia + snukis) menk. menkinamasis ep esen an e
del pode į a dijimas, aldžia y is (: aldžia + муж) i on. en el pode esan is homb e (plg.
daik a a džio y eiksmažodžio dū inius: aldžiag obis (: aldžia + g ob i) i on. kas zaigu és el
gobie no y el pode jiasiekys, -ė (: aldžia + siek i) juok. que busca pode
(candida o a Seimą o sa i aldą)).
Shiki an o menos duomenyne exis e es ilis icamen e señalė ų dū inių de daik a a džio y
eiksmažodžio (32,2%) es o p edominan emen e nomb es de pe sonas, cuyo segundooju sandu es
nu odoma, kokį ie asmenys da bą di ba a šiaip eiksmą a lieka, o pi muoju – į ką as eiksmas
es á encendido, lo que a abajo así obje o de acción (DLKG 2006:2), 16 ej., spi i onešis, -ė (: spi i as +
neš i) juok. espi i u con abandis a, au ad ebys, -ė (: au a + d ebė i) menk. kas agis, žinialaižys, -ė
d eba dėl au os likimo“, a ia agis, -ė (: a is + og i / agis) „menk. spal o ojo me alo – a io
(: žinios + laižy i) i on. que sin saiko gaudo žinias en in e ne y k . Fixsuo o uno dū inys seimasėdis, -ė (:
Seimas + sėdė i) juok. que sien a Seime (i. y. Seimo miemb o), cuyo p ime dėmeniu dicho no el obje o
de acción, sino su luga (DLKG 2006: 162). Ocu e uno o o ins umen o o nomb e del au omó il:
gal aplo ė (: cabeza + lau i) 1. i on. en ba bille as nue osada os adimosi ci cuns ancias y modas de
naudojama gal os plau u ė“, pupy ežis (: pupy ė + ež i) „juok. au omobilis, inkamas
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
hace | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
chicas (pupy ėms) lle a i y k . De o os negausių daik a a džio y eiksmažodžio dū inių se puede
menciona naujada us, que en su signi icado emena eiksmažodžių abs ac us (DLKG 2006: 162),
ej., žinialaiža (: žinios + laižy i) i on. besaikis conocimien os gaudimien o in e ne y k . Duomenyne
aps u daik a a džio y eiksmažodžio dū inių (neigamas cono aciones medios nomb inimų), cuya
segunda sandas -skleis i (-skleidė): b ukalosklaida (: b ukalas
24
+ skleis i) menk. b ukalą (šlamš ą) diseminando medios, galios aida (: galia + skleis i) menk.
in luyen e mediosida, que su pode ó pasileja pa a que manipuluó con pe sonas, o moo i una cie a
opinión públicaę, klaidasklaida (: klaida + skleis i) i on. engaidinan i, e o es esplejian i medios,
klikiasklaida (: klikas spus elėjimas kompiu e io pelės žymekliu + skleis i) menk. populia idad,
llamados de klikos (paspaudimien os) besi aikan i mediosida, manipuluiuojan i klaidinančia,
sensacinga a ículo de in e ne an aš e o pa eikslėliu, melus aida (: melas + skleis i) i on. menú
soplejien e medios, mėšlasklaida (: mėšlas + skleis i) niek. noch a ius asun os diseminando medios,
pu asklaida (: pu as + skleis i) menk., juok., niek., i on. pu ą soplejian e, i. y. algo que juodinan i,
šmeižian i, niekinan i medios, eklamsklaida (: eklama + skleis i) i on. šališka žiniasklaida,
p esen ando sólo come cialmen e ú il in o mación, sna gliasklaida (: sna glys + skleis i) menk.
menkinamasis medios de nomb e y aldžiasklaida (: aldža + skleis i) i on. gobe namien os
se naujan i medios (plg. būd a džio y daik a a džio dū inį gel onasklaida (: gel onas, -a + skleis i)
menk. gel onoji (bul a inė) medios). da os ND mos a ía, que dū inių sandai pode ía- (pi masis
dėmuo), -skleis i (-skleidė) y -žmogis (an asis dėmuo) p oduc ūs s ilis iškai žymė ų analogiją con la
palab a mediosida.
naujada ų dėmenys. Nea mes ina ikimybė, kad šie naujada ai galėjo bū i pasida y i pagal
Duomenyne ijuo i pa ienia dū inia de 1) būd a djio y daik a a djio, ej., klišakalbė i on.
