Būdingesnieji frazeologinių junginių geografijos bruožai

LIETUVIŲ AREALINĖS LINGVISTIKOS KLAUSIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA J. LIPSKIENĖ BŪDINGESNIEJI FRAZEOLOGINIŲ JUNGINIŲ GEOGRAFIJOS BRUOŽAI Įvairių kalbų atlasai rodo, jog daugelis žodžių, fonetinių ypatybių, morfologinių formų vienos ar kitos kalbos plote turi labai aiškias paplitimo zonas. Kai kurie frazeologizmai taip pat būdingi tik tam tikriems arealams. Tiesa, frazeologizmai. palyginti su atskirais žodžiais, paprastai turi tendenciją plisti labiau, bet kai kurie jų saviems ,,gimtiesiems namams“ yra prieraišesni negu, sakysim, patarlės. Neretai jiems plisti trukdo toji aplinkybė, kad jie išryškėja kaip frazeologizmai tiktai sakinio kontekste, o jų semantika suvokiama tiktai iš juos lydinčios būtinosios aplinkybės, plg. paprastą pasakymą danties ant danties nesuleidžiu*, reiškiantį nelygiai, kreivai sudygusius dantis ir frazeologizmą — (šalta) danties ant danties nesuleidžiu, reiškiantį ,,labai šalta“. Tuo tarpu patarlės turi palankesnes sąlygas plisti. Jos berods yra labiau nusistovėjusios formulės, pačios savaime turinčios aiškų minties svorį, lengviau nujaučiamą reikšmę ir be konteksto, be būtinosios frazeologizmo aplinkybės, pvz., kas nedirba, tas nevalgo; verkia duona tinginio valgoma ir t. t. Šiuo metu, kai dar nėra sukauptos gausesnės faktinės medžiagos, negalima nurodyti tikslios atskirų vaizdingųjų posakių geografijos, padaryti įdomesnių ar labiau pagrįstų išvadų, tačiau kai kurias bendrąsias tendencijas užčiuopti vis dėlto įmanoma. Taigi šiame straipsnyje, remiantis turima, nors ir nepilna medžiaga (frazeologizmai nėra nuodugniai rinkti iš viso lietuvių kalbos ploto), tas bendrąsias tendencijas, o kur įmanoma — ir kai kurių konkrečių frazeologizmų vartojimo plotus ir bandoma nusakyti, nes iki šiol lietuvių kalbotyroje frazeologinių junginių geografija visiškai netyrinéta®. Straipsnyje keliamos mintys ar daromos išvados daugeliu atvejų dar gali būti tikslinamos. Tirdami frazeologizmų geografiją, pastebime, jog vieni jų užima itin didelius arealus, vartojami ne tik visose lietuvių tarmėse, bet turi ekvivalentus ir kitose kalbose, o kiti žinomi mažesnėse teritorijose — vartojami vienos kurios nors kalbos plote ar tik atskirose jos tarmėse. Bene didžiausi arealai būdingi daugeliui somatinių frazeologizmų, kurie sudaro vieną seniausių frazeologijos sluoksnių. Daug tos rūšies frazeologizmų 1 Straipsnyje iliustraciné medžiaga, vengiant nevienodumo, pateikiama nekirčiuota, nes ji rinkta ne tik iš gyvosios kalbos, bet ir įvairių nekirčiuotų rašytinių šaltinių, o bandant sukirčiuoti ne savo tarmės tekstą, galima pridaryti įvairių klaidų. 2 Atskiruose darbuose atspindimas tik vieno kito termininio frazeologizmo paplitimas, plg.: B. Rokaité, Vaivorykštės pavadinimai lietuvių kalbos tarmėse, „Lietuvos TSR MA darbai, Serija A“, 2(15), 1963, p. 275—295; Lietuvių kalbos atlasas, I, Leksika, žemėl. Nr. 58. 169 dėl atitinkamų kūno dalių atliekamų vienodų funkcijų, bendrų visiems Žmonėms psichinių procesų bei praktikos veiksnių yra identiški įvairiose tautose. Pavyzdžiui, lietuvių frazeologizmas galvą nuleisti (nukarti) ,,nusiminti“ turi atitikmenis daugelyje kitų kalbų (plg. latvių — nokart galvu; rusų — nosecums e20106y; lenkų — opusci¢ glowe; vokiečių — den Kopf hdngen lassen; anglų — hang down onės head; prancūzų — baisser la tėte; estų — pead norgu laskma. Šią mintį patvirtina ir somatinių latvių kalbos frazeologizmų su žodžiu akis lentelė, kurioje latviški frazeologizmai formos ir reikšmės požiūriu lyginami su panašiais įvairių tautų, tarp jų ir lietuvių, frazeologizmais®. Somatinių frazeologizmų bendrumai pastebėti ne tik Europos tautų kalbose, bet ir tarp Europos ir labai tolimų kalbų. Pavyzdžiui, estų kalbininkas F. Vakkas pateikia duomenų, rodančių, jog kai kurie estiški somatiniai frazeologizmai turi atitikmenų Vakarų Afrikos kalbose*. Tačiau nereti ir priešingi atvejai, t. y. vienos kalbos somatinis frazeologizmas atitikmens kitose kalbose neturi. Pavyzdžiui, minėtame latvių kalbininkių straipsnyje užsimenama, jog iki šiol komponentų sandaros ir semantikos požiūriu neaptikta kitose kalbose atitikmens latvių kalbos somatiniam frazeologizmui ce/a kūja ,,paskutinė taurelė ar bokalas, išgeriami prieš svečiams išsiskirstant, išvykstant““*, Cia galima pridurti, jog šis frazeologizmas ta pat reikšme iš latvių kalbos yra atėjęs ir į kaikurias palatvės lietuvių šnektas, pvz., Biržų, Joniškio, Skaistgirio, Žagarės, Kruopių, Šakynos apylinkes, plg.: Nu, kaimyne, nieko nebus, išgerk dar celia kaja Sk; Daugiau kaip sau nori, ale celia kaja tai reikia išgert, ir tiek Škn. Atskirais atvejais jis vartojamas net kaip vertinys, plg., Palauk, dar neik, dar turi išgert kelio koją, kitaip neišleisiu Jnš. Kokie veiksniai lemia skirtingus atskirų frazeologizmų vartojimo plotus vienoje kalboje, nėra lengva nustatyti, kartais beveik net neįmanoma. Tikriausiai čia turi įtakos įvairūs faktoriai: skirtingos socialinės bei ekonominės sąlygos, etnografinių realijų bei papročių įvairavimas, santykiai su gretimomis tautomis ir t.t. Be to, vaizdingojo posakio paplitimą iš dalies riboja tarmė ar artimų tarmių grupė (pvz., žemaičių, rytų aukštaičių ir pan.). Tačiau tarmės poveikis frazeologizmo vartojimo plotui dažniausiai pasireiškia netiesiogiai, per atskirus leksinius vienetus, su kuriais esti sudaryti frazeologizmai ir kurie paplitę vienoje ar kitoje tarmėje. Pasitaiko, jog sudarantis vieną frazeologizmo komponentą žodis vartojamas ne visame lietuvių kalbos plote, o tik keliose tarmėse. To žodžio paplitimo izoglosa neretai bent apytikriai parodo ir su juo sudarytų vaizdingųjų posakių arealus. Taigi, net ir neturėdami pilnų duomenų, apie kai kurių populiarių frazeologizmų bei jų variantų paplitimą apytikriai galime spręsti iš į tuos frazeologizmus įeinančių pagrindinių žodžių, kurių paplitimą jau žinome. Pavyzdžiui, lietuvių tarmėse yra nemaža frazeologizmų, sudarytų su žodžiais — kiškis ir zuikis. Šių dviejų sinonimų plotai pasiskirstę palyginti dėsningai. Zuikis arba jo variantas zuikys vartojama žemaičių, vakarų, vidurio aukštaičių bei kairiojo Nemuno kranto dzūkų tarmėse. 