31s aipsniai / a icles
aud onė kaukienė
klaipėdos uni e si e as
Wissenscha lichen Fo schungs Rich ungen: eiksmažodžio Geschich e, p ūsis ika.
iMi a yVinės kiLMės
VeiksMaŽodŽiai
P ūsų kaLboje he o igin o Ve bs o imi a ion in P ussian ano acija im A ikel abgedeck
we den Te mine, e bunden mi neuen Wo chen o ma im. eiškinama imi a y o są oka. P ūsų
sp ach paminkluen such oma imi a i ischen ode imi a y ines U sp ungs eiksmažodžių,
besp ochen we den ih e S uk u ens Besonde hei en. Ve glichen we den eas e n bal ische
imi a y ai mi p üsiškaisiais.
anno a ion he a icle discusses e minology associa ed wi h he o ma ion o new wo ds and
p esen s he concep o he imi a i es. he e bal imi a i es and e bs o imi a i e o igin a e
collec ed om he sou ces o old P ussian language and hei s uc u al cha ac e is ics is
analyzed. he imi a i es o old P ussian language a e compa ed wi h he ones o eas e n bal ic
languages.
neuen WodŽių o MaViMas iMi a yViniu Weise neue Wö e im Sp echen können sein
zusammenges ell ziemlich e schieden. am bes en bekann e Me hode da yba,
besonde s mo ologische da yba, basie e d ina iškumo P inzip: g undleginis Wo (a
Wo e) und da inys. da yba genann wi d und andoks Wö ze s En s ehung Me hode,
nich weičiend seine S uk u , jedoch e ände nd Funk ion ode Bedeu ungme. es is
synaksische ode seman ische Da yba. da ybos (ypač mo ologischen) Weise sp ach
sich o mύει die meis en esMiniai WodŽiai: da inys ( edinys), o minys, pe o minys,
plė inys, imi a y ai. keywo ds: de i a i e, o ma i e, pe o ma i e, expansi e,
imi a i es.
32 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV neuen Wö e n, und sie können genann we den da iniais. Wö e
aud onė kaukienė
können en s ehen noch ande en Weisen, nich i emdend in ande e ( . y. G undinius) Wo e di ek k eiend neue
Wo e ode pe omuend Aluosius. es kann sein Schönden plė imas1 ode Kamienen Pe o ma ion,
e ände nd s uk u ū iný ypą2, obwohl in linguis ischen We ken sie o mi Da yba e wechsel we den
(apie das b ei e e kaukienė 2005). so en s eh plė iniai ode pe o miniai. Eine on am wenigs en i e en
Me hoden neuen Wö e n Fo mung (kū imas) imi a i iniu Weise. so en s eh di ek e Fo miniai (imi a y ai
ode onoma opäjiniye Wö e ), a si pamėgdžiojan ys ik o ės Ge äus (dažniausiai) ode Bilde , judesius.
imi a y ai kann sein e schiedene Sp achen eile. Gewöhnlich au diese Weise en s eh
emocische-eksp essische Sp ach eil (jaus ukai und aus ik ukai), beispielsweise: oi, , plump . Ähnlich
können en s ehen und Geschmažodži, denen such o m we den Wu zeln und gegeben wi d ein bes imm es
Geschmažodži no wendig mo phologische Fo m (bigz i, čiulb i). ande e sp ach eile imi a y ißlich
susi o imi a i ams eigena ige ikoniškumas. sie kann e kann we den aus glaudaus klundige kios
schäunys, die iel gegenbalsien, d iga sien, d ibalsien en hal en. mi bedeu ung meis sind e bunden
p ibalsie, zum Beispiel: schnypščiamieji š, ž ( eiškia šlamesį, ūžimą: õšia, žia, šniõkščia), ( eiškia ib aciju,
muoja ečiau, no s imi a y ų gali bū i i a dažodžių, ypač daik a a džių.
d ebėjimą: pa, a) und so. manchmal en s eh nahe o bedeu õs und S uk u synonymi, besis i an ien
s uk ū os i konk ečiosios seman ikos są yšio. be o, imi a y ams būdingos „sun-
manchen p ibalsischen a ien (plg. uzgia, buzgia, bizgia), jedoch is die konsonan izmus- ode okalizie ung im
lingmo nich dedäsning, ne elpa in egulä e balsien p iesi 1 ode Schakblaue ne mas a is zu we den (y
e ymologisches We k), jedoch wi d mi ballen paini mo ologine. ausdehnend Schaknį, zu de al en
Basisinschen Schaknei schließ neues Elemen plė iklis. Beispielsweise, aus basinische Sch nei ide. * en- (lo.
eneō ‘ ęsiu, lie. ę as) mi plė ikliais -sa -psusi o muoja eiksmažodžiai lie. o s i, p . iēns wei ‘ auk i
i lie. ep i, la. ep (iês) ‘spi is, spy io is. neujai sich o mende Wo em an e wei e s e Schäne e binde
und bū ini kai ybiniai Elemen e. abe plė imas es is nich Mo phologies, und Phone ikas (o Mo onologies)
Sache. Šaknį ausb eichenden Elemen e (plė ikliai) manchmal wie iel modi izie Bedeu ung, jedoch gib keine
G undlage eden übe da ybine Bedeu ung. so gebau es Wo kann genann we den plė iniu. 2 Wö e können
en s ehen aus dem ode ande en Sächnis, pe o muojan kamieną, e se z end s uk ū inig den Typ.
Li uäischen und la ianischen Sp achen aus einem Sp oß kann en s ehen zwei ode meh Geschmažodžių, die
haben ka ego ische Bedeu ungen Un e sumų (šaknų išsišakojimas). so g e a (i)aa na-kamienien sich o m
de selben Scho nies in a piniai ode s a-kamieniai eiksmažodžiai, beispielsweise.: lie. kél i kẽlia kl i kỹla; la.
ce (e) δρόμο ci cis u. manchmal Geschmawodigkei en können ein ach e se zen s uk u is ischen Typ,
besse anschließend an ka ego ische Bedeu ung, plg. lie. gẽma → gms a, lie. dèg i, dẽga ‘deg i, ku i,
‘liepsno i → a m. dẽgia ‘(už)dega, (už)ku ia o deñga ‘s yla, (p i)kempa, la. deg , degu ‘deg i, lepsno i, deg ,
dedzu, dedzu ‘deg i, ku i ognį. noch ande oks s uk u ischen Typs Ände ung Wü iges Zei p äsesages
apibend inung bend achiai (i an ische ema isie ung Wü iges Zei Fo men), plg. ek i, ekia, ekė ( okia
pa adigma noch e wende am y ų aukš aičių a mėse) → eik i, ekia, eikjo. so e schienen und ek i Typen
eiksmažodžiai (ž . jakulis 2004: 155156, 162), ielleich und einige Wö e mi ande en P eisagungen (p.z.: žinó i,
giedó i). kamienpe o mae ung kann nich als mo ologine da yba be ach e we den, da nich mi de
da ybine bedeu ung e bunden is . solche pe o mie en Wö e können sein genann übe di binischen
(pe o mis ischen).
imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
33s aipsniai a icles kai os ėmus. / so is deshalb, dass es nich Giminaičiai, und
sa a ankilich sich o mie en di ek ische Fo miniai, sichida ę imi ie end panašius Ge äus,
Bilde ode judesius. imi a y ines U sp ungs Wö e ne zhaie genann we den
ga sažodiniais ( okiškai lau nachahmend, usiškai звукоподжательные), jedoch das is nich
öllig dem Zweck. obwohl iele imi a i ü sind ge äusch pammeldžiojime, sie können nich nu
ge äusche bedeu en, abe auch bewegungen, bilde ( a i, iẽks i, blizg i und k .).
imi a y ai können sein e schiedene Al e s. neues e we den e kann nach besonde s
k ä igen mo phologischen sanda os und bedeu ungs e bindung. wich iges K i e ium
imi a i e Al e üm zu bes immen E imologieda en. des o meh Wo ha Übe einsemen de
Geminiškožodžiai konn e o mosi sei äl es en Zei en. Spä e glaude S uk u en und
se (ypač olimesnėse) kalbose, uo senesniu jį galima laiky i. imi a y iniu būdu
seman ika ai e schiedena ige Wö e da bs ode Fo mungsweisen können einande
kos yšį nublukino dėsningi one ikos paki imai a eikšmės aida.
e gänz en. In diesem Fall is es wich ig, dass aus imi a i en di ek en o mlichen
mo ologischen Da bie ode Schaknies plė imo Weise können we den gemach ode
pe o medami neue imi a y ai, z. B.: kak i ka ks i, ka ksó i, bùmp bumbs i und pan. Zu
schaknungen kann p isišlie i haben ohne daybliche bedeu ungen mo ologische ode
mo onologische kamieną bildenden Elemen e, besonde s P iesagen (ulb i, čiu lén i). o mals
haben diese Wö e eduplika ionszeichen und manchmal e inne es en sp echenden Typs
Ga sažo džius (isch ik ukus): bub i, dun d i, i i, plg. bu -bu , dun-dun, i - i und so.
jedoch schi okiesche Ga sažood nich als G undwo en zu be ach en, auße dem sind
nich imme g e a zmaž solche Wö e el (p., zi z i).
iMi a yVai P ūsų kaLboje
P ūsų sp achbei, wie und ande en bal ischen Sp achen, konn e sein e schiedene
imi a i ů. jedoch p ūsų Sp achen imi a y ai, besonde s eiksmažodiniai, as ne y inė i.
elbingo wo ynėlyje akmažodžių gib . die meis en Wö e daik a a džiai, kann man inden
und daik a a dinių imi a i ü. seh ausd ücklich kling einige Vogelnamen, die o mi
gewissen Ge äuschen e bunden sind, blg.: d oanse [d ōanze] ‘g iežlė, p apolis [pa pulis]
‘kuku is, ge o ‘ iš a, ge is ‘gaidys, esde ‘s azdas und so. Ge saudinis, egis, und de
Vogel selbs benenn pepelis [pipelis] ode [pipalis] (plg. pippalins k. auße dem, und Vogelchen,
und ande e Tie e Namen können sein e bunden mi gewissen cha ak e igen Bewegesien
wewa e ‘ o e ė, spu glis ‘ž i blis. einige on solchen Daik a o dzungen können sein
unmi elba e Fo mni e, und ande e können sein gemach aus imi a y ines U sp ungs
eiksmažodžių. wö lichen Fo malen am zu e lässigs en zu be ach en jene Wö e , die
bilden eduplika ionsweise (penpalo ‘pu pelė, we wi sis ‘ ie e sys, wewa e ‘ o e ė,
usw.). manche Beispiele können als de e ba y ais angesehen we den, z. S. spu glis ‘ž i blis:
lie. spug i, -ia ‘sp uk i, skubė i und ‘spa nais pu p i, bi b i (pa yzdžiai LkŽ aus Mažosios Lie u os
34 ac a Linguis ica
aud onė kaukienė
Li huanica LXIVLXV
(Mi i50, ndŽ, kŽ)), la. spu g , -dzu ‘(apie paukščius) sk ajo i, plazden i. schade, dass aus
edischen nich zu en scheiden übe g undischen eiksmažodžių S uk u . Šiaep ode
ja, diese Beispiele zeigen, dass p ūsų Speech imi a i ü wi klich gab . ka ekismus
wegen Tex cha ak e schwe zu e wa en imi a i e Häu es. imi a ywai
cha ak e is isch nich jedem Tex . sie ganz nich bedingend wissenscha sp ache,
de e n is und emo ion, und ausd ucks, ih e kann nich sein iel in e ns ha en
eligiösen ka ekismus- ex en. eas e n bal ische Sp achen sind eiksmažodinių
imi a i ů ziemlich nemaža, dahe is zu e wa en, dass und lebooje p ūsų alb e ih e
wi klich müssen sein. Dieses Un e suchungsau gabe suchen zu p ūsų sp ach
kalbos pa yzdžius, ku ie galė ų bū i laikomi imi a y ais a gali bū i imi a y inės
paminklues akmazodinių imi a i ů. e such zu auswählen alle p ūsų U sp ungs, und
umzusehen ih e mo ologische S uk u , g e inand mi eiksmažodinischen imi a y ais eas e n bal ische Sp achen.
