156 ac a Linguis ica Li huanica LXVII
Lau a ge žo ai ė
Lie u ių kalbos ins i u as
Les di ec ions de eche ches scien i iques: a ealinie des langues
bal es eche ches, géoling is ique, dialec ologie.
Pie ines Occiden ales hau Š aiČių ŠiauLiŠkių Šnek os: geoLingVis inis asPek as e son
in e P e acijos1 ano acija dans l'a icle es p ésen é un geoling is inisemen de la pa a mée
de zone šnek ų (jona õs e ses apilinks) des hau Š aiČių šiauliškių. le ma é iel é udié Zigmo
Zinke ičiaus e alekso gi denio a mių klasi ikacijos aka ų aukš aičiai šiauliškiai, kazimie o
he sou he n subdialec s o he Wes e n
aukš ai ian o Šiauliai: he geolinguis ic
aspec and i s in e p e a ions
jauniaus e an ano salio aukš aičiai idu iečiai, an ano ba anausko y iečiai pi mieji. Mene aien
des plo s sug e ina ion maniè e de ca og aphie in o ma ique éclai škino in e pinée aka ų
aukš aičių šiauliškių padė į conce nan oisininių pa a mių. Les sudines de ce e pa a mès
šnek os se dis inguen pa le ai que dans ou es les classi ica ions a sidue au même
pé iphé ique e con ac e a ec des lieux sla ų langues, donc peu en ê e in e p é ées comme
pé iphé iques.
anno a ion he a icle p esen s a geolinguis ic s udy o he Sou he n a ea (wi h Jona a and i s en i ons)
o he Šiauliai subdialec o he Wes e n Aukš ai ian. The s udied ma e ial is he Wes e n Aukš ai ian o
Šiauliai om he classi ica ion by Zigmas Zinke ičius and aleksas gi denis, he 1 pou p oposée a icle
emą e p écieux ema ques nuoši džiai eme koju p o . d . danguolei Mikulėnienei. esMiniai mo s: aka ų
aukš aičiai šiauliškiai, Li uiniens a mių klasi ikacija, geoling is ika, linguis ikinis žemėlapis, jona a,
pe i e inės šnek os. keyWo ds: Wes e n aukš ai ian o Šiauliai, classi ica ion o Li huanian dialec s,
geolinguis ics, linguis ic map, jona a, pe iphe al subdialec s.
Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os:
geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos
157s aipsniai a icles /
Middle auk š ai ian om kazimie as jaunius and an anas salys classi ica ion as well as
an anas ba anauskas i s eas e n.
le compa ison de he men ioned a eas applying a me hod o compu e ca og aphy
ons a ed he in e media e si ua ion o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai wi h ega d o
neighbou ing subdialec s. jona a and i s en i ons a e dis inguished by he ac ha in all clas-
demsi ica ions hey a e on he edge o he a ea and ha e con ac s wi h he sla languages o
his a ea; hey can be conside ed o be pe iphe al. La mé hode géoling is ine beįsigalissan dans
la dialec ologie Li uanien pe me de ega de au emen dans kalbininkų da bus, di é en es
pé iodes des classi ica ions des a mes Li uiniens, de di e s aspec s compa e e déc édi en
les données du même ou de di é en s emps assemblés a menes (Mikulėnienė, s a ecka 2009:
141163; Mikulėnienė, umpa 2008: 128146; 2009: 98; 2011: 1323; 2011a). L'obje de ce a icle jusqu'à
p ésen peu é udiée jona õs e ses alignemen s šnek os, qui dans la classi ica ion des Li uiniens
a mių classées à la même sudine aka ų aukš aičių šiauliškių daliai (ž . 1 igu e.).
1 PaV. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os2 2 chi es ma qués es des indiquées égions son
e Lie u ių kalbos a laso ( oliau Lka) poin s (ž . Lka i objec i de l'a icle de mon e ce e pa a mée,
21–30).