(: klišas, -a + kalba) „juok. kalba, maišy a iš kelių kalbų“, linksmakojis (: linksmas, -a + koja)
i onizando di e ido nebla ios cons uc o es šokis abajo cons ucciones aiks elėje
(pasida y a según analogía con klumpakoju); 2) núme o de nomb e y dik a a dío, ej.,
25
d ikalėdis (: d i
24
Šie dū iniai eikiausiai negalė ų em is daba inėje lie u ių kalboje papli usiu daik a a džiu sklaida, nes
según las eglas de hacin de palab as debe ía keis is sudu inio daik a a džio galūnė, ej., b ukalosklaidė (:
b ukalas + sklaida); plg. šunuogė (: shuo, šuns + uoga) (plačiau ž . LKG 1965: 447448; DLKG 2006: 154). LKG se indica que
„[d]a iniai, ku ių an uoju dėmeniu imamas io kamieno daik a a dis, y a ia i ė kamienų“ (1965: 448).
25
Naujada ą di e makojis (: di e ido, -a + klumpakojis) e ec i amen e puede conside a se y con aminan u.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nue osada os adimosi ci cuns ancias y da ybos
modos | 19 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
+ Kalėdos) i on. d ejopai de las au o idades y de las pe sonas se celeb an Kalėdos; 3) accionesma
palab a o mas (bū ojo iempo noekiamosios ūšies daly io) y daik a a džio, p z.,
ap e s smegenis, -ė (: ap e s as, -a ap e s i + smegenys) i on /. que in e idos ce ebimis, i. y.
a e idamen e mąs an is; 4) accionmajo dio y daik a a džio, ej., spoksadėžė (: spokso i + dėžė)
juok. ele iso ius, šikpopie is (: šik i + papie ius) am. oale inis papie ius, šnypš a ynis (: šnypš i +
inoas) menk. pigus ca bona ado ino espuman e; 5) p ie eiksmio y daik a a džio, ej., hoyžmogis (:
hoy + homb e) i on. homb e, cuya memo ia aspi a sólo hoy y no iene pasado; 6) į a džio y
daik a a džio, ej., ki o alda (: o os, -a + alda aldy i) i on /. p e eiksmio de būd a džio y
p iešingybė sa i aldai, kai bend uomenę aldo ne jos, o sa o in e esais besi ūpinan i aldžia“; 7)
accionmajo dio, ej., sengy ena (: senas, -a seniai + i i ) menk /. homb e, aspi ando a i i de la
mane a en que se i ía an es; ilgasėdis, -ė (: ilgai + sėdė i) i on. pa es de la lengua sandais.
kas ilgai užsisėdėjęs (eidamas kokias pa eigas)“. Ma y i, kad dū ybos p ocese emiamasi į ai ių
O o p oduc i o modo de da ida emocional-exp esi a (sin la mencionada apesagía de da ida y
humo yba) con aminación (sąmaiša) (12,7 po cien o.). Es e no es g ama ical (mo ológico de
ca ác e ) p oceso, y sus de i ados (kon aminan ai, o maišiniai) da ybiškai neskaidomi
(nemo i uo i) palab as (U bu is 2009: 355). Aunque kon aminación (angl. blending da ybos p ocesas,
kon aminacija, blend da ybos ezul a as, kon aminan as) (Miliūnai ė 2014: 250) es nemo eminis
palab as mane a de da ymosi, pe o se puede hace p esunción, que conscien iga poco a poco plin a
d iejų žodžių sąmaiša (jų agmen ų jungimas į ieną naujada ą) (U bu is 2009: 354–355)
en lenguas lie u ias. Da ybinė ND emo i as-exp esi as lexicikos analizaė mues a que es a alene)
26
di igindo pe sona, kiaulega (: kiaulė + kolega) juok. kiaulinan e colega, kle k abalis (: kle kas +
ne engiama im is ne adicinio žodžių da ymosi, o okių da inių (kon aminan ų) ND andasi is
naujų, p z., biu ozau as (: biu as + dinozau as) „i on. kele ą dešim mečių įs aigai (pap as ai
ka k abalis) menk. menkinamasis i ula del gobe nado , melagienos -ė (: seimas + cosmonau a)
i on. Seimo senbu is, apa uéndose de la ealidadés y no sabiendo, como
(: melagingas, -a / melagis, -ė + naujiena) „menk. melaginga, klaidinan i naujiena“, seimonau as,
26
Desde 2014 ND con aminan os aumen a on al ededo de 2,3 eces, sin emba go po cen ajeamen e su
pa e duomenyne aumen ó muy insigni ican emen e, i. e. de 3 a 4 po cien o. (Mu mulai y ė 2018: 62).
