scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Emocinė-ekspresinė leksika „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“ – naujadarų radimosi priežastys ir darybos būdai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Emocinė-ekspresinė leksika „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“ – naujadarų radimosi priežastys ir darybos būdai

Author: Agnė Aleksaitė
Year: 2019
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.04
Source: https://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/download/369/440
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
AGN ALEKSAIT
L'is i u o delle lingue Lie u ių
EMOCINĖ-EKSPRESINĖ LEKSIKA
LIETUVI KALBOS NAUJAZODŽI DUOMENYNE NAUJADAR RADIMOSI APLINKYBS IR DARYBOS BŪDAI
ESMINIAI VOZŽIAI: emocinė-eksp esinė leksika, naujažodžiai, okaziniai da iniai, da ybinė analizė,
da ybos būdas, p oduk i umas.
ĮVADAS
La da a da a dei naujažodžių lie u ių kalbos ( oliau ND, da aynas) è sc i a in a i aspe i (plačiau
Miliūnai ė 2012a: 311; ž 2018184; 2018: 121; Mu mulai y ė 2016a: 127; 2016b: 6888; Aleksai ė 161 2018: 12)
quindi, nebe ęsian la gene ale duomenyno apž algos, si app o ondisce nella adizionale naujažodžių
samskaja e specie, iene p esen a o un app occio no a o iale ai naujažodžius come a uali
me op a del linguaggio. Duomenyne 2019 m. ap ile mese 5 d. e a 5120 lexicog a icamen e desc i e
uni à di lingua. Ras i 572 emozionale-esp essi a paski ì eseguen i naujada ai.
1
S ilis ichamen e ma ca i naujada ai duomenyne scompa s y i secondo o oonis
esp essinius a spal ius: ulga usis, niekinamasis, menkinamasis, mažybinis, maloninis,
giokaujamasis, i oniškasis e amilia usis (ž . 1 igu a.).
1
Daik a o dzii cos i uiscono 91,8 pe cen o. di u e ND issa e emozionali-esp essi e lexicico, eiksmažodžiai 4,9
pe cen o, būd a džiai 3,3 pe cen o. A enendo a non is a azionimajodžių e būd a džių empi inę ma e iale,
ede e, che non si può app o ondugniai discu e e būd a džių e eiksmajodžių da ybos būdų, quindi in ques o
a icolo comunemen e desc i ono s ilis iškai žymė ų naujada ų da ybos polinkiai.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di
a ia | 2 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
1 PAV. Naujada ų passi o mazione duomenyne secondo esp essi o a spal į Vis i che ND la
maggio pa e emozionale-esp essi a del lessico (ne 69,4 p oc.) cos i uiscono nega i e
cono azioni naujada ai, i. e. i oniškąjį, menkinamąjį, niekinamąjį, ulga ųjį e amilia ųjį
a spal į u in ys da iniai. Tokį disuguagii appia imen o può esse e spiega o come no ma, e
psichologinėmis i socialinėmis p iežas imis: lie u ių kalboje (kaip i daugelyje ki ų kalbų)
neigiamas emocinis e inimas iš eiškiamas dažniau negu eigiamas, nes isa, kas ge a, p iimama
pa icola i emozioni pe no maliı cose pe sone non signi ica, quindi u o ciò che none a,
laikoma nuk ypimu nuo no mos i į e inama neigiamos kono acijos naujažodžiais (Jakai ienė
1988: 51; Guda ičius 2000: 130–131).
A me us ND da ybiamen e neskaidomus seman inius naujažodžius, ecc., plūgas menk. iscuo
insoddis a i o amsuolis, unkelis menk. amsuoliu conside a o pesimis iamen e dis iikés uomo,
opposi a o eli ui, pa ole combinini, ecc., dei piedi iš elė menk. guido oja donna, akiplėšiškai e
pik ybiškai nepaisan i egole del a o (plg. kelių gaidelis, kelių e elis), u ile idio a menk. kas
nona anaudicialmen e spa gisce sospe ioni conoscenze e ideologie, u ile agli a e sa ji,
nonsa ocando ale compo amen o dannosmin, e debini, ecc., na is, -ė menk. usci is in Eu opa da
No d A ica, e a de is 2. i on. as e el ine signi ica o a silikėlis; poli inių naujada ų adimosi
Vulga usis
0,5 %
Niekinamasis
6,3 %
Menkinamasis
28,3 %
Mažybinis
1,6 %
Maloninis
3,7 %
Giocoujamusis
25,3 %
I oni ico
33,8 %
Familia usis
0,5 %
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
ci cos anze e da ybos me odi | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
p ocessi di s opdis (plačiau su e icamen e non app op iamus pa oležius z . Župe ka 2005: 2528),
dell'indagine o b j e k u sceglie e 479 uni à linguis iche. Ques o a icolo i k s l a s iden i ica e i
2
p incipali lessici emozionali-esp essi e, egis a e ND, modi di e bizzazione e p odu i i inno ada us;
2) esegui e l'a ibina ia ND s ilis iciamen e ma cė ų naujada ų analisi; 3) s udia e e desc i e e
da ybos p iemones. U ž d a in i a i : 1) iš ink i iš ND emocinę-eksp esinę unkciją a liekančius
s ilis iche signi icė ų nuo iada ų abb iche modi e mezzi; 4) s abili e nuo i con es i di daibi polinkius.
La o e applica e doibnei analisi e calcolo m e o da i. EMOCINS-EKSPRESINS LEKSIKOS CONFERATA
i 5) ap a i s ilis iškai žymė ų naujada ų (gy enamojo me o ak ualijų ženklų) adimosi
come pa ole, median e le quali eiškiami sen imen i, la lo o eikšmės base posi i o o nega i o emo i o
appo o del pa lan e con nomina o ogge o. Ques a è la sua opinione sul ce o ogge o alo e, e
S ilis iškai žymė ą leksiką suda o emo y ai i eksp esy ai. Įp as ai emo y ai apib ėžiami
quella (Guda ičius 2000: 126). Pe agioni s ilis iche engono u ilizza i e esp essi ai è e odžiai, che
chiaminamò ogge o a nusako immagine (Jakai ienė 2010: 164). La p incipale di e enza emo i ì e
nuomonė pasi eiškia ne kaip loginis sp endimas, o kaip kalbančio asmens pojū is a jausmas“
esp essi ì nonpaccia di ezioni di impa o, ma emo i ai agisce sen imen i pašneco o, e le pa ole
igu ingiei immaduo ę, pe ché il lo o signi ica o quasi inco po ija isimaisiais o udimaisiais immagini
(Jakai ienė 2010: 164). Sebbene nella le e a u a scien i ica sia consue o emo i i e esp essi i
assegna e secondo la lo o acen e di ezione di e e o, nondimeno i lo o s e amen e a ibui e
non si può, pe ché cas emo iinga palbole, semp e esp essy u (Pikčilingis 2010: 211; anche c . Volek 1987:
5) e, a i e so, aizdu asmessa in o mazione susukia anco a e di uno o al occhio emo iono
alu azione (Jakai ienė 2010: 164165), leksikos e miną
odėl s aipsnyje s ilis iškai žymė ai leksikai pa adin i enkamasi a o i emocinės-eksp esinės
3
2
Ques o è il p ima io esame emozionale-esp essi a lessica, che compiu osi i elò, che alcuni nuo iada i duomenyno anco a
do ebbe esse e sis ema icamen e edagua i aspe u s ilis ica. ND scopo issa e lexicikos inno a ions, quindi in baseę,
addendo po una pa ola, da subi o nebūna aiški u o sis ema. Solo accumulando più da i, si può ede e, quali nuo iada ų
g uppi si dis inguono, e ques e g uppi coe en emen e alu a e s ilis i icamen e.
