Skip to document
Back
Go to original Localized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXIX (1998)

Nijolė ČĖPIENĖ

Lietuvių kalbos institutas, Vilnius

الألفاظ الجرمانية في مؤلفات ميكالوجوس داوكشا

في مؤلفات م. داوكشا المترجمة عن البولندية، كما في الأعمال الدينية الأخرى من القرن السادس عشر، قليل من الألفاظ الجرمانية. وتوجد معظمها في «الكتاب المقدس» ليوناس بريتكناس. وتُلاحظ ألفاظ جرمانية قليلة جدًا في «التعليم المسيحي» الصغير الحجم لداوكشا (1595). ففيه ستة ألفاظ جرمانية وسبعة مشتقات منها: kunigas, vertas, kuoras «جوقة»، mirra «راتنج عطري»، šarvas, skyda1؛ kunigystė, kunigiškas, hevertas, vertai, nevertai, nevertybė, išliuosuoti.

عُثر في «العِظات» لداوكشا (1599) على 21 لفظًا جرمانيًا و19 صيغة مشتقة، منها 18 مشتقًا ولفظ مركب واحد: penigmainys. وإضافةً إلى ما سبق ذكره، تجدر الإشارة إلى ما يلي: penigas (peringas, pinningas, pinigas), budelis, ola, stalda «حظيرة»، šilingas وغيرها؛ انظر الجدول 1.

تختلف تهجئة بعض الكلمات الدخيلة في مؤلفات داوكشا وصيغها، مثل الكلمات الليتوانية الأصلية، على سبيل المثال: kunigáikszts, kunigáigszts, kunigáistis; kunigákzts; pęnigas, pęni-gas, penigas, pęnigas, peningas.

عند تحديد أصل الألفاظ الجرمانية، يبرز سؤال: هل اقترضت الكلمة مباشرة من الألمانية أم وصلت عبر اللغات السلافية، ولا سيما البولندية أو البيلاروسية؟ وتوجد آراء متضاربة بشأن أصل بعض الكلمات الدخيلة، مثل falšus؛ إذ يشتقها ك. ألميناوسكيس من الألمانية، بينما يشتقها إ. فرانكل من البولندية؛ ولا يورد بر. سكاردجيوس هذه الكلمة في كتابه «Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen»؛ أما lampa, mirra فيعدهما ألميناوسكيس من الألمانية، بينما يعدهما سكاردجيوس (في الأصل mira) من الكلمات المقترضة من البولندية. وكثيرًا ما لا يساعد مصدر الكلمة الدخيلة على تحديد أصلها، لأن البنية الصوتية والصرفية للصيغ الألمانية والسلافية تتطابق كليًا أو جزئيًا، مثل: gruntac، قارن الألمانية Grunt والبولندية grunt; handlius «تجارة»، قارن الألمانية Handel والبولندية Handel; jarmarkas «معرض، سوق»، قارن الألمانية Jahrmarkt والبولندية jarmark; laterna «فانوس»، قارن الألمانية Laterne والبولندية laterna; pancierius «درع»، قارن الألمانية Panzer والبولندية pancerz; šturmas «عاصفة، زوبعة»، قارن الألمانية Sturm والبولندية szturm; šniūras «حبل»، قارن الألمانية Schnur والبولندية sznur; tancius «رقصة»، قارن الألمانية Tanz والبولندية taniez. ويرى كثير من الباحثين أن هذه الألفاظ الجرمانية في «العِظات» دخلت عبر اللغات السلافية. ومن المعروف أن صلات قديمة في مجالي الاقتصاد والثقافة ربطت بولندا بألمانيا. فقد وفد فرسان ألمان إلى بلاطات النبلاء البولنديين منذ القرن الحادي عشر، وشهدت الفترة بين القرنين الثالث عشر والسابع عشر أكبر موجة هجرة. وتزوج فرسان البلاطات نساءً ألمانيات، وأقام النبلاء البولنديون في بلاطات ألمانية. ومن هناك انتشرت الأزياء والعادات،

1 يرى س. كاراليوناس أن هذه الكلمة من أصل بلطيقي. – Baltistica 30(1)، 1995، 29–39.

