65s aipsniai / a icles
ju gi a ja osLaVienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, onologija, ekspe i-
men liche Phone ik.
P ienų Šnek os iZoLiuo ieji
und iSLiosios kaLbos baLsiai:
akus iniai i a ikuLiaciniai
PoŽyMiai A ikel besch iebenen wich igs e P enische Schnek os isoliuo ischen und išlioses
acous ic and a icula o y ea u es o owels
o he subdialec o P ienai p onounced bo h
in isola ion and in sen ences
ano acija
Sp achen balsie akus inische und a ikuliacinie Zeichen. die E gebnisse de Un e suchung zeigen,
dass isoliie eeji und na ü liche Sp ache Gumos isoliuo ai aus a e en Balsien akus ischen und
s au e iš a i P enų šnek os balsiai ski iasi, ačiau san ykiai a p balsių išlieka okie pa ys. dau-
a ikulia ionellen Eigenscha en schä e als en sp echenden Saknissen aus a e e Lau e.
P enų šnek os izoliuo ųjų i danielo joneso ka dinalinių balsių spek inių cha ak e is i-
kų e gleichung e laub zu behaup en, dass einige P enų šnek os s immen ih en akus ischen
und a ikuliacinigen eigenscha enin wenig escheiden on en sp echenden u sp ünglichen
ka dinalischen S immen. Palyginus südliche hochsch ai ige kuchinde , wes liche
hochsch ai ige šiauliškių Pãšuš io, nö dlichen kauniškių Lukši, eas e ne hochsch ai ige
ilniškių s kų, südliche un e aičių aseiniškių ež ilko, nö dliche un e aičių elšiškių
akmẽnės und y ischen kauniškių P enų šnek os isoliuo ųjų lau ens Quali ä szeichen,
beme k , dass P enų šnek os isolie die lau es e S ücke on den en sp echenden e s en dkolen jones.
anno a ion he a icle analyses he main acous ic and a icula o y ea u es o owels o he
subdialec o P ienai p onounced bo h in isola ion and sen ences. isola ed owels di e om
hose esMiniai WodŽai: S imis, Ge as, o man ė, spek as, akus ischen und a ikuliaen lichen
Eigenscha en. keywo ds: owel, sound, o man , spec a, acous ic and a icula o y ea u es.
66 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV ions emain unchanged. he acous ic and a icula o y
ju gi a ja osLaVienė
ea u es o he majo i y o sounds p onounced in isola ion a e mo e p ominen in
a icula ed in a na u al low o speech in he subdialec o P ienai, ye he owel in e ela-
compa ison wi h he espec i e sounds p onounced in sen ences.
he pe o med compa ison be ween spec al cha ac e is ics o isola ed owels o he sub-
dialec o P ienai and hose o ca dinal owels by daniel jones allows s a ing ha some o isola ed
owels o he subdialec o P ienai should be con as ed wi h he p ima y owels. ha ing compa ed
quali a i e ea u es o isola ed sounds om he sou he n aukš ai ian kučiūnai subdialec , he
subdialec o Pašuš ys o he wes e n aukš ai ian Šiauliai dialec , he no he n kaunas Lukšiai
subdialec , he s i kai subdialec o he eas e n aukš ai ian Vilnius dialec , he e ž ilkas subdialec
o he sou he n samogi ian samoginiai dialec , he akmenė subdialec o he no he n P ii ian
elšiai dialec and he eas e n kaunas P ienai subdialec , i was no iced ha isola ed owels in he
subdialec o P ienai a e leas de ia ed om hei coun e pa sounds by d. jones.
0 . ĮVadas
0 .1 . Ziel Diese S udie Ziel wi d mi Ve wendung eine on Wissenscha le n de Uni e si ä ams e dam P.
boe smos und d. weeninko en wickel en compu e ischen Lau analyse-P og amm P aa zu un e suchen
e hal ene Da en e gleichen mi demselben Weise ausgesp ochenen allgemein ane kann en
i ap ašy i izoliuo ųjų1 P enų šnek os balsių akus inius i a ikuliacinius požymius,
S immquali ä se eln elo joneso ka dinalin 892, P enų ios 6467; 2002b: 6971), südlichen Kuchien (Leskaus 109
2000: 93; 2004: 8596), ös lichen Vilniškių s kų (u ičienė 2004: 6580; danski: 7690) und un e en Teliaškių
kalbos bei ki ų šnek ų – aka ų aukš aičių kauniškių Lukši (bace ičiū ė 2000:
13–17; 2004: 158–174), aka ų aukš aičių šiauliškių Pãšuš io (kazlauskai ė 2002a:
okalp ak iken (Mu inienė 1998: 91105; 2007: 91123) sowie on ande en Sp achen die Akus ension und In ensi ä
de S immen besse absch eiben, indem sie sie sie on ande en Sp achen absch eiben. 2 danielo joneso
ka dinalischen balsien o mančių éikšmės en nommen aus polkischen phone iko ik o o jassemo
akus ischen phone ika geschalo (1973: 190, 13.1 len .). wie bekann , jassemo o mančių Bedeu ungen
be echne en nach äl e e Me hodik.
