LIETUVIY
AREALINES
LINGVISTIKOS
KLAUSIMAI
LIETUVOS
TSR
MOKSLY
AKADEMIJA
J.
LIPSKIENE
BUDINGESNIEJI
FRAZEOLOGINIU
JUNGINIU
GEOGRAFIJOS
BRUOZAI
I ai iy
kalby
a lasai
odo,
jog
daugelis
Zodziu,
one iniy
ypa ybiu,
mo ologi-
njy
o my
ienos
a
ki os
kalbos
plo e
u i
labai
aigkias
papli imo
zonas.
Kai
ku ie
azeologizmai
aip
pa
bidingi
ik
am
ik iems
a ealams.
Tiesa,
azeologizmai,
pa-
lygin i
su
a ski ais
ZodZiais,
pap as ai
u i
endencija
plis i
labiau,
be
kai
ku ie
jy
sa iems
,,gim iesiems
namams“
y a
p ie ai§esni
negu,
sakysim,
pa a lés.
Ne e ai
jiems
plis i
ukdo
oji
aplinkybé,
kad
jie
is ySkéja
kaip
azeologizmai
ik ai
saki-
nio
kon eks e,
o
jy
seman ika
su okiama
ik ai
i8
juos
lydinéios
bi inosios
aplinky-
bés,
plg.
pap as a
pasakyma
dan ies
an
dan ies
nesuleidziu*,
eiSkian i
nelygiai,
k ei ai
sudygusius
dan is
i
azeologizma
—
(Sal a)
dan ies
an
dan ies
nesuleidziu,
eiSkian j
,,labai
Sal a“.
Tuo
a pu
pa a lés
u i
palankesnes
salygas
plis i.
Jos
be-
ods
y a
labiau
nusis o éjusios
o mulés,
pa ios
sa aime
u inéios
aisky
min ies
s o i,
leng iau
nujauciama
eikSme
i
be
kon eks o,
be
bi inosios
azeologizmo
aplinkybés,
p z.,
kas
nedi ba,
as
ne algo;
e kia
duona
inginio
algoma
i
.
-
Siuo
me u,
kai
da
né a
sukaup os
gausesnés
ak inés
medZiagos,
negalima
nu-
ody i
ikslios
a ski y
aizdingujy
posakiy
geog a ijos,
pada y i
jidomesniy
a
labiau
pag is y
i8 ady,
a¢iau
kai
ku ias
bend asias
endencijas
uz iuop i
is
dél o
imanoma.
Taigi
Siame
s aipsnyje,
emian is
u ima,
no s
i
nepilna
medZiaga
( azeologizmai
né a
nuodugniai
ink i
i8
iso
lie u iy
kalbos
plo o),
as
bend asias
endencijas,
o
ku
imanoma
~
i
kai
ku iy
konk e iy
azeologizmy
a ojimo
plo us
i
bandoma
nu-
saky i,
nes
iki
Siol
lie u iy
kalbo y oje
azeologiniy
junginiy
geog a ija
isiSkai
ne-
y iné a®.
S aipsnyje
keliamos
min ys
a
da omos
i& ados
daugeliu
a ejy
da
gali
bi i
ikslinamos.
Ti dami
azeologizmy
geog a ija,
pas ebime,
jog
ieni
jy
uzima
i in
didelius
a ealus,
a ojami
ne
ik
isose
lie u iy
a mése,
be
u i
ek i alen us
i
ki ose
kal-
bose,
o
ki i
Zinomi
mazZesnése
e i o ijose
—
a ojami
ienos
ku ios
no s
kalbos
plo e
a
ik
a ski ose
jos
a mése.
Bene
didZiausi
a ealai
bidingi
daugeli i
soma iniy
azeologizmy,
ku ie
suda o
iena
seniausiy
azeologijos
sluoksniy.
Daug
os
iigies
azeologizmy
*
S aipsnyje
ilius aciné
medziaga,
engian
ne ienodumo,
pa eikiama
neki éiuo a,
nes
ji
ink a
ne
ik
i8
gy osios
kalbos,
be
i
j ai iy
neki giuo y
aSy iniy
Sal iniy,
o
bandan
suki éiuo i
ne
sa o
a més
eks a,
galima
p ida y i
i ai iy
klaidy.
*
A ski uose
da buose
a spindimas
ik
ieno
ki o
e mininio
azeologizmo
papli imas,
plg.:
B.
Rokai é,
Vai o ykS és
payadinimai
lie u iy
kalbos
a mése,
,,Lie u os
TSR
MA
da bai,
Se-
ija
A“,
2(15),
1963,
p.
275—295;
Lie u iy
kalbos
a lasas,
I,
Leksika,
Zemél.
N .
58.
169
dél
a i inkamy
kino
daliy
a lieckamy
ienody
unkcijy,
bend y
isiems
Zmonéms
psichiniy
p ocesy
bei
p ak ikos
eiksniy
y a
iden iSki
ij ai iose
au ose.
Pa yzdZiui,
lie u iy
azeologizmas
gal q
nuleis i
(nuka i)
,,nusimin i*
u i
a i ikmenis
daugely-
je
ki u
kalby
(plg.
la iy
—
noka
gal u;
usy
—
nogecume
zoacey;
lenku
—
opuscié
glowe;
okie iy
—
den
Kop
hdngen
lassen;
angly
—
hang
down
onés
head:
p anciizy
—
baisse
la
é e;
es y
—
pead
no gu
laskma.
Sia
min j
pa i ina
i
soma iniy
la iy
kalbos
azeologizmy
su
Zodziu
akis
len elé,
ku ioje
la i8ki
a-
zeologizmai
o mos
i
eikSmés
poZiii iu
lyginami
su
pana¥iais
i ai iy
au u,
a p
ju
i
lie u iy,
azeologizmais*.
Soma iniy
azeologizmy
bend umai
pas ebé i
ne
ik
Eu opos
au y
kalbose,
be
i
a p
Eu opos
i
labai
olimy
kalby.
Pa yzdziui,
es y
kalbininkas
F,
Vakkas
pa eikia
duomeny,
odanéiy,
jog
kai
ku ie
es i8ki
soma iniai
azeologizmai
u i
a i ikmeny
Vaka y
A ikos
kalbose*.
Taciau
ne e i
i
p ieSingi
a ejai,
.
y.
ienos
kalbos
soma inis
azeologizmas
a i ikmens
ki ose
kalbose
ne u i.
Pa yzdZiui,
miné ame
la iy
kalbininkiy
s aips-
nyje
uZsimenama,
jog
iki
Siol
komponen y
sanda os
i
seman ikos
poZiii iu
neap ik a
ki ose
kalbose
a i ikmens
la iy
kalbos
soma iniam
azeologizmui
ceja
kaja
,,pasku-
iné
au elé
a
bokalas,
iSge iami
p ieS
s e iams
iSsiski s an ,
iS yks an ‘®,
Cia
ga-
lima
p idu i,
jog
Sis
azeologizmas
a
pa
eikSme
iS
la iy
kalbos
y a
a éjes
i
i
kaiku ias
pala és
lie u iy
Snek as,
p z.,
Bi zu,
JoniSkio,
Skais gi io,
Zaga és,
K uo-
piu,
Sakynos
apylinkes,
plg.:
Nu,
kaimyne,
nieko
nebus,
isge k
da
celia
kaja
Sk;
Daugiau
kaip
sau
no i,
ale
celia
kaja
ai
eikia
ixge ,
i
iek
Skn.
A ski ais
a ejais
jis
a ojamas
ne
kaip
e inys,
plg.,
Palauk,
da
neik,
da
u i
i ge
kelio
koja,
ki aip
neigleisiu
Ini.
Kokie
eiksniai
lemia
ski ingus
a ski y
azeologizmy
a ojimo
plo us
ienoje
kalboje,
né a
leng a
nus a y i,
ka ais
be eik
ne
neimanoma.
Tik iausiai
Cia
u i
i akos
j ai iis
ak o iai:
ski ingos
socialinés
bei
ekonominés
salygos,
e nog a iniy
ealijy
bei
pap ociy
ji ai a imas,
san ykiai
su
g e imomis
au omis
i . .
Be
o,
aizdingojo
posakio
papli ima
i§
dalies
iboja
a mé
a
a imy
a miy
g upé
(p z.,
zemai iy,
y y
auks aiciy
i
pan.).
Ta¢iau
a més
po eikis
azeologizmo
a oji-
mo
plo ui
daZniausiai
pasi eiSkia
ne iesiogiai,
pe
a ski us
leksinius
iene us,
su
ku iais
es i
suda y i
azeologizmai
i
ku ie
papli e
ienoje
a
ki oje
a méje.
Pasi aiko,
jog
suda an is
iena
azeologizmo
komponen a
Zodis
a ojamas
ne
isame
lie u iy
kalbos
plo e,
o
ik
keliose
a mése.
To
ZodzZio
papli imo
izoglosa
ne e ai
ben
apy ik iai
pa odo
i
su
juo
suda y y
aizdingujy
posakiy
a ealus.
Taigi,
ne
i
ne u édami
pilny
duomeny,
apie
kai
ku iy
populia iy
azeologiz-
my
bei
jy
a ian y
papli ima
apy ik iai
galime
sp es i
i
i
uos
azeologizmus
jei-
nanciy
pag indiniy
zodZiu,
ku iy
papli ima
jau
Zinome.
Pa yzdZiui,
lie u iy
a mése
y a
nemaza
azeologizmy,
suda y y
su
Zodziais
—
kiskis
i
zuikis.