3
A causa di ques a keblia sepa azione agione ND emozionale-esp essi a leksika smulkiau (į menė ąsias d i
g upes) non ski s oma.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di
a ybos | 4 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
TRADICINĖ NAUJAŽODŽIŲ SAMPRATA IR RŪŠYS
Nei negozi di linguo i a Li uani (neologizma) gene almen e de ini o come nuo a pa ola appa sa in nuo a
lingua (U bu is 2009: 3637; Jakai ienė 2010: 205; Gi čienė 2011: 165), anche se 6): uno dis in i o della nuo a
mokslinėje li e a ū oje pa eikiama naujažodžio samp a a į ai uoja (plačiau ž . Gi čienė 2012b:
pa ola c ea un pa icola e empo imp essione di no i à, non abi uali à (Palionis 1985: 212), al i e mini
di nuo a pa ola, ino ad allo a non inclusi nei diziona i a amini (Milii ė 2015: 169). Gli s udiosi polemizzano
pe il nuo o e gi a ibui e naujumo au eolės, [m]a sebbene la pa ola possa semb a e già comune, e
4
al i possono anco a di lui e non capi si (Popo a 2005: 913, ci a a da Jakai ienė 2010: 205; anche c .
naujumas ka ais gali bū i sup an amas pe nelyg subjek y iai: ieniems kalbos a o ojams koks
Kazlauskai ė, Župe ka, Macienė 2013: 91). Pa imesimes i c i e io non è comple amen e a idabile nei
diziona i esis a lexicog a inių plyšių, si incon a con il ocynų nesis emiškumo p oblema (Miliūnai ė 169
naujažodžių a ankos k i e ijus pagal a aminius leidinius, no s lie u ių kalbos a eju oks
2015:). Duomenyne nuo e e odžiais sono conside a e pa ole, che non sono egis a e come
a aminiais seleziona i diziona i, . y. Daba inės lie u ių kalbos žodyne (6-asis (elek oninis) leidimas,
2011), in e ne h piniame Lie u ių kalbos žodyne e Ta p au inių žodžių žodyne (Alma li e a, 2001) (ž .
h p:naujazodziai.lki.l ?Apie_duomenyna; su p o ologismo e neologismo ski umus. Aleksa ski i ė
2018: 56). Funcialmen e nuo e e odžiai assegna i in due g uppi p incipali e e en ini (anche chiama i
nomina i inii, e mininiais, imp escindisiais e k .) e esp essinii (anche chiama i s ilis iniais,
akul a i iais e k .) (Gi čienė 2012a: 249; 2012b: 15; ede e anco a. O o d 2001: 98; Vaicekauskienė
( asmissione dell'in o mazione) unzione, a eksp esiniai naujažodžiai nel es o engono inclusi
sume imais s ilis iniais, qui più impo an e emocinė-eksp essinė unzione (Gi čienė 2012b: 15).
2007: 34–43). Re e en iniai naujažodžiai į a dija naujas ealijas, . y. a lieka e e en inę
Re e en iniai
4
Gius o, ND engono p esen a i e ali uni à linguis iche, che e e i amen e pe apsi ikimen o non sono en a o in
a aminius diziona i. ND Essi hanno ma ciamen o nenaujas (ne iksuo i), ecc., meilia ais is liaudies medicina
p iemonė, causelian i oppu e didinan i ly inio po aukį. Duomenyne indica che ques o nuo oada ques o kadaise
linguaggio Li uaneo a o o, ma in didįjį Lie u ių kalbos žodyną nonpa ekęs a uale p es inio a odiziakas pa ziale co ispondenza.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di
a ybos | 5 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
nuo e e di, il cui p incipale dis in i o ožas s ilis ico neu ali à (Gi čienė 2012b: 41), nei negozi di
azione delle pa ole innomina i come po encinii da iniai (po encionalizmai). Po encinis da inys del
linguaggio u en e comple amen e abi uale, nuo amen e cos i ui o e subo dina o al equisi o del
ipo di a ybos da inys, schiaccia du an e l'a o della snekos ealizza o ad ogni momen o, quando
solo di lui abbia bisogno (Plag 2003: 57; Paulauskienė 2006: 24; U bu is 2009: 31; Vaskelienė 2011: 67), ecc.,
accan o ai li uani abi uali dei nomi di ca ne (paukena, kiauliena, jau iena) se necessa io si cos uisce
bui oliena (: bui olas) kengu iena (: kengu a) kengu a mėsa, kup anuga iena (: kup anuga is mėsa) e
kup an mėsa. Essenis po enziini de ini dis in i o ožas anche e lo o al momen o della p ima
appa izione no i à spesso non jun amas (Mikelionienė 2000a: 19; U bu is 2009: 323). Essi engono
c ea i dal necessa io bisogno innomina e una nuo a ealiją (Gi čienė 2012b: 12), allo scopo di iempi e
cosidde e seman ine uš umas (Mikelionienė 2000b: 65), con a iamen e nei eksp esiniai
naujažodžiai, cui si mi a naujesnės, eksp esy esnės o madingesnės kalbinės 2012b: 41; anco a c .
aiškos“ (Gi čienė 2005: 78). Šie s ilis iškai žymė i, a ba kono uo i, eks o elemen ai (Gi čienė
Leh e 2003: 369) in al i negozi sono anche chiama i okaziniais da iniais (okazionalizmais). Okazinis
da inys (ocazionalismo) esp essi us, dal sis ema di da ibo U bu is 2009: 323324; Jakai ienė 2010: 207;
i indi idualiame kon eks e sus ingęs naujada as (Blažinskai ė 2004: 59; Rozenbe gs 2004: 156;
Ma iello 2016: 115), da inse i ima 7, au o inio, indi idualissimo, s ilis ino, si uacino, menko, una
ol aino e inusuali da inno ada o neologismo, nonché e mini di ocino non issa o dal con es o
(Mikelionienė 2000c: 67; 2002: 74; Jakai ienė 2010: 207; Kazlaus, Župe ka, Milienė 2016: 92; Mau ė 2016: 24),
desc i is pe sona, menko, menko, menko, menko, menko, menko, menko, menko, menko, menko,
menko. kas a buin o pensie o (isplau omi ce eb imis), una ingis, -ė (: uno, -a + ingis) menk. kas con
uno ce eb ų ingiu, . y. p imi y aus mąs ymo, ži niasmegenis, -ė (: ži nis + smegenys) menk. kas
p imi y aus mąs ymo, neapsiš ie ęs, ne ašy as s uob ys e k . pa e okazinių naujada ų. Possibile
olimότερη di ezione di ice che panag ina e, quan o di e isce okazinių da inių e e e en inių
Taigi s aipsnyje nag inėjama ND emocinė-eksp esinė leksika, į ku ią pa enka nemaža
naujada ų da ybos polinkiai.

AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di
a ybos | 6 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
NAUJAZŽIAI METO GIVENAMOJO ACTUALI FENKLAI LINGUA uno dei più impo an i segni di nazione
(Guda ičius 1992: 1) pe ché [k]eccuna nazione pa la saugo l'in e essan e s o ia di mol i secoli di
s o zi umani di conosce e, comp ende e e congiunge e lo o il mondo che li ci conda (Kopylenko 1995:
19, ci a o da Guda ičius 2000: 8), in al e pa ole, dagli an ichi uni i linguis ici c'è nel co so di 68 secoli
susos essu a la mondiè aizdis e la mondiėja (Guda ičius 2003). Il appo o di lingue e nazione iene
esamina o non solo kalbininkų, ma e di al i se o i specialis i: Lingba di mol i kul ū ologų, mi ologų da
empo pe cepi a come liaudies cul u a, psicologia di una nazione e iloso ia specchio, spesso e come
unica on e alla s o ia di una nazione e la sua spi i uali à conosce e è s udia a da ques o pun o di
is a (Tols ojus
2009: 82).
Giacomo della lingua mondiale aizdji è ca a e izza o da poliasluoksniškumas e pliaaspek iškumas,
poiché nel linguaggio imane non solo alla socie à o mai inac uali elemen i mondi aizdji (seni
con inzioni, immaginici), ma o asi anche nuo i aspe i della pe cezione del mondo (nuo o issu o,
nuo i enomeni, nuo e e i à scien i iche) (Mackiewicz 1999a: 21; ecc: ci a a da Guda ičius 2000: 13), in
i aliano i li uani chiamano gli s iko o dei panni (g ymon, pi kia, s upa, da k), suni us ambien alis
(be on pe l'ag icol u a e u banizzazione), kalis + s is (be on pe l'u banizzazione) inno o iškas
s iklinis pas a as a ba an s a as (usualmen e menka e is, non semp e cos ui o legalmen e) e
žemė aižis (: žemė + aižy i) in o mazioni non solo sulla pasaulė aizdį зафиксированную на языке
литовского народа, ma e sulla mondiėjau ą linguis ica, che asme e umano emozionale appo o
con ik o e (Guda ičius 2000: 16). aidos lūžius (Gi čienė 2012c: 19) segna nuo i co si di pa ole della
socie à. Da omenyne issa a qualchedecina nuo iada di, che do ebbe o conside a si ak ualijie
„giliai po žeme įleis as pas a as, dango aižio p iešingybė“. Panašūs naujada ai eikia e ingos
segnali del empo i en e, ecc., 2018 m. poli ici o ni e aspo o e is uzione, alimen azione a ea del
egolamen azione giu idico sugge ilmai non ice u è pubblico sos egno, quindi kalboje adosi
Bū en laiko ak ualijas bei laikinus, si uacinius dalykus (Miliūnai ė 2012a: 4) a ne
s ilis iškai žymė ų, empo ak ualijas žyminčių doi.o g/10.35321/bkalba.920192.04
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 7
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
naujada ų: dyzelhei as (: dyzelis „dyzelinu a omas au omobilis“ + -hei as < anglų k. ha e
neapkęs i) jok. non degum dei diesel au omobil;
5
mais nešys, -ė (: mais as + neš i) juok.
che po a io po a il minis e o della Salu e non accomanda o cibo alla scuola (plg. zakandnešys,
-ė). Nella accomandazioni del Minis e o della Salu e pe i bambini akimi ksniu su eaga ę
6
e slininkai agli allie i e ai lo o geni o i sugge ì usci i ques o pa liamo insieme con no a ealija
adęsis po enzim kon aminan (maišinys) (plačiau ž . Kabašinskai ė: 1998: 5, 6364, 67; U bu is 2009:
354355; Milii ė 2014: 246264; Mu mulai y ė 2018: 60ska onas (: sano, -a + - onas) alžinan i alžo es
da kandžių dėžu ė.
7
ND gausu e più non sa is acimen o a uale au o i à mos an i nuo iada di, ela i i con Li uania
als iečių i žaliųjų sąjunga nonché lei p ijaučiančiais asmenimis: gand agal iai (: gand as + gal a)
menk. Ramūno Ka bauskio guida una o za poli ica Lie u os als iečių i žaliųjų sąjunga, il cui
simbolo s endan is gand as, gand agal iškas, -a (: gand agal is, -ė) menk.
8
ca a e is ico gand agal iams, gand amin is, -ė (: gand as + men is) menk. Vals iečių e zeliųjų pa i i uomo o lei
p ijaucian i e gand iniai (: gand as) i on. Ramūno Ka bauskio guida una o za poli ica Li uania als iečių i žaliųjų
9
sąjunga, il cui simbolo olendan is gand as. Duomenyne issio a naujada ų, pasida y ų da Li uania als iečių i žaliųjų
sąjungos apie dyzelinius au omobilius, già en a o il nomini comuneį dyzelhei as (angl. diesel ha e nekęs i dyzelio),
bu chiasi Lie u os au o e slininkų asociacijos gene alinis di ek o ius Vi oldas Miliusmin.l (15 07 2018 31). k. dizelgei ).
5
Plg. ND eikiamą pa yzdį: Šis eiškinys, kai dalis au omobilių bend uomenės išsako ien ik neigiamą nuomonę
Dyzelhei u desc i u o dyzelinių au omobilių nemėgimas, e skoliniu dyzelgei as (: dyzelis + -gei as (angl. k. -ga e <
Wa e ga e) dū inių dėmuo, eiškian is spesso di g an scala poli inį o con nuscėp e azioni delle au o i à connusį
Beje, naujada o dyzelhei as nede ė ų painio i su one iškai panašiu dyzelgei u (plg. anglų k. dieselga e, usų
scandalą) Volkswagen diesel diesel au omobiliai a šos da a klas ojimo skandalo.
6
Plg. ND eikiamus a osenos pa yzdžius: Bu o knygnešiai, daba bus mais nešiai [Mokslei io, ku is bu o
coincindi o con ne ekomenduojamo mokykloje cibo są ašu, commen a . Red. pas .] ( acebook.com u ela is uzioni
2018 09 04).
2018 p asidėjo užkandnešių laikai. Pagal iską, ai ęsis 40 me ų [Reakcija į eisbuko diskusiją apie S eika os
del minis e o, di che cibo gli s uden i non de ono po a si in scuola. Red. pas .] ( acebook.com
2018 08 31).
7
Plg. ND da o esempio: Dell'unica agione e anni di ila s olge amo p oge o di esponsabili à sociale Sodinčius, il cui
obie i o aiu a e i bambini a conosce e e du e e u a e in ques o modo inco aggia e i minžuosi a mangia e lo o
daugiau. Šiais me ais nusp endėme a ei i į pagalbą ė eliams i dėmesį ski i am, kad jų aikai o iginaliau i žaismingiau
conoscino ù su una die a sana. Sukū ėmo speciali sca che i di snack S eika onus, nei quali a igu a e e ga oli he ojè,
ali come pomido , b okolis, obuolys, mo ka e a ie ė, simbologioan i da zo i e isi supe galias. Volendo che i bambini nelle
sca ole inse isse o salu i spun ini, da zo ee, u a e bacche abbiamo da o nomi speciali, ecc. mo ka onas, accon a B.
Čaikauskai ė (zmones.l 2018 09 17).
8
Naujada as pasida i o secondo analogia con la pa ola bukagal is, -ė.