3 Zr. B. Karaitue, C. Pare, HekoTopsie napa.ijiesiu. COMaTHUECKHX (pa360JIOTH3MOB B A3blKe JIaTbInIeli Ho ux cOcejei, — BaaumMochs3H GanrtoB H npuGajiTKĖACKHX OunosB, Pura, 1970, p. 181—6. i O. Bakk, O comaruueckoit OpazeojiorHH B COBPEMEHHOM 3CTOHCKOM .THTEPATYpPHOM 36iKe (filol. m. kand. disertacijos autoreferatas), Ta;r.inH, 1964, p. 7. 5 D. Karaitne, C. Pare, min. str., p. 175—6. 170 Kiškis čia dažniausia žinomas iš literatūrinės kalbos. Rytų aukštaičių ir beveik visų dešiniojo Nemuno kranto dzūkų labiau vartojamas kiškis ar jo variantas kiškys, o zuikis čia dažniausiai užrašytas su pažyma — ,,naujesnis“. Tad tikriausiai frazeologizmo kiškį pagauti ir jo varianto zuikį pagauti (sugauti) ,,pargriūti“ plotai apytikriai turėtų sutapti su žodžių kiškis (kiškys) ir zuikis (zuikys) arealais, o tų žodžių susikirtimo zonoje bus žinomi abudu frazeologizmo variantai. Žinoma, frazeologizmo zuikį pagauti (sugauti) areale šiuo metu dėl literatūrinės kalbos įtakos, be abejonės, pasitaikys variantas ir su žodžiu kiškis. Panašiai turbūt pasiskirstytų ir kiti populiarūs su tais žodžiais sudaryti vaizdingieji posakiai bei termininiai frazeologizmai, pvz.: kiškio (zuikio) pyragas „lauktuvės“; kiškio (zuikio) kopūstai ,,kiškiakopūstis“ ; lyginamasis frazeologizmas (bailus) kaip kiškis (zuikis) ir t.t. Pastarojo frazeologizmo ir jo variantų arealuose, aišku, turėtų atsispindėti ne tiktai žodžių kiškis, zuikis morfologija, pvz., (bailus) kaip kiškys (zuikys) ir t. t., bet ir būdvardžio įvairavimas (bailus | baikštus | baugus...), nes būdvardis yra frazeologizmo būtina aplinka, padedanti išaiškinti jo reikšmę. Remiantis tokiomis pat prielaidomis, panašius apibendrinimus būtų galima daryti ir apie kitų frazeologizmų geografiją. Pavyzdžiui, lietuvių tarmėse turimas frazeologizmas, į kurį įeina žodis žarna, plg. žarna žarną ryja ,,labai alkanas“: Mama, duok valgyt — žarna žarną ryja Kair. Žodis žarna virškinimo organo reikšme vartojamas didesnėje lietuvių kalbos ploto dalyje — jį turi dzūkai, rytų ir vidurio aukštaičiai, taip pat didžioji vakarų aukštaičių dalis. Kaip rodo negausi iliustracinė medžiaga, ir minėtasis frazeologizmas yra užrašytas kaiptikiš to ploto (pvz., An, Bgs, Bsg, Btg, Cb, Dgiš, Drsk, Glv, Jnš, Jnšk, Kair, Ker, Kps, Krs, Kš, Kvr, KzR, Lnkv, MI, Mrk, Plv, Pn, Pun, Rd, Rdm, Sd, Švnč, Ukm, Vp). Be to, iš atskirų vietu užfiksuota ir retesnių to frazeologizmo variantų, pvz.: žarna žarną ėda Ut: Zarna žarną valgo RS; žarna žarną loja Grv; Zarna žarną veja Užp. Pasitaiko dar ir jo sinonimų, pvz., žarna į žarną lenda Plk. Pastarasis sutinkamas ir grožinėj literatūroj — kupiškėno J. Baltušio kūriniuose, plg. O kad man žarna žarnon lenda, be piety dar as®... Kad šis posakis nėra naujadaras, rodo tai, jog jį yra užfiksavęs iš buvusios Rytų Prūsijos (Ragainės apylinkių) jau A. Šleicheris". Ta pačia reikšme, pvz., Gervėčiuose vartojamas frazeologizmas žarnos maršą ūžia (=groja), plg. Itai kaip alkanas, tada ir klega (=šneka): ot noriu valgyt — žarnos maršą ūžia. Jis turi tikslius atitikmenis lenkų (kiszki grają marsza®) ir baltarusių (Kiki mapwa 2paoys”) kalbose. Galimas daiktas, į Gervėčių tarmę jis yra atėjęs iš katros tų dviejų slavų kalbų. Žemaičiai ir pažemaitės aukštaičių šnektelės vietoj žarnos vartoja žodį grobas. Žodžio grobas plote yra užrašytas frazeologizmo žarna žarną ryja variantas — grobas grobą ryna, plg. Trečia diena ėsti neduoda, grobas grobą ryna Krš*“; Erž, Kim, Ms, Mžk, Rdn, Rt, Skd, Škn, Vn, Zr. Iš vienos vietos dar užrašyta ir — grobas grobq gainioja, plg. Esti noriu — grobas grobą gainioja Sg. ¢ J. Baltušis, Parduotos vasaros, II, Vilnius, 1969, p. 33. * A. Schleicher, Litauisches Lesebuch und Glossar, Praga, 1856, p. 113. 8 St. Skorupka, Stownik frazeologiczny jezyka polskiego, I, Warszawa, 1967, p. 423. * O. Slukoyck, Besrnapyckis npbika3ki, npsiMayki, dpaseanariamst, Minck, 1962, p. 478. 10 Po kabliataskio pateiktos gyvenamųjų vietų vardų santrumpos rodo, kur dar tas frazeologizmas yra vartojamas. 171 Neperseniausiai variant « s grobas grobą ryja greta žarna žarną ryja buvo vartoamas (vyresniosios kartos atstovai jį pavartoja ir dabar) palatvės vidurio aukštaičių paribyje esančiame Spirakių kaime, kur pats tas virškinimo organas dabar vadinamas žarna. Šį reiškinį galima būtų dvejaip aiškinti: arba šis kaimas anksčiau įėjo į žodžio grobas teritoriją, arba viso frazeologizmo arealas dėl įvairių priežasčių yra platesnis už atskiro, į ji įeinančio, žodžio arealą. Daugiausia rašytiniuose šaltiniuose (S. Daukanto, M. Valančiaus raštuose, taip pat J. Basanavičiaus pasakų rinkiniuose) ta pačia reikšme yra užfiksuotas ir frazeologizmo žarna į žarną lenda variantas grobas į grobą lenda, pvz., Grobas į grobq lenda, taip noriu valgyti M. Valanč; Bičiuli, valgyti didei noriu — grobas į grobą lenda“. Čia galima dar pridurti, jog su šiais žodžiais iš