Siy
d ieju
sino-
nimy
plo ai
pasiski s e
palygin i
désningai.
Zuikis
a ba
jo
a ian as
zuikys
a ojama
zemai iu,
aka y,
idu io
aukS ai¢iy
bei
kai iojo
Nemuno
k an o
dziky
a mése.
*
Z .
9.
Ka aiiue,
C.
Pa e,
Hexo ops e
napasnaenu
coma Hueckux
(ppaseono n3MoB
B
asbike
JlaTbel
H
Hx
cocegeii,
—
Baaumocsa3n
Ga os
u
npuOan Hi cKnx
qpunos,
Pu a,
1970,
p.
181-6.
*@®.
Baxx,
O
coma uueckoi
cppaseono uu
B
coBpeMeHHOM
93cTOHCKOM
s u TepaTypHOM
asbike
( ilol.
m.
kand.
dise acijos
au o e e a as),
Taanu,
1964,
p.
7.
5
9.
Ka ai ne,
C.
Pa e,
min.
s .,
p.
175—6.
170
Kiskis
Gia
daZniausia
zinomas
i§
li e a i inés
kalbos.
Ry y
aukS ai iu
i
be eik
isu
deSiniojo
Nemuno
k an o
dziky
labiau
a ojamas
kiskis
a
jo
a ian as
kis-
kys,
0
zuikis
Cia
daZniausiai
uz a8y as
su
pazyma
—
,,naujesnis“.
Tad
ik iausiai
azeologizmo
kiskj
pagau i
i
jo
a ian o
zuikj
pagau i
(sugau i)
,,pa g ii i“
plo ai
apy ik iai
u é y
su ap i
su
zodziy
kiskis
(kiskys)
i
zuikis
(zuikys)
a ealais,
o
u
zodziy
susiki imo
zonoje
bus
Zinomi
abudu
azeologizmo
a ian ai.
Zinoma,
azeologizmo
zuiki
pagau i
(sugau i)
a eale
Siuo
me u
dél
li e a i inés
kalbos
j a-
kos,
be
abejonés,
pasi aikys
a ian as
i
su
ZodZiu
kiskis.
PanaSiai
u bi
pasiski s y y
i
ki i
populia iis
su
ais
ZodzZiais
suda y i
aizdingieji
posakiai
bei
e mininiai
azeologizmai,
p z.:
kiskio
(zuikio)
py agas
,,lauk u és“;
kiskio
(zuikio)
kopiis ai
,,ki$kiakopis is*;
lyginamasis
azeologizmas
(bailus)
kaip
kiskis
(zuikis)
i
.
.
Pas a ojo
azeologizmo
i
jo
a ian y
a ealuose,
aisku,
u é y
a sispindé i
ne
ik ai
zodziy
kiskis,
zuikis
mo ologija,
p z.,
(bailus)
kaip
kiskys
(zuikys)
i
.
.,
be
i
bid a dZio
j ai a imas
(bailus
|
baiks us
|
baugus...),
nes
bid a dis
y a
azeologizmo
bi ina
aplinka,
padedan i
iaiSkin i
jo
eikSme.
Remian is
okiomis
pa
p ielaidomis,
panaSius
apibend inimus
bi y
galima
da-
y i
i
apie
ki y
azeologizmy
geog a ija.
Pa yzdziui,
lie u iy
a mése
u imas
a-
zeologizmas,
i
ku j
ieina
Zodis
Za na,
plg.
Za na
Za nq
yja
,,labai
alkanas“:
Mama,
duok
algy
—
Za na
Za nq
yja
Kai .
Zodis
Za na
i skinimo
o gano
eik’me
a ojamas
didesnéje
lie u iy
kalbos
plo o
dalyje
—
ji
u i
dzikai,
y y
i
idu io
aukS aiciai,
aip
pa
didZioji
aka y
aukS ai iy
dalis.
Kaip
odo negausi
ilius aci-
né
medZiaga,
i
miné asis
azeologizmas
y a
uz aSy as
kaip
ik
i§
o
plo o
(p z.,
An,
Bgs,
Bsg,
B g,
Cb,
Del’,
D sk,
Gl ,
Jn8,
Ink,
Kai ,
Ke ,
Kps,
K s,
KS,
K ,
KzR,
Lnky,
MI,
M k,
Pl ,
Pn,
Pun,
Rd,
Rdm,
Sd,
S né,
Ukm,
Vp).
Be
o,
i8
a ski u
ie-
u
uZ iksuo a
i
e esniy
o
azeologizmo
a ian y,
p z.:
Za na
Za nq
éda
U ;
Za -
na
Za nq
algo
R8; Za na
Za nq
loja
G y;
Za na
Za nq
eja
Uzp.
Pasi aiko
da
i
jo
sinonimy,
p z.,
Za na
i
Za nq
lenda
Pik.
Pas a asis
su inkamas
i
g ozinéj
li e a i oj
—
kupiskéno
J.
Bal uSio
ki iniuose,
plg.
O
kad
man
Za na
Za non
lenda,
be
pie y
da
aS®...
Kad
Sis
posakis
né a
naujada as,
odo
ai,
jog
ji
y a
uZ iksa es
i8
bu usios
Ry u
P isijos
(Ragainés
apylinkiy)
jau
A.
Sleiche is’.
Ta
pa ia
eikSme,
pyz.,
Ge é iuose
a ojamas
azeologizmas
Za nos
ma sq
ilZia
(=g oja),
plg.
I ai
kaip
alkanas,
ada
i
klega
(=Sneka):
o
no iu
algy
—
Za nos
ma sq
azia.
Jis
u i
ikslius
a i ikmenis
lenky
(kiszki
g ajq
ma sza*)
i
bal a usiy
(KiKi
mapuia
2pa ouyo*)
kalbose.
Galimas
daik as,
i
Ge é iy
a me
jis
y a
a éjes
i$
ka os
y
d ieju
sla y
kalby.
Zemai iai
i
pazemai és
aukS ai iy
Snek elés
ie oj
Za nos
a oja
Zodi
g obas.
Zodzio
g obas
plo e
y a
uz aSy as
azeologizmo
Za na Za nq
yja
a ian as
—
g o-
bas
g obq
yna,
plg.
T ecia
diena
és i
neduoda,
g obas
g obq
yna
K s";
E z,
Kim,
Ms,
MZk,
Rdn,
R ,
Skd,
Skn,
Vn,
Z .
I$
ienos
ie os
da
uZz asy a
i
—
g o-
bas
g obq
gainioja,
plg.
Es i
no iu
—
g obas
g oba
gainioja
Sg.
*
J.
Bal uSis, Pa duo os
asa os,
IL,
Vilnius,
1969,
p.
33.
*
A.
Schleiche ,
Li auisches
Lesebuch
und
Glossa ,
P aga,
1856,
p.
113.
5
S .
Sko upka,
S ownik
azeologiczny
jezyka
polskiego,
I,
Wa szawa,
1967,
p.
423.
®
®.
Aukoycx,
Besapyckia
mppikaski,
mpbimayKi,
paseana iame ,
Minck,
1962,
p.
478.
1
Po
kablia askio
pa eik os
gy enamyjy
ie y
a dy
san umpos
odo,
ku
da
as
azeo-
logizmas
y a
a ojamas.
171
Nepe seniausiai
a ian
~s
g obas
g obq
yja
g e a
Za na
Za nq
yja
bu o
a o-~
amas
( y esniosios
ka os
a s o ai
ji
pa a oja
i
daba )
pala és
idu io
aukS ai-
Siy
pa ibyje
esanc¢iame
Spi akiy
kaime,
ku
pa s
as
i skinimo
o ganas
daba
a-
dinamas
Za na.
§j
ei8kinj
galima
bi y
d ejaip
ai8kin i:
a ba
Sis
kaimas
anks iau
iéjo
i
ZodZio
g obas
e i o ija,
a ba
iso
azeologizmo
a ealas
dél
i ai iy
p ieZas iu
y a
pla esnis
uz
a ski o,
j
ji
ieinan io,
ZodzZio
a eala.
Daugiausia
a8y iniuose
Sal iniuose
(S.
Daukan o,
M.
Valan iaus
aS uose,
aip
pa
J.
Basana i iaus
pasaky
inkiniuose)
a
pa ia
eik’me
y a
uZ iksuo as
i
azeologizmo
Za na
j
Za nq
lenda
a ian as
g obas
i
g obq
lenda,
p z.,
G obas
j
g o-
bq
lenda,
aip
no iu
algy i
M.
Valané;
Biciuli,
algy i
didei
no iu
—
g obas
i
g o-
ba
lenda™.
Cia
galima
da
p idu i,
jog
su
Siais
Zodziais
i
nedaugelio
ie y
uZ aSy y
ki okiu
azeologizmy
a ian ai
aip
pa
y a
ibojami
sinonimy
Za na
i
g obas
a ealy,
o
ienas
ki as
e u imas
i
ik
su
ienu
ka uo
sinonimu,
pyz.,
pasakymas
(eina)
kaip
g obq
pii es
,,nieko
nepeSes,
nusimines,
nepa enkin as“,
pla éliau
a ojamo
a-
ian o,
suda y o
su
ZodZiu
Za na,
isaine u i.
Taigi
jo
a ealas
negali
kiek
labiau
nu-
k yp i
nuo
Zodzio
g obas
ya ojimo
plo o,
.
y.
u i
ibo is
Zemai iy
a mémis.
Min i,
kad
a ski y
ZodZiy
geog a ija
lemia
i
azeologizmy
a ealus, da
i§
da-
lies
pa emia
ZodZiy
epusé, apusé,
d ebulé,
d ebuolé
i
su
jais
suda y y
azeologizmu
geog a ijos
pa yzdys.
