231
Diana Damb auskienė, Jogilė Te esa amonaiTė, niJolė Tuomienė.
me odologinės naujo ės kalbinio a ian iškumo y imuose
Diana Damb auskienė
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-0346-8421 MOKSLINI TYRIM KRYPTYS: socioling is ica,
geoling is ica, pe cep i ioji dialek ologija. DOI: h psdoi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.11
Jogilė Te esa amonaiTė
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-2988-5194 MOKSLINI TYRIM
KRYPTYS: psicholing is ica, socioling is ica. DOI:
h psdoi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.11
niJolė Tuomienė
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-6662-4615 MOKSLINI TYRIM KRYPTYS: socioling is ica,
geoling is ica, lingue sinc ona, code. DOI: h psdoi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.11
METODOLINS NAUJS
KALBINIO VARIANTIŠKUMO TYRIMUOSE 2024 m. o ob e 1011 d. Lie u ių kalbos
ins i u e ico in e nazionale scien i ica con e enza METODOLOGINS NAUJOVS
KALBINIO VARIANTIŠKUMO TYRIMUOSE (METHODOLOGICAL INNOVATIONS THE IN
STUDY LINGUISTIC VARIAT). Gli o ganizza o i della con e enza is i u i
Li uaniano di lingua Geoling is ikos cen o scienzia i suk i a ono in e nau inė
academica comuni àè appa ella ne insigh hi su geoling is ikos adizioni e
inno azioni, pa ola e il suo signi ica o, egiškumą e a ian iškumą, bend ines
lingua s anda dizazione e subs anda izazione nonché linguų i kul ū ų
są eiką. Du an e due gio ni di la o o della con e enza 48 pa ecipan i
p o enien i da 8 S a i (Vokie ije, Nyde landų, Slo ėnijos, Romaniaijos, Polonia,
Uk aine, La ijos e Li uania) pe segui ono 36 elazioni. Le anno azioni dei
messaggi sono pubblica e sul si o web LKI1.
1 P anešimų ano acijas ž .
h ps://lki.l wp-con en uploads24/10/20/Ano acijos_Kon e encija_Me odologines_naujo es_kalbinio_ a ian iskumo_ y imuose.pd .
BENDRIN
TALBA 232 | 97
P imoji gio no inizia a plena iniu sedizione, al quale p esiede e l'is i u o
Li u ians della lingua Geoling is ikos cen o di igė p o . habil. d . Danguolė
Mikulėnienė. Di e o e dell Lie u ių kalbos ins i u oė d . Albina Aukso iū ė
ing angos pa ola con elici ò pa ecipan i e ascol a o i della con e enza.
Pi mą p anešimą Ne olimi ho izon ai dialek ologijoje (The nea Ho izon in
Dialec ology) skai ė p o . d . Johnas Ne bonneʼas iš Nyde landų G o-
ningeno, Ge mania F eibu go e Tubingeno uni e si à di. Il P onuncia o e esiliškino
ligšiolinių dialek ologijos scienza ice che impo anza e pa la a su nuo e
ecnologie e eo ie, consen inčias nuo a s udia a linguinių a ian ų papli imą.
K ies inis ospčias pasidžiaugė Li u ians kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o
scienzia i applicai nuo i me odi di ice che linguino a ian iškumo. Ki a k ies inė
iešnia p o . d . Jožica Ško ic dal F ano Ramo šo slo ėnų kalbos ins i u o,
Slo ėnijos mokslų i menų akademijos Mokslinių y imų cen o nel appo o
In e ak y us slo ėnų kalbos a las nauji a p au iniam naudojimui ski i slo ėnų
geoling is ikos į ankiai (In e ac i e Slo enian Linguis ic A las new Tools in
Slo enian Geolinguis ics o In e na ional Use) p esen a una c ea a in e ak y ų
slo ėnų kalbos a las, nel quale iene sia il ma e iale in e minė impo an e che il
la o o scien i ico. Inol e, l'a lase digi ale può esse e cos an emen e iempi o
da i della lingua, appoggiandosi e socie à.