Vo sieben Jah en ka dinalischen Balsiëns o man es umzählend P og amm P a a 4.1.14, beme k wu de,
dass mi un e schiedlichen Me hoden be echne en o men igen Bedeu ungen nich übe eins immen, und
obwohl ka dinalische Balsiëns Ve häl nisse dieselben bleiben, zu e lässigs en soll en als jassemen Da en
be ach e we den (plačiau s . ja osla ienė, kaukėnienė 2004: 2538).
P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai:
akus iniai i a ikuliaciniai požymiai
67s aipsniai a icles südliche landaiche aseiniškių ež ilko (a kočai y ė
2002: 169173)3 isoliuo ai und azėse aus a ų balsių duomenimis. /
0.2. un e suchambedinge und a bei sme hode isoliuo enden und išlios sp ach balsien un e suchung zu
wählen solche un e suchame schnek oje e wende en wo e: ·s. ~ sė, · . ~ ė, ẽ·s. ~ sė, ·s o. ~ s o,
ã·so. ~ so, s õ· du. ~ s õ e s ó e, pũ·s u. ~ ps um ps um, k.p. ~ kẽpė, k.p o. ~ kẽp o, k.so. ~ kãso, ksi ~
ksi, kèpsi ~ kèpsi, kps ~ kèps, kàs ~ kàs , ks αs ~ kòs as, skùs ~ skùs . išliosios Sp achen balsiam i i
mi diesen Wö e n wu den zusammengese z išlüs, haup sächlich d ei-ke u ie Wö e on sakiniai, die
haliau a minalen Sch i menimis zu älline O dnung su aßi en in Blus, plg. : Vaikai ąso jenes Hunig, G ei ai
kepsi den Fisch, Vaikai ässe das A bei und . . i iamą die Ma e ial isoliuo ųjų und išliosios Sp aches
balsien expe imen u no malu gesp ochenes Tempu nach 3-5 Mal di ek in den Compu e ein eche e d ei
Sp ache de ek üch e in ehenden älne es Gene a ions in o man a Männe aus P en. Vadinamuosius
isoliuo uosius balsius dik o iai ęsda o e wa bis 1 s. sakiniai und Wö e wu den e leg in Compu io
a mi hį. analei wählen am meis en ausgekommen Ve suche. De Inhal gespeiche in *.wa Typ Da eien.
ka pan un e suchamu ige Elemen e benu z o asi compu e ine P og amm P a a 5.0.34, ausgewus
op ionen Fo man & LPC, spä e To u inių balsių spek ai o Messung nu il uo i, . i. en e n en
höhe esni als 3500 hz4 F equenzien. wäh end spek alische analyse, zue s auske p e
Un e suchungssegmen en wu de es ges ell und nupieš a na ü liche e schiedene G auchumss u des
Fo man , T ack i Down o TableO Real, nus a y os s aciona iõsios segmen o dalies
idu io o mančių éikšmės (jos suap alin os 10 hz ikslumu). užpakalinių aukš-
Sounds ode Wo es Visible Speišma uo os und, wenn e o de lich, nub aižy os o mančių ajek o ien,
höchs enu auch paspo gend 3500 hz Fa ben. o na ü liches Spek og ama und o men ige Dynamik
Zeichnungen wu den jüng in ein einziges Bild, genau sie sud unend in Bezug au F equenz und Daue .
ech ipo spek og ama, aukščiausiu pasi enkan 3500 hz dažnį. ada au oma iškai
iso oliuße Balsien o men ige Bedeu ungen bewe e und quali ybliche Segmen en 3 au ge üh en
Schnek en zu eil en A bei en in Ta nissen isoliuie en Balsien spek en Un e suchungen du chge üh
e wendend compu e ine Ge äuanalyse P og amm P aa . wich ig, dass in den e wähn en schnek ų
un e suchungen, auße eas e n aukš aičių ilniškių s kų šnek os besch eibung, o man ės bedeu ung im
gehal en isoliuo en alle segmen o man ės bedeu nissen mi u kis. wie und s kų šnek os appache, in
diesem We k gemessen mi u inė g yniausioji izoliuo ojo lau eil (plg. u bana ičienė 2005: 7677 und en min.
li .). s aciona ioji Segmen Teil e hal en aus unge äh übe 1 s küns lich paulgende Sound auski pus 500 ms
längio a ka pą. 4 hoš ieji F equenzien en e nen acha Ge äuschanalyse P og amm P aa , auswählnd
op ionen Spec um, To Spec um und Edi , spä e Publish band il e ed sound und wiede Edi .
68 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV (į )) be echnen alekso gi denio P og amm Fo
ju gi a ja osLaVienė
m a n 2. Pa s, e s ell nach aimonmančių mi u ischen Bedeu ungen mi u kiai
pa ame ai (kompak iškumas (C), bemoliškumas (b), onalumas (T) i į empimas
angegeben we den dieses A ikels abelėse, auch gelie e we den P og amm
do Pio o skio (Pio o skij 1960) o mules. Visų in o man ų o pa ies ga so o -
eXceL2007 b aižy i g a ikai.