Pa yzdziui,
eik$me
,,bijo i
lie u iy
kalbos
plo e
a ojamas
azeologizmas
d eba
( i pa)
kaip
epusé
(apusé,
apuSis,
d ebulé)
a ba
d eba
( i pa)
kaip
epusés
(apusés,
apusxies,
d ebulés,
d ebuolés)
lapas.
Da
ienas
o
azeologizmo
a ian as
pasi aiko
ose
Snek ose,
ku ios
ie oj
ZodZio
/a-
pas
a oja
sinonima
/aks as,
pyz.,
Vilkenydia
(= ilké)
s i p
pe soko,
é
aS
kap
apu-
Sés
lak§ as
d ebu
G .
A ski ais
a ejais,
pap as ai
labiau
sla y
kalby
pa eik ose
Snek ose,
ski iasi
i
o
azeologizmo
mo ologiné
sanda a:
ie oj
daik a a dzio-
kilmininko
sla y
kalby
pa yzdziu
jau
u imas
bid a dis,
pyz.,
Vaikai
d eba
kaip
lapai
apusiniai
Dbg.
I$
Gia
pa eik y
lyginamyjy
azeologizmy
pla iausiai
a ojamas
y a
a ian as
d eba
( i pa)
kaip
apusés
lapas.
Isky us
labiau
pie ing
aka y
aukS ai iu
dalj
i
kai
ku ias
y y
dziky
Snek eles,
jo
a ojimo
a ejy
uz iksuo a
mazdaug
isame
lie u iy
kalbos
plo e
(pyz.:
Bd ,
Db%,
D sk,
G z,
Ei8,
Jn’,
K i,
Kim,
Kn ,
K s,
K ,,
Lkm,
Lk ,
Lnky,
Lp,
M k,
Ob,
Plm,
Pp,
Rg ,
Rud,
Sk,
Skn,
Uzy,
Vg, Zg).
Reikia
pasaky i,
jog
Sis
azeologizmas
pazjis amas
ne
ik
lie u iy
li e a i inéje
kalboje
i
a mése
—
jis
u i
a i ikmeny
ki ose
kalbose
i
y a
a p au inio
pobiidzio,
plg.:
la iy
—
ic
(d eb)
kd
apSu
(apses
.)
lapa™;
usy
—
Kak
ocuxosou
aucm
Oponcum
(mpacemes*)
;
lenky
—
zqsi
sie
jak
lisé
(jak
lis ek)
osiki*;
okie iy
—
zi e n
wie
Espenlaub**;
angly
—
quake
(qui e ,
shake,
embling)
like
an
aspen
leg se.
*
Lie u iskos
pasakos
y ai ios,
su inko
J.
Basana i ius,
II,
Kaunas,
1928,
p.
13.
2
K.
Miilenbacha
La ieSu
alodas
a dnica,
I,
Riga,
1923-1925,
p.
118;
D.
Caubuli-
na,
N.
Ozolina,
A.
Plésuma,
La ieSu—k ie u
azeologiska
a dnica,
Riga,
1965,
p.
56.
18
Mpaseoso nyeckuil
CoBapb
pyccko o
A3bIKa,
NOM
pesakuneli
A.
HW.
MonoTKoBa,
Moc-
KBa,
1967,
p.
226—227.
4*
S .
Sko upka,
S ownik
azeologiczny
jezyka
polskiego,
Il,
Wa szawa,
1968,
p.
396.
18D.
Slapobe skis,
Vokie iy—lie u iy
kalby
Zodynas,
Vilnius,
1972,
p.
311;
Hemenko-
pycckuli
ppa3zeono mueckui
c oBapb,
nox
peqaxunel
Manu e—
Kaannen6ax
u
K.
A pu-
x01a,
Mocksa,
1975,
p.
160.
A.B.
Kyuuu,
An ao-pycckui
dpaseono mueckuii
c osapp,
Mocksa,
1956,
p.
628.
172
Kodél
as
azeologizmas
a ojamas
i ai iose
kalbose,
nus a y i
neleng a.
Be
a gu
a
Siuo
a eju
galima
kalbé i
apie
skolinimosi
a
kalby
sa eikos
ezul a a,
kadangi
jis
sieja
i
geog a iSkai
gana
olimus
k aS us.
Gal eisingesné
bi y
p ielaida,
kad
daugelyje
kalby
oks
pa
azeologizmas
galéjo
susi o muo i
sa a ankiSkai,
.
y.,
kad
Gia
i§
dalies
susidu iama
su
ais
pa
dalykais,
ku ie
lemia
i
soma iniu
azeo-
logizmy
geog a ijos
ypa umus.
.Ap a ojo
azeologizmo
plo e
a ski ose
lie u iy
kalbos
Snek ose
ki i
azeolo-
gizmai
su
ZodZiu
apusé
a
jo
a ian ais
aiSkesniy
izoglosiy
ne u i,
pyz.:
d eba
kaip
apusé
G z,
Kp,
Lp,
M e, Pkp,
Pnd,
Skp,
Sin ,
Vs,
V ;
d eba
kap
apusis
Alz,
S .
Kai
ku iose
y y
aukS ai¢iy
i
y y
dziky
Snek elése,
yienu
ki u
ne gi
Zemai-
Siuose
uZ aSy i
posakiai
su
a ian u
epusé,
p z.:
d eba
kaip
epusé
Als,
Eig,
Km,
K ,
Rk,
T 8;
d eba
kaip
epusés
lapas
An,
Ds,
K ,
Ml,
T gn,
T sk,
Uz .
Tose
Snek ose,
ku
u imas
medZio
pa adinimo
sinonimas
d ebulé,
su
juo
bina
suda y i
i
i ai iis
kalbamojo
azeologizmo
a ian ai,
pyz.:
d eba
kaip
d ebulé
B ,
D ,
J b,
Kb,
KzR,
Pc,
Rdm,
V1,
Vikj,
Vik ; d eba
kaip
d ebulés
lapas
Sk,
Vdk,
||
d eba
kaip
d ebulé
Dk8,
E z.
Ignalinos
ajone
sinonimo
d ebuolé
plo-
elyje
uZ aSy a
a ian as
d eba
kaip
d ebuolés
lapas
Vdi.
Beje,
ick
ose
apylin-
kése,
iek
yisame
lie u iy
kalbos
plo e
lygiag e iai
a ojamas
azeologizmas
i
be
medzio
pa adinimo,
plg.
(d eba)
kaip
lapas
(Dgl8).
Da
galima
pasaky i,
jog
didesnéje
Lie u os
dalyje,
ypa
kai
j
azeologizma
ieina
Zodis
apusé
(a
epusé),
daugiausia,
a odo,
a ojamas
jo
pilnesnysis
a ian as,
.
y.
u in is
daik a a di
lapas:
d eba
kaip
apuSés
( e iau
epusés)
lapas.
Su
si-
nonimu
d ebulé
suda y i
azeologizmo
a ian ai
daZniausiai
bina
be
ZodZio
Japas,
—
d eba
kaip
d ebulé.
Sio
glaus esnio
a ian o
a i ikmeny
ki ose
kalbose
iki
iol
neap ik a.
Tad
galima
many i,
jog
jis
y a
naujesnis,
a si ades
lie u iy
kalboje
ilges-
niojo
a ian o
umpinimo
bidu.
Kaip
jau
bu o
miné a,
a ski y
Siy
Zodziy
i
su
jais
suda y y
azeologizmy
a ea-
lai
be eik
su ampa,
iSsky us
ieng
ki a
nuk ypima,
ku ie
daZniausiai
a spindi
dides-
ni
sinonimo
apusés
senuma
ku ioje
no s
Snek oje.
S ai
kele as
a eju,
kai
a ski ose
Snek ose
Zinomi
abu
o
medzio
pa adinimai,
o
azeologizmas
suda y as
ik
su
ie-
nu
i§
jy,
p z.,
g e a
medZio
pa adinimo
apusé
a ojamas
i
pa adinimas
d ebulé,
be
azeologizme
ik
apusé
G z,
In8,
Kim,
Lkm,
Pim,
Sk,
Skn;
apusé
||
apusis
||
d e-
bulé
||
d ebulis,
be
azeologizme
ik
apusé
Dbg;
epusé
||
d ebulé,
be
azeologizmas
ik
su
epusé
Als.
P ieSingas
a ejis,
.
y.
pa adinimas
epusé
||
d ebulé,
o
azeologiz-
me
u ima
d ebulé,
kol
kas
uzZ iksuo as
ik
iena
ka a
—
U ku énuose.
Kadangi
azeologizmo
geog a ija
pap as ai
negali
labai
nuk yp i
nuo
iena
jo
komponen a
suda an ¢io
sa a anki8ko
Zodzio
geog a ijos,
ai,
jei
susiskaldes
o-
kio
Zodzio
a ealas
(ka ais
ne
susidedan is
i§
a ski u
iena
su
ki a
nesusisiekian iy
daliy),
ne ien isas
bus
i
a
Zodi
u in io
azeologizmo
a ealas.
Sakysime,
lygina-
masis
azeologizmas
s o as
kaip
usXé kas
,,labai
s o as“
uzZ a8y as
pa iose
pie i-
nése
dziky
Snek elése
apie
Dubi ius.
Jo
a i ikmuo
su
o
pa ies
Zod%io
a ian u
uséckas
u imas
kai
ku iose pala és
aukS ai iy
Snek ose
(G z,
Jn§,
K i,
Sk,
Zml),
ku ,
kaip
i
anose
dziky
Snek elése,
aip
adinamas
am
ik as
kubiliukas.