Posėdį ęsė Li u ians lingua ins i u o Geoling is ikos cen o do o an e Aidas
Gudai is e ques o cen o ice cėja d . Agnė Čepai ienė. P anešimo GIS į ankių
i geoe d inės analizės me odų aikymas lie u ių kalbos a ian iškumo
y imuose (Applica ion o GIS Tools and Geospa ial Analysis Me hods in he
Resea ch o Li huanian Va ia ion) au o i supažindino con le p op ie ul ime
ice che, lie u ių a mė y oje nuo a me odica GIS ecnologica pe accoglie e
e analizza e da i di pe cep y iosios dialek ologijos. P onuncia o i ascol a o i
in odusse o con geoe d inė analisi possibili à di s abili e cals uosi pun i di
consumo delle a ian i a mini, del linguaggio locale a ian o p es igio g ado,
a mialmen e pa lan io umano asocia ų e es e in ui si le lo o in e azioni con
a iei ie a o i socioeconomici.
Plena inì sedu a comple ò p o . habil. d . Danguolė Mikulėnienė i e imen o
Ideologinis so ie mečio na a i lie u ių dialek ologijoje (Ideological Na a i e
o he So ie Pe iod in Li huanian Dialec ology). A enendo a di e si di e si
pe iodi so ie mecio e ideologico na a i o plu iasluoksniškumą, p elegen ė
ap a ė qualche diale ologia li uana di s iluppo so ie meciu e appi, supažindino
con più impo an iis ulga io ideologico na a i o aožais.
233
Diana Damb auskienė, Jogilė Te esa amonaiTė, niJolė Tuomienė.
me odologinės naujo ės kalbinio a ian iškumo y imuose
Mokslininkė ha so olinea o che ques o pe iodo maggio e impa o ai aidai della
diale ologia nespėjo a e: all'epoca e successi amen e in Li uania è s a a
conse a a a puka io li uanis ikos adizione, agi a a come p ennuodis
d as iškosios ideologiche ada azioni na a i o. Apibend indama p o esso eė
so olineò, che ideologica in luenza mokslui è s a a p is abdy a pačių kalbininkų.
Successi amen e p esen azioni di ice ca e discussioni a eni ano in due
sezioni: la p ima ema Geoling is icas adizioni e inno azioni, la seconda La
pa ola e signi ica o. In qua o sedu e di en ambe le sezioni le i 15 appo i.
Sekzioni Geoling is ikas adizioni e inno azione alle sedu e p esiede e o
is i uu o della Li uania lingua Geoling is ikas cen o scienzia i D . As a
Leskauskai ė e Rima Bakšienė.
