156 ac a Linguis ica Li huanica LXVII
Lau a ge žo ai ė
Lie u ių kalbos ins i u as
Le di ezioni di ice che scien i iche: a ealinie delle lingue bal e
s udi, geoling is ica, diale ologia.
Pie iche Occiden ali alŠ aiČių ŠiauLiŠkių Šnek os: geoLingVis inis asPek as e il suo
in e P e acijos1 ano azione nell'a icolo iene p esen a o geoling is inis dell'a ea dei šnek us
(jona õs e le sue apcolinchia) di pa a mè šiauliškių. ma e iale s udia oji Zigmo Zinke ičiaus e
alekso gi denio a mių klasi ikacijos aka ų aukš aičiai šiauliškiai, kazimie o jauniaus i an ano
he sou he n subdialec s o he Wes e n
aukš ai ian o Šiauliai: he geolinguis ic
aspec and i s in e p e a ions
salio aukš aičiai idu iečiai, an ano ba anausko y iečiai pi mieji. Menzioni a ee sug e inamen o
manie a di ca og a ia compu e izza a esiliškino in e pinę aka ų aukš aičių šiauliškių padė į
igua do ai icininių pa a mių. Le me idionali ques e pa a mės šnek os si dis inguono nel a o
che in u e le classi icazioni a siudisce p op io al pe i e ico e con ac a con ques i luoghi sla ų
lingue, quindi possono esse e in e p e a e come pe i e iche.
anno a ion he a icle p esen s a geolinguis ic s udy o he Sou he n a ea (wi h Jona a and i s en i ons)
o he Šiauliai subdialec o he Wes e n Aukš ai ian. The s udied ma e ial is he Wes e n Aukš ai ian o
Šiauliai om he classi ica ion by Zigmas Zinke ičius and aleksas gi denis, he 1 za p opos a ą s aipsnio
emą i aluiso anno as nuoši džiai dėkoju p o . d . danguolei Mikulėnienei. esMiniai pa ole: aka ų
aukš aičiai šiauliškiai, lie u ių a mių klasi ikacija, geoling is ika, lingu is inis žemėlapis, jona a,
pe i e inės šnek os. keyWo ds: Wes e n aukš ai ian o Šiauliai, classi ica ion o Li huanian dialec s,
geolinguis ics, linguis ic map, jona a, pe iphe al subdialec s.
Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os:
geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos
157s aipsniai a icles /
Middle auk š ai ian om kazimie as jaunius and an anas salys classi ica ion as well as
an anas ba anauskas i s eas e n.
il compa ison o he men ioned a eas applying a me hod o compu e ca og aphy
ons a ed he in e media e si ua ion o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai wi h ega d o
neighbou ing subdialec s. jona a and i s en i ons a e dis inguished by he ac ha in all clas-
demsi ica ions hey a e on he edge o he a ea and ha e con ac s wi h he sla languages o
his a ea; hey can be conside ed o be pe iphe al. La me odologia geoling is is ica
beįsigalin issima nella diale ologia Li uania consen e di e samen e gua da si nei kalbininkų
la o i, classi icazioni di di e si pe iodi dei a mini li uani, in a i aspe i pa agona e e
desc i e n i i da i accol i nello s esso o di e en e momen o (Mikulėnienė, s a ecka 2009: 141163;
Mikulėnienė, umpa 2008: 128146; 2009: 98; 2011: 1323; 2011a). L'ogge o di ques o a icolo ino ad oggi
poco s udia a jona õs e le sue appe inchie šnek os, che nelle classi iche dei li aui a mių
assegna e piú alla me idionale pa e delle aka ų aukš aičių šiauliškių (ž . ig. 1).
1 PaV. Pie iche aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os2 2 nume i ma ca e e indica e locali à sono e
Lie u ių kalbos a laso ( oliau Lka) pun i (ž . Lka i scopo dell'a icolo mos a e ques a pa a mè, in
21–30).
