31s aipsniai / a icles
aud onė kaukienė
klaipėdos uni e si e as
Di ezioni delle ice che scien i iche: azionemazodio s o ia, p ūsis ika.
iMi a yVinės kiLMės
VeiksMaŽodŽiai
P ūsų kaLboje he o igin o Ve bs o imi a ion in P ussian ano acija nell'a icolo discussiami
e mini, ela i i con nuo e pa ole o ma imu. aiškinama imi a y o są oka. P ūsų lingu paminklue
si ce cachoma imi a i inių o imi a y inės o igine eiksmažodžių, discussiami le lo o s u u e
peculia i à. Pa ignami y ų bal ų imi a y ai con p ūsiškaisiais.
anno a ion he a icle discusses e minology associa ed wi h he o ma ion o new wo ds and
p esen s he concep o he imi a i es. he e bal imi a i es and e bs o imi a i e o igin a e
collec ed om he sou ces o old P ussian language and hei s uc u al cha ac e is ics is
analyzed. he imi a i es o old P ussian language a e compa ed wi h he ones o eas e n bal ic
languages.
nuo i Ve di diiù o MaViMas iMi a yViniu modo nuo e pa ole nel linguaggio possono
esse e cos i ui i abbas anza di e samen e. meglio conosciu o modo da yba,
pa icola men e mo ologica da yba, basa a d ina iškumo p incipio: pama inis e odis
(a pa ole) e da inys. da yba chiama o e un al o modo di appa izione delle pa ole, non
cangiando la sua s u u a, pe ò pe gi ando unzione o signi ica o. ques o sin aksinė
o seman inė da yba. da ybos (ypač mo ologické) modo nel linguaggio susi o muoja
dauguma esMiniai Ve dŽiai: da inys ( edinys), o minys, pe o minys, plė inys,
imi a y ai. keywo ds: de i a i e, o ma i e, pe o ma i e, expansi e, imi a i es.
32 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV nuo i pa ole di, e lo o si possono chiama e da iniais. Le pa ole possono
aud onė kaukienė
so ge e anco a in al i modi, noni e e endo in al i ( . i. ondamen i) pa ole […] di e amen e c eando nuo i
pa ole o pe omui ando ecchi. ques o può esse e spė imas dei adici1 o kamieno pe o mazione, cambiando
s u u ū inì ipą2, anche se nei la o i linguis ici spesso engono con usi con a iba (apie ques o plačiau
kaukienė 2005). così eme ge plė ini o pe o mini. Uno dei meno i a i modi […] nuo i pa ole o mazione
(kū imas) in modo imi a i inio. così so ge di e i o mei (imi a y ai o onoma opėjinie pa ole), a si
pamėgdžiojan ys ik o ės suoni (dažniausiai) o immagini, judesius. imi a y ai può esse e a ie pa i di lingua.
No malmen e in ques o modo eme ge emozionali-esp essionali pa i del linguaggio (jaus ukai e iz ik ukai),
ecc.: oi, , plump . Analogamen e possono so ge e e azionimažodžiai, ai quali si o mano le adici e iene
da a una de e mina a azionemažodži necessa ia o ma mo ologica (bigz i, čiulb i). al e pa i della lingua
imi a y iamen e susi o imi a i am ca a e is ico ikoniškumas. li si può iconosce e da glaudaus sonine kios
shaknys, con enen e mol i p iebalsiów, d iga siów, dwibalsiów. al signi ica o spesso sono associa e
p ebalsie, ad esempio: šnypščiamieji š, ž ( eiškia šlamesį, ūžimą: õšia, žia, šniõkščia), ( eiškia ib aciju,
d ebėjimą: pa, a) e e c. qualche ol a si o ma a imõs signi ica os e s u u a sinonima, besisci ian i
muoja ečiau, no s imi a y ų gali bū i i a dažodžių, ypač daik a a džių.
in alcuni p ebalsie a ias (plg. uzgia, buzgia, bizgia), u a ia la a iabilizzazione del konsonan izmo o linguis ico
s uk ū os i konk ečiosios seman ikos są yšio. be o, imi a y ams būdingos „sun-
è nedèsningas, ne elpa in egola i balsi p ici 1 o Šaknų plyba ne i a is a o (y e ymologize wo k), ma spesso
si iconosce in paini mo ologine. espandendo gambo, alla ecchia base gambe si unisce un nuo o elemen o
plė iklis. Pe esempio, da basine šaknie ide. * en- (lo. eneō ‘ ęsiu, lie. ę as) con plė ikliais -sa
-psusi o muoja eiksmažodžiai lie. con inua e, p . iēns wei ‘ auk i i lie. ep i, la. ep (iês) ‘spi is,
spy io is. nuo a si o ma a pa ola ne alla spalès a šaknis si unisce e bū ini kai ybiniai elemen i. pe ò plė imas
ques o non mo ologia, e one ica (a mo onologijos) cosa. Šaknį espandecian i elemen i (plė ikliai) a ol e
quan o modi ica il signi ica o, u a ia non esis e mo i o pa la e di da ibina signi ica o. così compos a
pa ola si può chiama e plė iniu. 2 Le pa ole possono de i a e da quella o al a o a, pe o mando kamieną,
cambiando s u u is ico il ipo. Nelle lingue Li uanee e la ie da una s essa sassione può e i ica si due o
più azionimažodžių, con enen i di e enzi di signi ica i ca ego iche (šaknų išsišakojimas). così g e a (i)aa
na-kamieni dei si o me à della s essa šaknies in a piniai o s a-kamieniai eiksmažodžiai, p z.: lie. kél i kẽlia
kl i kỹla; la. ce (e) s ada ci cis u. a ol e azionimazzii possono semplicemen e sos i ui e lo s u u u inio
ipo, meglio ada andosi alla signi icazione ca ego ica, plg. lie. gẽma → gms a, lie. dèg i, dẽga ‘deg i, ku i,
‘liepsno i → a m. dẽgia ‘(už)dega, (už)ku ia o deñga ‘s yla, (p i)kempa, la. deg , degu ‘deg i, liepsno i, deg ,
dedzu, dedzu ‘deg i, ku i ugnį. da al ooks s u u ino ipo modi ica sa ebbe s a o empo p eesaga
apibend inamen o bend ačiai (i an inė ema izzazione u ojo empo o me), plg. ek i, ekia, ekė ( okia
pa adigma anco a u ilizza a y ų aukš aičių a mėse) → eik i, ekia, eikjo. così appa sa e ek i ipo
eiksmažodžiai (ž . jakulis 2004: 155156, 162), maga i e alcune pa ole con al i p ecessogi (p.g.: žinó i, giedó i).
