LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
IR
JU
TYRINEJIMAI
Aloyzas
VIDUGIRIS
DEL
PIETRYCIY
LIETUVOS
ANKSTYVUJU
SLAVEJIMO
TARPSNIU
Daba
bi y
sunku
kalbé i
apie
Pic yéiy
Lie u a,
jos
e noling is ine
aida
i
pade y
be
senyjy
aukS ai isky
Sio
k aS o
ic o a dziy.
Tagiau
e am
u bi
ezinoma,
kad
sie
ie o a dZiai,
skambesiu
i
da yba
nickuo
nesiski ian ys
nuo
ki y
Lie u os
ie y
pa adinimy,
an am
gy enimui
sug iZo
1939-1943
m.
au o i e ingiausio
Lie u os
a dyno
a ky ojo
p o .
An ano
Salio
upes-
éiu.
Iki
ol
ie
ie o a dZiai
bu o
sma kiai
isk aipy i,
susla in i,
.y.
apklo i
s o u
s e imyjy
apnasy
sluoksniu.
Su
p o .
A.
Saliu
1969
me ais,
jo
ieSnagés
Lie u oje
me u,
eko
nemaza
kalbe is
apie
e noling is ing
Pie y¢iy
Lie u os
padé j.
Jis
gana
daug
pasa-
kojo
apie
Vilniaus
apylinkése
su ik us
lie u iSkai
kalbé i
mokéjusius
senukus,
budingesnes
jy
kalbos
a mybes.
Ge ai
jsiminé
jo
ZodzZiai,
jog
ka o
me ais
Lie u ai
p iklausiusioje
e i o ijoje,
nusi esusioje
iki
Vidziy,
S y iy,
ASmenés
i
K é o,
bemaz
nebu o
apylinkiy
be
lie u iskai
mokanéiy
Zmoniy
*.
Sug azinus
senas
ie o a dziy
o mas,
Sis
k aS as,
be
abejo,
da
i éiau
su okiamas
kaip
isos
Lic u os
dalis,
m sy
kul i inio
kon eks o
sa as is.
Vien
jau
is
o
isplaukia
neblés an i
A.
Salio
da by
eik&mé,
jo
pa ies,
kaip
mokslininko
i
asmenybés,
didybe.
Daba
Pie yéiy
Lie u a
y a
gana
ma ga
ick
kalbiniu,
ick
i
au iniu
po-
Ziu iu,
nuéjusi
ilga
kalby,
ka ais
i
gy en ojy
kai os
kelia.
Cia
no ima
plagiau
panag ine i
sios
Lie u os
dalies
ansk y esniyjy
sla éjimo
a psniy
p ieZas is
i
pacia
sla éjimo
eiga.
Visuo inio
Pie yéiy
Lie u os
sla éjimo
(polonizacijos)
p adZia
pap as ai
da uojama
XIX
a.
idu iu,
ypaé
o
amZiaus
an aja
puse
(daugiausia
emia-
masi
H.
Tu skos
y imy
duomenimis!).
Tagiau
oks
apibend inimas
eisingas
ik
i§
dalies,
kai
kalbama
apie
kaimo
Zmoniy
isuo inés
polonizacijos
p adzia.
Tuo
me u
aud ingas
polonizacijos
p o e Zis
eigkesi
im
Zidiniais:
Vilniaus,
Kauno
i
Smal y
( iksliau
—
Daugpilio).
Da
anks esnj
sla éjimo
p ocesa
galima
adin i
inkubaciniu.
Lie u iy
a is ok a y
a o a
bend iné
lenky
kalba,
laikui
bégan
a mies a
gausiy
li-
uanizmy
i
ie os
gudy
(bal a usiy)
kalbos
elemen y
(
pap as ai
adinama
%
*
Poka io
ekspedicijy
me u
Ga
(p z.,
ne oli
Naujosios
Vilnios,
Ky iskiy
k.,
S mske
a
Bal a usijoje
—
Mackoniy
k.
p ie
Kamojy,
Mikailiskése,
pakeliui
j
S y i s
—
i
ki u )
eko
su ik i
bu usiy
o
me o
seni iny,
ik y
asmenybiy,
isken usiy
Sibi o
lage ius
i
A mijos
k ajo os
e o g.
Vieni
jy
Ne u iskai
mokéje
iS
mazens
(i8moke
18
sa o
e y
a
seneliy),
ki i
p amoke
éliau
uzZda biaudami
a
ki okiu
budu.
75
lie u iskaja
lenky
kalba
—
”polszczyzna
li ewska”,
a ba
kul iniu,
pe i e iniu
lenky
kalbos
dialek u),
Gia
paleng a
pli o
e ikaliu
bidu
—
nuo
auk&diausio-
jo
luomo
(a is ok a ijos)
pe
idu inijj
(smulkiaja
bajo ija
i
mies iecius)
iki
zemojo
luomo
(lie u iy
baudziauninky
a
lais yjy
als ieciy)
kele a
amZiy.
S a biausios
lie u iy
kalbos
nykimo
p ieZas ys
bu o
nuo
Lenkijos
d asinés
hie a chijos
p iklausoma
Lie u os
ka aliky
baZnydia
i
po
1569
m.
Liublino
unijos
p asidéjes
Lie u os
als ybingumo
silpnéjimas.
Galu inai
als ybingu-
mas
sunaikin as
pe
Lie u os-Lenkijos
als ybés
padalijimus
(1772,
1793
i
1795
m.).
Dauguma
lie u iy
a is ok a y,
iki
giol
palaikiusiy
Lie u os
su e e-
ni e a
i
isuome
pab ézusiy
sa o
ski inguma
nuo
lenky,
bend o
pa ojaus
aki aizdoje
is
labiau
solida iza osi
su
lenky
bajo ija.
I$
1791
m.
kons i uci-
jos
bu o
isb auk as
i
Lie u os
a das.