Usécko
|
usé ko
a eala
i
dalis
suskaldo
jsi e pe
o
pa
objek o
ki okiy
pa adinimy
(ceb as
/
cebe as
|
cebe kas)
plo ai,
ku iuose
i
kalbamasis
azeologizmas
a gu
a
Zinomas.
Ki as
a ejis,
kai
j
azeologizma
ieinan ys
zodziai
y a
a ojami
isame
a
kone
isame
lie u iy
kalbos
plo e,
o
eiksmazZodine
unkcija
a liekan is
pa s
azeologiz-
173

mas,
suda y as
pagal
modeli
D+
V,
(Vz,
Vs...)!’,
e u imas
ik
kai
ku iose
a mése.
Pa yzdziui,
daik a a dj
Zaibas
(a ba
jo
a ian a
Ziebas)
i
eiksmazodZius
mes i,
pil i,
pliek i
u i
daugumas
lie u iy
a miy'’.
Tuo
a pu
azeologizmo
Zaibus
mes i
(pil i,
pliek i)
,,zaibuo i*
plo as
ibojasi
Zemai iais,
Siau iniais
aka y
aukS ai iais,
Siau ine
idu io
i
y y
aukS ai iy
dalimi
(plg.,
p z.:
Zaibus
mes i
An z,
B s,
B z,
G z,
Jn,
JnSk,
Kai ,
K i,
K s, K ’, Lg,
Lnk ,
M8k,
Ms,
Pb , Pk ,
P8,
P n,
Rdn,
Sk,
Skd,
Sin ,
Skn,
51,
S s,
S ,
Uz ,
V ,
Zg,
Zm1;
Zaibus
pil i
Pam,
Rk;
Zaibai-plie-
kia
Skn,
Zaibus
pliek i
In3,
M8k,
Sk,
$1;
Zeibus
pil i
Pyn).
Pie iniai
aka y
aukS ai-
Ciai,
pie iné
idu io
aukS ai iy
dalis,
dzikai
bei
dalis
y ie iu,
kiek
galima
sp es i
i&
u imos
medZiagos,
a odo,
ie oje
Sio
azeologizmo
a oja
eiksmazodj
Zaibuo i.
Su
leksiniu
a ian u
Ziebas
o
azeologizmo
a ian as
a ojamas
kai
ku iose
zemai iy
Snek ose,
p z.:
Ziebus
mes i
K ,
Lky,
P k,
Sil,
Ziebus
pliek i
Pj.
F azeologizmo
Zaibus
(Ziebus)
mes i(pliek i...)
a ian y
uZ iksuo a
i
a8y iniuo-
se
Sal iniuose,
p z.:
Zaibus
mes i
B,
M,
N,
Zem;
Zaibus
pliek i
Sin;
Ziebus
mes i
InE,
Mi
I
72;
Zébus
(=Ziebus)
mes i
BzF
202,
Mi
I
72.
Taigi
Sis
azeologizmas
né a
naujas.
Jo
senuma
ody y
i
la iy
u imas
ikslus
a i ikmuo,
suda y as
su
os
pa
Saknies
ZodZiais,
kaip
i
lie u iy
kalboje,
plg.:
zibenus
me a
allaz
bieZak
,,sma kiai
Zaiba o“;
pé kuons
iicis
un
zibens
me is®.
Ki as
os
pa
iiSies
i
pagal
oki
pa
modelj
suda y o
azeologizmo
pa yzdys,
ku
a ian y
a ealai
i$
esmés
pa eina
ik
nuo an ojo
komponen o
eiksmaZodzZio,
y a
posakiai
nusaky i
émimui
(pap as ai
gi o
a
pagi iojan io),
plg.:
Gé ei
gé ei,
kas
is
o,
kad
gé ei,
kad
eikia
ozius
biely i
Vb;
Gé é,
gé é, kol
p adéjo
oZius
d as-
ky
Msn;
Tai
d éskiau
o2ius,
i
o q
isikabines
B g;
Vaka
gé é,
daba
oZius
gainioja
Dbg;
Ge si,
kol
p adési
oZius
gany
Bgs;
Lupsi
oZius
kaip
didelis,
ik
neik
nuo
s alo
Vik ;
P adési
oZius
ne i,
nege k
iek
daug
$1;
Tol
sédéjo
p ie
s alo,
kol
émé
oj
pjau
Mik;
Skn;
P isigé é,
o
daba
oZius
pléSia
U ;
OFius,
auna,
i
gana,
a sikéles
Gl .
Pagal
u imus
duomenis
j ai iy
a ian y
a ealai
y a
maZdaug
aip
i8sidés e.
OZius
biely i
daugiausia
12Z iksuo as
i
Siau e
nuo
linijos
Obeliai
—
Duse os
—
An aliep é
—
Daugailiai
—
Uzpaliai
—
Debeikiai
—
T oskinai
—
Ka sakiSkis
—
Sedu a
—
Pak uojis
—
JoniSkis
(plg.:
An,
An ,
B z,
Dgl,
Ds,
Jn’,
In’k,
Km,
Kp,
K s,
Lnky,
Ob,
Pb ,
Pk ,
Ps,
Rk,
Sd,
UZp,
Vb).
Va ian as
oZius
lup i
(ka ais
$a-
lia
ki y)
y a
uZ aSy as
i§
a ski y
ie u
jpie iau
a ian o
oZius
biely i
a ealo
y u
auks-
ai¢iy
i
y y
bei
aka y
dziiky
bei
adinamo
p iedzikio
i
pie iniy
aka y
aukS ai-
iy
Snek ose,
p z.:
Alk,
An,
An ,
B ,
Dbé,
Dbg,
Dgl8,
Dk& ,
Ds,
D ,
G ,
Jz,
Ki ,
KzR,
Lb,
Lp,
Lzd,
Pls,
Pun,
Rod,
R8,
Sik,
S j,
Slén,
S n,
S né,
T en,
Vd¥,
Vd8k,
Viky,
V8R,
V ,
Z ,
Zl;
oZius
pjau i
daugiausia
uZ a8y as
j
aka us
nuo
o ius
biely i
a ealo,
p z.:
E z,
G z,
Jn’,
K p,
Mzk,
Sk,
Skn,
T k, Vk8,
Zg.
OZius
plés i
uZ ik-
suo as
daugiausia
y inéje
lie u iy
kalbos
plo o
dalyje,
kai
ku
Salia
a ian o
oZius
lup i,
p z.:
Bgs,
Cb,
Dbg,
D ,
G ,
Ign,
Ke ,
K ,
Ml,
Ml ,
Msn,
Rud,
Slén,
U ,
Vp,
Zl.
A ski ais
a ejais
jis
uZ aSy as
i iS
pie iniy
aka y
aukS aiéiu
Snek y
Salia
a ian o
oZius
lup i
V .
Ki i
a ian ai,
aip
pa
dazniau
pasi aikan ys
y inéje
lie u-
iy
kalbos
plo o
dalyje,
i gi
daug
ku
a ojami
lygia
g e a
su
ki ais
a ian ais,
p z,
:
"7D
—
daik a a dis,
Vi, Ve,
Vs
—
ski ingi
eiksmazodziai.
18
Zodzio
Zaibas
be ods
ne u i
ik
kai
ku ios
y inés
lie u iy
kalbos
Snek os,
p z.,
apie
Dau~
géliski,
Vidiskes
i
k .
ie oj
jo,
a odo,
a ojama
bliska ica(?).
*
K.
Miilenbacha
La ieSu
alodas
a dnica,
IV,
Riga,
1929-1932,
p.
716.
174
ozius
d asky i
Cb,
Ke ,
Msn;
oZius
gainio i
Dbg;
oZius
au i
Gly.
A ski-
ais
a ejais
okiy
e esniy
a ian y
pasi aiko
aip
pa
aka u
aukS ai¢iy
bei
Zemaiciy
Snek ose,
p z.:
oZius
d éks i
A ,
Bg ,
B g,
Rs;
oZius
ne i
Sl.
P ie
e esniy
p i-
ski inas
oZiui
skii g
nulup i,
p yz.:
Gé ei aka
i
ne
ienq
oZiui
ski g
nulupai
Gd .
Tolimesnis
a ian as
su
ski ingu
an uoju
i
modi ikuo u
pi muoju
azeolo-
gizmo
komponen u
( u bi
laiky inas
ne
ap a ojo
azeologizmo
sinonimu)
ozkenas
pi k i
uz asy as
i§
a ski y
Zemai iy
dounininky
Snek y,
p z.:
Tik
kelis
s iklelius
ixgé é
i
jau
bepe kas
uz
ke és
oZkenas:
Bene
i
u
jau
eisi
j
uz obj
ozkenéles
pi k i
B s;
Tai
ka,
jau
ozkenas
pe ki
Sd.
Da
galima
p idu i,
kad
la iy
kalboje
i gi
u imas
pagal
a
pa i
modelj
i
su
uo
pa iu
pi muoju
komponen u
suda y as
azeologizmas
su
i ai iais
a ian ais,
P z.:
azi
(dius)
di a
(kau ,
plés )
,,ozi
(oZius)
lup i
(muS i,
pléeS i)“;
du
adas
spilé
»oziu
odas
mau i,
em i*;
dus
du
,,ozius
du i*;
a
du
adam
b auk
5,8U
oZiy
odom
azZiuo i‘?,
Baigian
apie
8j
azeologizma,
pasaky ina,
kad
lie u iu
a mése
y a
i
i ai iy
jo
sinonimy,
a ojamy
émimui
nusaky i,
p z.:
adi
saky i;
a galios
aug i;
a gal
e s i;
auksq
(auksinus)
skai y i;
auksinas
d i
kapeikos;
disia
pyks a
(papyko,
susi-
suko);
diisiq
susuko;
i
plu a
mes i;
elioka
ez i;
e si
k iokin i
i
k .