kamieno pe o mazione non può esse e conside a o mo ologine da yba, pe ché non è co ela o con
da ybine signi ica o. ali pe o ma e pa ole possono esse e chiama e pe di binie (pe o miniais).
imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
33s aipsniai a icles kai os ėmus. così è pe ché è non geminaičiai, e sa a ankiamen e
si o ma ono di e i o mini, susida ę imi ando panašius suoni, immagini o judesius.
imi a y inės o igine pa ole non a amen e chiama i ga sažodiniais ( okiškai
lau nachahmend, usiškai звукоподжательные), u a ia ques o non è comple amen e
scopo. anche se mol i imi a i ì sono suoni immoddžiojime, essi possono signi ica e non solo
suoni, ma anche mo imen i, immagini ( a i, iẽks i, blizg i, ecc.). imi a y ai possono
esse e di a io an ico. gli più ecen i iconosciu i secondo pa icola men e b usch
mo onologiche sanda os e signi icanza connessione. impo an e c i e io imi a i ò
an icamen e de e mina e da i e imologici. quan o più la pa ola ha co ispondmen della
pa en iniškožodžiai po e a o ma si da an icamen e empi. In segui o glaudų s u u e e
se (ypač olimesnėse) kalbose, uo senesniu jį galima laiky i. imi a y iniu būdu
seman ika ai a io ù modi di pa ole daybos o o mazione possono uno l'al o suppildy i. In
kos yšį nublukino dėsningi one ikos paki imai a eikšmės aida.
ques o caso è impo an e che da imi a i ă di e i o minių mo ologinei da yba o šaknies
plė imo modo può esse e pada omi o pe o medami nuo i imi a y ai, ecc.: kak i ka ks i,
ka ksó i, bùmp bumbs i e pan. Alle shaknai possono p isišlie i non quelli di doybine
signi icazioni mo ologiche o mo onologiche kamieną cos i uen i elemen i, pa icola men e
p ecessaggi (ulb i, čiu lén i). so en e ques e pa ole hanno eduplikazioni di segni e al ol a
ico da il co isponden e ipo di ga sažo džius (isch ik ukus): bub i, dun d i, i i, plg.
bu -bu , dun-dun, i - i e e c. pe ò ši okių ga sažodži non possono esse e conside a i
pa ole ondamen ali, inol e, non semp e g e a zmaž ali pa ole sono (p., zi z i).
iMi a yVai P ūsų kaLboje
P ūsų al linguaggio, come e in al e bal e lingue, po e a esse e dei a i imi a i ų. pe ò p ūsų
lingua imi a y ai, specialmen e eiksmažodiniai, quasi ne y inė i. elbingo pa olaynėlye
eiksmažodžių non. maggio pa e pa ole di daik a a džiai, si può o a e e daik a a dinių
imi a i ų. mol o esp essi amen e suona alcuni nomi di uccelli, che spesso sono associa i a
de e mina i suoni, plg.: d oanse [d ōanze] ‘g iežlė, p apolis [pa pulis] ‘kuku is, ge o
‘ iš a, ge is ‘gaidys, esde ‘s azdas e e c. ga sa odinis, egis, e il nome s esso
dell'uccello pepelis [pipelis] o [pipalis] (plg. pippalins k). ol e a ques o, e uccelli, e al i animali
nomi possono esse e collega i con ce e peculia i mo esie wewa e ‘ o e ė, spu glis
‘ž i blis. alcuni di ali daik a a džių possono esse e di e i o me o mali, men e al i
possono esse e a i da imi a y inės o igine eiksmažodžių. le e ali o mali più a idabili
conside a e quelle pa ole che cos i uiscono modo eduplikazione (penpalo ‘pu pelė,
we wi sis ‘ ie e sys, wewa e ‘ o e ė, ecc.). alcuni esempi possono esse e conside a i
de e ba y ais, ecc.: spu glis ‘ž i blis: lie. spug i, -ia ‘sp uk i, skubė i e ‘spa nais pu p i,
bi b i (pa yzdžiai LkŽ da Mažosios Lie u os
34 ac a Linguis ica
aud onė kaukienė
Li huanica LXIVLXV
(Mi i50, ndŽ, kŽ)), la. spu g , -dzu ‘(apie paukščius) sk ajo i, plazden i. peggio, che da
edini non si possa giudica e sull ondamen ini eiksmažodžių s u u a. Šiap o sì,
ques i esempi indicano che p ūsų ba oje imi a i ų da e o bu a. nei ca echismi a
causa ca a e e es o di icile aspe a si imi a i ì abbondos. imi a y ai
ca a e is ici non ad ogni es o. essi del u o non essendoci linguaggio della scienza,
alla quale lon ana e emozione, e esp essione, di lo o non può esse mol i in se iosi
eligiosi ca echismì es i. eas e n bal i nelle lingue eiksmažodinių imi a i ų è
abbas anza nemaža, quindi si p e ede che e i ojoje p ūsų palboje delle lo o da e o
do e a esse e. Il compi o di ques o s udio ce ca e di p ūsų lingua moninkluose
kalbos pa yzdžius, ku ie galė ų bū i laikomi imi a y ais a gali bū i imi a y inės
azionimazodinių imi a i ų. si in ende a le a e u i p ūsų o igine, e a is a e la lo o
s u u a mo ologica, g e inando con eiksmažodiniais imi a y ais eas e n bal ų kalbose.