PaVyZdŽių a anka pobūdis s ell wenigs ens Zwei el is neabejo ine seman ikos und
analizei s eng asi a ink i pi miausia uos eiksmažodžius, ku ių imi a y inis
mo onologische sanda os Zusammenb uch. leide , solche Beispiele seh maža. dahe
umgesp ochen we den alle Geschmaewo ze, wenigs ens e was ähnlich an imi a i en,
besonde s die, die klinische Bedeu ung haben. auße dem we den übe blick und jene
Beispiele, die haben imi a i en Typs Ve wandnisse in ande en Sp achen, beispielsweise:
p . s ēn- s in- ‘ken ė i: y . bl. *s en- ‘dejuo i, s enė i (p ūsų alb e Bedeu ung
suabs ak ėjo) lie. s en i, s ẽna, -jo, la. s enê , s enu, -ẽju. solche eiksmawodžių
imi a y inė He kun , obwohl und ziemlich nich schwe wiede he ges ell wi d,
dennoch is ausgelössi. e zich e eiksmawodžių, de en klinische Bedeu ung keine sie
e lekie ende klinischen sanda os ha und sie nich meh į möglich zu ekons uie en
basie end au ande en Sp achen.
manchmal is es nich leich zu bes immen, ob ein Wo , e bunden mi dem Klang,
wi klich imi a i is . zwischen imi a i en und neu alische Bedeu ungen Wö e n sind
eiksmažodžiai, eiškian ys sp achung ode daina imą. Einen
Sp echungs e keh swö e sind kla e imi a y ai, seinem Lau ine sanda a e lidin ys
Gesp ächsp ozess, jedoch ande e Gesp ächs Bedeu ung en s andenus ande s. ielem
Sp echen des Akzmawodžių imi a y inė He kun nich schwe wiede he ges ell
wi d. solche Beispiele nemaja li auische gene in in de Sp ache ode a mnissen. sie
sind p a ade en eksp esinį a spal į und be eiche nu sp achung, beispielsweise:
kaba, schnẽka, dudẽna, ni kia. o ai solche eiksmaodžiai ha nega i e, paniekinamä
emo ionalen a spal , plg. lie. aškia, ã a3. in ande en Sp achen sp ich das
Bedeu ende auch ziemlich o aus ieda aus Gesinnung, plg. ok. 3 schöne solche Typ
Beispiele können ge unden k is ijono donelaicius Me uos: Juk weiß , wie iel pliuškė gal F auenweise, Kad ih au č besse e wegen Hause eikmenie ei.
imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
35s aipsniai a icles sp echen, angl. speak (ge m. sp ek- ‘kalbė i aus ‘ aškė i, ėk i
/). ga sažodinės U sp ungs Sch o nis ha und diese P iesaginiai eiksmažodžiai: .
sp ich , sen. . (iš s. sl.) глаголить. Eine solche eiksmažodžių könn e sein und p .
billī ‘kalbė i: lie. byló i a la. (a )bil dē ‘(a )saky i: lie. bild i. Dieses ype ( . y.
imi a y inės kilmės) eiksmažodžiai in diesem a ikel umblick we den. gib jedoch und
solche sp achung (a daina ung) eiškian en wi kmažodžių, die nich nu
synch onie end, abe und diach onie end (e imologisch) nich we den können gehal en
imi a y ais, beispielsweise.: lie. giedó i, saký i, la. dziedâ ‘giedo i, sac ‘sa i, ge dau
ky i’, . петь ‘ . p.’. Šių žodžių šaknys nė a is o iškai susijusios su ga sais, jie ki okios
kilmės. okių eiksmažodžių y a i p ūsų kalboje, plg. ge b ‘kalbė i’, wai iā ‘kalbė-
‘saky i. sie imi a i gel en nich und ih e analysie end e zich e .
anaLiZės Va ka
Lie u ių i la ių kalbų imi a y ų mo ologinė i mo onologinė sanda a u i am
wah e gemeins umä. sie können sein und schöp liche eiksmažodžiai, und p eesaginiai.
deshalb und p üsiškoji Ma e ial analysie wi d, au de Suche spezi ische
S uk u ens Besonde hei en. Zue s umgegangen we den Schokniniai (nep iesaginiai)
p ūsų Sp achen eiksmažodžiai, und nach dem p eesaginiai eiksmažodžiai, zusammeng uppu us sie nach p eesagen.
1 . Šakniniai (neiŠVes iniai)
VeiksMaZodŽiai eas e n bal ische Sp achen auschnenliche imi a y ai sind gewisse õs ih eigenigen
S uk u en. li auischen sp ach schoknischen imi a i en s uk u ellen Typen sind solche: ia kamieno (bizgia,
bubia, zỹzia, zizia, z ibia), in a piniai ode s a kamieno (pups a, paps a, k š a). nich es is ischen laiky ini
und gemisch en Typs a-kamieniye mi Beansagung -ė i (bù zga, bu zg i; dùnda, dund i, blzga, blizg i).
Ähnlichem Typus eiksmažodžių nemaža und le ischen Sp ach, dahe ein paa imi a i us ode de en
s uk u inen Typen kann gel en allgemeinen eas e n Bal en. einige on ihnen schon un e such und
besch ieben: übe imi a i ien (ga sažodinius) ia kamieno eiksmažodžius is ašiusi jū a ė Lubienė (Lubienė:
161171)4 und übe imi a i ien a kamieno eiksmažodžius mi Beansage -ė i e d ilas jakulis (jakulis 1996: 817;
2005). P ūsų sp achbei, anscheinend, wa nich sich o m ęs eiksmažo4 La ianschen sp achbei
schaknischen imi a i ü iel wenige negue Li uuens, und sla ų Sp achen as übe haup nich ( ose
Beispiele wie s. sl. z ęg, z ęš i ‘ e künde, . (bažn. sl.) звяgu, звягать ‘dainuo i, plepė i, . a m. звягу,
звячь ‘lo i: lie. ž éng i, ž ang i, la. z eg ‘ž eng i Šaknis e wei us a aus ide. *hen- ‘ önen (skambė i)
(Poko ny 1959: 490491, Vasme ii 88) is seh sel en.

36
aud onė kaukienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
džių s uk ū inis ipas, a i inkan is lie u ių i la ių a kamieno eiksmažodžius su
Beesaga *-ē- (sie sind pe o mu e Schöp niniai, apibend inus wa ojo Zei kamiengalį
*-ē gemeinscha en und ein welche ande en Fo men; li auische und le ische al
bose p e e i o kamienen s imis ē i o gemeinsa ies und wa iges zei p eßag, und
eiksmažodis nugio gewesenens schakniniu, plačiau übe das sieh. jakulis 2004). deshalb
is es wich ig zu inden dieses s uk u alen Typs eiksmažodžių e imologischen
Übe einsemen in p ūsų Sp ache. P ūsų Sp achen paminkluen sind übe 70 šakninių
eiksmažodžių. ih e Wu zeln e schiedene S uk u en, iele ech komplexen, ha
iele p iebalsien, d ibalsien, d iga sien5. das e laub zu glauben, dass un e ihnen
könn en sein und imi a i ů, denen schwe e Wu zeln cha ak e is isch. obwohl
olls ändig e auenswü dige imi a i ü nich ge unden, jedoch einige Beispiele we hie zu besp echen: * enk- * ink- ‘ enk i, g īm- (g ēm-?) ‘giedo i und s ēn- s in- / ‘ken ė i.