I akos
u éjo
da
i
ai,
kad
Lie u os
als ybé
nebu o
okia
homogeni-
né
kaip
XIII
amZiuje,
ka aliaus
Mindaugo
aldymo
me ais.
Véliau
Lie u a
nu ijso
nuo
Bal ijos
iki
Juodosios
jii os.
Be
o,
aikids
e ninés
ibos
a p
lie u-
iy
i
y iniy
sla y,
daba iniy
bal a usiy
p o é iy,
niekada
nebu o:
ge okai_
anks¢iau
apsik iks ije
y y
sla ai,
k ik3 ydami
d ikalbius
gy en ojus,
pleis-_
ais
sk e bési
i
j
e nines
lie u iy
Zemes.
Kai
1323
m.
Gediminas
is
o icialios
—
o
me o
sos ines
Vilniaus
asé
laiskus
{
Vaka y
Eu opa,
Vilniuje
jau
eiké
ne
ik
ka aliky
bazny¢ia,
be
i
s a ia ikiy
ce k é.
[Saugus
als ybei
i
jsigalé-
Jus
ka alikybei,
Vilnius
apo
ienu
didziausiy
mies y
ne
ik
Lie u oje,
be
i
isoje
Ry y
Eu opoje”.
Jis
—
ne
ien
e ninés
Lie u os,
be
i
aka iniy
y-
y
sla y
zemiy,
iéjusiy
j
DidzZiaja
Lie u os
Kunigaiks ys e,
—
sos iné,
ienas_
s a biausiy
a p au iniy
Vaka y
i
Ry y
Eu opos
k yzZkelés
cen y.
Nuo
kon e o macijos
me y
Vilniuje
isikii es
uni e si e as
i
daug
i ai iy_
ienuolijy,
laikui
bégan ,
émé
aldy i
nemaza
aplinkiniy
zemiy.
Daug
nelai-
miy
a nesé
XVII
a.
i
XVIII
a.
p adZios
S edy
i
usy
in azijos,
sukélusios
badg
i
ma g.
J
is us éjusias
Pie yéiy
Lie u os
zemes
i8
y y
a sikéelé
nemaza
gy en ojy
sla y,
ku ie
kai
ku
ge okai pakei é
kalby
a ojimo
san ykius.
IS
a si ik inai
j
ankas
pa ekusios
XVIII
a.
p adzios
(1702—1729
m.)
La é iskiy
pa apijos
k iks o
knygos®,
ma y i,
kad
daugelis
pa a dziy
da
bu-
o
lie u iskos,
odanéios
i
lie u i3kai
snekéjusius
Zmones,
p z.:
Ba o ay is
(1716
m.,
Dekaniskiy
k.),
Bielunas
(1705,
Dekaniskés),
Bi oynis
(1704,
Juo-_
zapiné),
Bu kunas
(1723,
La é idkés),
Czeszninkas
(1716, La oé iskés),
Dac-
kunas
(1713,
Ki imai),
Dedela
(1703,
Ky iskés),
De inis
(1704,
Slabada),
Dudela
(1717,
Dekaniskés),
Du kus
(1713,
Bildziai),
Gayday is
(1716,
Ki i-
mai),
Gaydis
(1704,
Skais e iai),
Gaw is
(1721,
Pun uzai),
Kuialis
(1719,
Mickiinai),
Pa ilenas
(1713),
Szwogzlis
(1712,
Bildziai)
i
daug
ki y.
G e a
nemaza
jau
apsla in y
(su
sla iska
p iesaga,
be
lie u iskos
gal inés)
y i8ky
_
pa a dZiy,
p z.:
Bilksz ow
(1723,
Dekaniskés),
Buywid
(1718,
Bildziai),
De -—
win
(1704,
Slabada),
De winowicz
(1705,
Skais e iai),
G azul
(1721,
Dubiai),
Mikulaniec
(1721,
Slabada),
Szwagdlewicz
(1704,
Dekaniskés)
i
k .
Lie u is-
kai
kalbejusius
gy en ojus
nepaneigiamai
odo
gausios
dzikiskos
me gaiciy
pa a dés,
p z.:
Awksz adwa icia
(1713,
Dekaniskés),
Bajo uyczia
(1716,
De-
kaniskés),
De winiuczia
(1709,
Skais e iai),
Di woniuszknyczia
(1716,
La é is-
76
=
n
i
a
kés),
Ga(i)daluczia
(1716,
Bildziai),
Gaylucia
(1714,
Skais e iai),
Jie emnuy-
ezie
(1716,
Dubniskés),
Ka aniucia
(1702,
Skais e iai),
Kiekeziucia
(1705,
Bildziai),
Melnikuycia
(1718,
La é iskés),
Mikulayczia
(1716,
Ki imai),
Szal-
anosa( )cia
(1713,
La o iskés),
Waskaicie
(1713,
La é iskés),
Zmi un ku-
cia
(1703,
Rusiai)
i
nemaza
ki y.
G e a
y a
i
susla in y
pa a dziy,
p z.,
Biwoyniowa
(1709,
Ki imai),
Buywidowna
(1717,
Dekaniskés),
Dedelowna
(1703,
Ky iskés),
De iniowna
//
De iniuwna
(1704,
Skais e iai;
1705,
Sla-
bada;
1718,
Bildziai),
Dagiliowna
(1703,
Dekaniskés),
Mikulanka
(1714,
Sla-
bada),
Milucanka
(1703,
Ky iskés),
Smilginicha
(1724,
Mickinai),
Szakulanka
(1712,
Mickiinai)
i
k .
Tuo
me u
gy en ojy
dalis,
ma y ,
da
labai
silpnai
sla iskai
emokéjo.
Tai
odo
me gaiciy
pa a dés,
suda y os
su
d iguba
—
lie u iska
i
sla iska
p iesa-
ga,
p z.,
Dudicianka(<Dad+
yé+
anka;
1716,
Dekaniskés),
Ma kuniczuwna
(<Mo kin
+
yé
+
uwna;
1702,
Skais e iai)
i
u bu
B azaiciowna
(<
B az
+
aié
+
owna;
1716,
La o iskés),
G igaiciowna
(<G ig
+
aié
+
owna;
1713;
Kani kai),
nes
miné oje
me iky
knygoje
né a
nei
pa a dés
B azai is,
nei
G igai is.