9
Naujada as pasida i o secondo analogia con la pa ola comun amin is, -ė.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di
a ybos | 8 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
leade io Ramūno Ka bauskio pa a dės: ka bauskiada (: Ka bauskis) is o ie, lega e con la Seimo ma io
Ramūno Ka bauskio a i i à, ka bauskininkai (: Ka bauskis) Ramūno Ka bauskio guida una o za
poli ica Li uanian als iečių i žaliųjų sąjunga e ka bauskizmas (: Ka bauskis) niek. poli ico Ramūno
Ka bauskio e la ideologia del pa i o da lui guida a. Glaudų poli ikų Sauliaus Sk e nelio e Ramūno
Ka bauskio collabo azione į a dija possibile con aminan e ka bosk e nelis (: Ka bauskis +
Sk e nelis) niek. poli ici Sauliaus Sk e nelio e Ramūno Ka bauskio due o. Duomenyne o a o quan o
meno naujada ų, pasida y ų, sulla base del minis o Sauliaus Sk e nelio shalininkas e sk e nelkė (:
pi mininko Sauliaus Sk e nelio pa a de, p z., sk e nelininkas, -ė (: Sk e nelis) „p emje o
Sk e nelis) menk. p emje o Sauliaus Sk e nelio guida a Go e na i a o e a di condizionale
mone a ia uni à, des ina a a socialmen e sop ini
žmonėms apsipi k i smulkiose pa duo u ėse“ (pasida y a pagal analogiją su ža gonybe
agno kė
10
).
Naujažodys ės okazinių naujažodžių kū imo p ocese, indicando emozionale elazioneį con
Lie u os als iečių i žaliųjų sąjungos ado u, ku iama i okių da inių, ku ių da ybos pama u
pasi enkamas gy en ie ės Lie u oje nomeamen o Naisiai, siejami con Ramūnu Ka bauskiu: naisiada
(: Naisiai) su TV se ialu Naisių asa a e Vals iečių i žaliųjų sąjungos poli ine eklama ame se iale
lega e pe ipe ijos, naisija (: Naisiai) i onija. peculia i à, signi ican i nega i o opposi ioni jöghe
disposizioni pe u o ciò che igua da con Naisiais come Vals iečių e e diųjų sąjungos e diųjų
simboliu, pa adinimas“ (plg. naisu, naisumas, naisus, -i), naisie ija (: naisie is, -ė) „Vals iečių i
sąjungos, della quale uno dei simboli Naisiai, inkėjai, naisie is, -ė (: Naisiai) 1. Naisių esiden e; 2.
Vals iečių i žaliųjų sąjungos, che uno dei simboli Naisiai, memb o o sekėjas, e naisu a (: Naisiai)
naisizacija (: Naisiai) „i on. Ramūno Ka bauskio idėjų, įgy endin ų Naisių gy en ie ėje, plė a“
Vals iečių i žaliųjų sąjungos, che uno dei simboli Naisiai, app esen an i Seime. Ok, che s essi
a ualiusi cose ilgainiui aplimpa da iniais (džn. nega i e kono azioni) (plg. Miliūnai ė 2000: 8).
S ilis icamen e ma c would nuo iada c ea o i a engono e all'a i i à del minis o della
p o ezione sani a ia Au elijaus Ve ygos, pa icola men e nega i amen e alu a a la sua inizia a
campagna di con ollo dell'alcol s ingen amen o, quindi da base del a iby si sceglie minis o pa a dė e c ea i non solo nega i e
10
Vagno kėmis (: Vagno ius) chiama i dopo indipendenismo is au imen o in odu e p imi Li hu iški
penigai ( empo anei alonai, illus a i a ii iais ž ė eliais).
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di
a ybos | 9 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
cono azioni, ma e sche zoujamieji da iniai, pašiepian i o pajookian i non solo s esso minis à, ma e
splininkus della campagna di igo amen o del con ollo dell'alcol: kon aminan as e yganas, -ė (:
Ve yga + eganas) buok. naujada as blai ininkui, a i amen e appogginčiam alcoolio es injim,
pa adin i, e ygininkas, -ė (: Ve yga) i on. con ollo dell'alcol ig inio shalininkas, e ygizzazione
(: Ve yga) „i on. LR s eika os minis o Au elijaus Ve ygos inicijuo as alkoholio kon olės
ig inimas, e ygme is (: Ve yga + me as) i on. LR il minis o della salu e Au elijaus Ve ygos
inicijuo o legge di igo amen o del con ollo dell'alcol pe iodo di en a a in igo e e con aminan as
ž e yga (: ž ė is + Ve yga) „i on. naujada as, suku as i onizuojan S eika os minis o Au elijaus
Ve ygos inicijuo a campagna di igo amen o del con ollo dell'alcol. Dopoudimo nel disco so adęsis
okazionalizmas puslapiaka pys, -ė (: paglapis + ka py i) buok. esecu o e della legge s anie i gio nali di
paginì con p oibi a pubblici à alcolico ca py ojas. Tokių poli ikos naujada ų plė os polinkius,
impo anza ai consuma o i della lingua mos a non solo <...> a osenos equenza, ma e daybos
b ankojimasis (Gi čienė 2013: 85) ciò che engono c ea i non singola men e, ma gausų da ybos lizdą
cos i uiscono nauji da iniai, dimos a che la nazione Li uana, u ilizzando c ea i amen e le pa ole
daybos izgalemi, signi ica a ii amen e e abbondan emen e emo i o appo o con le a uali opiij del empo i en e
(plačiau ž . Pikčilingis 1971: 225; Guda ičius 2007: 83). Laikini, si uacinie coseca (p z., pa ienie poli ici
scandal e e c.) segnalimi solo uno al o naujada u: ma kauskiada (: Ma kauskas) i on. scandalo pe il
minis o dell'ag icol u a B oniaus Ma kousko ag icol u a business, nusišalčiū in i (: *šalčiū in is:
*šalčiū in i: Šalčiū ė) i on. nusi o og a ui i pe sonukei social dei ne wo k e di e oghi del mondo
p o agonis e Monikos Šalčiū ė s ile, pakildišin i (: *kildišin i: na ės G e os Kildišienės, pūkin is (:
Kildišienė) „juok. sukomp omi uo i dėl poli iko Ramūno Ka bauskio p o eguo os bu usios Seimo
*pūkin i: Pūkas) juok. inno ada , des ina o a desc i e e le a i i à del pa lamen a e Kęs učio
Pūko, a causa della quale gli siano a e accuse pe il sessuale
p iekabia imo“ i k .
