Skip to document
Back
Go to original Localized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1997)

Vilija LAZAUSKAITĖ

BETONUNG DER SUBSTANTIVE MIT DEN NAMENWÖRTLICHEN SUFFIXEN -inė, -inis

Im Beitrag wird die Betonung von Substantiven mit den Suffixen -inė, -inis (balandinė, penkinė, krepšinis, šaltinis) behandelt. Die nominalen Substantive mit den Suffixen -inė, -inis wurden dem „Wörterbuch der heutigen litauischen Sprache“ von 1993 entnommen. Dieses Material wurde mit den Daten aus früheren Ausgaben des „Wörterbuchs der heutigen litauischen Sprache“ (DŽ, DŽ₂), aus Dialektwörterbüchern (DūnŽ, LzŽ, DrskŽ), aus dem „Wörterbuch der litauischen Sprache“ (LKŽ I–XVII) sowie aus der Kartei der Wörterbuchabteilung des Instituts für litauische Sprache verglichen.

§1. Ein großer Teil der Wörter mit diesen Suffixen waren, wie V. Urbutis (LKGI 343, 352; DLKG 115) erklärt, „anfangs offenbar lediglich gewöhnliche Adjektive mit dem Suffix -inė, -inis, die erst später substantiviert wurden“ (siehe auch P. Kniūkš 115–119; V. Urb 297; A. Paul 43; S. Ambr 63, 95; A. Pak 61; A. Paul 74–75). Tatsächlich ist die Wortbildung der hier behandelten Substantive nicht einheitlich. Man kann sowohl von Substantivierung als auch von Substantiven sprechen, die mit dem Suffix -inė, -inis gebildet wurden – heute ist es schwierig, eine Grenze zwischen den beiden Ableitungstypen zu ziehen. Denn diachron endet die Substantivierung damit, dass das ehemalige Adjektivsuffix synchron bereits als Wortbildungselement des Substantivs aufgefasst wird. Auf dem durch Substantivierung bereiteten Boden entstehen und verbreiten sich häufig auch echte (morphologische) Wortbildungstypen (mit Suffixen adjektivischer Herkunft), vgl. den Typ der Bildung von Ortsbezeichnungen mit dem Suffix -inė (V. Urb 297). Daher lässt sich heute schwer sagen, ob einige Ableitungen (z. B. palaidinė, įžambinė, šaltinis u. a.) mit dem besprochenen Suffix gebildete Substantive oder substantivierte Adjektive mit diesem Suffix sind (A. Paul 44; siehe auch P. Kniūkš 117; A. Paul 74–75). Oft ist nicht einmal klar, wie P. Kniūkšta (1976: 117) bemerkt, „mit welchem Substantiv sie adjektivisch verwendet werden könnten: degtinė, grietinė, kiaušinis, krūtinė, megztinis, naginė, pirštinė, rudinė, šaltinis“.

§2. In den akademischen Grammatiken (LKGI, DLKG) werden Ableitungen mit den Suffixen -inė, -inis nach ihrem Verhältnis zum Basiswort und ihrer Wortbildungsbedeutung in mehrere Kategorien eingeteilt:

1) Bezeichnungen für Träger einer nominalen Eigenschaft. Die meisten sind von Substantiven abgeleitet, z. B. skardinė, krūminė, pirštinė, nosinė, pūslinė „Krankheit“, bulvinis, vatinis; von Adjektiven, z. B. rudinė, šiltinė, skersinis, šaltinis; von Zahlwörtern, z. B. dešimtinė, keturinė „ein von vier Personen gesungenes sutartinė-Lied“ (LKGI 343–344; DLKG 115–116).

2) Ortsbezeichnungen (von Substantiven abgeleitet). Es handelt sich entweder um Bezeichnungen für Gefäße und ähnliche Gegenstände, z. B. muilinė, peleninė, piniginė, oder um besondere

190

Bezeichnungen für größere Räumlichkeiten, z. B. malkinė, plytinė, vaistinė (LKGI 398; DLKG 134).

3) Bezeichnungen für Feste und Bräuche (meist im Plural). Einige sind von Substantiven abgeleitet, z. B. Petrinės, Joninės; andere von Ordinalzahlen, z. B. Devintinės, Sekminės. Ableitungen mit dem Suffix -inė im Singular dienen nur selten als Festbezeichnungen, z. B. žolinė (LKGI 422; DLKG 144).

4) Bezeichnungen für Träger einer verbalen Eigenschaft, z. B. auklėtinis, -ė, sugyventinis, -ė; grūstinė „1. grobe Gerstengrütze, kruštiene. 2. Suppe aus solcher Grütze“, muštinis „1. eine alte Silber- oder Goldmünze. 2. kul. ein Kotelett aus geklopftem Fleisch“; megztinis, rinktinė. V. Urbutis (LKGI 323; DLKG 107–108) erklärt, ein Teil der Ableitungen sei offenbar von Partizipien des Präteritums Passiv gebildet. Heute wäre es jedoch richtiger, die Bildung aller Ableitungen dieses Typs anders zu betrachten, nämlich das Suffix -tinė, -tinis abzugrenzen, das an den Infinitivstamm eines Verbs (meist eines transitiven) angefügt wird, vgl.: jaukintinis, -ė, kinkytinis, ralitine (siehe auch A. Pak 66). P. Kniūkšta (1976: 116) merkt an, dass Ableitungen von Verben und Partizipien substantivisch verwendet werden können (augintinis, globotinis, įgaltinis, pintinė, laužtinė), betrachtet sie jedoch als Ableitungen mit den Suffixen -inė, -inis.

Iš veiksmažodžių daromų daiktavardžių kategorijas plačiau aptaria S. Ambrazas (1993: 63, 95–96, 195, 214).

§3. In den ersten Grammatiken und Lehrbüchern der litauischen Sprache wurden Substantive mit den Suffixen -inė, ~inis als Beispiele für bestimmte Akzentuierungstypen angeführt; das Suffix selbst wurde entweder überhaupt nicht erwähnt oder seine Betonung nicht erörtert.

In J. Jablonskis’ „Grammatik der litauischen Sprache“ von 1922 wird das Suffix -inė, -inis erwähnt, und folgende Beispiele werden angeführt (ohne die Wortart anzugeben): mokytinis „ein Mensch, der seine Ausbildung abgeschlossen hat...“, suktinis „Tanz“, šaltinis, vytinis; degutinė „wo Teer gebrannt bzw. gelagert wird“, druskinė „wo Salz aufbewahrt wird“, gimtinė, krūtinė, ligoninė, malkinė, peleninė, pirštinė, plytinė, plunksninė „plūksninė“, šaukštinė „šaukšdėtis“, šeimyninė, varpinė, viraline (wo viralas aufbewahrt wird); petrinės, sekminės, gegužinės, vardinės „Namenstag“ (J. Jabl 371)¹. Im „Lehrbuch der litauischen Sprache“ (J. Jabl 26–27) merkt der Autor an, dass „in der Schriftsprache keine Intonationen bezeichnet werden, unter anderem bei den folgenden mehrsilbigen Wörtern: /.../ druskinė, ligoninė, malkinė, šeimyninė“. In keinem der genannten Werke geht J. Jablonskis näher auf die Betonung von Substantiven mit den Suffixen -inė, -inis ein; wie die Beispiele zeigen, führt er manche Ableitungen ohne Betonungszeichen an.

§4. V. Kamantauskas (1928: 20) ordnet bei seiner Erörterung der Akzentuierungstypen mehrsilbiger Substantive dem Typ IIa diejenigen Substantive zu, die „im vorletzten Syllaben einen festen Zirkumflex oder einen festen Akzent auf der dritt- (viert-)letzten Silbe haben“. Als Beispiel führt er das Substantiv naginė an. Das Suffix -inė, -inis wird in der theoretischen Darstellung der „Kurzen Lehre von der litauischen Akzentuierung“

1 Einige Beispiele in J. Jablonskis’ „Grammatik der litauischen Sprache“ werden ohne Betonungszeichen angegeben.

191

Im Abschnitt wird sie nicht erwähnt. Im „Akzentwörterbuch“ von 1929 führt V. Kamantauskas ein Dutzend Ableitungen mit dem Suffix -inė an: aušrinė und aušrinė, būstinė, daržinė, dėdervinė, deg tinė, dešimtinė, giltinė, giminė, grandinė, kaiminė, krūtinė, marginė, nagingė, palapinė, pamatinė, pirštinė, rudinė, statinė, šiltinė, vytinė, žiiginė.

§5. P. Būtėnas (1931: 88, 92) untersuchte die Akzentuierung mehrsilbiger Substantive der zweiten Deklination und spricht von der Akzentuierung von Substantiven mit „unbeweglichem Akzent“, z. B. šeimyna, šeimyninė, sowie mit „wechselndem Akzent“, z. B. giltinė – giltinė. Der Autor (P. But 107) führt Ableitungen mit dem Suffix -inė der I. (oder unbeweglichen) sowie der II. und III. (oder wechselnden) Akzentparadigmen an. Beispiele für gleichbleibende Akzentuierung sind degutinė, druskinė, ligoninė, malkinė, pirštinė, plytinė, pliunksninė, rašalinė, raštinė, šaukštinė, šeimyninė, varpinė; wechselnd akzentuiert werden kareivinės, krūtinė, peleninė, viralinė, Petrinės, Sekminės, gegužinės, vardinės; bewegliche Akzentuierung zeigen daržinė, -ės, daržinė.

Kituose, J. Jablonskio (1901), M. Durio (1929), P. Skardžiaus (1936), B. Babrausko (1939) darbuose priesagos -inė, -inis daiktavardžių kirčiavimas neaptariamas.