Taéiau
ju
da-
yba
i
geog a ija
Siame
s aipsnyje
nenag inéjama.
Ka ais
os
iSies
azeologizmy
kai
ku ie
a ian ai
suda o
palygin i
aiSkius
a ealus.
Pa yzdZiui,
lie u iu
kalbos
a mése
y a
gausiai
a ijuojan is
pi muoju
kom-
ponen u
azeologizmas,
suda y as
pagal
modeli
D,
(D.,
D,,
Dy...)
+D,
nusaky i
snigimui
didelémis
d égnomis
snaigémis,
p z.,
bobos
|
diedy
|
sunies
|
ubago
|
il-
ko
|
kasniai.
Plg.:
Snieg a
boby
kasniais
G k:
Diedy
kasniais
sninga,
baisu
i
iSei
Ke ;
Nu
i
d imba
Sunies
kasniais
Lk;
Kaip
d ibo
ubago
kqsniais,
aip
i
d imba
Lk;
Kad
p adéjo
ilko
kasniais
d epin i
(=
d abs y i),
i
akys
uzlipo
Kis
J.
TS
isy
Gia
suminé yjy
a ian y
ySkiausia
izoglosa
be ods
u i
posakis
ubago
kqsniai.
Pagal
daba
u ima
medZiaga,
jo
a ojimo
a ealas
y a
i
Siau e
i
aka-
Tus
nuo
linijos
Bi Zai
—
Pabi zé
—
Pas alys
—
Joni8kélis
—
Sedu a
—
Kelmé,
o
nuo
Kelmés
olimesné
pie iné
jo
iba
nebé a
aiSki.
Taigi
jis
a ojamas
daugiausia
Siau inése
Zemai iu
i
aukS ai¢iy
Snek ose
(p z.:
B z,
G z,
G z,
In8,
In8k,
Kk,
Kim,
K i,
K p,
K 8,
Lnk ,
Ms,
M8k,
Mzk,
Pb ,
Pi ,
Ps,
Rdn,
Rd,
Sk,
8d,
Skn,TI,
T ’,
Uw,
V ,
Zg,
Zml).
Re esnio
a ian o
—
bobos
(boby)
kasniai
—
a ealas,
odos,
p asideda
mazZdaug
apie
E Z ilka,
Gi kalnj,
Raseinius
i
pie y
k yp imi
nusi esia
uz
Nemuno
(p z.:
E z,
G k,
Gs,
Kb,
KzR,
Rs,
Sil,
Sk,
S n,
VI,
Vikj,
Vik ).
I8
a ski-
y
ie u
as
a ian as uZ aSy as
y y
aukS aiéiuose
(p z.:
Bgs,
E ,
Pn),
be
ikslaus
jo
a ojimo
plo o
uo
a pu
negalima
nus a y i.
IS
ieno
ki o
uz a8ymo
a odo,
kad
Salia
bobos
(boby)
kasniai
kai
ku iose
$nek ose
p amai8iui
a ojama
i
a ian as
ubago
kqsniai
(p z.:
Kps,
Ply).
Kokie
a ealai
e esniy
os
eik8més
a ian u,
—
diedy
kasniai,
Sunies
kasniai,
ilko
kasniai,
aip
pa
ik
iena
ka a
euz iksuo o
azeologizmo
duonos
kasniai
(plg.:
Tai
sninga
duonos
kasniais
G z),
—
kol
sis ema ingiau
ne ink i
misy
a-
zeologizmai,
pasaky i
nieko
negalima.
2K.
Miilenbacha
La ieSy
alodas
a dnica,
I,
p.
246;
D.
Caubulina,
N.
Ozolina,
A.
Plésuma,
La ieSu—k ie u
azeologiska
a dnica,
p.
74.
175
Lie u iy
kalbos
a mése
okiam
snigimui
nusaky i
u ima
i
ki okiy
pasakymu.
P yz.,
i8
klaipédiSkiy
sa ai aS yje
,,Tiesos
P ie elius“
iSspausdin o
sakinio
P adéjo
sniegas
bobos
kasniais
k is i,
ai
bus
bene
gand o
kepiai,
kaip miisy
é ai
saky
liubéjo™
galima
spé i,
kad
o
k a8 o
Snek ose
seniau
galéjo
bi i
a ojamas
azeologizmas
gand o
kepiai,
a iau
daugiau
duomeny,
ku iais
emian is
galima
ba y
iksliau
apib éZ i
jo
eikSme
i
ben
Si
a
pasaky i
apie
uzZimama
a eala,
ne u i-
me.
A ski ai
imamas
Zodis
kepis
,,paplok8 ia
bandelé“,
odos,
e u imas
ik
Zemai-
ciy™.
Pi masis
azeologizmo
komponen as
—
pauk8 io
pa adinimas
gand as
—
aip
pa
seniau
bene
pla iausiai
bu o
a ojamas
Zemai iy
a mése?*.
Kiek
aiSkesnis
y a
os
pa
eikSmés
lyginamojo
azeologizmo
—
sninga
(snieg-
i)
kaip
is om
a ealas.
I
u imy
duomeny
a odo,
kad
pla iau
jis
a ojamas
aka iniy
dziky
Snek ose,
a¢iau
pasi aiko
uzZ aSymy
i i8
y y
dziky
bei
i8
ki u
(plg.:
Al,
Al ,
Dbé,
Dg,
D ,
Ei8,
G ,
Kls,
Kn ,
M c,
M k,
Né,
Pls,
Pun,
Rod,
Vik,
V n).
Kai
ku
da
uZ a8y a
i
ienas
ki as
jo
a ian as,
p z.:
K in a
kaip
iSéiukai(kaip
iséiuky
gal os)
Aln,
Blnk;
Snieg i
ai
snieg i
kaip
gaidziais
Rud.
Ypa€
i ai iy
os
pa ios
eikSmés
lyginamujy
azeologizmy
uz a’y a
y u
aukS-
ai iy,
i8
dalies
i
y y
dziiky
Snek ose,
p z.:
Nu
i
d ebia
uz
lango
kaip
d ibsniais
Kp;
Pagada,
se gék
die e,
kaip
ka inais
d ebia
Vd8k;
Dl.
Sninga
kaip
kaciukais
D1;
D obliuoja,
sninga
kaip
kaciokais
Kp;
Tai
sninga,
kaip
lapais
Cb;
KS,
U ,
Z ;
Lauke
kaip
lapsiais
e cia
U ;
Kad
sniega,
ai
sniega,
kaip
lopi-
niais
Lkm;
Kaip
nosiném
sninga
Aln;
Sninga
kaip
pi S iném
Bgs;
Sninga
kaip
ska om
Zl;
D ebia
kaip
skepe om
Aln;
An,
Blnk,
Dbg,
K k,
Ku ,
Lkm,
Mi , Sdk,
Skd ,
S ,
T sk,
UZp;
Lauke
kaip
sk iduliais
sniega
Km;
Visq
dienq
e é
sniegq
kaip
plos ais
—
i
kailinaidiai,
i
neSulai is
Slapias
G .
Ta iau
isu
y
posakiy
a ealy
nus a ymui
da
iks a
medzZiagos.
Be
okiy
azeologizmy,
ku iy
abu
komponen us
suda o
Zodiiai,
u imi
isu
a
ben
jau
daugelio
misy
a miy,
bina
i
okiy,
ku iy
iena
ka a
komponen a
suda o
Zodis,
a ski ai
paim as,
paZis amas
ik
labai
ibo ame
a eale,
be
uZ a
su
juo
suda y o
azeologizmo
a ealas
ku
kas
didesnis.
Pa yzdziui,
ai as
,, aikS ikas,
padauZa,
nenuo ama“
é a
zinomas
ik
Kupi8kio
apylinkése™.
Tuo
a pu
azeolo-
gizmas
ai ais
ei i
(iSei i,
nuei i);
ai y
keliais
nuei i;
ai om
ei i
,,niekais
i s i,
i8 i s i,
niekais
nuei i*
a ojamas
ge okai
didesniame
plo e,
plg.:
Ai ais
éjo,
ai ais
i
i§éjo
Lnk ;
Di bau,
di bau,
i
as
da bas
ai ais
nuéjo
Rm;
Alz;
Nieks
jo
nep i-
Zi i éjo
i
nuéjo
Zmogus
ai y
keliais
B z;
Pb ,
Ps;
Ai om
eina
as
jos
aikas
E .
Jis
pasi aiko
i i§
y
ie y
Kilusiy
aSy ojy
a
kul ii os
eikéjy
a¥ uose,
p z.:
Ai ais
iéjo
u ai
i
pinigai
P.
A iz.
Remian is
ik
Sia
medZiaga,
sunku
iksliai
nus a y i,
kas
lémé
oki
iso
azeo-
logizmo
i
a ski ai
imamo
Zodzio
ai as
geog a ijos
nesu apima.
Va gu
a
eisinga
%
,,Tiesos
p ie elius*.
Ve lag
und
D uck
on
G.
T auszies
in
P ékuls,
1881,
N .
13,
p.
3.
=
Plg.
LKZ
V
582-583.