Anco a qualche i iskūs 2018 m. segno ak ualijų empo abi a i o, issa i ND kaip g aži
kalbos kū ybos ap aiška i kalbos bei jos kū ėjų išgalių paliudijimas (Miliūnai ė 2012b: 8):
Sausu a (: sausas, -a) saus os apim a Vilnius (plg. Li huania 2017 m. kon aminan ą Vilnecija (:
11
Vilnius)
11
Plg. ND de o l'esempio: Li u ians kančios: l'anno sco so ik a Lie u a, šieme già Sausu a [an aš ė] Vie oj
aspe a o p ecipu solo qualche lašai. Quello ie i e a i in disi ylę mol i ag icolin del paese, che già p is igo anche
šieno cal ijam. Non che miglio e si uazione e nelle o es e, pe ciò dzūkai ino a imane senza za agabio.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di
a ybos | 16 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
(: pils ukas) menk. kas pa da inėja o ge ia pils uką (2,7 pe cen o), s elleždūnas (: звездэ) i on. gli
uomini įžymybės, ga senybės (popola men e da p amogų pasaulio) (2,3 pe cen ), mėšlainis (:
mėšlas) menk. g ei asis insaleikas mėsainių ipo mais as (1,8 pe cen .), s ambu ė (: s ambus, -i)
malon. apkūni, s ambaus sudėjimo me gina o donna (plg. pilnu ė) (1,8 pe cen .), kalbišius (: kalba)
menk. nekoks, p o šalį spa audan e kalbininkas (plg. kalbišiū ė) (1,4 pe cen .), engykla (: engė) menk.
dipenden i engian i azienda (1,4 pe cen o), apsisnukiuo ojas (: apsisnukiu i) i on. muš ynių, pe le
quali dona a in eidą, pa ecipan i (1,4 pe cen .), olija (: olis, -ė) i on. comuni à dei olii (0,9 pe
cen o), s eika inė (: salu e) juok. luogo in cui comme ciaujama miglio amen o della salu e e dei
mezzi di so eglio della bellezza (0,9 pe cen ), unkelynas (: unkelis) menk. luogo, do e susibū è
mol i unkeliais pašaipiai chiama ių žmonių (0,9 pe cen ), baisuoklis, -ė (: baisus, -i) i on., sche ok.
che spisus, spassamen e semb a, agisce o pan. (0,9 pe c.), gi uomenė (: gi as, -a) i on.
p asigė usi pa e della socie à (0,9 pe cen o), konse a o ienė (: konse a o ius, -ė) juok.
in luen e poli ico konse a o ius moglie (0,5 pe cen o), da a kin (: da a ka) menk. uomo da a ka
(0,5 pe cen o), š ais y u ės (: š ais y i) i on. adizione š ais y i ( aldiškus) dena o (0,5 pe cen o), spuoguočius
(: spuogas) menk. kas spuoguo o (0,5 pe cen o), da nu a (: da nus, -i) i on. di u o, che da nu,
u ouma (0,5 pe cen o) e mol i k .
Sulla base dei da i ND, si ede che il secondo secondo secondo p odu i ą modo di azione delle
pa ole sandū a (31,7 pe c.). Dū inių da umą ondamen gia non solo duomenyno ma e iale. ale
sudu ini di pa ole (compa andoli con p eesaghi e galūnių ediniais) ela i o al pagausamen o
(Gai enis 1980: 31) è sc i a anco a an e io men e. ND y auja s ilis iškai žymė i dū inie, cos i ui i
da due daik a a džių (43,4 pe cen o.), ecc., blus u gis (: blusa + u gus) menk. ma gus, in cui
comme ciujama u ilizza e cosec ai oppu e handda bia, kiauliagy is (: kiaulė + gy is) menk.
nena ū aliu (paspa in u) modo zaaugin a kiaulė, špygsubinė (: špyga + subinė) ulg. donna, cui mol o
menco za aliuk, zombadėžė (: zombis + dėžė) i on. le pe sone bukinan e ele iso ius ( ele isija) e
k . I in da ūs sono di due daik a a džių dū inie (džn. nega i e kono azioni) il cui secondo sandas
23
-žmogis, p z., eu opažmogis (: Eu opa + žmogus) i on. elazioni di ede azione g įs os esiden e
dell'Unione eu opea senza s a o e nau os, gal ažmogis (: gal a + žmogus) i on. uomo in o mazioni
pe kimš a cap a, kėdžmogis (: kėdė + člo ek) buok. kas
23
ND no a e indicano che l'o odis più spesso iene usa o pa lando di usiškąją p opagandina ele iziją.

AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di
a ybos | 17 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
la o a s sedimen o la o o, miniažmogis (: minia + žmogus) menk. uomo dal mobos, al quale è
ca a e is ico ne ūpes ingas app occio alla i a, p ojek ažmogis (: p ojek as + žmogus) i on.
i en e da p oge i uomini, inkažmogis (: inka + žmogus) i on. uomo, i en e secondo lib issima
me ca o dėsnius, so ie žmogis (: so ie ai + žmogus) niek. so ie ica ideologia se anęs žmogus,
šiukšliažmogis (: šiukšlės + žmogus) 1. menk. šiukšlinan e uomo, ole an žmogis (: ole ancija +
člo ek) i on. libe alismo ideologie su o ma o ole an iškumą sop a al i e ybių escélęs žmogus e
aldžiažmogis, -ė (: aldžia + žmogus) menk., i on. in po e e i è un uomo sa anoudis; biu oc a as (plg.
būd a džio e daik a a džio dū inius: naujažmogis (: naujas, -a + žmogus) i on. nuo o ipo uomo,
šlykš ažmogis (: šlykš us, -i + člo ek) niek. šlykščiai, bjau iai aspe an e e (o ) besielgian e uomo). A
sepa a a do ebbe menziona e e s ilis ichamen e segnalė ų dū inių da ų pi mąjį sandą aldžia-,
p z., aldžiadu nis, -ė (: aldžia + du nius) juok. nel go e no esan is k ailys, aldžiagal is (: aldžia +
gal a) menk. in possesso; bu oc a as, aldžiagy is (: aldža + gy is) niek. niekinamasis
app esen an e dell'au o i à i olo, aldžia a ka (: aldža + a ka) i on. sa i a kos p iešingybė,
. i. abili azione delle au o i à a egola e qualcheia qualsiasi se o e della i a pubblica (pa y Spesi,
médiaidą), aldžiasnukis (: aldža + snukis) menk. menkinamasis app esen an e dell'au o i à
innominijimo, aldžia y is (: aldžia + муж) i on. nel po e e esan is uomo (plg. daik a a džio e
eiksmažodžio dū inius: aldžiag obis (: aldžia + g ob i) i on. kas zasig obès aldžią e aldžiasiekys,
-ė (: aldža + siek i) juok. che ce ca po e e
(candida uoja al Seimu o sa i aldą)).
Sli amen e meno duomenyne esis a s ilis i icamen e signi ica e dū inių da daik a a džio e
eiksmažodžio (32,2 pe cen o.) ques o p edominan emen e nomi di pe sone, il cui secondo sandu è è
nu odoma, kokį ie asmenys da bą di ba a šiaip eiksmą a lieka, o pi muoju – į ką as eiksmas
indi izza o, che a la o o bei ogge o d'azione (DLKG 2006:2), 16 ecc., spi i onešis, -ė (: spi i as + neš i)
juok. spi i o con abandis a, au ad ebys, -ė (: au a + d ebė i) menk. kas agis, žinialaižys, -ė (: žinios
d eba dėl au os likimo“, a ia agis, -ė (: a is + og i / agis) „menk. spal o ojo me alo – a io
+ laižy i) i on. chi senza saiko gaudo conoscenze in e ne e k . Fixsuo uno dū inys seimasėdis, -ė (:
Seimas + sėdė i) juok. chi siede Seime (i. y. Seimo memb o), il cui p imio dėmeniu de o non l'ogge o
dell'azione, ma il suo pos o (DLKG 2006: 162). Occo e uno al o s umen o o nome dell'au omobile:
gal aplo ė (: es a + plau i) 1. i on. nei pa pelli nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali di azione | 18
naudojama gal os plau u ė“, pupy ežis (: pupy ė + ež i) „juok. au omobilis, inkamas
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
alle agazze (pupy ėms) po a i e k . Da al i nonusių daik a a džio e eiksmažodžio dū inių si
possono menziona e naujada us, che nel lo o signi ica o icena eiksmažodžių abs ak us (DLKG
2006: 162), ecc., žinialaiža (: žinios + laižy i) i on. besaikis conoscenze audimen o in e ne e k .