158 ac a
Lau a ge žo ai ė
Linguis ica Li huanica LXVII
pa iculiè emen la pa ie sud de sa, é olu ion en u ilisan la mé hode géoling is ée3.
aP a iaMasis PLOT su le domaine en ques ion šnek as, si ué à l'es de la ligne
baisógalado nu àkėdái niaijona à, es b iè emen men ionné dans de nomb eux
a aux de dialek ologus (salys 1935: 68; 1992: 304; Zinke ičius 1966: 15; 2002 [1969]: 205: 377;
2006: 86; Mo kūnas 1993: 7; kazlauskai ė e k . 2007: 85). dans l'ac uelle classi ica ion des
a miques Li uiniens jona e aičiams šiauliškiams (gi denis, Zinke ičius 1966: 139147).
i jos apylinkės p iski os didesniam e i o iniam kalbiniam iene ui – aka ų aukš-
Ces a ondinkées appa iennen soi és aux aukš aičiams, ca nosiniai oixiai ą, ę e
d iga siai an, am, en, em main enikomi sains. des occiden ales hau eš aičių kauniškių
šiauliškiai di è e pa les ca ac é is iques sui an es: 1) a aukia ki į du galūnės; 2)
accou ci non-c čiuo us ilguosius balsius e allonge ki čiuo us sho puosius balsius; 3)
umpina neki čiuo as galūnes (Zinke ičius 2006: 203205; Lk ch 6063; kazlauskai ė e k .
2007: 25 28)4. en plus, šnek os enco e di è e en ce que con ac e a ec ces lieux sla es
langues. La zone des hauliškių des hau es e es occiden ales, dans laquelle se ou e
la žagã ės, jõniškio, k uopi, Šakýnos, s upu , Šiauli, Áukš elkės, Pakaps, Šaũko o,
Šlu os, be ýgalos, baisógalos, do nu õs, kėdáinių, Š os, jona õs apylinkės, o me le
long, nepla ų e jus e en bas du no d du Šėjusiauli susžį5. du es es cô é des aka es
aukš aičiai šiauliškiai limi e a ec les žemaičiai, e du eas e n a ec eas e n aukš aičiai
pane ėžiškiai e ši in iškiai.
Pie iniai šiauliškiai įsi e pia a p aka ų aukš aičių kauniškių i pie ų aukš aičių (ž .
Lka i, žemėl. n . 1; www. a mes.l ).
3 le débu des geoling is inai es dans le monde es lié à des eche ches du okiečių dialek ologue geo go
Wenke io, e en Li uanie a ec kazimie o būgos, an ano salio a aux (Lke 3233; salys 1985: 7376; Mo kūnas
1977: 78; 1980: 4152). Au lieu aupa a an usées des concep s de géog aphie du langage, linguis icine
įsigali geoling is ika (Mikulėnienė 2012; Mikulėnienė, s a ecka 2009: 40–42; www. a mes.l ). ki o i
ebekin a pa i me odika, be adicinių užda inių išsikeldama is naujus (kalėdienė 2011; aliūkai ė
2011: 257–259).
4 Plg. imos bakšienės, as os Leskauskai ės, dai os Vaišnienės 2011 m. p ojek ui Šiuolaikiniai geolin-
géog aphie main enan de plus en plus g is ices eche ches en Li uanie: op imisa ion du éseau de poin s
e in e ac i ioji a minės in o macijos sklaida (n VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028) cons i uée aka ų aukš aičių
šiauliškių ski iamųjų a minių ypa ybių anke ą (www. a mes.l ).
5 a kazlauskai ė, se basan su les a aux des au es kalbininkų, a las des langues Li uaniennes,
encyclopédies des langues Li uaniennes e ex s des aka ų aukš aičių šiauliškių, men ionné à plo
a ibue plus de locali és, oi . žemėlapį (kazlauskai ė e k . 2007: 24). ainsi en y en e adi ionnellemen ,
c'es -à-di e selon Lka i (žemėl. n . 1), des sud des žemaičiams a niškiams a ibue džiukai (132 poin s), des
aka ų aukš aičiams kauniškiams g kalnis (399), a iógala (400), Leñčiai (401) e beaucoupėlškiai (439), des
eas e n aukš aičiams paneškižiams su liškis ė (335). Dans au eu ée indiquée soi ées hau š aičių
(499) i Pociūnliai (265).
Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os:
geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos
159s aipsniai a icles Dans ce a icle compa e les ac uels soi és hau š aičiai
šiauliškiai a ec kazimie o jauniaus e an ano salio ski s ymo aukš aičiais
idu iečiais e an ano ba anausko ski s ymo y iečiais pi maisiais.
