226
benDRinė kaLba | 96
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
oRciD id: o cid.o g/0000-0002-0487-7710
moksLinių yRimų kRyP ys: e noling is ika, leksikog a ija, leksikologija.
Doi: doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.12
eR ybės Lie u ių iR Lenkų kaLbų
PasauLė aizDyje: D iejų kuL ūRų
Panašumai iR skiR umai
2023 m. ugsėjo 7–9 d. ilniaus uni e si e o Filologijos akul e e yko
a p au inė a pdisciplininė mokslinė kon e encija Ve ybės lie u ių i
lenkų kalbų pasaulė aizdyje. Teks ologijos kul ū iniai aspek ai. Teks as– eks e-
ma–kon eks as1 (lenk. Wa ości w językowym ob azie świa a polaków i li winów.
Kul u owe aspek y eks ologii. Teks - eks em-kon eks )2, ku ią o ganiza o il-
niaus uni e si e o Polonis ikos cen as i Liublino ma ijos kiu i-sklodo s-
kos uni e si e o kalbo y os i li e a ū ologijos ins i u o Lenkų eks ologijos
i g ama ikos ka ed a. ai jau penk asis Lie u os i Lenkijos mokslininkų
susi ikimas, aigi galima minė i mažą, be eikšmingą jubiliejų.
šia y imų s i imi besidominčių Lie u os i Lenkijos (i ne ien ik šių
šalių) mokslininkų susi ikimų p adžia – kul ū inės ling is ikos i kogni y inės
e noling is ikos semina ai, ykę 2019 i 2020 m. jie jau ada labiau p iminė
a p au ines kon e encijas, o 2021 m. ne gi pandemija nesu ukdė su eng i
a p au inės kon e encijos, ski os p aeičiai i daba čiai kalboje i kul ū oje.
e ė ų ben umpai p imin i pačią šių mokslinių susi ikimų p adžią.
Pi masis mokslinis edukacinis semina ų ciklo Ve ybės lie u ių i lenkų
kalbų pasaulė aizdyje semina as3 yko ilniuje 2019 m. liepos 4–7 d. se-
mina ą o ganiza o ilniaus uni e si e o Polonis ikos cen as i Liublino
1 apie šią kon e enciją jau bu o ašy a, ž . ilija sakalauskienė. kon e encijos. – Gim-
oji kalba 10, 2023, 30–34.
2 kon e encijos s e ainė www.kul u ineling is ika. l . u.l /l /semina ai5.php.
3 semina as ilniuje išaugo iš ilgamečio (nuo 2015 m.) i u iningo ilniaus i Liublino
mokslininkų bend ada bia imo, ku į paska ino p ojek o euRojos ykdymas. sumany as
kaip an opologinės kul ū inės i kogni y inės ling is ikos semina as, jis apo puikia p oga
p is a y i naujausius da bus i y imų e d es. Daugiau in o macijos apie semina ą ž . in-
e ne o ad esu h p://www.kul u ineling is ika. l . u.l /l /semina ai1.php.