nedaugelio vietų užrašytų kitokių frazeologizmų variantai taip pat yra ribojami sinonimų žarna ir grobas arealų, o vienas kitas teturimas ir tik su vienu katruo sinonimu, pvz., pasakymas (eina) kaip grobą piites ,,nieko nepešęs, nusiminęs, nepatenkintas“, platėliau vartojamo varianto, sudaryto sužodžiu žarna, visai neturi. Taigi jo arealas negali kiek labiau nukrypti nuo žodžio grobas vartojimo ploto, t. y. turi ribotis žemaičių tarmėmis. Mintį, kad atskirų žodžių geografija lemia ir frazeologizmų arealus, dar iš dalies paremia žodžių epušė, apušė, drebulė, drebuolė ir su jais sudarytų frazeologizmų geografijos pavyzdys. Pavyzdžiui, reikšme ,,bijoti“ lietuvių kalbos plote vartojamas frazeologizmas dreba (virpa) kaip epušė (apušė, apušis, drebulė) arba dreba (virpa) kaip epušės (apušės, apušies, drebulės, drebuolės) lapas. Dar vienas to frazeologizmo variantas pasitaiko tose šnektose, kurios vietoj žodžio /apas vartoja sinonimą lakštas, pvz., Vilkenyčia (= vilkė) svirpt peršoko, ė aš kap apušės lakštas drebu Grv. Atskirais atvejais, paprastai labiau slavų kalbų paveiktose šnektose, skiriasi ir to frazeologizmo morfologinė sandara: vietoj daiktavardžio kilmininko slavų kalbų pavyzdžiu jau turimas būdvardis, pvz., Vaikai dreba kaip lapai apušiniai Dbg. | Iš čia pateiktų lyginamųjų frazeologizmų plačiausiai vartojamas yra variantas dreba (virpa) kaip apušės lapas. Išskyrus labiau pietinę vakarų aukštaičių dalį ir kai kurias rytų dzūkų šnekteles, jo vartojimo atvejų užfiksuota maždaug visame lietuvių kalbos plote (pvz.: Bdr, Dbč, Drsk, Grz, Eiš, Jnš, Kri, Klm, Knv, Krs, Krš,. Lkm, Lkv, Lnkv, Lp, Mrk, Ob, Plm, Pp, Rgv, Rud, Sk, Škn, Užv, Vg, Žg). Reikia pasakyti, jog šis frazeologizmas pažįstamas ne tik lietuvių literatūrinėje kalboje ir tarmėse — jis turi atitikmenų kitose kalbose ir yra tarptautinio pobūdžio, plg.: latvių — tric (dreb) ka apšu (apses rt.) lapa'®; rusų — KaK ocuno8biūė aucm Opoxcum (mpsacemea'®); lenkų — trząsi sie jak lisé (jak listek) osiki; vokiečių — zittern wie Espenlaub'®; anglų — quake (quiver, shake, trembling) like an aspen leafs. 1 Lietuviškos pasakos yvairios, surinko J. Basanavičius, II, Kaunas, 1928, p. 13. 12 K, Miilenbacha Latviešu valodas vardnica, I, Riga, 1923—1925, p. 118; D. Caubulina, N. Ozolina, A. Plėsuma, Latviešu—krievu frazeologiska vardnica, Riga, 1965, p. 56. 3 Opaseojiornueckuli CJI0Bapb PyCCKOTo si3bika, MOA pejakuneli A. MH. Mojio TKOBa, MocKBa, 1967, p. 226—227. : 14 St, Skorupka, Slownik frazeologiczny jezyka polskiego, II, Warszawa, 1968, p. 396. 15 D, §lapoberskis, Vokiečių— lietuvių kalbų žodynas, Vilnius, 1972, p. 311; Hemeukopycckuii (pa3zeosornueckuit c108apb, moj peaakuueit Maanre— Kaannmen6ax u K. Arpukona, Mocksa, 1975, p. 160. 16 A, B. Kyuun, Aurjo-pycckuil ¢paseosornueckrii ciaopapb, Mocksa, 1956, p. 628. Kodėl tas frazeologizmas vartojamas įvairiose kalbose, nustatyti nelengva. Bet vargu ar šiuo atveju galima kalbėti apie skolinimosi ar kalbų sąveikos rezultatą, kadangi jis sieja ir geografiškai gana tolimus kraštus. Gal teisingesnė būtų prielaida, kad daugelyje kalbų toks pat frazeologizmas galėjo susiformuoti savarankiškai, t. y., kad čia iš dalies susiduriama su tais pat dalykais, kurie lemia ir somatinių frazeologizmų geografijos ypatumus. . Aptartojo frazeologizmo plote atskirose lietuvių kalbos šnektose kiti frazeologizmai su žodžiu apušė ar jo variantais aiškesnių izoglosių neturi, pvz.: dreba kaip apušė Grz, Kp, Lp, Mrc, Pkp, Pnd, Skp, Sint, Vs, Vvr; dreba kap apušis Alz, Srv. Kai kuriose rytų aukštaičių ir rytų dzūkų šnektelėse, vienur kitur netgi Zemaičiuose užrašyti posakiai su variantu epušė, pvz.: dreba kaip epušė Als, Eig, Km, Kvr, Rk, Trš; dreba kaip epušės lapas An, Ds, Kvr, MI, Trgn, Tršk, Užv. Tose šnektose, kur turimas medžio pavadinimo sinonimas drebulė, su juo būna sudaryti ir įvairūs kalbamojo frazeologizmo variantai, pvz.: dreba kaip drebulė Brt, Dt, Jrb, Kb, KzR, Pc, Rdm, VI, Vikj, Vikv; dreba kaip drebulės lapas Šk, Vdk, || dreba kaip drebulė Dkš, Erž. Ignalinos rajone sinonimo drebuolė plotelyje užrašyta variantas dreba kaip drebuolės lapas Vdš. Beje, tiek tose apylinkėse, tiek visame lietuvių kalbos plote lygiagrečiai vartojamas frazeologizmas ir be medžio pavadinimo, plg. (dreba) kaip lapas (Dglš). Dar galima pasakyti, jog didesnėje Lietuvos dalyje, ypač kai į frazeologizmą įeina žodis apušė (ar epušė), daugiausia, atrodo, vartojamas jo pilnesnysis variantas, t. y. turintis daiktavardį lapas: dreba kaip apušės (rečiau epušės) lapas. Su sinonimu drebulė sudaryti frazeologizmo variantai dažniausiai būna be žodžio lapas, — dreba kaip drebulė. Šio glaustesnio varianto atitikmenų kitose kalbose iki šiol neaptikta. Tad galima manyti, jog jis yra naujesnis, atsiradęs lietuvių kalboje ilgesniojo varianto trumpinimo būdu. Kaip jau buvo minėta, atskirų šių žodžių ir su jais sudarytų frazeologizmų arealai beveik sutampa, išskyrus vieną kitą nukrypimą, kurie dažniausiai atspindi didesnj sinonimo apušės senumą kurioje nors šnektoje. Štai keletas atvejų, kai atskirose šnektose žinomi abu to medžio pavadinimai, o frazeologizmas sudarytas tik su vienu iš jų, pvz., greta medžio pavadinimo apušė vartojamas ir pavadinimas drebulė, bet frazeologizme tik apusé Grz, Jnš, Klm, Lkm, Plm, Sk, Skn; apušė || apušis || drebulė || drebulis, bet frazeologizme tik apusé Dbg; epušė || drebulė, bet frazeologizmas tik su epušė Als. Priešingas atvejis, t. y. pavadinimas epušė || drebulė, o frazeologizme turima drebulė, kol kas užfiksuotas tik vieną