156 ac a Linguis ica Li huanica LXVII
Lau a ge žo ai ė
Lie u ių kalbos ins i u as
As di eções de pesquisas acadêmicas: a ealinhas pesquisas de
línguas bal as, geoling is ica, dialec ologia.
Sou hwes e n HighS aiČių ŠiauLiŠkių Šnek os: geoLingVis inis asPek as e seu in e P e acijos1
ano ação no a igo ap esen a-se geoling is inis pa a mės plo o šnek ų (jona õs e suas
apylinkių) es udo. ma e ial in es igadoji Zigmo Zinke ičiaus e alekso gi denio a mių
klasi ikacijos aka ų aukš aičiai šiauliškiai, kazimie o jauniaus i an ano salio aukš aičiai
he sou he n subdialec s o he Wes e n
aukš ai ian o Šiauliai: he geolinguis ic
aspec and i s in e p e a ions
idu iečiai, an ano ba anausko y iečiai pi mieji. Menė ų plo as sug e inação pela manei a de
ca og a ia compu ado izada exibiskino in e pinę aka ų aukš aičių šiauliškių padė į a ž ilgiu
kaimyninių pa a mių. As sulinas des as pa a mês šnek os dis inguem-se pelo que, em odas as
classi icações a isbuia no mesmo pe i e io e con ac a com es es luga es sla as línguas,
po an o podem se in e p e adas como pe i e inas.
anno a ion he a icle p esen s a geolinguis ic s udy o he Sou he n a ea (wi h Jona a and i s en i ons)
o he Šiauliai subdialec o he Wes e n Aukš ai ian. The s udied ma e ial is he Wes e n Aukš ai ian o
Šiauliai om he classi ica ion by Zigmas Zinke ičius and aleksas gi denis, he 1 за предложенную статью
тему и ценный замечания искренньо благодаркою p o . d . danguolei Mikulėnienei. esMiniai pala as:
aka ų aukš aičiai šiauliškiai, lie u ių a mių klasi ikacija, geoling is ika, ling is inis žemėlapis, jona a,
pe i e inės šnek os. keyWo ds: Wes e n aukš ai ian o Šiauliai, classi ica ion o Li huanian dialec s,
geolinguis ics, linguis ic map, jona a, pe iphe al subdialec s.
Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os:
geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos
157s aipsniai a icles /
Middle auk š ai ian om kazimie as jaunius and an anas salys classi ica ion as well as
an anas ba anauskas i s eas e n.
he compa ison o he men ioned a eas applying a me hod o compu e ca og aphy
ons a ed he in e media e si ua ion o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai wi h ega d o
neighbou ing subdialec s. jona a and i s en i ons a e dis inguished by he ac ha in all clas-
demsi ica ions hey a e on he edge o he a ea and ha e con ac s wi h he sla languages o
his a ea; hey can be conside ed o be pe iphe al. A me odologia geoling is ís ica
beįsigalin inha na dialec ologia Li uânia pe mi e ou a olhada em kalbininkų abalhos, de á ios
pe íodos das classi icações das la ianas, de á ios aspec os compa a e esumi no mesmo ou
di e en e empo os dados das la ias ecolhidos (Mikulėnienė, s a ecka 2009: 141163; Mikulėnienė,
umpa 2008: 128146; 2009: 98; 2011: 1323; 2011a). Obje o des e a igo a é ago a pouco pesquisadas
jona õs e suas a edinhas šnek os, que na classi icação dos a mių li uanos a ibuídas a si
p óp ia sulina aka ų aukš aičių šiauliškių daliai (ž . 1 ig.).
1 PaV. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os2 2 núme osė os indicadas localidades são e Lie u ių
kalbos a laso ( oliau Lka) pon os (ž . Lka i obje i o do a igo mos a es a pa a mê, pa icula men e
21–30).