227
Vilija SakalauSkienė. Ve ybės lie u ių i lenkų kalbų pasaulė aizdyje:
d iejų kul ū ų panašumai i ski umai
ma ijos kiu i-sklodo skos uni e si e o Lenkų ilologijos ins i u as. šio
semina o ikslas bu o susipažin i su populia ėjančia Lenkijoje i ki ose
eu opos šalyse, aip pa i Lie u oje, kogni y inės e noling is ikos me o-
dologija, u inčia jau ne umpą is o iją i nemažų mokslo laimėjimų. aip
pa siek a a skleis i, kaip pasi elkus šią me odologiją galima p ak iškai ap-
ašy i pasi ink us kul ū inius koncep us ( e ybes, s e eo ipus). semina e
p anešimus skai ė lie u ių i lenkų y ėjai, dok o an ai i s uden ai iš ilniaus
uni e si e o ( u) Polonis ikos cen o, Filologijos i Filoso ijos akul e ų,
Lie u ių kalbos ins i u o (Lki), Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u o
(LL i), La ijos uni e si e o (Lu), bydgoščiaus kazimie o Didžiojo uni e -
si e o (bkDu), Lenkijos mokslų akademijos sla is ikos ins i u o (Lma si),
Liublino ma ijos kiu i-sklodo skos uni e si e o (Lmksu) Lenkų ilolo-
gijos ins i u o. iš iso išklausy a 21 p anešimas i d iejų k ies inių p ane-
šėjų paskai os. apie kul ū inės ling is ikos pag indus i me odus kalbėjo
Liublino e noling is inės mokyklos įkū ėjas p o eso ius je zis ba mińs-
kis, apie kul ū inių koncep ų eksplikacijos būdus – p o eso ė s anisła a
nieb zego ska-ba mińska. naglio ka delio ( u) p anešime bu o
pab ėžiama gim osios kalbos eikšmė e ybių puoselėjimui i asmenybės
ugdymui, i enos sme onienės ( u) p anešime – lie u iams s a biausių
e ybių samp a a i hie a chija bei šių e ybių klasi ika imo p oblemos,
k is inos Ru ko skos ( u) – e ybių su okimo liaudies kalboje i
kul ū oje ypa umai. Lie u os lenkų e ybių pe eikimą poe iniuose eks-
uose ap a ė i ena Fedo owicz i kinga geben ( u), lie u ių kul ū-
inį k aš o aizdį au osakoje e ybiniu aspek u – b onė s undžienė
(LL i), e ybių sis emos aišką XX a. an osios pusės žemaičių kasdienia-
me disku se analiza o jū a ė Pajėdienė (Lki). semina e aip pa anali-
zuo i y ėjų pasi ink i kul ū iniai koncep ai, g įs i lie u ių i lenkų bend i-
nių kalbų bei a mių medžiaga. są okos Žemė leksikog a inius i anke i-
nius duomenis pa eikė ma ius sme ona ( u), sa ai ės koncep ą
kalboje i ik o ėje ap a ė joana szadu a (Lmksu), lie aus me a o as
lie u ių i usų poe iniuose eks uose nag inėjo bi u ė jasiūnai ė i
jelena konickaja ( u), apie Žmogaus aizdinį a miniame disku se
kalbėjo ilija sakalauskienė (Lki), o Žmogaus pa eikslo išski inu-
mą i jo kai ą Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodyne ap a ė ilija Ragai-
šienė (Lki). Lie u išką mo inos pa eikslą pagal anke ų duomenis na-
g inėjo ka olina slo inska i k is ina Ru ko ska ( u), DRaugo
koncep ą, emdamasi daik a a džio d augas o momis daba inės lie u ių
228
benDRinė kaLba | 96
kalbos publicis ikoje, analiza o Lo e a aičiuly ė-semėnienė (Lki),
au os koncep ą šiuolaikinėje lenkų kalboje a skleidė bea a Żywicka
(Lmksu), Lenko pa eikslą kaimyninių šalių gy en ojų ku iamuose ži-
niasklaidos eks uose pa eikė ma a Ha enbe ge (bkDu). Pasi ink us
gėDos kogni y inius modelius lie u ių kalboje apž elgė monika bog-
dze ič ( u), kogni y inį iesos i meLo pa eikslą lie u ių pa emijo-
se a skleidė i ena snukiškienė ( u). y ėjai iš Lmksu skai ė p aneši-
mus apie kalboje įsikūnijusią a min į (Damian gocól), apie e ybes,
siejamas su konk ečia ie a (sa a ak am), apie ly ies i g ama ines gimi-
nės ka ego ijas lenkų kalboje (ma a nowosad-bakalaczyk) i k .