Nella p ima sedu a Flo inas-Teodo as Ola iu, Sil iu Bejina iu, Ve onica Ola iu,
Ludmila Malaho a, Tudo as Bumbu dal Rumunija accademia delle scienze Jasų
ilialo e della uni e si à s a ale moldo osa hanno dispos o p oblemi di
digi alizzazione dell'a las linguis ico, pas idio si sono dedica i ansli e azione
dei es i a mini abėcė la inska. Heiko Kamme s, Simonas Kaspe is e Je ey
Phei as del cen o di ice che dell'a laso del linguaggio Vokiečių dell'uni e si à di
Ma bu go, Diuseldo o Hein icho Heinės e Uni e si à di Be no p esen a ono
p epa a o un a las des ina o alla a ian izmazione mo ologico e sin assico, che
iene compos o enendo con o sia in e mi an ichi, che in a ian i di lingua locali
a ualmen e u ilizza e, insieme includendo la lo o elazione e ical con la lingua
s anda d. Uni e si à della Le onia app esen esi Anna S a ecka e Liene
Ma kusNa ila supp ezindino con la Le onia geoling is ini ice che o igina im,
discussè impo an iākie pubblicazioni di ques a a en ina. P anešėjos o nisce
a enzione alla me odicà di c eazione di mappe geoling is ine della lingua la ia in
di e si pe iodi, accen a o che XXI a. i nume i pubblica i nell'a las la ių a mių
keliuose olumi mappie c ea e u ilizzando Pain Shop P o, e 2022 m. L'is i u o della
lingua la ia ha c ea o un si o digi ale dialek i.lul . accesso g a ui o alle mappe
digi ali dei la ians a mių. Lidija Leikuma, scienzia a dell'Uni e si à della
Le onia, desc isse l'al a pubblicazione di Adalbe o Bezzenbe ge del
Le ische Dialek -S udien, . i. la p ima monog a ia, dedica a alle la ian
a mėms, che nel 1885 pa lò in de aglio delle di icol à degli al i linguaggi
issando le nuanze one iche del es o a minio. Essa so olineò che la
monog a ia di Bezzenbe ge ha sca ena o cul u almen e u ile polemica
scien i ica a La galla sace dozzia e in elligen aia, e al iakalbių a e ma ono
incoe enze e e o i a mia u ono e i ica i in successi i s udi dei app esen an i šnek ų La galos.
234 BENDRIN
TALBA | 97
Nella seconda sedu a della sezione Edmundas T umpa dell'Uni e si à della
Le onia p esen ò ai pa ecipan i e ascol a o i della con e enza lo s udio
dell'Uni e si à della Le onia condo o p esso l'is i u o del linguaggio le one un
nuo o me odo pe isualizza e apidamen e il p imo e il secondo o mančių
(F1/F2) a Rima Bakšienė e Agnė Čepai ienė, desc udendo il unzionamen o del
p iebalsių, – a ski ais y imų ezul a ais, pasidalijo įž algomis dėl alo onų
kokybės ki imo dėsningumų. Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos
Kazim Šaulius 1988 m. pe la Juodžiškų a bija, applica o dalla TFAFA (TFA) a
Timişoa a ėnų pa a mė, aiu ando a colleziona e i segnali. P anešėjos i elò
allo aese e oggiese kupiškėnų pa a mės kon as ą, ac ualizza o au o iaus
accumula i da i impo anza, ul e io men e agmen a iamen e discu è a uale
a ea kupiškėnų sociokul ū inę e socioeconomica si uazione. To s esso cen o
scienzia ice As a Leskauskai ė nel appo o so olineò non solo signi ica i
mo ologici dis in i i didėjančią pe iden i ica e a mini a ian i, ma e il a o
che a mnici ca a e is ici complessiškumas è impo an e sia pu aja
lingu is ica, sia c eando, modellando e pe ulinan s umen i di iconoscimen o
linguis ico, a i iinio in elle à. Ty ėja a i ò a enzione a alcuni aspe i del
cai o della mo ologia, la sua elazione con il con inuum o izzon ale e e icale.
Uni e si à della Le onia app esen an e Dai a Vē e e, discussa della e isione
della classi icazione delle la ian a mių e bisogno di c eu izia degli sepa a i
šnek ų e iškėlusiūlimą ques e šnek as sca a e secondo 4 one nici segni e
pe me e e Ku žemės ly iškoms šnek om desc i e e inkančią e miniją.