Duomenyne aps u daik a a džio e eiksmažodžio dū inių (neigama ame kono acijos žiniasklaidos
pa adinimų), il cui secondo sandas -skleis i (-skleidė): b ukalosklaida (: b ukalas
24
+ sp eis i) menk. b ukalą (šlamš ą) sc edgian i media, galios aida (: galia + skleis i) menk. in luen e
media, che il suo po e e si a ale al ine di manipolua e pe sone, o mo i una ce a opinione
pubblica, klaidasklaida (: klaida + skleis i) i on. aidinan i, e idi scaglian i media, klikiasklaida (:
klikas spus elazione compu e io pelės žymekliu + skleis i) menk. popola i à, cosidde i kliki
(paspaudimen i) besi aikan i media, manipuliuojan i klaidinančia, sensacinga a icolo in e ne
an aš e o pa eikslėliu, melos aida (: melas + skleis i) i on. meną sc edgian i media, mėšlasklaida (:
mėšlas + skleis i) niek. nonsch a ius ques ioni scandigian i media, pu asklaida (: pu as + skleis i)
menk., juok., niek., i on. pu ą sclemzian i, . y. qualcosa buodinan i, smaligian i, nichinan i media,
eklamsklaida (: eklama + skleis i) i on. šališka medija, p esen an i solo kome cialmen e u ile
in o ma, sna gliasklaida (: sna glys + skleis i) menk. menkinamasis nome dei media e aldži medija (:
aldža + skleis i) i on. go e namen e se naujan i media (plg. būd a džio e daik a a džio dū inį
gel onos aida (: gel onas, -a + skleis i) menk. gel onoji (bul a inė) media). da i ND mos ebbe o,
che dū inių sandai aldžia- (pi masis dėmuo), -skleis i (-skleidė) e -žmogis (an asis dėmuo)
p odu ūs s ilis iškai žymė ų analogiją su pa ola mediaida.
naujada ų dėmenys. Nea mes ina ikimybė, kad šie naujada ai galėjo bū i pasida y i pagal
Duomenyne issio i pa ilie dū inie da 1) būd a džio e daik a a džio, ecc., klišakalbė i on.
(: klišas, -a + kalba) „juok. kalba, maišy a iš kelių kalbų“, linksmakojis (: linksmas, -a + koja)
i onizzando di e imo neblai ių cos ybi u i šokis la o o cos uzioni aikš elėje
(pasida y a secondo analogia con klumpakoju); 2) nume o di nome e dik a a dizio, ecc.,
25
d ikalėdis (: d i
24
Šie dū iniai eikiausiai negalė ų em is daba inėje lie u ių kalboje papli usiu daik a a džiu sklaida, nes
secondo le egole di e baggio do ebbe keis is suddu inio daik a a džio galūnė, ecc., b ukalosklaidė (: b ukalas +
sklaida); plg. šunuogė (: šuo, šuns + uoga) (plačiau ž . LKG 1965: 447448; DLKG 2006: 154). LKG si indica che
„[d]a iniai, ku ių an uoju dėmeniu imamas io kamieno daik a a dis, y a ia i ė kamienų“ (1965: 448).
25
Naujada ą linksmakojis (: linksmas, -a + klumpakojis) e e i amen e può conside a si e kon aminan u.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di
a ybos | 19 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
+ Kalėdos) i on. d ejopai delle au o i à e delle pe sone celeb a i Kalėdos; 3) azionima e bio o me
(bū ojo empo nonekiamosios ūšies daly io) e daik a a džio, p z., ap e s smegenis, -ė (:
a e s as, -a a e s i + smegenys) i on /. kas in e i omi ce eb imi, i. i. a e samen e mąs an is; 4)
azionemazodio e daik a a dzio, ecc., spoksadėžė (: spokso i + dėžė) juok. ele iso ius, šikpopie is (:
šik i + papie ius) am. oale inis papie ius, šnypš a ynis (: šnypš i + ino) menk. pigus gassa o ino
spuman e; 5) p e eiksmio e daik a a džio, ecc., oggižmogis (: oggi + žmogus) i on. uomo, la cui
memo ia aspi a solo oggi e non ha passa o; 6) į a džio e daik a a džio, ecc., ki o alda (: al i, -a +
alda aldy i) i on /. p e eiksmio del cognome e azione di pa ola, ad esempio, sengy ena (: senas, -a
p iešingybė sa i aldai, kai bend uomenę aldo ne jos, o sa o in e esais besi ūpinan i aldžia“; 7)
seniai + i e e) menk /. uomo, aspi an e a i e e come si è issu o an icamen e; ilgasėdis, -ė (: ilgai +
sėdė i) i on. pa i della lingua sandais.
kas ilgai užsisėdėjęs (eidamas kokias pa eigas)“. Ma y i, kad dū ybos p ocese emiamasi į ai ių
Un al o p odu i o modo di acol à emozionale-esp essi a (al di là della menziona a acol à
p eesaginea e um ybo) con aminazione (sąmaiša) (12,7 pe cen o.). Ques o non è g amma icale
(mo ologico) p ocesso, e i suoi e e i i (kon aminan ai, o maišiniai) da ybiškai neskaidomi
(nemo i uo i) pa ole (U bu is 2009: 355). Men e kon aminazione (angl. blending da ybos p ocesas,
kon aminacija, blend da ybos ezul a as, kon aminan as) (Miliūnai ė 2014: 250) è nemo eminis
modo di pa ole da ymosi, u a ia si può a e p elaidà, che consape ole p opaga poco a poco nelle
d iejų žodžių sąmaiša (jų agmen ų jungimas į ieną naujada ą) (U bu is 2009: 354–355)
lingue Li uanee. Da ybinė ND emozionali-esp essi e leksikos analiza indica, che s a ine) di igen e
26
pe sona, kiaulega (: kiaulė + kolega) buok. kiaulinan e collega, kle k abalis (: kle kas + ka k abalis)
ne engiama im is ne adicinio žodžių da ymosi, o okių da inių (kon aminan ų) ND andasi is
naujų, p z., biu ozau as (: biu as + dinozau as) „i on. kele ą dešim mečių įs aigai (pap as ai
menk. menkinamasis p op ie a io i olo, melagienos -ė (: seimas + kosmonau a) i on. Seimo
senbu is, allon ana o dalla eal àè e non sapendo, come
(: melagingas, -a / melagis, -ė + naujiena) „menk. melaginga, klaidinan i naujiena“, seimonau as,
26
Dal 2014 ND con aminan ų mol iplicò di ci ca 2,3 ol e, u a ia pe cen ualmen e la lo o pa e duomenyne
è aumen a a mol o insigni icamen e, i.e. dal 3 al 4 pe c. (Mu mulai y ė 2018: 62).