*
Beje,
azeologizmo
gand o
kepiai
giminai iai
gal
y a
i
okie
posakiai,
kaip
Balandis
képi
kepa
R ;
Geguzé
kepi
kepa
K P(T );
Geguzé
u
sa o
képi
a kep i,
.
y.
u i
snig i
Slap-
ibiais
J;
Da
geguzé
iskeps
sa o
képi, .y.
sals
JL
588,
a iau
jy
eik’mé
y a
kiek
ki okia.
Jie
daugiausia
a ojami
pa asa j
pasi aikan iam
nepas o iam
o ui
apibidin i.
(Da
plg.
ki a
ZodzZio
képis
pe kel ine
eikime
—
kas
pad éb a,
,,pakep a“,
,,iSma os“,
Z .
LKZ
V
582—3).
“
LKZ
I
44.
176
a
nesu apima
aiSkin i
ien
ik ai
siau o
ie inio
azeologizmo
dideliu
iXpopulia-
éjimu.
Gali
bi i
i
aip,
kad
Zodis
ai as
seniau
bu o
pazZis amas
pla iau,
o
Siandien
jo
a ealas
y a
Zymiai
sumaZéjes?°.
Beje,
ka ais
iena
azeologizmo
komponen a
suda an is
Zodis,
u imais
duome-
nimis,
a ski ai
paim as
i$
iso
gali
bi i
ne a ojamas,
.
y.
ne u é i
sa o
a ealo.
Sakysime,
be eik
a
pacia
eikSme
(,,dykiné i,
niekais
i s i*)
kaip
i
ai ais
ei i
Ze-
mai¢iy
dounininky
Snek ose
a ojamas
azeologizmas
paipa ibais
(palpa ybais,
papau ibais,
paupa ibais
ei i
(iSei i,
nuei i),
pyz.:
Juk
anie
isi
paipa ibais
daba
ei a
Ms;
Té as
di bo,
iipinosi,
aikai
palpa ybais
ei
G g;
Vos
ponas
a si auksi,
da bininkai
ei
palpa ybais,
.
y.
ienas
in
ienq
Sali,
ki as
in
ki a
J;
Pln:
Jie
gé é
uliayojo
—
isas
jo
gy enimas
palpa ybais
iséjo
Sd;
Ei
paupa ibais
kiau as
dienas,
nu
kas
is
okio
gal
bi i!
Sin .
[domu,
kad
Lie u iy
kalbos
Zodyne
su
o
azeo-
logizmo
a ian u
y a
uZ iksuo as
sakinys
i¥
poe o
i
kul i os
eikéjo
Sil es o
Gim-
zausko
as ,
p z.:
Pe asnu ejo
papau ibais, .
y.
nu ejo
keliais
nedo ybés,
nu ejo
ne
uomi
keliu,
ku
eikéjo
ei i*®,
S.
Gimzauskas
kiles
i
Ry y
Lie u os
Linkmeny
apylinkiy.
Kokiu
bidu
jo
aS uose a si ado
Zemai iams
bidingo
azeologizmo
a ian as,
ne
isi8kai
aiSku.
Ta¢iau
zinoma,
kad
jis
bu o
ge ai
susipazings
su
sa o
me o
i
anks esniyjy
aSy ojy
bei
kalbininky
da bais.
Gal
i $i
azeologizma
jis
bus
pasiskolines
iS
Zemai iy
au o iy.
Kad
S.
GimZausko
aS y
kalba
a més
a z ilgiu
y a
ne ienaly é,
y a
pas ebéje
i
ki i
lie u iu
kalbos
y iné ojai2’.
Visy
y
a ian yu
pi masis
komponen as
(paipa ibais,
palpa ybais,
papau ibais,
paupa ibais)
y a
as
pa s
Zodis,
ik
is
kiek
paki es
dél
one iniy
p ieZas iu.
Kaip
a ski as
sa a ankiSkas
Zodis,
a odo,
jis
né a
uz iksuo as
jokioje
a méje
a
Snek oje.
PanaSaus
ipo
y a
i
azeologinis
junginys,
suda y as
i8
sup ie eiksméjusios
dgs.
inagininko
o mos
(sw)
ska diliais
i
judéjima
ei$kian¢io
eiksmaZodzio
kokios
no s
o mos,
p z.,
bég i,
isbégo,
isdum i,
ei i,
eik,
isléké
i
pan.,
ku i
y a
azeologiz-
mo
bi inoji
aplinka.
Tuo
azeologiniu
junginiu
nusakomas
a liekamo
eiksmo
in-
ensy umas,
g ei umas,
pyz.:
Bék
su
ska diliais,
ki aip
neuzspési
Z ;
Visi
aikai
su
ska diiliais
isdiumé
p o
du is
V ;
Kai
syki
éziau,
ai
su
ska diiliais
nuléké
V1;
Suo
su
ska di liais
ixbégo
ix
kiemo
Ig;
Nm.
Pasi aiko
i
$io
junginio
a ian y.
Jis
gali
bi i
iSplés as
lyginamaja
dalely e
(Zina
g ei ,
kaip
su
ska diliais
Vl);
daik a a dinis
komponen as
gali
u é i
a ian ine
o ma
(Nu ilk,
jei
no i,
o
ne
—
iSeisi
su
ska diineliais
J b.
Kad
paimsiu
lazda,
ai
su
ska di neliais
iseisi
iS
i u és
J b);
a ba
gali
bi i
p aleis a,
be
nujau¢iama
eiksmazodzio
o ma
—
bi inoji
azeologizmo
aplinkybé
(Pa eina
é as
gi as,
ai
isi
aikai
su
ska dii-
iais
i
namy
Lk8).
Kaip
ma y i
i$
pa yzdZiu,
as
azeologinis
junginys
uZ aSy as
i§
eliuoni<kiy,
zana yky
i
pa ios
Siau inés
kapsu
dalies,
e ka iais
pasi aiko
da
g e imose
Siau i-
niy
aka y
aukS ai iy
Snek ose.
Jis
uz iksuo as
i
a¥y iniuose
Sal iniuose,
p z.;
JuSkos
Zodyne:
Ska dilliais
éjom,
.
y.
Sokome
smagiai,
linksmai:;
J.
Jablonskio
aS uose:
Su
ska diiliais
da bas
eina;
P.
C i kos
ki yboje:
Kaip
Su i
o e élé
ixsliuogia
Simukas
i
medzio,
pi ma
nusilauzia
lieknq
yks ele
i
su
ska dilliais
*
Zodzio
ai as
geog a ija
domé asi
jau
i
seniau,
plg.:
K.
Biiga,
Rink iniai
a8 ai,
IIL,
Vilnius,
1961,
p.
487.
*
LKZ
IX
351.
*7
V.
Vanagas,
A.
Vidugi is,
Sil es as
GimZauskas,
—
Ignalinos
k aS as,
Vilnius,
1966,
p.
218,
221.
12,
Uzs.
N .
1026
177
(An k,
B n,
KIk,
RAN,
G d,
Ty ,
Zd );
§ en o
Pe o
ka
y é
||
die o
ka y é
(B kl,
Ki ).
Tokiam
pi mojo
komponen o
paki imui
galéjo
u é i
j akos
ienazodziai
bo uzés
pa adinimai,
kaip
pe elis,
pe ukas,
pe onélé.
.
Ki i
aip
pa
e i
os
pa ios
eik’més
i
pana¥ios
kons ukcijos
‘su
bend iniais
daik a a dZiais
suda y i
e mininiai
azeologizmai
uz asy i
ik
i8
a ski y
ie u,
p z.:
die o
boby é
V8& ,
||
die o
ka y é
Kp , Sk d;
die o
bobu é
||
die o
ka y é
Vb;
die o
mo ina
Plkn;
die o
mo inélé
Eié.
Ne e ai
Salia
die o
ka y és,
e iau
jos
a ian u,
y a
a ojama
j ai iy
os
pa
eikSmés
,,hib idiniy“
e mininiy
azeologizmy.
Jie
pada y i
p ie
ienaZodziu,
dazniausiai
asmen a dinés
kilmés
pa adinimu,
p idedan
(g ei iausiai
pagal
jau
ap-
a o
e mininio
azeologizmo
pa yzdj)
daik a a dzio
die as
kilmininko
o ma.
To-
kios
da ybos
pa adinimai
daugiausia
papli e
idu io
i
y y
aukS aiciy
a mése,
.
y.
nuo
jau
miné os
aka inés
(Zaga é
—
Siauliai
—
Rad ili’kis
—
Do nu a
—
Kédainiai
—
Vilkija)
die o
ka y eés
i
jos
a ian y
a ealo
linijos
j
y us.
Plg.:
die o
ba bu é
E ;
die o
ka y é
Rm,
V ¥
(||
die o
ka y é);
die o
pe elis
Pa&l: die o
pe iukas
Ob
(||
die o
ka y é).
Be
8iy,
Zeimelio,
Bi zy,
Linku os,
Joni&kélio,
Pa-
s alio,
Vabalninko,
Pak uojo,
Sedu os
apylinkése
ypa
désninga
a eala
u i
die o
ma y é
p z.:
Dkn,
E ,
Gs ,
J gn,
Ljn,
Nj,
Ren,
Re ,
SmIB,
S k,
S gy,
S p ,
Sk ,
||
die o
ka y és
Bén,
De ,
Dknn,
G é,
Jn&k,
J gn,
Kng8,
K i,
K 88,
Lp¢,
NmjP,
N n,
N 8, Obl,
RAN,
Pb ,
Pk ,
Ps,
Sd,
Skns,
Slén,
Sin,
U2,
Vb,
Zml.