1 . iZoLiuo ųjų baLsių y iMo eZuL A AI we den wei e disku ie und analysie
P ienų šnek os isoliuo ųjų und išliosios Sp ache balsių ins umen inio Un e suchung
E gebnisse. 1 .1 . P ienų šnek os isoliuo ųjų balsių akus ischen und a ikulia ionalen
Cha ak e is iken P enų šnek os isoliuo ųjų balsių spek og ammen Beispielen wi d in
Bilde n 113 o ges ell . basie end e hal is E gebnissen (z . 1 len .) und hinsich lich an
Spek og amm, P enų šnek os balsius läss sich un e scheiden sowohl akus iniu,
sowohl a ikuliaciniu g unde. Zunächs umsehen we den akus inische isoliuo ųjų balsien
Zeichnungen. Nach emb o Höhe, de on bu nos Rezona o s abhäng , isoliuo ai
auszusp echen [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e] haly ini hoch o emb o lau en: ih e zwei e o man ä
is höhe als 1500 hz, und onalumsindeksai weiss wesens g öße als leimo emb o
izoliuo ųjų [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·], [u] diese Balsien au o man ä e eich 1500 hz nich
(plg. 1–13 pa .). Visų žemo emb o ga sų, išsky us umpąjį [a], onalumo laipsnis
1 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [i·] spek o-
g ama
2 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [u·] spek-
og ama
P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai:
akus iniai i a ikuliaciniai požymiai
69s aipsniai a icles /
3 PaV. isoliuo ai ausgesp ochen balsio [·]
g ama
spek o-4 PaV. isoliuo ai ausgesp ochen balsio [o·] spek-
og ama
5 PaV. isoliuo ai ausgesp ochen balsio [e·]
g ama
spek o-6 PaV. isoliuo ai ausgesp ochen balsio [a·] spek-
og ama
7 PaV. isoliuo ai ausgesp ochen balsio [e.] spek-8 PaV. isoliuo ai ausgesp ochen balsio
og ama
[a.] spekneigiamas. isolie eeji [e·], [e.] und [e], im Ve gleich mi hohem und nied igem
og ama
emb o S immen, bese zen akus ischem Raum eine Zwpinene Posi ione : ih e zwei en
Fo man es lächen jeweils 1770 hz, 1710 hz und 1820 hz, und Tonali ä sindeksei iel
kleine als [i·], [i], [·],

70
ju gi a ja osLaVienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
9 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [i] spek o-
g ama
10 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [u] spek-
og ama
11 PaV. isoliuo ai ausgesp ochen balsio
og ama
[e] spek-12 PaV. isoliuo ai ausgesp ochen balsio [a] spek-
og ama
13 PaV. isoliuo ai ausgesp ochen balsio [ɔ] spek-14 PaV. išliosios Sp achen balsio
og ama
[ɔ] spekbe ge inge g öße en als [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·], [u]. [Diee] Typ allophonai
og ama
zwischenpiniais
ga sais dažnai laikomi i ki ose a mėse (plg. bace ičiū ė 2004: 166; kazlauskai ė
2002b: 56; aip pa plg. gi denis 2001: 341; u bana ičienė 2005: 78 i k .).
P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai:
akus iniai i a ikuliaciniai požymiai
71s aipsniai a icles /
1 Len eLė. P enų šnek os isoliuo ųjų balsių o man ės und Bewe ungen5
V 1 (hz) 2 (hz) 3 (hz) C b Tį .
[i·]280 2460 3210 712 107 828 1890
[i] 390 2020 2720 772 107 585 850
[·] 360 2390 2780 750 107 756 1310
[e·] 640 1770 2540 850 106 285 450
[e.] 670 1710 2610 859 106 223 490
[e] 560 1820 2650 829 106 349 530
[a·] 780 1270 2530 915 106 -88 540
[a.] 790 1300 2590 914 106 -83 580
[a] 710 1330 2430 895 107 11 450
[o·] 410 730 2210 890 113 -231 1150
[ɔ] 480 910 2300 885 111 -125 810
[u·] 330 660 2090 868 115 -200 1420
[u] 400 870 2320 862 112 -89 910 des höchs en Temb o un e suchende Schnek oje sind isoliuo asis [i·] ( 2
= 2460 hz, T = 828), niede s e langieji [u·] ( 2 = 660 hz, T = -200) und [o·] ( 2 = 730 hz, T = -231). muss sagen,
dass nied igs es emb o balsio g öß e bemoliškumo ky ini isoliuo ieji [o·], [ɔ] und [u], en sp echend
plg.: b = 113, 111, 112. No able , dass P enų šnek os isoliu ieji hocha onige s immen ge u en höhe e ,
indeksas (115), adinasi, jį a ian lūpos u ė ų bū i ak y iausios. Pagal akus inę
klasi ikaciją, šis balsis p iklauso bemolinių balsių klasei. bemoliniais aip pa lai-
und zema onie nied ige en emb u negu, zum Beispiel, nö dlichen kauniškių Šaki akus ischen
ge äusch eigenscha en des Spek os skleidung en sp echend e bunden mi e ikaliem liežu io
poslinkiu hochun ode niede un (plg. gi denis 2003: 193195; Pake ys, 2003: 23): dem nied ige en
šnek oje (plg. bace ičiū ė 2004: 160).
gesneidesschen liežu aus iso oliu a ie , dem höchs e e s e dessen o man . wie gesehen, am
Be eich de nied igs en F equenzen die e s e [i·] und [u·] o man ė (a . 1 = 280 hz, 330 hz), ande e
isoliuo ųjų [i], [·], [o·], [ɔ] und [u] balsių 1 s y ue zwischen 360 bis 480 hz. E s aunliche weise, dass
die e s e ilgojo [·] o man ė nied ige e negu ku ųjų [u] und besonde s [i] (a . 1 = 360 hz, 400 hz, 390
hz). Lemo emb o [a·], [a.] und [a] e s e o man ė höchs e (a . 1 = 780 hz, 790 hz und 710 hz), hieße es,
diese Lau e sagend die Zunge e schwinde is nämlich (plg. 113 ig.). 5In diese und in ande en
Tabelie ungen e wähn e Symbolen Bedeu ungen: 1, 2, 3 10 hz genauigkei su unde en e s en
d ei balsio mi le lichen Teile o mench en Réikšmės, C kompak ikei sindex, b bemolilichkei index, T
onalumsindex, spann. Eingespannungsindex.