§6. Im „Wörterbuch der litauischen Rechtschreibung“ von 1948 werden fast anderthalbhundert Ableitungen mit den Suffixen -inė, -inis aufgeführt.2 Die meisten gehören zur ersten Akzentklasse (z. B. ādatinė, dešrinė, išimtinė, lavoninė, papirosinė, vaistinė u. a.), etwas weniger zur zweiten (z. B. areštinė, kailinė, penkinė, strėninė u. a.) und einige zur dritten (z. B. giminė 3ᵇ, raug tinė 3ᵃ, stoginė 3ᵃ u. a.) Akzentklasse.

§7. A. Laigonaitė (A. Laig 36–37; siehe auch LKGI 237–241) führt bei ihrer Erörterung der Akzentuierung mehrsilbiger Substantive Ableitungen mit den Suffixen -inė, -inis der ersten Akzentklasse (druskinė, malkinė) und der zweiten Akzentklasse (alinė, skardinė, stiklinė, deg tinė) an. Sie (A. Laig 45) weist wohl als Erste darauf hin, dass „auch die Substantive mit dem Suffix -inis, -ė hinsichtlich des Akzents variieren“. Bei einigen Substantiven, die einen Ort oder eine Unterkunft bezeichnen, liegt der Akzent auf dem Suffix; sie werden nach der zweiten Akzentklasse akzentuiert: alinė, skardinė, stiklinė u. a. Andere bewahren die Akzentstelle und den Intonationsverlauf des Akkusativs Singular des Grundworts und werden nach der ersten Akzentklasse akzentuiert: balaninė, druskinė, mėsinė u. a. Bei einer dritten Gruppe liegt der Akzent auf der Endung – daržinė (3ᵇ).

In „Lietuvių kalbos akcentologija“ erwähnt A. Laigonaitė (1978) die Substantive mit den Suffixen -inė, -inis nicht gesondert.

§8. P. Skardžius (1968: 43) führt Ableitungen mehrsilbiger Substantive mit den Suffixen -inė, -inis der ersten (žiiginė), zweiten (aušrinė) und dritten (liepinė „Lindenholzgefäß“, stoginė „Scheune“) Akzentklasse an, erörtert aber ihre Akzentuierung nicht.

§9. Am ausführlichsten behandelt A. Pakerys (1994: 61–67, 112–117) die Substantive mit den Suffixen -inė, -inis. Er beschränkt sich nicht allein auf Daten der Standardsprache,

2 Alle Beispiele sind im Register verzeichnet (siehe Anhang).

192

stützt sich auf dialektales Material und statistische Daten und führt Akzentvarianten an.

A. Pakerys (1994: 61) nurodo, kad pirmosios kirčiuotės vediniai remiasi pirmosios ar antrosios kirčiuotės žodžiais, kurių daugiskaitos naudininko (ar kito panašaus linksnio) kamieno priešpaskutinis skiemuo yra kirčiuotas, pvz., ligóninė (: ligónis, -ė 1, ligóniams, -ėms), mėtìnes (: mėtai 2, mėtams), piŕštinė (: piŕštas 2, piŕštams), rañkinis (: rañką 2, rañkoms) ir kt. Kai kurių daiktavardžių kirčiavimo norma nėra visai nusistovėjusi: „tas pats vedinys vienuose leidiniuose skiriamas pirmajai, kituose – antrajai kirčiuotei ar kirčiuojamas abejopai“ (A. Pak 62). Išvestiniai daiktavardžiai gretinami su tos pačios darybos būdvardžiais, pvz., aliejinė 1 (: aliejus 2) ir aliejinė 2, aliejinė 1 (plg. aliejinė 2 (=1), aliejinė 2, bdv. aliejinis, -ė 2, aliejinis, -ė 1) ir kt. Užfiksuotos tarmių gretybės, pvz., balañdinė 1, balañdinė 2 ir kt., iš kurių į bendrinę kalbą įsileidžiamos tik 1 kirčiuotės lytys (A. Pak 63).

Zum Typ der suffixalen Akzentuierung (d. h. zur zweiten Akzentklasse) gehören jene Ableitungen, deren Grundwörter im Dativ Plural (oder in einem anderen Kasus mit derselben Akzentstelle) nach A. Pakerys (1994: 112) „nicht auf der vorletzten, sondern auf der letzten, drittletzten oder einer noch weiter vom Wortende entfernten Silbe betont sind“, z. B. grandinė (: grandìs 4) u. a.

Es werden etliche Ableitungen mit dem Suffix -inė, -inis angeführt, bei denen die Akzentuierungsnorm im Standardlitauischen geschwankt hat (oder auch heute noch unsicher ist), z. B. gaisrinė 2 DŽ, 191, DŽ₂ 159, gaisrinė 1 RŽ 202, gaisrinė 2, gaisrinė 1 DŽ₃ 160 usw. Genannt werden einige Ableitungen, die ausnahmsweise der zweiten Akzentklasse zugeordnet werden, z. B. kareivìnės (: kareivis 2, kareivìams) u. a. (A. Pak 113–114).

§10. Zur ersten Akzentklasse gehören jene Ableitungen mit dem Suffix -inė, -inis, deren Grundwörter im Dativ Plural auf der vorletzten Silbe betont sind (mit anderen Worten: Sie sind alte Baritone): būstinė (: būstas 1), dùrpinė (: dùrpės 1), garstýtinė (: garstýtė 1), vgl. garstýtinė (: garstýčia 2, garstýčią) DŽ₂200, ýldeginė (: ýldegis 1), kálkinė (: kálkė 1), kárpinės „zool. Fischfamilie“ (: kárpis 1), kìlpinė (: kìlpa 1), kójinė (: kója 1), láiptinė (: láiptas 1), nósinė (: nósis 1), patrõninė (: patrõnas 1), pusiáukampinė (: pusiáukampis 1), pusiáukraštinė (: pusiáukraštis 1); rópinė (: rópė 1), rumbúotinė (: rumbúotas 1), salýklinė (: salýklas 1), sáñkirtinė (: sáñkirta 1), sargýbinė (: sargýba 1), sóstinė (: sóstas 1), súrinė (: sūris 1), sviéstinė (: sviestas 1), vėjìne (: vėjas 1), vét r ine (: vėtra 1); cigãrinė (: cigãras 2), degùtinė (: degùtas 2), dešrėlinė (: dešrėlė 2), gìnklinė (: gìnklas 2), ìždinė (: ìždas 2), knýginė (: knýga 2), lákštiniai (: lákštas 2), mùsinė (: mùšė 2), papirosinė (: papirosas 2), piestùkinė (: piestùkas 2), pipìrinė (: pipìras 2), pyrãginė (: pyrãgas 2), plýtinė (: plýta 2), pùdrinė (: pùdra 2), pùslelìne (: pùslelė 2), ráktinė (: ráktas 2), rãtinė (: rãtas 2), rūbinė (: rūbas 2), saldaininė (: saldáinis 2), salõtinė (: salõta 2), serbėtinė (: serbėntas 2), siūkinė (: siūlė 2), spórinė (: spóra 2), šiùkšlinė (: šiùkšlė 2), vytėlinė (: vytėlė 2), žvãkinė (: žvãkė 2), žvynėlinė (: žvynėlis 2).

193

§11. Ein Teil der Ableitungen mit dem Suffix -inė, -inis, die im heutigen Sprachgebrauch zur ersten Akzentklasse gehören, wird in den Dialekten und in einigen Schriftquellen auf zweierlei Weise betont: Mancherorts wird dieselbe Ableitung wie das Grundwort betont: arbatinė Pn, aliejinė Gs, balandinė Trg; BŽ 99, bulvinė Alk, Ob, cukrinė Mlt; DrskŽ 50, druskinė Jnš, Jž, Mrj; JD 147, LzŽ 63, DrskŽ 73, duoninė Ldk; DrskŽ 77, kailinė Slm, karštinė Ut, Nč, Slk; DrskŽ 140, BŽ 490, kilpinis K, J, kirvinė LKŽ V 875, kojinis Als, Vkš, NmŠ; J, kumštinė Grž, Ppl, lydėkinė DŽ₁ 421, DŽ₂ 366, liepinė Pgr, Mrj, NmŠ, Žgč, ligoninė Jrb, J. Jabl; DrskŽ 192, miltinė Grš, pastoginė Rm, plunksninė J. Jabl, priešinė Pl, DrskŽ 283, raštinė Všv, Gršl, Krš, sėklinė BŽ, šaukštinė Ut, Vdn, Brž, Bsg, Trgn, Gdr; Š, NdŽ, šeimyninė Jnš, Mrj; Rtr, KŽ, šoninė Imb, Kur, Trgn, Klvr, Lb, Dsn; Š, NdŽ, PolŽ, tabakinė KzR, tošinė NdŽ, Š, KŽ, vaflinė LKŽ³, vaistinė Pns; Š, NdŽ, Rtr, valstybinė Š, NdŽ, vamzdinė DŽ₂ 914, velykinė Krs, Nm, Sutk, Kt, vyninė Frn W, virvinė DŽ₂ 939, zuikinė Rdm; anderswo wird die Ableitung auf dem Suffix betont: arbatinė Grg, aliejinė Skr, balandinė Vdžg, bulvinė DŽ₁ 95, cukrinė LzŽ 46, druskinė Kv, Up, Skd; K, R₂ 98, duoninė DunŽ 79, kailinė Lpky, karštinė LKŽ V 326, kilpinis Ign, kirvinė Up, Vdk, kojinis GK 1940, kumštinė Alk, Skr, lydėkinė Grg, Slnt, liepinė Dkš, Šn, ligoninė Krš, miltinė Vn, pastoginė Er, Šd, Tv, Lk, Pšš; Jn, plunksninė Erž, priešinė Ūd, raštinė End; Lc, sėklinė Jrb, šaukštinė Dkšt, Dt, šeimyninė Brs, Vgr, Vl, I, šoninė Plt, Všv, Plng, Užv, Šk, tabakinė Klvr, Mrj; KŽ, Rtr, tošinė K₁, Brs, Ggr, Ms, Plt, Srv, vaflinė LKŽ, vaistinė (2) Ppl, Kp, Adm, valstybinė Varn, End, Pln; KŽ, DunŽ 425, velykinė Gdr, Šv, Užv, Slm, vyninė Grg; KŽ, zuikinė KŽ; oder sie werden auf beide Weisen betont: kailinė 1 ir kailinė 2 RŽ, karštinė 1 ir karštinė 2 /K/, lydėkinė 1 ir lydėkinė 2 DŽ₃₆₉, sėklinė 1 ir sėklinė 2 NdŽ, tabakinė 1 ir tabakinė 2 NdŽ, vamzdinė 1 ir vamzdinė 2 NdŽ, velykinė 1 ir velykinė 2 NdŽ, virvinė 1 ir virvinė 2 NdŽ, zuikinė 1 ir zuikinė 2 NdŽ. Einige der genannten Ableitungen mit dem Suffix -inė, -inis werden in den Dialekten nicht nur nach der ersten und zweiten, sondern auch nach der dritten Akzentklasse betont: bulvinė 3ᵃ Gs, Alk (plg. bulvinė Alk), kojinys Akm, Vkš (plg. kojinis Vkš), liepinė 3ᵃ K, NdŽ und liepinė 3ᵇ Trg, Lkš, Br, malkinė 1 (: malką 1) Alk, Trg, Sb, Grž (plg. malkinė 3ᵃ Jrb), pirštinė 1 (: pirštas 2) Grv, Kv, Ob, Slnt, Kp, Ps, Plv, Erž, Nmč (plg. pirštinė 3ᵇ Skr; K), priešinė Gdl.