kartą — Urkuvėnuose. Kadangi frazeologizmo geografija paprastai negali labai nukrypti nuo vieną jo komponentą sudarančio savarankiško žodžio geografijos, tai, jei susiskaldęs tokio žodžio arealas (kartais net susidedantis iš atskirų viena su kita nesusisiekiančių dalių), nevientisas bus ir tą žodį turinčio frazeologizmo arealas. Sakysime, lyginamasis frazeologizmas storas kaip ušėtkas „„ęlabai storas“ užrašytas pačiose pietinėse dzūkų šnektelėse apie Dubičius. Jo atitikmuo su to paties žodžio variantu ušėčkas turimas kai kuriose palatvės aukštaičių šnektose (Grz, Jnš, Kri, Sk, Zml), kur, kaipir anose dzūkų šnektelėse, taip vadinamas tam tikras kubiliukas. Ušėčko | ušėtko arealą į dalis suskaldo įsiterpę to pat objekto kitokių pavadinimų (cebras | ceberas | ceberkas) plotai, kuriuose ir kalbamasis frazeologizmas vargu ar žinomas. Kitas atvejis, kai į frazeologizmą įeinantys Žodžiai yra vartojami visame ar kone visame lietuvių kalbos plote, o veiksmažodinę funkciją atliekantis pats frazeologiz- mas, sudarytas pagal modelį D + V, (Vs, Vs...)!", teturimas tik kai kuriose tarmėse. Pavyzdžiui, daiktavardį žaibas (arba jo variantą žiebas) ir veiksmažodžius mesti, pilti, pliekti turi daugumas lietuvių tarmiy'®. Tuo tarpu frazeologizmo žaibus mesti (pilti, pliekti) ,,„žaibuoti“ plotas ribojasi žemaičiais, šiauriniais vakarų aukštaičiais,. šiaurine vidurio ir rytų aukštaičių dalimi (plg., pvz.: žaibus mesti Antz, Brs, Brž, Grz, Jnš, Jnšk, Kair, Kri, Krs, Krš, Lg, Lnkv, Mšk, Ms, Pbr, Pkr, PS, Pvn, Rdn, Sk, Skd, Sint, Skn, SI, Sts, Šv, Užv, Vvr, Žg, Žml; žaibus pilti Pnm, Rk; žaibai pliekia Škn, žaibus pliekti Jnš, Mšk, Sk, Šl; žeibus pilti Pvn). Pietiniai vakarų aukštaičiai, pietinė vidurio aukštaičių dalis, dzūkai bei dalis rytiečių, kiek galima spręsti iš turimos medžiagos, atrodo, vietoje šio frazeologizmo vartoja veiksmažodį žaibuoti. Su leksiniu variantu žiebas to frazeologizmo variantas vartojamas kai kuriose žemaičių šnektose, pvz.: žiebus mesti Kv, Lkv, Prk, S11, žiebus pliekti Pj. Frazeologizmo žaibus (žiebus) mesti(pliekti...) variantų užfiksuota ir rašytiniuose šaltiniuose, pvz.: žaibus mesti B, M, N, Žem; žaibus pliekti Sin; Ziebus mesti JnE, Mit I 72; žėbus (=žiebus) mesti BzF 202, Mit I 72. Taigi šis frazeologizmas nėra naujas. Jo senumą rodytų ir latvių turimas tikslus atitikmuo, sudarytas su tos pat šaknies žodžiais, kaip ir lietuvių kalboje, plg.: zibenus meta allaZ bieZak „smarkiai žaibavo“; pėrkuons rūcis un zibens metis*“". Kitas tos pat rūšies ir pagal tokį pat modelį sudaryto frazeologizmo pavyzdys, kur variantų arealai iš esmės pareina tik nuo antrojo komponento veiksmažodžio, yra posakiai nusakyti vėmimui (paprastai girto ar pagiriojančio), plg.: Gėrei gėrei, kas iš to, kad gėrei, kad reikia ožius bielyti Vb; Gėrė, gėrė, kol pradėjo ožius draskyt Msn; Tai drėskiau ožius, į tvorą įsikabinęs Btg; Vakar gėrė, dabar ožius gainioja Dbg; Gersi, kol pradėsi ožius ganyt Bgs; Lupsi ožius kaip didelis, tik neik nuo stalo Vlkv; Pradėsi ožius nerti, negerk tiek daug Sl; Tol sėdėjo prie stalo, kol ėmė ožį pjaut Mžk; Skn; Prisigéré, o dabar ožius plėšia Ut; Ožius rauna, ir gana, atsikėlęs Glv. Pagal turimus duomenis įvairių variantų arealai yra maždaug taip išsidėstę. Ožius bielyti daugiausia 1zfiksuotas į šiaurę nuo linijos Obeliai — Dusetos — Antalieptė — Daugailiai — Užpaliai — Debeikiai — Troškūnai — Karsakiškis — Šeduva — Pakruojis — Joniškis (plg.: An, Ant, Br, Dgl, Ds, Jnš, Jnšk, Km, Kp.. Krs, Lnkv, Ob, Pbr, Pkr, Ps, Rk, Sd, Užp, Vb). Variantas oZius lupti (kartais šalia kitų) yra užrašytas iš atskirų vietų įpiečiau varianto ožius bielyti arealo rytų aukštaičių ir rytų bei vakarų dzūkų bei vadinamo priedzūkio ir pietinių vakarų aukštai-- čių šnektose, pvz.: Alk, An, Ant, Brt, Dbč, Dbg, Dglš, Dkšt, Ds, Dv, Grv, Jz, Klt, KzR, Lb, Lp, Lzd, Pls, Pun, Rod, RS, Sik, Srj, Šičn, Švn, Švnč, Trgn, Vdš, Vdšk, Vikv, VšR, Vv, Zr, Žl; ožius pjauti daugiausia užrašytas į vakarus nuo ožius bielyti arealo, pvz.: Erž, Grz, Jnš, Krp, Mžk, Sk, Škn, Trk, Vkš, Žg. Ožius plėšti užfiksuotas daugiausia rytinėje lietuvių kalbos ploto dalyje, kai kur šalia varianto ožius lupti, pvz.: Bgs, Čb, Dbg, Dv, Grv, Ign, Ker, Kvr, MI, Mlt, Msn, Rud, Šlčn, Ut, Vp, ZI. Atskirais atvejais jis užrašytas ir iš pietinių vakarų aukštaičių šnektų šalia varianto oZius lupti Vv. Kiti variantai, taip pat dažniau pasitaikantys rytinėje lietuvių kalbos ploto dalyje, irgi daug kur vartojami lygia greta su kitais variantais, pvz,: 17 D — daiktavardis, V,, Vs, V; — skirtingi veiksmažodžiai. 18 Žodžio žaibas berods neturi tik kai kurios rytinės lietuvių kalbos šnektos, pvz., apie Dau-. gėliškį, Vidiškes ir kt. vietoj jo, atrodo, vartojama bliskavica(?). 1* K, Miilenbacha Latviešu valodas vardnica, IV, Riga, 1929—1932, p. 716. 