* enk- * ink- ‘ enk i /
P ūsiškasis eiksmachodis en ęs on bal iškos šaknies * enk- * ink-, die bedeu e
‘ enk i, ‘su ga su smog i. Paliudy in zwei Fo men: encke Mbs ‘ enk und
pe inck an III ‘užkie ėjusį (užsispy usį).
P . encke Mbs ‘ enk kann sug e inen mi y . bl. * enk- * ink- ‘muš i, enk i, plg.
lie. / eñk i, -ia, -ė, la. ek (iê), -cu, -cu ‘smog i, enk i; gin i, a y i, ènk (ê), ncu,
encu ‘ . p.. al igs e Bedeu ung wä e möglich zu hal en ga sinie. manche jene Sp onies
Wö e haben nu klinische Bedeu ung, plg. eiksmažodžius lie. ink i, nka ‘bildė i,
inks i, la. (ku š.?) inkš(ķ)ê , -u, -ẽju ‘dže škė i, skambė i, ž angė i ode
daik a a džius lie. eñksmas, la. uoksnis ‘ iukšmas. Die Wu zelbedeu ung geneig
modi ikuo is. be bedeu ung ‘ enk i, eas e n bal ische Sp achen susi o misie und
andokies, soga ziemlich en olusios bedeu ungen: ‘gin i, a y i, ‘mazgo i und k .
bedeu me ‘gin i, a y i, be schon minė ų la. ek (iê) ‘(smog i, enk i) gin i, a y i,
ènk (ê) ‘ . p., plg. da la. ink , ncu, ku ‘ a y i. in Bedeu ung ‘mazgo i lie. iñk i,
eñka ( eñkia), iñko iñkė ‘plau i (hal ą, Haukus), p k. ‘sma kiai lyjan sąsajų plg.
šlapin i, me k i, šnek. ba i, kone eik i’, su p iešdėliais i ‘muš i, lup i’ (dėl eikšmės
da lie. pe i ‘muš i und ‘p aus i, ano i (pi yje)). eigi ą Bedeu ung ha und Vo saginis la.
cê ‘ i ė i, d ebė i.
eas e n bal ischen sp achen de scho nies * enk- * inkimi a y iškumas deu lich spü , jedoch schwe
zu sagen, ob so auch wa in p ūsų sp ache, da de e ügenden beispielen bedeu 5 p ūsų sp ach scho ninie
akmazodze sind e schiedene mo phologische sanda os: geschla ischen doppa s igen scho ne n p ūsų
sp achu monumen en 20 (8 CeRC, as a 5 CaRC, 5 CiRC und 2 CuRC); akmawodzungen mi zweibalsigen
schönimis e gleichsweise wenig ge unden 9 leksemos, bilda ančios du pog upius (7 mi d ibalsiu ei (CeiC,
CaiC, CiC) und 2 mi au (CauC, CuC)); o i ųjų d iga sinių šaknų (CR, CR, CR, CaR) ge unden 15 (5 mi sonan u m,
4 mi n, 3 mi und 3 mi l). o ene zweibalsige Schaknungen p ußische Sp achen in den Monumen en
ge unden wenige nu 8 Schaknens (d ei, besehendenden d ibalsiu ei ode balsiu ī, und ün os, inalėje
u inčios au ode ū). auße dem, in p ūsų Sp ache monumen en ge unden 18 eiksmajodžių mi balsijnen
Schöde n (5 mi o enen und 13 mi geschlosssenen). dazu siehe auch kaukienė 2011: 30.
imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
37s aipsniai a icles sind eines o dėlinis iii ka echismus beispiel: Almech ige Ewige
mės emociškai gana neu alios. be mušimą eiškiančio encke Mbs ‘ enk’, da
GOT de du has [...] den e s ock en Pha ao mi allen den seinen im Ro en Mee
e seu emus Wissīngis p ā bu s kas deiws (= ou) assai [...] s an pe inc an Pha ao
sen wissan swaieis en minan i aus aus auskan=dinnons Visagalis e e ninis die e, de du
den pha ao mi all seinen o en jusk in de nu sandinje has e s aube [...] iii 119/15. In
diesem Fall bedeu ung suabs ak ėjusi, übe gehend in psychische Ak i i ä en s e ą
pe inck an ‘užkie ėjusį (užsispy usį), . i. *‘aps ulbin ą, p i enk ą, plg.
und lie. p i eñk i ‘aps ulbin i.
g īm- (g ēm-?) ‘giedo i mögliches Thema, dass imi a ybu kann be ach e we den und
eiksmajodis g īm- (a g ēm-)6, dessen is paludi eine Wi kungs e eilungs o m
g īmons (g īmikan g īmons ‘giesmelę (su)giedojęs). wah , ‘giedojung ode
dainae ung eiškian ys eiksmawodžiai nich no wendige weise sind imi a y ai. abe
wenn wi e ich e en eiksmažodinę schaknį p . *g ēm- ‘giedo i, singu i und
g e in ume mi y . bl. *g m- *g am- ‘(lä iai i dusliai) skambė i (la. g em , g emju,
g ēmu ‘mu mė i, lie. g am i ‘k is i mi iukšmu: . греметь), ums i enis
eiksmažodis kann sein und imi a y inės U sp ungs. Na ü lich, p . g īmons
‘(su)giedojęs nebe eiche wede dundungs e , noch mu mungs e , aigi
imi a y iškumas is ausblukęs.