158 ac a
Lau a ge žo ai ė
Linguis ica Li huanica LXVII
da sua pa e sul, e olução aplicando mé odo geoling is ís ico3.
aP a iaMasis PLOT sob e a á ea em ques ão šnek as, si uadas pa a o les e a pa i
da linha baisógalado nu àkėdái niaijona à, é b e emen e mencionado em mui os
abalhos de dialek ologos (salys 1935: 68; 1992: 304; Zinke ičius 1966: 15; 2002 [1969]: 205:
377; 2006: 86; Mo kūnas 1993: 7; kazlauskai ė e k . 2007: 85). na a ual classi icação de
a mių li uãos jona e aičiams šiauliškiams (gi denis, Zinke ičius 1966: 139147). Essas
i jos apylinkės p iski os didesniam e i o iniam kalbiniam iene ui – aka ų aukš-
a edinkês pe encem às al as aiços das noi es, pois nosiniai ociai ą, ę e d iga siai
an, am, en, em man ikomi saudiki. dos ociden ais alç aiços kauniškių šiauliškiai
di e enciam-se po es as ca ac e ís icas: 1) a aukia ki į do galūnės; 2) ab e ia
não ki čiuo os ilguosius balsius e alongia ki čiuo os sho puosius balsius; 3) ab eina
neki čiuo as galūnes (Zinke ičius 2006: 203205; Lk ch 6063; kazlauskai ė e k . 2007: 25 28)4.
além disso, šnek os ainda di e em no que con ac a com es es luga es sla as línguas.
A á ea dos al os- aiços ociden ais, em que se inclui žagã ės, jõniškio, k uopi, Šakýnos,
s upu , Šiauli, Áukš elkės, Pakaps, Šaũko o, Šlu os, be ýgalos, baisógalos, do nu õs,
kėdáinių, Š os, jona õs apylinkės, o ma o longo, não pla os e apenas mais abaixo do
no e do suseiiauliž5. do oes e da pa e ociden ais aukš aičiai šiauliškiai limi a-se com
žemaičiai, e do eas e n com eas e n aukš aičiai pane ėžiškiai e ši in iškiai.
Pie iniai šiauliškiai įsi e pia a p aka ų aukš aičių kauniškių i pie ų aukš aičių (ž .
Lka i, žemėl. n . 1; www. a mes.l ).
3 o começo dos geoling is á ios no mundo elacionado com os es udos do dialek ólogo okiečių geo go
Wenke io, e na Li uânia com kazimie o būgos, an ano salio abalhos (Lke 3233; salys 1985: 7376; Mo kūnas
1977: 78; 1980: 4152). Em ez de an e io men e usados concei os de geog a ia da língua, linguis icina
įsigali geoling is ika (Mikulėnienė 2012; Mikulėnienė, s a ecka 2009: 40–42; www. a mes.l ). ki o i
ebekin a pa i me odika, be adicinių užda inių išsikeldama is naujus (kalėdienė 2011; aliūkai ė
2011: 257–259).
4 Plg. imos bakšienės, as os Leskauskai ės, dai os Vaišnienės 2011 m. p ojek ui Šiuolaikiniai geolin-
geog a ia ago a cada ez mais g is icas pesquisas na Li uânia: pon os de ede op imização e
in e ac i ioji a minės in o macijos sklaida (n VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028) cons i uída aka ų aukš aičių
šiauliškių ski iamųjų a minių ypa ybių anke ą (www. a mes.l ).
5 a kazlauskai ė, baseando-se em ou os kalbininkų abalhos, a las de línguas Lie u ių, mapėlapiais da
enciclopédia Lie u ių kalbos e aka ų aukš aičių šiauliškių ex os, mencionė am plo a ibui mais
localidades, s . mapėlapį (kazlauskai ė i k . 2007: 24). assim nele en a adicionalmen e, i. e. de aco do Lka i
(žemėl. n . 1), sulos žemaičiams a niškiams a ibuídos džiukai (132 pon o), aka ų aukš aičiams
kauniškiams g kalnis (399), a iógala (400), Leñčiai (401) e daugėlškiai (439), e y ų aukš aičiams paneškižiams
su liškis ė (335). À au o ê indicada aka os alç aiços šiauliškių plo o não cabeca do seno lhe a ibuída
(499) i Pociūnliai (265).
Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os:
geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos
159s aipsniai a icles Nes e a igo compa a os a uais aka ų aukš aičiai
šiauliškiai com kazimie o jauniaus e an ano salio ski s ymo aukš aičiais idu iečiais
e an ano ba anausko ski s ymo y iečiais pi maisiais.
gegužnė y iMo aPžVaLga Esses šnek om des inados de ob as es ambula es quase não exis e. P immasis
sob e es a á ea ala oi esc i a Vik o as Po žezinskis (Поржезинский 1896: 128), se ęs eas e n
Li huanian a mės šnek ų, įėjusių į o me o kaũno gube nijos Šiauli, kaũno e Pãne ėžio an, am, en, em
išlaikymas, например.: žã āsis (su), ãesiu (plg. a mēs pie ų lie u ių pie ėje, aesiu), aka, žazias
apsk i is, one iką. jo paminė a kaũno apsk ičiai p iklausiusi žemių i jų aplinki-
nių kaimų šnek a, ačiau a ski ai neap a a. iš šiai šnek ai, kaip i a imoms Šiauli
apsk i ies šnek oms, būdingų ypa ybių minė inos: nosinių balsių ą, ę i d iga sių
(Поржезинский 1896: 8, 12); p íbalsis l aqui e em oda eas e n Li huanian a mėje p onunciado kie ai,
exemplo: łasu ‘lesu, ładas (plg. midu io lie u ių a mėje lesù, lẽdas), łang as, paniała (Поржезинский 1896:
24). kul õs šnek os ( učinų aldeio, bu isio ce ca de dois quilôme os desde kul õs, linguagem pag indu)
desc ią cons i ué ju gis ge ulis (ge ullis 1930: 4851). baseando-se ba anausku es a šnek ą ele a ibuiu à
o ieços p immi aos me idieços e abo dou sua ki čiação, balyno e p iebalsyno peculia idades. quan o ao
pon o de is a da oz, as ozes são cu as, meia-longas e longas. Semilongos, em sua opinião, podem se os
cu os ki čiuo i i, u e mis ių d iga sių i, u + , l, m, n p imei os dėmenys, p z.: b.βa ‘bu o, p a. ‘púp apul i,
mú.m ‘mum. umpasis ozis e no começo da pala a, i agalis ou i ap adis e, indo mis iųjų
d iga sių p muoju dėmeniu, ansliamo a, например.: a·s ‘ežys, pɔukšis ‘paukš elis, ‘ge i. a mėje
ab einami con aški iniai, poki iniai e galūnių longos oias, ienbalsinami d ibalsiai ie, uo, exemplo: g ui
‘g ūdelį, nù ue ‘nu ūpė, bał adɔne ‘bal aduony ė, e õ ‘ ie oje. eduzem os p imei os d ibalsių (i)ai, ei, au
dėmenys, exemplo: α ka ‘ aiko, akuɛi ‘akulio iai, pukšɔis ‘paukš elis. ou a ez a lepiam ozes que es ão
no inal da pala a, ex: dugnὶ ‘dugne6, maιs ‘mamy ės (ge ullis 1930: 4950).
indicam a é cinco p iegaidés: umpinė (Ku z on), s um inė (S oß on), ęs inė (Dehn on),
idu inė (Mi el on) e ki s inė (geschni enem Dehn on). As ul imas duas abe as mais
amplamen e (ge ullis 1930: 4849). isbalsyno ca ac e ís icas mencionos: l en iinação, ex.: .eła
‘didelę, gał· u me ‘galė ume; j oi imas neskiemeniniu i (žymima ), po exemplo, in α . (ge ullis
1930: 51). 6 Plg.: 7. auslau : a) sch i li . be on es -è > -ι: dugnè > dugnὶ, die è > diβὶ (ge ullis 1930:
50).
160 ac a
Lau a ge žo ai ė
Linguis ica Li huanica LXVII
Todas es as ca ac e ís icas ilus am-se po cinco cu os ex os ansc i os
(ge ullis 1930: 5253)7, adicionada su ansc i a ab aomo kul iečio e s a giesmė go
sey gelobe und gebenedeie ou Paga bin s buki i paczes awo as (ge ullis 1930: 53).
Pak aš ines al š aičių idu iečių kul õs, Vẽp ių, su liškio, baisógalos á eas, nas quais
edukuojmi galūniniai d ibalsiai ai, au, ambém menėjo salys, po ém plačiau šių ie ų
kalbos neap a ė: 68 (1935; 1992: 30 (194). Vaka ų aukš aičių šiauliškių šnek as sob e Š ą e
jõna ą, como possuídas pe i é icas šnek oms ca ac e ís icas aužų, i. e. s ip ią
są eiką com sla ų kalbų, indicou kazys Mo kūnas, po ém amčiau jų neap a ė (1993: 7).