174 ožius draskyti Čb, Ker, Msn; ožius gainioti Dbg; ožius rauti Glv. Atskirais atvejais tokių retesnių variantų pasitaiko taip pat vakarų aukštaičių bei žemaičių šnektose, pvz.: ožius drėksti Ar, Bgt, Btg, Rs; ožius nerti Šl. Prie retesnių priskirtinas ožiui skūrą nulupti, pvz.: Gėrei vakar ir ne vieną ožiui skūrą nulupai Gdr. Tolimesnis variantas su skirtingu antruoju ir modifikuotu pirmuoju frazeologizmo komponentu (turbūt laikytinas net aptartojo frazeologizmo sinonimu) ožkenas pirkti užrašytas iš atskirų žemaičių dounininkų šnektų, pvz.: Tik kelis stiklelius išgėrė ir jau beperkąs už kertės ožkenas; Bene ir tu jau eisi į užtrobį ožkenėles pirkti Brs; Tai ką, jau ožkenas perki Sd. Dar galima pridurti, kad latvių kalboje irgi turimas pagal tą patį modelį ir su tuo pačiu pirmuoju komponentu sudarytas frazeologizmas su įvairiais variantais, pvz.: azi (ūžus) dirat (kaut, plėst) ,,0zi (ozius) lupti (mušti, plėšti)“; ažu adas spilėt „ožių odas mauti, temti“; aūžus durt ,,ozius durti“; ar azu adam braukt ,,su ožių odom važiuoti“*??, Baigiant apie šį frazeologizmą, pasakytina, kad lietuvių tarmėse yra ir įvairių jo sinonimų, vartojamų vėmimui nusakyti, pvz.: ačiū sakyti; atgalios augti; atgal versti; auksą (auksinus) skaityti; auksinas dvi kapeikos; dūšia pyksta (papyko, susisuko); dūšią susuko; į plutą mesti; telioką vežti; veršį kriokinti ir kt. Tačiau jų daryba ir geografija šiame straipsnyje nenagrinėjama. Kartais tos rūšies frazeologizmų kai kurie variantai sudaro palyginti aiškius arealus. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos tarmėse yra gausiai varijuojantis pirmuoju komponentu frazeologizmas, sudarytas pagal modelį D, (D,, D,, D,...)+D, nusakyti snigimui didelėmis drėgnomis snaigėmis, pvz., bobos | diedų | šunies | ubago | vilko | kąsniai. Plg.: Sniegta bobų kąsniais Grk; Diedų kąsniais sninga, baisu ir išeit Ker; Nu ir drimba šunies kąsniais Lk; Kaip dribo ubago kąsniais, taip ir drimba Lk; Kad pradėjo vilko kąsniais drepinti (= drabstyti), ir akys užlipo Ki; J. Iš visų čia suminėtųjų variantų ryškiausią izoglosą berods turi posakis ubago kąsniai. Pagal dabar turimą medžiagą, jo vartojimo arealas yra į šiaurę ir vakarus nuo linijos Biržai — Pabiržė — Pasvalys — Joniškėlis — Šeduva — Kelmė, o nuo Kelmės tolimesnė pietinė jo riba nebėra aiški. Taigi jis vartojamas daugiausia šiaurinėse žemaičių ir aukštaičių šnektose (pvz.: Brž, Grz, Grž, Jnš, Jnšk, Klk, Klm, Kri, Krp, Krš, Lnkv, Ms, Mšk, Mžk, Pbr, Plt, Ps, Rdn, Rd, Sk, Sd. Škn, TI, Trš, Užv, Vvr, Žg, Žml). Retesnio varianto — bobos (bobų) kąsniai — arealas, rodos, prasideda maždaug apie Eržvilką, Girkalnį, Raseinius ir pietų kryptimi nusitęsia už Nemuno (pvz.: Erž, Grk, Gs, Kb, KzR, Rs, Sil, Sk, Švn, VI, VIkj, Vikv). Iš atskirų vietų tas variantas užrašytas rytų aukštaičiuose (pvz.: Bgs, Ėr, Pn), bet tikslaus jo vartojimo ploto tuo tarpu negalima nustatyti. Iš vieno kito užrašymo atrodo, kad šalia bobos (bobų) kąsniai kai kuriose šnektose pramaišiui vartojama ir variantas ubago kąsniai (pvz.: Kps, Plv). Kokie arealai retesnių tos reikšmės variantų, — diedų kąsniai, šunies kąsniai, vilko kąsniai, taip pat tik vieną kartą teužfiksuoto frazeologizmo duonos kąsniai (plg.: Tai sninga duonos kąsniais Grz), — kol sistematingiau nerinkti mūsų frazeologizmai, pasakyti nieko negalima. 20 K. Miilenbacha Latviešų valodas vardnica, I, p. 246; D. Caubulina, N. Ozolina, A. Plėsuma, Latviešu—krievu frazeologiskū vardnica, p. 74. 175 Lietuvių kalbos tarmėse tokiam snigimui nusakyti turima ir kitokių pasakymų. Pvz., iš klaipėdiškių savaitraštyje ,,Tiesos Prietelius“ išspausdinto sakinio Pradėjo sniegas bobos kąsniais kristi, tai bus bene gandro kepiai, kaip mūsų tėvai sakyt liubéjo** galima spėti, kad to krašto šnektose seniau galėjo būti vartojamas frazeologizmas gandro kepiai, tačiau daugiau duomenų, kuriais remiantis galima būtų tiksliau apibrėžti jo reikšmę ir bent šį tą pasakyti apie užimamą arealą, neturime. Atskirai imamas žodis kepis ,,paplokščia bandelė“, rodos, teturimas tik žemaičių**. Pirmasis frazeologizmo komponentas — paukščio pavadinimas gandras — taip pat seniau bene plačiausiai buvo vartojamas žemaičių tarmėse**. Kiek aiškesnis yra tos pat reikšmės lyginamojo frazeologizmo — sninga (sniegti) kaip vištom arealas. Iš turimų duomenų atrodo, kad plačiau jis vartojamas vakarinių dzūkų šnektose, tačiau pasitaiko užrašymų ir iš rytų dzūkų bei iš kitur (plg.: Al, Alv, Dbč, Dg, Dv, Eiš, Grv, Kls, Knv, Mrc, Mrk, Nėč, Pls, Pun, Rod, VIk, Vrn). Kai kur dar užrašyta ir vienas kitas jo variantas, pvz.: Krinta kaip viščiukai (kaip viščiukų galvos) Aln, Blnk; Sniegti tai sniegti kaip gaidžiais Rud. Ypač įvairių tos pačios reikšmės lyginamųjų frazeologizmų užrašyta rytų aukštaičių, iš dalies ir rytų dzūkų šnektose, pvz.: Nu ir drebia už lango kaip dribsniais Kp: Pagada, sergėk dieve, kaip katinais drebia Vdšk; Dl. Sninga kaip kačiukais D1; Drobliuoja, sninga kaip kačiokais Kp; Tai sninga, kaip lapais Cb; Kš, Ut, Zr; Lauke kaip lapsiais verčia Ut; Kad sniega, tai sniega, kaip lopiniais Lkm; Kaip nosinėm sninga Aln; Sninga kaip pirštinėm Bgs; Sninga kaip skarom Žl; Drebia kaip skepetom Aln; An, Blnk, Dbg, Ktk, Kur, Lkm, Mit, Sdk, Skdt, Sv, Tršk, Užp; Lauke kaip skriduliais sniega Km; Visą dieną vertė sniegą kaip plostais — ir kailinaičiai, ir nešulaitis šlapias Grv. Tačiau visų tų posakių arealų nustatymui dar trūksta medžiagos. Be tokių frazeologizmų, kurių abu komponentus sudaro žodžiai, turimi visų ar bent jau daugelio mūsų tarmių, būna ir tokių, kurių vieną katrą komponentą sudaro žodis, atskirai paimtas, pažįstamas tik labai ribotame areale, bet užtat su juo sudaryto frazeologizmo arealas kur kas didesnis. Pavyzdžiui, aitas ,,vaikštikas, padauža, nenuorama“ tėra žinomas tik Kupiškio apylinkėse?*. Tuo tarpu frazeologizmas aitais eiti (išeiti, nueiti); aity keliais nueiti; aitom eiti ,,niekais virsti, išvirsti, niekais nueiti“ vartojamas gerokai didesniame plote, plg.: Aitais ėjo, aitais ir išėjo Lnkv; Dirbau, dirbau, ir tas darbas aitais nuėjo Rm; Alz; Nieks jo neprižiūrėjo ir nuėjo žmogus aitų keliais Brž; Pbr, Ps; Aitom eina tas jos vaikas Ėr. Jis pasitaiko ir iš tų vietų kilusių rašytojų ar kultūros veikėjų raštuose, pvz.: Aitais išėjo turtai ir pinigai P. Aviž. Remiantis tik šia medžiaga, sunku tiksliai nustatyti, kas lėmė tokį viso frazeologizmo ir atskirai imamo žodžio aitas geografijos nesutapimą. Vargu ar teisinga # „Tiesos prietelius“. Verlag und Druck von G. Trauszies in Prokuls, 1881, Nr. 13, p. 3. 