Pi masis mokslininkų i y ėjų susi ikimas pa odė, kad e a i oliau
bed ada biau i i ęs i mokslines diskusijas. aigi 2020 m. ugsėjo 24–25 d.
ilniaus uni e si e e bu o su eng as an asis mokslinio edukacinio ciklo
Ve ybės lie u ių i lenkų kalbų pasaulė aizdyje kogni y inės e noling is ikos
semina as Liaudiškasis, au inis, daugia au is i daugiakul ū is pa eldas. jame
bu o pe skai y i 29 p anešimai. semina e daly a o mokslininkai i y ėjai
iš Lmksu, Lma si, Lenkijos mokslų akademijos Lenkų kalbos ins i u o
(Lma Lki), ocla o uni e si e o, ka o icų silezijos uni e si e o (ksu),
k oku os akademijos Igna ianum kul ū o y os ins i u o, Pe emislio als y-
binės aukš osios Ry ų eu opos mokyklos (P aRem), Halės- i enbe go
ma yno Liu e io uni e si e o (H mLu) sla is ikos ins i u o, Lki, LL i,
u. P anešėjai dėmesį su elkė į kiek ienai kul ū ai s a bių e ybių anali-
zę. P o eso ius je zis ba mińskis pe ė ynės kogni y inę de inici-
ją a skleidė du kon as iškus šios są okos p o ilius. aizdinių, susijusių su
au omis i als ybėmis, ie ą kul ū os aksios e oje ap a ė aleksand a
niewia a (ksu), są oka Pa Rio izmas lie u ių kalbos is o iniame i
šiuolaikiniame disku se g ilden a ma iaus sme onos ( u) p anešime.
semina e ap a i i me odologiniai klausimai. s anisława nieb ze-
gowska-ba mińska (Lmksu) pasidalijo pa i imi, kaip, emian is liau-
diškojo pa eldo šal iniais, nus a y i i i i bal ų i sla ų aksiologinei sis e-
mai bend as są okas. k is ina Ru ko ska ( u) akcen a o leksikog a inių
šal inių s a bą lie u ių kalbos pasaulė aizdžio y imams i jų analizės p in-
cipus. maciejus Rakas (jogailos uni e si e as, ju) pa eikė lenkų a minės
azema ikos y imų apž algą i jų pe spek y as, o anna y pa (Lma Lki)
supažindino su a minės aksioling is ikos y imų būdais.
kaip i anks esniame semina e, p anešimuose bu o analizuojami kon-
cep ai. sylwia gie czak (Lmksu) pagal anke ų duomenis nag inėjo
PagaRbos koncep ą, monika bogdze ič ( u) pa odė PykČio, bai-
229
Vilija SakalauSkienė. Ve ybės lie u ių i lenkų kalbų pasaulė aizdyje:
d iejų kul ū ų panašumai i ski umai
mės i gėDos me a o inę koncep ualizaciją, i ena snukiškienė ( u),
emdamasi eks iniais duomenimis, a skleidė iesos kogni y inį pa eiks-
lą. Žmogaus i pasaulio su okimą jaunimo aksiologinėje e d ėje ap a ė
bea a Żywicka (P aRem), kaimyno į aizdį lie u ių publicis ikoje –
Lo e a aičiuly ė-semėnienė (Lki).