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di a ia
| 20 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Li uania di a o i e secondo i leggi ku iami Seimo, ėminu y as (: ėmė + deminu y as) niek. om i
e cian e deminu y as (mažybinis maloninis pa ola) e mol i k . Con p e dellie s ilis ichamen e
ma ca e naujada ų da omasi ečiau (4 pe cen o), ecc., ap amsa (: amsa) i on. apsh ie os
p iešingybė (naujada as pasida y as secondo analogiją con la pa ola apš ie a), supe mamy ė (:
mamy ė) i on. mama, oppoè a besi úpinan i dai suoi igliis e esclusi amen e allo besidjiuojan i,
27
nukalbin i (: kalbin i) buok. mol o pa binan iskaman inė i ino ul imiini, su unkelė i (: unkelė i)
menk. pa i s i unkeliu, e mis usis da ybos būdas (2,4 pe cen o), p z., gal apjū ė (: gal a + pjau i +
- ė) juok. masiškas ilgai di igamus pos us occupimančių aldininkų juok. lunghe delle imp ese s a ali
dei di igen i di licenziamen o banga, ešnėd a (: ešnės + ės i
a leidimas iš da bo, siekian a sinaujinimo i skaid umo“, aldžiapjū ė (: aldžia + pjau i + - ė)
28
(ėda) + - a) „juok. ešnių ėd ūnas“ (naujada as pasida y as pagal analogiją su žodžiu žmogėd a)
29
i k .
Da umu non si ca a e izza e galūninė da yba (1,9 pe c.). La maggio pa e negausių edinių cos i uisce
denominazioni secondo il gene e di e enziale (galūnės -ė ediniai): š iesulė (: š iesulys) i on. conosciu a
(pap as ai p amogų pasaulio) mo e is“, ė ė (: ė as) „i on. pagal gende izmo ideologiją – ienas
da un bambino alle ancci memb i della amiglia (nespe o, cui sessi), zombė (: zombis) niek. pe kel ine
signi ica o be alė decusa i a eme iškosios ges i en i à; mūzas (: mūza) buok. daik a a džio medicina
mūza (dei ė, poe inės kū ybos įk ėpėja) y iškoji giminė“, sesu is (: sesu ė) „juok. y as, di ban is
sesele. Las a ie galūnės -as e -is ediniai appa engono denominazioni secondo il gene e di e enziale
daybos ca ego ia, sebbene g amma ikų ap ašuone a ques a ca ego ia assegna i solo galūnės -ė ediniai.
IŠVADOS
1. Da ybinė Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno emocinės-eksp esinės leksikos analizė ( i i
479 uni à linguis iche) mos ò che p incipali s ilis iškai žymė ų naujada ų da ybos
27
P esumibilmen e sa ebbe possibile in a ede e e appe igina da ybą: ap amsa (: ap em i).
28
Rugiapjū ės analoginių da inių da ybą si può in e p e a e d ejopai: įž elg i miš ią da ybą a ba dū ybą, i. i.
gal apjū ė (: cal a + pjū is) e aldžiapjū ė (: aldža + pjū is).
29
Gius o, naujada ą ešnėd a (: ešnės + ėd us, -i) sa ebbe possibile conside a la e sudu iniu daik a a džiu.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di
a ybos | 21 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
modi sono p eesaginė da yba (45,7 pe cen o), sandū a (31,7 pe cen o) e nemo eminis modo di pa ole
di da ymosi kon aminacija (sąmaiša) (12,7 pe cen o). 2.Vio ioso da ybos modo p eesaginei da ybos
da iausios s umen i sono a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimų p eesaga -(i)uk, -ė e
peculia i ajie pa adinimų ( a dažodžių abs ak ų) da ybos ca ego ie p eesaga -izmas: con abiem
p eesagomi pada y a po 6,8 p oc. s ilis iškai žymė ų naujada ų. 3. ND da i mos ebbe o, che
dū inių sandai aldžia- (pi masis dėmuo), -skleis i (-skleidė) e -žmogis (an asis dėmuo) p odu ūs
s ilis iškai žymė ų naujada ų dėmenys. 2,4 pe c.) e galūninė da yba (1,2,9 pe c.). 5. Ques o u il
p ima io ND emozionali-esp essi e lessica s udio, che compiu osi dimos ò, allo scopo
4. Menko p oduk y umo y a p iešdėlinė da yba (5,6 p oc.), miš usis da ybos būdas
app o ondugnii esamina e emozionali-esp essi e lessika da inkius, sa ebbe oppo uno ico e e a
a iei esni e abbusesni on i.
kad kai ku ie ND naujada ai da u ė ų bū i sis emiškai edaguojami s ilis ikos aspek u. Be o,
6. Duomenyne ipo a a ma e iale a p a a u spe y inė i e e noling is ica, e aspe i di pa ole di
da ybos. Emocionali-esp essi e lexicikos sankaupa indica, che i consuma o i della lingua eagiscono a
ques e gio ni ak ualije e aba p iku i pačių į ai iausių s ilis iškai žymė ų naujada ų. Okazinių da inių
gausa con e ma de e mina o enomeno a uali à. Aki aizdu, che lessika è i lesso della socie à, a
base accumula i naujada ai (li enamojo me o ak ualijų ženklai) o niscono p eziosa in o mazione su
un ce o pe iodo nella i a del popolo.
ŠALTINIAI
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/
[žiū ė a 2019 m. gegužės mėn.].
ND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. [Tęs inis in e ne inis žinynas nuo 2011 m.].
Miliūnai ė R., Aleksai ė A. Suda y oja R. Miliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l [žiū ė a 2019 m. ko o–balandžio mėn.]. ISBN
978-609-411-147-1. h ps://doi.o g/10.35321/neol.

AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LITERATŪRA
A l e ks a i ė A. 2018: Ypa ybių pa adinimai Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. Bend inė
pa la 91, 127. P iega in e ne :
h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/91/Aleksai e_BK_91_s aipsnis_apie_pa adinimus.pd . B l a
ž i ns k a i ė D. 2004: Naujada ai e pe di biniai pubblicamoje. Cul u a delle lingue 77, 5665. D a b a š
in s k i e nė I. 2010: The comp ehension o de i a ional mo phemes in ea ly childhood: An
expe imen al s udy o Li huanian. Es onian pape s in applied linguis ics 6, 4350. D L K G 2006
Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų
leidybos ins i u as.
G a i e n is K. 1980: Naujada ai i naujažodžiai. Scuola e i a 2, 31. G i č i e n ė J. 2005:
Neologismų in eg acija į eks ą. Uomo e pa ola 1, 7882. P iega in e ne :
h p://www.biblio eka. pu.l /zmogusi zodis/PDF/didak ineling is ika-2005/gi ciene.pd . G
i č i e n ė J. 2011: Naujažodžiai su dėmeniu (-) inkl-. Cul u a di lingua 84, 165177. P iega
in e ne : h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/84://Gi ciene_KK_84_s aipsnis.pd . G i č
i e n ė J. 2012a: Me akalbiniai commen i come elemen o del disco so mode nožodžių online.
Li uanis ica 58 (3/89), 248272.
G i č i e n ė J. 2012b: Naujoji lie u ių kalbos leksika: eo ia e p a ica. Me odica s umen o
[ele onico iš eklius], Vilnius: Edukologija.