Sakalauskienė e d . Lo e a Vaičiuly ė-Semėnienė. Il p imo sedimen o u inizia o
si Ku žemės ly iškų šnek ų, adinamųjų amniekų, is o inio ski s ymo
pagal giliuosius i sekliuosius šnek os požymius p oblema iką, pa eikė
Kyji o Ta aso She chenko nazionale uni e si a iouc ainieci lingue diziona io
mac os u u e e mic os u u e campi da i, pa icola e a enzione
An osios sekcijos Žodis i eikšmė posėdžiams pi mininka o Lie u ių
kalbos ins i u o Bend inės kalbos y imų cen o mokslininkės d . Vilija
d'a enzione ilius aciniams esempi. La sedu a p esiedu a Vilija Sakalauskienė
se icò l'in o mazione e noling is ina ocynų mak oi mik os uk ū oje,
e o i Lie u ių kalbos ins i u o mokslininkai Iho is Ko olio as, Au-
elija G i ėnienė i S i lana H ycenko. P anešėjai p is a ė „Lie u-
mos ò, quale' e noling is ina in o mazione, consen en ò cos i ui lingubinį
cul u iniu ege ali pi u a, si può o a e in dicynų a icoli, ilius aciniuose
sakiniuose, e minus, azeologizmuos, pa emijose, da iniuose, kolokacijās e k .
L'is i u o della lingua Li uaniana Geoling is ikos cen o ice ca ice Vilija
235
Diana Damb auskienė, Jogilė Te esa amonaiTė, niJolė Tuomienė.
me odologinės naujo ės kalbinio a ian iškumo y imuose
Ragaišienė k i ò a discu e e sul signi ica o dei e min dicynų s udiando linguino
mondo ideo pe cepimen o. Mokslininkė ha o ni o della pa ola boscos e dei suoi
sinonimi lessikog a inių s aipsnių e noling is iniu aspek u, i elò impo an ius i
sup a imi del conce o miško, paliudy us diziona i. Sil ija Papau ėly ė-Klo ienė,
ice ca ice del Cen o di ice che della lingua Bend inė, isanalizza a la pa ola
mama associazioni e discussa ques a pa ola campo delle associazioni dei li uani
linguis i mondiė aizdyje, cons a a a, che pe sone li e iamen e pa lan i p incipali
ca a e is iche della maman issa pe emo i o appo o con lei, nesu elkia
a enzione all'espaizdà, la o ę a i i à, desc i e solo come pozi y ias emozioni
che solle ano uomini. Secondo sedizione inizia a Li uanian Language Ins i u e
Bend inė kalbos y imų cen o app esen an eė Vesla a Čižik-P okaše a,
basandosi Daba inės lie u ių kalbos eks yne pa eik ais XX a. ine XXI a. inizio
g ožinės i neg ožinės li e a ū os bei publicis ikos es s ai, nag inėjo usų
mo e s aizdinį. P anešėjos a e mando, usų mo e s immaginidinys pe nelyg
neišsisca ian e: su uses accon a o isico, ca a e eio, sociale, locale, bui inio,
a i i à, ideologico e eligioso aspe o. Lo e a Vaičiuly ė-Semėnienė, pa lando di
uni àa ės aizdinį publicis ikoje, a e mò che, conside ando alle de inizioni della
pa ola iena ė pag indiniuose lie u ių kalbos žodynuose e b e emen e
e e a us al i au o ių, so ge la ques ione, se ienišius è semp e uno, o (quando)
iena ė gli può esse e essenziale e come sco e i seman ico con inuum
dell'uni à. Rū a Kazlauskai ė dalla Vilniaus uni e si e Šiaulių akademija,
analizza a dei au o i li uani poesia a igu a i seman ica dei colo i delle s elle e
innominijimo mo i azione, giunse alla conclusione, che gli s elle colo e, o onos di
luce e ne e ai spindėjimas, in poesia innominijama e di e amen e, e
me a o i icamen e. Nella se a della p ima gio na a della Con e enza gli ospi i e
gli o ganizza o i pa ecipa ono in escu sione po ecen emen e le po e
isi o ojusi ap i isi Sapiegų ūmus amilia izza ono con unikaliu ba oko
epochos a chi e u a ensemble, pe mol i anni cambiusiu non solo es e idą, ma e
paski į. An ą gio na a della con e enza ijose seczioni Regioniškumas e
a ian iškumas, Bend inės kalbos s anda izacija i subs anda izacija e
Lingbų i kul ū ų są eika pe seagi a 14 elazioni.