PaVyZdŽių a anka pobūdis solle a meno dei dubbi è neabejo ino seman ica e
analizei s eng asi a ink i pi miausia uos eiksmažodžius, ku ių imi a y inis
mo onologica sanda os insiemešis. pu oppo, ali esempi mol o maža. pe ciò engono
discusse u e azionimazzi, almeno quan o simili a imi a i i, specialmen e quelli che
hanno sonino signi ica o. ol e ques o, si esaminano e quegli esempi, che hanno imi a i o
ipo cogna ici in al e lingue, ecc.: p . s ēn- s in- ‘ken ė i: y . bl. *s en- ‘dejuo i,
s enė i (p ūsų kalboje signi icazione suabs ak ėjo) lie. s en i, s ẽna, -jo, la. s enê ,
s enu, -ẽju. ali azionimaodžių imi a y inė o igine, anche se e abbas anza non
di icilmen e ic ea a, nondimeno è es incosa. abbandona a azionimazodžių, il cui
signi ica i o sonine non ha lei i le en i a sanda os soninea e le sue o maiì impossibile
icos ui e sulla base di al e lingue.
a ol e non è acile de e mina e se la pa ola, associa a a suono, è da e o imi a i . a
imi a i ì e neu ali signi ica i pa ole sono azionimazodžiai, eiškian ys kalbėjimą o
daina imą. Uneni a imazzi del pa la e sono chia i imi a y ai, il p op io sonine sanda a
i lin in ys il p ocesso del pa la e, u a ia degli al i pa lamen o signi ica o
appa sausi al imen i. a mol i pa lamen o azionima odžių imi a y inė o igine non a ica
a ic ea a. ali esempi nemaja delle comun ine e lie u is e colboje o a messe. essi
sono p a adę esp essinio a spal ì e be e signi ica solo pa lamen o, ecc.: kaba, šnẽka,
dudẽna, ni kia. spesso ali eiksmazodžiai ha nega i a, paniekinamà emozionale a spal ì,
plg. lie. aškia, ã a3. in al e lingue il signi ica o pa lamen o è anche abbas anza
spesso esc ieda da oce della, plg. ok. 3 g azii di ale ipo esempi possono esse e
o a i k is ijono donelaicius Me uos: Juk sai, quan o mol o pliuškė gal donne modo,
Che le su č maggio i pe casa eikmenių apa.
imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
35s aipsniai a icles sp echen, angl. speak (ge m. sp ek- ‘kalbė i da ‘ aškė i, ėk i /).
ga sažodinės o igine šaknis ha e ques i p eesaginiai eiksmažodžiai: . dice, sen. . (iš s.
sl.) глаголить. Uno di ali eiksmažodžių po ebbe esse e e p . billī ‘kalbė i: lie. byló i
a la. (a )bil dē ‘(a )saky i: lie. bild i. Ques o ipo ( . y. imi a y inės kilmės)
eiksmažodžiai in ques o a icolo ediamoci. u a ia è e ali pa lamen o (a dainazione)
eiškian i azionimažodžių, che non solo sinch oniamen e, ma e diach oniamen e
(e imologicamen e) non possono esse e conside a i imi a y ais, ecc.: lie. giedó i, saký i,
la. dziedâ ‘giedo i, sac ‘sa i, ge dau ‘saky i. essi imi a i i i non si conside ano e
ky i’, . петь ‘ . p.’. Šių žodžių šaknys nė a is o iškai susijusios su ga sais, jie ki okios
kilmės. okių eiksmažodžių y a i p ūsų kalboje, plg. ge b ‘kalbė i’, wai iā ‘kalbė-
lo o analizzandoli i iu a o.
anaLiZės Va ka
Lie u ių i la ių kalbų imi a y ų mo ologinė i mo onologinė sanda a u i am
e i comun umì. essi possono esse e e s adnini azionimažodžiai, e p eesaginiai. pe ciò e
p ūsiškoji ma e iale iene analizza a, alla ice ca di speci iche ca a e is iche della
s u u a. P ima iamen e si discu ano šakninje (nep iesaginiai) p ūsų lingua
eiksmažodžiai, e dopo di che p iesaginiai eiksmažodžiai, agg uppa usi lo o secondo p eesaga.
1 . Šakniniai (neiŠVes iniai)
VeiksMaZodŽai o ni delle lingue bal iche o ien ali imi a i ai sono de e mina eõs s u u a
ca a e is ica lo o. delle lingue li e is e šakninių imi a i ų s u u ali ipi sono ques i: ia kamieno (bizgia,
bubia, zỹzia, zizia, z ibia), in a pinie o s a kamieno (pups a, paps a, k š a). neiš es iniais laiky ini e di ipo
mis o a-kamienije con su isaga -ė i (bù zga, bu zg i; dùnda, dund i, blzga, blizg i). Analogo ipo
eiksmažodžių nemaža e la ians pa liamo, quindi alcuni imi a i us o i lo o s u u ini ipi si possono
i ene e gene ali eas e n bal am. alcuni di lo o già s udia i e desc i i: su imi a i ini (ga sažodinius) ia
kamieno eiksmažodžius è ašiusi jū a ė Lubienė (Lubienė: 161171)4 e su imi a i ini a kamieno eiksmažodžius
con p ecessaga -ė i e d ilas jakulis (jakulis 1996: 817; 2005). P ūsų linguaggio, appa en emen e, non e a
si o m esso eiksmažo4 La ians linguaggio šakninių imi a i ų mol o meno negu lie u ių, a sla ų lingue quasi
a a o non ( esi esempi come s. sl. z ęg, z ęš i ‘ e künde, . (bažn. sl.) звягу, звягать ‘dainuo i, plepė i, .
a m. звягу, звячь ‘lo i: lie. ž éng i, ž ang i, la. z eg ‘ž eng i šaknis espės a da ide. *hen- ‘ önen
(skambė i) (Poko ny 1959: 490491, Vasme ii 88) è mol o a o.

36
aud onė kaukienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
džių s uk ū inis ipas, a i inkan is lie u ių i la ių a kamieno eiksmažodžius su
apesaga *-ē- (jie sono pe o ma e adninie, desc end inus u ojo empo kamiengalį
*-ē comunazioni e alcune al e o me; dei lingui li uanei e la ians bose p e e i o
kamieno oceis ē i o comuna ies e u ojo empo p eesaga, e eiksmažodis nessojo
essu o šakniniu, piùčiau su ques o c . jakulis 2004). pe ciò è impo an e o a e di
ques o s u u ino ipo eiksmažodžių e imologici co ispondmeni in lingua p ūsų.
P ūsų lingua moninklues ci sono ci ca 70 šakninių eiksmažodžių. le lo o adici di a ie
s u u e, mol e piu os o complesse, ha mol i p iebalsi, d ibalsi, d iga si5. ques o
pe me e di pensa e che a lo o po ebbe esse e imi a i ì, ai quali peschios adici
ca a e is iche. anche se comple amen e a idabili imi a i ù non o a, u a ia
alcuni esempi ale discu e e qui: * enk- * ink- ‘ enk i, g īm- (g ēm-?) ‘giedo i e s ēn- s in- / ‘ken ė i.