šiauliškių plo e ne omba du seno lui a ibuée gegužnė y iMo aPžVaLga Ces šnek om des inées de plus
g os a aux p esque n'exis e. Le p emie is su ce e plaine pa le éc i à Vik o as Po žezinskis
(Поржезинский 1896: 128), se ięs eas e n lie u ių a mės šnek ų, en ėjusių į o me o kaũno gube nijos
Šiauli, kaũno e Pãne ėžio an, am, en, emikymas, p z.: žã āsis (su), ãesiu (plg. a mēs pie ios lie u ių,
apsk i is, one iką. jo paminė a kaũno apsk ičiai p iklausiusi žemių i jų aplinki-
nių kaimų šnek a, ačiau a ski ai neap a a. iš šiai šnek ai, kaip i a imoms Šiauli
apsk i ies šnek oms, būdingų ypa ybių minė inos: nosinių balsių ą, ę i d iga sių
aesiu), aka, âmzias (Поржезинский: 1896: 8, 12); p iebilis l ici e dans ou e eas e n Li huanian a mée es
di kie ai, exemple: łasu ‘lesu, ładas (plg. midu io lie u ių a mėje lesù, lẽdas), łang as, paniała
(Поржезинский 1896: 24). kul õs šnek os ( učinų illage, duusio à en i on deux kilomè es du kul õs, langue
pag indu) déc i u cons i ué ju gis ge ulis (ge ullis 1930: 4851). s'appuyan ba anausku ce e šnek ą il
a ibua des i ieaux p immie s sudieaux e déba é sa ki čiaissemen , balyno e p iebalsyno
pa icula i és. quan au poin de ue de la oix, les oix son cou es, demi-longues e longues.
demi-longues, son a is, peu en ê e les cou s ki čiuo i i, u e mix iųjų d iga sių i, u + , l, m, n p emie s
dėmenys, exemple.: b.βa ‘bu o, p a. ‘púp apul i, mú.m ‘mum. umpasis oixis e au débu du mo ,
i agalis ou i ap adis e, allan mél iųjų d iga sių pi muoju dėmeniu, anschiamas a, exemple.: a·s
‘ežys, pɔukšis ‘paukš elis, ‘ge i. a mée ab égées con eški iniai, poki iniai e galūnių les oix
longues, unebalsinami d ibalsiai ie, uo, exemple: g ui ‘g ūdelį, nù ue ‘nu ūpė, bał adɔne ‘bal aduony ė, e õ
‘ ie oje. édui s les p emie s d ibalsies (i)ai, ei, au dėmenys, comme: α ka ‘ aiko, akuɛi ‘akulio iai,
pukšɔis ‘paukš elis. au emen a lieuen les oix qui son au bou du mo , pa exemple: dugnὶ ‘dugne6,
maιs ‘mamy ės (ge ullis 1930: 4950).
son même indiquées cinq p iegaidés: umpinė (Ku z on), s um inė (S oß on), ęs inė (Dehn on),
idu inė (Mi el on) e ki s inė (geschni enem Dehn on). Les deux de niè es discu és plus
la gemen (ge ullis 1930: 4849). ischbalsyno des ca ac é is iques men ionnes: l du e issemen ,
exemple.: .eła ‘didelę, gał· u me ‘galė ume; j changeis neskiemeniniu i (žymima ), exemple, in α .
(ge ullis 1930: 51). 6 Plg.: 7. auslau : a) sch i li . be on es -è > -ι: dugnè > dugnὶ, die è > diβὶ
(ge ullis 1930: 50).
160 ac a
Lau a ge žo ai ė
Linguis ica Li huanica LXVII
Tou es ces ca ac é is iques son illus ées pa cinq b è es ex es ansc isés
(ge ullis 1930: 5253)7, ajou ée su ansc i e ab aomo kul iečio e s a giesmė go sey
gelobe und gebenedeie ou Paga bin s buki i paczes awo as (ge ullis 1930: 53).