22 Pig, LKZ V 582-583. ** Beje, frazeologizmo gandro kepiai giminaičiai gal yra ir tokie posakiai, kaip Balandis kėpi kepa Rt; Gegužė kepį kepa KrvP(Tv); Gegužė tur savo kėpį atkepti, t.y. turi snigti šlapdribiais 5; Dar gegužė iškeps savo kėpį,t.y. šals JI 588,tačiau jų reikšmė yra kiek kitokia. Jie daugiausia vartojami pavasarį pasitaikančiam nepastoviam orui apibūdinti. (Dar plg. kitą žodžio kėpis perkeltinę reikšmę — kas padrébta, ,,pakepta“, „išmatos“, žr. LKŽ V 582—3). 4 LKŽ I 44. 176 tą nesutapimą aiškinti vien tiktai siauro vietinio frazeologizmo dideliu išpopuliarėjimu. Gali būti ir taip, kad žodis gifas seniau buvo pažįstamas plačiau, o šiandien jo arealas yra žymiai sumažėjęs*?*, Beje, kartais vieną frazeologizmo komponentą sudarantis žodis, turimais duomenimis, atskirai paimtas iš viso gali būti nevartojamas, t. y. neturėti savo arealo. Sakysime, beveik ta pačia reikšme (,,dykinéti, niekais virsti“) kaip ir aitais eiti Zemaičių dounininkų šnektose vartojamas frazeologizmas paiparibais (palparybais, papauribais, pauparibais eiti (išeiti, nueiti), pvz.: Juk anie visi paiparibais daba eita Ms; Tėvas dirbo, rūpinosi, vaikai palparybais eit Grg; Vos ponas atsitrauksi, darbininkai eit palparybais, t. y. vienas in vieną šalį, kitas in kitą J; Pln: Jie gėrė uliavojo — visas jo gyvenimas palparybais išėjo Sd; Eit pauparibais kiauras dienas, nu kas iš tokio gal būti! Sint. Įdomu, kad Lietuvių kalbos žodyne su to frazeologizmo variantu yra užfiksuotas sakinys iš poeto ir kultūros veikėjo Silvestro Gimžausko raštų, pvz.: Petrasnuvejo papauribais,t. y. nuvejo keliais nedorybės, nuvejo ne tuomi keliu, kur reikėjo eiti**. S. Gimžauskas kilęs iš Rytų Lietuvos Linkmenų apylinkių. Kokiu būdu jo raštuose atsirado žemaičiams būdingo frazeologizmo variantas, ne visiškai aišku. Tačiau žinoma, kad jis buvo gerai susipažinęs su savo meto ir ankstesniųjų rašytojų bei kalbininkų darbais. Gal ir šį frazeologizmą jis bus pasiskolinęs iš žemaičių autorių. Kad S. Gimžausko raštų kalba tarmės atžvilgiu yra nevienalytė, yra pastebėję ir kiti lietuvių kalbos tyrinėtojai?". Visų tų variantų pirmasis komponentas (paiparibais, palparybais, papauribais, pauparibais) yra tas pats žodis, tik vis kiek pakitęs dėl fonetinių priežasčių. Kaip atskiras savarankiškas žodis, atrodo, jis nėra užfiksuotas jokioje tarmėje ar šnektoje. Panašaus tipo yra ir frazeologinis junginys, sudarytas iš suprieveiksmėjusios dgs. įnagininko formos (su) skardūliais ir judėjimą reiškiančio veiksmažodžio kokios nors formos, pvz., bėgti, išbėgo, isdumti, eiti, eik, išlėkė ir pan., kuri yra frazeologizmo būtinoji aplinka. Tuo frazeologiniu junginiu nusakomas atliekamo veiksmo intensyvumas, greitumas, pvz.: Bėk su skardūliais, kitaip neužspėsi Žvr; Visi vaikai su skardūliais išdūmė pro duris Vv; Kai sykį rėžiau, tai su skardiiliais nulėkė VI; Šuo su skardiliais išbėgo iš kiemo Ilg; Nm. Pasitaiko ir šio junginio variantų. Jis gali būti išplėstas lyginamąja dalelyte (Eina greit, kaip su skardūliais V1); daiktavardinis komponentas gali turėti variantinę formą (Nutilk, jei nori, o ne — išeisi su skardūneliais Jrb. Kad paimsiu lazdą, tai su skardūneliais išeisi iš virtuvės Jrb); arba gali būti praleista, bet nujaučiama veiksmažodžio forma — būtinoji frazeologizmo aplinkybė (Pareina tėvas girtas, tai visi vaikai su skardūliais iš namų Lkš). Kaip matyti iš pavyzdžių, tas frazeologinis junginys užrašytas iš veliuoniškių, zanavykų ir pačios šiaurinės kapsų dalies, retkarčiais pasitaiko dar gretimose šiaurinių vakarų aukštaičių šnektose. Jis užfiksuotas ir rašytiniuose šaltiniuose, pvz.; Juškos žodyne: Skardūliais ėjom, t. y. šokome smagiai, linksmai; J. Jablonskio raštuose: Su skardūliais darbas eina; P. Cvirkos kūryboje: Kaip šutri voverėlė išsliuogia Simukas iš medžio, pirma nusilaužia liekną rykštelę ir su skardūliais 25 Žodžio aitas geografija domėtasi jau ir seniau, plg.:K. Būga, Rinktiniai raštai, ITI, Vilnius, 1961, p. 487. * LKZ IX 351. ?7 V, Vanagas, A. Vidugiris, Silvestras Gimžauskas, — Ignalinos kraštas, Vilnius, 1966, p. 218, 221. 12, Užs. Nr. 1026 177 (Antk, Brn, Kik, RdN, Grd, Tvr, Ždv); švento Petro karvytė || dievo karvyté (Brkl, Klvr). Tokiam pirmojo komponento pakitimui galėjo turėti įtakos vienažodžiai boružės pavadinimai, kaip petrelis, petrukas, petronėlė. . Kiti taip pat reti tos pačios reikšmės ir panašios konstrukcijos su bendriniais daiktavardžiais sudaryti termininiai frazeologizmai užrašyti tik iš atskirų vietų, pvz.: dievo bobyté Vit, || dievo karvytė Kpr, Skrd; dievo bobutė || dievo karvytė Vb; dievo motina Plkn; dievo motinėlė Eič. Neretai šalia dievo karvytės, rečiau jos variantų, yra vartojama įvairių tos pat reikšmės „,hibridinių“ termininių frazeologizmų. Jie padaryti prie vienažodžių, dažniausiai asmenvardinės kilmės pavadinimų, pridedant (greičiausiai pagal jau aptarto termininio frazeologizmo pavyzdį) daiktavardžio dievas kilmininko formą. Tokios darybos pavadinimai daugiausia paplitę vidurio ir rytų aukštaičių tarmėse, t. y. nuo jau minėtos vakarinės (Žagarė — Šiauliai — Radviliškis — Dotnuva — Kėdainiai — Vilkija) dievo karvytės ir jos variantų arealo linijos į rytus. Plg.: dievo barbutė Er; dievo katrytė Rm, Vrš (|| dievo karvyté); dievo petrelis Pasl; dievo