ki uose p anešimuose, analizuojan liaudies kul ū ai būdingas są okas i
siekian a skleis i au os pasaulė aizdį, em asi au osakos, a miniais eks ais
i leksikog a iniais šal iniais. i ena sme onienė ( u) pa eikė Duonos
pa eikslą a miniame disku se, ilija sakalauskienė (Lki) – e noling is-
inę in o maciją apie RugĮ lie u ių leksikog a iniuose šal iniuose. an ano
juškos (1875) la ių–lie u ių–lenkų žodyno aksiologinę analizę p is a ė Re-
na ė mise ica- illi zscha (H mLu), šiuolaikinio žmogaus požiū į į
mi ologines bū ybes a skleidė jū a ė Pajėdienė (Lki), liaudiškąjį i poe-
inį ŽaLČio į aizdį – magdalena Wołoszyn (Lmksu), lenkiškus mo-
y us lie u ių užkalbėjimuose analiza o a jana ologdina ( ocla o
uni e si e as). Liaudies ikėjimų panaudojimą saky inės is o ijos eks uose
ap a ė Damian gocół (Lmksu), sa a ak am (Lmksu) nag inėjo šiuo-
laikinių klima o na a y ų aksiologinį aspek ą. Pie inių pie ų aukš aičių šnek-
ų žodyno p ie a ų i pa a imų į ai o ę pa eikė ilija Ragaišienė (Lki),
apie ka ego iza imo idėją liaudies kul ū oje pagal d ebulės pa yzdį kalbėjo
joanna szadu a (Lmksu), lie u ių pa emijų iš eklių saugojimo o mas
p is a ė Dalia zaikauskienė (LL i). keli p anešėjai sky ė dėmesį e ybių
analizei: namo koncep ui – kinga geben i i ena Fedo owicz ( u),
mo inos – ka olina slo inska ( u), me gelės ma ijos pa eikslui –
galina miškinienė (Lki) i k is ina Ru ko ska ( u).
esminė šio a p au inio semina o min is bu o a, kad ski ingų, be
ka u i a imų kalbinių kul ū inių bend uomenių puoselėjamos e ybės
ska ina au inės sa imonės s ip inimą, už ik ina e ninės kul ū os ęs inumą,
išsaugojimą, pažinimą i sklaidą.
2021 m. spalio 7–8 d. jau ečiąka bu o enkamasi į a p au inį en-
ginį, ski ą lie u ių i lenkų e ybių paieškoms i y imams. aip pe ei a
nuo semina ų p ie a p au inės a pdisciplininės mokslo kon e encijos – ji
pa adin a Ve ybės lie u ių i lenkų kalbų pasaulė aizdyje. P aei is i daba is
kalboje i kul ū oje4. kon e enciją o ganiza o u Polonis ikos cen as, Lmku
Lenkų ilologijos ins i u o Lenkų kalbos eks ologijos i g ama ikos ka ed a
4 išsamiau apie kon e enciją ž . h p://www.kul u ineling is ika. l . u.l /l /semina ai3.php.
230
benDRinė kaLba | 96
i Lenkijos mokslų akademijos komunikacijos e ikos komisija. D i dienas
ukusioje kon e encijoje pe skai y as i išklausy as 41 p anešimas.
k ies iniai p anešėjai kalbėjo apie kul ū inę ling is iką (e noling is iką)
i ling okul ū ologiją kaip d iejų a imai susijusių disciplinų – kalbos i
kul ū os – sąsają (je zy ba miński), p o ilia imą kaip bazinio aizdinio
ekons ukcijos į ankį – s anisława nieb zegowska-ba mińska. kon-
e encijos p anešimuose pe pasi ink as e ybes siek a a skleis i, kas kal-
bose bend a i kas ski iasi, nuo ko p iklauso a pkul ū inės komunikacijos
yšiai i ibos. šiuo me u s a bios ne ik e ybės – d augys ė, ge ano iš-
kumas, paga ba, ole an iškumas a eisingumas, be i an i e ybės – ka as,
pa e gimas, e o as, kon lik as, klas a, ginčas, pažeminimas, baimė i k .,
nes neigiami i isuomenei kenksmingi eiškiniai ilgainiui žlugdo apa ybę,
žemina, kelia g ėsmę, ska ina žmonių išnaudojimą. P anešimuose g ilden-
os okios e ybes, kaip geRanoRiškumas (Lo e a aičiuly ė-se-
mėnienė, Lki), manDagumas (alla k awczuk, L i o nacionalinis
i ano F anko uni e si e as, LniFu), a sakingumas (bea a Żywicka,
gam os i humani a inių mokslų uni e si e as, sedlcė), Lais ė (alena
Rudenka, bal a usijos als ybinis uni e si e as).
ieško a a sakymų į klausimus, kas y a aRmės e ybė, a pa i a mė –
e ybė (Dai a aliūkai ė, u), a miR is ( ilija Ragaišienė, Lki),
kaRas (sa a ak am, Lmksu), kRizė (magdalena Wołoszyn,
Lmksu) – e ybės, a an i e ybės. bu o ap a as PykČio, baimės i
gėDos jausmų aksiologinis aspek as lie u ių kalbiniame pasaulė aizdyje
(monika bogdze ič-Habe , u), pa eik a k aiLumo ekons ukcija.