Pak aš ines hau š aičių idu iečių kul õs, Vẽp ių, su liškio, baisógalos des égions,
dans lesquelles edukuojmi galūniniai d ibalsiai ai, au, aussi bien menėjo salys, ačiau
plačiau šių ie ų kalbos neap a ė: 68 (1935; 1992: 30 (194). Les Schnek es des hauliškių su
Š ą e jõna ą, comme con enan es des schnek es pé iphé iques ca ac é is iques des
aužų, i.e. o e in e ac ion a ec des langues sla es, on indiqué kazys Mo kūnas,
mais plus la gemen leu s neap a ė (1993: 7). su pninkų e leu s apilinkies de langues
ki čia imą, balsyną e p iebalsyną, ce aines pa icula i és de mo phologie éc é
boni acas s undžia (1980: 98100; 1988: 111114). Ši šnek a se di ise en deux pašnek es,
besiscuančias ca ac é is iques phé oniques (le zodžio galo a a liepimais, galūninių a, e
(< -*án, -*én) e ą, ę a i ikmenimis). Vienne pašnek ě, à laquelle a ibue dagiliónių,
Va ekių, aukš ãkaimio, pninkų, kunigškių, saleniñkų kaimai, galūninis a e ciamas u ype
balsiu, désignimu ʋ, exemple.: sa ʋ, dūnk s, a lieu galinių a, e (< -*án, -*én) e ą, ę a iami
u, i, žymimi ʋ, ι, exemple.: k ʋka , šílkn i ʋšilkin, gi i n ʋim. an ojoje pašnek ėje, dans
laquelle en e en Vãnagiškio, Padaig, keižoni8 kaimai, neki čiuo as galūninis a a iamas
sans u a spal io, mais aussi éducus, comme.: ž, sъs, á ъs (i á ыs), a au lieu
galūninių a, e (< -*án, -*én) e ą, ę. a iami a, e, comme.: a g, aka ‘ anką kamieno
d iga siai an, en i nosiniai ą, ę main eni pa ou plo e (s undžia 1980: 98; 1988: 112).
d'au es pa icula i és, s undžios eigim, communes ou e pninkų šnek ai. oix ė, e dans les
illages à la on iè e a ec eas e n hau š aičiais ši in iškiais bilibalsines, eg: nepadije ‘nepadėjo,
u em ‘ o ėm, bilibalis uo es adui uɔ ou ɔ, eg., dudə (i ddə). educé i agalis e neki čiuo as
d ibalsis ai, exemple., k úmы. ki is, sau ceux auxquels le li uanien langue es la deuxième, a ape
du umpos galūnės dans a an pasku inį skiemenį, u in į ilgąjį balsį ou d ibalsį ie, uo (s undžia 1980:
99100). s undžios pas ebėjimu (1980: 99), de ces locaux humains, auxquels les Li uiniens langue es
ma e nali é, le langage balsių e d ibalsių p iegaidės di è e, mais silpnai. pa mi les pa icula i és
de mo phologie men ionnables l'ac ionnoise du emps p ésen de la o me de p emiè e pe sonne
a ec , d, comme: áudiau ‘audžiau, s a iaũ ‘s ačiau, i e a i ie ac ionnois, comme.: apa dinėja
‘apa ia; p ielinksnis iž ‘iš, exemple.: iž y o (s undžia 1980: 100). ce aines lesquelles jona õs
šnek os ki čia imo e balyno, p iebalsyno des pa icula i és, appa ues à cause des con ac s a ec
sla es langues, discu ée ū a kazlauskai ė (2008: 600609). au eu ée émoignemen , dans ce e
schnek e nes ip iai d ibalsinami ki čiuo i ė, o, exemple.: s u ié 7 els mêmes ex esy son
p ésen ées ou es onze ba anausko dis inguées a mių. 8 s undžia (1980: 98) indique keižioni le nom
du illage e issunašoille explique que les noms des illages de lui ou nis son els, quie on é é
insc i e des locaux habi an s.

Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os:
geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos
161s aipsniai / a icles
‘s o ė i, žmuónis ‘žmonės; unbalsinami biballées ie, uo, exemple: diẽnas ‘dienos, α duód
p
α ‘pa duoda. Dans les miš i amilles augę a ia ainsi: jåunesn.m ‘jaunesniems, a až.
‘a ažiuo i. des pe i s mokan s quelques langues ces lieux les habi an s ne u ilisen
ce ains des minkš ųjų p iebalsių. Po nesuminkš ėjusių p iebalsių pakin a
con eakiniai oix, exemple: p.s ‘sɛ ɛsɛpussese ės, ž.mes ‘zemės, g .čɛ ‘g yčia.
edukuoPaskelb a ces šnek ų eks ų, insc isisy ų de pie e e ak (L ii 238239, 246248;
kazlauskai ė 2005: 6667):
jami neki čiuo ų galūnių balsiai, iš umposios galūnės ki is a i aukiamas ne ik
į p iešpasku inį skiemenį, u in į ilgąjį balsį a ba d ibalsį ie, uo, be i į d iga sinį
skiemenį. Links ama išlygin i ki čio ie ą žodžio pa adigmoje.