Ta iau
d ikalbiy
gy en ojy
ik iausiai
spa ¢iai
daugéjo,
nes
pi -
majame
i
an ajame
XVIII
a.
dedim me yje
lie u isky
pa a dziy
ge okai
daugiau
negu
eciajame
desim me yje.
Daugéjo
pa a dziy
i
su
sla iskomis
p iesagomis
-e ié,
-o ié.
D ikalbys é
pli o,
ma y ,
is
labiau.
Dél
ma o
i
a -
sikeleliy,
galimas
daik as,
ki o
e niné
gy en ojy
sudé is.
Vis
del o,
iki
XVIII
a.
galo,
o
ki u
i
éliau,
e noling is iné
padé is
nebu o
ig
esmés
paki usi.
Vilniuje
i
a imesnése
bei
olimesnése
jo
apylinkése
lie u iskai
mokan-
is
Zmogus
da
iki
XIX
a.
an osios
pusés
laiky as
jp as u
dalyku.
Todeél
Vilniaus
apsk i ies,
yskupijos,
o
i8
dalies,
i
isos
gube nijos
lie u iskumas
bu o
sa aime
sup an amas.
Tai
ge ai
ma y i
i§
o
me o
K.
BoguSo,
K.
Kon -
imo,
D.
Poskos,
P.
Kepeno,
M.
Balinsko,
T.
Lipinskio,
J.
Ja oSe igiaus,
T.
Na bu o
i
ki y
au o iy
ag y.
Taéiau
ka u
eikS as
susi upinimas
lie u iy
kalbos
padé imi,
jos
be eisigskumu
i
naikinimu.
Jau
po
pi mojo
Lie u os
i
Lenkijos
als ybés
padalijimo
sekusi
eakcija
—
1773
m.
8 ie imo
e o ma
—
i8kélé
uzda inj
konsoliduo i
i
sulie i
i
iena
lie u iy
bei
lenky
au as*.
Tuo
ikslu
sma kiai
isples as
pa apiniy
mokykly
inklas”
.
Jas
p iziii é i
i
mokymo
p og amas
koo dinuo i
u éjo
supasaulie-
in as
Vilniaus
uni e si e as
(akademija),
ku iame
des y a
jau
ne
lo yniskai,
o
lenkiskai.
Ne ukus
1787
m.
dek e u
lenky
kalba
j es a
i
Vilnaus
yskupijos
bazny¢ias®.
Tai
bu o
skaudZiausias smugis
lie u iy
kalbai,
nes
ji
pagalin a
is
pasku inés
ieSos
o icialaus
a ojimo
ie os.
Daugelyje
Ry y
Lie u os
ie y
Sis
smigis
lie u iy
kalbai
bu o
lem ingas.
Kaip
s aigus
s a uso
ki imas
a siliepé
lie u iy
kalbos
a ojimui,
odo 1827
m.
umpa
apylinkés
kalbinés
padé ies
cha ak e is ika,
pa eik a
La oé iskiy
klebono:
”pa apijos
gy en ojy
gim oji
kalba
y a
lie u iy,
be
daba
jau
kal-
bama
usiskai
( .y.
gudiskai
—
A.
V.);
ankséiau,
p ie’
40
me y,
isi
kalbéjo
lie u iskai”’.
Taigi
nuo
1787
m.
—
lie u iy
kalbos
pagalinimo
is
baznyéios,
Jos
sa o isko
uZd audimo
—
iki
1827
m.
bu o
p aeje
lygiai
40
me y,
o
ie-
Sai
lie u iskai,
ma y ,
jau
bu o
engiama
kalbé i.
Ge iausiu
a eju
lie u iy
77
kalba
isliko
ik
Seimose,
be
i
ai
—
ne
isu
i
ne ienodg
laika.
Gy en ojaj.
p adéje
kalbé i
sla y
kalbomis,
i
pa ys
spa éiai
sla éjo.
Tagiau
iki
XIX
a.
an osios
pusés,
i
kai
ku da
éliau,
pli o
ne
p o e.
guojamoji
lenky kalba
(no s
ja
s engési
moké i
isi),
o
gudy,
a ba
pap as ojj,
kalba,
iS
adicijos
iesiogiai
papli usi
ho izon aliy
(la e aliniy)
kon ak y
bu-
du
i
a likusi
pe einamosios,
a pinés,
i
am
ik a
egioninés
kalbos
aidme.
nj.
Ypaé
jos
aidmuo
i
a ojimas
iSaugo
ca inés
Rusijos
impe ijos
aldyme
me ais,
nes,
lie u iy
als ieciy
su ok a
kaip
p es izinés
lenky
(pony)
kalbos
p as esnis
a ian as,
ji
bu o
daug a imesné
socialiniu
poZi i iu.
Gudy
kalbos
po eikj
ska ino
is
p adziy
pe
d a us
i
bagny¢ia
k yp ingai
a oma
lenkini-
mo,
o
paskui
i
usinimo
poli ika
( usai
ja
laiké
usy
kalbos
a me).
Tiesiog
lenkiskai
ismok i
ien
i8
a si ik iniy
kon ak y
su
d a iskiais
i
d asininkais,
ne u in
iesioginiy
ysiy
su
lenky
e nosu,
nebu o
galima.
Kaip
La o iskiy
apylinkéje,
panasi
padé is
uo
me u
bu o
i
ki ose
pa a-
Pijoee,
esan¢iose
j
y us
nuo
Vilniaus,
ku
pe s a a
u éjo
sla y
(‘ usy-lenky’,
* usiny’,
.y.
gudy)
kalba,
PY2.,
Rudaminés,
Rikainiy,
Kends,
Simsko,
Taba
iskiy,
Médininky,
As a o®
i
k .