158 ac a
Lau a ge žo ai ė
Linguis ica Li huanica LXVII
pa icola e la sua pa e me idionale, e oluzione applicando me odo geoling is is ico3.
aP a iaMasis PLOT sul pa la o a ea šnek as, si ua as a es dalla linea
baisógalado nu àkėdái niaijona à, b e emen e menziona o in mol i la o i di
dialek ologi (salys 1935: 68; 1992: 304; Zinke ičius 1966: 15; 2002 [1969]: 205: 377; 2006: 86;
Mo kūnas 1993: 7; kazlauskai ė i k . 2007: 85). nell'a uale classi icazione dei a mini
li uani jona e aičiams šiauliškiams (gi denis, Zinke ičius 1966: 139147). Ques e appolinkè
i jos apylinkės p iski os didesniam e i o iniam kalbiniam iene ui – aka ų aukš-
appa engono aka ų aukš aičiams, pe ché nosiniai ociai ą, ę e d iga siai an, am, en,
em man enikomi sani. dai occiden ali alz aici kauniškių šiauliškiai di e isce pe ques e
ca a e is iche: 1) a aukia ki į da galūnės; 2) abb e ia non c čiuo us ilguosius
balsius e allunga c čiuo us umpuosius balsius; 3) umpina neki čiuo as galūnes
(Zinke ičius 2006: 203205; Lk ch 6063; kazlauskai ė e k . 2007: 25 28)4. ol e a ques o,
šnek os anco a di e isce nel a o che con ac a con ques i luoghi sla ų lingue.
L'a ea dei ecchi silu iški occiden ali, in cui si inse isce žagã ės, jõniškio, k uopi,
Šakýnos, s upu , Šiauli, Áukš elkės, Pakaps, Šaũko o, Šlu os, be ýgalos, baisógalos,
do nu õs, kėdáinių, Š os, jona õs apylinkės, cos i uisce lungo, nepla ų e solo più in
basso il Šėjusiaulią susžą5. dalla occiden ale pa e delle occiden ali alch aičiai
šiauliškiai con ina con žemaičiai, e dalla eas e n con eas e n alch aičiai pane ėžiškiai e
ši in iškiai.
Pie iniai šiauliškiai įsi e pia a p aka ų aukš aičių kauniškių i pie ų aukš aičių (ž .
Lka i, žemėl. n . 1; www. a mes.l ).
3 l'inizio dei geoling is is ici nel mondo è lega o con i ice che del okiečių dialek ologo geo go Wenke io, e
in Li uania con kazimie o būgos, an ano salio la o i (Lke 3233; salys 1985: 7376; Mo kūnas 1977: 78; 1980: 4152).
In ece in p ecedenza o a i conce i di geog a ia del linguaggio, lingu is ica geog a ia o a semp e più
įsigali geoling is ika (Mikulėnienė 2012; Mikulėnienė, s a ecka 2009: 40–42; www. a mes.l ). ki o i
ebekin a pa i me odika, be adicinių užda inių išsikeldama is naujus (kalėdienė 2011; aliūkai ė
2011: 257–259).
4 Plg. imos bakšienės, as os Leskauskai ės, dai os Vaišnienės 2011 m. p ojek ui Šiuolaikiniai geolin-
g is icos ice che in Li uania: o imizzazione della e e dei pun i e in e a i oji a minės in o mazioni
sclaida (n VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028) cos i ui ă aka ų aukš aičių šiauliškių ski iamųjų a minių ypa ybių
anke ą (www. a mes.l ).
5 a kazlauskai ė, basandosi sugli al i la o i dei kalbininkų, a laso della lingua Li uania, mapepia della
enciclopedia della lingua Li uania e ex a dei aka ų aukš aičių šiauliškių, menziona o plo o a ibuisce più
locali à, z . mapėlapį (kazlauskai ė i k . 2007: 24). così in esso ien a adizionalmen e, i.e. secondo Lka i
(žemėl. n . 1), me idionali žemaičiams a niškiam assegna i džiukai (132 pun o), aka ų aukš aičiams
kauniškiam g kalnis (399), a iógala (400), Leñčiai (401) e daugėlškiai (439), eas e n aukš aičiams paneškižiam
su liškis ė (335). Nella au o è indica a aka ų aukš aičių šiauliškių plo u non pa a dal seno gli a ibui a
(499) i Pociūnliai (265).
Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os:
geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos
159s aipsniai a icles In ques o a icolo pa agona i a uali aka ų aukš aičiai
šiauliškiai con kazimie o jauniaus e an ano salio ski s ymo aukš aičiais idu iečiais
e an ano ba anausko ski s ymo y iečiais pi maisiais.
gegužnė y iMo aPžVaLga Ques i šnek om ski ų s ambe oli ope e quasi non esis e. Pi masis su ques o
a o pa là sc isse Vik o as Po žezinskis (Поржезинский 1896: 128), ap a ęs y ų lie u ių a mės šnek ų,
įėjusių į o me o kaũno gube nijos Šiauli, kaũno i Pãne ėžio išla an, am, en, emikymas, p z.: žã āsis (su),
ãesiu (plg. a mēs pie ios lie u ių pie a, aesiu), aka, žazias (Поржезинский 1896: 8, 12); p ieblis l qui e in
apsk i is, one iką. jo paminė a kaũno apsk ičiai p iklausiusi žemių i jų aplinki-
nių kaimų šnek a, ačiau a ski ai neap a a. iš šiai šnek ai, kaip i a imoms Šiauli
apsk i ies šnek oms, būdingų ypa ybių minė inos: nosinių balsių ą, ę i d iga sių
u a eas e n li a ians a mėje p onuncia o kie ai, ecc.: łasu ‘lesu, ładas (plg. medu io li auens a mėje
lesù, lẽdas), łang as, paniała (Поржезинский 1896: 24). kul õs šnek os ( učinų illaggio, uuscio ci ca due
chilome i dal kul õs, lingua pag indu) desc ì compos a ju gis ge ulis (ge ullis 1930: 4851). basandosi
ba anausku ques a šnek ą ha a ibui o o iecim p immi me idiecim e discussè la sua ki čiamen o, balyno
e p iebalsyno peculia i à. quan amen e dal pun o di is a le oci sono b e i, semilunghe e lunghe.
Semilunghi, la sua opinione, possono esse e i b e i ki čiuo i i, u e mis iųjų d iga sių i, u + , l, m, n p imi
dėmenys, ecc.: b.βa ‘bu o, p a. ‘púp apul i, mú.m ‘mum. umpasis ois e al p incipio della pa ola,
i agalis o i ap adis e, enan i mis iųjų d iga sių pi muoju dėmeniu, ansciamo a, ecc.: a·s ‘ežys,
pɔukšis ‘paukš elis, ‘ge i. a mezza abb e iinami p ieški iniai, poki iniai e galūnių lungie oci,
ienbalsinami d iballiai ie, uo, ecc.: g ui ‘g ūdelį, nù ue ‘nu ūpė, bał adɔne ‘bal aduony ė, e õ ‘ ie oje.
idu i i i p imi d ibalsių (i)ai, ei, au dėmenys, ecc.: α ka ‘ aiko, akuɛi ‘akulio iai, pukšɔis ‘paukš elis.
al imen i a lieggiamo i oci che ci sono alla pa ola, eg.: dugnὶ ‘dugne6, maιs ‘mamy ės (ge ullis 1930: 4950).
engono addi i u a cinqueos p iegaidės: umpinė (Ku z on), s um inė (S oß on), ęs inė
(Dehn on), idu inė (Mi el on) e ki s inė (geschni enem Dehn on). Le ul ime due discu a e più
ampiamen e (ge ullis 1930: 4849). ischbalsyno ca a e is iche men i: l kie ina ion, eg.: .eła ‘didelę,
gał· u me ‘galė ume; j ci imas neskiemeniniu i (žymima ), ecc., in α . (ge ullis 1930: 51). 6 Plg.: 7.
auslau : a) sch i li . be on es -è > -ι: dugnè > dugnὶ, die è > diβὶ (ge ullis 1930: 50).
160 ac a
Lau a ge žo ai ė
Linguis ica Li huanica LXVII
Tu e ques e ca a e is iche sono illus a e da cinque a i b e i di es i
asc i i (ge ullis 1930: 5253)7, aggiun a su asc i a ab aomo kul iečio e s a
giesmė go sey gelobe und gebenedeie o Paga bin s buki i paczes awo as
(ge ullis 1930: 53).