s ēn- s in- ‘ken ė i /
P . s ēn- s in- ‘ken ė i: y /. bl. *s en- ‘dejuo i, s enė i is schenninis eiksmawo d: ge undenos d ei
sei iges Zei eilnehme o m s enuns, s yienuns, s īnons ‘ken ėjęs und abs ak es s insennien
‘ken ėjimą7. eas e n bal ische sp achs geschmawodigkei en lie. s en i, s ẽna, -jo, la. s enê , s enu,
s enẽju sind seh eksp essi üs und sie können als imi a y ais angesehen we den. Panašūs und ande e
Geminich sche Sp achen Übe einsmenn ( ielel da on auch u sp ünglich eiksmažodžiai): ags. s enan
‘ ai o i, dejuo i, ž. s enen s enė i; s. sl. s ena i (aus *s en i), s enj ‘ ai o i, dejuo i, . сте наать,
-aю ‘ ai o i, dejuo i, g . στένω ‘dejuoju, aimanuoju < ide. *s en- ‘(ga siai) *g imi *g īmaiškinamas wie
lie. gy à: g i, plg. au mann 1910: 343, Leskien 1884: 327, endzelīns iV 181, opo o ii 308; plg. williamo
6 Šaknies ī aiškinamas ne ienodai – kaip ī a ē. daugelis y inė ojų šaknyje a ku ia ī (san ykis a p
schmals iego ekons uk iong īmuns/ (schmals ieg 1974: 219)). abe Vy au as Mažiulis (ž . Mažiulis i 410,
411) ī kildina aus ē, wiede ku damas *g ēm- (*g ēmuns, *g ēmikā ‘giesmelė). zu diesem Wo siehe auch
kaukienė 2011: 65. 7 eilnehmenden o men soll e wiede he s ellen *s ēnsu ilguoju ē (plg. Mažiulis iV 157),
de e s e jame ka ekizme ma kie es e (s enuns i), e hie jame a spiegelindi balsio susiau ėjimas ē >
ī (s īnons iii), und and o sein ka ekizmo beispiį (s yienuns ii) kann las igen abejaip. daik a a dis
s insennien šaknyje ha in (Mažiulis a ku ia *s inse n an, und nach ihm bend a į *s in ei ‘ken ė i. übe
dieses Wo noch siehe. kaukienė 2011: abe p ūsų Sp achen eiksmajodis s ēn- s in- ‘ken ė i wede
Exp essi i ä , noch Lau lichen semos ha , seine Bedeu ung suabs ak e e, übe idama in physische ode
’
psychischen Ak i i ä en (būsenos) s e ą. /
68–69).
38 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV dejuo i, aimanuo i. noch äl e e is ein ach
aud onė kaukienė
ga sliche Bedeu ung, plg. lo. onā e ‘g iaudė i, dundė i, on de kann aus iedė i und
deja imo, aimanauens bedeu ung, plg. s. i. s ána i ‘g iaudžia, dunda und deli į s anan
‘dejuojan is (ž . da Mažiulis iV 157158, ka ulis 1992: 293 und li e .).
2. P iesaginiai VeiksMaŽodŽiai eas e n bal ische Sp achen die meis en p eesaginių
eiksmažodžių sind da iniai. Labai eksp essi üs sind ediniai aus imi a i en: aus ik uken,
jaus ukų ode imi a y ichs eiksmažodžių, besonde s mi P eesagmen -čio i, -sė i,
- elė i, beispielsweise.: áikčio i, čiaukš i (iš čiaušk-sė i), pù p elė i. T o zdem p iesagige
Geschmaezodzungen können sein nich nu edische, abe und di ek e Fo mminie,
beispielsweise.: lie. biñdzin i, plin i, čiu lén i, kukúo i, bubén i, la. bubinā ‘k izen i,
p unkš au i (apie a lius); mu mė i, bambė i. zu un e scheiden beansagnisse edinien on
di ek igen o mlichen is nich imme leich . wie leich e das zu un in lebendige
sp ache, und o e Sp ache mi ungüns igen Sch eibdenkmale o mals solche F agen
hin e läss nich šsp ęs us.
auße dem, sowohl schänys als auch p eßage kann we den ausgedehs mi e schiedenen plė iklien, und
solche plė iklie können p isišlie i sowohl an schähne als auch an p eßage. beim analysie en imi a i en, das
kann sein ziemlich wich ig. zu bes immen, welchen Mo phemen plė iklis gehö , lebende Sp ache is nich
seh schwie ig: Scho nies plė iklis ka ojasi nich nu in allen kai omosi Fo men, sonde n auch ednissen8.
jedoch p ūsų Sp achen wegen Ma e ialscho es es zus ellen, welche Mo phemai gehö plė iklis,
ziemlich schwie ig. sagen wi , Geschmazwo ds *kal( )-s-ī- ‘skambė i -sgali sein sowohl Šaknies als auch des
Zusa zes Teil (ž . wei e ). P ußischen Sp achmonumen en sind e wa 130 P eesaginių eiksmažodžių mi
p eesagodaug igs e eiksmažodžių mi P eesagegen -ini -ī- (zwischen ihnen is glaudus Ve bindung).
mis -in-, -ī-, -ē-, -ā- i -au-. Pa yzdžių su a a ki a p iesaga gausumas ne ienodas.
Ma kie wenige mi P e ixen -āi -au-. deshalb Ve bmawodigkei en analysie we den nach de jenigen ode
ande en P eßages da um, in jedem Fall such end möglichen imi a i ů. 8 sagys, schaknis ide. * en- ‘ emp i,
ęs i (lo. eneō, lie. as) kann haben e schiedene plė iklių: bl. -s- (p . iēns wei ‘ auk i, lie. s i, -ia, s i,
-s a, ąsý i, la. ĩs , -s u, ĩsu, uošâ iês, -ãjosju ‘zaude n), bl. -p- (lie. ep i, -ia, ip i, -s a, ampý i, ampa;
la. ep , pju, -pu ‘ ecken, s ei en, pã iep ‘pe kalbė i, p , -s u, -pu ‘niauk is, èmp (e, em), -pju, -u
‘godžiai, dideliais gu kšniais ge i, uz ep ‘už em i (gal ep ‘ emp i is li uanizmas?), ma y , und p .
ēmp an ‘b angų (ž . Mažiulis iV 190)), sl. -g- (p asla . * ęg-, * ęgn i ‘ emp i, plg. Vasme iV 139) und k .
imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
39s aipsniai a icles /
2.1. P iesaga -indauguma bal iškų eiksmažodžių mi P iesaga -in- (la. -inā-) sind ediniai
de e baaugn i, la. aûdzinâ , p . auginnons ‘auginęs) aus bl. *- ‘aug i (lie. áug i, la. aûg ).
y ai (a denomina y ai) – i u i p iežas inę eikšmę, plg. bl. *aug-in(ā)- ‘augin i’ (lie.
eas e n bal ische Sp achen pass und di ek en imi a i en mi Be assung -in-, welche
nich imme ein ach zu un e scheiden on edischen aus imi a y ines U sp ungs
schaknischen eiksmažodžių, plg. lie. liulin i ode č škin i. in li auischen sp ach
[…]nemaža eiksmažodžių mi Be angenhei -in i is e wes a on Lau ų eiksmažodžių
ode ein ach gemach e Lau ų mėgdžiojimo būdu (Lkg ii 264). La ians sp achben
solchen eiksmajodžių auch sind: [...] e bi ode -inâ , was o wa ina skaņas: bubinâ ,
pu pinâ kulle n [...], sal. lei. lygina bùbin i, bubén i (endzelīns 1951: 842843).