XIX
a.
pi mojoje
puséje
lie u iy
kalba
da
ebe y a o
ik
nuo
La o iskiy
i
ki a
puse,
p z.,
Bui ydziy
pa apijoje
—
” i-
si
Bui ydziy
pa apijos
jeomny
gy en ojai
a pusa yje
kalba
jp as ine
lie u ig
kalba”®.
Bis yéios
—
” isi
i
isoje
pa apijoje
kalba
lie u iskai,
ik
e ai
ka-
da
lenkiskai
a ba
usiskai”!°
;
Va nionid—
”kalbama
pakai omis
usy,
lenky
i
co
kalbomis;
e e,
kalba
iki
Gia
esiasi
nuo
Kaiino
i
Ku 8o
gu-
be nijy”!
*;
Mikailiskiy
—
26
kaimai
kalba
lie u iskai”!*,
neminin
isai
da
lie u iskos
Ge éciu
apylinkés.
Ki oje
o
kiek
pi miau
p adéjusio
sla é i
"koe
ido iaus”
puséje
lie u iskos
el
ebebu o
Pa udaminio,
Rudninky,
Tu géli
u,
Saléininkéliy,
Saléininky
i
ki os
apylinkés!*
Gana
aikliai
i
glaus ai
XIX
a.
pi mosios
pusés
Vilniaus
apsk i ies
kalby
pade j
apibudino
ge i
o
k as o
Zino ai,
is o ikai
M.
Balinskis
i
T.
Lipinskis:
»Vilniaus
apsk i is
gy enama
pa iy
lie u iy.
Taéiau
lie u iy
kalba
i8 isai y-
auja
ik
is
Siau és
pusés,
a ba
deSiniajame
Ne iés
k an e;
p ie
pa ies
Vilniaus
i
pie y
pusés
ji
uZleido
ie a
lenky
kalbai;
oliau
lie u iski
kaimai
maiSosi
su
kaimais,
ku iuose
a ojama
lenky- usy
(gudy
—
A.
V.)
kalba.
Vis
dél e
a p
Sios
apsk i ies
kaimo
zmoniy
lie u iy
kalba
nus e ia
abi
pas a asias”!*,
Kad
ankséiau
sla é i
p adéje
pakeliy
Vilnius-Médininkai-Agmena
i
Vilnius-
Simskas-Salos-Smu gdinys
gy en ojai
asimilia osi
ne olygiai,
1860
m.
pa
i ino
agy ojas
V.
Si okomlé,
kelia es
i8
Vilniaus
j
ASmena:
”
Pakeliui
ie
omis
su ik i
zmonés
kalba
lie u iskai,
a iau
a p
jaunosios
ka os
zmoniy
lie u iy
kalba
jau
pami s ama
i
hohe
ie a
usiny-lenky
kalbai”!>.
c
amZiuje
pap as oji,
a ba
ie iné,
gudy,
kalba
kaip
an oji
spa ciai
pli o
i
o-
liau
j
aka us
nuo
Vilniaus:
Vilniaus-T aky
pakelémis,
Ne ies
paupiu
—
apie
Riése,
Sude e,
Rykan us,
Duks as
i
k .
Be
o,
gudigkai
ne e ai
kalbéjo
ne
smulkieji
bajo ai.
ig
Daugelis
au o iy,
su
b ikéneliu
agydami
sla y
kalbas,
—
”lenky- usy”,
* usiny-lenky”
i
k .,
—
no éjo
pab éZ i
ne
ick
y
kalby
a imuma,
kiek
ne-
a ski iama
jy
a ojima:
senaja
lie u iy
ka a
kei é
jaunoji,
ku iai
gene iskai
a imos
kalbos
apo
nea ski iamos
i
bi inos.
Vy aujan¢ia
bui ies
kalba
apo
78
pap as oji,
a ba
gudy,
o
d a o,
slék os,
baznyéios
i
apsk i ai
kul i os
kalba
—
lenky.
Nuo
XVIII
a.
galo
iki
XIX
a.
an osios
puses
i
éliau
daugiausia
papli o
pap as oji
kalba:
ienu
kaip
pag indiné,
ki u
kaip
pagalbiné,
an oji
bend a imo
p iemoné.
Taciau
uo
me u
yko
da
ne
au iné,
o
daugiausia
kalbiné
gy en ojy
asimiliacija.
No s
gy en ojai
jau
mokejo
i
kalbéjo
ki omis
kalbomis,
be
pap as ai
da
bu o
adinami
a
adinosi
lie u iais!®.
Taigi
pi masis
sla éjimo
a psnis
(XVIII
a.
pabaiga
—
XIX
a.
idu ys)
daugiausia
pakei é
y ine
Vilniaus
apsk i ies
dalj:
a imiausias
pie y ines
Vilniaus
apylinkes
(ijungian
i
Vilniaus-T aky
keliq)
i
Vilniaus-Agmenés
bei
Vilniaus-
S imsko,
a ba
adinamojo
J iodojo
kelio
(”Cio ny
ach ”),
pakeles
i
k .
Lie u iy
kalbos
nykima
daugiausia
lemé
ien
lenky
kalba
p adéjusi
a o i
bazZnyéia
( ado aujama.
is
Lenkijos)
i
lenki8kos
pa apinés
mokyklos,
d audusios
aikams
lie u iskai
kalbé i
ne
ik
mokykloje
(me elingy
kabinéji-
mas
i
k .),
be
i
Seimose.
An asis
isuo inio
sla éjimo
a psnis
—(XIX
a.
an oji
pusé
—
XX
a.
p adzia)
bu o
iesioginé
eakcija
j
p ie a ing
usi ikacija:
po
1863—1864
m.
sukilimo
lie u iy
spauda
lo ynigkais
agmenimis
uzd aus a,
mokyklose
moko-
ma
ien
ik
usi8kai,
pe sekiojami
gy en ojai,
baznyios
e iamos
ce k emis.