31

… أيضًا. وكانت هناك اتصالات في المجال العلمي. تأسست جامعة في كراكوف سنة 1364، وكانت تتبادل الطلاب. وخلال السنوات الثلاثين الأولى، كان 12 من أصل 19 أستاذًا ألمانيين.

غير أن بعض الجرمانيات ليست، نسبيًا، من القروض القديمة في اللغات السلافية؛ فمثلًا، استُعملت الكلمات البولندية jarmark, lampa, laterna في القرن الخامس عشر، والكلمات handel, szturm, taniec, grunt بمعنى «الأساس، القاعدة» في القرن السادس عشر (وكذلك في الليتوانية). وقد دخل بعض هذه الكلمات المقترضة، مثل pinigas, kunigas، إلى الليتوانية، ويرى ك. بوغا أنها دخلت نحو القرنين الثاني عشر والثالث عشر، أي إنها كانت معروفة قبل دوكشا؛ وربما انتقلت مباشرة من الألمانية إلى الليتوانية. وقد تعددت طرق وصولها: ليتوانيا الصغرى، والجزء الشمالي من ليتوانيا (لهجة الليتوانية الساموجيتية المتأثرة بالألمانية الليفونية)، وأخيرًا اللغة الألمانية المستعملة في دوقية ليتوانيا الكبرى. وكان الألمان موجودين في ليتوانيا منذ القرن الرابع عشر، وقد بنوا كنيسة القديس نيقولاوس في فيلنيوس. وربما دخلت بعض الكلمات المقترضة أيضًا عبر الكتب، عند ترجمة النصوص من الألمانية (izopas, mirra).

لا تقابل بعض الكلمات المقترضة التي استخدمها م. دوكشا في كتاباته ألفاظٌ ليتوانية، ولا بدائل لها. فقد دخلت مع مستجدات الواقع للتعبير عن مفاهيم غير مألوفة، ولتسمية أشياء وأشخاص. وجميع الجرمانيات المباشرة في «التعليم المسيحي»، باستثناء المشتق išliuossuoti (إذ إن اللفظ المستعمل في اللغة المعيارية بدلًا من skyda هو skydas، وبدلًا من kuoras – choras) مستعملة في اللغة المعيارية. أما «البوستيل»، شأنها شأن الكتابات القديمة الأخرى، فتضم كلمات مقترضة لم تعد مستخدمة اليوم، مثل cieks بمعنى «علامة، بقعة»، وliuosas, stalda.

بمقارنة الجرمانيات في «البوستيل» لدوكشا بالكلمات المقترضة في كتابات ماجفيداس و«البوستيل» لبريتكوناس، يتضح أن «البوستيل» لدوكشا تضم أكبر عدد من الجرمانيات، بما فيها المشتقات (40)، تليها «البوستيل» لبريتكوناس (39)، فيما تضم كتابات م. ماجفيداس أقل عدد (25، منها خمسة ألقاب عائلية). ولم تُستخدم في هذه الأعمال الثلاثة سوى عشر كلمات مشتركة: kunigas, penigas, mûras, hûkis, izapas (izopas), kaplanas (kaplonas), kunigaikštis, mirra (myrha, mirrhas), skyda, hûkinykas (hukenykas)؛ وبين DP وBP تسع عشرة كلمة، وبين Mž وBP ثلاث عشرة، وبين DP وMž إحدى عشرة فحسب. ومن أصل 65 جرمانية وردت في كتابات دوكشا وماجفيداس و«البوستيل» لبريتكوناس (من دون احتساب الألقاب العائلية)، لا يُستخدم في اللغة المعيارية سوى 20، كما أن بعض الكلمات المقترضة لها صيغ مختلفة؛ فمثلًا، يُستعمل hercekis بدلًا منه hercogas.