ˈ
· ʋs ei pà( ) u ·jʋ p e. k is; b. a lab ы . su.ku akmeniai (L ii
ˈ
239), u ·dawọm sẹkl·če↑ ad.nam
ˈ
ˈ
ˈ
ˈ
α // gi .namыs n.mыs↑ akmeniai
(kazlauskai ė 2005: 66), i
a.ks e . · l i pa kõɔũ.ks ыikα . akai (L ii 247); eninų (Pano e i
ˈ
pa apsies) (Ma ke ičienė 2001: 169170):
ˈ
α a dina
·
i α α da a lá·is i mu e is; bda a
ga ine (Ma ke ičienė 2001: 169), l a b α
b·da a geg.žes minesi ažul.u abal. // k
αk abali;
inʋs α
ik.nʋs
(Ma ke ičienė 2001:
170); pninkų, Ma kù iškių i gaižnų9 (kazlauskai ė i k . 2007: 8793, 9597;
Lk 223): a
en ʋ s i .kis
gi ·nʋ upninkai
(kazlauskai ė
e k . 2007: 90),
lauskai ė e
mã·ma bú·da a kaliẽdọm / klekẽ·lιs k·p
α
/ dà pi ã·ga .kæp
α Ma ku iškiai (
kaz-
k . /
2007: 91), · a ·s ježe a: judʋs j·že ʋs, ·psk i ʋs i bá·l ʋs Ma ku iškiai (Lk
223), e g·de g·de liguóninẹ gul·je / ·kii s u ʋ kuóje i
l.[ka]
gaižūnai (kazlauskai ė i k . 2007: 96); jaugelškių (kazlauskai ė 2005: 68–69):
p
α sku da↑ uóke šun·be buå pad. ιs (kazlauskai ė
2005: 69); žemių10, Pasódos, ba galos11 e gegužnės
(Lk 221222, 224225): uk
ˈ
s ugus ·s i ·kšč us žeimiai (Lk
ˈ
221), anʋ anʋ jisa, ž
ˈ
· i pi ·la apá·ugu(s) ž·lʋ Pasoda (Lk
22 pàc šená·uja sẽ·nis: k·k a s eika à, ó·ks šenã· imas ba ėgala (Lk 221), lakš igela
ˈ
laba g ažæ č.lba; nusipika gelažni pl·gu gegužinė (Lk 225). Les ex ai s p ésen és
ˈ
e lè en aki aizdemen les discu éessies de la zone de šnek ų en ques ion.
Šnek ų aP a iMas iejoje jauniaus i salio a mių klasi ikacijoje (salys 1933:
geoLingVis iniu Požiū iu
2134; 1935: 187; 1946: 167; 1992: 3140) les ac uels šiauliškius cons i uen une pa ie
des aukš aičių aka iečių ziemiečių e aukš aičių idu iečių (ž . ig. 2). 9
Laikomasi o icialiosios, Lka i 26 indiquée o mes.
10 insc i e žemis.
11 insc i e Be gala.
162 ac a
Lau a ge žo ai ė
Linguis ica Li huanica LXVII
2 PaV. kazimie o jauniaus e an ano salio a mių klasi ikacija aukš aičiai idu iečiai
d iga sius am, an, em, en i nosinius balsius ą, ę išlaikė sain, comme e aka iečiai,
ačiau kie ojo l p ieš ė a imu a imi y iečiams (salys 1946: 53; 1992: 109). de la donnée
ca e on oi que salio aukš aičiai idu iečiai a si suskilę en deux plo s: šiau inį
(zemiau Šiauli ce e plo e complè emen nu ūks a) e ies
Legečias oin illan le sudinien12.
Ces su aces di è en pas seulemen pa des ca ac é is iques linguis iques. yški i gam inė la
on iè e de ces pa ies: [...] de Šiauli jusqu'à même bé žės e Šùš ės san akio d iekiasi longs
ou gs e a emen habi és o ê s uožas (salys 1992: 111). en ai dans ces end oi s gausu pelkių,
12 de salio aukš aičių idu iečių plo o desc ip ion (1946: 38, 54; 1992: 77, 111) e ajou ė o lie u ių
a mių mapėlio oi , que ces aukš aičių plo s un peu plus bas Šiauli susiau ėja, mais complè emen
nenu ūks a.
Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os:
geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos
163 a icles de du pynes ( ėkỹ os, sùlinkių du pynai, ý u ėnų e Šlu os y eliai)
e de g ands masi de o ê s (Mažuõlių, Liaudškių e žpelkių) (ž . Lk 40, 41, 56, 57).
ininkų) e aka inių dzūkų.