Pak aš ine alš aičių idu iečių kul õs, Vẽp ių, su liškio, baisógalos a ee, nelle quali
edukuojmi galūniniai d ibalsiai ai, au, anche menėjo salys, pe ò pičiau šių ie ų kalbos
neap a ė: 68 (1935; 1992: 30 (194). Occiden ali alš aičių šiauliškių šnek as su Š ą e jõna ą,
come con en en i pe i e iche šnek om ca a e is iche b uožų, i. e. s ip ią są eiką
con sla ų kalbomis, indicò kazys Mo kūnas, pe ò piú di lo o neap a ė (1993: 7). su pninkų e
i lo o ap ilinchia di lingua ki čia imą, balsyną e p iebalsyną, alcune peculia i à della
mo ologia sc e e boni acas s undžia (1980: 98100; 1988: 111114). Ši šnek a si spa oma
in due pašnek es, besis e iancias con ca a e is iche one iche (l'òdio galo a
a liepimais, galūninių a, e (< -*án, -*én) e ą, ę a i ikmenimis). Vienone pašnek ėje, alla
quale assegna i dagiliónių, Va ekių, aukš ãkaimio, pninkų, kunigškių, saleniñkų kaimai,
galūninis a e ciamas u ipo balsiu, segnalimu ʋ, ecc.: sa ʋ, dūnk s, a luogo galinių a, e (<
-*án, -*én) e ą, ę a iami u, i, žymimi , ι, ecc.: k ʋka , šílkn i ʋšilkin, gi i n i. an ojoje
pašnek ėje, in cui en a in Vãnagiškio, Padaig, keižoni8 kaimai, neki čiuo as galūninis a
a iamas be u a spal io, ma anche ido o, ecc.: ž, sъs, á ъs (i á ыs), a pos o
galūninių a, e (< -*án, -*én) e ą, ę. a iami a, e, ecc.: a g, aka ‘ anką kamieno d iga siai
an, en i nosiniai ą, ę man ene e u o plo e (s undžia 1980: 98; 1988: 112).
al e peculia i à, s undžios eigimu, comuni a u a pninkų šnek a. ocie ė, a nei illaggi al con ine
con eas e n al š aičiais ši in iškiais bilibalsinami, eg.: nepadije ‘nepadėjo, u em ‘ o ėm,
bilibalsis uo si aduce uɔ o ɔ, eg., dudə (i ddə). iduca o i agalis e neki čiuo doppiballis ai, ecc.,
k úmы. ki is, ecce o quelli ai quali la lingua li uana è la seconda, a aebu o da umpos galūnės in
p iešpasku inį skiemenį, u in į ilgąjį balsį o d ibalsį ie, uo (s undžia 1980: 99100). s undžios
pas ebėjimu (1980: 99), di quei locali pe sone, ai quali la Li uania lingua è na ali à, al balboje balsių e
d ibalsių p iegaidės di e isce, ma debpnai. a le peculia i à mo ologiche menė ine del
e bo e bio del p esen e empo della p ima pe sona o me con , d, ecc.: áudiau ‘audžiau, s a iaũ
‘s ačiau, i e a i ie azioni odžiai, ecc.: apa dinėja ‘apa ia; p ielinksnis iž ‘iš, ecc.: iž y o (s undžia
1980: 100). alcune quali jona õs šnek os ki čia imo e balyno, p iebalsyno peculia i à, eme se a causa
dei con a i con lingue sla e, discu è ū a kazlauskai ė (2008: 600609). au o e es imonianza, in
ques a schnecccia nes ip iai d ibalsinami ki čiuo i ė, o, ecc.: s u ié 7 okii s essi es i engono
p esen a e u e undici ba anausko esclusi as a mių. 8 s undžia (1980: 98) indica keižioni il nome
del illaggio e is našo spiega che i nomi dei illaggi suo o ni i ali, qualie sono s a e isc i i is dei
locali abi an i.

Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os:
geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos
161s aipsniai / a icles
‘s o ė i, žmuónis ‘žmonės; uni o mbalsinami biballie ie, uo, ecc.: diẽnas ‘dienos, α duód
p
α ‘pa duoda. Miš iose amiglie c escono a ia così: jåunesn.m ‘jaunesniems, a až.
‘a ažiuo i. da mažens muan i qualche lingwa ques i luoghi abi an i nonu ano alcuni dei
minkš ųjų p iebalsių. Po nesuminkš ėjusių p iebalsių pakin a p edeakinie oci, ecc.: p.s
‘sɛ ɛsɛpussese ės, ž.mes ‘zemės, g .čɛ ‘g yčia. edukuoPaskelb a ques i šnek ų
eks ų, insc isisy ų da s ene e ak (L ii 238239, 246248; kazlauskai ė 2005: 6667):
jami neki čiuo ų galūnių balsiai, iš umposios galūnės ki is a i aukiamas ne ik
į p iešpasku inį skiemenį, u in į ilgąjį balsį a ba d ibalsį ie, uo, be i į d iga sinį
skiemenį. Links ama išlygin i ki čio ie ą žodžio pa adigmoje.