* enk- * ink- ‘ enk i /
P ūsiškasis eiksmažodis o iginęs da bal iškos šaknies * enk- * ink-, che signi ica
‘ enk i, ‘su ga su smog i. Paliudi o in due o me: encke Mbs ‘ enk e pe inck an
III ‘užkie ėjusį (užsispy usį).
P . encke Mbs ‘ enk è possibile sug e a e con y . bl. * enk- * ink- ‘muš i, enk i,
plg. lie. / eñk i, -ia, -ė, la. ek (iê), -cu, -cu ‘smog i, enk i; gin i, a y i, ènk (ê),
ncu, encu ‘ . p.. il più an ico signi ica o sa ebbe possibile i ene e ga sina. alcune
quelle acinie pa ole ha solo signi ica o sonino, plg. eiksmažodžius lie. ink i, nka
‘bildė i, inks i, la. (ku š.?) inkš(ķ)ê , -u, -ẽju ‘dže škė i, skambė i, ž angė i o
daik a a džius lie. eñksmas, la. uoksnis ‘ iukšmas. La adice signi ica o endusi
modi icu i. be signi ica o ‘ enk i, e nelle lingue bal à o ien ali si o ma e al iokio,
pe sino abbas anza lon alusios signi ica i i: ‘gin i, a y i, ‘mazgo i e k . signi ica o
‘gin i, a y i, be già menė ų la. ek (iê) ‘(smog i, enk i) gin i, a y i, ènk (ê) ‘ . p.,
plg. da la. ink , ncu, inku ‘ a y i. nel signi ica o ‘mazgo i lie. iñk i, eñka (
eñkia), iñko iñkė ‘plau i ( es a, capelli), p k. ‘sma amen e lyendo sąsajų plg. da lie.
šlapin i, me k i, šnek. ba i, kone eik i’, su p iešdėliais i ‘muš i, lup i’ (dėl eikšmės
pe i ‘muš i e ‘p aus i, ano i (pi yje)). sa i ą signi ica o ha e p eposaginis la. cê
‘ i ė i, d ebė i.
nelle lingue bal iche o ien ali šaknies * enk- * inkimi a y iškumas chia amen e si sen e, pe ò di icile
di e se così u anche in pa liamo p ūsų, pe ché dei esempi disponibili signi ic5 P ūsų linguaggi šakniniai
eiksmažodžiai sono a ie sanda os mo onologiche: zada ých d oja sinių šaknų p ūsų linguaggio moninklu
20 (8 CeRC, as a 5 CaRC, 5 CiRC e 2 CuRC); azionimaodzii con biliballine šaknimis ela i amen e pochi o as 9
leksemos, o ma ančios du pog upius (7 con d ibalsiu ei (CeiC, CaiC, CiC) e 2 con au (CauC, CuC)); ap i ųjų
d iga sinių šaknų (CR, CR, CR, CaR) as a 15 (5 con sonan u m, 4 con n, 3 con e 3 con l). ape i d ibalsinių šaknų
p ūsų linguis ici monumen ali o a o pochi solo 8 adici ( e, bescin inan i d ibalsiu ei o balsiu ī, e cinqueos,
inalėje u inčios au o ū). inol e, nei monumen i di lingua p ússica sono s a i o a i 18 eiksmažodžių con
balsiniene šaknimi (5 con le ape e e 13 con le chiuse). a ques o igua do c . kaukienė 2011: 30.
imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
Gli a icles sono uno p eceden e s e linis iii ca echismo esempio: Almech ige Ewige
mės emociškai gana neu alios. be mušimą eiškiančio encke Mbs ‘ enk’, da
GOT de du has [...] den e s ock en Pha ao mi allen den seinen im Ro en Mee
e seu emus Wissīngis p ā bu s kas deiws kas uo (= ou) assai [...] s an pe inc an
Pha ao sen wissan swaieis en minan i aus aus auskan=dinnons Visagalis e e ninas
die e, che u as upbi o a aone con u a la sua osona jussa a in quella nuskandinje
[...] iii < s> 119/15. In ques o caso il signi ica o suabs ak ėjusi, passa a in psichiche
a i i à s e ą pe inck an ‘užkie ėjusį (užsispy usį), i. e. *‘aps ulbin ą, p i enk ą,
plg.
i lie. p i eñk i ‘aps ulbin i.
g īm- (g ēm-?) ‘giedo i possibile cosa, che imi a y u può esse e conside a o e
eiksmazodis g īm- (a g ēm-)6, del quale è paludi a una o ma del pa ecipan e
agenzioso g īmons (g īmikan g īmons ‘giesmelę (su)giedojęs). e o, ‘giedojimen o o
can azione eiškian ys eiksmazodžiai nebū amen e sono imi a y ai. pe ò se
is abilissimo eiksmažodinę šaknį p . *g ēm- ‘giedo i, can ini e g e in ume con y . bl.
*g m- *g am- ‘(g aziai e so liai) scambė i (la. g em , g emju, g ēmu ‘mu mė i, lie.
g am i ‘k is i con iukšmu: . греметь), discussamasis eiksmažodis può esse e e
imi a y inės o igine. Na u almen e, p . g īmons ‘(su)giedojęs non ebe eiškia né
dundėjimo, né mu mėjimo, aigi imi a y iškumas è esplukęs.
s ēn- s in- ‘ken ė i /
P . s ēn- s in- ‘ken ė i: y /. bl. *s en- ‘dejuo i, s enė i è adnis azione o dodis: o a e e s a o del
passa o empo pa icipio o me s enuns, s yienuns, s īnons ‘ken ėjęs e abs ac s insennien
‘ken ėjimą7. eas e n bal ų kalbų eiksmažodžiai lie. s en i, s ẽna, -jo, la. s enê , s enu, s enẽju sono
mol o esp essi ūs e li si può conside a e imi a y ais. Panašūs e al i cogniniški linguaggi
co ispondmenni (molel lo o anche p ima iamen e eiksmažodžiai): ags. s enan ‘ ai o i, dejuo i, ž.
s enen ‘s enė i; s. sl. s ena i (ish *s en i), s enj ‘ ai o i, dejuo i, . сте нáть, -aю ‘ ai o i, dejuo i, g .