Bu en
uo
me u
a p
usi ika o iy
ca o
aldininky
i
poloniza o iy
d a inin-
ky
bei
p olenkiskos
o ien acijos
d asininky
jsiliepsnoja
ko a
dél
j akos
lie u-
iy
als ieciams.
No s
laiko
poZiu iu
Sis
a psnis
—
nepe aukiama
pi mojo
sla izacijos
e apo
asa,
aciau
kokybiskai
ai
—
naujas
laiko a pis:
isuo i-
née
lie u iy
polonizacija
apémé
ne
ik
kalba,
be
i
au ine
sa imone.
Len-
ky
kalba,
anksdiau
jsigaléjusi
ik
aukS esniuosiuose
isuomenés
sluoksniuose,
uo
me u
pasieké
i
zemaji
sluoksnj.
Pe i e inis
lenky
kalbos
a ian as,
a ba
iesiog
lie u iskoji
lenky
kalba
(”polszczizna
li ewska”),
p adéjo
plis i
a p
lie u iy_ als ieciy
j
aka us
i
Siau e
nuo
Vilniaus
—
Nemenéinés,
Pabé zés,
Pab ades,
SuZioni ,
Ka io,
Maisiagalos,
Joniskio,
Dubingig,
In u kés,
Gied-
aigiy,
Biju iskio,
Si in {,
Ke na és
i
ki ose
apylinkése.
Polonizacijos
i g iné
pasiek a
XIX
a.
de in ajame
desim me yje
—
XX
a.
p adzZioje,
suak y éjus
lie u iy
au iniam
sajudziui.
Po
”Au& os”
pasi o-
dymo,
nuo
1884—1885
m.,
sulenkéjusiy
d a ininky
i
d asininky
spaudziama
d asiné
Vilniaus
diecezija
pe éjo
j
a i a
puolima
p ie’
lie u iy
kul i os
ei-
kéjus,
knygneSius,
lie u iskos
o ien acijos
d asininkus
i
apsk i ai
lie u iy
kalba,
siekdama
ja
disk edi uo i!7.
Vilkdami
adminis acine
ca inés
aldzios
p iespauda
i
d asinj
lenky
jun-
ga,
Zmones
ken é
d igubai.
Lenky
poli iniai
ideologai,
naudodamiesi
ne ibo a
sa o
i aka,
a kakliai
émé
skelb i,
kad
bu usioje
Lie u os-Lenkijos
als ybéje
é a
ik
iena
lenky
au a,
iena
lenky
kalba
i
iena
lenky
ikyba
”
polska
wia a”).
Visos
ki os
kalbos
esanéios
ik
lenky
kalbos
a més.
Nuo
ada
len-
kais
im a
adin i
isus
ka alikus,
neZi i in
kokia
kalba
jie
bekalbé y.
Didieji
mies ai,
daugelis
-didesniy
mies eliy,
alséiy
i
pa apijy
cen y,
ankus
d a y
inklas
i o
didZiausiais
polonizacijos
Zidiniais.
Zmonéms
bu o
neleng a
p iim i
Sia
aukés esniyjy
luomy
isda ys e.
Dauge-
lis,
jei
ne
dauguma,
bu o
da
s ip iai
i8
p aei ies
eikiami
lie u iskos
kul os,
i ai iy
”an iponisky”
adicijy,
dazniausiai
da
pa ys
mokan ys,
sup an an-
79

ys
a
p isimenan ys
lie u iskai
kalbéjusius
sa o
é us,
senclius
a
p osenelius,
linko
adin is
neu aliai
—
ie iniais,
GionykSdiais
( u eisiais)
i
pan.
[ ai iy—
aldziy
p ie a au i
i
daba
jie
negali
a ski i
sa o
au ybées
nuo
ikybos
i
|
pilie ybes.
Iki
XIX
a.
sep in ojo
desim meéio
apie
kokius
no s
lenky
plo us
j
Siau és
|
aka us
nuo
Vilniaus
a
ki u
da
nieku
nekalbama.
Lenky
kalba
ebu o
ik
|
kaip
d a o,
baZnyéios,
slék os
i
mies o
kalba.
P.
Kepeno
incia y a
1857
m.
ie os
d asininky
su ink ais
duomenimis,
ne
daba ine
Vilnijos
lenky
”sos i-_
ne”
—
Nemenéinés
apylinké
—
ak uojama
kaip
i& isai
lie u iska.
Lenkiskai
kalbe a
ik
”mies elyje
i
klebonijoje”!8.
G ynai
lic u isky
bi a
i
Pab adés,
SuzZionij,
Pabé zés
apylinkiy.
Mis iai
a
p amaisiui
lie u iskai
i
gudiskai
a
lenkiskai
kalbé a
jau
Vé kiy,
RieSes,
Ka io,
Duks ,
i8
dalies
Maisiagalos,
©
Ke na es
i
Dubingig
apylinkése.
Kalby
padééiai
pazin i
nemaza
medziagos
duoda
i
1872
m.
ekonomi-
né
anke a,
j
ku ia
a saké
ie os
aldininkai
i
moky ojai,(daugiausia,
ma y ,
usai).
Pa yzdziui,
Riegés
als iuje
ic os
gy en ojai
daugiausia
kalbéjo
len-
kigkai
i
lie u iskai
(”Zemai igkai”),
e ka ¢iais
—
gudiskai
("lie u iska
usy
kalba”)!9;
Méisiagalos
—
lenkiSkai
i
gudiskai
(dalis
Geisiskiy
gy en ojy
p i-
simena
jy
e us
pe sikelus
nuo
Vi ebsko
i
Polésés)?°;
Nemenéinés
—
kai
ku
Seimose
p adé a
kalbe i
lenkigkai,
i§
dalies
gudigkai,
a¢iau
ieSai
i
susibu i-
muose
daugiausia
gi dé a
kalban is
lie u iskai
i
is
dalies
usiskai?!;
Pabé Zés
—
lenkigkai
i
lie u i8kai2?;
Ii u kes
—
lenkigkai,
be
daugiausia
lie u iskai23
;
|
Vie io
—
daugiausia
lie u iskai,
i
pie ycius
i
gudiskai,
o
bajo ai
lenkiskai?*;
Si in y
—
ik
lie u iskai??
i
. .76.