Į an ąjį aukš aičių idu iečių plo ą (pie inį) p adedan Legečias įeina baisóga-
la, g ažškiai, Šlapãbe žė, kėdáinių, jona õs, kaũno, kaišiado i i P enų apylin-
kės. Šioje a mių klasi ikacijoje aukš aičiai idu iečiai a sidu ia a p aukš aičių a-
ka iečių (žiemiečių, eliuoniečių i pie iečių), aukš aičių y iečių (pan ininkų, pun-
de la épa i ion ac uelle des aka ų aukš aičiai šiauliškiai e de l'ancienne épa i ion
aukš aičiai idu iečiai géog aphiquemen exsi és o ès similai emen , cependan
exis e e di é umų (ž . Fig. 3). de ce e ca e on oi que: 1) salio aukš aičiai
idu iečiai es en é dans la pa ie o ien ale des ac uels šiauliškių; 2) la pa ie
mé idionale auxch aiches idu asses comp enai non seulemen les ac uelles soi ées
auxch aiches šiauliškių, mais e nemažą soi ées auxch aičių kauniškių, non pe i e
pa ie des adjacen soi ées auxch aičių plo s. 3 PaV. aukš aičiai idu iečiai dans
164 ac a Linguis ica Li huanica LXVII g i na eck ienė elen a, senkus juozas 1968:
Lau a ge žo ai ė
un nou eau eikalas su nos a mes. –
4 PaV. Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai an ano ba anausko a mių klasi ikacijoje13
Pa eik asis žemėlapis odo, kad daba inių aka ų aukš aičių šiauliškių i se-
l'ac uelle classi ica ion a mių nojo ski s ymo aukš aičių idu iečių plo s i inė iba
su ampa. de plus, y inė ieux sci s issemen aukš aičių idu iečių limi e p esque
coïncide a ec kamieno ki čiuo ų ą, ę (ž . Lka ii, žemėl. n . 44) e kamieno i agalių am,
an (ž . Lka ii, žemėl. n . 69) iso onomis. de ces isophones en ey us nosiniai ą, ę e
d iga sių les p emie s co psmen commencen à é éci (ž . 2 igu e.). Vaka inė
aukš aičių idu iečių iba p esque coïncide a ec l a an e e su ou ė (ž . Lka ii,
žemėl. n . 15, 28) isophonomis, à pa i desquels ou en ey us ( aisi e p esque
aukš aičių idu iečių plo e) l es p é endu sie ai (ž . ig. 2). Ces deux classi ica ions sug e ini-
13 sud. Lau a ge žo ai ė (2011).
Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os:
geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos
171s aipsniai a icles gi denis aleks as, Zin ke ičius Zigma s 1966: su les
langues Li uaniennes classi ica ion des a miques. Kalbo y a 14, 139147.
Li é a u e e a 25, 6.
g i na eck is V ladas 1968: zymus eikalas su les a mes de la langue Li uiniens. T ibunal 113, 2.
jankauskas Vidman as 2000: Jona os s . Jokūbo église e pa apija. Vilnius: Vilniaus dailės
akademijos édi eu e paus u ė. ka lėdienė L aima 2011: geoling is ikas adimosi sąlygos
Lie u oje. In e na ionale scien i ique de con é ences Socioling is ine dialec ologija: bal ų
a mių y imai p anešimų ezės 2011 m. oc ob e 2122 d. Vilniaus uni e si ė kauno acul é
humani ai e ka ed a Lie u ių ilologijos, Lie u ių kalbos ins i u o chapi es de his oi e e
dialec ologie du langage. accès: h p://www. a mes.l /images du
In e ne /Veikla/Laima%20kaLediene.pd . ka aliūnas sim as, sa baliausk as alg i da s 1967:
kapi alinis lie u ių dialek ologijos eikalas. Pe galė 6, 154156.
ka aliūnienė egina 1999: Jona a Lie a os k aš as. Vilnius: ois é oilesu és. ka
aś ha lina, u kowsk a k ys yna e k . 2001:
Język polski na
Kowieńszczyźnie. Język polski na Kowieńszczyźnie. Język polski na Kowieńszczyźnie. Język polski na Kowieńszczyźnie. Język polski na Kowieńszczyźnie. Język polski na Kowieńszczyźnie. Język polski na Kowieńszczyźnie.