لوحظ أن DP يضم عددًا كبيرًا من المشتقات المصوغة من الكلمات المقترضة، وأكثرها مشتقات اشتقاقية، مثل: išliuosuoti, išliuosavimas: liuosuoti; peniguojas «ذو مال وفير»، penigėlis: penigas; kunigystė, kunigiškas, kunigaikštis: kunigas; šarvuotas, šarvinukas بمعنى «رجل مدرع»، وpašarvinti بمعنى «تسليح»: šarvas؛ vertumas, never- tumas /DK nevertybė/؛ vertas. ويبلغ مجموع المشتقات المتكوّنة من الجرمانيات 19 في «البوستيل» لدوكشا، و7 في «التعليم المسيحي» لدوكشا، و9 في «البوستيل» لبريتكوناس، و7 في كتابات ماجفيداس.

32

الجرمانيات في كتابات القرن السادس عشر (Mž, BP, DK, DP)

الجدول 1

الكلمات المقترضة | المشتقات | الكلمات الأساسية | المصادر

brantai «مرض الزهري» v.v. ž. brant BP

budelis «جلاد» Pr.v. v.v. ž. budel DP

ciekas «علامة» pabugruoti «إقراض» v. borgen Mž

Daubmanas «هذا لقب عائلي» Pr.v. žeken DP

farba «لون» v. Daubmann Mž

gasas «شارع، طريق» v. Farbe BP

grabė «خندق» Pr.v. gas, gass BP

hereckis (herčiks) «دوق» Pr.v.grobė, v.Graben BP

heubtmonas (hotimanas) «رئيس، قائد» hereckystė «دوقية» v. Hertzig Mž, BP

hūkis بالألمانية العليا الوسطى houbetman Mž, BP

hūkinykas, -ė (hūkenykas) بالألمانية البروسية Huck, Hucke Mž, BP, DP

ūkinykas DP

hūkenystė BP

33

الاقتراضات

المشتقات

الكلمات الأساسية

Šaltiniai

Hulrichas „tokia pavardė“

hūkinykavimas

v. Hulrich

DP

ižapas (izopas) „vaistinio juozapo (Hyssopus officinalis) sultys“

kunigė „kunigo žmona; kunigaikštienė“

v. Isop

Mž

juozapo (Hyssopus officinalis) sultys“

kunigystė (kunigysta) „kunigo pareigos, kunigavimas; viešpatystė“

v. Kaplan

Mž, BP, DP

kaplanas (kaplonas) „kunigas“

kunigiškas „dvasininkiškas“

s.s. kelik, v.ž. kelik, s.v.a. kelich

Mž, BP, DP

kylikas „taurė“

kunigauti, būti kunigu; viešpatauti“

s.v.a., v.a.a., v.v.ž. kuning

Mž, BP, DK, DP

kunigas

kunigaikštis „karo vadas ir srities valdovas“

Mž

DK, DP, BP

kuoras (choras)

kunigaikštė „kunigaikštytė“

Pr.v. kor, v.v.a. kor,v.Chor

Mž

kvieys

gout hwaities, s.gem. xweitiz,

DK, DP, Mž

BP, DP

34

Skoliniai | Dariniai | Pamatiniai žodžiai | Šaltiniai lampa (liampa) | | isl. hweite | DP, BP liuossa „laisvas“ | | v. Lampe | DP | išsiuosti | v. los | DK, DP | išluosiavimas | | DP Lutheras „tokia pavardė“ | | v. Luther | Mž malkas „gurkšnis; gėrimas“ | | Pr.v. malche „viena karta“ | DP midus | | gotų *midus | BP, DP Mikielės menuo „Mikėles (Mykolo) mėnuo“ | | Pr.v. Michėl | BP mirra (myrrha, mirrhas) „kvapus sakai“ | | v. Myrrhe | BP, Mž, DK, DP mūras | | v.v.ž. mūre, v.v.a. mûre Pr.v. mûr | Mž, BP, DP ola | | v.v.ž. hol | BP,DP Osterbegeras „tokia pavardė“ | | v.Osterberger | BP pantas „dovana“ | | Pr.v.pant | Mž pेंिगas | | v.ž. pennig, penning, s.ž. grem. penning, Pr.v. fenning, pfennig | Mž,BP, DP (peningas, pinigas, pinigas) | | | BP,DP | | pengėlis | DP | | penguojas „piningas“ | DP