Remian is kalbiniais duomenimis (Do o a zdunkie icz-jedynak, a -
šu os uni e si e as), analizuo as kogni y inis meLo aizdas lie u iškuose
i angliškuose eks uose (i ena snukiškienė, u), kLas a lie u ių
leksikog a iniuose šal iniuose ( ilija sakalauskienė, Lki), kalbė a apie
nePagaRbos ap aiškas anke inių duomenų pag indu (sylwia gie czak,
Lmksu), į ai ias p ie a os o mas lenkų i lie u ių liaudies pasakose (Wio-
le a W óblewska, o unės mikalojaus kope niko uni e si e as). Disku-
uo a apie a min ies i p isiminimo, aip pa užma š ies i pami šimo o mas.
šie eiškiniai y a labai s a būs, siekian isapusiškai in e p e uo i seno ės
is o iją i su ok i jų po eikį daba čiai.
P anešimuose, ku ių emos susijusios su e inimu lie u ių i lenkų
kalbų pasaulė aizdyje pasi elkian kalbinius duomenis, analizuo i gam os i
231
Vilija SakalauSkienė. Ve ybės lie u ių i lenkų kalbų pasaulė aizdyje:
d iejų kul ū ų panašumai i ski umai
žmogaus san ykiai (as a Leskauskai ė, Lki), k eipimosi į augalus būdai
lenkų au osakoje (sa a o zechowska, o unės mikalojaus kope niko
uni e si e as), aiškin asi, kaip lie u ių kalbos pasaulė aizdyje su okiamas
ž ė is, kokie iziniai i psichiniai ypa umai jam p iski iami (sil ija Pap-
au ėly ė-klo ienė, šiaulių als ybinė kolegija), a skleis as plėš iųjų
paukščių i neigiamų žmogaus gy enimo eiškinių lie u ių i sla ų e ninė-
je kul ū oje san ykis (bi u ė jasiūnai ė, jelena konickaja, u), ana-
lizuo os e ybės i an i e ybės lie u ių i sla ų o ni oniminėje azeolo-
gijoje (Diana Placho ičiū ė, u), a sakymo, kas lie u iui y a anduo,
ieško a pe šaL inio i eRsmės koncep us (i ena sme onienė, u).
ap a a i analizuo a y imams naudojama is o inė i šiuolaikinė me-
džiaga – į ai ių ūšių kalbiniai duomenys (leksikog a iniai šal iniai, senieji
aš ai, eks iniai, is o iniai dokumen ai, publicis ika, anke inės apklausos i
į ai ių žan ų au osaka): ju gio amb oziejaus Pab ėžos (1771–1849) pa-
mokslai apie 8-ąjį Die o p isakymą (jū a ė Pajėdienė, Lki), žodžio al-
džia junglumas šiuolaikinėje lenkų kalboje (ołesia sływyńska, LniFu),
ko ona i uso pandemijos leksika lie u ių kalboje (agnė aleksai ė, Lki;
Ri a u nėžiū ė, mokslo i enciklopedijų leidybos cen as), kogni y inis
bajoRijos aizdas lenkų li e a ū iniame i liaudiškajame na a y uose
(ka olina slo inska, u), PRancūzo s e eo ipas i jo p o iliai len-
kų liaudies kul ū oje (monika łaszkiewicz, Lmksu), emian is lenkų
s uden ų anke inėmis apklausomis – šiuolaikinis lenko i uk ainiečio s e-
eo ipas (olga Fyłypec, LniFu), liaudies mįslėse užkoduo i e ybių
požymiai (k is ina Ru ko ska, u), kul ū emos i jų e inimas (ma-
ciej Rak, ju).