Toks
daznas
d ie-
ju
ienos
eik$més
e mininiy
azeologizmy
iename
geog a iniame
plo e
bu imas
galbi
aiSkin inas
pla iau
a ojamo
azeologizmo
die o
ka y é
e Zlia
ekspan-
sija
i
senesniy
ieno
ZodZio
pa adinimy
plo a.
Tokiy
ieno
ZodZio
pa adinimy
a-
me
plo e
uz aSy a
i
daba ,
p z.,
ma y é,
eciau
ma usy é,
ma usia,
0
ju
senuma
da
paliudija
i
ki y
kalby
analogi8ki
bo u%és
pa adinimai,
plg.
la iu
mad i e**,
okie-
ciu
Ma ienkd e chen,
Ma ienkd e *’,
bulga y
Mapnuxka*®.
An a
e us,
galima
i
okia
p ielaida,
kad
Gia
y a
suplak i
pa adinimai
d iejy
ski ingy
—
Coccinella
sep empunc a a
(die o
ma y é)
i
ombidium
holose icium
(die o
ka y é)
—
gy iy,
ku ie
ame
plo e
anks¢iau
g ei¢iausiai
bu o
ski iami
i
u éjo
sa us
a ski us
pa adinimus,
o
ilgainiui
i
gy iai,
i
jy
pa adinimai
gal
bu o
su apa in i.
Pie inéje
Lie u os
dalyje
pasi aiko
nepla iai
a ojamy
e mininiy
azeologiz-
mu,
ku
ienas
ka as
komponen y
g eigiausiai
y a
a si ades
ik
dél
imo
i
i mo,
p z.:
babuska
—
abuska
Al ,
Dsm,
Kb,
Ndz,
P é,
Skl,
Ti ;
abuska
—
ba a-
buska
(sn.
||
die o
ka y é)
Jz;
babuska
—
apuska
Dsm;
bo uska
—
po uska&k:
ma ska
—
pompa ska
Pls.
Ka ais
okio
e mininio
azeologizmo
an uoju
kom-
ponen u
y a
asmen a diniai
ediniai,
p z.:
habuska
—
ma iuska
Gnn,
babiiska
—
ma iska
( |
die o
ka y é)
M e,
Seln;
babuska
—
ma uska
(||
die o
ka y ée)
Lpln,
a ba
p ieSingai
—
asmen a dinis
edinys
y a
pi masis
e mininio
azeolo-
gizmo
démuo,
p z.:
ma iaéka
—
babiicka
(||
die o
ka y é)
M e,
Smn;
ma uska
—
babuska
A z;
pe onélé
—
po uskélé
(||
die o
ka y é)
Sk d;
pe iukas
—
b oliukas
( |
die o
ka y é)
Ds.
Y a
i
okiy
os
iSies
e mininiy
azeologizmy,
ku
abu
komponen ai
asmen-
a diniai
ediniai,
pyz.,
apie
JoniSkélj,
Pane ézj,
Ramygala
kai
ku
Salia
die o
ka -
*”
A.
Boja e,
V.
Suba nieks,
Lie u iegu
—
la iegu
a dnica,
p.
98.
“7
J.
Elisonas,
Zoologijos
sis ema ikos
e miny
Zodynélis,
Kaunas,
1928,
p.
19;
D.
Slapo-
be skis,
Vokie iy-lie u iy
kalby
Zodynas,
Vilnius,
1963,
p.
602.
48M.
A.
Jleouugzopa,
min.
eik.,
p.
111.
184

y és
a ojama
ma y é
—
ka y é
E ,
J gn,
Nj,
Pn,
Rg ,
Rm,
Sml,
Sp ,
S k,
T s,
||
die o
ka y é
Auk’,
B z,
G az8,
InSk,
K ,
Pb ,
P88,
S ,
Si,
T 8k.
Pasi aiko
i
e esniy
a ian y:
ka y é
—
ma y é
||
die o
ka y é
Kng’,
Lné,
Pg;
ka iusy é
ma iusy é
( die o
ka y é)
Vb;
‘ka iii é.—
ma ii é
( .
ka ii a
—
ma ii a)
||
die o
ka y é
N n;
ma iusy é
—
ka iu’y é
Vb;
ma y é
—
ka usy é
Vb;
ma usy é
—
ka usy é
(||
die o
ka y é)Pc;
ma usia
—
pe usia
(||
die o
ka y é)Pg;
ma uska—
pe uska®
Sl k,
||
die o
ka y é
Psd,
Jk ;
pe uska
—
ma uska
( |
die o
ka y é)
Kng8.
Kaip
ma ome
i8
pa eik yjy
pa yzdziy,
dél
imo
i
i mo
sume imy
a si adusiy
e mininiy
azeologizmy
ienas
komponen as
palygin i
daZnai
y a
oje
a méje
a ojamas
ienaZodis
bo uZés
pa adinimas,
o
an asis
g ei¢iausiai
y a
p idé as
dél
liaudyje
gy a usio
pap o io™.
Lie u iy
a mése
bo uZei
adin i
u ima
da
i
i ai iy
ki okiy
azeologizmu,
a ojamy
gana
nepla iai,
pyz.:
S en o
Pe o
abalélis
Syb;
S en o
Pe o
a-
baliukas
Aks,
Jd ,
S ,
T ,
T sk;
en as
pe as
B n,
Kl ,
Ml,
T ,
Va n, Vsn;
bei
jo
a ian ai,
p z.:
S en as
pe elis
K kl,
P& ,
P k;
S en as
;pe ukas
K ,
Vn.
I§
a ski y
ie y
uz aSy a
da ,
p z.:
die o
abalélis
Vndk;
lekianéioji blaké
Skd;
maZoji
ba bo elé
Vndk.
Tagiau
e mininiai
azeologizmai,
ku iais
adinamas
isoje
Lie uyoje
pazZijs a-
mas
koks
no s
gy is,
ne
isada
pasizymi
okiu
i ai umu,
kaip
nag iné yju
bo uzés.
pa adinimy
a eju.
Pa yzdZiui,
baly
paukS¢io
—
pe kiino
ozZelio™
(Capella
gallina-
go)
pa adinimy
sinonimika
i$
iso
negausi,
o
e mininiy
azeologizmu
aip
pa
nedaug.
I§
ju
placiau
a ojami
mo ologiniai
pe kiino
ozZelio
a ian ai
—
pe -
kiino
oZys,
pe kiino
oziukas
i
k .
u bi
susida e
asociacijos
pama u,
nuo
pa i-
iamo
jspidzio,
ku j
sukelia
é iuko
blio ima
p imenan is
balsas.
Pe kiino
oZelio
bei
jo
mo ologiniy
a ian y
papli imo
a ealas
uzima
didesniaja
lie u iy
kalbos
plo o
dalj.
A siski ia
ik ai
y iniai
i
pie y iniai
jo
pak aS iai,
ku
labiau
a ojami
ieno
ZodZio
pa adinimai.
Apy iksli
o
e mininio
azeologizmo
a ojimo
iba
y inéje
i
pie inéje
dalyje
siekia
maZdaug
Obelius,
Duse as,
U ena,
Ignalina,
Dubingius,
Musninkus,
KaiSiado is,
P ienus,
Aly y,.Simna,
Veisiejus®.
Pe kiino
oZelio
plo e ka ais
Salia
o
e mininio
azeologizmo
lygiag e iai
a oja-
mi
i
ieno
Zodzio
pa adinimai
oZys,
oZelis,
oZiukas
(pyz.:
B z,
G l,
Jn’k,
M k,
Ps,
Smn,
Vik).
Zemai iai
dinininkai
a p
Va niy,
Kelmés,
Tau agés,
Vainu o
pe -
kiino
oZelj
a oja
Salia
ienazodés
sudu inés
o mos
pe kiinozis
(p z.:
D b,
G d,
Kim,
Lk ,
Pa8l,
Skd ,
S g,
Sil,
Slpg,
Tn,
Va n,
Vdk,
Vn,
Z ).
*
Plg.:
(ma uska
—
pe uska
,, aSkuo ais
an spa niais,
o
die o
ka y é
—
maZas
ySkiai
au-
donas
abalélis,
negalis
sk aidy i*).
*°
Pyz.,
Piemenukai
ganydami
banda
i8
nuobodulio,
padéje
an
delnelio
abalélj,
sakyda o:
»Bo uskéle
—
po uskéle,
sk isk
i
dangy,
paklausk
die a,
a
jau
pie iis,
a
da
ne
Sk;
Pe iuk—
b oliuk,
jei
bus
lie aus
—
sk isk,
jei
nebus
—
nesk isk!
Ds.
Ma y e
=.
ka y e,
pa odyk
eisybe,
jeigu
lie us,
ai
sédék,
o
jei
gied a,
ai
nulék!
In8k.
Ma ska
—
pompa ska,
kap
bus
Sil a
ai
palei-
siu,
kai
bus
Sal a,
ai
paka siu
Pls.
Da
galima
p idu i,
jog
Bulga ijoje
aip
pa
gy uoja
panaSus
pap o ys,
ik ai
en
ikima,
kad
bo uzé,
nulékusi
nuo
me gai és
delno,
odo
kelia
ku
y a
jos
suzadé inis
(plg.
Kaauaxe
—
Maaunke,
nokaxu
Mu
noma
(M.
A.
JleounzoBa,
min.
eik.,
p.
111).