Wie aus den angeführten Beispielen hervorgeht, werden die Ableitungen mit dem Suffix -inė, -inis der ersten Akzentklasse des Standardlitauischen im gesamten litauischen Sprachgebiet auf zweierlei Weise betont: sowohl auf dem Stamm als auch auf dem Suffix. In diesem Fall lässt sich sagen, dass die Tendenz zur suffixalen Akzentuierung nicht nur für einen bestimmten Dialekt, sondern für das gesamte litauische Sprachgebiet charakteristisch ist.

§12. Die Tendenz zur Akzentuierung auf dem Suffix, wenn das Grundwort seinen Akzent im Dativ Plural auf der vorletzten Silbe trägt, zeigt sich auch in einigen Fällen der heutigen Sprache. Ableitungen mit Zirkumflex im Stamm werden häufig auf dem Suffix betont-

3 LKŽ bezeichnet die Zettelkartei der Wörterbuchabteilung des Instituts für Litauische Sprache.

194

…sagoje, z. B. aukštinis (: aukštis 2), aukštinė (: aukštis 2), gandrinis (: gandras 2), karklinis (: karklas 2), kiaušinis (: kiauššis 2), lapinė (: lapė 2), marinis (: marios 2), spalinė (: spaliai 2), varinė (: varis 2), žabinė (: žabas 2), žeminė (: žemė 2) vgl. žeminė DŽ₁ 969, DŽ₂ 960, DŽ₃ 953, aber žeminė DrskŽ 475. A. Pakerys (1994: 114–115) ordnet die genannten Wörter als Ausnahmen der zweiten Akzentklasse zu, obwohl „Substantive, deren Wortbildungsgrundlage Wörter mit einer betonten vorletzten Silbe des Stammes im Dativ Plural (oder in einem ähnlichen Kasus) sind, im Allgemeinen der 1. Akzentklasse angehören.“

Zur zweiten (und nicht zur ersten) Akzentklasse gehören auch jene Ableitungen mit dem Suffix -inė, -inis, die bei ihrer Substantivierung den Akzent von den entsprechenden Adjektiven übernommen haben, meist solchen, die eine Eigenschaft bezeichnen, die mit dem Material, aus dem etwas hergestellt ist, oder mit dem, womit es hergestellt ist, zusammenhängt (siehe auch LKG I 240; A. Pak 115), z. B. kmyninė (: kmynas 2, vgl. Adj. kmyninis, -ė), sidabrinė (: sidabras 2, vgl. Adj. sidabrinis, -ė), stumbrinė (: stumbras 2, vgl. Adj. stumbrinis, -ė), šermukšninė (: šermukšnis 2, vgl. Adj. šermukšninis, -ė), vyšninė (: vyšnia 2, vgl. Adj. vyšninis, -ė).

Die Substantivierung könnte auch die Akzentstelle jener Substantive beeinflusst haben, deren Wortbildungsgrundlage dreisilbige Wörter der ersten Akzentklasse sind. Wie Adjektive, die aus mehrsilbigen Wörtern der ersten Akzentklasse gebildet sind, werden sie gewöhnlich auf dem Suffix betont, z. B. adatìnė (: ádata 1, vgl. Adj. adatinis, -ė), parakinė (: párakas 1, vgl. Adj. parakinis, -ė), penkrublinė (: penkrublis 1, vgl. Adj. penkrublinis), poilsinė (: póilsis 1, vgl. Adj. poilsinis, -ė), rankšluostinė (: rankšluostis, vgl. Adj. rankšluostinis, -ė), silosinė (: silosas, vgl. silosinis, -ė), skepetinė, skepetinis (: skepeta 1, vgl. Adj. skepetinis, -ė), spanguolinė (: spanguolė 1, vgl. Adj. spanguolinis, -ė), šautuvinė (: šautuvas 1, vgl. Adj. šautuvinis, -ė), šimtrublinė (: šimtrublis 1, vgl. Adj. šimtrublinis, -ė), vasarinė (: vasara 1, vgl. Adj. vasarinis, -ė), trirublinė (: trirublis 1, vgl. Adj. trirublinis), tūkstantinė (: tūkstantis 1, vgl. Adj. tūkstantinis, -ė), užkandinė (: užkanda 1, vgl. Adj. užkandinis, -ė), užmiestinė (: užmiestis 1, vgl. Adj. užmiestinis, -ė), žemuoginė (: žemuogė 1, vgl. žemuoginis, -ė).

Einige der erwähnten Ableitungen mit dem Suffix -inė, -inis sind im „Wörterbuch der heutigen litauischen Sprache“ von 1954 regelgerecht, also nach der ersten Akzentklasse, betont: adatinė, parakinė, šautuvinė; in späteren Auflagen werden sie ausschließlich der zweiten Akzentklasse zugeordnet.

Auch bei Ableitungen mit dem Suffix -inė, -inis, deren Grundwort einen betonten kurzen Vokal hat, besteht die Tendenz, das Suffix zu betonen, z. B. braižiklinė (: braižiklis 2, vgl. braižiklinė DŽ₁ 87), drabužinė (: drabužis 2, vgl. drabužinė DŽ₁ 145), kepurinė (: kepurė 2, vgl. kepurinė und kepurinė DŽ₁ 331), krūtinė (: krūtinė 2, in DŽ₁ nicht aufgeführt), vežiminė (: vežimas 2).

Die umgangssprachliche Tendenz zur Betonung des Suffixes (lavoninė 2) spiegelt sich auch in der Akzentuierung des Wortes lavóninė 1 (: lavónas 1) wider: In Wörterbüchern ist nur seine erste Akzentklasse verzeichnet.

Auch internationale Wörter neigen zur Betonung des Suffixes, z. B. bagažinė (: bagažas 2), elektrinė (: elektra 2), obwohl sie auf der Wurzel betont werden sollten: bagā-

195

žinė 1 Dž 60 (vgl. bagažas 2), elektrinė 1 Rž 199 (vgl. elektra 2).

§13. Zur Suffixbetonung (d. h. zur zweiten Akzentklasse) gehören jene Ableitungen, deren Grundwörter im Dativ Plural eine betonte Endsilbe haben (anders gesagt: Wörter mit beweglicher Betonung sind): alinė (: alùs 4), ausinė (: ausìs 4), blusinės (: blusà 4), dešrinė (: dešrà 4), garinė (: gãras 4), girinė (: gìra 4), gleivinė (: gleivės 4), grandinė (: grandìs 4), gumbinė (: gumbas 4), kampinė (: kampas 4), kraštinė (: kraštas 4), krepšinis (: krepšys 4), laivinė (: laivas 4), ledinė (: lėdas 4), lininis (: linas 4), lopšinė (: lopšys 3, 4), miškìnis (: miškas 4), naktinis, -ė (: naktis 4), naminė (: namas 4), namìnis, -ė (: namas 4), penkinė (: penki 4), plaušinė (: plaušas 4), pūkinė (: pūkas 4), pūslinė (: pūslė 4), pušinė (: pušis 4), ražinė (: ražas 4), rudinė (: rūdas 4), saginė (: sagà 4), siurblinė (: siurblỹs 4), skalinė (: skalà 4), skardinė (: skardà 4), skrandinė (: skrandà 4), skreplinė (: skreplỹs 4), skujinė (: skujà 4), statinė (: statùs 4), stiklinė (: stiklas 4), strėlinė (: strėlė 4), šatrinė (: šatrà 4), šeškinė (: šeškas 4), šilinė (: šìlas 4), šilkinė (: šìkas 4), vairinė (: vaĩras 4), vinìnė (: vinis 4), vytinė (: vytis 4); die Grundwörter der dritten Akzentklasse sind fast alle dreisilbig: dilgėlinė (: dilgėlė 3ᵃ), garvežinė (: garvežys 3ᵃ), gegužinė (: gegužė 3ᵇ), geralinė (: gėralas 3ᵇ), kambarinė (: kambarys 3ᵇ), katilinė (: katilas 3ᵇ), keturinė (: keturi 3ᵇ), pamatinė (: pamatas 3ᵇ), pašarinė (: pašaras 3ᵇ), patalinė (: patalas 3ᵇ), pavarinė (: pavarà 3ᵇ), peleninė (: pelenai 3ᵇ), piniginė (: pinigas 3ᵇ), rašalinė (: rašalas 3ᵇ), riešutinė (: riešutas 3ᵃ), skiedininė (: skiedinỹs 3ᵇ, 3ᵃ) smegeninė (: smegenys 3ᵇ), spragilinė (: spragilas 3ᵇ), sultininė (: sultinỹs 3ᵇ, 3ᵃ), šermeninė (: šermėnys 3ᵇ), uodeginė (: uodega 3ᵃ), užkūrinė (: užkūrys 3ᵇ), vidurinė (: vidurỹs 3ᵇ), žagarinė (: žagaras 3ᵇ), žibalinė (: žibalas 3ᵇ), mit Ausnahme von reikmeninė (: reikmuo 3ᵇ), sarginė (: sárgas 3), sprandinė (: sprándas 3), šiaudinė (: šiaudas 3), vandeninė (: vanduo 3ᵃ.