Į ai iapusės diskusijos leido p ia in i p aei į, pa ody i am ik ų socia-
linių eiškinių pokyčius i a skleis i jų san ykį su daba imi. Pasi ink os
į ai ios kul ū os o mos i ap aiškos da ė galimybę ne ik įsigilin i į pasi-
ink ų e ybių g upes, be i a skleis i naujas, in e p e uojan pas a ąsias
pe lie u ių i lenkų koncep ų kon eks us.
2022 m. ugsėjo 8–10 d. yko ke i asis mokslinis edukacinis ciklo
Ve ybės lie u ių i lenkų kalbų pasaulė aizdyje5 susi ikimas. ai bu o daug
didesnis enginys nei ys anks esni, ykę 2019, 2020 i 2021 m. a p au-
iniai y ėjai bu o pak ies i į socioling is ikos komisijos, ak edi uo os p ie
5 Plačiau apie kon e enciją ž . h p://www.socioling is ika2022. l . u.l /p og ama2.
232
benDRinė kaLba | 96
a p au inio sla is ikos komi e o, i a p au inę mokslinę kon e enciją
Sla ijos pa ibiai XX–XXI amžių sandū oje. Kalba– isuomenė–kul ū a– apa-
ybė i kul ū inės ling is ikos di b u es iš ciklo Sla ų kalbos socioling is ikos
aspek u. iena iš pag indinių ykusių di b u ių užduočių bu o suku i
me odologinį pag indą lie u ių i lenkų kalbomis už iksuo iems kul ū os
eiškiniams ap ašy i. mokslinio susi ikimo ema bu o lenkų, lie u ių i ki ų
au ų kul ū emos. a i inkamai kon e encijos daly ių p anešimai bu o ski -
i a mių leksikos pa eikimui kul ū os žodynuose i pa ibio kul ū emoms.
ka u siek a pasidalin i in o macija apie Lie u oje i Lenkijoje a liekamus
e noling is inius y imus, d iejų disciplinų – kul ū inės ling is ikos (e no-
ling is ikos) i ling okul ū ologijos – y imų objek us, apž elg i juos pla-
čiame eu opoje a liekamų kalbos, kul ū os i apa ybės y imų kon eks e.
e noling is ikai ski oje sekcijoje p o eso ius joze as konsis (ju) kon-
e encijos daly ius supažindino su e noling is inio i a minio žodyno p o-
blemomis bei a minio žodyno s uk ū a, žodynų s a bą iksuojan a mi-
nę leksiką akcen a o Halina ka aś ( a šu os uni e si e as), o a minį
žodyną kaip kalbinės bend uomenės e ybių šal inį analiza o ilija Ra-
gaišienė (Lki). kas y a kul ū emos i kaip jas y inė i, paaiškino macie-
jus Rakas (ju), kan ybės samp a ą publicis ikoje pagal ski ingas būd a -
džio kan us, -i o mas g ildeno Lo e a aičiuly ė-semėnienė (Lki),
bRoLio koncep ą iešajame Lie u os diksu se ap a ė sil ija Papau ė-
ly ė-klo ienė (šiaulių als ybinė kolegija), ė ynės koncep ą p ezi-
den iniame disku se – magdalena Wołoszyn (Lmksu). La ių, lie u ių
i usų kalbų ko ido i ka o leksikos bend umai i ski umai bu o pa ody-
i e ijos Lipa ės i Di ės Liepos (Lu) p anešime, ka as kaip žmogiš-
kumo iba akcen uo as sa os ak am (Lmksu) p anešime. a ski as po-
sėdis bu o ski as liaudies kul ū os simboliams. jame skai y i p anešimai
apie boRuŽės aizdinį lie u ių poezijoje (Rū a kazlauskai ė, u
šiaulių akademija), apie ganDRą lie u ių i sla ų ling okul ū oje (bi-
u ė jasiūnai ė i jelena konickaja, u), kalbinis kul ū inis augalų
pa eikslas lie u ių leksikog a iniuose šal iniuose a spindė as pe e nolin-
g is inę a iŽos in o maciją ilijos sakalauskienės (Lki) p anešime,
azeologiją, susijusią su g iaus inio die u bal ų i sla ų kalbose, p is a ė
giuliano gaje i (ju), mėlynos spal os pa adinimus lie u ių i lenkų
kalbose ap a ė ik o ija ušinskienė ( u). Į kul ū inės ling is ikos di b-
u es bu o pak ies i ne ik pa y ę e noling is ai, be i dok o an ai bei
p adedan ieji kul ū inės kalbo y os s i ies kū ėjai.