sob e pninkų e seus a edinhos de língua ki čia imą, balsyną e p iebalsyną, algumas
peculia idades da mo ologia esc e eu boni acas s undžia (1980: 98100; 1988: 111114). Ši
šnek a di idiu-se em duas pašnek es, besis i iančias peculia idades one ís icas
(zodžio galo a a liepimais, galūninių a, e (< -*án, -*én) e ą, ę a i ikmenimis). Vienone
pašnek ėje, à qual a ibuídos dagiliónių, Va ekių, aukš ãkaimio, pninkų, kunigškių,
saleniñkų kaimai, galūninis a e ciamas u ipo balsiu, sinalimu ʋ, например.: sa ʋ,
dūnk s, a luga galinių a, e (< -*án, -*én) e ą, ę a iami u, i, žymimi , ι, например.: k ʋka ,
šílkn i ʋšilkin, gi i i n i. an ojoje pašnek ėje, em que en a em Vãnagiškio, Padaig,
keižoni8 kaimai, neki čiuo as galūninis a a iamas sem u a spal io, mas ambém
edukuídos, exemplo.: ž, sъs, á ъs (i á ыs), a no luga galūninių a, e (< -*án,
-*én) e ą, ę. a iami a, e, например.: a g, aka ‘ anką kamieno d iga siai an, en i nosiniai
ą, ę man e odo plo e (s undžia 1980: 98; 1988: 112).
ou as peculia idades, s undžios eigim, comuns oda pninkų šnek ai. ocais ė, a aldeias à on ei a
com eas e n al š aičiais ši in iškiais biibalsinais, ex.: nepadije ‘nepadėjo, u em ‘ o ėm, biibalsis
uo aduzido uɔ ou ɔ, ex., dudə (i ddə). eduzido i agalis e neki čiuo as d ibalasis ai, p z., k úmы.
ki is, exce o aqueles pa a os quais a língua li uânica é a segunda, a ac ado do umpos galūnės
em p é-pasku inį skiemenį, u in į ilgąjį balsį ou d ibalsį ie, uo (s undžia 1980: 99100). s undžios
pas ebėjimu (1980: 99), daqueles locais de pessoas, aos quais língua li uânica é ma e n oji, alboje
balsių e d ibalsių p iegaidės di e encia, mas silpnai. das peculia idades mo ológicas menė inas
e bemó el do p esen e empo da p imei a pessoa o mas com , d, ex.: áudiau ‘audžiau, s a iaũ
‘s ačiau, i e a i ie eiksmawodžiai, ex.: apa dinėja ‘apa ia; p ielinksnis iž ‘iš, exemplo.: iž y o
(s undžia 1980: 100). algumas quais jona õs šnek os ki chiação e balyno, p iebalsyno peculia idades,
su gidas de ido aos con ac os com línguas sla as, discuê ū a kazlauskai ė (2008: 600609). au o ê
es emunhimo, nes a šnek oje nes ip iai d ibalsinami ki čiuo i ė, o, p z.: s u ié 7 ais mesmos
ex os ap esen am odas onze ba anausko excli os a mių. 8 s undžia (1980: 98) indica keižioni o
nome da aldeia e innaço explica que os nomes das aldeias seus o necidos são ais, comoie o am
insc i a из locais habi an es.

Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os:
geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos
161s aipsniai / a icles
‘s o ė i, žmuónis ‘žmonės; hombalsinami biblásias ie, uo, exemplo: diẽnas ‘dienos, α
p
duód α ‘pa duoda. Em miš i amílias augę a ia assim: jåunesn.m ‘jaunesniems,
a až. ‘a ažiuo i. de mažens mokan ys kelias línguas esses luga es habi an es
não oja alguns dos minkš ųjų p iebalsių. Po nesuminkš ėjusių p iebalsių pakin a
p ecedakiniai oias, exemplo: p.s ‘sɛ ɛsɛpussese ės, ž.mes ‘zemės, g .čɛ ‘g yčia.
edukuoPaskelb a des es šnek ų eks ų, insc ibed om s eni and ak (L ii 238239,
246248; kazlauskai ė 2005: 6667):
jami neki čiuo ų galūnių balsiai, iš umposios galūnės ki is a i aukiamas ne ik
į p iešpasku inį skiemenį, u in į ilgąjį balsį a ba d ibalsį ie, uo, be i į d iga sinį
skiemenį. Links ama išlygin i ki čio ie ą žodžio pa adigmoje.