§14. Einige Ableitungen, die in der heutigen Sprache suffixbetont sind, werden in Dialekten und schriftlichen Quellen auf der Wurzel betont (d. h. sie gehören zur ersten Akzentklasse): aušrinė Gs, Grž, Kp, Klv, D, Sts; J ir aušrinė Ds, Grž, beržinė Pln, Skr; BM 290 ir beržinė LKŽ I 777, blaudžinė Alk, Pnm, Vdk, Užv ir blaudžinė Pn, Stč, Jnšk, Sdb, Joninės Dkš; K, Š, NdŽ, DrskŽ 126 ir Joninės Pjv; NdŽ, MŽ, R, raģinė An, Br; JR 104 ir raģinė An, skersinė NdŽ ir skersinė Pl, Trs; NdŽ, skiedrinė NdŽ ir skiedrinė Plv, stalinė NdŽ, KŽ ir stalinė Rtr, BŽ, šimtinė Jrb, Dg, Dglš; Š, KŽ, Rtr ir šimtinė Kbr; M, NdŽ, L, šratinė NdŽ, KŽ ir šratinė BŽ, vakarinė Gd; Lc, P. Skar ir vakarinė FrnW, Žolinė „Fest Mariä Himmelfahrt“ Slm, Eig, Krš, Sd, Kp, Skp; DūnŽ 461 ir Žolinė Sug, Alv; DrskŽ 484, žolinė Krš ir žolinė Db; andere hingegen werden auf der Endung betont (d. h. gehören zur dritten Akzentklasse): marginė Jrk, Šauk, Kl 461 ir marginė Slnt; NdŽ, šaltinis Skr, Vkv, Pls, Ėr, Jrb; K, Š, NdŽ, J ir šaltinỹs Lb; N, taukinė Jrb, Nm, Všt, Erž, Skr, Ds, Km ir taukinė Plk.

Im „Wörterbuch der heutigen litauischen Sprache“ (DŽ₃ 160) ist für die Ableitung gaisrinė eine doppelte Betonung angegeben: die normgerechte Variante gaisrinė (: gaisras 4) und die umgangs-

196

in der Sprache vorherrschende gaisrinė (1). Letzteres ist im „Wörterbuch der litauischen Sprache“ (LKŽIII 36) nicht verzeichnet.

Zur zweiten Akzentklasse gehört auch das Substantiv palapinė, das keine klare Ableitungsgrundlage hat und als substantiviertes Adjektiv aufgefasst werden kann.

§15. Zur ersten Akzentklasse gehört ausnahmsweise, wie A. Pakerys (1994: 64) feststellt, eine kleine Gruppe von Ableitungen mit dem Suffix -inė, die auf Wörtern beruhen, deren Dativ Plural auf eine betonte Silbe endet: anglinė (: anglis 4, anglims), kvapinė (: kvapas 4, kvapáms), mėsinė (: mėsà 4, mėsóms), pilvinė (: pilvas 4, pilváms), stoginė (: stógas 3, stogáms), varpinė (: varpas 4, varpáms). Alle genannten Ableitungen werden in den Dialekten mit dem Suffix betont (mit Ausnahme der Ableitung anglinė): kvapinė Ss, mėsinė Jrb; J, pilvinė Vlk, Dkšt, Dglš, Ign, stoginė Rdm; KŽ (vgl. auch stoginė Lnk, Plng, Gršl), varpinė Ss; Š, NdŽ. Im „Wörterbuch der heutigen litauischen Sprache“ (DŽ₃ 346) ist nur bei der Ableitung kvapinė auch eine Variante mit Suffixbetonung angegeben. Die Suffixbetonung könnte nicht nur durch Substantivierung, sondern auch durch Veränderungen in der Akzentuierung der Grundwörter bedingt sein.

Prie išimčių A. Pakerys (1994: 64) linkęs priskirti ir vedinį nàginė, jei pamatiniu žodžiu laikomas nàgas 4, nagáms. Šis vedinys tarmėse kirčiuojamas arba pastoviai – nàginė Pai, Kl; DūnŽ 512, DrskŽ 220, arba trečiąja kirčiuote – naginė Šv, Grd, Skr, Brsl, Pns, Jrb.

Als Ausnahme ist auch das Substantiv šil̃tinė anzusehen, wenn es mit dem Adjektiv šil̃tas, -à 4 in Verbindung gebracht wird. A. Pakerys (1994: 64) betrachtet jedoch das Substantiv der zweiten Akzentklasse šil̃tis „Wärme, Erwärmung, hohe Temperatur“ als Grundlage der Ableitung. In schriftlichen Quellen ist auch eine Variante mit Suffixbetonung belegt: šil̃tinė /K/, Rtr.

§16. Mit der dritten Akzentklasse (3ᵇ) wird das Substantiv daržinė betont (: daržas 4, daržáms), ebenso kàpinės 3ᵇ, obwohl kãpas 4, kapáms. Letztere Ableitung wird in den Dialekten auch auf dem Suffix betont – kapìnės Tvr, Trak, Jrb, Švnč, Ad. Diese Betonung könnte durch Substantivierung bedingt sein, vgl. das Adjektiv kapìnis, -ė.

§17. Aus dem vorgelegten Material geht hervor, dass die Nominalbildungen mit den Suffixen -inė, -inis und gleichbleibender Betonung in den Dialekten ebenfalls dazu neigen, zum Betonungstyp mit Suffixbetonung überzugehen (z. B. arbãtinė 1 und arbatinė 2). Diese Tendenz zeigt sich auch in der Umgangssprache. Von den 249 untersuchten Substantiven mit dem Suffix -inė, -inis bewahren nur 50 (20,8%) die Akzentstelle des Grundworts und weisen keine Varianten mit Suffixbetonung auf (z. B. bū̃stinė, nõsinė). Dies entspricht im Allgemeinen den Betonungstendenzen des Litauischen. Statistische Daten zeigen (Karosienė, Girdenis 1990: 36–46), dass bei drei Silben umfassenden Wörtern die Betonung der vorletzten Silbe besonders häufig ist (51,71% aller Fälle): Mit zunehmender Wortlänge verschiebt sich die Betonung gewissermaßen zur Wortmitte (Girdenis 1983: 117–118).

Daher sollten Substantive mit dem Suffix -inė, -inis in normativen Wörterbüchern der Standardsprache mit Betonungsvarianten aufgeführt werden – neben der Stamm- (Wurzel-)betonung (lavóninė 1) auch die Suffixbetonung (lavoninė 2).

197

Priedas

VERZEICHNIS DER SUBSTANTIVE MIT DEN NOMINALEN SUFFIXEN -inė, -inis IN VERSCHIEDENEN QUELLEN

adatinė (2), DŽ₃ 2, DŽ₂ 4, LKŽ I 19, RŽ 151, A. Pak 113, 116

adatinė (1), DŽ₂ 2, LKŽ I 19, A. Pak 113

aliejinė (1), DŽ₃ 9, DŽ₂ 11, DŽ₁ 11, LKŽ I 98, RŽ 153, LKG I 398, A. Pak 62

aliejinė (2), LKŽ I 98, RŽ 153, LKG I 398, A. Pak 62

alinė (2), DŽ₃ 10, DŽ₂ 11, DŽ₁ 12, LKŽ I 99, RŽ 153, A. Laig 37, 45, LKG I 241

anglinė (1), DŽ₃ 13, DŽ₂ 14, LKŽ I 138, RŽ 155, A. Pak 64

apýverpinė (1), DŽ₃ 26, DŽ₂ 28, LKŽ I 233, A. Pak 65

arbatinė (1), DŽ₃ 39, DŽ₂ 40, DŽ₁ 33, LKŽ I 290, RŽ 159, LKG I 398, A. Pak 62, 66

Teestube (2), LKŽ I 290, LKG I 398, DūnŽ 32, A. Pak 62

Höhenhaus (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, A. Pak 112

Höhenhaus (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, LKŽ I 493, LžŽ 27, DrskŽ 24

Höhenhaus, LžŽ 27

Ohrenschützer (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, LKŽ I 501, LKG I 353, DūnŽ 468, DLKG 115

Morgenstern (2), DŽ₃ 65, DŽ₂ 64, DŽ₁ 56, LKŽ I 513, V. Kam II 17, RŽ 164, A. Laig 45, P. Skar 43, A. Pak 114

