Emocinė-ekspresinė leksika „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“ – naujadarų radimosi priežastys ir darybos būdai

BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AGN ALEKSAIT Instituto de lenguas Lietuvių EMOCINĖ-EKSPRESINĖ LEKSIKA LIETUVI KALBOS NAUJAJOODŽI DUOMENYNE NAUJADAR RADIMOSI APLINKYBS IR DARYBOS BŪDAI ESMINIAI VOZŽIAI: emocinė-ekspresinė leksika, naujažodžiai, okaziniai dariniai, darybinė analizė, darybos būdas, produktivumas. ĮVADAS Miliūnaitė (2012a: 311; žr 2018: 1184; Murmulaitytė 2016a: 127; 2016b: 6888; Aleksaitė 161 2018: 125) está escrita en varios aspectos (en adelante ND, dataynas) sobre la data de las nuevas palabras de la lengua lituana, por lo que en esteuokart, nebetęsiando la general de las duomenyas, se profundiza en la tradicional samska y las especies de las nuevas palabras, presentando un enfoque novatorial de las actualidades del idioma lituano. Duomenyne 2019 m. abril mes 5 d. era 5120 lexicográficamente descritas unidades de la lengua. Rasti 572 emocional-expresiva paskirtí ejecutan nuevosadarai. 1 Estilisticamente marcados naujadarai duomenyne deskirstyti según ocho expresonis atspalvius: vulgarusis, niekinamasis, menkinamasis, mažybinis, maloninis, juokaujamasis, ironiškasis y familiarusis (žr. 1 figura.). 1 Daiktavordžiai constituyen 91,8 por ciento. de toda ND fijsuotas emotivas-expresivas lexicicas, veiksmažodžiai 4,9 por ciento, būdvardžiai 3,3 por ciento. A tener en cuenta a faltausią material empiriné de comportmajodžių y būdvardžių, se ve que no se puede profundugniai discutir būdvardžių y veiksmajodžių de darybos maneras de, por lo que en este artículo conjuntamente describen estilistiquement señalėtų naujadarų de darybos polinkya. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nuevosadaros radimosi circunstancias y darybos modos | 2 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 1 PAV. Naujadaros apascartamiento duomenyne según expresinio atspalvío Matir que ND la mayor parte emocional-expresina lexico (net 69,4 proc.) forman negativas conotaciones naujadarai, i. e. ironiškąjį, menkinamąjį, niekinamąjį, vulgarųjį y familiarųjį atspalvį turintys dariniai. Tokį deshueso de los se distribuyen se puede explicar como norma, y peculiares psichologinėmis ir socialinėmis priežastimis: lietuvių kalboje (kaip ir daugelyje kitų kalbų) neigiamas emocinis vertinimas išreiškiamas dažniau negu teigiamas, nes visa, kas gera, priimama emociones por cosas normales las personas no significa, por lo que todo lo que nogra, laikoma nukrypimu nuo normos ir įvertinama neigiamos konotacijos naujažodžiais (Jakaitienė 1988: 51; Gudavičius 2000: 130–131). Atmetus ND darybiamente neskaidomus semantinius naujažodžius, ej., plūgas menk. todokuo desatisfitin tamsuolis, runkelis menk. tamsuoliu considerado pesimisticamente nusiteikés hombre, oponido elitui, palabras compuñas, ej., pasos vištelė menk. conductoja mujer, akiplėšiškai y piktybiškai nopaisanti reglas del tránsito (plg. kelių gaidelis, kelių erelis), útil idiota menk. kas noavanaudicialmente difunde suspiciosos conocimientos y ideologías, útil oponentes, nouvokando tal comportamiento perksmingumu, y debinius, ej., nafris, -ė menk. saliivis en Europa de África del Norte, retardero 2. iron. trasladeltine significado atilikėlis; politinių naujadarų radimosi Vulgarusis 0,5 % Niekinamasis 6,3 % Menkinamasis 28,3 % Mažybinis 1,6 % Maloninis 3,7 % Jocaujamusis 25,3 % Irónico 33,8 % Familiarusis (en inglés) 0,5 % AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – circunstancias y darybos modos | 3 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 procesos de stabdis (plačiau sobre éticamente no apropiamus palabras juz. Župerka 2005: 2528), del estudio o b j e k t u elegir 479 unidades lingüísticas. Este artículo t i k s l a s determinar los 2 principales léxicos emocionales-expresivas, registradas ND, modos de formados de palabras y productivos innovadarus; 2) realizar artesanía ND estilísticamente marcados nuevosadaros darybos priemones. U ž d a v in i a i : 1) išrinkti iš ND emocinę-ekspresinę funkciją atliekančius análisis; 3) estudiar y describir estilistiicamente marcados nuevos daros de facería modos y medios; 4) establecer nuevos entornos de daibi polinkius. Trabaje aplicar doybines análisisés y cálculo m e t o ir 5) aptarti stilistiškai žymėtų naujadarų (gyvenamojo meto aktualijų ženklų) radimosi da i. EMOCINS-EKSPRESINS LEKSIKOS CONPRETA como palabras, por las cuales expresiami sentimientos, sus reikšmės base positiva o negativa emocional relación del hablador con nombrábam Stilistiškai žymėtą leksiką sudaro emotyvai ir ekspresyvai. Įprastai emotyvai apibrėžiami objeto. Es su opinión sobre la valor de cierta cosa, y esa (Gudavičius 2000: 126). Por razones estilistinas se usan y expresivai es óodžiai, que tituliná el objeto á nusako imagen (Jakaitienė 2010: nuomonė pasireiškia ne kaip loginis sprendimas, o kaip kalbančio asmens pojūtis ar jausmas“ 164). La principal diferencia emotivos y expresivos nopaciente direcciones de efecto, mat emotivai actúa los sentidos pašnecovo, y las palabras representingíes imagiduoté, porque su significado como encarnija visimaisiais o audimaisiais imágenes (Jakaitienė 2010: 164). Aunque en la literatura científica es habitual emotivos y expresivos asignar según su que hace dirección de efecto, sin embargo sus estrictamente atribuir no se puede, porque cas emocioninga en el lenguaje, siempre expresyvu (Pikčilingis 2010: 211; también vé Volek 1987: 5) y, a la inversa, vaizdu se transmite información susukia aún y de un ojo o otro emocional evaluación (Jakaitienė 2010: 164165), terminos leksikos todėl straipsnyje stilistiškai žymėtai leksikai pavadinti renkamasi vartoti emocinės-ekspresinės 3 2 Este es el primordial análisis emocional-expresiva de la lexis, que efectuado resultó que algunos duomenyno nuevosadars aún debería ser sistemáticamente editados aspektu estilistica. ND objetivo fijar lexicikos innovaciones, por lo que a base, añadiendo por una palabra, de inmediato nebūna aiški todo sistema. Solo acumulando más datos, se puede ver, de qué nuevasadaros grupos se distingue, y estas grupos consistentemente valorar estilistiticamente. 