72 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV angesich s an beidem o menßen Polä ü,
ju gi a ja osLaVienė
isoliuo uosius balsius kann gespal ig nach di uziškumo, ode kompak iškumo6,
g ad. wie in Tabelle 1 gesehen, kompaklusios einande on und gene ell on de
zen alen Teil des Spek ums (schaue 6, 8, 12). Pachi im Spek umendschä zen [i·]
iškiausias y a žemo emb o p igim inio ilgumo [a·], aip pa [a.] i [a] (a . C = 915,
914 i 895)7: jų abi pi mosios ( 1 i 2) o man ės akus inėje e d ėje mažai nu o-
und [u·] beide e s en 1 und 2 das nekompak iniai, ode selbs di uziškiausi
S immen.
Nach einspannungsindex zu bes immen is nich schwe , dass lange S immen
gesp ochen we den wo was in empčiau negu en sp echende ku zie, plg.: [i·] į . = 1890,
[i] į . = 850; [u·] į . = 1420, [u] spann. = 910; [o·] į . = 1150, [ɔ] į . = 810. Eingespim am
wenigs en un e scheide P enų šnek os [e·] [e.] [e] und [a·] [a.] [a], plg.: [e·] į . = 450,
[e.] į . = 490; [e] į . = 530; [a·] į . = 540, [a.] į . = 580, [a] Vol . = 450), soga , wie gesehen,
umpojos [e] Eingespannungsindex is höhe als [e.] und [e·]. wei e wi d
o ges ell a ikuliacinė isoliuo ųjų šnek os balsių in e p e acija. aukš o emb o
klänge [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e] gel eni zini gegenakiniais, sie sagend liežu is is
passlinkęs in gegenakinę bu nos eil. hin e alinigen hal eny ini [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ],
[u·], [u] sie sagenig zungwiu zu ückzugus in hin e akalinę bu nos eil. Pagal pakilimą
ačiau ne i os pačios eilės balsius a ian , liežu io poslinkis ski iasi: iš isų bal-
sių [i·] y a pa s p iešakinis, o [u·] i [o·] – pa ys užpakaliniai.
izoliuo ieji šnek os Lause suskyla in hochu iniums ([i·], [i], [u·], [u]) und nied igu iniums
([a·], [a.], [a], [e·], [e.], [e]) pakilimo balsius. Bei hochu lichen Balsien schlieja s und
isoliuo asis [·]; s immen [o·] und [ɔ] gehal en we den ehe mi le en mi le en
Au s iegs lau en, obwohl [o·] 1 nu 1020 hz un e scheide on [u] und [i] e s e õsios
o man ės. Nach de Mundö ennhei schloßa iaus im Schnekke ilgasis [i·], op e ens e [a·] und [a.].
iso oliuße balsie Po enziale a ikula ionseigenscha en und e häl nisse di ek
da s ell akus ische aumschema (z . Fig. 15), de en abscisie achse e scheb
we den zwei e und e s e o man es ski umai ( 1 2), o o dinachsachse e s e
o men 173 ( 1) Bedeu ungen (plg. Lade oged 1975: .; cla k, yallop 1999: 38;
Lade oged, Maddieson 2002: 284286; 2008: 18 gi denis: 26 31, n. i.). aus dem scheme sieh
man, dass die en e nungen zwischen isoliuo enden o aklichen s immen wei aus
g öße sind als zwischen hin e klaligen: o akines eihen balsie e häl nisse on [i·]
bis [e.] da s ellende linju iji ikampio k ach in beme klich ilgesnė ü ech siniąją,
jungianches hin e akalines eihen balsius on [a], [a·] bis [u·] (pl. an g. 1984: 114;
Mu inienė: 98 und 103 k .). g öße e Abs ände zwischen o akines Reihen Balsien
zeigen, dass ih e ho izon alisches Zungeu io poslinkis dan ų ich ungsmi endęs
sein a skliche als zaakalischen. ilgasis 6 wegen kompak ikei s indekso noch siehe u bana ičienė 2005: 79, 102 ausn.
7 auch siehe. Pake ys 2003: 26.
P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai:
akus iniai i a ikuliaciniai požymiai
73s aipsniai a icles /
[i·] o akiausies A ikula ionsschall, ihn sagend Zunge is am meis en passlinkess in
o akinę bu nos Teil.
izoliuo ieji [o·] i [u·], [ɔ] i [u] be eik nesiski ia užpakalumo laipsniu: [o·] i [ɔ]
nu e was hin e akeles e ü jeweils [u·] und den Ku zenden [u]. Am meis en on allen
Lau en in hin e linige Reihe zu ückzugewene längs e [o·] und [u·]. in einigen ande en
Schnek os, de en isoliuo is Vokalismus ausanalysie wo den ähnlichen P inzipien,
k aš u inę Posi ion auch einnimm [o·] (Pãšuš io šnek oje) und [u·] (Lukši und kučinų
šnek os) (ž . Leskauskai ė 2004: 93; kazlauskai ė 2002b: 62; abe plg. c o he s 1978: 97;
u bana ičienė 2005: 83). Un e u inių [a·], [a.], im Ve gleich mi diskus aisiais [o·], [ɔ], [u·] und
[u], hin e kalum de kleins e e was dunkle de na ü lichen Länge [a·].