P ußischen sp ach paminkluchen wi kmažodžiai mi Be assung -iny a selbs ge iels e
Be angenhei -Ak ionsmažodžių G uppe as 50 (dieus kann nich imme ge enn
we den on Wi kmažodžių mi Be assung -ī-, weil einige Beispiele können zweijopas
Fo men haben und mi eine , und mi einem ande en Be assung9). imi a yben wä e man
können hal en zwei p ūsų sp achbeispiele: *klum-s -in- ‘bels i und *zwaiks -in-/-ī- (a *swaiks -in-/-ī ‘-)sch ies i.
*klum-s -in- ‘bels i haben paa Fo m: klums inai ‘beldžia, klums inai ai ‘belski e: ne
die Th {de ode die} dem de da anklop e e we = eis s an wa in {adde s ieisiei
quai} s esmu kas s wi klums inai a we k das du is {ode i, ku i} am, de hie beldžia
119-1-2; Klop e an so wi d euch au ge han klums inai ai III= wils iwsmus iii e wi en.
s ski e so wi d a ( y a e s) 117-26. schwie ig zu sagen, ob p . klums in ‘bels i is
ein di ek e Fo mnis, ode edinys aus aus ik uko ode welchen S ammens
Geschmawo ds.
Wenn klums in is de e ba y es, soll e spė i bu us p ūsų kalboje schakninį imi a ī u on de da ybnis
(plg. *klump- a *klumb-, ž . Mažiulis ii 224–225).
in e p e a ion häng und p eisagas wiede kü ung. Elemen -s gali gehö en zu g undlegendem Aus ik uk10
(-s -in-) ode sein Teil des Wi kmazwo ds P äsages (p iesaga -s ingali sein pe o muo a bal iška i e a y inė
P äsaga -s ī-). *swaiks -in-zwaī- (a *swaiks -in-zwaī-) ‘š ies i (e - ‘ap-, po- ‘pa-) sind d ei o dėlines:
Fo men e schwāigs inai ‘apš iečia, poswāigs inai ‘( e)paš iečia und e schis iuns ‘apš ie ęs: Gleich wie e
die gan ze Ch is enhei au . 9 Diese P eesagungen sind g e a in allen bal ischen Sp achen zu sehen, plg. bl.
*māk-ī-/-in- ‘moky i: lie. móky i, móko und mokn i, la. mâcî , mâcu, mâcĩju ‘moky i und mâcinâ , p . mukin
(*mākin ) ‘moky i, mukin s ‘moky as. i nuklumbė[jo] palangėm.) ode klùms ‘klibinkš (O de d i e klisch
klums klums paklabokš .).
10 galimas pama inis iš ik ukas gali bū i i su elemen u s , i be jo, plg. lie. klùm a klu ‘ba , dunks’
(Klùm klùm klùm kažin kas pasiklumbeno, suklumbeno.), ‘klump ’ (Tik gi džiu, kas klu klu klu
46 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV könn en sein g e inamas mi lie. kau i17.
aud onė kaukienė
P iesaginisches Geschmawo d kau i is in ensi on ga sažodικής U sp ungs
scha nischem Geschmawo d k i, -ia18. solche klsauzodigen de e ba i en seh iel
li auische sp ache, beispielsweise.: č škau i: čikš i, škau i: šaũk i, š lpau i: š ip i
und e c. und seman iisch (i e a i ė in ensy inė bedeu ung), und s uk ū iisch sie
seh ähnlich in ande e de e ba i us. man wä e ge a en, dass ähnliche Da bie is
und p . *wūk-au-, dann und e wä e de e ba y as. jedoch šaknischen imi a i ü seh
iel nu li auische sp ache, le ische sp ache ih e ganz maža, und p ūsų sp ach
paminkluen nich inde noch einen. deshalb und de e ba y inė ums i enem
Ve bwo He kun wi Zwei el.
dann wah scheinlich und p . *wūk-auy a nich de e ba y as, und di ek es
ga sažodinės U sp ungs Fo minys. e könn e aus dem Ge saussp uch ū-ū
en s anden. und S uk u , und Bedeu ung in p . *wūk-aua lie. kau i seh ähnūs sind eiksmawodžiai lie. bau i (:
b i, -ia, -ė)
und la.
ùbuo ‘ūbau i. sie bedeu en u en ū-ū, und o P äsegag das Voice įsi e pia k ode
b. Hie noch kann hinzuge üg und la. ūjinā ‘glosiai sch eu en ū-ū diesesmal o
P eßagas -in-ābalsį įsi e pęs j. aus ga sische Bedeu ung ‘schuk i seh nich
schwe lich kann en s ehen ‘k ies i.
iŠVados Un e suchung zeig e, dass p ūsų Kalboje eiksmažodinių imi a i ü wi klich bu e. obwohl
eligiösen inhal ens exs ai nich zuläss zu ho en ih e eichhei , dennoch aus dem e ügba en
ma e ial läss sich übe ih en cha ak e , s uk u ens besonde hei en en scheiden. Va gu ode p ūsų
alb e wa en sich o muusios solche p oduk i ios schaknischen imi a i s Klassen als eas e n bal ische
Sp achen. obwohl li awiški ia kamien schöp niniai imi a y ai seh eichūs, jedoch ih e ge okai wenige
la ians sp ache. deshalb seh schwie ig 17 G undlage (i aloji) seine Bedeu ung is ga sinė: eiksmažodis
bedeu e ein gewisses Ge äusche, ausgeb ei e am lebende Blü ybių (das kann sein pelėdos, apuokai,
lapės, o e ės, ku klie, maži aikai und k .) ode soga nich y ų ( ėjas, eininys). jedoch e kann haben
Bedeu ung ‘schauk i, k ies i, sichžino i šūkaujan (plg. diese Beispieleus aus LkŽ: Vaikai gi ioj ūkauja, will
eine ande e p isichauk . Paagdom medè ein einen, und dann kaujam. Miške kauk, dass nich mes um. Kalne
ugiai, sode obuolėliai, šūka o, hüka o ä as duk ą seinen und k . ).
18 LkŽ eiksmawo dodis k i, -ia, -ė, be üblichlichen Bedeu ungen 1. ‘šauk i, ūk i (apie pelėdą, apuoką, kiškį und
so.); 4. ‘gaudžiai aidė i, gaus i, klambė i, ūž i, dūgz i; 5. ‘ausgeben šaižų ga są, š ilp i (apie ga ežio, lai o
si eną) und so. (plg. und dŽ k i, kia, kė 1. ‘gaus i, aidė i; 2. ‘šauk i (apie pelėdą, kiškį)), kann auch bedeu en: 2.