petriukas Ob (|| dievo karvytė). Be šių, Žeimelio, Biržų, Linkuvos, Joniškėlio, Pasvalio, Vabalninko, Pakruojo, Šeduvos apylinkėse ypač dėsningą arealą turi dievo marytė pvz.: Dkn, Er, Gst, Jrgn, Ljn, Nj, Rgn, Rgv, SmlIB, Srk, Stgv, Stpr, Skt, || dievo karvytės Bčn, Der, Dknn, Gtč, Jnšk, Jrgn, Kngš, Kri, Kršš, Lpč, NmjP, Nrn, Nrš, Obl, RdN, Pbr, Pkr, Ps, Sd, Škns, Šičn, Sin, Užš, Vb, Žml. Toks dažnas dviejų vienos reikšmės termininių frazeologizmų viename geografiniame plote buvimas galbūt aiškintinas plačiau vartojamo frazeologizmo dievo karvytė veržlia ekspansija į senesnių vieno žodžio pavadinimų plotą. Tokių vieno žodžio pavadinimų tame plote užrašyta ir dabar, pvz., marytė, rečiau marusyté, marusia, o jų senumą dar paliudija ir kitų kalbų analogiški boružės pavadinimai, plg. latvių marite**, vokiečių Marienkūferchen, Marienkėifer*", bulgarų mapuuka®®. Antra vertus, galima ir tokia prielaida, kad čia yra suplakti pavadinimai dviejų skirtingų — Coccinella septempunctata (dievo marytė) ir trombidium holosericium (dievo karvyté) — gyvių, kurie tame plote anksčiau greičiausiai buvo skiriami ir turėjo savus atskirus pavadinimus, o ilgainiui ir gyviai, ir jų pavadinimai gal buvo sutapatinti. Pietinėje Lietuvos dalyje pasitaiko neplačiai vartojamų termininių frazeologizmų, kur vienas katras komponentų greičiausiai yra atsiradęs tik dėl rimo ir ritmo, pvz.: babuška — rabuška Alv, Dsm, Kb, Ndz, Pvč, Ski, Tit; rabuska — barabuska (sn. || dievo karvyté) Jz; babuska — rapuška Dsm; boruška — poruska Sk; marska — pomparška Pls. Kartais tokio termininio frazeologizmo antruoju komponentu yra asmenvardiniai vediniai, pvz.: babuška — mariuSka Gnn, babiiska — mariska (|| dievo karvyté) Mrc, Seln; babuska — maruška (|| dievo karvyté) Lpln, arba priešingai — asmenvardinis vedinys yra pirmasis termininio frazeologizmo dėmuo, pvz.: mariicka — babūčka(|| dievo karvytė) Mrc, Smn; maruška — babuška Avi: petronėlė — poruškėlė (|| dievo karvyté) Skrd; petriukas — broliukas (|| dievo karvytė) Ds. Yra ir tokių tos rūšies termininių frazeologizmų, kur abu komponentai ašmenvardiniai vediniai, pvz., apie Joniškėlį, Panevėžį, Ramygalą kai kur šalia dievo kar46 A, Bojate, V. Subatnieks, Lietuviešu — latviešu vardnica, p. 98. 17 J. Elisonas, Zoologijos sistematikos terminų žodynėlis, Kaunas, 1928, p. 19; D. Slapoberskis, Vokiečių-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius, 1963, p. 602. 18 M. A. Jleounposa, min. veik., p. 111. 184 vytės Vartojama marytė — katrytė Ėr, Jrgn, Nj, Pn, Rgv, Rm, Sml, Spr, Srk, Trs, || dievo katrytė Aukš, Brz, Gražš, Jnšk, Kvr, Pbr, Pšš, Srv, Ši, Tršk. Pasitaiko ir retesnių variantų: katrytė — marytė || dievo karvytė Kngš, Lnč, Pg; katriušytė > mariušytė (||dievo karvytė) Vb; katriité — mariūtė (t. katriūta — mariūta) || dievo karvytė Nrn; mariušytė — katriušytė Vb; marytė — karusytė Vb; marusytė — karusytė (|| dievo karvytė) Pc; marusia — petrusia (|| dievo karvytė) Pg; maruška — petruska*® Slvk, || dievo karvytė Psd, Jkt; petruška — maruška (|| dievo karvytė) Kngš. Kaip matome iš pateiktųjų pavyzdžių, dėl rimo ir ritmo sumetimų atsiradusių termininių frazeologizmų vienas komponentas palyginti dažnai yra toje tarmėje vartojamas vienažodis boružės pavadinimas, o antrasis greičiausiai yra pridėtas dėl liaudyje gyvavusio papročio*?. Lietuvių tarmėse boružei vadinti turima dar ir įvairių kitokių frazeologizmų, vartojamų gana neplačiai, pvz.: švento Petro vabalėlis Svb; švento Petro vabaliukas Aks, Jdr, Šv, Tv, Tvsk; šventas petras Brn, Klt, Ml, Tvr, Varn, Vsn; bei jo variantai, pvz.: šventas petrelis Krkl, Pšt, Ptk; šventas petrukas Kv, Vn. Iš atskirų vietų užrašyta dar, pvz.: dievo vabalėlis Vndk; lekiančioji blakė Skd; mažoji barborelė Vndk. Tačiau termininiai frazeologizmai, kuriais vadinamas visoje Lietuvoje pažįstamas koks nors gyvis, ne visada pasižymi tokiu įvairumu, kaip nagrinėtųjų boružės. pavadinimų atveju. Pavyzdžiui, balų paukščio — perkūno oZelio® (Capella gallinago) pavadinimų sinonimika iš viso negausi, o termininių frazeologizmų taip pat nedaug. Iš jų plačiau vartojami morfologiniai perkūno oželio variantai — perkūno ožys, perkūno ožiukas ir kt. turbūt susidarę asociacijos pamatu, nuo patiriamo įspūdžio, kurį sukelia ėriuko bliovimą primenantis balsas. Perkūno oželio bei jo morfologinių variantų paplitimo arealas užima didesniąją lietuvių kalbos ploto dalį. Atsiskiria tiktai rytiniai ir pietrytiniai jo pakraščiai, kur labiau vartojami vieno žodžio pavadinimai. Apytiksli to termininio frazeologizmo vartojimo riba rytinėje ir pietinėje dalyje siekia maždaug Obelius, Dusetas, Uteną, Ignaliną, Dubingius, Musninkus, Kaišiadoris, Prienus, Alyty, Simną, Veisiejus®. Perkūno oželio plote kartais šalia to termininio frazeologizmo lygiagrečiai vartojami ir vieno Žodžio pavadinimai ožys, oželis, ožiukas (pvz.: Brz, Grl, Jnšk, Mrk, Ps, Smn, VIk). Žemaičiai dūnininkai tarp Varnių, Kelmės, Tauragės, Vainuto perkūno oželį vartoja šalia vienažodės sudurtinės formos perkūnožis (pvz.: Drb, Grd, Kim, Lkv, Paši, Skdv, Strg, SII, Šlpg, Tn, Varn, Vdk, Vn, Žv). ** Plg.: (maruška — petruska „,taškuotais antsparniais, o dievo karvytė — mažas ryškiai raudonas vabalėlis, negalįs skraidyti“). ** Pvz., Piemenukai ganydami bandą iš nuobodulio, padėję ant delnelio vabalėlį, sakydavo: „Boruškėle — poruškėle, skrisk į dangų, paklausk dievą, ar jau pietūs, ar dar ne Sk; Petriuk — broliuk, jei bus lietaus — skrisk, jei nebus — neskrisk! Ds. Maryte =, katryte, parodyk teisybę, jeigu lietus, tai sėdėk, o jei giedra, tai nulėk! Juošk. Marška — pomparška, kap bus šilta tai paleisiu, kai bus šalta, tai pakarsiu Pls. Dar galima pridurti, jog Bulgarijoje taip pat gyvuoja panašus paprotys, tiktai ten tikima, kad boružė, nulėkusi nuo mergaitės delno, rodo kėlią kur yra jos sužadėtinis (plg. Kaauxxe — Mmaaunke, nokaxu smu noma (M. A. JleonngjoBa, min. veik., p. 111). ** Pažyminio funkcijas einantis komponentas perkūnas gal sietinas su senojo tikėjimo dievo vardu, todėl su juo sudarytų termininių frazeologizmų vartojimo pradžia gali siekti tolimą praeitį. *2 Už nurodytos rytinės bei pietinės perkūno oželio ir jo variantų ribos tas termininis frazeologizmas taip pat pasitaiko, tačiau ten būdingesni yra vieno žodžio pavadinimai: skolinys bekosas, arba rečiau meketys, tekutis bei jų variantai. 