De Ve gleich on P ienų šnek os isoliuo ících und danielo joneso ka dinalischen
balsien-Spek en wi d wei e isoliuo ai angeb es šnek os Vokalismus e glichen mi
englischen Phone iko joneso ka dinalischen S immen, die bes ehen aus den e s en (1[iː],
2[eː], 3[iː], 4[a], 5[ɑː], 6[ɔː], 7[oː], 8[uɛ]) und an ischen (9[yɛː], 10[øː], 11[œ], 12[ː], 13[ː],
14[ɛː], 15[ɛː], 16[paː], 17[ː], 15 Pa]. P enų šnek os isoliuo ieji balsiai akus ischem Raum in
80
ju gi a ja osLaVienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
3 Len eLė. P enų šnek os išliosios Sp ache balsių o man ės und Bewe ungen
V 1 (hz) 2 (hz) 3 (hz) C b Tį .
[i·] 330 2320 2970 739 107 740 1460
[i] 360 1980 2660 764 108 612 780
[·] 380 2280 2870 759 106 679 1270
[e·] 570 1830 2670 830 106 343 570
[e.] 630 1750 2690 848 106 257 570
[e] 1860 510 2640 815 106 410 510
[æ·] 610 1620 2660 851 106 209 390
[æ.] 670 1640 2680 862 106 175 490
[] 570 1730 2700 835 106 289 500
[a·] 770 1310 2580 909 106 -64 540
[a.] 780 1340 2530 908 106 -41 470
[a] 700 1370 2600 889 106 13 430
[o·] 440 790 2260 890 112 -202 1010
[ɔ] 500 1040 2190 874 110 -5 770
[u·] 350 720 2170 866 114 -166 1260
[u] 450 920 2240 873 112 -76 890 liškumas einodas. Palygin i mi isoliuo ischen [u], [u·], [ɔ], [o·],
išliosios kalbos, kaip i izoliu ieji, balsiai ski iasi bemoliškumu: bemoliniais
laiky ini [u] i [u·] bei [ɔ] i [o·] (plg. a . b = 112 i 114 bei 110 i 112), ačiau
a i inkamų izoliuo ųjų balsių, išsky us [u], ma y , dėl ak y esnės lūpų eiklos be-
moliškumo indeksai didesni (plg. [u·], [ɔ], [o·] b = 115, 111, 113), adinasi, jie
labializuojami s ip iau. izoliuo ai i na ū aliame kalbėjimo s au e iš a ų [u] bemo-
im na ü lichen Sp ach eil auss a ų en sp echenden Balsien ge inge und
eingespannungsg ad, e was e minde 890; [o·] und [n ]ɔ. = 1090 und 770. nich solch
šiuo a ž ilgiu ilgųjų i umpųjų į empimo san ykis, plg.: [u·] i [u] į . = 1260 i
hohes Eingespannungs als isoliuo ieji und in empčiausias aus isoliuo ųjų und išliosios
aukš a oniai [i], [·], i ypač [i·] (balsių į empimo indeksus ž . 1 i 3 len elėse). Pa s
Sp ache balsiä is ilgasis [i·] (plg. izol. und siem und halblängen zu bes imm en
išliosios k. [i·] į . = 1890 i 1460). ki iems, . y. [a], [e] ipo, ilgiesiems, umpie-
Inspannungseigenscha is nich so wich ig, jedoch un e scheiden ande e
quali ibliche Pa ame e das e ns lich ö de zu bezwei eln, ob wi klich Lasiäw Daue
kann be ach e we den un e scheidendem Phonems Me kmal. diese Meinung behal en
auch ande e Ta mian Fo sche an (ž . Mu inienė 2007: 127 und k .). zum
zusammen assen beme kba , dass k ä ige haup sächlich isoliuo ai aus a e balsiä
akus iniai požymiai. išim į suda o ik [e·], [e.], [e] – izoliuo ai a ian šių balsių

P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai:
akus iniai i a ikuliaciniai požymiai
81s aipsniai / a icles
labiau pab ėžiama a i esns a ikuliacijos ie a; su uo, ma y , i susijusi že-
mesnė negu dem na ü lichen Sp ache luss angeblichen en sp echenden Balsiä de zwei en Fo -
man ės eikšmė. bū en dėl šios p iežas ies a sisaky a i i izoliuo ai a iamus
[æ·], [æ.], [].
2.2. išliosios kalbos balsių
a ikuliacinė in e p e acija
oliau pa eikiama išliosios kalbos balsių a ikuliacinė in e p e acija. išliosios
kalbos ga sai izoliuo ųjų balsių a ž ilgiu akus inėje e d ėje aizduojami 21 pa-
eiksle.