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nue osada os adimosi ci cuns ancias y modas de
hacía | 20 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Li uania de hecho i e según Seimo ku iamas leyes, ėminu y as (: ėmė + deminu y as) niek. om i
aducian e deminu y as (mažybinis maloninis palab a) y muchos k . Con p e idélias
es ilis i icamen e ma cados nue osada os da omasi ečiau (4 pe cen ), ej., ap amsa (: amsa) i on.
apsh ie os con a ioingidad (naujada as pasida y según analogiją con la palab a apsh ie a),
supe mamy ė (: mamy ė) i on. mama, demasiado a besi úpinan e con sus hijos y exclusi amen e
27
con eso besidjiuojan i, nukalbin i (: kalbin i) juok. mucho kalbinan iskaman inė i has a úl imosijos,
su unkelė i (: unkelė i) menk. pa a s i unkeliu, y mix usis da ybos mane a (2,4 po cien o), ej.,
gal apjū ė (: gal a + pjau i + - ė) juok. masiškas ilgai di igamas pos us ocupancios aldininkų juok.
la gen años de las emp esas es a ales de los despidos banga, ešnėd a (: ešnės + ės i
a leidimas iš da bo, siekian a sinaujinimo i skaid umo“, aldžiapjū ė (: aldžia + pjau i + - ė)
28
(ėda) + - a) „juok. ešnių ėd ūnas“ (naujada as pasida y as pagal analogiją su žodžiu žmogėd a)
29
i k .
Da umu no se ca ac e iza ni galūninė da yba (1,9 po cien o.). La mayo pa e negausių edinių componen
nomb amien os según el géne o di e encial (galūnės -ė ediniai): š iesulė (: š iesulys) i on. conocida de
(pap as ai p amogų pasaulio) mo e is“, ė ė (: ė as) „i on. pagal gende izmo ideologiją – ienas
aiką c ianancias miemb os de la amilia (nes impo a, cuya sexos), zombė (: zombis) niek. pe kel ine
signi icado be alė la mue a i a eme iškosios sexos bū ybė; mūzas (: mūza) juok. daik a a džio
mūza (dei ė, poe inės kū ybos įk ėpėja) y iškoji giminė“, sesu is (: sesu ė) „juok. y as, di ban is
médicos sesele. Los úl imos galūnės -as y -is ediniai pe enecen nomb amien os según el géne o
di e encial daybos ca ego ía, aunque g ama ikos ap ašuas a es a ca ego ía asigni sólo galūnės -ė ediniai.
IŠVADOS
1. Da ybinė Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno emocinės-eksp esinės leksikos analizė ( i i
479 kalbos iene ai) mos ė, que p incipales s ilis iškai žymė ų naujada ų da ybos
27
P ác icamen e se ía posible islumb a y adic i ina da ybą: ap amsa (: ap em i).
28
Rugiapjū ės analógicos de da ybą se puede in e p e a d ejopai: įž elg i miš ią da ybą o dū ybą, i. i.
gal apjū ė (: gal a + pjū is) y aldžiapjū ė (: aldža + pjū is).