185 Morfologinis variantas perkūno ožys (hibr. perūno ožys Prvn, Sug) ištisinio arealo neturi. Jis užrašytas iš įvairių vietų, dažniausiai šalia pagrindinio varianto perkūno oželis (pvz.: Adm, And, Dknn, Gml, Iš, Jc, Jknn, Jnšk, Jrgn, Krč, KzK, Ljn, Lkš, Lpr, Lzd, Mrs, Mžč, Nj, Pd, Pj, Pkr, Prv, RdN, Rgv, Rk, Pašl, Pkl, Pn, Pp, Sug, KetS, Skrd, Ssk, Strg, Svn, Sauk, Sn, Tr$k, Vdln, Zg, Zml). Tas pats pasakytina apie variantą perkūno oZiukas, tik reikia pridurti, kad jis beveik visiškai nesutinkamas šiaurvakarinėje žemaičių dounininkų tarmės dalyje (plg.: Auk, Alvt, AžB, AZ, Brd, Brt, Ck, Ds, Erž, Gml, Grd, Jdp, Kb, Kč, Kkl, Kim, Kpr, Kps, Kri, KzR, Lbn, Ldv, Ldvn, Min, Mnšk, Mrč, Mrg, Mšk, Mtl, Mzr, Nj, Nmk, Nrn, Nv, Ob, Onš, Pbr, Pbs, Pd, Pg, Pjv, Pkp, Pkrž, Plm, Pp, Prn, Prvj, Sim, Smn, Srj, Stpr, Škns, Si, Šln, Smn, Tn, Tr, Trš, UZ, Užv, Varn, Vb, Vg, Vn, Vrk, Vs, Zp, Zl, Zml, Žv). Pietinése lietuvių kalbos 3nektose pasitaiko variantas perkūno oZukas (pvz.: Dg, GI¢, Gnn, Mrs, Smn, Srj). Palyginti retai šalia perkūno oZelio (kartais ir šalia jo variantų) pasitaiko uZrasytų variantų su pakitusiu arba visai kitokiu pirmuoju komponentu, pvz., perkūnijos ožys (Šlpg, Varn); perkūnijos ožiukas (Strg); dangaus oželis (Brč, Klv); deguto oželis (Trs); dievo o0Zys® (Kdn, MI), dievo oželis (Ant, Dgl, Dkšt, Ilgn, Antr, Kd, Šlpg, Št); dievo ožiukas (Ds, Ig, Klvr, Kps, Mlt, Mnkn, Prvn); velnio ožys (plg.: Velnio ožiai kai ožiukai šauk gerklę paleidę: rodos ka tę avių pilna to[je] pelkė[je) Jrb), velnio oželis (Alz, JnšM), velnio ožiukas Aln. Be to, iš atskirų vietų užrašyta ir kitų retų tos reikšmės termininių frazeologizmų, pvz.: dievo avinėlis (Prv, Sug); perkūno baronas (Kpč). Apžvelgus frazeologizmų geografijos kai kuriuos bruožus, galima konstatuoti, kad frazeologizmų arealams turi įtakos šie faktoriai: a) atskirų žodžių, įeinančių į frazeologizmą, geografija; b) į frazeologizmą įeinančio žodžio atskirų reikšmių geografija; c) į frazeologizmą įeinančių žodžių morfologinių elementų geografija; d) asmenvardis, esantis vietinės reikšmės frazeologizmuose; e) atskirais atvejais gamtinės sąlygos, lemiančios kurios nors Lietuvos dalies gyventojų buities savitumus arba floros bei faunos skirtingumus; f) etnografiniai įvairių Lietuvos TSR sričių savitumai, nuo kurių pareina frazeologizmų, susijusių su buitimi, įvairiomis tradicijomis, papročiais ir tikėjimais, areag) kitų kalbų poveikįs. A. JIMTICKEHE HAMWBOJIEE XAPAKTEPHBIE 4EPTbI T'EOrPA®HH GPA3EOJIOTHYECKHX COYETAHHMH Pesome B cratbe mccaeayiorcs NpHuKHHbI, ofycioBauBaiomue reorpaduio ¢pa3eosorHyecKux couetannii. C aTOH LejibiO MOAPOGHO aHaJiK3HpyeTCA reorpadus onpejeseHHoro unciaa gpaseoJIOTHUECKHX COYETaHHil, OTHOCAUIMXCA K pa3JIHuUKHbIM THnaM. K rnepBoMy THIly OTHOCSTCS coyeDievo ožys | oželis | oZiukas, taip pat ir boružės pavadinimai — dievo karvyté | karvelé | karviké | karvuté bene yra susiformavę vėliau, negu perkūno ožys | oželis | oZiukas, nes ju sandaroje esantis vienaskaitinés formos pirmasis dėmuo dievas, kaip daugelio dievybių apibendrintas pavadinimas turbūt vėlesnių laikų padaras. 186 TaHH3A, ‘BCE KOMMOHEHTH KOTODbIX OGpa3YyIOT CJIOBA, VIIOTpeOJISIOLIHEeCS TIOuTK Ha Bee TeppHTOPHH pacnpocrpaHeHHSA JIHTOBCKOTO A3blKa, Hanp., Ožius bielyti (piauti, lupti, drėksti, plėšti) „One BaTb“; KO BTOPOMY — CO4eTaHHSA, OAH KOMIOHEHT KOTODpbIX OGpa3yeT CJIOBO, YIIOTpeOJIAIOLIeEeCcA TOJIbKO Ha GoJbiueil HH MeHbiueil yacTH TEppHTOpHH JIKHTOBCKOTO A3blKa, HANp., kiškį pagauti, zuikį pagauti (sugauti) „ynacTb“; K TperbeMy — cOueTaHHA, OHH KOMMOHEHT KOTOpkIX obpa3yeT CJIOBO, BHe JAHHOrO (pa3e0jiorH3MA He YTNOTDpeOJISIOUIĮEeCA HH B OJJHOM JIHTOBCKOM TIrOBOpe, manp., paiparibiais (palparibiais) eiti „nearahunuaTb, TIOpTATbeS“. ITH OCHOBHBIE THIIEI, B CBOIO Ouepesb, AeasATcs Ha 6ojiee MeJIKHE CTpyKTYpHbIe H CceMaHTHUeCKHe rpynnsl. Ha ocHoBe npoBegeHHOTro aHaJM3a yCTaHAB/JHBAeTCs, UTO reorpadus OpaseojioruuecKHx COUETAHHH 3aBHCHT HE TOJILKO OT S3BIKOBBIX, HO H OT BHeA3HLIKOBHIX (PakTOpoB: |) reorpaduu OT/IEJIbHbIX CJIOB, BXOJSIIMX B COCTaB Opa3eojiornueckKoro CoueTaHHsi; 2) reorpaduu OTAEJIbHBIX 3HAYEHHH CJIOB, BXOJSIAX B COCTAB (Dpa3eojiorHtuecKoro COYeTaHus; 3) reorpa@uu MOp(OJIOTHYUECKHX 3JIEMeHTOB CJIOB, BXOAAIIAX B COCTAB Opa3eojiornueckoro coyetanus; 4) oT nomina propria, COCTaBASIOMHAX OHH KOMIIOHEHT COYETaHHMIT MECTHOTO MPOHCXOMK EHS; 5) BJIHAHUSA APYTHX A3bIKOB; 6) B HeKOTOPHIX CIyYasX — OT MPHPOAHBIX VCJIOBHĖ, OGYCJIOB/IHBAIOIIHX CBOe06pa3He OuiTa J0Aei, a TaKiKe pa3siuuns OJOpsi H (ayHsl; 7) CBOOOPa3us Pa3HUHBIX STHOrpaduueckux paioHos JIHTBH, KOTopble OGYCJIOBJIKBAIOT Apeabi Opa3e0ji0orHuecKHX cOueTaHHH, CBA3AHHBIX C GBITOM, BEpOBaHHsimi, obbiuasiMu H obpsijlaMi Hapoaa.