Palyginus izoliuo uosius i išliosios kalbos balsius (plg. 21 pa .), ma y i, kad
nach ho izon alųjį zungeubigem poslinkį na ü lichen sp echungs e häl nissen
auszeichnen die selben hin e linigen Reihen S immen die so genann en nied igen
[ɔ], [u·], [u], ku iuos a ian liežu is būna a si aukęs į užpakalinę bu nos dalį.
emb o Lau e [a·], [a.], [a], [o·], 21 PaV. P enų šnek os isoliuo ieji (•) und išliosios Sp achen ( ) S imme
82 ac a Linguis ica
ju gi a ja osLaVienė
Li huanica LXIVLXV
Allų ih Tonalum, wie e wähn , seh nied ig und, auße [a], ausge ech nega i em
Zahlen. Einge üh in die Vo akině bu nos Teil liežu is passlinkęs bei Sagen de so
genannosischen hocha onius Lau e [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e], [æ·], [æ.], [], also sie
gel eni in Gegenakinien alle ih e Tonalum ausgeg i en posi ie em zahlen,
selbem Vo akiausiu auch gel eni in [i·]. Nämlich, dass išliosios Sp achen [i·], [i] und
[·] zapakalesnės a ikuliacijos Lause, o [e·], [e.], [e] o akesni negu en sp echami
isoliuo ieji. Nach de Reihe [æ·], [æ.], [] zapakalesnės a ikuliacijos Lause negu [e·],
[e.], [e] und gegenakesni negu [a·], [a.], [a]. Nach e ikalem Zungeussinkį aus
zaukalischen hochu inigen hal eni ini [u·], [u], aus o akischen [i·], [i]. Zu diesem
Au li Balsiä soll e zugewiesen we den und [·], jedoch e is nich so schmal und
geschlossen wie langgesis [i·], dahe o mell gehal ene mi le en Au li Balsi. Zu
zwischenlichen auch zugesch iebenini [o·], [ɔ]. ande e S immen [e·], [e.], [e], [æ·], [æ.],
[], [a·], [a.], [a] nach Zungeu o kimung gel eni ini Niede u inigen, nu , beispielsweise,
kilimą i eilę ne okie yškūs kaip a i inkami izoliuo ieji ga sai.
Įdomu pas ebė i, kad daugiau a mažiau ski iasi ne ik izoliuo ųjų, be i saki-
[a·], [a.], [a] a ikcinėmis eigenscha mis nach paniuose aus a ene
Un e u nakilimo nosuliaines U sp ungs und wegen ki ius pailgėjusių Balsien
Quali ä s. Zum Beispiel, išliosios Sp ache de Ton [a·] wie iel zazakalesnės
imų ga sų po eikį, nes na ū aliai iš a as jis kiek umpesnis negu ilgasis [a·] (pla-
a ikulia ionen und dunkle als [a.]. kann sein, dass diese posi ionischen Längens
S imme e leb höhe en g ečiau siehe ja osla ienė 2006: 245264; 2010: 173188).
dasselbe sage ich auch übe die o akinen un e em Au s iegs balsius: un e ėlesnio
emb o negu [æ.] is de un e e S imme de Na u länge; [e·] und [e.] Fall on
nied ige em Temb o Ge äuschen zu be ach en posi ionsigen Längens [e.] (plg. und Lukši šnek os en sp echenden E gebnissen (ž . bace ičiū ė 2004: 176)10).
3 . iŠVades angesich s de P ienų šnek os isoliuo ųjų und išliosios sp ach balsių
akus ischen und a ikuliacnen Eigenscha en, sowie in joneso ka dinalischen und
i iamosios šnek os balsių sys emen un e schiede und ähnlichkei en (ž . 16, 21 ig.
und 13 ab.), und e gleichend P ienų šnek os und ande e li auische schnek ų
en sp echende Un e suchungen einige Da en, kann man machen Gene end in
Schluss:
• akus ischen, und a ikuliacinigen eigenscha enim einige isoliu ieji P enų
šnek os s immei ([o·], [u·]) g e in ini mi pi minigen (7[oː], 8[uː]), ande e ([i·], [i], [·],
[a], [ɔ], [u]) – i su pi miniais, i su an iniais a ba ik su an iniais joneso ka -
10
[a·], [a.], auch plg. gi denis 2000: 349; 2003: 194; 2005: 4555.
P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai:
akus iniai i a ikuliaciniai požymiai
83s aipsniai a icles dinalinigen balsien. / P imä en Ka dinalischen Balsien
hinsich lich die meis en Balsien wenige ode meh (ypač plg. isoliuo uosius [e·],
[e.], [e]) pasislinkę akus ischen Raumes mi u ioh sich mi.
k ach u ische A ikula ion nach Reihen und Pakilimą cha ak e is ischs e P ens
Schnek os hin e kaline Reihes mi le em Pakil schall [o·] seine spek ischen
Eigenscha en as olls ändig übe eins imm mi dem E s en Balsio 7[oː]. nu
e was wenige , in k ach u inę a ikula ion geneh und hin e ne hochu igene
Au li -S imme [u·] ü ihn dennoch schä e p imä e ka dinaline Gegens and 8[uː].