29
Es e dad, naujada ą ešnėd a (: ešnės + ėd us, -i) se ía posible conside a y sudu iniu daik a a džiu.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nue osada os adimosi ci cuns ancias y da ybos
modos | 21 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
modos son p e iesaginė da yba (45,7 po cien o), sandū a (31,7 po cien o) y nemo eminis o ma de
palab as de da ymosi kon aminacija (sąmaiša) (12,7 po cien o). 2.P oduc i ísimo da ybos modo
p eesagines da ybos da iausias medidas son a dažodinės peculia idades u ė ojų pa adinimų
p eesaga -(i)uk, -ė y peculia idades pa adinimų ( a dažodžių abs ak ų) da ybos ca ego ía
p eesaga -izmas: con abiemos p eesagos pada y a po 6,8 p oc. es ilis iškai žymė ų naujada ų. 3. ND
da os mos a ía, que dū inių sandai pode ía- (pi masis dėmuo), -skleis i (-skleidė) y -žmogis
(an asis dėmuo) p oduc ūs s ilis iškai žymė ų naujada ų dėmenys. 2,4 po cien o) y galūninė
da yba (1,2 po cien o). 5. Es e ue el p imo dial es udio ND emocional-exp esi a lexicica, que
4. Menko p oduk y umo y a p iešdėlinė da yba (5,6 p oc.), miš usis da ybos būdas
e ec uado esul ó, con obje o de examinugnei polinkius de da ybos emocional-exp esi a lexicica,
hab ía que basa se a ii esniis y abusesniis uen es.
kad kai ku ie ND naujada ai da u ė ų bū i sis emiškai edaguojami s ilis ikos aspek u. Be o,
6. Duomenyne p esen ado la ma e ialá p a a u expe imen inė i y e noling is ikas, y aspec os de
palab as daybos. Emocinas-exp esinas lexicikos sankaupa mues a que los usua ios de la lengua
eac úan a las ac uales ak ualías y gaba p iku i pachos de di e sosos es ilis i icamen e ma cė ų
naujada ų. Okazinių da inių gausa con i ma cie o enómeno de ac ualidad. Ob iamen e, que la lexis
es e lejo de la sociedad, a base en la que acumulan naujada ai (signos ak ualijos del iempo de
i encia) p opo cionan aliosa in o mación sob e un cie o pe íodo en la ida de la nación.
ŠALTINIAI
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/
[žiū ė a 2019 m. gegužės mėn.].
ND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. [Tęs inis in e ne inis žinynas nuo 2011 m.].
Miliūnai ė R., Aleksai ė A. Suda y oja R. Miliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l [žiū ė a 2019 m. ko o–balandžio mėn.]. ISBN
978-609-411-147-1. h ps://doi.o g/10.35321/neol.

AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LITERATŪRA
A l e ks a i ė A. 2018: Ypa ybių pa adinimai Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. Bend iné
habla 91, 127. P iega en in e ne :
h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/91/Aleksai e_BK_91_s aipsnis_apie_pa adinimus.pd . B l a
ž i ns k a i ė D. 2004: Naujada ai y pe di biniai publicidadamoje. Cul u a de lenguas 77, 5665. D a b
a š in s k i e nė I. 2010: The comp ehension o de i a ional mo phemes in ea ly childhood: An
expe imen al s udy o Li huanian. Es onian pape s in applied linguis ics 6, 4350. D L K G 2006
Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo y enciklopedías
ins i u o de publicación.
G a i e n is K. 1980: Naujada ai y naujažodžiai. La ciencia y la ida 2, 31 G i č i e n ė J. 2005:
Neologismos in eg ación en ex o. Homb e y palab a 1, 7882. P iega en in e ne :
h p://www.biblio eka. pu.l /zmogusi zodis/PDF/didak ineling is ika-2005/gi ciene.pd . G
i č i e n ė J. 2011: Naujažodžiai con dėmeniu (-) inkl-. Cul u a de la lengua 84, 165177. P iega
en in e ne : h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/84://Gi ciene_KK_84_s aipsnis.pd . G i
č i e n ė J. 2012a: Me akalbiniai comen a ios como elemen o del discu so naujažodžių
online. Li uanis ica 58 (3/89), 248272.