His o ia, si ua ion socijolingwis yczna, cechy językowe, eks y. Wa szawaWilno: eLiPsa.
kazlauskai ė ū a 2005: Šiauliškių pa a mės pie inių šnek ų ex ai e commen ai es. Šiauliai:
Šiaulių uni e si e o édi eu .
ka zlauskai ė ū a e k . 2007: Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai. Vilnius: Li u iens
ins i u de langue.
ka zlauskai ė ū a 2008: jona os šnek os ca ac é is iques phé oniques. P oblèmes
d'his oi e de la langue e de dialec ologie 2, 600609.
kazlauskas jonas 1968: Li uiniens langues his o ique g ama ika. Vilnius:
k iklys b onius 1965: Mūsų Lie u a 2. sou h bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedi-
Min is. sa maison d'édi ion.
Le Viii Lie u ių enciklopedija 8. sou h bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedijos leidykla, Lk
1956 .
kelių Lie u os a las, y . ed. Mindaugas bal ušai is. Vilnius: b iedis, 2010. LKA iii A las de
la Li uanie 1. Leksika; 2. Foné ique, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius:
Science, 19771982.
Lke Li u iens langues encyclopedia, p épa ée kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslo e
encyclopedijah de l'ins i u de publica ion, 1999.
Lk des a mes de la langue Lie u ių. Ch es oma ija, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Min is,
1970.

172
Lau a ge žo ai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
Lk ch – b ace i č i ū ė i m a, i anaus k i e n ė a u d a, Leska u s k a i ė a s a,
umpa edmundas. des langues li au es ch es oma ija. Vilnius: Biblio hèque de
l'Ins i u de langue Li uanien, 2004.
L ii u bana ičiū ė-Ma ke ičienė žane a, g ina eckis Vladas. Les Li uanies a mes 2.
Vilnius: Vilniaus uni e si é pédagogique, 1992. Mačiulis jonas 2007: Slapy a džių
są adas (kompak inė plokš elė). Vilnius: Li uanie na ionale Ma ine Maž ydo
biblio hèque.
Ma ke ičienė žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus uni e si e-
o leidykla.
Mi kulėnien ė danguo lė 2012: Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija. –
Ac a Linguis ica Li huanica (a uée à la p esse). Mikulėnienė danguolė, s a ecka anna, sud.,
2009: Bal u alodu a lan s. P ospek s = Bal es langues a las. P ospek as = A las o he
Bal ic languages: A P ospec . īga: Le onie uni e si és La iešu alodas ins i ū s, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as. Mi kulėnien ė d anguolė, u mpa edmu ndas 2008: un nou eau
ega dgsnis dans kazimie o jauniaus a mių classi ica ion. P oblèmes d'his oi e de la langue
e de dialec ologie 2, 128146. Mo kūnas ka zys 1977: Į adas. A las de la langue Li uanienne 1.
Leksika. Vilnius: Mokslas, Mo kūnas kazys 1980: Pažin is a ec les a mées de la langue
7–18.
Li uiniens. Vilnius: Mokslas. Mo kūnas kazys 1993: pou le concep de pe i e ine a mės.
Li uiniens kalbo y os ques ions e ege janusz 2006: Polszczyzna gwa owa na Li wie.
30, 4–7.
Słownic wo polszczyzny gwa owej na Li wie. Wa szawa: dig, 1147. sa lys an a nas 1933:
quelques ema ques a miques à l'his oi e. A chi um Philologicum 4, salys an anas 1935:
Li uanien langue a mės ( ank aščio eisėmis). kaunas. salys an anas 1946: Li uanies de la
21–34.
langue a mes ( ank aščio eisėmis). übingenas. salys an an 1985: Raš ai 3. Į ai ūs a icles.
oma: Lie u ių ka alikų Mokslo lo akademija.
akademija.
salys an anas 1992: Raš ai 4 . Lie u ių kalbos a mės. oma: Lie u ių ka alikų Moks-
semaškai ė ing ida 2010: Li huanian d a ai. Encyclopedinis Znynas. Vilnius:
algiman as.
sk a džius P ana s 1968: Dialec ologie des langues Li uaniennes. aidai 5, 215218.
Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os:
geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos
173s aipsniai a icles s undžia boni a cas 1980: quelques ema ques su upninkų
šnek ą. / Kalbo y a 31(1), s undžia boni acas 1988: upninkų apylinkės a minė
98–100.
si uacija. K aš o y a 22, Vabaln inko juo zas [g ildys juozas] 1910: žinios om
111–114.