‘šauk i, ėk i, ūkau i (pp . susižinan ) (Wi diesen begėjom k . Nu b azdi b azdi ūkdamas [be nas] palėpe
bei ke ės und begann leis is [zemyn]. Pa ys įsibailindami, imda o g enze ūk i, ne nė i, k apš y is, bels is. 3 .
in . ‘neueßlich zu sp echen, og au i (Mein Kind seh gu , ukia e allein gelassen).

imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
47s aipsniai / a icles
ikė is jų bu us p ūsų kalboje, ku ioje ia kamieno eiksmažodžių bū a ne aip
gausiai. juolab schwie ig zu e wa en in a pinių a s a kamieno imi a i ų (die
li auensischen Sp achen naujada ai). da p ūsų sp achbei nesusida ė solche
s uk u ū ines-seman ischen opposi ionen causa i a esul a i a wie eas e n
bal ische sp achen, deshalb nesusida ė und so iel ia kamieno esp. in a pinių ode
s a kamieno eiksmažodžių. ohne das, p ūsų kalboje wah scheinlich wa nich
eiksmažodžių, s uk ū iisch en sp echenden eas e n bal ischen a kamienius mi
an ine p eesaga -ė i. Selbs e s änd, leboje p ússischen sp ach konn en sein
imi a y ines U sp ungs schaknischen eiksmažodžių, jedoch sie wede mo ologine,
noch mo onologine S uk u nep iminė li awiische ode la iische . besp e ieji
schenninye Beispiele, obwohl und sind imi a y ines U sp ungs, abe exp essi ne Bedeu ung p a adę. ih e Bedeu ungen ziemlich neu al, de Exp essi i ä semos nich meh emp indba .
P iesaginių imi a i ů p ūsų sp äche konn e sein iel meh . das zeigen
besp ochene Beispiele mi den P ä age n -in-, -ī-, -au- (einige P ä age konn en
haben lücklius -sa -s -).
leb ojoje p ūsų sp äche di ek igen p eesagnis imi a i ü konn e sein meh und
e schiedeni esnių. schwie ig zu sagen, ob wa edinių aus imi a i en, besonde s
de e ba y en. es häng on schaknischen imi a i en Bewesenhei . wenn ih e
wa en wenig, konn e nich sein und iele edinių.
iele p usischen imi a i ischen eiksmachodžių, ma y , wa en di ek ische
o miniai. dem sie nahe sind sla ischen Sp achen und un e scheiden sich on
eas e n bal ischen Sp achen, in denen iel p eesaginių edinių aus šakninių
imi a i ů. s uk u alische p ūsų eiksmažodžių Typen auch ge okai un e scheide on li awiischen und la iischen.
Li e a ū a balsys
iman 2010:
Lie u ių und p ūsų die ai, dei ės, gewasios:
om be eiges bis p ie a o. klaipėda: klaipėdos
Uni e si ä s Ve lag.
dŽ –
Gegenwa igen li auischen Sp achen Wo yns, elek onische Va ian , y . ed.
s asys keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zugang in e ne : h p://dz.lki.l .
endzelīns jānis iiV: Da bu izlase 14. īgā:
Zinā ne,
19711982.
endzelīns jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. īgā: La ijas als s izde niecība.
aenkel e ns . Li auisches e ymologisches Wö e buch. heidelbe g: ca l win e
uni e si ä s e l. ; gö ingen: Vandenhoeck und up ech , 1962. jakulis e d ilas 1996:
Tekė i, eka, ekėjo ipo eiksmažodžiai bal ische Sp achen. Vaka ų bal ų Sp ache
und Kul u Relik ai. klaipėda: klaipėdos Uni e si ä s Ve lag, 817. ja ku li s e d ilas 2004:
Lie u ių kalbos ekė i, eka ipo eiksmažodžiai. Bal is ica
38(1–2), 5–306.
48 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV ja ku lis e d ilas 2005: Lie u ių i la ių ekė i,
aud onė kaukienė
eka ipo eiksmažodžiai. Bal ai und ih e Ve wand en (Til ai, Anhang n . 26). klaipėda:
klaipėdos Uni e si ä s Ve lag, 93110. ka ulis kons an īns 1992: La iešu e imoloģijas
ā dnīca 2, īga: a o s. kaukienė aud onė 2004: P ūsų Sp achen y inėjimai. klaipėda:
klaipėdos Uni e si ä s Ve ö en lichung ka uk ienė au d o nė 2005: Woodžių, ih e Teile
und Fo men bildungs Me hoden. e minai. Bal ai und ih e Ve wand en (Til ai, Anhang
n . 26). klaipėda: klaipėdos uni e si ä s Ve lag, kaukienė aud onė 2011: P ūsų
Sp ache o inėjimai 2. klaipėda: klaipėdos uni e si ä s Ve lag
.
133–138 .
.
Leskien adalbe : De Ablau de Wu zelsilben im Li auischen. Leipzig: s. hi zel, Lkg
1884 .
iii Lie u ių kalbos g ama ika 12, y . ed. kazys ul ydas. Vilnius: Min is, 1965
1971 .
LkŽ Lie u ių kalbos žodynas, elek onische Va ian , edak o ių kolegija: ge ūda
nak inienė ( y . ed.), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a
Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. Zugang in e ne : www.lkz.l . Lu bi enė
jū a ė 2005: Tie e Ge us eiškian ys šakniniai eiksmažodžiai li auischen und le ischen
Sp achen. Bal ai und ih e Ve wand en (Til ai, Anhang n . 26). klaipėda: klaipėdos Uni e si ä s
Ve lag, 161171.
Mažiulis iiV M ažiulis Vy a u as. P ūsų Sp achen E imologie s Wö e buch 14. Vilnius:
Wissenscha , 19881997.
Poko ny julius
1959: Indoge manisches e ymologisches Wö e buch. be n: ancke. schmals ieg
P ūsų kalbos paminklai 1–2, pa . Vy au as Mažiulis. Vilnius: Mokslas, 1966–1981.
william 1974: An old P ussian G amma . Pennsyl ania: Pennsyl ania s a e
uni e si y P ess.
opo o iV Топ ор ов Владимир. Прусский язык 15. Москва: au mann einhold 1910: Die
Наука
, 1975-.
al p eussischen Sp achdenkmäle . gö ingen: Vandenhoek & up ech .
Vasme iiV: Ф асмер Ма кс. E imologisches Wö e wö e ussischen Sp aches 14, izd. 2.