στένω ‘dejuoju, aimanuoju < ide. *s en- ‘(ga siai) *g imi *g īmaiškinamas come lie. gy à: g i, plg.
au mann 1910: 343, Leskien 1884: 327, endzelīns iV 181, opo o ii 308; plg. williamo schmals iego
6 Šaknies ī aiškinamas ne ienodai – kaip ī a ē. daugelis y inė ojų šaknyje a ku ia ī (san ykis a p
ekons ukcijug īmuns/ (schmals ieg 1974: 219)). pe ò Vy au as Mažiulis (ž . Mažiulis i 410, 411) ī kildina is
ē, iccu ando *g ēm- (*g ēmuns, *g ēmikā ‘giesmelė). igua do a ques o e mine edi anche kaukienė
2011: 65. 7 o me di pa ecipan i sa ebbe necessa io ip odu e *s ēnsu ilguoju ē (plg. Mažiulis iV 157), che
nella p ima ca echizme ma ca o e (s enuns i), e quijame a sispindi balsio susiau ėjimas ē > ī (s īnons
iii), e an o suo ca echismo esempio (s yienuns ii) si può legge e abejaip. daik a a dis s insennien
šaknyje ha in (Mažiulis a ku ia *s inse n an, e secondo lui bend a į *s in ei ‘ken ė i. su ques o e mine
anco a c . kaukienė 2011: pe ò p ūsų linguaggi eiksmažodis s ēn- s in- ‘ken ė i né esp essi i à, né
sonine semos possiede, il suo signi ica o suabs ak ėjo, pe eidama in isiche o psichiche a i i à
’
(būsenos) s e ą /.
68–69).
38 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV dejuo i, aimanuo i. anco a più an ica è
aud onė kaukienė
semplicemen e oce signi ica i a, plg. lo. onā e ‘g iaudė i, dundė i, da cui può
is ide si e deja imo, aimana imo signi ica o, plg. s. i. s ána i ‘g iaudžia, dunda e deli į
s anan ‘dejuojan is (ž . da Mažiulis iV 157158, ka ulis 1992: 293 i li e .).
2. P iesaginiai VeiksMaŽodŽiai eas e n bal ų linguaggi maggio anza p eesaginių
eiksmažodžių sono da iniai. Labai eksp essi ūs sono ediniai da imi a i ų: iš ik ukų,
jaus ukų o imi a y iškų eiksmažodžių, specialmen e con p eesaghi -čio i, -sė i, - elė i,
p z.: áikčio i, čiaukš i (iš čiaušk-sė i), pù p elė i. Tu a ia gli p eesaginiai
eiksmazodžiai possono esse e non solo edini, ma e di e iini o miniai, ecc.: lie.
biñdzin i, plin i, čiu lén i, kukúo i, bubén i, la. bubinā ‘k izen i, p unkš au i (apie
ca lius); mu mė i, bambė i. sepa a e appendagini edinius dal di e i o mini non semp e
è acile. quan o è più acile a lo in un linguaggio i en e, e mo aisi pa la con negausius
monumen i di sc i u a so en e ali domande lascia neišsp ęs us.
ol e a ciò, sia pian e, sia p eessaga possono esse e es ese a a i a i plė iklia, e ali plė iklia possono
p isišlie i sia alla pian a, sia a p eessaga. analizzando imi a i i, ques o può esse e piu os o impo an e.
s abili e a quali mo eme appa iene plė iklis, in i en e linguaggio non è mol o di icile: šaknies plė iklis
ka ojasi non solo in u e le kai omosi o me, ma anche ediniuose8. pe ò p ūsų pa liamo a causa della
sca si à ma e ia s abili e, alla quale mo emai appa iene plė iklis, abbas anza di icile. di emo, il
ope mazudio *kal( )-s-ī- ‘skambė i -sgali esse e sia šaknies che e pa e del p egesago (ž . ul e io men e).
P ūsų linguaggi moninklu sono ci ca 130 p eesaginių eiksmažodžių su p eesagodaugiausia eiksmažodžių con
p eesaghi -ini -ī- ( ap lo o ci è glaudus yšys). Segnali meno con i su issi -āi -au-. pe ciò azionimaodzie
mis -in-, -ī-, -ē-, -ā- i -au-. Pa yzdžių su a a ki a p iesaga gausumas ne ienodas.
engono analizza e secondo quella o al a p ecessaga da umma, in ciascun caso ce cando possibili imi a i ì.
8 di emo, šaknis ide. * en- ‘ emp i, ęs i (lo. eneō, lie. as) può a e e di e si plė iklių: bl. -s- (p . iēns wei
‘ auk i, lie. s i, -ia, s i, -s a, ąsý i, la. ĩs , -s u, ĩsu, uošâ iês, -ãjuôs ‘zaude n), bl. -p- (lie. ep i, -ia,
ip i, -s a, ampý i, ampa; la. ep , pju, -pu ‘ ecken, s ei en, pã iep ‘pe kalbė i, p , -s u, -pu ‘niauk is,
èmp (e, em), -pju, -u ‘godžiai, dideliais gu kšniais ge i, uz ep ‘už em i (gal ep ‘ emp i è li uanismo?),
ma y , e p . mp an ‘b angų (ž . Mažiulis iV 190)), sl. -g- (p asla . * ęg-, * ęgn i ‘ emp i, plg. Vasme iV 139) e
k .
imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
39s aipsniai a icles /
2.1. P iesaga -indauguma bal iškų eiksmažodžių su p eesaga -in- (la. -inā-) è ediniai
de e baaugn i, la. aûdzinâ , p . auginnons ‘auginęs) da bl. *- ‘aug i (lie. áug i, la. aûg ). e
y ai (a denomina y ai) – i u i p iežas inę eikšmę, plg. bl. *aug-in(ā)- ‘augin i’ (lie.
nelle lingue bal e o ien ali accade e di e i degli imi a i ì con p e saga -in-, che non
semp e simplice sepa a e dai edinių da imi a y inės o igine šakninių eiksmažodžių,
plg. lie. liulin i o č škin i. Nella lingua li a ia nemaža eiksmažodžių con p e aga -in i è
de i es a da oci eiksmažodžių o semplicemen e a i a a oci mėgdžiojimo būdu (Lkg
ii 264). pa liamo La ians di ali eiksmaodžių anche sono: [...] e bi o -inâ , kas odda ina
skaņas: bubinâ , pu pinâ kulle n [...], sal. lei. lygina bùbin i, bubén i (endzelīns 1951:
842843).