ˈ
· ʋs ei pà( ) u ·jʋ p e. k is; b. a lab ы . su.ku akmeniai (L ii
ˈ
239), u ·dawọm sẹkl·če↑ ad.nam
ˈ
ˈ
ˈ
ˈ
// α gi .namыs n.mыs↑ akmeniai
(kazlauskai ė 2005: 66), i
a.ks e . · l i pa kõɔũ.ks ыikα . akai (L ii 247); eninų (Pano e i
ˈ
pa apijos) (Ma ke ičienė 2001: 169170):
ˈ
α a dina
·
i α α da a lá·is i mu e is; bda a
ga ine (Ma ke ičienė 2001: 169), l a b α
b·da a geg.žes minesi ažul.u abal. // k
αk abali;
inʋs α
ik.nʋs
(Ma ke ičienė 2001:
170); pninkų, Ma kù iškių i gaižnų9 (kazlauskai ė i k . 2007: 8793, 9597;
Lk 223): a
en ʋ s i .kis
gi ·nʋ upninkai
(kazlauskai ė
i k . 2007: 90),
lauskai ė i k .
mã·ma bú·da a kaliẽdọm / klekẽ·lιs k·p
α
/ dà pi ã·ga .kæp
α Ma ku iškiai (
kaz-
/
2007: 91), · a ·s ježe a: judʋs j·že ʋs, ·psk i ʋs i bá·l ʋs Ma ku iškiai (Lk
223), e g·de g·de liguóninẹ gul·je / ·kι s u ʋ kuóje i
l.[ka]
gaižūnai (kazlauskai ė i k . 2007: 96); jaugelškių (kazlauskai ė 2005: 68–69):
p
α sku da↑ uóke šun·be buå pad. ιs (kazlauskai ė
2005: 69); žemių10, Pasódos, ba galos11 e gegužnės
(Lk 221222, 224225): uk
ˈ
s ugus ·s i ·kšč us žeimiai (Lk
ˈ
221), anʋ anʋ jisa, ž
ˈ
· i pi ·la apá·ugu(s) ž·lʋ Pasoda (Lk
22 pàc šená·uja sẽ·nis: k·k a s eika à, ó·ks šenã· imas ba ėgala (Lk 221), lakš igela
ˈ
laba g ažæ č.lba; nusipika gelažni pl·gu gegužinė (Lk 225). I p esen a i es a i
ˈ
i le ono e iden emen e discussąsie peculia i à dell'ambi o schnek ų in ques ione.
Šnek ų aP a iMas ecchia gio aneiaus e salio a mių klasi ikacijoje (salys
geoLingVis iniu Požiū iu
1933: 2134; 1935: 187; 1946: 167; 1992: 3140) a uali šiauliškius cos i uiscono pa e
aukš aičių aka iečių žiemiečių e aukš aičių idu iečių (ž . ig. 2). 9 Laikomasi
u icialiosios, Lka i 26 indica a o me.
10 isc i a žemis.
11 isc i a Be gala.
162 ac a
Lau a ge žo ai ė
Linguis ica Li huanica LXVII
2 PaV. kazimie o gio aneiaus e an ano salio a mian classi icazione aukš aičiai
idu iečiai d iga sius am, an, em, en i nosinius balsius ą, ę išlaikė sani, come e
aka iečiai, pe ò kie ojo l p ieš ė a imu a imi y iečiams (salys 1946: 53; 1992: 109).
dalla da a mappa si ede che salio alš aičiai idu iečiai a si suskilę in due aco i:
šiau inį (zemiau Šiauli ques o aco o comple amen e nu ūks a) e ies
Legecias opulen issimo me idionale12.
Ques e a ee di e iscono non solo pe ca a e is iche linguis iche. yški i na u inė ques i pa i
limi e: [...] da Šiauli ino pa bé žės e Šùš ės an akio d iekiasi lunghi pan kių e a amen e abi a i
o es s uožas (salys 1992: 111). in eal à in ques e posizioni gausu pelkių, 12 da salio aukš aičių
idu iečių plo o desc o (1946: 38, 54; 1992: 77, 111) e addi a o lie u ių a mių mapėlapio ede e, che
ques e aukš aičių plo a legge men e in e io e Šiauli susiau ėja, ma comple amen e nenu ūks a.
Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os:
geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos
163s aipsniai a icles du pynų ( ėkỹ os, sùlinkių du pynai, ý u ėnų e Šlu os
y eliai) e didelių miškų masi ų (Mažuõlių, Liaudškių i žpelkių) (ž . Lk 40, 41, 56, 57).
ininkų) e aka inių dzūkų.
Į an ąjį aukš aičių idu iečių plo ą (pie inį) p adedan Legečias įeina baisóga-
la, g ažškiai, Šlapãbe žė, kėdáinių, jona õs, kaũno, kaišiado i i P enų apylin-
kės. Šioje a mių klasi ikacijoje aukš aičiai idu iečiai a sidu ia a p aukš aičių a-
ka iečių (žiemiečių, eliuoniečių i pie iečių), aukš aičių y iečių (pan ininkų, pun-
dell'a uale scissione occiden ali al s aičiai šiauliškiai e dell'an ico scissione al s aičiai
idu iečiai geog a icamen e si si uò mol o similamen e, pe ò esis a e di e enzaumų
(ž . Fig. 3). da ques a mappa si ede che: 1) salio aukš aičiai idu iečiai en ò nella pa e
o ien ale delle a uali šiauliškių; 2) me idionale al š aičių idu iečių pa e abbas anza
non solo a uali aka ų aukš aičių šiauliškių, ma e nemažą aka ų aukš aičių kauniškių,
non piccolę g e imų pie ų aukš aičių plo ų dalį. 3 PaV. aukš aičiai idu iečiai nell'a uale
classi icazione a mių nojo sci amen o aukš aičių idu iečių plo ų y inė iba
164 ac a Linguis ica Li huanica LXVII g i na eck ienė elen a, senkus juozas 1968:
Lau a ge žo ai ė
nuo o eikalas sui nos i a mes. –
4 PaV. Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai an ano ba anausko a mių klasi ikacijoje13
Pa eik asis žemėlapis odo, kad daba inių aka ų aukš aičių šiauliškių i se-
su ampa. beso o, y inė ecchio sca amen o aukš aičių idu iečių bo do quasi
coincide con kamieno ki čiuo ų ą, ę (ž . Lka ii, žemėl. n . 44) e kamieno i agalių am, an
(ž . Lka ii, žemėl. n . 69) iso onomis. da ques i iso onì in ey us nosiniai ą, ę e d iga sių i
p imi essemii cominciano es inge e (ž . 2 ig.). Vaka inė aukš aičių idu iečių iba
quasi coincide con l da an i e e pa icola men e ė (ž . Lka ii, žemėl. n . 15, 28) iso onomi,
da cui u o in ey us (deciò e quasi aukš aičių idu iečių plo e) l si p esume die ai (ž . 2
ig.). Ques e delle due classi icazioni sug e ini-
13 sud. Lau a ge žo ai ė (2011).
Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os:
geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos
171s aipsniai a icles gi denis aleks as, Zin ke ičius Zigma s 1966: pe la
classi icazione delle a mini della lingua Li uania. / Kalbo y a 14, 139147.
Le e a u a e a e 25, 6.
g i na eck is V ladas 1968: amous eikalas sul lie u ių kalbos a mes. Co e 113, 2. jankauskas
Vidman as 2000: Jona os s . Jokūbo chiesa e pa apija. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos edi ice
e imp us u ė. ka lėdienė L aima 2011: geoling is ikos adimosi условия Li uania. In e nazionali
con e enze scien i iche Socioling is ica diale ologia: bal ų a mių y imai p anešimų ezės 2011
m. o ob e 2122 d. Vilniaus uni e si e o kauno umani a io akul e o Lie u ių ilologijos ka ed a,
Lie u ių kalbos ins i u o linguis iche i dialek ologijos sky ius. accesso:
h p://www. a mes.l /images in e ne /Veikla/Laima%20kaLediene.pd . ka aliūnas sim as, sa
baliausk as alg i da s 1967: kapi alinis lie u ių dialek ologijos eikalas. Pe galė 6, 154156.
ka aliūnienė egina 1999: Jona a Lie a os k aš . Vilnius: e s elleu è. ka aś ha
lina, u kowsk a k ys yna i k . 2001:
Język polski na
Kowieńszczyźnie.