ˈ
· ʋs ei pà( ) u ·jʋ p e. k is; b. a lab ы . su.ku akmeniai (L ii
ˈ
239), u ·dawọm sẹkl·če↑ ad.nam
ˈ
ˈ
ˈ
ˈ
// α gi .namыs n.mыs↑ akmeniai
(kazlauskai ė 2005: 66), i
a.ks e . · l i pa kõɔũ.ks ыikα . akai (L ii 247); eninų (Pano e i
ˈ
pa apijos) (Ma ke ičienė 2001: 169170):
ˈ
α a dina
·
i α α da a lá·is i mu e is; bda a
ga ine (Ma ke ičienė 2001: 169), l a b α
bda a geg.žes minesi ažul.u abal. // k
k abali;
inʋs α
ik.nʋs
(Ma ke ičienė 2001:
170); pninkų, Ma kù iškių i gaižnų9 (kazlauskai ė i k . 2007: 8793, 9597;
Lk 223): a
en ʋ s i .kis
gi ·nʋ upninkai
(kazlauskai ė i
k . 2007: 90),
lauskai ė i k . /
mã·ma bú·da a kaliẽdọm / klekẽ·lιs k·p
α
/ dà pi ã·ga .kæp
α Ma ku iškiai (
kaz-
2007: 91), · a ·s ježe a: judʋs j·že ʋs, ·psk i ʋs i bá·l ʋs Ma ku iškiai (Lk
223), e g·de g·de liguóninẹ gul·je / ·kι s u ʋ kuóje i
l.[ka]
gaižūnai (kazlauskai ė i k . 2007: 96); jaugelškių (kazlauskai ė 2005: 68–69):
p
α sku da↑ uóke šun·be buå pad. ιs (kazlauskai ė
2005: 69); žemių10, Pasódos, ba galos11 e gegužnės
(Lk 221222, 224225): uk
ˈ
s ugus ·s i ·kšč us žeimiai (Lk
ˈ
221), anʋ anʋ jisa, ž
ˈ
· i pi ·la apá·ugu(s) ž·lʋ Pasoda (Lk
22 pàc šená·uja sẽ·nis: k·k a s eika à, ó·ks šenã· imas ba ėgala (Lk 221), lakš igela
ˈ
laba g ažæ č.lba; nusipika gelažni pl·gu gegužinė (Lk 225). Os ex ac os ap esen ados
ˈ
e idenciam e le idas as abo dadas ca ac e ís icas do discu ido šnek ų plo o.
Šnek ų aP a iMas elhojoje jauniaus i salio a mių klasi ikacijoje (salys
geoLingVis iniu Požiū iu
1933: 2134; 1935: 187; 1946: 167; 1992: 3140) os a uais šiauliškius cons i uem pa e
aukš aičių aka iečių ziemiečių e aukš aičių idu iečių (ž . ig. 2). 9 Laikomasi
o icialiosios, Lka i 26 indicadas o mas.
10 insc i a žemis.
11 insc i a Be gala.
162 ac a
Lau a ge žo ai ė
Linguis ica Li huanica LXVII
2 PaV. kazimie o jo em e an ano salio a mių classi icação aukš aičiai idu iečiai
d iga sius am, an, em, en i nosinius balsius ą, ę išlaikė s eikas, como e aka iečiai,
ačiau kie ojo l p ieš ė a imu a imi y iečiams (salys 1946: 53; 1992: 109). a pa i do
mapa dado ê-se que salio akš aičiai idu iečiai a si suskilę em dois plo os: šiau inį
(zemiau Šiauli es e plo o comple amen e nu ūks a) e ies
Legečias iniciando o sulinho12.
Es as á eas di e em não só po peculia idades linguís icas. yški i na u alna on ei a des as
pa es: [...] desde Šiauli a é mesmo bé žės e Šùš ės san akio d iekiasi longas pânquias e a amen e
habi adas o es as uožas (salys 1992: 111). de a o nesses luga es gausu pelkių, 12 de salio
aukš aičių idu iečių plo o desc io (1946: 38, 54; 1992: 77, 111) e adiė o lie u ių a mių mapėlapio e ,
que essas aukš aičių plo as um pouco abaixo Šiauli susiau ėja, mas comple amen e nenu ūks a.
Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os:
geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos
163s aipsniai a icles du pynų ( ėkỹ os, sùlinkių du pynai, ý u ėnų e Šlu os
y eliai) e didelių miškų masi ų (Mažuõlių, Liaudškių i žpelkių) (ž . Lk 40, 41, 56, 57).
ininkų) e aka inių dzūkų.
Į an ąjį aukš aičių idu iečių plo ą (pie inį) p adedan Legečias įeina baisóga-
la, g ažškiai, Šlapãbe žė, kėdáinių, jona õs, kaũno, kaišiado i i P enų apylin-
kės. Šioje a mių klasi ikacijoje aukš aičiai idu iečiai a sidu ia a p aukš aičių a-
ka iečių (žiemiečių, eliuoniečių i pie iečių), aukš aičių y iečių (pan ininkų, pun-
do ac ual desdob amen o aka ų aukš aičiai šiauliškiai e do elho desdob amen o
aukš aičiai idu iečiai geog a icamen e expôss o mui o semelhan e, po ém exis e e
di e umų (ž . ig. 3). a pa i des e mapa mos a que: 1) salio aukš aičiai idu iečiai
en ou na pa e o ien al das a uais šiauliškių; 2) me idional al is aiças idu á ias
pa e ab iu não só a uais aka os al is aiças šiauliškių, mas e nemažą aka ų
aukš aičių kauniškių, nedidelę g e imų pie ų aukš aičių plo as pa e. 3 PaV. aukš aičiai
idu iečiai na a ual classi icação a mių nojo ski s ymo aukš aičių idu iečių plo as
164 ac a Linguis ica Li huanica LXVII g i na eck ienė elen a, senkus juozas 1968:
Lau a ge žo ai ė
no o eikalas sob e nossos a mes. –
4 PaV. Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai an ano ba anausko a mių klasi ikacijoje13
Pa eik asis žemėlapis odo, kad daba inių aka ų aukš aičių šiauliškių i se-
y inė iba su ampa. sem isso, y inė do elho ski s ymo aukš aičių idu iečių iba
quase coincide com kamieno ki čiuo ų ą, ę (ž . Lka ii, žemėl. n . 44) e kamieno i agalių
am, an (ž . Lka ii, žemėl. n . 69) iso onomis. a pa i des es iso onos em ey us nosiniai ą,
ę e d iga sių os p imei os le ei começam a es eu a (ž . 2 ig.). Vaka inė aukš aičių
idu iečių iba quase coincide com l an es e e pa icula men e ė (ž . Lka ii, žemėl. n . 15,
28) iso onomis, a pa i dos quais em odo a ey us (daí e quase aukš aičių idu iečių
plo e) l é di o kie ai (ž . ig. 2). Es as duas classi icações sug e ini-
13 sud. Lau a ge žo ai ė (2011).
Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os:
geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos
171s aipsniai a icles gi denis aleks as, Zin ke ičius Zigma s 1966: sob e
classi icações de a mių da língua Li uânia. / Kalbo y a 14, 139147.
Li e a u a e a e 25, 6.
g i na eck is V ladas 1968: no á el eikalas sob e a mes da língua Li uãs. T ibunal 113, 2.
jankauskas Vidman as 2000: Jona os s . Jokūbo ig eja e pa apija. Vilnius: Vilniaus dailės
akademijos edi ó ia e imp us u ė. ka lėdienė L aima 2011: geoling is ikos adimosi sąlygos
Lie u oje. In e nacional Cien í ica Con e ências Socioling is inė dialek ologija: bal ų a mių
y imai p anešimų ezės 2011 m. ou ub o 2122 d. Vilnius Uni e si y kauno humani a io akul e o
Lie u ių ilologijos ka ed a, Lie u ių kalbos ins i u o di isões de his ó ia e dialek ologia do
idioma. acesso: h p://www. a mes.l /images de in e ne /Veikla/Laima%20kaLediene.pd . ka
aliūnas sim as, sa baliausk as alg i da s 1967: capi alinis lie u ių dialek ologijos eikalas. Pe galė 6,
154156.
ka aliūnienė egina 1999: Jona a Lie a os k aš as. Vilnius: ês es elasu ês.
ka aś ha lina, u kowsk a k ys yna e k . 2001:
Język polski na
Kowieńszczyźnie.