1890
m.
A.
Plia e io
su ink ais
i
Anonimo
(J.
Rozwadowskio?)
paskelb-—
ais
duomenimis,
sma kiai
gok eléjo
lenkiskai
kalbanéiy
gy en ojy
skai¢ius
|
Nemeniinés
(3/4)
i
Maisiagalos
(3/5)
alsciuose
i
—
iki
pusés
—
Pabé aés
alséiuje?’.
D ikalbiy
zmoniy
su
an ine
lenky
kalba
spa ¢iai
p adéjo
as is
apie
Dibingius,
Joniskj,
Gied aiciis,
In u ke,
Biju iski,
Si in as
i
k .
XX)
a.
p adZioje
is
neo icialiy
laik agciy
p ane3imy
ma y i,
kad
lie u iskai
kal-—
banéiyjy
apie
Dibingius
i
Jonigki
sumazZéjo
iki
pusés
(bu o
5/6),
Pabé ze
—
|
iki
1/3
(1/2),
Nemenéing
—
iki
1/3,
Mdisiagala
—
iki
1/3
(1/5)?*.
1957—1964
m.
ekspedicijy
me u
Nemenéinés,
Pab adés,
Suzionij,
Pabé -
zés,
Nemen inés
apylinkése
da
bu o
as a
lie u iskai
mokanéiy
seneliy,
gi-
|
musiy
XIX
a.
sep in ajame,
aS un ajame
a
de in ajame
desim me yje.
Jy
jaunys és
me ais
kalbé a
ik
lie u iskai.
Da
daugiau
su ik a
zmoniy,
p isime-
nan¢iy,
kaip
é ai,
susiéje
su
kaimynais,
kalbéda e
ik
lie u iskai,
kaip
no éje
lie u isky
mokykly,
be
lenky
ckupacijos
me ais
jy
ne
ik
nega e,
be
i
ieSai
lie u iskai
kalbé i
bu o
uZd aus a.
Ypaé
pa ojinga
lie u iskai
kalbé i
bu e
Maisiagalos,
Nemeniinés
mies éliuose
i
Vilniuje
dél
ag esy iai
nusi eikusiy
Zo inis y
mies ieziy.
Senieji
S enZioniskiai
ne
ka a
pasakojo,
jog
aZiuojan-
iems
j
Vilniy
u gun
a
j
a laidus
didziausias
a gas
biida es
pe aziuo i
pe
Nemenéinés
mies elj,
nes
labai
pulda e
sulenkéje
ana ikai.
Ukme giskiams
i
Si in iskiams
okia
baime
kelé
suizuléje
Maisiagalos
So inis ai.
Ne
ienas)
nemen iniskis
i ino,
kad
iba
a p
ie inés
lenky
i
pap as osios
(gudy)
80
kalbos
bu usi
Ne is,
.y.
Ne iés
kai iajame
k an e
Zmonés
kalbéje
pap as ai
("pop os u,
pop os emu”),
o
deSiniajame
jau
—
lenkiskai.
G e a
Nemen inés
p ie
pa
Ne iés
esanciame
Ka éliskiy
kaime
1964
m.
su ik a
82
me y
senu e,
da
padaina usi
lie u iskai
dainele,
pasakojo,
jog
kai
ku ie
kaimynai
jau
bu-
o
p adéje
sneké i
gudigkai,
be ,
kaimyny
sugédin i,
pe éjg
p ie
lenky
kalbos.
Té ai
ge ai
mokéje
i
ne e ai
lie u iskai
da
kalbéje
a pusa yje.
Ji
i3
mazens
i gi
mokéjusi,
be
pe
laika
lie u iskai
pami Susi.
Lenky
kalbininkée
H.
Tu ska,
a puka io
me ais
y usi
lenky
kalbos
kilmg
Lie u oje
XIX
a.
an ojoje
puséje,
kons a a o
gana
s aigy
pe i e ines
lenky
kalbos
a ojimo
p o ikj
a p
kaimo
zmoniy.
Ne e as
lenkiskai
p adeéjo
Sne-
ké i
jau
suauges,
do ai
os
kalbos
nemokédamas.
Sj
eiskinj
ji
bu o
linkusi
aigkin i
sa aiminiu
kul i ingos
kalbos
po eikiu,
nema é
socialiniy
o
eiskinio
gakny.
Kad
sa imonés
i
kalby
a ojimo
l zis
yko
apie
XIX
a.
de in ojo
degim me io
idu i,
odo
ne
ienas
ak as.
Nemenéinés
apylinkés
Piliakalnio
kaimo
b oliai
Ba ko skiai,
gime
apie
1880
m.,
ge ai
p isiminé,
kaip
é ai
su
jais
i8
p adziy
iki
5-7
m.
kalbéje
lie u iskai,
o
paskui
p adéje
kalbe i
ik
lenkiskai.
AZ laukés
kaimo
gy en ojo
J.
Sinke i¢iaus
(g.
1881
m.)
p isimi-
nimai
i gi
panasiis.
No s
Seimose
é ai
jau
p adéje
kalbe i
lenkiSkai,
be
su
kaimynais
i
sa o
gy uliais
kalbéjo
ik
lie u iskai.
Saléininky
apylinkés
Ka-
niuky
kaimo
gy en oja
A.
Lagake i iy
(g.
1886
m.),
sulaukusj
8
a
9
me y,
ée as
no éjes
igleis i
piemenau i,
be
uo
me u
kamynai
is
ki y
kaimy
p adeje
labai
gudau i,
o
jis
gudiskai
da
né
ZodzZio
nesup a es.
Tuome
jj
pasam-
de
i
Benekdiniy
apylinkés
Kieméliy
kaima,
ku da
be eik
isi
ebekalbéje
lie u iskai.