233
Vilija SakalauSkienė. Ve ybės lie u ių i lenkų kalbų pasaulė aizdyje:
d iejų kul ū ų panašumai i ski umai
2023 m. kon e encija – ai jau į ykusių susi ikimų, ku iuose nag inė i
kalboje į i in ų e ybių pa adinimai, suda an ys apa ybės pag indą i
ska inan ys dialogą a p au ų, s ip inan ys sup a imą i glaudesnius yšius,
ęsinys. kon e encijoje6 dėmesys su elk as į eks o i eks ologijos klausimus.
eo inėje dalyje ap a as kul ū inis eks as, jo a mainos i naudojimas e ni-
nės apa ybės y imuose, g ilden os eo inės eks ologijos p oblemos, pa-
eik a senųjų aš ų eks ologinė analizė, į eks ą paž elg a kaip į sa i aiškos
šal inį, oliau iš į ai ių kalbinių pe spek y ų ap a os e ybės i an i e y-
bės, nag inė i liaudies kul ū ai s a būs koncep ai i aizdiniai. kaip i anks-
esniais me ais, į kon e enciją bu o pak ies i dok o an ai bei p adedan ie-
ji kul ū inės i aksiologinės ling is ikos y ėjai.
kon e encijoje iesiogiai i nuo oliu daly a o apie 50 y ėjų iš Lmksu,
Lmi si, Lma Lki, ju, Lki, Lk i, u i u šiaulių akademijos, L i o
i ano k ypiake ičiaus uk ainiečių s udijų ins i u o (Likusi), ocla o
uni e si e o, silezijos uni e si e o (ka o icai). iš iso pe skai y i 43 p ane-
šimai. P is a y i y imai pag įs i į ai iais empi inių duomenų šal iniais –
senieji aš ai i žodynai, a miniai žodynai i ki i aiškinamieji žodynai, šiuo-
laikiniai eks ai, eks ynai, poezija, au osaka, mokinių ašiniai, anke iniai
apklausų duomenys. šal inių duomenys pa eik i lie u ių, lenkų, ispanų,
usų, bal a usių kalbomis.
ijuose plena iniuose posėdžiuose pe skai y a 14 p anešimų. Pi majame
plena iniame posėdyje dėmesys ski as eo inės eks ologijos p oblemoms.
eks ologijos kaip disciplinos, in eg uojančios ling is ikos i li e a ū olo-
gijos s udijas, i eks ologijos s udijų eikšmę e noling is ikai ap a ė p o-
eso ė s anisła a nieb zegowska-ba mińska. ji pab ėžė, jog e no-
ling is ikai y a s a bu, kad eks ų kū imo mechanizmai g indžiami kul ū-
oje nusis o ėjusiais gy enimo modeliais, o gy enimo modeliai gali bū i
a pažįs ami iš eks o s uk ū os. anna Pajdzińska (Lmksu) pab ėžė
poe inio eks o sa i umą – ki okį kalbinį poe inio eks o kū imą, es e inį
jo po eikį, aleksand a niewia a (silezijos uni e si e as) p anešime na-
g inėjo kul ū inės in o macijos pa eldėjimo emą. a minės pasaulėžiū os
sup a imas i jos modelia imo ypa umai g ilden i e ianos jas emskos
p anešime (Likusi). ma a Wójcicka (Lmksu) ap a ė kolek y inę a-
pa ybę, g indžiamą p aei ies į aizdžiu, kul ū os eks e.