P ūsų linguis i moninklu azionimažodžiai con p e ix -iny a s essa più abbondan e
g uppo p eesaginių eiksmažodžių quasi 50 (iui non semp e si può sepa a e da
azionimažodžių con p e ix -ī-, pe ché alcuni esempi possono a e e d ejopas o me e
con una, e con l'al a p e ix9). imi a y i si po ebbe o conside a e due esempi di lingua
p ūsų: *klum-s -in- ‘bels i e *zwaiks -in-/-ī- (a *swaiks -in-/-ī ‘-)š ies i.
*klum-s -in- ‘bels i abbiamo pa à o me di: klums inai ‘beldžia, klums inai ai ‘belski e:
ne die Th {de ode die} dem de de da anklop e e we = eis s an wa in {adde
s ieisiei quai} s esmu kas s wi klums inai a e k as du is {o a i, ku i} am, am, qui
qui qui beldžia 119-1-2; Klop e an so wi d euch au ge han klums inai ai III= w
iunss ou e wi en / ski e so becomes a ( y a e s) 117-1176. è di icile di e se p .
klums in ‘bels i è di e o o minys, o edinys da iš ik uko o qualchi adinale
a ima oglio.
Se klums in è de e ba y as, do ebbe spė i bu us p ūsų kalboje šakninį imi a y ą dal da ybinės
(plg. *klump- a *klumb-, ž . Mažiulis ii 224–225).
in e p e azione dipende e p eesaga iccū imen o. elemen o -s gali appa ene e al onda i o is ike 10
(-s -in-) o esse e pa e del p eesago dell'a i amodello (p iesaga -s ingali esse e pe o meduo a bal iška
i e a y inė p eesaga -s ī-). *swaiks -in-zwaī- (a *swaiks -in-zwaī-) ‘š ies i (e - ‘ap-, po- ‘pa-) sono e
p eceden i: o me schwāigs inai ‘apš iečia, poswāigs inai ‘( e)paš iečia e e schis iuns ‘apš ie ęs: Gleich
wie e die gan ze Ch is enhei au . 9 Si p eesagli g e a in u e le lingue bal as, plg. bl. *māk-ī-/-in- ‘moky i:
lie. móky i, móko e mokn i, la. mâcî , mâcu, mâcĩju ‘moky i i mâcinâ , p . mukin (*mākin ) ‘moky i, mukin s
‘moky as. i nuklumbė[jo] palangėm.) o klùms ‘klibinkš (E il e zo clišas klums klums paklabokš .).
10 galimas pama inis iš ik ukas gali bū i i su elemen u s , i be jo, plg. lie. klùm a klu ‘ba , dunks’
(Klùm klùm klùm kažin kas pasiklumbeno, suklumbeno.), ‘klump ’ (Tik gi džiu, kas klu klu klu
46 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV po ebbe esse e g e inamas con lie. kau i17.
aud onė kaukienė
P iesaginis eiksmawodis kau i è in ensi dal ga sažodinė o igine sassonnine
eiksmawodis k i, -ia18. ali sonsa odini de e ba i ì mol o mol i linguaggi li uani,
ecc.: č škau i: čikš i, škau i: šaũk i, š lpau i: š ip i e e c. e seman i icamen e
(i e a i ė in ensy inė eikšmė), e s u u ū iškai essi mol o simili a al i
de e ba i us. si po ebbe indo ina e, che simili di o ybos è e p . *wūk-au-, allo a e lui
sa ebbe de e ba y as. pe ò šakninių imi a i ų mol o mol o solo lingue Li uanee,
lingue la ie delle lo o u a maža, a p ūsų lingue moninkluose non i o a nemmeno
uno. pe ciò e de e ba y inė l'o igine del discussabile e bo susci a dubbi.
ad p obabilmen e e p . *wūk-auy a non de e ba y as, ma di e o susažodinės
o igine o minys. è po u o de i a e dal susa e bo ū-ū. e s u u a, e signi ica o in
p . *wūk-aua lie. kau i mol o similiūs sono azionimaodžiai lie. bau i (:
b i, -ia, -ė)
e la.
ùbuo ‘ūbau i. essi signi ica g ida e ū-ū, e p ima del p eesago il balsì įsi e pia k o b.
Qui anco a è possibile aggiunge e e la. ūjinā ‘glosamen e g ida e ū-ū ques a ol a
p ima del p e essaggio -in-ābalsį įsi e pęs j. da signi icazione sono a ‘ciuk i mol o
non di icilmen e può so ge e ‘k ies i.
iŠVados esame mos ò che p ūsų palboje eiksmažodinių imi a i ų da e o bu a. sebbene eligioso
con enu o es ii non pe me a aspe a si lo o abbondanza, nonos an e dal ma e iale a disposizione si
può giudica e sul lo o ca a e e, ca a e is iche della s u u a. Va gu o p ūsų alboje e ano
susi o m usias ali p odu ios šakninių imi a i ų klasės come eas e n bal ų lingue. sebbene lie u iški ia
kamieno spogliniai imi a y ai mol o gausūs, u a ia dei ge okai meno la ians pa liamo. pe ciò mol o
di icile 17 Pag indinė (i anoji) il suo signi ica o è ga sinė: eiksmažodis signi ica un ce o suono,
spa siamo i ių bū ybių (ques i possono esse e pelėdos, apuokai, lapės, o e ės, ku kliai, mazi aikai e k .)
o anche nony ų ( ėjas, aukinys). pe ò egli può a e e signi ica o ‘šauk i, k ies i, susižino i šūkaujan
(plg. ques i esempius da LkŽ: Vaikai gi ioj ūkauja, uole uno al i p isiquauk . Pažudom medè uno uno, o poi
kaujam. Miške kauk, che nonmes um. Kalne ugiai, sode obuolėliai, šūka o, ūka o pad e duk ą p op io e k .
).
18 LkŽ eiksma o odis k i, -ia, -ė, be abi uinių eikšmių 1. ‘šauk i, ūk i (apie pelėdą, apuoką, kiškį, ecc.); 4.
‘gaudžiai aidė i, gaus i, suambė i, ūž i, dūgz i; 5. ‘edu e šaižų ga są, š ilp i (apie ga ežio, lai o si eną) e
e c. (plg. e dŽ k i, kia, kė 1. ‘gaus i, aidė i; 2. ‘šauk i (apie pelėdą, kiškį)), o può signi ica e: 2. ‘šauk i, ėk i,
ūkau i (pp . susižinan ) (Mes ę p adėjom k . Solo b azdi b azdi ūkdamas [be nas] palėpe p esso ke ės e
cominciò leis is [zemyn]. Pa ys įsibailindami, imda o con ine ūk i, ne nė i, k apš y is, bels is. 3 . in .