236 BENDRIN
TALBA | 97
Sekcijos Regioniškumas i a ian iškumas pi majame posėdyje, ku iam
pi mininka o Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o y ėja d . Si-
mona Vyniau ai ė, p anešimus skai ė Geoling is ikos cen o mokslinin-
kės. Dalia Kiseliūnai ė ap a ė loka y o i p ielinksninių kons ukcijų
conco enza nei a di ias i es i della ku šininkų, egis a i in 1961 2014 m.
spedizioni, e no ò, che non di u i in o man linguaggio e non in u i i casi
ques e o me concu ano come egua e è: ques o dipende da lo o nai ė
sin aksinės seman ikos, p ielinksninių junginių s uk ū os, daik a a džio
seman ikos i jo linksnia imo ipo. Posėdį ęsusi Jogilė Te esa Ramo-
pasidalijo i p op i e e ėjos Ie os F ige io insegnalmi sulla I alia di diale
in a pų gožinėje le e a u a di aduzione in li e ians lingua. P anešėjos
ichiamò a enzione a a amen e ino adesso usa a s a egia di aduzione
nalo kalbos dialek ą keis i e imo kalbos dialek u i , a siž elgdamos į
Law ence’o Venu i eo iją apie e imo eks o sa inimą (domes ica ion) i
o igis e imen o ( o eigniza ion), analiz o S e anios Auci i ališko omano
Sicilijos liū ai, Flo ijų šeimos saga I (2023 m.) sicilie iškų in a pų e imus
lie u iškame eks e. Diana Damb auskienė e Simona Vyniau ai ė hanno
analizza o Šilalės apylinkių bend uomenių mobilumo causa nonché di ezione e
p esumidiamen e hanno alu a o la mobilumo e a minių požymių ealizacijos
ko eliaciju. P anešėjos so olineò che la dinamisci à della lingua dei
consuma o i e le elazioni con al i app esen an i dei pa a mi sono alcuni
a o i più impo an i, che leddono e dems in o no Šilalę essidėsčiusių
gy en iečių ie inių kalbos kai ų a ian ą. Danu ė Valen uke ičienė,
quan i a i i me odi s udiusi kie inamojo p iebalsio l ealizzio cambiamen i nel
linguaggio dei e ol e pa eikėjų i en i nella zona geolek o Va ėnos, i elò
che nel linguaggio gio animo ques o segno è di enso ins abile in e mediojuo
žymeniu, legjamu con egiolek u, e i le e con e genzia con lingua comune.
Seconda sedu a, p esiedu a da Nidos Pode ienė, scienzia a del Cen o di
ice che della lingua Li uaniana, au ice della p ima elazione geoling is è Lau a
B azai ienė nelle classi icazioni delle lingue li uane nesu ampan i nell'a ea del
mezzo degli schnek om ca a e is ici di alcuni segni a minici, dimos ò che la
classi ica nonu ampan i della supe icie degli schnek os esamina i nella mappa
in sos anza non cambiai. Geoling is ica cen o ice ca o e Žyd ūnas Šidlauskas
i elò, come alu azioni da emic p ospe i e (ne)su ampa con s a is ici
a miškumo į e čiais: anche se pa eikėjai emic lygmeniu indicodo non pa lan i
a miškai, soli o da e ic p ospe i e lo o palinkama ca a e is iche a minių.
Egli accen a a delle quali a i e e quan i a i e dialek ologiche, che mos ano la
237
Diana Damb auskienė, Jogilė Te esa amonaiTė, niJolė Tuomienė.
me odologinės naujo ės kalbinio a ian iškumo y imuose
ice ca dei consuma o i della lingua semplice (ne)kompe enza, impo anza.