G i č i e n ė J. 2012b: Naujoji lie u ių kalbos leksika: eo ía y p ác ica. Me odinė p iemonė
[elec oninis iš eklius], Vilnius: Edukologija.
G i č i e n ė J. 2012c: Pokyčiai, habla y escuela. Gim asis palab a 8, 1925. G i č i e n ė J. 2013: S ilis iniai
naujada ai en In e ne . Šiuolaikinės s ilis ikos di ecciones y p oblemos: G u d a i či u s A. 1992: Kalbos
mokslo s aipsnių inkinys, Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e o leidykla, 79–88.
au iškumas. Na i e lengua 6, 15. G u d a i či u s A. 2000: E noling is ica, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as.
lexicología p oblemas, 6169.
G u d a i či u s A. 2003: Žodžio eikšmės de inicijos au inis aspek as. – Leksikog a ijos i
G u d a i či u s A. 2007: G e inamoji semán ica, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o publykla. J
a k a i i e n ė E. 1988: Leksinė seman ika, Vilnius: Mokslas. J a k a i i e n ė E. 2010:
Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si ys publikla.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
K a b a ši n s k a i ė B. 1998: Lie u ių kalbos liaudies e imologija i a imi eiškiniai, Vilnius: Mokslo
y enciclopedías ins i u o de publicación.
K a m an d u ly ė L. 2006: Vaikiškosios lengua peculia idades. Bend inė habla 79, 264271. P iega en
in e ne : h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/://79Kamanduly e_KK_79_s aipsnis.pd . K a z la u
s k a i ė R., Ž u p e k a K., M a c i en ė J. 2013: Okazionalūs deminu y ai: ipai y paski is kalbiniame
ak e. Homb e y palab a 1, 90100. Acceso en in e ne :
h pe alpykla.li uanis ikadb.l / edo a://objec s/LT-LDB0001:J.04~2013~1371470739998/da as eam-
s/DS.002.0.01.ARTIC/con en . K u l i k a us k a s G. 2018: Li uio codas. Įp očiai i būdas seno ės
lie u io hace 100 años, Vilnius:
Es os alba.
L e h e A. 2003: Unde s anding endy neologisms. I alian Jou nal o Linguis ics Ri is a di
Linguis ica 15.2, 369382. La e is a no es una e is a de lingüís ica, sino una e is a que se dedica
a analiza el lenguaje. acceso en in e ne : h plinguis ica.sns.i /RdL/15.2/07.Leh e .pd . LKG 1965
G ama ica Foné ica y mo ología del idioma Li uano I. Red. K. Ul ydas. Vilnius: Min is. M a i e ll o
E. 2016: Analogical neologisms in English. I alian Jou nal o Linguis ics 28.2, 103142. Acceso a
In e ne :
h pwww.i alian-jou nal-linguis ics.com/wp://con en /uploads_Analogical-neologisms-in-English.p-
d . M i k e l i on i en ė J. 2000a: Naujoji lie u ių kalbos leksika (19911996 m. basado ex yno pe iodikos
kompiu e inio). Dic a o dise ación esumauka, Kaunas: Vy au o Maggiojo uni e sidadas. M i k e l
i on i en ė J. 2000b: Šiuolaikiniai mé odos de lenguaje inno a ėms i i. T abajos i días 24, ex o
65–73.
M i k e l i on i en ė J. 2000c: Naujoji lie u ių kalbos leksika (1991–1996 m. kompiu e inio pe iodikos
bajo). Dac a o dise ación, Kaunas: Vy au as el G andejo uni e sidad. M i k e l i on i en ė J. 2002:
Analogija lie u ių kalbos žodžių da yboje. Po enciniai y okaziniai M i l i ū na i ė R. 2000: Nuji idiomas
da iniai. – Ac a Linguis ica Li huanica 46, 73–80.
eiškiniai: na u alalioji i di b inė a anka. Ac a Linguis ica
Li huanica 42, 314.
M i l i ū na i ė R. 2006: Sob e lengua y nos, Vilnius: Li u ias ins i u o de lengua edi o ial.