‘ne aschiamen e pa la e, og au i (Mio bambino mol o buono, kia lui da solo lascia o).

imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
47s aipsniai / a icles
ikė is jų bu us p ūsų kalboje, ku ioje ia kamieno eiksmažodžių bū a ne aip
gausiai. juolab di icile aspe a si in a pinių a s a kamieno imi a i ų ( ai nuo iada ai
della lingua li uanea). poiché p ūsų linguaggio nesusida è ali
s u u u inese-seman iche opposizioni causa i a esul a i a come eas e n bal ų
lingue, quindi nesusida è e an o mol o ia kamieno esp. in a pinių a s a kamieno
eiksmažodžių. senza di ques o, p ūsų colboje p obabilmen e non esis e a
eiksmažodžių, s u u ū iamen e co isponden i eas e n bal ų a kamienius su
an ine p eesaga -ė i. Na u almen e, i oje p ūsų linguaggio po e a esse e
imi a y inės o igine šakninių eiksmažodžių, u a ia essi né mo ologine, né
mo onologine s u u a nep iminė lie u iškų o la iškų. a a i iei sassonnie
esempi, sebbene e sono imi a y inės o igine, ma esp essione signi ica o p a adę. i lo o signi ica i piu os o neu ali, semos di esp essi i à non engono più sen i e.
P iesaginių imi a i ų p ūsų pa liamo po e a esse e mol o più. ques o mos ano
discussi esempi con i p e ix -in-, -ī-, -au- (alcune p e ix che po ebbe o a e e
esple iclius -sa -s -).
i o oje p ūsų pa lò dei di e i p eesaginių imi a i ù po e a esse e più e
a ie ài esnių. è di icile di e se sia s a o edinių da imi a i ì, specialmen e
de e ba y ì. ques o dipende dalla šakninių imi a i ų p esenza. se lo o e ano pochi,
non po e a esse e mol i edinių.
mol i p ūsų imi a i inių eiksmazodžių, ma y , e ano di e iini o miniai. nello essi
icini alle lingue sla e e di e iscono da eas e n bal delle lingue, nelle quali mol i
p eesaginių edinių da šakninių imi a i ų. s u u ali p ūsų eiksmažodžių ipi
anche ge okai di e iscono dal lie u iškų e la iškų.
Li e a u a balsys
iman 2010:
Lie u ių e p ūsų die ai, dei ės, spi asios: dal
i eigo ino p ie a o. klaipėda: uni e si à di
klaipėda edi ice.
dŽ –
Daba inės lie u ių kalbos žodynas, ele onico a ian , y . ed. s asys keinys.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P iega in e ne : h p://dz.lki.l . endzelīns jānis iiV:
Da bu izlase 14. īgā:
Zinā ne,
19711982.
endzelīns jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. īgā: La ijas als s izde niecība.
aenkel e ns . Li auisches e ymologisches Wö e buch. heidelbe g: ca l win e
uni e si ä s e l. ; gö ingen: Vandenhoeck und up ech , 1962. jakulis e d ilas 1996:
Tekė i, eka, ekėjo ipo eiksmažodžiai bal ų kalbose. Reli ai di lingua e cul u a bal à
occiden ali. klaipėda: klaipėda uni e si à edi ice, 817. ja ku li s e d ilas 2004: Lie u ių
kalbos ekė i, eka ipo eiksmažodžiai. Bal is ica
38(1–2), 5–306.
48 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV ja ku lis e d ilas 2005: Lie u ių i la ių ekė i,
aud onė kaukienė
eka ipo eiksmažodžiai. Bal i e i lo o pa en ičiai (Til ai, appendice n . 26). klaipėda:
pubblicazione dell'uni e si à klaipėda, 93110. ka ulis kons an īns 1992: La iešu
e imoloģijas ā dnīca 2, īga: a o s. kaukienė aud onė 2004: P ūsų kalbos y inėjimai.
klaipėda: klaipėda uni e si à edi ice ka uk ienė au d o nė 2005: Ve odžių, lo o pa i e
o mų cos i uimen o modi. e minai. Bal i e i lo o pa en ičiai (Til ai, appendice n . 26).
klaipėda: klaipėdos uni e si e o leidykla, kaukienė aud onė 2011: P ūsų kalbos
y inėjimai 2. klaipėda: klaipėdos uni e si e o leidykla
.
133–138 .
.
Leskien adalbe : De Ablau de Wu zelsilben im Li auischen. Leipzig: s. hi zel, Lkg
1884 .
iii Lie u ių kalbos g ama ica 12, y . ed. kazys ul ydas. Vilnius: Min is, 1965
1971 .
LkŽ Lie u ių kalbos žodynas, elek oninis a ian as, edak o ių kolegija: ge ūda
nak inienė ( y . ed.), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a
Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. Accedo in e ne : www.lkz.l . Lu bi enė
jū a ė 2005: animali suoni eiškian ys šakniniai eiksmažodžiai lie u ių i la ių kalbose.
Bal i e i lo o pa en ičiai (Til ai, appendice n . 26). klaipėda: klaipėda uni e si à publishing,
161171.
Mažiulis iiV M ažiulis Vy a u as. P ūsų linguaggio e imologia dic iona io 14. Vilnius:
Scuola, 19881997.
Poko ny julius
1959: Indoge manisches e ymologisches Wö e buch. be n: ancke. schmals ieg
P ūsų kalbos paminklai 1–2, pa . Vy au as Mažiulis. Vilnius: Mokslas, 1966–1981.
william 1974: An old P ussian G amma . Pennsyl ania: Pennsyl ania s a e
uni e si y P ess.
opo o iV Топ ор ов Владимир. Прусский язык 15. Москва: au mann einhold 1910: Die
Наука
, 1975-.
al p eussischen Sp achdenkmäle . gö ingen: Vandenhoek & up ech .
Vasme iiV: Ф асмер Ма кс. E imologico dic a ь usso lingua 14, izd. 2.