:
Apsk i ai
uo
me u
zmonéms
labai
daug
eiské
au o i e ingo
asmens
(d a-
sininko
a
d a ininko)
nuomoné,
jo
Zodis.
Sla éjimo
i usas
a gu
a
bu y
aip
spa éiai
pli es,
jeigu
Lie u os
gy enimo
nebii y
a ke
s e imieji
i
s e i-
myjy
in e esams
a s o aujan ys
asmenys.
Kaip
daug
zmonems
eiské
asme-
nine
d asininko
pozicija
i
laiku
pasaky as
Zodis,
odo
Ry y
Lie u os
s ie éjo,
poe o,
kalbininko
K.
Jauniaus
mokslo
d augo
is
Pe e bu go
d asinés
akade-
mijos
laiky,
ki deikigkio
kun.
S$.
Gimzausko
(1845—1897)
kul u iné
eikla.
Bi en
S.
GimZausko,
1884—1892
m.
kuniga usio
Valkini ikuose,
deka
8i
pa apija
isliko
nesusla éjusi.
1976
m.
ekspedicijos
daly iams
ai
pa i i-
no
pa ys
gy en ojai.
Valkininky
pa apijos
daba inés
ka os
e y
i
seneliy
i inimu,
o
me o
(XIX
a.
pabaigos)
alkininkie iai,
kaip
i
g e imy
daba
sma kiai
sugudéjusiy
Paluknio,
R idninky,
Pabé zés
i
Eisiskiy
pa apijy
lie u-
iskai
kalban ys
Zmonés,
p adéje
gudau i,
éme
s eng is
kalbe i
nelie u iskai,
.y.
gudigkai
a
lenkiskai
sulenkéjusiy
kunigy
a
d a ininky
ska inami.
Jeigu
kun.
S.
GimZauskas
uo
me u
jy
pas angy
asmeniékai
i
ieSai
pe
pamokslus
nebu y
igpeikes,
Valkininky
pa apija
ap
pa
bu y
sulenkejusi.
|sidémé inas
i
Bu imonig
pa apijos
(bu .
Beniakdiniy
ilijos)
likimas.
Vie os
Zmoniy
pasakojimu
XIX
a.
pabaigoje
i
XX
a.
p adZioje
isa
Bu imo-
niq
apylinké
da
bu usi
g ynai
lie u iska.
Bu imoniy
mies elyje
lie u iskai
nekalbéjes
ik
ienas
—
uzku ys
Vasiuke icius.
Gudau i
Zmonés
ik
p adéje.
Lie u iy
kalbos
ypaé
neken es
Rekliskiy
d a ponis.
Kai
1905
m.
j
Bu iménis
a kel as
lie u is
kunigas
Bud a
p adéjes
saky i
lie u iskus
pamokslus,
su ana-
81
in i
i
d a ponio
suagi uo i
lic u iskai
ebekalban ys
pa apijieciai
éjg
muS i
kunigo,
manydami,
jog
nuo
”pagoniskos
lie u iy
kalbos”
gina
“lenky ikyba
i
baznyéia”.
Deja,
XX
a.
p adzioje
kunigo
Bud os
k eipimasis
neissizadeé i
|
lie u iy
kalbos
daugelio
Zmoniy
jau
nepa eike,
nes
ju
sa imonés
lizis
bu o
i ykes
anksdiau.
Taigi
an oji
isuo inio
sla ejimo
banga,
ypac
isibégéjusi
XIX
a.
gale
i _
XX
a.
p adZioje,
apémé
da
didesnius
Pie y¢iy
Lie u os
plo us.
Sla éjimas
sma kiai
pasis iiméjo
nuo
Vilniaus
j
pie us,
aka us
i
Siau g.
NeZinia,
kas
siandien
bii y
likes
i8
isos
Lie u os,
jeigu
nebi y
adgsi
Zmo-
niy
idealis y,
ja
p ikélusiy
an am
gy enimui
i
ko ai
dél
islikimo,
jei
1918
m.
nebi y
a sikii usi
nep iklausoma
Lie u a.
O
pa i
polonizacijos
uzuomazga
Pie yéiy
Lie u oje
bu o
isplés a
i
j i in a
lenkmeéiu
bei
so ie meéiu.
o
s
Li e a ii a
1Tu ska
H.
O
pows aniu
polskich
obsza éw
jezykowych
na
Wile iszczyzne.
Wilno,
1939.
2
Vilniaus
mies o
is o ija,
Vilnius,
1968.
P.
214.
3
Ksiega
me yk
ch zes nych
kosciola
Lawa yskiego.
1702—
1729.
1966
m.
eks-
pedicijos
me u
gau a
pasiskolin i
i8
La o iskiy
apylinkes
Adomaiéiy
kaimo
gy en ojo
A.
Janko skio
(bu .
ag onomo).
j
4AZinke iéius
Z.
Lie u iy
kalbos
is o ija.
Lie u iy
kalba
XVIII—XIX
a.
Vilnius,
1990.
T.
4.
P.
16.
Taip
pa
jo.
Ry y
Lic u a
p aei yje
i
daba .
V.,
1993.
P.
96.
:
|
5
LuksSiene
M.
Lic u os
S ie imo
is o ijos
b uozai
XIX
a.
pi mojoje
puseje
//
Pedagogikos
da bai.
T.
4.
Kaunas,
1970.
P.
68
. .
j
6Vidman as
E.
Ry y
Lie u os
lenkinimas
(XIX
a.
pab.
—
XX
a.
p .)
|
//
Vo u a.
1990.
N .
4(7).
P.
3.
j
7
BemomocTu
o
KocTemax
M
MOHACTBIPAxX
snapxuU.
1827
.
Lie u os
Cen inis
|
is o inis
a chy as.
F.
694.
Ap.
769.
L.
1.
j
8
Benomoc u
...L.
8—10,
17—21,
25.
|
9
Ten
pa ,
L.
16.
a
10
Ten
pa .