**
Pazyminio
unkcijas
einan is
komponen as
pe kiinas
gal
sie inas
su
senojo
ikéjimo
die o
a du,
odél
su
juo
suda y y
e mininiy
azeologizmy
a ojimo
p adzia
gali
siek i
olima
p aei j-
*2
Uz
nu ody os
y inés
bei
pie inés
pe kiino
oelio
i
jo
a ian y
ibos
as
e mininis
azeolo-
gizmas
aip
pa
pasi aiko,
a iau
en
biidingesni
y a
ieno
Zodzio
pa adinimai:
skolinys,
bekosas,
a ba eciau
meke ys,
eku is
bei
jy
a ian ai.
185
Mo ologinis
a ian as
pe kiino
oZys
(hib .
pe iino
oZys
P n,
Sug)
i8 isinio
a ealo
ne u i.
Jis
uZ aSy as
i§
i ai iy
ie y,
daZniausiai
Salia
pag indinio
a ian o
pe kiino
oZelis
(p z.:
Adm,
And,
Dknn,
Gml,
I8,
Je,
Jknn,
Ink,
J gn,
K é,
KzK,
Ljn,
Lk8, Lp ,
Lzd,
M s,
Mzé,
Nj,
Pd,
Pj,
Pk ,
P ,
RdN,
Rg ,
Rk,
Pal,
Pkl,
Pn, Pp,
Sug,
Ke S,
Sk d,
Ssk,
S g,
S n,
Sauk,
Sin,
T ’k,
Vdin,
Zg,
Zml).
Tas
pa s
pasaky ina
apie
a ian a
pe kiino
oZiukas,
ik
eikia
p idu i,
kad
jis
be eik
isi-
kai
nesu inkamas
Siau aka inéje
Zemai iy
dounininky
a més
dalyje
(plg.:
Auk,
Al ,
AZB,
AZ,
B d,
B ,
Ck,
Ds,
E z,
Gml,
G d,
Jdp,
Kb,
Ké,
KK,
KIm,
Kp , Kps,
K i,
KzR,
Lbn,
Ld ,
Ld n,
Min,
MnSk,
M é,
M g,
M8k,
M l,
Mz ,
Nj,
Nmk,
N n,
N , Ob,
On,
Pb ,
Pbs,
Pd,
Pg,
Pj ,
Pkp,
Pk z,
Plm,
Pp,
P n,
P j,
Sim,
Smn,
S j,
S p ,
Skns,
Si,
Sin,
Smn,
Tn,
T ,
T 8,
UZ,
UzZ ,
Va n,
Vb,
Vg, Vn,
V k,
Vs,
Zp,
Zi,
Zml,
Z ).
Pie inése
lie u iy
kalbos
8nek ose
pasi aiko
a ian as
pe kiino
oZukas
(p z.:
Dg,
Glé,
Gnn,
M s,
Smn,
S j).
Palygin i
e ai
Salia
pe kiino
oZelio
(ka ais
i
Salia
jo
a ian y)
pasi aiko
uz aSy-
y
a ian y
su
paki usiu
a ba
isai
ki okiu
pi muoju
komponen u,
p z.,
pe kiani-
jos
ozys
(Slpg,
Va n);
pe kiinijos
oZiukas
(S g);
dangaus
ozelis
(B é,
Kly);
degu o
ozelis
(T s);
die o
oZys®
(Kdn,
Ml),
die o
o%elis
(An ,
Dgl,
DkS ,
Ilgn,
An ,
Kd,
Sipg,
S );
die o
oZiukas
(Ds,
Ig,
Kl ,
Kps,
MI ,
Mnkn,
P n);
elnio
ozZys
(plg.:
Velnio
oZiai
kai
oxiukai
Sauk
ge kle
paleide:
odos
ka
e
a iy
pilna
o[je]
pelké[je]
J b),
elnio
oZelis
(Alz,
Jn8M),
elnio
oZiukas
Aln.
Be
o,
i§
a ski y
ie y
uZ aSy a
i
ki y
e y
os
eik&’més
e mininiy
azeologiz-
mu,
p z.:
die o
a inélis
(P ,
Sug);
pe kiino
ba onas
(Kpé).
ApzZ elgus
azeologizmy
geog a ijos
kai
ku iuos
b uoZus,
galima
kons a uo-
i,
kad
azeologizmy
a ealams
u i
j akos
Sie
ak o iai:
a)
a ski y
ZodZiy,
jeinan iy
j
azeologizma,
geog a ija;
b)
i
azeologizma
jeinan io
ZodzZio
a ski y
eik’miy
geog a ija;
c)
i
azeologizma
ieinanéiy
Zodziu
mo ologiniy
elemen y
geog a ija;
d)
asmen a dis,
esan is
ie inés
eik’més
azeologizmuose;
e)
a ski ais
a ejais
gam inés
salygos,
lemian ios
ku ios
no s
Lie u os
dalies
gy en ojy
bui ies
sa i umus
a ba
lo os
bei
aunos
ski ingumus;
)
e nog a iniai
i ai iy
Lie u os
TSR
s i iy
sa i umai,
nuo
ku iy
pa eina
azeo-
logizmy,
susijusiy
su
bui imi,
i ai iomis
adicijomis,
pap o iais
i
ikéjimais,
a ea-
lai;
g)
ki y
kalbu
po eikis.
MW.
JIMMICKEHE
HAMBOJIEE
XAPAKTEPHBIE
YEPTbI
TEO PA®HH
®PA3EOJIOPHYECKHX
COYETAHHA
Peswme
B
c a be
ucc eqyo ca
MpH4nHbl,
O6ycoB MBaloulue
eo padulo
«bpaseono uyeckux
coue anuli.
C
s oi
weno
noApo6Ho
a anusupye ca
eo padua
onpexenenHo o
unc.a
dppazeo-
NO MYeCKHX
CO eTAHHi,
OTHOCHINUXCA
K
pasMH4HbIM
THMaM.
K
neppomy
THMy
OTHOCHTCA
co4ue-
*
Die o
ozys
|
ozelis
|
oziukas,
aip
pa
i
bo uzés
pa adinimai
—
die o
ka y é
|
ka -
elé
|
ka iké
|
ka u é
bene
y a
susi o ma e
éliau,
negu
pe kino
oiys
|
ozelis
|
oziukas,
nes
ju
sanda oje
esan is
ienaskai inés
o mos
pi masis
démuo
die as,
kaip
daugelio die ybiy
apibend in-
as
pa adinimas
u bi
élesniy
laiky
pada as.
186
‘TaHHA,
BCe
KOMNOHEHTEI
KOTOPLIX
OOpasyl0T
C0Ba,
yNOTpeO.m10UWHeCA
MOUTH
Ha
BCeli
TeppuTO-
PHU
pacnpoc pakeHua
AMTOBCKO O
ABbIKa,
Halip.,
oZius
biely i
(piau i,
lup i,
d éks i,
plés i)
,,6ne
BaTb“;
KO
BTOPOMy
—
CO eTAaHHA,
OLMH
KOMMOHEHT
KOTOPBIX
OOpa3yeT
c.10B0,
yoTpe6mslomeeca
TOJbKO
Ha
Oonbuei
Hn
MeHbUIei
YaCTH
TeppHTOPUH
JIMTOBCKO O
A3bIKa,
Hallp.,
kiki
pagau i,
zuikj
pagau i
(sugau i)
,,ynac s";
K
TpeTbeMy
—
Co¥eTaHHA,
OHH
KOMMOHEHT
KOTOPHIX
OGpa-
3yeT
C.I0BO,
BHe
Ja HO O
paseo 0 H3Ma
He
yMOTpeO.1AioMleeca
HH
B
OAHOM
JIMTOBCKOM
oBo-
pe,
wanp.,
paipa ibiais
(palpa ibiais)
ei i
,,neu alinm4a b,
NopTa Tca“.
ITH
OCHOBHBIe
THMIbI,
B
CBOIO
OUepedb,
MeATCA
Ha
Gomee
MemKHe
CTPyKTYpHBIe
H
CeMaHTHuecKHe
pynm .
Ha
ocHope
MpowexeHHo o
a au3a
yCTaHaBAMBaeTCA,
YTO
eo pa ux
cpaseoso uueckux
co eTaHHi
3aBH-
CHT
HE
TOJbKO
OT
ASBIKOBBIX,
HO
H
OT
BHEASBIKOBBIX
(pakTopoB:
1)
eo pa bun
OTesbALIX
cy10B,
BXOJAMUX
B
COCTaB
(ppaseoio Muecko o
coueTaHHA;
2)
eo pa pHH
OTAebHBIX
3Ha4eHUii
COB,
BXOMAMUX
B
CocTaB
paseono muecko o
co eTaHuA;
3)
eo padHH
Mopdomo Myeckux
91eMeHTOB
COB,
BXOAAMMX
B
CocTaB
bpa3zeo1o u4ecKo o
coyeTaHua;
4)
OT
nomina
p op ia,
cocTaBmiouHx
OMHH
KOMIIOHEHT
COueTaHHi!
MecTHO O
NpoucxoxKAeHua;
5)
BAMAHHA
Apy Hux
ASIKOB;
6)
B
HeKOTO-
PbIX
Cy4anX
—
OT
MpupoAHbIX
ycaoBui ,
O6yc oB MBaloMHX
CBoeobpasHe
GbITa
TioJel,
a
TaKKE
pa3sau4na
caop
u
dayub ;
7)
caoeo6pasua
pasnm4HbIX
sTHO pa dpHueckuX
paiionos
JIuTBBI,
Ko-
Tople
OGycuoBsMBaloT
apea
dpaseo.1o Mueckux
coueTaHuli,
CBASaHHBbIX
C
ObITOM,
BepoBaHH-
SMH,
OOp uaaMH
H
OOpazaMH
Hapoga.