Morgenstern (1), LKŽ I 513, V. Kam II 17, A. Pak 114

Gepäckfach (2), DŽ₃ 68, DŽ₂ 66, RŽ 166, A. Pak 115, 116

Gepäckfach (1), DŽ₂ 60, LKŽ I 554, A. Pak 115

Taubenschlag (1), DŽ₃ 69, DŽ₂ 68, LKŽ I 584, A. Pak 61, 63

Taubenschlag (2), LKŽ I 584, A. Pak 63

Birkenholz (2), DŽ₃ 80, DŽ₂ 78, DŽ₁ 76, LKŽ I 777, A. Pak 114

Birkenholz (1), LKŽ I 777, A. Pak 114

Wadenstrumpf (2), DŽ₃ 85, DŽ₂ 83, DŽ₁ 83, LKŽ I 893, LKG I 353, A. Pak 114

Wadenstrumpf (1), LKŽ I 893, A. Pak 114

Flohfallen Pl. (2), DŽ₃ 87, DŽ₂ 85, DŽ₁ 86, LKŽ I 954

braižiklinė (2), DŽ₃ 88, DŽ₂ 86, A. Pak 115

braižiklinė (1), DŽ₁ 87, LKŽ I 986, RŽ 175, A. Pak 115

bulvinė (1), DŽ₃ 94, DŽ₂ 92, LKŽ I 1156, LKG I 398, A. Pak 63

bulvinė (2), DŽ₁ 95, LKŽ I 1156, DLKG 116, A. Pak 63

bulvinė (3ᵃ), LKŽ I 1156, LKG I 398

būstinė (1), DŽ₃ 95, DŽ₂ 93, DŽ₁ 98, LKŽ I 1211, V. Kam II 25, RŽ 179, A. Pak 61

cigarinė (1), DŽ₃ 98, DŽ₂ 96, DŽ₁ 102, LKŽ II 26

cukrinė (1), DŽ₃ 100, DŽ₂ 98, DŽ₁ 104, LKŽ II 49, LKG I 394, A. Paul 56

cukrinė (2), LžŽ 46

daržinė (3ᵇ), DŽ₃ 109, DŽ₂ 107, DŽ₁ 118, LKŽ II 206, V. Kam II 28, P. Būt 10, RŽ 185, A. Laig 45, DūnŽ 478, LžŽ 52

degutinė (1), DŽ₃ 113, DŽ₂ 111, DŽ₁ 123, LKŽ II 377, P. Būt 107, RŽ 187

dešimtinė (2), DŽ₃ 117, DŽ₂ 115, DŽ₁ 130, LKŽ II 436, V. Kam II 30, A. Laig 45, LKG I 344, DrskŽ 64, DLKG 116, A. Pak 114

dešimtinė (1), LKŽ II 436, A. Pak 114

dešrelinė (1), DŽ₃ 118, DŽ₂ 116, DŽ₁ 130, LKŽ II 440

dešrinė (2), DŽ₃ 118, DŽ₂ 116, DŽ₁ 130, LKŽ II 440, DūnŽ 79, DrskŽ 64

dešrinė (1) RŽ 188

dilgėlinė (2), DŽ₃ 123, DŽ₂ 121, DŽ₁ 138, LKŽ II 548, LKG I 344

drabužinė (2), DŽ₃ 128, DŽ₂ 126, LKŽ II 623, RŽ 192, A. Pak 115, 116

198

drabužinė (1), DŽ₃ 145, LKŽ II 623, A. Pak 115

ýldeginis (1), DŽ₃ 208, DŽ₂ 206, DŽ₁ 254, LKŽ IV 38

ýldeginė (1), LKŽ IV 38

iždinė (1), DŽ₃ 265, DŽ₂ 264, DŽ₁ 285, LKŽ IV 284

Joninės dgs. (2), DŽ₃ 268, DŽ₂ 267, DŽ₁ 289, LKŽ IV 356, RŽ I 422, LKG I 422, DrskŽ 126, A. Pak 115, 116

Joninės dgs. (1), DŽ₃ 268, LKŽ IV 356, LKG I 422, A. Paul 57

juozapinė (2), DŽ₃ 271

Juozapinės dgs. (2), LKŽ IV 429

kailinė (1), DŽ₃ 274, DŽ₂ 274, DŽ₁ 298, LKŽ V 51, LKG I 353, A. Paul 55, A. Pak 62

kailinė (2), LKŽ V 51, RŽ 227, A. Pak 62

kalkinė (1) DŽ₃ 278, DŽ₂ 278, DŽ₁ 304, LKŽ V 172, RŽ 228

kambarinė (2), DŽ₃ 280, DŽ₂ 279, DŽ₁ 306, LKŽ V 173

kampinė (2), DŽ₃ 280, DŽ₂ 280, DŽ₁ 307, LKŽ V 182

kapinės (3ᵇ), DŽ₃ 283, DŽ₂ 282, DŽ₁ 310, LKŽ V 232, A. Laig 45, LKG I 398, LžŽ 106, DrskŽ 137

Friedhof (2), LKŽ V 232

Weiden- (2), DŽ₃ 285, DŽ₂ 285, DŽ₁ 315, LKŽ V 293

Weiden- (1), LKŽ V 293

Karpfen (Pl.) (1), DŽ₃ 286, DŽ₂ 286, LKŽ V 307

Fieber (1), DŽ₃ 287, DŽ₂ 287, DŽ₁ 316, LKŽ V 326, RŽ 232, DrskŽ 140, A. Pak 64

Fieber (2), LKŽ V 326

Heizungsraum (2), DŽ₃ 290, DŽ₂ 291, DŽ₁ 322, LKŽ V 409, A. Pak 112

Hut (2), DŽ₃ 297, DŽ₂ 298, DŽ₁ 331, LKG I 344, A. Pak 115

Hut- (2), LKŽ V 594

Hut- (1), LKŽ V 594

Hutmacherin (1), RŽ 236

Vierergruppe (2), DŽ₃ 299, DŽ₂ 300, DŽ₁ 344, LKŽ V 657, LKG I 344, DLKG 116

Ei (2), DŽ₃ 302, DŽ₂ 302, DŽ₁ 337, LKŽ V 713, DunŽ 496, LžŽ 116, DrskŽ 150, A. Pak 114

Schleife (1), DŽ₃ 304, LKŽ V 790, A. Pak 61

Schleifen- (1), DŽ₃ 304, DŽ₂ 305, DŽ₁ 340, LKŽ V 790

Schleifen- (2), LKŽ V 790

kirvinė (1), DŽ₃ 307, DŽ₂ 308, DŽ₁ 344, LKŽ V 875, A. Pak 63

kirvinė (2), LKŽ V 875, A. Pak 63

kmyninė (2), DŽ₃ 316, DŽ₂ 317, DŽ₁ 356, LKŽ VI 188

kmyninė (1), LKŽ VI 188

knyginė (1), DŽ₃ 317, DŽ₂ 319, DŽ₁ 358, LKŽ VI 241, RŽ 244

kojinė (1), DŽ₃ 319, DŽ₂ 321, DŽ₁ 360, LKŽ VI 295, RŽ 245, A. Laig 45, LKG I 353, DLKG 115