Mósk a: Прогресс, 19861987.
al i su oninimai come Vy au o Mažiulio he mo phological and mo pho-phonological s uc u e o
Lingue p ūsų moninkluose.
imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
49s aipsniai a icles suMMa y imi a ion-based wo ds can be ecognized by he e iden ela ionship
he o igin o Ve bs o imi a ion in P ussian
be ween hei sound s uc u e and hei speci ic seman ic ea u es. / hose wo ds a e o iconic
na u e. wo ds o imi a ion-based o igin a e equen ly e e ed o as ocaliza ions
(lau nachahmend in ge man; звукоподпожательные in ussian) bu his e m is no p ecise enough.
hough he g ea es majo i y o hose wo ds a e used o imi a e sounds, hey can also deno e
mo emen and images ( a i ‘d ibble, iẽks i ‘ lash, blizg i ‘gli e , e c.). imi a ion-based wo ds
can belong o di e en pa s o speech. as a ule, hose wo ds a e in e jec ions and onoma opoeic
in e jec ions. howe e , e bs can also ha e hei imi a ionspeci ic cha ac e , and his is ue o
some di ec ly o med e bs, no only o he de i a i es om pa s o speech wi h a s ong
emo ional and exp essi e meaning componen in hem. imi a ion-based wo ds can be also ound
among nominal pa s o speech, especially in nouns, hough hei numbe in hose pa s o speech is
no la ge. he p esen a icle is aimed a inding ou he speci ic imi a ion-based e bs in P ussian
eco ded sou ces. imi a ion-based wo ds o e bal cha ac e a e abundan in he eas bal ic
languages. his ac enhances he c edibili y ha wo ds o he same cha ac e could exis in
P ussian as well. an a emp was made o selec all possible examples om he eco ded P ussian
sou ces ha could ‘lend hemsel es o he s udy o imi a ion-based e bs. he e y cha ac e o
ex -speci ici y in P ussian eco ds does no sugges a g ea abundance o imi a ion-based wo ds
in hose ex s. hus, all e bs ha appea o ha e he sligh es esemblance o imi a ion-based
wo ds we e s udied, especially he ones wi h s ong ea u es o ocaliza ion. beside, he wo ds
ha ha e connec ion wi h some o he ela ed wo ds wi h imi a ion-based meanings in o he
languages we e also examined.
imi a ion-based wo ds in Li huanian and La ian has much in common. hose wo ds a e bo h oo
e bs and de i ed e bs. all, a s udy o P ussian oo - e bs (su ix- ee e bs) was ca ied ou , and
speci ic s uc u e- ela ed ea u es we e sea ched o in he P ussian sou ces as well. i s o
hen de i a i e e bs we e analyzed on he pa e n o g ouping hem in o ce ain ca ego ies
acco ding o di e ence in hei su ixes.
abou se en y oo - e bs in P ussian can be iden i ied. hey can be cha ac e ized by oo s o
di e en s uc u e, in many cases his s uc u e is qui e complex, wi h mul iple consonan and
diph hong combina ions. his ac is an indica ion o a possible imi a ion-based wo d o ma ion,
whose ypical ea u e is complex oo . howe e , we did no succeed in iden i ying ully con incing
imi a ion-based wo ds, and we ocused ou a en ion on he e bs ha ha e a s ong likelihood
o being ela ed o imi a ion-based e bs: * enk-/* ink- ‘hi , g īm- (g ēm-?)
‘sing’ and s ēn-/s in- ‘su e ’.
he e a e abou 140 su ixal e bs in P ussian eco ded sou ces wi h he su ixes (-in-, -ī-, -ē,
-āand -au-). he numbe s o e bs wi h one o ano he su ix a y. Mos o hose e bs he e
50 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV ha e he closely ela ed su ixes -inand -ī-. a
aud onė kaukienė
conside ably smalle numbe o e bs ha e he su ixes -āand -au-. hus, he e bs we e
analyzed acco ding o he wo d o ma ion cha ac e is ics o he su ixes wi h e e ence o
hei possible imi a ion-based de i a i es. Ve bs wi h he su ix -inin P ussian make up one o
he bigges su ixal g oups up o 50 o hem can be iden i ied (sebbene hey a e no always
easy o dis inguish om e bs wi h he su ix -īas some o he wo ds ha e double o ms, wi h
one su ix o he o he ). hese wo P ussian e bs could be said o belong o imi a ion-bases
wo ds: *klum-s -in- ‘knock and *zwaiks -in-/-ī- (o *swaiks -in-/-ī-) ‘shine.
Ve bs wi h he su ix -īa e qui e nume ous, he su ix -īin hem is o en used in e changeably
wi h he su ixes -ēand -ā-, and i is no an easy ma e o coun hem exac ly. as i was al eady
men ioned, he su ix -īis closely ela ed o -in-. besides, e bs wi h he su ix -īcan be easily
con used wi h he e bs ha ing he su ix ē- (when he long ē is na owed and i is ma ked as a long
ī). despi e hese complica ions, i is possible o coun mo e han 50 e bs wi h he su ix -īin
P ussian hough pu e imi a ion-based wo ds a e ha d o iden i y. h ee examples we e analyzed
as ha ing imi a ion-based o igin: *bil-ī- ‘speak, *kal s-ī-
‘ ing and *wak-ī- ‘in i e, ‘call.
a e also 16 e bs wi h he su ix -anin P ussian eco ds. wo among hem can be ea ed as
imi a ion-based wo ds: *mu -au- ‘mu mu and *wūk-au- ‘in i e, ‘call hough linguis s opinion
o hei o igin di e .
esea ch da a show ha imi a ion-based e bs eally exis ed in P ussian. howe e ,
oo e bs among hose P ussian wo ds could no ha e been as abundan as in eas bal ic
languages, especially in Li huanian. in u n, he numbe o su ixal imi a ion-based wo ds in
P ussian mus ha e been much g ea e . he al eady discussed examples wi h he su ixes -in-,
-ī-, -auall gi e e idence o ha ; besides some o he su ixes could ha e con ained he
ex ending pa -so -s in hem.
he majo i y o P ussian imi a ion-based e bs a e likely o ha e been di ec ly o med wo ds. his
ea u e b ings hem close o sla ic languages and makes hem di e en om eas bal ic languages,
which a e cha ac e ized by abundan su ixed de i a i es om imi a ion-based oo -wo ds.
s uc u al ypes o P ussian e bs also di e conside ably om hose in Li huanian and La ian.
Į eik a 6 se emb e 2011 d.
aud onė kaukienė
Klaipėdos uni e si e as
K e ingos g. 41-30, LT-92303 Klaipėda, Li uania
[email p o ec ed]