• Palyginus de südlichen hochš aičių kučinų, wes lichen hochš aičių šiauliškių
Pãšuš io, nö dlichen kauniškių Lukši, eas e n hochš aičių ilniškių s kų, südliche
nied igaičių aseiniškių ež ilko, nö dlichen nied igaičių elšiškių akmẽnės und
y ischen kauniškių P enų šnek os iso ųjų Lau en, beme k e e Nach de e s en
linkis eng i k aš u inių ka dinalinių balsių a ikuliacijų. Vis dėl o P enų šnek os
izoliuo ieji balsiai mažiausiai nu olę nuo a i inkamų pi minių joneso ga sų.
Fo man es Bedeu ung [i·], [i], [u·], [u] auss ehen als höch immen Au s iegs s immen, an
die schließe und [·]; mi le en Au s iegs es i S immen [o·], [ɔ], nied igu inigen laiky ini
[e.], [e·], [e], [æ·], [æ.], [], [a·], [a.], [a]. • meh hei liche isoliuo ai aus a e e Balsien
akus ische und a ikulia ionale Eigenscha en schä e e als en sp echende
Sa znissen aus a e e Lau e. Passe be e allgemeine Tendenz išlioses Sp aches
hochu inius balsius a i o bi iau, und nied igu inius schloiau negu en sp echamen
isoliuo uosius balsius. auße dem, išliosios Sp aches o gakinische S immen
(ischsky us [e·], [e.], [e]) upu į ü nakalesni, und nied igu inie gegenakesni negu
en sp echami isoliuo ieji. nu išliosios Sp achen S immen [e·], [e.], [e] o akige e
A ikula ion und wie iel helle Temb o negu en sp echami isoliuo ai aussp echen.
i iamojoje schnek e, wie und in ande en aka ischen hochš aičių kauniškių šnek os,
[æ·], [æ.], [] zapakalesnės a ikuliacijos lause negu [e·], [e.], [e] und gegenakesni negu [a·],
[a.], [a].
Li e a ū a a kočai y ė dai a 2002: Süd un e aičių p ozodija und okalizmas.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o Ve lag.
bace ičiū ė i ma 2000: Lukšių šnek os izoliuo ų balsių y imas. – Kalbo y a 48–49(1),
5–18 .
bace ičiū ė ima 2004: Šakių šnek os p ozodija und Vokalismus. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u o Ve lag.
84 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV cla k john, colin yallop 1999: An In oduc ion
ju gi a ja osLaVienė
o Phone ics and Phonology. ox o d, camb idge: blackwell.
c o he s john 1978: ypology and uni e sals o Vowels sys ems. Uni e sals o Human
Language 2, ed. by j. h. g eenbe g. s an o d (cali .): s an o d uni e si y P ess, an 1964
95–152.
Фант Гуннар. Acous iische Theo ie Redebildung. Mosk a: Wissenscha . gi denis aleksas
2000: Kalbo y os We ke 1. Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Ve lagsins i u .
gi denis aleksas 2001: Kalbo y os A bei en 3. Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų
Ve lagsins i u .
gi denis aleksas 2003: Theo e ische li auischen Phonologies G undlagen. Vilnius:
Mokslo und enzyklopedijų Ve lagsins i u .
gi de nis alek sas 2005: adu iškio šnek os balsių [a·]/[a.] daue und spek ai. Bal i-
s ica 40(1), 45–55.
gi de nis aleksas 2008: yd icho ku šaičio p iegaidės: (akus inė ekons ukcija). –
Bal is ica 43(3), 381404.
ja osla ienė ju g i a 2006: P ienų šnek os žemu inių balsių kiekybė i ki i ski iamie-
sie Me ožai. Bal is ica 41( 2452),264. ja osla ienė ju gi a 2010: Ry inių kauniškių P ienų
šnek os onologija (dak a o disse a ion). Vilnius: Vilniaus Uni e si ä . ja osla ienė
ju gi a, kaukėnienė Lidija 2004: danielo joneso ka dinalischen balsien spek alen
cha ak e is iken. Kalbo y a 53(1), 2538. jassem wik o 1973: Pods awy one yki akus ische .
wa szawa: Pańs owowe wydawnic wo naukowe.
kazlauskai ė ū a 2002a: Pašuš io šnek os onologische Sys em: Vokalizmus und
p ozodija (humani . m. d . dise .). Vilnius: Vilniaus Uni e si ä . kazla uskai ė ū a 2002b:
Pašuš io šnek os isoliuo ų balsių spek en Un e suchung. Kalbo y a 51(1), 6178.
Lade oged Pe e 1975: A Cou se in Phone ics. new you k e c.: ha cou & jo ano ich.
Lade oged Pe e , ian Maddieson 2002: The Sounds o he Wo lds Languages.
Malden: blackwell Publishe s.
Leska uskai ė as a 2000: kučiūnų šnek os isoliuo ų balsių spek alische
cha ak e is iken. Kalbo y a 4849(1), 8394.
P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai:
akus iniai i a ikuliaciniai požymiai
85s aipsniai / a icles
Leskauskai ė as a 2004: Pie ų aukš aičių okalizmo i p ozodijos b uožai. Vilnius: Lie-
u ių kalbos ins i u o leidykla.
Mu inienė L ina 1998: akmenės šnek os isoliuo ų balsių spek ische Analyse.
Kalbo y a 47(1), 91105.
Mu inienė Lina 2007: Ry inių šiau ės žemaičių onologija: okalizmas i p ozodija. Vil-
nius: Lie u ių kalbos ins i u as, Vilniaus pedagoginis uni e si e as. Pio o skij
Pake ys an anas 2003: Lie u ių bend inės kalbos one ika. Vilnius: enciklopedija.