His o ia, si uazione socjolingwis yczna, cechy językowe, eks y. Wa szawaWilno: eLiPsa.
kazlauskai ė ū a 2005: Šiauliškių pa a mės pie inių šnek ų eks ai e commen i. Šiauliai:
Šiaulių uni e si e o edi ice.
ka zlauskai ė ū a i k . 2007: Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
ka zlauskai ė ū a 2008: jona os šnek os one iche peculia i à. P oblemi di s o ia della
lingua e di diale ologia 2, 600609.
kazlauskas jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is. la
k iklys b onius 1965: Mūsų Lie u a 2. sou h bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedi-
sua casa pubblicazione.
Le Viii Lie u ių enciklopedija 8. sou h bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedijos leidykla, Lk
1956 .
kelių Lie u os a las, y . ed. Mindaugas bal ušai is. Vilnius: b iedis, 2010. LKA iii A las
della Li uania 1. Leksika; 2. Fone ica, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius:
Scuola, 19771982.
Lke Lie u ių kalbos enciklopedija, pa engė kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų Publishing ins i u e, 1999.
Lk a mie della lingua Li ua ia. Ch es oma ija, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Min is,
1970.

172
Lau a ge žo ai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
Lk ch – b ace i č i ū ė i m a, i anaus k i e n ė a u d a, Leska u s k a i ė a s a,
umpa edmundas. delle lingue Li uanee ch es oma ija. Vilnius: Edi o e dell'Is i u o
della Li uania, 2004.
L ii u bana ičiū ė-Ma ke ičienė žane a, g ina eckis Vladas. Te mie Li uanee 2.
Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni e si e , 1992. Mačiulis jonas 2007: Slapy a džių
są adas (kompak inė plokš elė). Vilnius: Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo
biblio eka.
Ma ke ičienė žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus uni e si e-
o leidykla.
Mi kulėnien ė danguo lė 2012: Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija. –
Ac a Linguis ica Li huanica (a ua a alla s ampa). Mikulėnienė danguolė, s a ecka anna, sud.,
2009: Bal u alodu a lan s. P ospek s = Bal ų kalbų a las. P ospek as = A las o he Bal ic
languages: A P ospec . īga: La ijas uni e si ā es La iešu alodas ins i ū s, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as. Mi kulėnien ė d anguolė, u mpa edmu ndas 2008: nuo o zglgsnis
nella kazimie o jauniaus a mių klasi ikaciju. P oblemi di s o ia della lingua e diale ologia 2,
128146. Mo kūnas ka zys 1977: Į adas. A las del Li uano 1. Leksika. Vilnius: Mokslas, Mo kūnas
kazys 1980: Pažin is con lie u ių kalbos a mėmis. Vilnius: Mokslas. Mo kūnas kazys 1993: pe il
7–18.
conce o di pe i e ica a mia. Lie u ių kalbo y os klausimai i ege janusz 2006:
Polszczyzna gwa owa na Li wie. Słownic wo polszczyzny gwa owej na Li wie. Wa saw: dig,
30, 4–7.
1147. sa lys an a nas 1933: alcune no e di a mian s o ia. A chi um Philologicum 4, salys
an anas 1935: Lie u ių kalbos a mės ( ank aščio eisėmis). kaunas. salys an anas 1946:
Lie u ių kalbos a mės ( ank aščio eisėmis). übingenas. salys an ana 1985: Raš ai 3. Į ai ūs
21–34.
a icoli. oma: Lie u ių ka alikų Mokslo lo akademija.
akademija.
salys an anas 1992: Raš ai 4 . Lie u ių kalbos a mės. oma: Lie u ių ka alikų Moks-
semaškai ė ing ida 2010: Lie u os d a ai. Enciclopedico conoscynas. Vilnius:
algiman as.
sk a džius P ana s 1968: Lie u os kalbos dialek ologija. aidai 5, 215218.
Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os:
geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos
173s aipsniai a icles s undžia boni a cas 1980: qualche no a a p oposi o upninkų
šnek ą. / Kalbo y a 31(1), s undžia boni acas 1988: upninkų apylinkės a minė
98–100.
si uacija. K aš o y a 22, Vabaln inko juo zas [g ildys juozas] 1910: žinios iš
111–114.