L'ul ima elazione di ques o sedimen o Nida Pode ienė p esen ò e noling is inio
klausimyno (apie polinkius e disposizioni di consumo della lingua li uani e della
lingua locale igua do alla lingua e a mia li uani) cos i uimen o eo ico base e
kons uk ą. P anešėja ha accen ua o che il ques iona io s umen o,
acili a o e di ice che delle alu azioni dei pa ame i i ale della comuni à
linguis iche egionali. Sekcijos Bend inės kalbos s anda izacija i
subs anda izacija sedizione al p esiden e ha D . Au elija Tamulionienė da
Li u ians kalbos ins i u o Bend inės kalbos y imų cen o. Tu e le no izie in
ques a seczione legge ano scienzia i del Cen o di ice che della Bend inesa.
Ri a Miliūnai ė ha a i a o l'a enzione al a o che delle lingue Lie u ių
naujažodžių duomenyne issuo as iešojoje a osenoje speci inę kono ację
u inčių hib idų su p eesagmi -is as, -ė pagausėjimas. Mokslininkė indicò
bend ines linguaggio e subs anda o enomini in e eikos mechanismus e ques i
p ocessi legò con la lingua enomini subs anda izazione. Au elija Tamulionienė,
basandosi su 4 305 ispos e dei s uden i a domande sulla scel a della lingua e
consumo nella i a quo idiana, p esen ò le mano e della lingua nella quo idiana
a osenoje s i is, alu ò la o ni u a dei s uden i di lingua (kalbų) p immenybę
in di e se si uazioni comuniccinesse e i elò le comuni à della a osenos e le
di e enze in Li uania in di e se loco essie. Žyd ūnė Šala iejū ė ha dedica o
a enzione alla p esen azione delle ca a e is iche mo i a i a dei nomi dei
pesci della lingua li uana. Išanaliza osi le on i della lessicog a ia della lingua
li uana ipo a e i nomi dei pesci, ela ice mos ò, qualius segni concep ualiuosi
aiu a esiliškin i leksemų mo y acijos analizė. Dai a Š eikauskienė kėlė p oblemà
pe il compu e izazione del linguaggio delle conoscenze p esen a e nelle
g amma icie s ampdi e e discu é con olli e schlieggio del segno nede ina i o.
La sua a e mazione, ce cando di au oma izza e l'analisi sin assica della lingua
li uanea, compu e iniam a amen o è mol o incon enien e il a o, che iene
i enu o, che nede inamasis pažyminys è ges odas del pažymimojo pa ola.
Sekcijos Kalbų i kul ū ų są eika posėdžio pi mininkė Lie u ių kalbos ins i u o
Geoling is ikos cen o y ėja d . Viole a Meiliūnai ė posėdį s a ų in o maciją,
analiz o, quale lingua iene p esen a a in o mazione p incipale ikin iesiems,
p adėjo p anešimu apie kalbinę aplinką i jos į aką lie u iškumui Šalčinin-
kų ajone. Mokslininkė nag inėjo kalbinę kul o i sak alinės paski ies pa-
da i del linguino paš o aizdžio g e ino con le in o mazioni u icialija su i uigos
kalba i i i i i ė a ques ione, se ques o campo di linguaggio
238 BENDRIN KALBA | 97 Šalčininkų ajone o ma a a o e oli disposizioni igua do
alla lingua s a ale. To s esso cen o ice ca ice Nijolė Tuomienė conside s è
d ikalbių (daugiakalbių) pie yčių Li uania dei esiden i locali comun a imo
pa icola i à. Mokslininkė accen a a che si uacinė codų kai a ampa uni e salia
s a egia pe aggiunge e gli obie i i comunicciniams e pe s olge e ce e
unzioni di chiacchie io, e so olineò che del di e so con enu o o malių e p i a i
pokalbių pie yčių Lie u os d ikalbėse e daugiakalbėse bend uomenėse analisi ha
pe messo s abili e o uoni si uazioni possibili codų kai os s a egie. Li u ians
le e a u e e nau osakos ins i u o dok o an ė Viole a Š aiko skaja, basandosi
Šalčininkų k aš o abi an i acconjimen i g ildenama concep o di e ol imen o,
ce cè onda e e ol imen o, come possibili kul ū emos, s a us. P anešėjos
a e mazione, l'educazione misu a o in scuola o al i modi acquisi i abėjimen i e
scuola non isizione dėmusi ci cos anze. Il la o o della con e enza è e mina o con
la chiusu a plena ia sedu a, al quale ha p esiedu o Vilniaus uni e si à scienzia ice
p o . d . K is ina Ru ko ska. Posėdyje legge e 3 messaggi. P imą p anešimą Lenkų
dialek ologija keičian is lingu inei si uacijai kaimiškose ie o ėse nauji me odai
naujomis sąlygomis (Polska dialek ologia wobec wyzwań zmieniającej się sy uacji
językowej na wsi nowe me ody w nowych wa unkach) skai ė p o . habil. d .