His o ia, si uação socjolingwis yczna, cechy językowe, eks y. Wa szawaWilno: eLiPsa.
kazlauskai ė ū a 2005: Šiauliškių pa a mės pie inių šnek ų eks ai e comen á ios. Šiauliai:
Šiaulių uni e si á ia edi o a.
ka zlauskai ė ū a e k . 2007: Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai. Vilnius: Ins i u o das
línguas Li uãs.
ka zlauskai ė ū a 2008: jona os šnek os one ís icas peculia idades. P oblemas de
his ó ia da língua e dialec ologia 2, 600609.
kazlauskas jonas 1968: Li u ias línguas his ó ica g ama ica. Vilnius:
k iklys b onius 1965: Mūsų Lie u a 2. sou h bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedi-
Min is. sua edi o a.
Le Viii Lie u ių enciklopedija 8. sou h bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedijos leidykla, Lk
1956 .
kelių Lie u os a las, y . ed. Mindaugas bal ušai is. Vilnius: b iedis, 2010. LKA iii A las da
língua Li uânica 1. Leksika; 2. Foné ica, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius:
Xoclas, 19771982.
Lke Lie u ių kalbos enciklopedija, pa engė kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslo e
enciclopedijas ins i u o de publicação, 1999.
Lk das línguas Lie u ių. Ch es oma ija, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Min is,
1970.

172
Lau a ge žo ai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
Lk ch – b ace i č i ū ė i m a, i anaus k i e n ė a u d a, Leska u s k a i ė a s a,
umpa edmundas. das línguas Lie u ių ch es oma ija. Vilnius: Edi o a do Ins i u o de
língua Li uânia, 2004.
L ii u bana ičiū ė-Ma ke ičienė žane a, g ina eckis Vladas. Te mino Li uãos 2.
Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni e sidade, 1992. Mačiulis jonas 2007: Slapy a džių
są adas (kompak inė plokš elė). Vilnius: Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo
biblio eka.
Ma ke ičienė žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus uni e si e-
o leidykla.
Mi kulėnien ė danguo lė 2012: Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija. –
Ac a Linguis ica Li huanica (a iduado à imp ensa). Mikulėnienė danguolė, s a ecka anna, sud.,
2009: Bal u alodu a lan s. P ospek s = Bal os idiomas a las. P ospek as = A las o he Bal ic
languages: A P ospec . īga: La ijas uni e si ā es La iešu alodas ins i ū s, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as. Mi kulėnien ė d anguolė, u mpa edmu ndas 2008: no o ž ilgsnis em
kazimie o jauniaus a mių klasi ikaciju. P oblemas de his ó ia da língua e dialec ologia 2,
128146. Mo kūnas ka zys 1977: Į adas. A las da língua Li uânica 1. Leksika. Vilnius: Mokslas,
Mo kūnas kazys 1980: Pażin is com a mėmis de línguas li uãs. Vilnius: Mokslas. Mo kūnas
7–18.
kazys 1993: po causa do concei o pe i e ina a mės. Lie u ių kalbo y os klausimai i ege
janusz 2006: Polszczyzna gwa owa na Li wie. Słownic wo polszczyzny gwa owej na Li wie.
30, 4–7.
Wa szawa: dig, 1147. sa lys an a nas 1933: algumas obse ações a mių his ó ia. A chi um
Philologicum 4, salys an anas 1935: Li uãs língua a mės ( ank aščio eisėmis). kaunas. salys
an anas 1946: Li u ias pala as de língua ( ank aščio eisėmis). übingenas. salys an ana
21–34.
1985: Raš ai 3. Į ai ūs a igos. oma: Lie u ių ka alikų Mokslo lo akademija.
akademija.
salys an anas 1992: Raš ai 4 . Lie u ių kalbos a mės. oma: Lie u ių ka alikų Moks-
semaškai ė ing ida 2010: Lie u os d a ai. Enciklopedinis conhecynas. Vilnius:
algiman as.
sk a džius P ana s 1968: Diale ologija da língua Li uânica. aidai 5, 215218.
Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os:
geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos
173s aipsniai a icles s undžia boni a cas 1980: algumas obse ações sob e
upninkų šnek ą. / Kalbo y a 31(1), s undžia boni acas 1988: upninkų apylinkės
98–100.
a minė si uacija. K aš o y a 22, Vabaln inko juo zas [g ildys juozas] 1910: žinios из
111–114.