1960 Пиотровский Раймонд Г. Ещё раз о дифференциальных приu ban a iчie nė
знаках фонемы. – Вопросы языкознания 6, 24–38.
joli a 2004: s i kų šnek os izoliuo ų balsių akus inė analizė. Kalbo y a 53(1), 6580.
u bana ičienė joli a 2005: S i kų šnek os (Ry ų aukš aičių ilniškių) onologische
Sys em: Vokalizmas und p ozodija (humani . m. d . dise .). Vilnius: Vy au as g oßjojo
Uni e si ä , Lie u ių kalbos ins i u as.
acous ic and a icula o y ea u es o owels
o he subdialec o P ienai p onounced bo h
in isola ion and in sen ences
suMMa y he a icle analyses he main acous ic and a icula o y ea u es o owels p onounced
bo h in isola ion and sen ences o he eas e n kaunas P ienai subdialec . he esea ch ma e ials
we e eco ded in closed p emises using a compu e di ec ly (using di ec ional mic ophone). e e y
sen ence o wo d was eco ded 3 5 imes unde na u al empo o speaking. speake s would
p onounce isola ed owels o app oxima ely one second. sen ences and wo ds we e u he
ans e ed o compu e memo y and sa ed using he.wa ile o ma . segmen a ion o he
analysed elemen s was pe o med using he sound p ocessing and analysis so wa e P aa (5.0.34
e sion) o he p og am de eloped by uni e si y o ams e dam esea che s, P. boe sma and d.
weenink. in addi ion o he sound analysis so wa e P aa , o he p og ams we e applied o
e alua ion o he expe imen al da a. he esae ch esul s show ha isola ed owels di e om
hose a icula ed in a na u al low o speech in he subdialec o P ienai, ye he owel
in e ela ions emain unchanged: [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e], [æ·], [æ.] and [] should be ega ded as on ,
and [a·], [a.], [a], [o], [o·], [ɔ], [u] and [u] as back ocalic sounds high- ise owels a e [i·], [i], [u·], [u]; he
sound [·] is adjoined o hem; middle- ise owels a e [o·] and [ɔ], and he owels [e.], [e·], [e], [æ·], [æ.], [],
[a·], [a.] and
[a] should be ea ed as being low.

86
ju gi a ja osLaVienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
he acous ic and a icula o y ea u es o he majo i y o sounds p onounced in isola ion a e
mo e p ominen in compa ison wi h he espec i e sounds p onounced in sen ences. a gene al
endency was beme k ha high owels a e p onounced mo e openly in connec ed speech, and [e·],
low owels a e espec i ely close han espec i e isola ed owels. besides, on owels (excep
[e.] and [e]) a e sligh ly mo e back and low ones a e mo e back in connec ed speech as a icula ion
compa ed wi h hei isola ed coun e pa s. only he owels [e·], [e.] and [e] ha e a mo e on
and a sligh ly ligh e pi ch han espec i e owels p onounced in isola ion. onda y o seconda y
he pe o med compa ison be ween spec al cha ac e is ics o isola ed owels o he sub-
dialec o P ienai and hose o ca dinal owels by daniel jones allows s a ing ha some iso-
la ed owels o he subdialec o P ienai ([o·], [u·]) should be con as ed wi h he p ima y
owels (7[oː], 8[uː]), while o he s ([i·], [i], [·], [a·], [a.], [a], [ɔ], [u]) wi h bo h p ima y and sec-
ca dinal owels by jones bo h acco ding o hei acous ic and a icula o y ea u es. i is
complica ed o dis inguish which ca dinal owels could be coun e pa ed wi h space o sounds
he isola ed owels [e·], [e.] and [e], as hey a e loca ed in he middle sec ion o he acous ic
acco ding o hei ise. compa ed wi h p ima y ca dinal owels, he majo i y o owels a e
shi ed in he middle di ec ion o acous ic space. mos ypical o he back middle- ise owel [o·] in
ex eme a icula ion acco ding o he ho izon al and e ical posi ion o he ongue is he
he eas e n kaunas P ienai subdialec , as i s spec al ea u es almos o ally coincide wi h hose
o he p ima y owel 7[oː]. he back high ise owel [u·] is only sligh ly less inclined o ex eme
a icula ion i s p ima y coun e pa 8[uː] is s ill mo e p ominen compa ed wi h i . ha ing
compa ed quali a i e ea u es o isola ed sounds om he sou he n aukš ai ian kučiūnai
subdialec , he subdialec o Pašuš ys o he wes e n aukš ai ian Šiauliai dialec , he no he n
kaunas Lukšiai subdialec , he s i kai subdialec o he eas e n aukš ai ian Vilnius dialec , he
e ž ilkas subdialec o he sou he n samogi ian dialec , he akmenė subdialec o he no he n
P ii ian elšiai dialec and he eas e n kaunas aseenai subdialec , a gene al endency was inclined,
i.e. he ex eme o a oid a icula ion o ca dinal owels. howe e isola ed owels in he subdialec
o P ienai a e leas de ia ed om hei coun e pa sounds by jones.
Eingelei e 2011 m. Ok obe 24 d.
ju gi a ja osLaVienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanien
[email p o ec ed]