L.
15.
}
11
Ten
pa .
L.
14.
!
12
Ten
pa .
L.
23.
!
13
Ten
pa .
L.
5—7.
|
144Balinski
M.,
Lipinski
T.
S a ozy na
Polska
pod
wzgledem)
his o ycznym,
geog a ycznym
i
s a ys yeznym.
Wa szawa,
1846.
7.3.
P.
122—1237
15Sy okomla
WI.
Wycieczki
po
Li wie
w
p omieniach
od
Wilna. Wilno,
|
1960.
T.
2.
P.
58.
|
16
Basana iéius
J.
Vilniaus
lie u iai
i
”lenkai”
s a is ikos
S iesoje.
//
Vil is,
1908.
N .
127(162).
J
17
Vidman as
E.
Min.
eik.
P.
3.
|
18
Z .:
Vilnius
i
Vilniaus
k aS as.
Kaunas,
1932.
P.
75.
!
19
Cnenenua
o
coc oauuu
cenbeKo o
xo3a icTaa
M
NpoMEImMeHHocTH.
Vilniaus:
uni e si e o
Rank as ynas.
A.
64.
N .
11.
243.
L.
3.
20
Ten
pa .
A.
64.
N .
11.
238.
21
Ten
pa .
A.
64.
N .
11.
251.
22
Ten
pa .
A.
64.
N .
11.
252.
A
A
23
Ten
pa .
A.
64.
N .
11.
253.
24
Ten
pa .
A.
64.
N .
11.
207.
25
Ten
pa .
A.
64.
N .
11.
240.
7.
26
Pla iau
z .
Vidugi is
A.
Dél
kalby
kon ak a imo
Pic yéiy
Lie u oje
//
ae
kalbo y os
klausimai.
T.
23.
Kalby
kon ak ai
Lie u os
TSR.
Vilnius,
1983.
P.
53—55.
ee
e e
ee
SS
Fe
82
27
Anonim.
Obsza
jezyka
li ewskiego
w
gub.
Wile iskiej
//
Ma e yaly
an opologiczno-a cheologiczne
i
e nog a iczne.
K akow,
1898.
T.
3.
P.
11-13.
2B/agdonas/
J.
Lie u iy
padejimas
Vilniaus
yskupijoje
//
Vil is,
1908.
N .
115(150).
ZU
ZEITABSCHNITTEN
DES
FRUHEREN
SLAWISCHWERDEN
IN
SUDOSTLITAUEN
Zusammen assung
Es
we den
zwei
Pe ioden
des
massenha en
Slawischwe den
in
Siidos li auen
un e schieden.
Die
e s e
Pe iode
daue e
om
Ende
des
18.
Jh.
bis
zu
Mi e
des
19
Jh.
Sie
begann
als
Reak ion
au
die
Au eilungen
des
li auischen
und
polnischen
S aa es,
besonde s
nach
de
1.
Au eilung,
als
die
Bildungs e o m
(1773)
s a and,
die
die
Au gabe
ges ell
ha e
das
li auische
und
das
polnische
Volk
zu
einem
Volk
zu
e -
einigen.
Es
wu den
massenha
polnische
P a schulen
geg uinde . De
schme zlich-
s e
Schleg
wu de
de
li auischen
Sp ache
du ch
das
Dek e
1787
. e se z ,
wonach
in
ielen
Ki chen
des
Vilniuse
Bis ums
ans a
de
li auischen
Sp ache
die
polni-
sche
Sp ache
e wende
we den
muB e.
Alle dings
ha
sich
bis
zu
2.
Hal e
des
19.
Jh.
nich
die
p o egie e
polnische
Sp ache,
sonde n
die
weiS ussische
ode
ein-
ach
genann
ein ache
Sp ache
e mach ig ,
die
sich
adi ionell
du ch
unmi elba e
(ho izon ale)
Kon ak e
ausb ei e e
und
wah end
de
Za enokkupa ion
eine
gewisse
Rolle
de
egionalen
Sp ache
gespiel
ha e.
In
diese
Zei
ging
o
sich
nich
die
na ionale,
sonde n
nu
die
sp achliche
Assimila ion
de
Be olke ung
und
um a8 e
meis ens
den
K eis
on
ASmena,
den
siidés lichen
Teil
des
K eises
on
S enéionys,
den
mi le en
Teil
de
ds lichen
Sei e
des
K eises
Vilnius.
Die
Einwohne ,
ungeach e
ih e
Sp ache,
wu den
Li aue
genann
und
sie
nann en
sich
auch
Li aue .
Die
sogenann e
polnische
Sp ache
ode
de
pe iphe e
polnische
Kul u dialek
(genaue ,
die
om
Adel
geb auch e,
allgemeine
polnische
Sp ache,
im
Lau e
de
Zei
du ch ank
mi
zahl eichen
Li aunismen
und
den
Elemen en
de
weiS ussischen
Sp ache)
e b ei e e
sich
in
Li auen
einige
J
ah hunde e
senk ech
on
dem
hochs en
S and, ube
den
mi le en
bis
zum
nied igen,
bis
sie
sich
in
de
2.
Hal e
des
19.
Jh.
zum
s ii mischen
P oze8
de
Polonisie ung
e go8,
de
nich
nu
die
Sp ache,
sonde n
auch
die
Na ionali a
um a e.
Diese
P oze8
—
de
zwei e
Abschni
des
massenha en
Slawisie ung
—,
ange angen
als
Reak ion
gegen
die
Russi izie ung,
wand e
sich
sei
de
Mi e
de
achzige
Jah e
des
19.
Jh.
mi
ganze
K a
auch
gegen
die
on
dem
Za en
e olg e
li auische
Sp ache
und
die
Na ionali a .
Sei
diese
Zei
begann
man
alle
ande en
Sp achen
ii
polnische
Dialek e
zu
hal en,
und
die
Ka holiken,
ungeach e
denen,
welche
Sp ache
sie
auch
sp achen,
wu den
Polen
genann .
83