3 Debido a esta keblios separación de la razón ND emocional-expresina leksika smulkiau (į menėtąsias dvi grupes) no skirstoma. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nuevosadaros radimosi circunstancias y daybos modos | 4 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 TRADICINĖ NAUJAŽODŽIŲ SAMPRATA IR RŪŠYS En las tiendas de lingüotira lituanas una nuevajaodis (neologizmas) generalmente se define como una nueva palabra que ha aparecido en la lengua (Urbutis 2009: 3637; Jakaitienė 2010: 205; Girčienė 2011: 165), mokslinėje literatūroje pateikiama naujažodžio samprata įvairuoja (plačiau žr. Girčienė 2012b: aunque 6): uno distinguybeja naujajaodis peculiarmente el tiempo keliam impresión de novedad, incomunidad (Palionis 1985: 212), otros orajaodžius en palabras, hasta entonces no incluidas en atramines diccionarios (Miliitė 2015: 169). Los eruditos polemizan por la nuevavozji atribuidas naujumo 4 aureolės, [m]at aunque la palabra puede parecer ya habitual, y otros aún pueden de él y no enterar naujumas kartais gali būti suprantamas pernelyg subjektyviai: vieniems kalbos vartotojams koks (Popova 2005: 913, citada de Jakaitienė 2010: 205; también véase Kazlauskaitė, Župerka, Macienė 2013: 91). Paderimes esti criterio no es completamente confiable en los diccionarios existe lexicographinių naujažodžių atrankos kriterijus pagal atraminius leidinius, nors lietuvių kalbos atveju toks plyšių, se enfrenta con lexynų nesistemiškumo problema (Miliūnaitė 169 2015:). Duomenyne nuevasverodžiais se consideran palabras, que no están registradas como atraminiais en diccionarios seleccionados, t. y. Actualmente en el diccionario de los idiomas lituanos (sexta (electronís) edición, 2011), en el diccionario en línea del idioma lituano y en el diccionario internacional de palabras (Alma littera, 2001) (www.naujazodziai.lki.lt?Apie_duomenyna; sobre protologismo y neologismo, véase Aleksa skirtitė 2018: 56). Funcialmente nuevaswodžiai se asignan en dos grupos principales referentinos (también llamados nominativinos, termininiais, imprescindisiais y kt.) y expresinos (también llamados stilistiniais, fakultativiaisiais y kt.) (Girčienė 2012a: 249; 2012b: 15; ver más. Offord 2001: 98; Vaicekauskienė (transmisión de la información) función, a expresiniai naujažodžiai en texto se 2007: 34–43). Referentiniai naujažodžiai įvardija naujas realijas, t. y. atlieka referentinę incluyen por sumetimais estilistiniais, aquí más importante emocinė-ekspresinė función (Girčienė 2012b: 15). Referentiniai 4 verdad, ND se presentan y tales unidades lingüísticas, que efectivamente durante apsirikimą no entró en atraminius diccionarios. ND Ellos tienen el sello nenaujas (nefiksuados), ej., meiliavaistis liaudies medicina instrumento, causelianti o didinanti lytinio potraukį. Duomenyne indica que este nuevoadar […] esto kadaise en lenguas Lituvias vartot, pero en didįjį Lietuvių kalbos žodyną desapecęs del actual prestinio afrodiziakas parcial correspondencia. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nuevosadaros radimosi circunstancias y darybos modos | 5 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 nuevasodjes, cuyo principal distintivo traožas estilistico neutralidad (Girčienė 2012b: 41), en las tiendas de hechos de palabras se ingresan como potenciniai dariniai (potencionalizmai). Potencinis darinys al usuario de la lengua completamente habitual, nuevamente compuesto y obediente al requisito del tipo de darybos, darinys, šnekos acto durante realizuojamo cadacuen momento, cuándo tan le necesite (Plag 2003: 57; Paulauskienė 2006: 24; Urbutis 2009: 316; Vaskelienė 2011: 67), ej., junta a los lituanos habituales de mechas de nombres (paukena, kiauliena, jautiena) cuando sea necesario pasidaryta buivoliena (: buivolas) buivološi, kengena (: kengura) kengūra mėsa, kupranugariena (: kupranugaris kt) kupran mėsa y mėsa. Esmenis potenciales de derías distinguamnte traožas incluso y su primera aparición novedad a menudo no juntamas (Mikelionienė 2000a: 19; Urbutis 2009: 323). Ellos se crean de necesariamente necesito invadir nueva realidad (Girčienė 2012b: 12), con el objetivo llenar las llamadas semantines vacustumas (Mikelionienė 2000b: 65), contrariamente que ekspresiniai naujažodžiai, los cuales se pretende naujākas, raiškos“ (Girčienė 2005: 78). Šie stilistiškai žymėti, arba konotuoti, teksto elementai (Girčienė ekspresyvesnės o madingesnės kalbinės 2012b: 41; más vé. Lehrer 2003: 369) en otras tiendas también llaman okaziniais dariniais (okazionalizmais). Okazinis darinys (ocazionalismos) expresivus, desde el ir individualiame kontekste sustingęs naujadaras (Blažinskaitė 2004: 59; Rozenbergs 2004: 156; sistema de daribot Urbutis 2009: 323324; Jakaitienė 2010: 207; Mattiello 2016: 115), también ingresitábame7), autorinio, individual, estilistino, situacino, menkautino, unacasino y inusuarios neologismos de daribot novadaro, así como términos de vocín proto/nefiksuado (Mikelionienė 2000c: 67; 2002: 74; Jakaitienė 2010: 207; Kazlaus, Župerka, Mėcenė 2016: 92; Miliutė: 24), por ejemplo. kas atbukinto pensamiento (išlautomis cerebrimis), unavingis, -ė (: uno, -a + vingis) menk. kas con uno cerebro de vingiu, t. y. primityvaus mąstymo, žirniasmegenis, -ė (: žirnis + smegenys) menk. kas primityvaus pensamiento, neapsišvietęs, netašytas stuobrys e kt. parte okazinių naujadarų. Posible tolimesnė dirección de investigaciones panagrinarse, cuán diferencia okazinių darinių y Taigi straipsnyje nagrinėjama ND emocinė-ekspresinė leksika, į kurią patenka nemaža referentinių naujadarų darybos polinkiai. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nuevosadaros radimosi circunstancias y darybos modos | 6 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 NAUJAJOŽIAI LIVENAMOJO METO ACTUAL ZENKLAI Se utiliza Lengua uno de los más importantes rasgos de una nación (Gudavičius 1992: 1) porque [k]cada nación habla guago una interesante historia sobre muchos siglos de esfuerzos de personas conocer, comprender y enlazar el mundo que se les rodea (Kopylenko 1995: 19, cita de Gudavičius 2000: 8), en otras palabras, desde hace 68 años en las unidades existentes hay un susostés de la nación y la mundialización (Gudavičius: 2003). La relación de la lengua y la nación se analiza no sólo kalbininkų, sino también de otros ámbitos especialistas: Langba de muchos kultúrologos, mitologos ha sido concebida desde hace mucho como liaudies cultura, psicología de la nación y filosofía espejo, a menudo y como única fuente a la historia de la nación y su espíritu conocer y es estudiada desde este punto de vista (Tolstojus 2009: 82). Gimtosios lenguaje mundiėvaizdžiui es característico multiiasluoksniškumas y multiaaspektiškumas, ya que en el habla permanece no sólo la sociedad cesaktualús mundiėvaizdžiui elementos (seni creencias, imágenes), sino que encuentra y nuevos aspectos de la percepción del mundo (nuevos experiencias, nuevos fenómenos, nuevos hechos de la ciencia) (Mackiewicz 1999a: 21; ej: citada de Gudavičius 2000: 13), en latín los lituanos los nombres de los edificios de los edificios (grymon, pirkia, stupa, darktia), sunitus ambientalis (beton agraris urbanizacijai), kalis + stris (monstras) oržis, grijor, grijor, grijor grijor grijor grijor grijor novoviático vidriero edificio o antstatas (usualmente menkavertis, no siempre construido legalmente) y tierraėraižis (: zemė + raižyti) de información no sólo sobre la mundiėvaizdį captada en el lenguaje del pueblo lituano, sino también sobre la pasaulėjautą del lenguaje, que transmite la relación emocional humana con tikrove (Gudavičius 2000: 16). raidos lūžius (Girčienė 2012c: 19) marca el flujo de nuevas palabras de la sociedad. „giliai po žeme įleistas pastatas, dangoraižio priešingybė“. Panašūs naujadarai teikia vertingos Daomenyne fijada unas diez novadaras, que debieran considerarse signos aktualijas del tiempo viviente, ej., 2018 m. politų teikti transporte y educación, propuesta de reglamentación legal del Būtent laiko aktualijas bei laikinus, situacinius dalykus (Miliūnaitė 2012a: 4) ar net ámbito alimentario no recibieron del público apoyo, por lo que kalboje radosi stilistiškai žymėtų, tiempo aktualijas žyminčių doi.org/10.35321/bkalba.920192.04 AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – naujadarų radimosi aplinkybės ir darybos būdai | 7 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 naujadarų: dyzelheitas (: dyzelis „dyzelinu varomas automobilis“ + -heitas < anglų k. hate neapkęsti) brom. diésel de automóvil no muyim; 5 maistnešys, -ė (: maistas + nešti) juok. que lleva lleva la comida no recomendada del Ministerio de Protección Sanitaria a escuela (plg. zakandnešys, -ė). A las recomendaciones presentadas del Ministerio de Protección de la Salud a 6 niños akimirksniu sureagavę verslininkai alumnos y sus padres ofrecieron salida esto kalboje junto con nova realija radęsis posible contaminant (maišinys) (plačiau žr. Kabašinskaitė: 1998: 5, 6364, 67; Urbutis 2009: 354355; Miliitė 2014: 246264; Murmulaitytė 2018: 60skatronas salud (skat: sano, -a + -tronas) inantigi valžoves darkandžių dėžutė. 7 ND gausu y más nepasitenkinimą actual autoridad mostrantes naujadaros, relacionados con Lituania valstiečių ir zaliųjų sąjunga así como ella prijaučiančiais personasim: gandragalviai (: gandras + galva) menk. Ramūno Karbauskio lidera dirigida politinė jėga Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, cuya símbolo skrendantis gandras, gandragalviškas, -a (: gandragalvis, -ė) menk. 8 característico gandragalviams, gandramintis, -ė (: gandras + mentis) menk. Valstiečių y zaliųjų partidos hombre o ella prijauchiantes y gandriniai (: gandras) iron. Ramūno Karbauskio lidera una fuerza política Lituania valstiečių ir žaliųjų 9 sąjunga, cuyo símbolo volendantis gandras. Duomenyne fixada naujadarų, pasidarytų de Lituania valstiečių ir zeliųjų sąjungos sobre dizelinius automobilius, ya įgavoį unigenį nombre dyzelheitas (angl. diesel hate nekęsti dyzelio), riokiasi Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Vitoldas Miliusmin.lt (15 07 2018 31). k. dizelgeit). Dyzelheitu 5 Plg. ND teikiamą pavyzdį: Šis reiškinys, kai dalis automobilių bendruomenės išsako vien tik neigiamą nuomonę descríbese dyzelines de automóviles noėgimas, y skoliniu dyzelgeitas (: dyzelis + -geitas (anglų k. -gate < Watergate) dūrinių dėmuo, reiškiantis generalmente de gran escala politinį o con nuslėptas acciones de las autoridades conexusį Beje, naujadaro dyzelheitas nederėtų painioti su fonetiškai panašiu dyzelgeitu (plg. anglų k. dieselgate, rusų escandal) Volkswagen dieselinas de automóviles taršos datos klastojimo skandalo. 6 Plg. ND teikiamus vartosenos pavyzdžius: Buvo knygnešiai, dabar bus maistnešiai [Moksleivio, kuris buvo supažindido con nerekomenduojamo mokykloje alimento sąrašu, comentario. Ed. past.] (facebook.com protege 2018 09 04). 2018 prasidėjo užkandnešių laikai. Pagal viską, tai tęsis 40 metų [Reakcija į feisbuko diskusiją apie Sveikatos instrucciones del ministerio, qué clase de comida a los alumnos no pueden llevar a escuela. Ed. past.] (facebook.com 2018 08 31). 7 Plg. ND dado ejemplo: D por esta razón tres años de fila llevamos a cabo proyecto de responsabilidad social Sodinčius, cuyo objetivo ayudar a los niños a conocer verduras y frutas y de esta manera animar a los mažuosos a su dieta a daugiau. Šiais metais nusprendėme ateiti į pagalbą tėveliams ir dėmesį skirti tam, kad jų vaikai originaliau ir žaismingiau aprenderinotas sobre una dieta saludable. Sukūrėme especiales cajutas de snack […] Sveikatronus, en los cuales pavadeduitas hortzovis herojés, tales como tomador, brokolis, obuolys, morka y avieté, simbolizoyantes darzovias y vaisias super galias. Para que los niños en esas cajas ingresasen sanos bocadillos, darzovemas, frutas y bayas les dimos nombres especiales, ej. morkatronas, cuenta B. Čaikauskaitė (zmones.lt 2018 09 17). 8 Naujadaras pasidadito según analogía con la palabra bukagalvis, -ė. 9 Naujadaras pasidadito según analogía con la palabra bendramintis, -ė. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nuevosadaros radimosi circunstancias y darybos modos | 8 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 líderio Ramūno Karbauskio pavardės: karbauskiada (: Karbauskis) historias, relacionadas con la Seimo mario Ramūno Karbauskio actividades, karbauskininkai (: Karbauskis) Ramūno Karbauskio lidera una fuerza política Lituania valstiečių ir zaliųjų sąjunga y karbauskizmas (: Karbauskis) niek. político Ramūno Karbauskio y su liderada ideología del partido. Glaudų politikų Sauliaus Skvernelio y Ramūno Karbauskio colaboración entrevardija un posible contaminant karboskvernelis (: Karbauskis + Skvernelis) niek. políticos de Sauliaus Skvernelio y Ramūno Karbauskio dueto. Duomenyne encontrado cuanto menos naujadarų, pasidarytų, basado el ministro Sauliaus Skvernelio shalininkas y skvernelkė pirmininko Sauliaus Skvernelio pavarde, pvz., skvernelininkas, -ė (: Skvernelis) „premjero (: Skvernelis) menk. primer ministro Sauliaus Skvernelio encabezada Gobierno ofrecida condicional monedía unidad destinada a socialmente apoytini žmonėms apsipirkti smulkiose parduotuvėse“ (pasidaryta pagal analogiją su žargonybe vagnorkė 10 ). Naujažodystės okazinių naujažodžių creación proceso, mostrando emocional relaciónį con Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovu, kuriama ir tokių darinių, kurių darybos pamatu pasirenkamas asentamientos Lituania nombre Naisiai, asociamos con Ramūnu Karbauskiu: naisiada (: Naisiai) su TV serialu Naisių vasara e Valstiečių ir žaliųjų sąjungos politine reklama tame seriale relacionadas peripetijos, naisija (: Naisiai) ironija. peculiaridades, reikiantido negativo oposicín yejos disposiciones por todo lo que se relaciona con Naisiais como Valstiečių y verlinų sąjungos simboliu, pavadinimas“ (plg. naisu, naisumas, naisus, -i), naisietija (: naisietis, -ė) „Valstiečių ir verlinųjų sąjungos, cuya uno de los símbolos Naisiai, rinkėjai, naisietis, -ė (: Naisiai) 1. Naisių residente; 2.Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, que uno de los símbolos Naisiai, miembro o sekėjas, y naisizacija (: Naisiai) „iron. Ramūno Karbauskio idėjų, įgyvendintų Naisių gyvenvietėje, plėtra“ naisuva (: Naisiai) Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, que uno de los símbolos Naisiai, representantes Seime. Obviamente, que los mismos actualiaos temas ilgainiui aplimpa dariniais (džn. negativas conotaciones) (plg. Miliūnaitė 2000: 8). Estilisticamente marcados nuevosadaros creadores señalan y a las actividades del Ministro de protección de salud Aurelijaus Verygos, particularmente negativamente se valora su inicióta campaña de control de alcohol estricción, por lo que darizas base se elige ministro pavardé y crean no solo negativas 10 Vagnorkėmis (: Vagnorius) llamados después de la independencia restabúrimo introducir primeros Lituviški penigai (temporalieji talonai, ilustrati diversosiais žvėreliais). AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nuevosadaros radimosi circunstancias y darybos modos | 9 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 conotaciones, pero y burloujamieji dariniai, pašiepiantes o pajookiantys no sólo mismo ministrá, sino y chalininkas de la campaña de control del alcohol: kontaminantas veryganas, -ė (: Veryga + veganas) juok. naujadaras blaivininkui, activamente apoyikančiam alcoholio limitodimus, pavadinti, verygininkas, -ė (: Veryga) iron. control de alcoholio estrictamiento chalininkas, verygización (: Veryga) „iron. LR sveikatos ministro Aurelijaus Verygos inicijuotas alkoholio kontrolės estrictinimas, verygmetis (: Veryga + metas) iron. LR el ministro de salud Aurelijaus Verygos inició una ley de estiramiento del control del alcohol y contaminantas Verygos inició una campaña de žveryga (: žvėris + Veryga) „iron. naujadaras, sukurtas ironizuojant Sveikatos ministro Aurelijaus estiramiento del control del alcohol. Trasudimo consecuencia habboje radęsis okazionalizmas puslapiakarpys, -ė (: paglapis + karpyti) juok. ejecutador de la ley extranjeras revistas de páginas de con prohibida publicidad de alcohol carpytojas. Tokių politikos naujadarų plėtros polinkius, importancia a los usuarios de lengua muestra no solo <...> vartosenos frecuencia, sino y daybos haxojimasis (Girčienė 2013: 85) lo que se crean no pajaramente, sino gausų darybos lizdą constituyentes nauji dariniai, demuestra que la nación Lituania, utilizándose creativamente las palabras daybos invalores, significa variiramente y abundantemente emocional relación con los aktual opios del tiempo viviente (plačiau žr. Pikčilingis 1971: 225; Gudavičius 2007: 83). Laikini, situacinie cosas (pvz., pavienie políticos scandal y etc.) marcimi solo uno otro naujadaru: markauskiada (: Markauskas) iron. escándalo por el ministro de agricultura Broniaus Markousko negocio agrícola, nusišalčiūtinti (: *šalčiūtintis: *šalčiūtinti: Šalčiūtė) iron. nusifotografuoti personaukei de redes sociales y entretenogos mundo actorías Monikos Šalčiūtės estilo, pakildišinti (: *kildišinti: narės Gretos Kildišienės, pūkintis (: Kildišienė) „juok. sukompromituoti dėl politiko Ramūno Karbauskio proteguotos buvusios Seimo *pūkinti: Pūkas) juok. nuevoadar, destinado a describir las actividades del parlamentario Kęstučio Pūko, por la que le presentara alegaciones sobre el sexual priekabiavimo“ ir kt. Todavía unas brilliskús 2018 m. signos aktualías del tiempo viviente, fijsuote ND kaip graži kalbos kūrybos apraiška ir kalbos bei jos kūrėjų išgalių paliudijimas (Miliūnaitė 2012b: 8): Sausuva (: sausas, -a) sausros apimta Vilnius (plg. Lithuania 2017 m. kontaminantą Vilnecija (: 11 Vilnius) 11 Plg. ND dichou ejemplo: Lituvias kančios: pasnai tikra Lietuva, šiemet ya Sausuva [antraštė] En vez esperto lluuus sólo keli lašai. Entonces ayer fue itin desilylé muchos agricultores del país, que ya pristigo incluso šieno vavijams. No que mejor situación y en los bosques, por lo que dzūkai hasta ahora queda sin zar зарабоio. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nuevosadaros radimosi circunstancias y darybos modos | 16 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (: pilstukas) menk. kas vdavinėja o geria pilstuką (2,7 por ciento), estrellaūnas (: estrellae) iron. hombres įžymybės, garsenybės (por lo general de pramogų pasaulio) (2,3 percent), mėšlainis (: mėšlas) menk. greitasis desheikas carneiniai tipo maistas (1,8 por ciento), stambutė (: stambus, -i) malon. apkūni, stambaus sudėjimo mergina o mujer (plg. pilnutė) (1,8 por ciento), kalbišius (: kalba) menk. nekoks, pro lado disparando kalbininkas (plg. kalbišiūtė) (1,4 por ciento), engykla (: engė) menk. empleados engiantius empresa (1,4 percent), apsisnukiuotojas (: apsisnukiuoti) iron. muštynių, a través de las cuales daodama en veidą, particip (1,4 por ciento), trolija (: trolis, -ė) iron. comunidad de trolio (0,9 por ciento), sveikatinė (: sanidad) juok. lugar, donde comerciaujama de mejora de salud y cuidados de belleza medios (0,9 por ciento), runkelynas (: runkelis) menk. lugar, donde susibūren mucho runkelías pašaipiai llamados de gente (0,9 por ciento), baisuoklis, -ė (: baisus, -i) iron., juok. lo que asisus, asusamente parece, actua o pan. (0,9 por ciento), girtuomenė (: girtas, -a) iron. prasigėrusi parte (0.9 por ciento), konservatorienė (: konservatorius, -ė) juok. influyente político konservatorius esposa (0,5 por ciento), davatkin (: davatka) menk. hombre davatka (0,5 por ciento), švaistytuvės (: švaistyti) iron. tradición švaistyti (valdiškus) dinero (0,5 por ciento), spuoguočius (: spuogas) menk. kas spuoguoto (0,5 por ciento), darnuva (: darnus, -i) iron. todo lo que harnu, total (0,5 por ciento) y muchos kt. Basándose en datos ND, se ve que el segundo según productivvumą modo de hacía palabras sandūra (31,7 por ciento.). Dūrinių darumą fundzija no solo duomenyno materialaga. tal sudurtines palabras de (comparando ellos con preesagų y galūnių vediniais) relakinį pagausėjimą (Gaivenis 1980: 31) está escrita aún antes. ND predomina estilistiicamente marcados dūrinia, compuestos de dos daiktavardžių (43,4 per cent.), ej., blusturgis (: blusa + turgus) menk. turgus, donde comerciujamos usadas diittas o handdarbías, kiauliagyvis (: kiaulė + gyvis) menk. nenatūraliu (paspartintu) manera zaauginta kiaulė, špygsubinė (: špyga + subinė) vulg. mujer, cuya muy mencos zafunaliukas, zombadėžė (: zombis + dėžė) iron. personas bukinante televisorius (televisija) y kt. Itin darūs son de dos daiktavardíos dūrinos (džn. negativas conotaciones) cuyos segundo sandas -žmogis, 23 например., europažmogis (: Europa + žmogus) iron. relaciones de federación grįstos residente de la Unión Europea sin estado y nautos, galvažmogis (: galva + hombre) iron. hombre de información perkimšta galva, kėdžmogis (: kėdė + človek) juok. kas 23 ND notas indica que lóodis más frecuentemente se utiliza al hablar de rusiškąją propagandina televiziją. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nuevosadaros radimosi circunstancias y modas de hacía | 17 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 trabaja sėdimą darbą, miniažmogis (: minia + žmogus) menk. hombre de la multitud, al cual caracteriza nerūpestingas enfoque hacia la vida, projektažmogis (: projektas + žmogus) iron. viviendo de proyectos hombres, rinkažmogis (: rinka + žmogus) iron. hombre, viviendo según la libre mercado dėsnius, sovietžmogis (: sovietai + žmogus) niek. a la ideología soviética sirvanęs žmogus, šiukšliažmogis (: šiukšlės + žmogus) 1. menk. šiukšlinante hombre, tolerantžmogis (: tolerancia + hombre) iron. el liberalismo ideologías suformuado tolerantiškumą sobre otros valdybių levantado hombre y poderíažmogis, -ė (: valdžia + человек) menk., iron. estando en el poder suanoudis hombre; burocratas (plg. būdvardžio y daiktavardžio dūrinius: naujažmogis (: naujas, -a + žmogus) iron. nuevo tipo hombre, šlykštažmogis (: šlykštus, -i + človek) niek. šlykščiai, bjauriai apareciendo y (or) besielgiante hombre). Aparte debería mencionar y estilistiicamente marcados dūrinių darų pirmąjį sandą valdžia-, pvz., valdžiadurnis, -ė (: valdžia + durnius) juok. en el gobierno esantis kvailys, valdžiagalvis (: valdžia + galva) menk. en posesión; burocratas, valdžiagyvis (: valdža + gyvis) niek. niekinamasis representante del poder título, valdžiatvarka (: valdžia + orde) iron. savitvarkos priešingybė, t. i. engrandecimiento de las autoridades regularizar alguna que sea la esfera de vida pública (pavy Spesi, médiaidą), valdžiasnukis (: valdžia + snukis) menk. menkinamasis representante del poder įvardijimas, valdžiavyris (: valdžia + муж) iron. en el poder esantis hombre (plg. daiktavardžio y veiksmažodžio dūrinius: valdžiagrobis (: valdžia + grobti) iron. kas zaigurés el gobierno y el poderjiasiekys, -ė (: valdžia + siekti) juok. que busca poder (candidato a Seimą o savivaldą)). Shikitanto menos duomenyne existe estilisticamente señalėtų dūrinių de daiktavardžio y veiksmažodžio (32,2%) esto predominantemente nombres de personas, cuyo segundooju sandu es nurodoma, kokį tie asmenys darbą dirba ar šiaip veiksmą atlieka, o pirmuoju – į ką tas veiksmas está encendido, lo que va trabajo así objeto de acción (DLKG 2006:2), 16 ej., spiritonešis, -ė (: spiritas + nešti) juok. espiritu contrabandista, tautadrebys, -ė (: tauta + drebėti) menk. kas vagis, žinialaižys, -ė dreba dėl tautos likimo“, variavagis, -ė (: varis + vogti / vagis) „menk. spalvotojo metalo – vario (: žinios + laižyti) iron. que sin saiko gaudo žinias en internet y kt. Fixsuoto uno dūrinys seimasėdis, -ė (: Seimas + sėdėti) juok. que sienta Seime (i. y. Seimo miembro), cuyo primer dėmeniu dicho no el objeto de acción, sino su lugar (DLKG 2006: 162). Ocurre uno otro instrumento o nombre del automóvil: galvaplovė (: cabeza + lauti) 1. iron. en barbilleras nuevosadaros radimosi circunstancias y modas de naudojama galvos plautuvė“, pupytvežis (: pupytė + vežti) „juok. automobilis, tinkamas AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – hacer | 18 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 chicas (pupytėms) llevarti y kt. De otros negausių daiktavardžio y veiksmažodžio dūrinių se puede mencionar naujadarus, que en su significado remena veiksmažodžių abstractus (DLKG 2006: 162), ej., žinialaiža (: žinios + laižyti) iron. besaikis conocimientos gaudimiento internet y kt. Duomenyne apstu daiktavardžio y veiksmažodžio dūrinių (neigamas conotaciones medios nombrinimų), cuya segunda sandas -skleisti (-skleidė): brukalosklaida (: brukalas 24 + skleisti) menk. brukalą (šlamštą) diseminando medios, galiostraida (: galia + skleisti) menk. influyente mediosida, que su poderó pasileja para que manipuluó con personas, formooti una cierta opinión públicaę, klaidasklaida (: klaida + skleisti) iron. engaidinanti, errores esplejianti medios, klikiasklaida (: klikas spustelėjimas kompiuterio pelės žymekliu + skleisti) menk. populiaridad, llamados de klikos (paspaudimientos) besivaikanti mediosida, manipuluiuojanti klaidinančia, sensacinga artículo de internet antrašte o paveikslėliu, melustraida (: melas + skleisti) iron. menú soplejiente medios, mėšlasklaida (: mėšlas + skleisti) niek. nochvarius asuntos diseminando medios, purvasklaida (: purvas + skleisti) menk., juok., niek., iron. purvą soplejiante, i. y. algo que juodinanti, šmeižianti, niekinanti medios, reklamsklaida (: reklama + skleisti) iron. šališka žiniasklaida, presentando sólo comercialmente útil información, snargliasklaida (: snarglys + skleisti) menk. menkinamasis medios de nombre y valdžiasklaida (: valdža + skleisti) iron. gobernamientos sernaujanti medios (plg. būdvardžio y daiktavardžio dūrinį geltonasklaida (: geltonas, -a + skleisti) menk. geltonoji (bulvarinė) medios). datos ND mostraría, que dūrinių sandai podería- (pirmasis dėmuo), -skleisti (-skleidė) y -žmogis (antrasis dėmuo) producvūs stilistiškai žymėtų analogiją con la palabra mediosida. naujadarų dėmenys. Neatmestina tikimybė, kad šie naujadarai galėjo būti pasidaryti pagal Duomenyne fijuoti pavienia dūrinia de 1) būdvardjio y daiktavardjio, ej., klišakalbė iron. (: klišas, -a + kalba) „juok. kalba, maišyta iš kelių kalbų“, linksmakojis (: linksmas, -a + koja) ironizando divertido neblavios constructores šokis trabajo construcciones aikstelėje (pasidaryta según analogía con klumpakoju); 2) número de nombre y diktavardío, ej., 25 dvikalėdis (: dvi 24 Šie dūriniai veikiausiai negalėtų remtis dabartinėje lietuvių kalboje paplitusiu daiktavardžiu sklaida, nes según las reglas de hacin de palabras debería keistis sudurtinio daiktavardžio galūnė, ej., brukalosklaidė (: brukalas + sklaida); plg. šunuogė (: shuo, šuns + uoga) (plačiau žr. LKG 1965: 447448; DLKG 2006: 154). LKG se indica que „[d]ariniai, kurių antruoju dėmeniu imamas io kamieno daiktavardis, yra ia ir ė kamienų“ (1965: 448). 25 Naujadarą divermakojis (: divertido, -a + klumpakojis) efectivamente puede considerarse y contaminantu. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nuevosadaros radimosi circunstancias y darybos modos | 19 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 + Kalėdos) iron. dvejopai de las autoridades y de las personas se celebran Kalėdos; 3) accionesma palabra formas (būtojo tiempo noekiamosios rūšies dalyvio) y daiktavardžio, pvz., apverstsmegenis, -ė (: apverstas, -a apversti + smegenys) iron /. que invertidos cerebimis, i. y. atrevidamente mąstantis; 4) accionmajordio y daiktavardžio, ej., spoksadėžė (: spoksoti + dėžė) juok. televisorius, šikpopieris (: šikti + papierius) fam. toaletinis papierius, šnypštavynis (: šnypšti + vinoas) menk. pigus carbonatado vino espumante; 5) prieveiksmio y daiktavardžio, ej., hoyžmogis (: hoy + hombre) iron. hombre, cuya memoria aspira sólo hoy y no tiene pasado; 6) įvardžio y daiktavardžio, ej., kitovalda (: otros, -a + valda valdyti) iron /. preveiksmio de būdvardžio y priešingybė savivaldai, kai bendruomenę valdo ne jos, o savo interesais besirūpinanti valdžia“; 7) accionmajordio, ej., sengyvena (: senas, -a seniai + vivir) menk /. hombre, aspirando a vivir de la manera en que se vivía antes; ilgasėdis, -ė (: ilgai + sėdėti) iron. partes de la lengua sandais. kas ilgai užsisėdėjęs (eidamas kokias pareigas)“. Matyti, kad dūrybos procese remiamasi įvairių Otro productivo modo de dar vida emocional-expresiva (sin la mencionada apesagía de dar vida y humoryba) contaminación (sąmaiša) (12,7 por ciento.). Este no es gramatical (morfológico de carácter) proceso, y sus derivados (kontaminantai, o maišiniai) darybiškai neskaidomi (nemotivuoti) palabras (Urbutis 2009: 355). Aunque kontaminación (angl. blending darybos procesas, kontaminacija, blend darybos rezultatas, kontaminantas) (Miliūnaitė 2014: 250) es nemorfeminis palabras manera de darymosi, pero se puede hacer presunción, que conscientiga poco a poco plinta dviejų žodžių sąmaiša (jų fragmentų jungimas į vieną naujadarą) (Urbutis 2009: 354–355) en lenguas lietuvias. Darybinė ND emotivas-expresivas lexicikos analizaė muestra que estatalene) 26 dirigindo persona, kiaulega (: kiaulė + kolega) juok. kiaulinante colega, klerkvabalis (: klerkas + nevengiama imtis netradicinio žodžių darymosi, o tokių darinių (kontaminantų) ND randasi vis naujų, pvz., biurozauras (: biuras + dinozauras) „iron. keletą dešimtmečių įstaigai (paprastai karkvabalis) menk. menkinamasis titular del gobernador, melagienos -ė (: seimas + cosmonauta) iron. Seimo senbuvis, apartuéndose de la realidadés y no sabiendo, como (: melagingas, -a / melagis, -ė + naujiena) „menk. melaginga, klaidinanti naujiena“, seimonautas, 26 Desde 2014 ND contaminantos aumentaron alrededor de 2,3 veces, sin embargo porcentajeamente su parte duomenyne aumentó muy insignificantemente, i. e. de 3 a 4 por ciento. (Murmulaitytė 2018: 62). AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nuevosadaros radimosi circunstancias y modas de hacía | 20 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Lituania de hecho vive según Seimo kuriamas leyes, vėminutyvas (: vėmė + deminutyvas) niek. vomti traduciante deminutyvas (mažybinis maloninis palabra) y muchos kt. Con prefidélias estilistiticamente marcados nuevosadaros daromasi rečiau (4 percent), ej., aptamsa (: tamsa) iron. apshvietos contrarioingidad (naujadaras pasidaryt según analogiją con la palabra apshvieta), supermamytė (: mamytė) iron. mama, demasiadota besirúpinante con sus hijos y exclusivamente 27 con eso besidjiuojanti, nukalbinti (: kalbinti) juok. mucho kalbinant iskamantinėti hasta últimosijos, surunkelėti (: runkelėti) menk. pavarsti