35

Skoliniai

Dariniai

Pamatiniai žodžiai

Šaltiniai

Perbant „tokia pavardė“

penigmainys

v. Perbant

DP

ratūžė „rotušė“

Pr.v. rūthús

Mž

skıda „skydas“

s.frizu skid, s.v.a. scit

BP

spykerė „javų sandėlis, klėtis“

v.v. ž. spiker, Pr.v. špiker

Mž, DK, DP, BP

stalda „vartas“

danu stald, v.v. ž. stal(l-)

BP

(staldas)

DP

stukis „gaballas, liūtas“

Pr.v. stuk, v.v. ž. stukke

BP

šarvas (Šarvai)

šarvinykas „šarvuotas žmogus“

gotu sarva

DP

šarvuotas

BP, DK, DP

BP, DP

šarvuotas

DP

pasārvinti „apginkluoti“

DP

šilingas

v. Schilling

DP

Šiparus „irkluotojas, laivininkas“

Pr.v. Schipper

BP

šūrčės „prijuostė“

v. Schürze

BP

vertas

v. wert

BP, DK, DP

nevertas

BP, DK, DP

36

Školiniai

Dariniai

Pamatiniai žodžiai

Šaltiniai

Weinreichas „tokia pavardė“

vertai

v. Weinreich

DK, DP

žėgplis „purė“

neverta(i)

v. Segel

DK, DP

vertumas

DP

nevertumas

DP

nevertėbė

DK

vertingas

BP

vertingai

BP

Mž

BP

Gauta 1998 02 25

37

الاختصارات

isl. – اللغة الآيسلندية. Pr.v. – الألمانية البروسية. s. s. – السكسونية القديمة. s. v. a. – الألمانية العليا القديمة. š. germ. – الجرمانية الشمالية. v. – اللغة الألمانية. v. v. a. – الألمانية العليا الوسطى. v. v. ž. – الألمانية الدنيا الوسطى. v. ž. – الألمانية الدنيا.

أما الاختصارات الأخرى فهي كما في معجم اللغة الليتوانية الكبير.

LITERATŪRA

Alminauskis K. Die Germanismen des Litauischen. Die deutschen Lehnwörter im Litauischen, Teil 1, Kaunas, /1934/.

Brückner A. Słownik etymologiczny języka polskiego, Warszawa: Wiedza Powszechna, 1974.

Būga K. Rinktiniai raštai, V: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958–1959. T. 1–2.

Fraenkel E. Litauisches etymologisches Wörterbuch 1–2, Göttingen: Vandenhoeck&Ruprecht, 1955–1965.

Karaliūnas S. Dėl baltų kalbų šaukšto ir skydo pavadinimų kilmės – Baltistica 30(1), 1995, 29–39.

Karszniewicz-Masur A. Zapożyczenia leksykalne ze źródła niemieckiego w współczesnej polszczyźnie, Wrocław, 1986.

Skardžius Pr. Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen, Kaunas, 1931.

DIE GERMANISMEN IN SCHRIFTEN DES MIKALOJUS DAUKŠA

Zusammenfassung

Die Übersetzungen von M. Daukša, wie überhaupt die litauischen Religionsschriften des 16. Jhs., enthalten nicht viel Germanismen. Im „Katekizmas“ (1595) sind sechs Germanismen und sieben von ihnen gebildete Ableitungen, in „Postilė“ – einundzwanzig Germanismen, achtzehn Ableitungen und eine hybride Zusammensetzung. Bei der Bestimmung des Ursprungs der Germanismen entsteht eine Frage – das Wort ist gerade aus dem Deutschen oder durch die Vermittlung der slawischen Sprachen ins Litauische gelangt. Manche deutsche Lehnwörter konnten ohne Vermittlung der slawischen Sprachen ins Litauische gelangen, z. B.: šturmas (Sturm), gruntās (Grant), tancius (Tanz). Aus 65 in den Schriften von Daukša, Mažvydas und Bretkūnas „Postilė“ vorliegenden Germanismen werden nur 20 in der litauischen Gegenwartssprache gebraucht. Die Übersetzungen des M. Daukša unterscheiden sich von den Schriften der anderen oben genannten Autoren des 16. Jhs. durch die Mehrheit der aus den Lehnwörtern gebildeten Ableitungen.

38

Document details