M i l i ū na i ė R. 2012a: Li u ias de idiomas mode nažodžių duomenynas. Na i e lengua 6, 311.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nue osada os adimosi ci cuns ancias y da ybos
modos | 24 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
M i l i ū na i ė R. 2012b: Logos consumido es y nue osada ų kū yba. Gim oji habla 9, 314. M i l
i ū na i ė R. 2014: Naujieji kon aminaciniai da iniai lie u ių kalboje. Ac a Linguis ica
Li huanica 71, 246–264.
M i l i ū na i ė R. 2015: Naujažodžių a anka y pa eikimas Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne.
Lexicog a ía y lexicología 5, 161184. nue awodžių duomenyne. Bend iné habla 91, 121. P iega en
M i l i ū na i ė R. 2018: Naujažodžių pa eikimas i paieškos galimybės Lie u ių kalbos
in e ne : h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/91/Miliunai e_BK_91_s aipsnis.pd . M u m u l ai
y ė D. 2016a: Li u ias de idiomas naujažodžių duomenimisynas y naujada ų y imų
pe spek ī as. Bend inė habla 89, 127. P iega en in e ne :
h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/89://Mu mulai y e_BK_89_s aipsnis.pd . M u m u l ai y
ė D. 2016b: Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną. Ac a
Linguis ica Li huanica 75, 6888. M u m u l ai y ė D. 2018: Kon aminacia y nue osada a de los
idiomas Li uanos. Lenguado y con ex os 8
(1), 60–70.
O o d M. 2001: F ench Wo ds: Pas , P esen and Fu u e, Cle edon: Mul ilingual Ma e s. P a l i
o n i s J. 1985: Kalbos mokslo p admenys, Vilnius: Mokslas. P i k č i l in g i s J. 1971: Li u ians kalbos
P a u l a us k i e n ė A. 2006: Lie u ių kalbos mo ologijos pag indai, Kaunas: Technologija.
s ilis ika 1, Vilnius: Mokslas. P i k č i l in g i s J. 2010: S ilis ikos da bų ink inė. Moksl. ed. R.
Koženiauskienė. Vilnius: Mokslo y enciklopedías cen o de publicación.
P l a g I. 2003: Wo d-Fo ma ion in English, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. R o z e n b e
g s J. 2004: The S ylis ics o La ian, Rīga: La ijas Uni e si ā e. S a i ck i e nė I. 2006:
Komunikacinė p agma ika y con e sación si uaciones obje i o: caso de consumo
deminu y ų. Bend inė habla 79, 256262. P ieiga in e ne : T o l s o j u s N. 2009: Lengba y
h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/79/Sa ickiene_KK_79_s aipsnis.pd .
cul u a. Lengua y pe sonas, 81100. U b u i s V. 2009: Ve odžių da ybos eo ia. 2a edición,
Vilnius: Mensaje y enciclopedías naujada ų adimosi ci cuns ancias y da ybos modos | 25
leidybos ins i u as.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
V a i c ek a u s k ie n ė L. 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai: kalbos poli ika i a osena,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
V a s k e li e n ė J. 2010: Lie u os kalbos žodyne ne iksuo i da iniai i jų unkciona imas An ano
Kalana ičiaus poezijoje. Filología 15, 151166.
V a s k e li e n ė J. 2011: Žodynų ne iksuo ų da inių unkciona imas Jono S ielkūno ly ikoje. –
Res humani a iae 10, 5470.
V o l e k B. 1987: Emo i e Signs in Language and Seman ic Func ioning o De i ed Nouns in
Russian, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company.
Žu p e k a K. 2005: Teks as e inės s ilis ikos desde el pun o de is a. El Homb e y la
palab a I, 2528. Acceso en in e ne :
h pe alpykla.li uanis ikadb.l / edo a://ge /LT-LDB0001:J.04~2005~1367153622685/DS.002.0.0-
1.ARTIC. W o h l g e m u h J. 2009: A Typology o Ve bal Bo owings, Be lin New Yo k: Mou on de /
G uy e .
Recibió 2019 07 21
Adop ado 2019 12 18