G i č i e n ė J. 2012c: Pokyčiai, lingua e scuola. Gim asis pa ola 8, 1925. G i č i e n ė J. 2013: S ilis iniai
naujada ai in e ne . Šiuolaikinės s ilis ikos di ec ions and p oblemos: G u d a i či u s A. 1992: Kalbos
mokslo s aipsnių inkinys, Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e o leidykla, 79–88.
au iškumas. Na i a lingua 6, 15. G u d a i či u s A. 2000: E noling is ica, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as.
lexicologia p oblemi, 6169.
G u d a i či u s A. 2003: Žodžio eikšmės de inicijos au inis aspek as. – Leksikog a ijos i
G u d a i či u s A. 2007: G e inamoji seman ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. J
a k a i i e n ė E. 1988: Leksinė seman ika, Vilnius: Mokslas. J a k a i i e n ė E. 2010:
Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si ys udykla.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
K a b a ši n s k a i ė B. 1998: Lie u ių kalbos liaudies e imologija i a imi eiškiniai, Vilnius: Mokslo
e encyclopedijų publishing ins i uu .
K a m an d u ly ė L. 2006: Vaikiškosios lingua peculia i à. Bend inė pa la 79, 264271. P iega in e ne :
h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/://79Kamanduly e_KK_79_s aipsnis.pd . K a z la u s k a i ė
R., Ž u p e k a K., M a c i en ė J. 2013: Okazionalūs deminu y ai: ipai e paski is kalbiniame ak e.
Uomo e pa ola 1, 90100. Accesso in e ne :
h pe alpykla.li uanis ikadb.l / edo a://objec s/LT-LDB0001:J.04~2013~1371470739998/da as eam-
s/DS.002.0.01.ARTIC/con en . K u l i k a us k a s G. 2018: Li uio codas. Įp očiai i būdas seno ėsų
lie u o p ieš 100 me us, Vilnius:
Ty o alba.
L e h e A. 2003: Unde s anding endy neologisms. I alian Jou nal o Linguis ics Ri is a di
Linguis ica 15.2, 369382. P iega in e ne : h plinguis ica.sns.i /RdL/15.2/07.Leh e .pd . LKG 1965
G amma ica della Li uania Fone ica e mo ologia I. Red. K. Ul ydas. Vilnius: Min is. M a i e ll o E.
2016: Analogical neologisms in English. I alian Jou nal o Linguis ics 28.2, 103142. Accesso in e ne :
h pwww.i alian-jou nal-linguis ics.com/wp://con en /uploads_Analogical-neologisms-in-English.p-
d . M i k e l i on i en ė J. 2000a: Naujoji lie u ių kalbos leksika (19911996 m. compu e inio pe iodikos
eks yno pag indu). Do a o disse azione sin auka, Kaunas: Vy au o Maggiojo uni e si à. M i k
e l i on i en ė J. 2000b: Me odie Šiuolaikinie alle inno azioni linguis iche i i. La bai i gio ni 24, es o
sulla base). Do a o disse azione, Kaunas: Vy au as Maggiojo uni e si à. M i k e l i on i en ė J.
2002: Analogija lie u ių kalbos žodžių da yboje. Po enciniai e okaziniai M i l i ū na i ė R. 2000: Nuji
65–73.
M i k e l i on i en ė J. 2000c: Naujoji lie u ių kalbos leksika (1991–1996 m. kompiu e inio pe iodikos
linguaggi eiškiniai: na u alealiji i di b inė a anka. Ac a Linguis ica
da iniai. – Ac a Linguis ica Li huanica 46, 73–80.
Li huanica 42, 314.
M i l i ū na i ė R. 2006: Sob e kalbą i us, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. M i l i ū
na i ė R. 2012a: Lie u ių kalbos naujažodžių duomenimisynas. Na i a lingua 6, 311.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di a ia
| 24 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
M i l i ū na i ė R. 2012b: Lingbo consuma o i e inno ada ų kū yba. Ma oji lingua 9, 314. M i l i
ū na i ė R. 2014: Naujieji kon aminaciniai da iniai lie u ių kalboje. Ac a Linguis ica
Li huanica 71, 246–264.
M i l i ū na i ė R. 2015: Naujažodžių a anka e pa eikimas Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne.
Lessicog a ia e lessicologia 5, 161184. nuo azodžių duomenyne. Bend inė pa la 91, 121. P iega
M i l i ū na i ė R. 2018: Naujažodžių pa eikimas i paieškos galimybės Lie u ių kalbos
in e ne : h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/91/Miliunai e_BK_91_s aipsnis.pd . M u m u l ai
y ė D. 2016a: Da aynas mode nažodžių lie u ių kalbos i naujada ų y imų pe spek y os.
Bend inė pa la 89, 127. P iega in e ne :
h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/89://Mu mulai y e_BK_89_s aipsnis.pd . M u m u l ai y
ė D. 2016b: Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną. Ac a
Linguis ica Li huanica 75, 6888. M u m u l ai y ė D. 2018: Kon aminacija i lie u ių kalbos
naujada a. Lingua e con es i 8
(1), 60–70.
O o d M. 2001: F ench Wo ds: Pas , P esen and Fu u e, Cle edon: Mul ilingual Ma e s. P a l i
o n i s J. 1985: Kalbos mokslo p admenys, Vilnius: Mokslas. P i k č i l in g i s J. 1971: Lie u ių kalbos
P a u l a us k i e n ė A. 2006: Lie u ių kalbos mo ologijos pag indai, Kaunas: Technologija.
s ilis ika 1, Vilnius: Mokslas. P i k č i l in g i s J. 2010: S ilis ikos da bų ink inė. Moksl. ed. R.
Koženiauskienė. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų edizioni cen as.
P l a g I. 2003: Wo d-Fo ma ion in English, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. R o z e n b e
g s J. 2004: The S ylis ics o La ian, Rīga: La ijas Uni e si ā e. S a i ck i e nė I. 2006:
Komunikacinė p agma ika i kalbėjimo si uacijos ikslas: deminu y ų a ojimo a ejis.
Bend inė pa la 79, 256262. P iega in e ne : T o l s o j u s N. 2009: Lingba e cul u a. Lingba i
h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/79/Sa ickiene_KK_79_s aipsnis.pd .
pe sone, 81100. U b u i s V. 2009: Ve odžių da ybos eo ija. 2a edizione, Vilnius: Scienza e
encyclopedijų naujada ų adimosi ci cos anze e da ybos me odi | 25
leidybos ins i u as.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
V a i c ek a u s k ie n ė L. 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai: kalbos poli ika i a osena,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
V a s k e li e n ė J. 2010: Lie u os kalbos žodyne ne iksuo i da iniai i jų unkciona imas An ano
Kalana ičiaus poezijoje. Filologia 15, 151166.
V a s k e li e n ė J. 2011: Žodynų ne iksuo ų da inių unkciona imas Jono S ielkūno ly ikoje. –
Res humani a iae 10, 5470.
V o l e k B. 1987: Emo i e Signs in Language and Seman ic Func ioning o De i ed Nouns in Ž
Russian, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company.
u p e k a K. 2005: Teks as e inės s ilis ikos požiū iu. L'uomo e la pa ola I, 2528. Accesso
in e ne :
h pe alpykla.li uanis ikadb.l / edo a://ge /LT-LDB0001:J.04~2005~1367153622685/DS.002.0.0-
1.ARTIC. W o h l g e m u h J. 2009: A Typology o Ve bal Bo owings, Be lin New Yo k: Mou on de /
G uy e .
Rice u o 2019 07 21
Ado a o 2019 12 18