kojinis (1), DŽ₃ 319, DŽ₂ 321, DŽ₁ 360, LKŽ VI 295

kojinis (2), LKŽ VI 295

kojinys (3ª), LKŽ VI 295

kraštinė (2), DŽ₃ 329, DŽ₂ 331, DŽ₁ 376, LKŽ VI 444, RŽ 248

krepšinis (2), DŽ₃ 332, DŽ₂ 380, DŽ₁ 380, LKŽ VI 532, A. Pak 112, 116

krūtinė (2), DŽ₃ 337, DŽ₂ 340, LKŽ VI 736, A. Pak 115

kumštinė (1), DŽ₃ 341, DŽ₂ 344, LKŽ VI 887, A. Pak 63

kumštinė (2), LKŽ VI 887, A. Pak 63

kvapinė (1), DŽ₃ 346, DŽ₂ 349, DŽ₁ 398, LKŽ VI 1045, A. Pak 64

kvapinė (2), DŽ₃ 346, LKŽ VI 1045

l aiptinė (1), DŽ₃ 354, DŽ₂ 354, RŽ 257, A. Pak 61, 63, 66

laivinė (2), DŽ₃ 352, DŽ₂ 355, LKŽ VII 75

lākštiniai dgs. (1), DŽ₃ 353, DŽ₂ 356, DŽ₁ 406, LKŽ VII 97

199

lapinė¹ (2), DŽ₃ 355, DŽ₂ 358, DŽ₁ 409, LKŽ VII 149, RŽ 258, A. Pak 115, 116 lapinė (1), LKŽ VII 149 lapinė² (2), DŽ₃ 355, DŽ₂ 358, DŽ₁ 409, LKŽ VII 149, LKG I 353, A. Pak 115, 116 lavóninė (1), DŽ₃ 357, DŽ₂ 361, DŽ₁ 413, LKŽ VII 210, RŽ 259, A.Pak 62, 66 ledinė (2), DŽ₃ 358, DŽ₂ 361, DŽ₁ 413, LKŽ VII 224, RŽ 259 lydėkinė (1), DŽ₃ 363, DŽ₂ 366, DŽ₁ 421, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 62 lydėkinė (2), DŽ₃ 363, LKŽ VII 403 liepìne (1), DŽ₃ 364, DŽ₂ 367, DŽ₁ 422, LKŽ VII 425, A. Pak 63 liepìne (2), LKŽ VII 425, A. Pak 63 liepìne (3ᵃ), LKŽ VII 425, P. Skar 43, A. Pak 63 liepìne (3ᵇ), LKŽ VII 425 ligóninė (1), DŽ₃ 367, DŽ₂ 370, DŽ₁ 425, LKŽ VII 479, J. Jabl 371, J. Jabl 27, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG 398, DrskŽ 192, A. Paul 56, A. Pak 61, 63, 66 ligoninė (2), LKŽ VII 479, DūnŽ 176, A. Pak 63 linìnis (2), DŽ₃ 369, DŽ₂ 372, DŽ₁ 427, LKŽ VII 532 lopšinė (2), DŽ₃ 374, DŽ₂ 376, DŽ₁ 433, LKŽ VII 654 málkinė (1), DŽ₃ 379, DŽ₂ 382, DŽ₁ 440, LKŽ VII 801, Jabl 371, J. Jabl 27, P. Būt 107, RŽ 268, A. Laig 34, 45, LKG I 238, 398, A. Paul 56, DrskŽ 200, A. Pak 61, 63 malkinė (3ᵃ), LKŽ VII 801, A. Pak 63 marginė (2), DŽ₃ 382, DŽ₂ 384, DŽ₁ 443, V. Kam II 72, LKG I 344 marginė (3ᵇ), LKŽ VII 853 marìnis (2), DŽ₃ 382, LKŽ VII 859 mėsinė (1), DŽ₃ 393, DŽ₂ 395, DŽ₁ 457, LKŽ VIII 44, RŽ 272, A. Laig 45, DrskŽ 207, A. Pak 64 mėsinė (2), LKŽ VIII 44 mìltinė (1), DŽ₃ 399, LKŽ VIII 197, RŽ 274, A. Pak 63 mìltinė (2), LKŽ VIII 197, A. Pak 63 mìškinis (2), DŽ₃ 402, DŽ₂ 405, DŽ₁ 470, LKŽ VIII 290 mùšinė (1), DŽ₃ 410, DŽ₂ 412, DŽ₁ 479, LKŽ VIII 438, DrskŽ 219 nãginė (1), DŽ₃ 412, DŽ₂ 414, DŽ₁ 482 nagìnės (1), LKŽ VIII 501, V. Kam I 20, II 27, P. Būt 93, 94, DūnŽ 512, DrskŽ 220, A. Pak 64, 65 nagìnė (3ᵇ), LKŽ VIII 501, A. Pak 65 naktìnis (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 415, LKŽ VIII 519 namìne (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 416, DŽ₁ 483, LKŽ VIII 353, RŽ 279, DLKG 116 namìnis (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 416, DŽ₁ 484, LKŽ VIII 352, DrskŽ 221, DLKG 116 nósinė (1), DŽ₃ 428, DŽ₂ 433, DŽ₁ 504, LKŽ VIII 868, A. Laig 45, LKG I 353, LzŽ 178, DLKG 115, A. Pak 61, 66 palapìnė (2), DŽ₃ 487, DŽ₂ 493, DŽ₁ 536, LKŽ IX 240, V. Kam II 83, DūnŽ 516, A. Pak 112 pamãtinė (2), DŽ₃ 491, DŽ₂ 496, DŽ₁ 538, LKŽ IX 286, V. Kam II 84, RŽ 290, LKG I 353, DLKG 115 pamazgìnė (2), DŽ₃ 491, DŽ₂ 497, DŽ₁ 538 papìrošinė (1), DŽ₃ 497, DŽ₂ 507, DŽ₁ 542, LKŽ IX 366, RŽ 291 parakinė (2), DŽ₃ 500, DŽ₂ 505, DŽ₁ 544, LKŽ IX 397, RŽ 292, A. Pak 113 parãkinė (1), DŽ₂ 544 pastóginė (1), DŽ₃ 517, DŽ₂ 623, DŽ₁ 554, LKŽ IX 533, RŽ 293 pašarinė (2), DŽ₃ 519, DŽ₂ 526, DŽ₁ 556, LKŽ IX 558, RŽ 294 patalinė (2), DŽ₃ 523, DŽ₂ 529, DŽ₁ 558, LKŽ IX 602, RŽ 294 patróninė (1), DŽ₃ 526, DŽ₂ 533, DŽ₁ 561, LKŽ IX 632 pavarìnė (2), DŽ₃ 529, DŽ₂ 536, DŽ₁ 563, LKŽ IX 669 pavėsinė (2), DŽ₃ 530, DŽ₂ 538, DŽ₁ 564, LKŽ IX 684, A. Pak 115 peleninė (2), DŽ₃ 536, DŽ₂ 543, DŽ₁ 569, LKŽ IX 761, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG I 398, A.

200

Paul 56, LžŽ 190, DLKG 134

penkinė (2), DŽ₃ 538, DŽ₂ 545, DŽ₁ 571, LKŽ IX 793, RŽ 296, LKG I 344, DūnŽ 253, DLKG 116

penkrublinė (2), DŽ₃ 538, DŽ₂ 545, DŽ₁ 571, LKŽ IX 796, RŽ 296

pieštūkinė (1), DŽ₃ 553

pilvinė (1), DŽ₃ 556, DŽ₂ 564, DŽ₁ 585, LKŽ IX 1028, DrskŽ 263

pilvinė (2), LKŽ IX 1028

pinigìnė (2), DŽ₃ 557, DŽ₂ 564, DŽ₁ 585, LKŽ IX 1042, RŽ 299, LKG I 398, DūnŽ 258, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 112

pipirinė (1), DŽ₃ 557, DŽ₂ 565, DŽ₁ 586, LKŽ IX 1071, RŽ 299, A. Pak 62

pipirinė (2), LKG I 398

pyrāginė (1), DŽ₃ 558, DŽ₂ 566, DŽ₁ 586, LKŽ IX 1083, RŽ 300, A. Pak 63

pyraginė (2), LKŽ IX 1083, A. Pak 63

pirštinė (1), DŽ₃ 560, DŽ₂ 568, DŽ₁ 589

pirštinės (1), LKŽ X 32, Jablₐ 371, V. Kam II 91, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG I 353, DūnŽ 521, LžŽ 197, DrskŽ 267, DLKG 115, A. Pak 61, 63

Handschuh (3b), LKŽ X 32, A. Pak 63

plaušinė (2), DŽ₃ 564, DŽ₂ 570, DŽ₁ 593, LKŽ X 110, RŽ 301

plytinė (1), DŽ₃ 569, DŽ₂ 576, DŽ₁ 599, LKŽ X 252, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, LKG I 398, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 61

plūnksninė (1), DŽ₃ 572, DŽ₂ 579, DŽ₁ 602, LKŽ X 353, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, A. Pak 63

plunksninė (2), LKŽ X 353, A. Pak 63

poilsinė (2), DŽ₃ 574, DŽ₂ 581, LKŽ X 405

priešinė (1), DŽ₃ 601, DŽ₂ 610, DŽ₁ 623, LKŽ X 695, A. Laig 45, DrskŽ 283

Gegenstück (2), LKŽ X 695

Gegenstück (3a), LKŽ X 695

pūdrinė (1), DŽ₃ 627, DŽ₂ 635, DŽ₁ 635, LKŽ X 845

pūkinė (2), DŽ₃ 628, DŽ₂ 636, DŽ₁ 636, LKŽ X 860

pusiáukampinė (1), DŽ₃ 633, DŽ₂ 641, DŽ₁ 641, LKŽ X 1023

pusiáukraštinė (1), DŽ₃ 633, DŽ₂ 641, DŽ₁ 641, LKŽ X 1024

pūšelìnė (1), DŽ₃ 634, DŽ₂ 642, DŽ₁ 642, LKŽ X 1044

pūšinė (2), DŽ₃ 634, DŽ₂ 642, DŽ₁ 643, LKŽ X 1045, LKG I 353, DLKG 115

Kiefern-… (2), DŽ₃ 636, DŽ₂ 644, DŽ₁ 644, LKŽ X 1106

Hörner-… (2), DŽ₃ 639, DŽ₂ 646, DŽ₁ 648, LKŽ XI 32, LKG I 353

Hörner-… (1), LKŽ XI 32

Zündstein-… (1), DŽ₃ 642

Handtuch-… (2), DŽ₃ 643, DŽ₂ 651, LKŽ XI 173

Handtuch-… (1), LKŽ XI 173

Tintenfass-… (2), DŽ₃ 644, DŽ₂ 652, DŽ₁ 655, LKŽ XI 207, RŽ 313, LKG I 398, A. Paul 56

Tintenfass-… (1), P. Būt 107

Schreibstuben-… (1), DŽ₃ 645, DŽ₂ 653, DŽ₁ 656, LKŽ XI 232, P. Būt 107, A. Pak 63

Schreibstuben-… (2), LKŽ XI 232, A. Pak 63

Wagen-… (1), DŽ₃ 646, DŽ₂ 653, DŽ₁ 657, LKŽ XI 243

Erbsen-… (2), DŽ₃ 649, DŽ₂ 656, DŽ₁ 661, LKŽ XI 341, LKG I 353

Geräte-… (2), DŽ₃ 651, DŽ₂ 659, DŽ₁ 665, LKŽ XI 387

Nuss-… (2), DŽ₃ 659, DŽ₂ 666, LKŽ XI 579

Rüben-… (1), DŽ₃ 664, DŽ₂ 671, DŽ₁ 682, LKŽ XI 833, LKG I 344

Kleider-… (1), DŽ₃ 665, DŽ₂ 672, DŽ₁ 683, LKŽ XI 584, A. Laig 45, A. Pak 61

Roggenstrohschober (2), DŽ₃ 665, DŽ₂ 672, DŽ₁ 683, LKŽ XI 870, V. Kam II 102, RŽ 319, LKG I 344, A. Paul 60, A. Paul 74, DLKG 116