Mосква: Прогресс, 19861987.
ande e A ikels Su e ninimai wie Vy au o Mažiulio he mo phological and mo pho-phonological
P ūsų Sp achen paminkluose.
imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
49s aipsniai a icles suMMa y imi a ion-based wo ds can be ecognized by he e iden ela ionship
he o igin o Ve bs o imi a ion in P ussian
be ween hei sound s uc u e and hei speci ic seman ic ea u es. / hose wo ds a e o iconic
na u e. wo ds o imi a ion-based o igin a e equen ly e e ed o as ocaliza ions
(lau nachahmend in ge man; звукоподпожательные in ussian) bu his e m is no p ecise enough.
hough he g ea es majo i y o hose wo ds a e used o imi a e sounds, hey can also deno e
mo emen and images ( a i ‘d ibble, iẽks i ‘ lash, blizg i ‘gli e , e c.). imi a ion-based wo ds
can belong o di e en pa s o speech. as a ule, hose wo ds a e in e jec ions and onoma opoeic
in e jec ions. howe e , e bs can also ha e hei imi a ionsspeci ic cha ac e , and his is ue o
some di ec ly o med e bs, no only o he de i a i es om pa s o speech wi h a s ong
emo ional and exp essi e meaning componen in hem. imi a ion-based wo ds can be also ound
among nominal pa s o speech, especially in nouns, hough hei numbe in hose pa s o speech is
no la ge. he p esen a icle is aimed a inding ou he speci ic imi a ion-based e bs in P ussian
eco ded sou ces. imi a ion-based wo ds o e bal cha ac e a e abundan in he eas bal ic
languages. his ac enhances he c edibili y ha wo ds o he same cha ac e could exis in
P ussian as well. an a emp was made o selec all possible examples om he eco ded P ussian
sou ces ha could ‘lend hemsel es o he s udy o imi a ion-based e bs. he e y cha ac e o
ex -speci ici y in P ussian eco ds does no sugges a g ea abundance o imi a ion-based wo ds
in hose ex s. hus, all e bs ha appea o ha e he sligh es esemblance o imi a ion-based
wo ds we e s udied, especially he ones wi h s ong ea u es o ocaliza ion. besides, he wo ds
ha ha e connec ion wi h some o he ela ed wo ds wi h imi a ion-based meanings in o he
languages we e also examined.
s uc u e o imi a ion-based wo ds in Li huanian and La ian has much in common. hose wo ds a e
bo h oo e bs and de i ed e bs. all, a s udy o P ussian oo - e bs (su ix- ee e bs) was
speci ic s uc u e- ela ed ea u es we e sea ched o in he P ussian sou ces as well. i s o
ca ied ou , and hen de i a i e e bs we e analyzed on he pa e n o g ouping hem in o ce ain
ca ego ies acco ding o di e ence in hei su ixes.
abou se en y oo - e bs in P ussian can be iden i ied. hey can be cha ac e ized by oo s o
di e en s uc u e, in many cases his s uc u e is qui e complex, wi h mul iple consonan and
diph hong combina ions. his ac is an indica ion o a possible imi a ion-based wo d o ma ion,
whose ypical ea u e is complex oo . howe e , we did no succeed in iden i ying ully con incing
imi a ion-based wo ds, and we ocused ou a en ion on he e bs ha ha e a s ong likelihood
o being ela ed o imi a ion-based e bs: * enk-/* ink- ‘hi , g īm- (g ēm-?)
‘sing’ and s ēn-/s in- ‘su e ’.
he e a e abou 140 su ixal e bs in P ussian eco ded sou ces wi h he su ixes (-in-, -ī-, -ē,
-āand -au-). he numbe s o e bs wi h one o ano he su ix a y. Mos o hose e bs he e
50 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV ha e he closely ela ed su ixes -inand -ī-. a
aud onė kaukienė
conside ably smalle numbe o e bs ha e he su ixes -āand -au-. hus, he e bs we e
analyzed acco ding o he wo d o ma ion cha ac e is ics o he su ixes wi h e e ence o
hei possible imi a ion-based de i a i es. Ve bs wi h he su ix -inin P ussian make up one o
he bigges su ixal g oups up o 50 o hem can be iden i ied ( hough hey a e no always easy
o dis inguish om e bs wi h he su ix -īas some o he wo ds ha e double o ms, wi h one
su ix o he o he ). hese wo P ussian e bs could be said o belong o imi a ion-bases
wo ds: *klum-s -in- ‘knock and *zwaiks -in-/-ī- (o *swaiks -in-/-ī-) ‘shine.
Ve bs wi h he su ix -īa e qui e nume ous, he su ix -īin hem is o en used in e changeably
wi h he su ixes -ēand -ā-, and i is no an easy ma e o coun hem exac ly. as i was al eady
men ioned, he su ix -īis closely ela ed o -in-. besides, e bs wi h he su ix -īcan be easily
con used wi h he e bs ha ing he su ix ē- (when he long ē is na owed and i is ma ked as a long
ī). despi e hese complica ions, i is possible o coun mo e han 50 e bs wi h he su ix -īin
P ussian hough pu e imi a ion-based wo ds a e ha d o iden i y. h ee examples we e analyzed
as ha ing imi a ion-based o igin: *bil-ī- ‘speak, *kal s-ī-
‘ ing and *wak-ī- ‘in i e, ‘call.
a e also 16 e bs wi h he su ix -anin P ussian eco ds. wo among hem can be ea ed as
imi a ion-based wo ds: *mu -au- ‘mu mu and *wūk-au- ‘in i e, ‘call hough linguis s opinion
o hei o igin di e .
esea ch da a show ha imi a ion-based e bs eally exis ed in P ussian. howe e ,
oo e bs among hose P ussian wo ds could no ha e been as abundan as in eas bal ic
languages, especially in Li huanian. in u n, he numbe o su ixal imi a ion-based wo ds in
P ussian mus ha e been much g ea e . he al eady discussed examples wi h he su ixes -in-,
-ī-, -auall gi e e idence o ha ; besides some o he su ixes could ha e con ained he
ex ending pa -so -s in hem.
he majo i y o P ussian imi a ion-based e bs a e likely o ha e been di ec ly o med wo ds. his
ea u e b ings hem close o sla ic languages and makes hem di e en om eas bal ic languages,
which a e cha ac e ized by abundan su ixed de i a i es om imi a ion-based oo -wo ds.
s uk u elle ypes o P ussian e bs also di e conside ably om hose in Li huanian and La ian.
Eingelei e 6 Sep embe 2011 d.
aud onė kaukienė
Klaipėdos uni e si e as
K e ingos g. 41-30, LT-92303 Klaipėda, Li uanien
[email p o ec ed]