runkeliu, y mixrusis darybos manera (2,4 por ciento), ej., galvapjūtė (: galva + pjauti + -tė) juok. masiškas ilgai dirigamas postus ocupancios valdininkų juok. largen años de las empresas estatales de los despidos banga, trešnėdra (: trešnės + ėsti atleidimas iš darbo, siekiant atsinaujinimo ir skaidrumo“, valdžiapjūtė (: valdžia + pjauti + -tė) 28 (ėda) + -ra) „juok. trešnių ėdrūnas“ (naujadaras pasidarytas pagal analogiją su žodžiu žmogėdra) 29 ir kt. Darumu no se caracteriza ni galūninė daryba (1,9 por ciento.). La mayor parte negausių vedinių componen nombramientos según el género diferencial (galūnės -ė vediniai): šviesulė (: šviesulys) iron. conocida de (paprastai pramogų pasaulio) moteris“, tėvė (: tėvas) „iron. pagal genderizmo ideologiją – vienas vaiką crianancias miembros de la familia (nes importa, cuya sexos), zombė (: zombis) niek. perkeltine significado bevalė la muerta viva femeriškosios sexos būtybė; mūzas (: mūza) juok. daiktavardžio mūza (deivė, poetinės kūrybos įkvėpėja) vyriškoji giminė“, sesutis (: sesutė) „juok. vyras, dirbantis médicos sesele. Los últimos galūnės -as y -is vediniai pertenecen nombramientos según el género diferencial daybos categoría, aunque gramatikos aprašuas a esta categoría asignir sólo galūnės -ė vediniai. IŠVADOS 1. Darybinė Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno emocinės-ekspresinės leksikos analizė (tirti 479 kalbos vienetai) mostrė, que principales stilistiškai žymėtų naujadarų darybos 27 Prácticamente sería posible vislumbrar y adictivina darybą: aptamsa (: aptemti). 28 Rugiapjūtės analógicos de darybą se puede interpretar dvejopai: įžvelgti mišrią darybą o dūrybą, i. i. galvapjūtė (: galva + pjūtis) y valdžiapjūtė (: valdža + pjūtis). 29 Es verdad, naujadarą trešnėdra (: trešnės + ėdrus, -i) sería posible considerar y sudurtiniu daiktavardžiu. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nuevosadaros radimosi circunstancias y darybos modos | 21 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 modos son prefiesaginė daryba (45,7 por ciento), sandūra (31,7 por ciento) y nemorfeminis forma de palabras de darymosi kontaminacija (sąmaiša) (12,7 por ciento). 2.Productivísimo darybos modo preesagines darybos dariausias medidas son vardažodinės peculiaridades turėtojų pavadinimų preesaga -(i)uk, -ė y peculiaridades pavadinimų (vardažodžių abstraktų) darybos categoría preesaga -izmas: con abiemos preesagos padaryta po 6,8 proc. estilistiškai žymėtų naujadarų. 3. ND datos mostraría, que dūrinių sandai podería- (pirmasis dėmuo), -skleisti (-skleidė) y -žmogis (antrasis dėmuo) producvūs stilistiškai žymėtų naujadarų dėmenys. 2,4 por ciento) y galūninė daryba (1,2 por ciento). 5. Este fue el primordial estudio ND emocional-expresiva lexicica, que 4. Menko produktyvumo yra priešdėlinė daryba (5,6 proc.), mišrusis darybos būdas efectuado resultó, con objeto de examinugnei polinkius de darybos emocional-expresiva lexicica, habría que basarse variiresniis y abusesniis fuentes. kad kai kurie ND naujadarai dar turėtų būti sistemiškai redaguojami stilistikos aspektu. Be to, 6. Duomenyne presentado la materialá pravartu experimentinėti y etnolingvistikas, y aspectos de palabras daybos. Emocinas-expresinas lexicikos sankaupa muestra que los usuarios de la lengua reactúan a las actuales aktualías y gaba prikurti pachos de diversosos estilistiticamente marcėtų naujadarų. Okazinių darinių gausa confirma cierto fenómeno de actualidad. Obviamente, que la lexis es reflejo de la sociedad, a base en la que acumulan naujadarai (signos aktualijos del tiempo de vivencia) proporcionan valiosa información sobre un cierto período en la vida de la nación. ŠALTINIAI DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/ [žiūrėta 2019 m. gegužės mėn.]. ND – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. [Tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.]. Miliūnaitė R., Aleksaitė A. Sudarytoja R. Miliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://naujazodziai.lki.lt [žiūrėta 2019 m. kovo–balandžio mėn.]. ISBN 978-609-411-147-1. https://doi.org/10.35321/neol. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – naujadarų radimosi aplinkybės ir darybos būdai | 22 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LITERATŪRA A l e ks a i tė A. 2018: Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. Bendriné habla 91, 127. Priega en internet: httpwww.bendrinekalba.lt/Straipsniai/91/Aleksaite_BK_91_straipsnis_apie_pavadinimus.pdf. B l a ž i ns k a i t ė D. 2004: Naujadarai y perdirbiniai publicidadamoje. Cultura de lenguas 77, 5665. D a b a š in s k i e nė I. 2010: The comprehension of derivational morphemes in early childhood: An experimental study for Lithuanian. Estonian papers in applied linguistics 6, 4350. D L K G 2006 Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Red. V. Ambrazas, Vilnius: Mokslo y enciklopedías instituto de publicación. G a i v e n is K. 1980: Naujadarai y naujažodžiai. La ciencia y la vida 2, 31 G i r č i e n ė J. 2005: Neologismos integración en texto. Hombre y palabra 1, 7882. Priega en internet: http://www.biblioteka.vpu.lt/zmogusirzodis/PDF/didaktinelingvistika-2005/girciene.pdf. G i r č i e n ė J. 2011: Naujažodžiai con dėmeniu (-)tinkl-. Cultura de la lengua 84, 165177. Priega en internet: httpwww.bendrinekalba.lt/Straipsniai/84://Girciene_KK_84_straipsnis.pdf. G i r č i e n ė J. 2012a: Metakalbiniai comentarios como elemento del discurso naujažodžių online. Lituanistica 58 (3/89), 248272. G i r č i e n ė J. 2012b: Naujoji lietuvių kalbos leksika: teoría y práctica. Metodinė priemonė [electroninis išteklius], Vilnius: Edukologija. G i r č i e n ė J. 2012c: Pokyčiai, habla y escuela. Gimtasis palabra 8, 1925. G i r č i e n ė J. 2013: Stilistiniai naujadarai en Internet. Šiuolaikinės stilistikos direcciones y problemos: G u d a v i či u s A. 1992: Kalbos mokslo straipsnių rinkinys, Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 79–88. tautiškumas. Native lengua 6, 15. G u d a v i či u s A. 2000: Etnolingvistica, Šiauliai: Šiaulių universitetas. lexicología problemas, 6169. G u d a v i či u s A. 2003: Žodžio reikšmės definicijos tautinis aspektas. – Leksikografijos ir G u d a v i či u s A. 2007: Gretinamoji semántica, Šiauliai: Šiaulių universiteto publykla. J a k a i ti e n ė E. 1988: Leksinė semantika, Vilnius: Mokslas. J a k a i ti e n ė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus universitys publikla. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – naujadarų radimosi aplinkybės ir darybos būdai | 23 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 K a b a ši n s k a i tė B. 1998: Lietuvių kalbos liaudies etimologija ir artimi reiškiniai, Vilnius: Mokslo y enciclopedías instituto de publicación. K a m an d u ly t ė L. 2006: Vaikiškosios lengua peculiaridades. Bendrinė habla 79, 264271. Priega en internet: httpwww.bendrinekalba.lt/Straipsniai/://79Kamandulyte_KK_79_straipsnis.pdf. K a z la u s k a i t ė R., Ž u p e r k a K., M a c i en ė J. 2013: Okazionalūs deminutyvai: tipai y paskirtis kalbiniame akte. Hombre y palabra 1, 90100. Acceso en internet: httpetalpykla.lituanistikadb.lt/fedora://objects/LT-LDB0001:J.04~2013~1371470739998/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content. K u l i k a us k a s G. 2018: Lituio codas. Įpročiai ir būdas senovės lietuvio hace 100 años, Vilnius: Estos alba. L e h re r A. 2003: Understanding trendy neologisms. Italian Journal of Linguistics Rivista di Linguistica 15.2, 369382. La revista no es una revista de lingüística, sino una revista que se dedica a analizar el lenguaje. acceso en internet: httplinguistica.sns.it/RdL/15.2/07.Lehrer.pdf. LKG 1965 Gramatica Fonética y morfología del idioma Lituano I. Red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis. M a t t i e ll o E. 2016: Analogical neologisms in English. Italian Journal of Linguistics 28.2, 103142. Acceso a Internet: httpwww.italian-journal-linguistics.com/wp://content/uploads_Analogical-neologisms-in-English.pdf. M i k e l i on i en ė J. 2000a: Naujoji lietuvių kalbos leksika (19911996 m. basado textyno periodikos kompiuterinio). Dictaro disertación resumauka, Kaunas: Vytauto Maggiojo universidadas. M i k e l i on i en ė J. 2000b: Šiuolaikiniai métodos de lenguaje innovavėms tirti. Trabajos ir días 24, texto 65–73. M i k e l i on i en ė J. 2000c: Naujoji lietuvių kalbos leksika (1991–1996 m. kompiuterinio periodikos bajo). Dactaro disertación, Kaunas: Vytautas el Grandejo universidad. M i k e l i on i en ė J. 2002: Analogija lietuvių kalbos žodžių daryboje. Potenciniai y okaziniai M i l i ū na i t ė R. 2000: Nuji idiomas dariniai. – Acta Linguistica Lithuanica 46, 73–80. reiškiniai: naturalalioji i dirbtinė atranka. Acta Linguistica Lithuanica 42, 314. M i l i ū na i t ė R. 2006: Sobre lengua y nos, Vilnius: Lituvias instituto de lengua editorial. M i l i ū na i t ė R. 2012a: Lituvias de idiomas modernažodžių duomenynas. Native lengua 6, 311. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nuevosadaros radimosi circunstancias y darybos modos | 24 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 M i l i ū na i t ė R. 2012b: Logos consumidores y nuevosadarų kūryba. Gimtoji habla 9, 314. M i l i ū na i t ė R. 2014: Naujieji kontaminaciniai dariniai lietuvių kalboje. Acta Linguistica Lithuanica 71, 246–264. M i l i ū na i t ė R. 2015: Naujažodžių atranka y pateikimas Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. Lexicografía y lexicología 5, 161184. nuevawodžių duomenyne. Bendriné habla 91, 121. Priega en M i l i ū na i t ė R. 2018: Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos internet: httpwww.bendrinekalba.lt/Straipsniai/91/Miliunaite_BK_91_straipsnis.pdf. M u r m u l ai t y t ė D. 2016a: Lituvias de idiomas naujažodžių duomenimisynas y naujadarų tyrimų perspektīvas. Bendrinė habla 89, 127. Priega en internet: httpwww.bendrinekalba.lt/Straipsniai/89://Murmulaityte_BK_89_straipsnis.pdf. M u r m u l ai t y t ė D. 2016b: Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną. Acta Linguistica Lithuanica 75, 6888. M u r m u l ai t y t ė D. 2018: Kontaminacia y nuevosadara de los idiomas Lituanos. Lenguado y contextos 8 (1), 60–70. O f o r d M. 2001: French Words: Past, Present and Future, Clevedon: Multilingual Matters. P a l i o n i s J. 1985: Kalbos mokslo pradmenys, Vilnius: Mokslas. P i k č i l in g i s J. 1971: Lituvians kalbos P a u l a us k i e n ė A. 2006: Lietuvių kalbos morfologijos pagrindai, Kaunas: Technologija. stilistika 1, Vilnius: Mokslas. P i k č i l in g i s J. 2010: Stilistikos darbų rinktinė. Moksl. red. R. Koženiauskienė. Vilnius: Mokslo y enciklopedías centro de publicación. P l a g I. 2003: Word-Formation in English, Cambridge: Cambridge University Press. R o z e n b e r g s J. 2004: The Stylistics of Latvian, Rīga: Latvijas Universitāte. S a v i ck i e nė I. 2006: Komunikacinė pragmatika y conversación situaciones objetivo: caso de consumo deminutyvų. Bendrinė habla 79, 256262. Prieiga internet: T o l s t o j u s N. 2009: Lengba y http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/79/Savickiene_KK_79_straipsnis.pdf. cultura. Lengua y personas, 81100. U r b u ti s V. 2009: Verodžių darybos teoria. 2a edición, Vilnius: Mensaje y enciclopedías naujadarų radimosi circunstancias y darybos modos | 25 leidybos institutas. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 V a i c ek a u s k ie n ė L. 2007: Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. V a s k e li e n ė J. 2010: Lietuvos kalbos žodyne nefiksuoti dariniai ir jų funkcionavimas Antano Kalanavičiaus poezijoje. Filología 15, 151166. V a s k e li e n ė J. 2011: Žodynų nefiksuotų darinių funkcionavimas Jono Strielkūno lyrikoje. – Res humanitariae 10, 5470. V o l e k B. 1987: Emotive Signs in Language and Semantic Functioning of Derived Nouns in Russian, Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Žu p e rk a K. 2005: Tekstas etinės stilistikos desde el punto de vista. El Hombre y la palabra I, 2528. Acceso en internet: httpetalpykla.lituanistikadb.lt/fedora://get/LT-LDB0001:J.04~2005~1367153622685/DS.002.0.01.ARTIC. W o h l g e m u t h J. 2009: A Typology of Verbal Borrowings, Berlin New York: Mouton de / Gruyter. Recibió 2019 07 21 Adoptado 2019 12 18