Knäuelgewebe (1), DŽ₃ 667, DŽ₂ 686, DŽ₁ 674, LKŽ XI 953

Knopfloch (2), DŽ₃ 670

201

Bonbonbehälter (1), DŽ₃ 671, LKŽ XII 62

Malzmühle (1), DŽ₃ 672, DŽ₂ 679, DŽ₁ 693, LKŽ XII 79

Malzmühle (2), RŽ 321

Salatbehälter (1), DŽ₃ 672, DŽ₂ 679, DŽ₁ 693, LKŽ XII 82, A. Pak 61

Kreuzungsstelle (1), DŽ₃ 675, DŽ₂ 681, DŽ₁ 696, LKŽ XII 127

Wachhaus (1), DŽ₃ 676, DŽ₂ 683, DŽ₁ 698, LKŽ XII 156

Wachhaus (2), DŽ₃ 676, DŽ₂ 683, DŽ₁ 698, LKŽ XII 157

Wachhaus (1), LKŽ XII 157, RŽ 322

Saatkorn (1), DŽ₃ 684, DŽ₂ 690, DŽ₁ 707, LKŽ XII 331, LKG I 398

Saatkorn (2), LKŽ XII 331, RŽ 324

Johannisbeerstrauch (1), DŽ₃ 687, DŽ₂ 694, LKŽ XII 424, RŽ 325

Silbergegenstand (2), DŽ₃ 690, DŽ₂ 696, DŽ₁ 714, LKŽ XII 500, DrskŽ 323

Heringsbehälter (1), DŽ₃ 692, DŽ₂ 698, LKŽ XII 548

Siloanlage (2), DŽ₃ 692, DŽ₂ 698, DŽ₁ 716, LKŽ XII 550

Silageanlage (2), DŽ₃ 693, DŽ₂ 699, DŽ₁ 717, LKŽ XII 565, LKG I 344

Pumpstation (2), DŽ₃ 695, DŽ₂ 701, DŽ₁ 719, LKŽ XII 610

Waschanlage (2), DŽ₃ 697, DŽ₂ 702, DŽ₁ 724, LKŽ XII 705, LKG I 353, DünŽ 324

Waschanlage (2), LKŽ XII 705

Blechdose (2), DŽ₃ 699, DŽ₂ 705, DŽ₁ 724, LKŽ XII 751, A. Laig 37, 45, LKG I 241, 353, DLKG 115

Taschentuch (2), DŽ₃ 701, LKŽ XII 812

Taschentuch (2), LKŽ XII 812, DünŽ 327

Querrichtung (2), DŽ₃ 701, DŽ₂ 707, DŽ₁ 727, LKŽ XII 826, LKG I 344, A. Pak 114

Querrichtung (1), LKŽ XII 826, A. Pak 114

Querrichtung (3ᵇ), LKŽ XII 826

Absetzbecken (2), DŽ₃ 703, DŽ₂ 709, DŽ₁ 728, LKŽ XII 868

Schindeldach (2), DŽ₃ 703, DŽ₂ 709, DŽ₁ 728, LKŽ XII 871, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 114

Schindeldach (1), LKŽ XII 871, A. Pak 114

Magen (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 713, DŽ₁ 734, LKŽ XII 1039, A. Pak 115

Magen (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 713, DŽ₁ 734

skreplinė (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 714, DŽ₁ 735, LKŽ XII 1052

skujinė (2), DŽ₃ 709, DŽ₂ 716, DŽ₁ 737, DŽ XIII 1126, RŽ 330, A. Laig 45, Drsk Ž 333

smegeninė (2), DŽ₃ 715, DŽ₂ 722, DŽ₁ 744, LKŽ XIII 139, LKG I 398, A. Pak 112

sóstinė (1), DŽ₃ 721, DŽ₂ 727, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 301, A. Pak 61, 66

spalinė¹ (2), DŽ₃ 721, DŽ₂ 727, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 313, A. Pak 115, 116

spalinė² (1), DŽ₃ 721, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 312, A. Pak 64

spalinė (2), LKŽ XIII 312, A. Pak 64

spanguolinė (2), DŽ₃ 721, DŽ₂ 728, DŽ₁ 752, LKŽ XIII 322

Sporenhalter (1), DŽ₃ 725

sporinė (1), DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 470

spragilinė (2), DŽ₃ 725, DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 476

sprandinė (2), DŽ₃ 726, DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 488

stalinė (2), DŽ₃ 730, DŽ₂ 737, DŽ₁ 763, LKŽ XIII 646

Tischler (1), LKŽ XIII 646

statinė (2), DŽ₃ 731, DŽ₂ 738, DŽ₁ 764, LKŽ XIII 678. V. Kam II 116

stiklinė (2), DŽ₃ 7346, DŽ₂ 741, DŽ₁ 768, LKŽ XIII 776, RŽ 338, A. Laig 37, 45, LKG I 241, 353, J. Paul 55, LzŽ 245, DrskŽ, DLKG 115, A. Pak 112

stóginė (1), DŽ₃ 736, DŽ₂ 743, DŽ₁ 770, LKŽ XIII 837, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 64

stoginė (2), LKŽ XIII 837, A. Pak 64

stoginė (3ᵃ), LKŽ XIII 837, RŽ 339, P. Skar 43, A. Pak 64

strėlinė (2), DŽ₃ 738, DŽ₂ 745, DŽ₁ 773, LKŽ XIII 950, RŽ 339

stumbrinė (2), DŽ₃ 740, DŽ₂ 746, DŽ₁ 775, LKŽ XIII 1029, LKG I 344, A. Pak 115

202

sultinė (2), DŽ₃ 763, LKŽ XIV 142

sūrinė (1), DŽ₃ 774, DŽ₂ 780, DŽ₁ 784, LKŽ XIV 213, RŽ 341, Drsk Ž 358

sviestinė (1), DŽ₃ 795, DŽ₂ 801, DŽ₁ 792, LKŽ XIV 344, A. Laig 45, LKG I 398, A. Pak 63

šalinė (2), DŽ₃ 798, DŽ₂ 803, DŽ₁ 795, LKŽ XIV 448, RŽ 343, A. Laig 45, LzŽ 253, DrskŽ 365

šaltinis (2), DŽ₃ 799, DŽ₂ 804, DŽ₁ 797, LKŽ XIV 486, A. Paul 60, DrskŽ 365, DLKG 116, A. Pak 112, A. Paulₐ 74

Quelle (3ᵇ) LKŽ XIV 486

šatrinė (2), DŽ₃ 801, DŽ₂ 806, DŽ₁ 799, LKŽ XIV 545, DūnŽ 365

šaukštinė (1), DŽ₃ 801, DŽ₂ 806, DŽ₁ 799, LKŽ XIV 566, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, A. Laig 45, A. Pak 63

šaukštinė (2), LKŽ XIV 566, A. Pak 63

šautuvinė (2), DŽ₃ 801, DŽ₂ 807, LKŽ XIV 596, A. Pak 113

šautuvinė (1), DŽ₃ 800, LKŽ XIV 596, A. Pak 113

šeimyninė (1), DŽ₃ 802, DŽ₂ 807, LKŽ XIV 609

Familien- (2), LKŽ XIV 609

šermeninė (2), DŽ₃ 803, LKŽ XIV 657

šermukšninė (2), DŽ₃ 803, DŽ₂ 808, DŽ₁ 802, LKŽ XIV 653, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 115

Vogelbeer- (1), LKŽ XIV 659

šeškinė (2), DŽ₃ 804, DŽ₂ 809, LKŽ XIV 693

šiaudinė (2), DŽ₃ 805, DŽ₂ 810, DŽ₁ 804, LKŽ XIV 717

šilinė (2), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, LKŽ XIV 788

šilkinė (2), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, DŽ₁ 807, LKŽ XIV 792

šiltinė (1), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 806, V. Kam II 122, RŽ 345, A. Laig 45, LKG I 344, DūnŽ 541, A. Paul 60, DLKG 116, A. Pak 63, 64, A. Paulₐ 74

šiltinė (2), LKŽ XIV 806, A. Pak 63

šiltinė (1), LKŽ XIV 806, A. Pak 63

šimtinė (2), DŽ₃ 808, DŽ₂ 913, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 824, RŽ 345, LKG I 344, DūnŽ 541, LzŽ 257, A. Pak 114

šimtinė (1), LKŽ XIV 824, DLKG 116, A. Pak 114

šimtrublinė (2), DŽ₃ 808, DŽ₂ 813, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 825

šiukšlinė (1), DŽ₃ 810, DŽ₂ 815, DŽ₁ 811, LKŽ XIV 929, LK I 398, A. Pak 61, 66

Seitenfach (1), DŽ₃ 819, DŽ₂ 824, DŽ₁ 823, LKŽ XV 259, A. Laig 45, LKG I 353, LzŽ 299, DLKG 115, A. Pak 63

Seitenfach (2), LKŽ XV 259, A. Pak 63

Schrotfach (2), DŽ₃ 819, DŽ₂ 824, DŽ₁ 823, LKŽ XV 265, RŽ 348, LKG I 398

Schrotfach (2), DŽ₃ 820, DŽ₂ 825, LKŽ XV 287

Schrotfach (1), LKŽ XV 287

Tabakfach (1), DŽ₃ 826, DŽ₂ 823, DŽ₁ 834, LKŽ XV 629, LKG I 398, A. Pak 61

Tabakfach (1), RŽ 350

Tabakfach (2), LKŽ XV 629

Fettfach (2), DŽ₃ 835, DŽ₂ 840, DŽ₁ 844, LKŽ XV 1005, A. Laig 45

Fettfach, LKŽ XV 1005

Ölfach (2), DŽ₃ 840, DŽ₂ 846, DŽ₁ 851, LKŽ XVI 42, RŽ 354

Birkenrindenfach (1), DŽ₃ 850, DŽ₂ 855, DŽ₁ 863, LKŽ XVI 518, LKG I 353

Birkenrindenfach (2), LKŽ XVI 518

Drei-Rubel-Fach (2), DŽ₃ 858, DŽ₂ 863, DŽ₁ 873, LKŽ XVI 906, RŽ 359

Tausendfach (2), DŽ₃ 861, DŽ₂ 866, DŽ₁ 877, LKŽ XVI 1078, LKG I 344, A. Pak 112

Tūmpinė (1), DŽ₃ 862, DŽ₂ 867, LKŽ

tumpinė (2), LKŽ

uodeginė (2), DŽ₃ 871, DŽ₂ 876, LKŽ

užkandinė (2), DŽ₃ 882, DŽ₂ 887, DŽ₁ 896, LKŽ

užkurinė (2), DŽ₃ 885, DŽ₂ 891, DŽ₁ 897, LKŽ

203

užlaidinė (2), DŽ₃ 886, DŽ₂ 891, DŽ₁ 897, LKŽ, RŽ 363

užlaidinė (1), LKŽ

außerstädtisch (2), DŽ₃ 898, DŽ₂ 894

Waffel (1), DŽ₃ 902, LKŽ

vaflinė (2), LKŽ

vairinė (2), DŽ₃ 904, DŽ₂ 910, LKŽ

vaistinė (1), DŽ₃ 905, DŽ₂ 911, DŽ₁ 908, LKŽ, RŽ 365, LKG I 398, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 63, 66

vaistinė (1), DŽ₃ 905, DŽ₂ 911, LKŽ, DrskŽ 437, A. Pak 63

vaistinė (2), LKŽ

vakarìnė (2), DŽ₃ 906, DŽ₂ 912, LKŽ, DūnŽ 423

vakarìnė (1), LKŽ

valstýbinė (1), DŽ₃ 908, DŽ₂ 914, LKŽ

Staats- (2), LKŽ, DūnŽ 425

Rohr- (1), DŽ₃ 909, DŽ₂ 915, DŽ₁ 914, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115