6 kon e encijos ezių p ieiga in e ne e: h p://www.kul u ineling is ika. l . u.l /public/
ezes_2023_make as-geRas.pd .
234
benDRinė kaLba | 96
ienas iš plena inių posėdžių bu o ski as i senųjų aš ų eks ologinei
analizei. ma ia awińska (Lma si) ap a ė ypač įdomų y imų šal inį –
idu amžių lenkų žemių dokumen us, jū a ė Pajėdienė (Lki) a skleidė
X iii–XiX a. pamokslų eks ų pažodinių e imų, jų su apimų i galimy-
bių g e in i šiuos eks us kul ū inę eikšmę, k is inos Ru ko skos ( u)
dėmesys bu o ski as daugiakalbių i e s inių eks ų pa a eks ams i jų
eikšmingumui.
ki uose 29 p anešimuose g ilden i okie kul ū iniai koncep ai: aksiologi-
nis DaRbo ma muo kalbiniame i kul ū iniame lenkų kaimo gy en ojų
pasaulė aizdyje ap a as anos Piechnik (ju), koncep as ė ynė – s a-
nisławos nieb zegowskos-ba mińskos (Lmksu) i alenos Ru-
denkos (Lma si), Pa Rio izmas – ma iaus sme onos ( u) i De-
mokRa ija – i enos sme onienės ( u) p anešimuose. be o, nag i-
nė as kalbinis kul ū inis pasaulio aizdas: sebas ianas Wasiu a (Lmksu)
a skleidė miško seman iką liaudies dainose apie ka ei ius i ka ą, ilija
sakalauskienė (Lki) analiza o k ieČio koncep ą, pab ėždama lie u ių
a minių žodynų kaip kul ū os eks ų, a skleidžiančių kul ū inį žodžio unk-
ciona imo kon eks ą, eikšmingumą. su liaudiškais augalų pa adinimais i
jų e inimu supažindino ilona kulak (ju), any os i maRČios kon-
cep ų panašumus i ski umus a skleidė ilija Ragaišienė (Lki).
keliuose p anešimuose į ai iais aspek ais ž elg a į p aei ies kul ū os eiš-
kinius i ieško a jų sąsajų su daba imi. Reginos jakubėnas ( u) p a-
nešime, emian is kunigo Remigijaus kosako skio laiškais kunigui ma y-
nui Počobu ui-odlanickiui, pa ody as ilniaus akademijos i Pa yžiaus
mokslinės aplinkos į aizdis, Damianas gocółas (Lmksu) kalbėjo apie
k esų (Lenkijos als ybės pak aščių) a min į Liublino adijo saky inės is-
o ijos s udijos epo ažuose, omaszas jelonekas (ju) ap a ė adicinę
kaimo gy en ojų e ybių sis emą, a sispindinčią neo icialiuose ie ų pa a-
dinimuose. D iejuose p anešimuose em asi liaudies ikėjimų duomenimis:
ligos iš a ymas lie u ių užkalbėjimuose analizuo as a janos ologdinos
( ocla o uni e si e as), liaudies magija i demonologija lenkų, bal a usių
i lie u ių pa ibio kalbiniame pasaulio aizde – ka a zynos konczews-
kos (Lma Lki) p anešimuose.
nemaža dėmesio ski a adinamosioms an i e ybėms: Do o a Pazio-
Włazlowska (Lma Lki) domėjosi s oRuLio koncep u lenkų aikų
li e a ū oje, i ena snukiškienė ( u) a skleidė meLo koncep ą šiuolai-