Lie u os. žeimė. Vienybė 41, Vi kauskas Vy au as 1967: impo an e e bo y os
642.
eikalas. Gim asis k aš 16, 3. Vi kauskienė e landa 2007: Gegužinės pa apiji e chiesa
s o ia. kaišiado ys: kaišiado ių muziejus.
X. M. [Miežinis Ma as] 1909: dal Li uania. žeimė. Vil is 46, 2. X. M. [Miežinis Ma as] 1909a: dal
Li uania. žeimė. Fil is 49, 2. Zielińska anna 2002: Polska mniejszość na Li wie Kowieńskiej.
S udium socjolingwis yczne. Wa saw: slawis yczny oś odek Wydawniczy. ę dzy kownem a
Poniewie ż em. Bal ų i ki ų kalbų one ikos i akcen ologijos p oblemos. Vilnius: Vilniaus
Zi elińs ka anna 2004: Li ewskie in e e encje one yczne w polszczyźnie na e enie
mi
pedagoginio uni e si ys publyk, 105109. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija.
Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1992: s o ia della lingua Li uania 5. Bend inè lingua
eme sione. Vilnius:
Mokslo e encyclopedijų edikla.
nke Zi ič ius Zigmas 2002 [1969]: su la dis uzione dei a mini della lingua Li uania.
s aipsniai 1. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija, 365–380.
Rink iniai Zinke ičius Zigmas 2006: Li u ians a mių kilmė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Барановскiй антонiй 1898:
Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ
. Санктпе-
тербургъ: Типогр. Императорской Акад. Наукъ.
boul e ъ Edoua d 1904: Li o ska хрестоматiia. Санктпетербургъ.
Поржезинскiй bиктор 1896: З
амѣтки по діалектологіи литовскаго языка.
Санктпетербургъ: Типогпафия Императорской Академии Наукъ.
Че кмонас Ва лерий 2001: Польский язык в Йонавском районе Литвы (социолин-
g ís iche ziame ki). S udia nad polszczyzną K esową 10, 7191. Яв нис kazimip 1894:
[Новоалександровский уздъ] Памямная кнuжка Ковенской
губерніи на 1895 годъ. Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 174–176.
Яв нис kaзимip 1897: Паневѣжскіе говоры литовскаго языка. Памятная кнuж ка Ко-
венской губерніи на 1898 годъ. Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 174–228.
Явнис казимip 1911: Грамматика литовскаго языка. c.-Петербургъ: Типогпафия suMMa y he
И. Академіи Наукъ.
174 ac a
Lau a ge žo ai ė
Linguis ica Li huanica LXVII
he sou he n subdialec s o he Wes e n
aukš ai ian o Šiauliai: he geolinguis ic
aspec and i s in e p e a ions
a icle is conce ned wi h he a ea o he Šiauliai subdialec o he Wes e n Aukš ai ian in he
classi ica ions o Li huanian dialec s du ing a ious pe iods. he ocus is on he li le s udied
sou he n subdialec s o jona a and i s en i ons. by applying a compu e ca og aphy me hod,
he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai in he classi ica ion by Zigmas Zinke ičius and aleksas
gi denis was compa ed o he Middle aukš ai ian in he classi ica ion by kazimie as jaunius and
an anas salys and o he i s eas e n in he classi ica ion by an anas ba anauskas. he
compa ison o he men ioned a eas demons a ed hei in e media e si ua ion wi h he Wes ,
while in he eas hey bo de on he eas e n aukš ai ian. in ba anauskas classi ica ion he i s
eas e n ha di e s om he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai by dis ibu ion also inds i sel
be ween he Wes e n and second and hi d eas e n. he subdialec s o jona a and i s en i ons
ega d o o he subdialec s. he
Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai
inds i sel be ween he
žemai ian and eas e n aukš ai ian. Wi h ega d o
he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai
, jau nius
and salys’ Middle aukš ai ian ha is simila ly placed bo de s wi h he Wes e n aukš ai ian in
eme ge as pe iphe al i.e. as occuping a inge si ua ion wi h ega d o he compa ed subdialec s.
hei pe iphe al si ua ion was de e mined no only by hei excep ional geog aphical si ua ion
bu also in e ac ion wi h he sla languages ha we e spoken in hese a eas.
Į eik a 2012 m. ebb aio 10 d.
Lau a ge žo ai ė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email p o ec ed]