Литвы. žeimė. Vienybė 41, Vi kauskas Vy au as 1967: impo an e eikalas
642.
kalbo y os. Gim asis k aš as 16, 3. Vi kauskienė e landa 2007: Gegužinės pa óquias e
ig eja his ó ia. kaišiado ys: kaišiado ių muziejus.
X. M. [Miežinis Ma as] 1909: do Li uânia. žeimė. Vil is 46, 2. X. M. [Miežinis Ma as] 1909a: de
Li uânia. žeimė. Hil is 49, 2. Zielińska anna 2002: Polska mniejszość na Li wie Kowieńskiej.
S udium socjolingwis yczne. Wa szawa: slawis yczny oś odek Wydawniczy. ę dzy kownem
a Poniewie ż em. Bal ų and других языков фонетико и акцентологии p oblemos. Vilnius:
Zi elińs ka anna 2004: Li ewskie in e e encje one yczne w polszczyźnie na e enie
mi
Vilniaus pedagoginio uni e si á io edi o a, 105109. Zinke ičius Zigmas 1966: Li u ians
dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1992: His ó ia da língua Li uânia 5.
Bend inês língua p oeminimen o. Vilnius:
Mocklo e enciklopedijų publikla.
nke Zi ič ius Zigmas 2002 [1969]: sob e a dis ibuição das a anhas da língua li uãs.
s aipsniai 1. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija, 365–380.
Rink iniai Zinke ičius Zigmas 2006: Li huanian a mių kilmė. Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs.
Барановскiй антoнiй 1898:
Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ
. Санктпе-
тербургъ: Типогр. Императорской Акад. Наукъ.
boúl e ъ Édua d 1904: Li o ska хрестоматiia. Санктпетербургъ.
Поржезинскiй bиктор 1896: З
амѣтки по діалектологіи литовскаго языка.
Санктпетербургъ: Типогпафия Императорской Академии Наукъ.
Че кмонас Ва лерий 2001: Польский язык в Йонавском районе Литвы (социолин-
g ís i icas zâme ka). S udia nad polszczyzną K esową 10, 7191. Ya нис kazimip
1894: [Новоалександровский уздъ] Памямная кнuжка Ковенской
губерніи на 1895 годъ. Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 174–176.
Яв нис kaзимip 1897: Паневѣжскіе говоры литовскаго языка. Памятная кнuж ка Ко-
венской губерніи на 1898 годъ. Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 174–228.
Явнис казимip 1911: Грамматика литовскаго языка. c.-Петербургъ: Типогпафия suMMa y he
И. Академіи Наукъ.
174 ac a
Lau a ge žo ai ė
Linguis ica Li huanica LXVII
he sou he n subdialec s o he Wes e n
aukš ai ian o Šiauliai: he geolinguis ic
aspec and i s in e p e a ions
a icle is conce ned wi h he a ea o he Šiauliai subdialec o he Wes e n Aukš ai ian in he
classi ica ions o Li huanian dialec s du ing a ious pe iods. he ocus is on he li le s udied
sou he n subdialec s o jona a and i s en i ons. by applying a compu e ca og aphy me hod,
he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai in he classi ica ion by Zigmas Zinke ičius and aleksas
gi denis was compa ed o he Middle aukš ai ian in he classi ica ion by kazimie as jaunius and
an anas salys and o he i s eas e n in he classi ica ion by an anas ba anauskas. he
compa ison o he men ioned a eas demons a ed hei in e media e si ua ion wi h he Wes ,
while in he eas hey bo de on he eas e n aukš ai ian. in ba anauskas classi ica ion he i s
eas e n ha di e s om he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai by dis ibu ion also inds i sel
be ween he Wes e n and second and hi d eas e n. he subdialec s o jona a and i s en i ons
ega d o o he subdialec s. he
Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai
inds i sel be ween he
žemai ian and eas e n aukš ai ian. Wi h ega d o
he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai
, jau nius
and salys’ Middle aukš ai ian ha is simila ly placed bo de s wi h he Wes e n aukš ai ian in
eme ge as pe iphe al i.e. as occupying a inge si ua ion wi h ega d o he compa ed
subdialec s. hei pe iphe al si ua ion was de e mined no only by hei excep ional geog aphical
si ua ion bu also in e ac ion wi h he sla languages ha we e spoken in hese a eas.
Į eik a 2012 m. e e ei o 10 d.
Lau a ge žo ai ė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email p o ec ed]