Li huania. žeimė. Vienybė 41, Vi kauskas Vy au as 1967: impo an eikalas
642.
kalbo y os. Gim asis pays 16, 3. Vi kauskienė e landa 2007: Gegužinės pa ois e
his oi e de l'église. kaišiado ys: kaišiado ių muziejus. Kaišiado ys: kaišiado ių
muziejus. Kaišiado ys: kaišiado ių muziejus. Kaišiado ys: kaišiado ių muziejus. Kaišiado ių muziejus. Kaišiado ių muziejus. Kaišiado ių muziejus. Kaišiado ių muziejus. Kaišiado ių muziejus. Kaišiado ių muziejus. Kaišiado ių muziejus.
X. M. [Miežinis Ma as] 1909: depuis Li uanie. žeimė. Hil is 46, 2. X. M. [Miežinis Ma as] 1909a:
depuis Li uanie. žeimė. Hil is 49, 2. Zielińska anna 2002: Polska mniejszość na Li wie
Kowieńskiej. S udium socjolingwis yczne. Wa saw: slawis yczny oś odek Wydawniczy. ę
dzy kownem a Poniewie ż em. Bal es e au es langues phone os e accen ologies
Zi elińs ka anna 2004: Li ewskie in e e encje one yczne w polszczyźnie na e enie
mi
p oblemes. Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla, 105109. Zinke ičius Zigmas
1966: Li u iens dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1992: His o ie de la langue
Li uanien 5. Bend inée langue éme gence. Vilnius:
Mokslo e encyclopedijų édi eu .
nke Zi ič ius Zigmas 2002 [1969]: su la épa i ion des a mes de la langue
s aipsniai 1. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija, 365–380.
li ou ienne. Rink iniai Zinke ičius Zigmas 2006: O igine des a miques Li uanies. Vilnius: Li u iens ins i u de langue.
B aano skij an oniy 1898:
Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ
. Санктпе-
тербургъ: Типогр. Императорской Акад. Наукъ.
boul e ъ Édua d 1904: Li o ská ch es oma iia. Санктпетербургъ.
Поржезинскiй bиктор 1896: З
амѣтки по діалектологіи литовскаго языка.
Sank pee e bu gъ: Typogpa iia Impe a o ской Академии Наукъ.
Че кмонас Ва лерий 2001: Польский язык в Йонавском районе Литвы (социолин-
g ís iques zàme ks). S udia nad polszczyzną K esową 10, 7191. Ya нис kazimip
1894: [Новоалександровский уздъ] Памямная кнuжка Ковенской
губерніи на 1895 годъ. Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 174–176.
Яв нис kaзимip 1897: Паневѣжскіе говоры литовскаго языка. Памятная кнuж ка Ко-
венской губерніи на 1898 годъ. Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 174–228.
Явнис kazimip 1911: G amma ique du li uo skaigo langue. c.-Петербургъ: Типогпафия suMMa y he
И. Академіи Наукъ.
174 ac a
Lau a ge žo ai ė
Linguis ica Li huanica LXVII
he sou he n subdialec s o he Wes e n
aukš ai ian o Šiauliai: he geolinguis ic
aspec and i s in e p e a ions
a icle is conce ned wi h he a ea o he Šiauliai subdialec o he Wes e n Aukš ai ian in he
classi ica ions o Li huanian dialec s du ing a ious pe iods. he ocus is on he li le s udied
sou he n subdialec s o jona a and i s en i ons. by applying a compu e ca og aphy me hod,
he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai in he classi ica ion by Zigmas Zinke ičius and aleksas
gi denis was compa ed o he Middle aukš ai ian in he classi ica ion by kazimie as jaunius and
an anas salys and o he i s eas e n in he classi ica ion by an anas ba anauskas. he
compa ison o he men ioned a eas demons a ed hei in e media e si ua ion wi h he Wes ,
while in he eas hey bo de on he eas e n aukš ai ian. in ba anauskas classi ica ion he i s
eas e n ha di e s om he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai by dis ibu ion also inds i sel
be ween he Wes e n and second and hi d eas e n. he subdialec s o jona a and i s en i ons
ega d o o he subdialec s. he
Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai
inds i sel be ween he
žemai ian and eas e n aukš ai ian. Wi h ega d o
he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai
, jau nius
and salys’ Middle aukš ai ian ha is simila ly placed bo de s wi h he Wes e n aukš ai ian in
eme ge as pe iphe al i.e. as occuping a inge si ua ion wi h ega d o he compa ed subdialec s.
leu si ua ion pe iphe al was de e mined no only by hei excep ional geog aphical si ua ion bu
also in e ac ion wi h he sla languages ha we e spoken in hese a eas.
Mise à disposi ion 2012 m. é ie 10 d.
Lau a ge žo ai ė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email p o ec ed]