Maciejus Rakas da Polonia Jogailos Uni e si à. K ies ini ospi i ha a i a o
l'a enzione sul a o che beschiičiando la si uazione linguis ica nelle Polonie
paimichiche a ee se e un nuo o app occio: alle ice che diale ologiche di en ano
impo an i a o i socioling is ini, pe an o i me odi di ice che semp e più si
a icina ai u ilizza i socioling is iniams s udi. Nella seconda elazione Me odi di
E no eologia negli s udi di ecchie sc i i p esiden e della sedu a plena ia p o . d .
K is ina Ru ko ska esaminò e no eologia me odi di applicazione agli s udi di
monumen i eligiosi, discu é eologiche min ies, kylančios da San 'Es o
in e p e imo, aidà e sclaidà. La maggio pa e dell'a enzione scienzia a ha
assegna o Kons an ino Si ydo pasche s konspek ui Explana iones in can ica
can ico um Salomonis e in Epis olam D. Pauli ad Ephesios, p epa am 1620 m.
Išdėsčiusi la s u u a pasche s, le lo o in e connessioni con Si ydo Punk ais
sakymų, p elegen ė i elò, come in ques i la o i, esp esseanici in un'elegan e
men e di au o e, si possa a is a e elemen i o iginali, che so genziano nel
con es o cul u ale di Vilnius. Te zia e ul ima comunicazione Naujų pasienių s udijų
me odių beieškan . A chy inė e nog a inė ma e iale come s o iche
mol eiakalbys ės Bal a usia e Li uania con ine on e dello s udio (In Sea ch o New
Me hods o Bo de S udies.
239
Diana Damb auskienė, Jogilė Te esa amonaiTė, niJolė Tuomienė.
me odologinės naujo ės kalbinio a ian iškumo y imuose
A chi al E hnog aphic Ma e ials as a Sou ce o Resea ch on His o ical
Mul ilingualism on he Bela usian-Li huanian Bo de land) skai ė Lenkijos
mokslų akademijos Lenkų kalbos ins i u o ep esen an eė d . Ka a zyna
Konczewska. Ilius uodama conc e o esempio la scienzia ice so olineò la
impo anza dei documen i s o ici alle ice che linguis iche da locali à, su cui
da i s o ici linguis ici non hannoi a o dis iima pa icola men e poco.
Apibend indola la o o in e nazionale scien i ica con e enza il ice
p esiden e del consiglio Mokslo dell'is i u o della lingua Li uania d . Vilija
Sakalauskienė pasidžiaugè in e au iškumu della con e enza, pa ecipan i
gausa, so olineė impo an i delle scienze umani a ie e ing aziò scien i ico
nonché o ganizacinio comi a i.
Finale accen o della con e enza ai pa ecipan i della con e enza mos a o
ilm documen a io Išsaugojome kalbą, c ea o 2023 m. Nella commissione della
Vals ybinė lie u ių kalbos komisija il ip is ū imo dello s a us della als ybinė kalba
35enne a menziona e.
Rice u a 2024-11-15
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
NIJOLĖ TUOMIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]