Rohr- (2), LKŽ

Wasser- (2), DŽ₃ 910, DŽ₂ 916, LKŽ

Kupfer- (2), DŽ₃ 912, DŽ₂ 918, DŽ₁ 917, LKŽ, RŽ 367, A. Pak 115

Glocken- (1), DŽ₃ 913, DŽ₂ 919, DŽ₁ 918, LKŽ, P. Būt 107, RŽ 367, LKG I 398, A. Paul 56, A. Pak 64

Glocken- (2), LKŽ

Sommer- (2), DŽ₃ 915, DŽ₂ 921, DŽ₁ 921, LKŽ, LKG I 344

Wind- (1), DŽ₃ 919, DŽ₂ 925, DŽ₁ 926, LKŽ, A. Pak 61

Oster- (1), DŽ₃ 920, DŽ₂ 926, LKŽ

Oster- (2), LKŽ, DūnŽ 434

Ungarn- (1), DŽ₃ 921, LKŽ

Sturm- (1), DŽ₃ 925, DŽ₂ 931, DŽ₁ 935, LKŽ, LKG I 353

Wagen- (2), DŽ₃ 925, DŽ₂ 932, DŽ₁ 935, LKŽ, A. Pak 115

Mittel- (2), DŽ₃ 927, LKŽ

Nagel- (2), DŽ₃ 935

vyninė (1), DŽ₃ 935, DŽ₂ 941, DŽ₁ 946, LKŽ, RŽ 372, A. Pak 63

vyninė (2), LKŽ, A. Pak 63

viralìnė (2), DŽ₃ 936, DŽ₂ 942, DŽ₁ 947, LKŽ, P. Būt 107, RŽ 373, A. Laig 45, DūnŽ 442

viralìnė (1), LKŽ

virvinė (1), DŽ₃ 939, DŽ₂ 945, LKŽ, A. Pak 63

virvinė (2), LKŽ, A. Pak 63

vyšninė (2), DŽ₃ 941, DŽ₂ 947, DŽ₁ 954, LKŽ, DLKG 116, A. Pak 115

vytėlinė (1), DŽ₃ 941, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, LKŽ

vytinė¹ (2), DŽ₃ 942, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, V. Kam II 143

vytinė² (2), DŽ₃ 942, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, LKŽ

zuikinė (1), DŽ₃ 946, DŽ₂ 952, DŽ₁ 960, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 61

zuikinė (2), LKŽ

žabinė (2), DŽ₃ 947, DŽ₂ 954, DŽ₁ 963, LKŽ, A. Pak 115

žabinė (1), RŽ 376

žagarinė (2), DŽ₃ 947, DŽ₂ 954, DŽ₁ 963, LKŽ, LKG I 398

žeminė (2), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, LKŽ, DrskŽ 475

Erdbeerbeet (1), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, DŽ₁ 953, LKŽ, RŽ 377

Erdbeerkraut (2), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, LKŽ

Erdbeerkraut (1), LKŽ

Schwiegertochter (1), DŽ₃ 954, DŽ₂ 961, DŽ₁ 970, LKŽ, DrskŽ 476, A. Pak 64, 65

Schwiegertochter (³ᵃ) DŽ₃ 954, DŽ₂ 961, LKŽ

Schwiegertochter (2) LKŽ

204

Petroleumlampe (2), DŽ₃ 955, DŽ₂ 962, DŽ₁ 971, LKŽ

Wegwarte (1), DŽ₁ 958, DŽ₂ 965, DŽ₁ 976, LKŽ, V. Kam II 146, P. Būt 94, RŽ 379, P. Skar 43

Wegwarte, LKŽ

Kräuterfest¹ (2), DŽ₁ 963, DŽ₂ 971, DŽ₁ 982, LKŽ, RŽ 380

Kräuterfest (1), LKŽ

Kräuterfest² (2), DŽ₁ 963, DŽ₂ 971, LKŽ, LKG I 422, DunŽ 461, DLKG 144, A.Pak 133

Kräuterfest (1), DŽ₁ 963, LKŽ, LKG I 422, A. Paul 57, DrskŽ 484, A. Pak 113

Kerzenhalter (1), DŽ₁ 965, DŽ₂ 972, LKŽ

Kerzenhalter (2), LKŽ, RŽ 381

Schuppenfarn (1), DŽ₃ 967, DŽ₂ 947, DŽ₁ 987, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 61

LITERATŪRA

S.Ambr – A m b r a z a s S. Daiktavardžių darybos raida, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.

B a b r a u s k a s B. 1939: Kirčiavimo taisyklės. 99 lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklės, Kaunas: Sakalas.

B ū g a K. 1961: Kirčio ir priegaidės mokslas. – Būga K. Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.

P.Būt – B ū t ē n a s P. Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėlis. Mokyklai ir gyvenimui, Kaunas: Sakalas, 1931.

DLKG – U r b u t i s V. Daiktavardžių daryba. – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 86–144.

DrskŽ – N a k t i n i e n ė G., P a u l a u s k i e n ė A., V i t k a u s k a s V. Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988.

DunŽ – V i t k a u s k a s V. Šiaurės rytų dünininkų šnektų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976.

D u r y s M. 1929: Kalbos mokslo pagrindai, Kaunas: Švyturys.

DŽ₁ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954.

DŽ₂ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mintis, 1972.

DŽ₃ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.

Girdenis A. 1983: Lietuvių bendrinės kalbos prozodinių skiemens tipų santykiniai dažnumai. – Kalbotyra 34(1), 117–119.

J.Jabl – Jablonskis J. (Rygiškių Jonas) Lietuvių kalbos vadovėlis, Kaunas: Vaiva, 1925.

J a b l o n s k i s J. 1957: Lietuvių kalbos gramatika (1961). – Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 59–180.

J.Jablₐ – J a b l o n s k i s J. Lietuvių kalbos gramatika (1921). – Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957, 182–433.

V.Kam – K a m a n t a u s k a s V. Trumpas lietuvių kalbos kirčio mokslas 1, Kaunas: Švyturys, 1928.

K a m a n t a u s k a s V. Kirčio žodynas 2, Kaunas: Švyturys, 1929.

K a r o s i e n ė V., G i r d e n i s A. 1990: Bendrinės kalbos žodžio ir skiemens statistinė struktūra. – Kalbotyra 41(1), 36–48.

P.Kniūkš – K n i ū k š t a P. Priesagos -inis būdvardžiai: daryba, reikšmės, gramatiniai sinonimai, Vilnius: Mokslas, 1976.

A.Laig – L a i g o n a i t ė A. Literatūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959.

L a i g o n a i t ė A. 1978: Lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Mokslas.

LKGI – L a i g o n a i t ė A. Daiktavardis. – Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 161–251.

205

Urbutis V. Daiktavardžių daryba. – Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 251–473, 532.

LKŽI–II – Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969.

LKŽIII–LKŽXVII – Lietuvių kalbos žodynas 3–6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7–9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10–15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1984, 1986, 1991; 16–17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996.

A.Pak– P a k e r y s A. Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa, 1994.

A.Paul – P a u l a u s k i e n ė A. Lietuvių kalbos morfologijos apybraiža, Kaunas: Šviesa, 1983.

A.Paulₐ – P a u l a u s k i e n ė A. Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994.

LžŽ– P e t r a u s k a s J., V i d u g i r i s A. Lazūnų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985.

RŽ– Lietuvių kalbos rašybos žodynas, Vilnius: Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla, 1948.

S k a r d ž i u s P. 1936: Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Kaunas: Šviesos spaustuvė.

P.Skar– S k a r d ž i u s P. Lietuvių kalbos kirčiavimas, Chicago: Pedagoginės literatūros institutas, 1968.

V.Urb– U r b u t i s V. Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas, 1978.

DIE BETONUNG DER NOMINALEN SUBSTANTIVE AUF -inė, -inis

Zusammenfassung

Es wird die Betonung der Substantive mit den Suffixen -inė, -inis (balandinė, krepšinis) besprochen.

Der gesammelte Stoff weist darauf hin, daß die nominalen Substantive auf -inė, -inis mit der konstanten Betonung in den Mundarten den suffixalen Betonungstyp aufweisen.

Das widerspiegelt sich auch in der Umgangssprache. Von den untersuchten 249 Substantive auf -ine, -inis nur 50 (20,8%) bewahren die Betonung des Stammes und haben keine Varianten der suffixalen Betonung.

Das entspricht der Neigungen der Betonung des Litauischen.

Die statistischen Angaben zeigen, daß in dreisilbigen Wörtern die Betonung der vorletzten Silbe sehr oft vorkommt (51,71% aller Fälle): wenn die Wörtern länger werden, werden sie in der Mitte betont.

Also müssen die Substantive auf -inis, -ine in den Wörterbüchern der Literatursprache mit den Betonungsvarianten aufgeführt werden – neben der Wurzelbetonung (lavoninė 1) muß auch die Suffixbetonung vorhanden sein (lavoninė 2).

206

Document details