92 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
esMiniai ŽodŽiai: y ų aukš aičiai ilniškiai, ilia y as laukan, laukuosun, ilia y o seman i-
ka, ilia y o p ie eiksmėjimas.
keywo ds: subdialec s o he eas e n aukš ai ian o Vilnius, illa i e laukan, lau-
kuosun, illa i e seman ics, illa i e ad e bializa ion.
daiVa ka deLy ė-g ineVičienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, a mių mo ologija i
seman ika.
dėL iLia yVŲ LAUKAN,
LAUKUOSUN seMan ikos
y Ų aukŠ aičiŲ ViLniŠkiŲ
Šnek ose
on he seman ics o illa i es
laukan, laukuosun in he subdialec s
o he eas e n aukš ai ian o Vilnius
ano acija
Šiame s aipsnyje emian is e e encinės ling is ikos eo iniais p incipais ap a iami leksemos
laukas ilia y o o mų laukan, laukuosun y ų aukš aičių ilniškių šnek ose seman ikos ypa umai.
keliami klausimai: a) kuo ski inguose kon eks uose a ojami leksemos laukas ilia y ai ski ia-
si nuo apsib ėž os šios o mos unkcijos i b) a ilia y o kaip pa adigminio linksnio eikšmė
ski iasi nuo pag indinių leksemos laukas eikšmių. aip pa ap a iamas ienaskai os ilia y o
laukan p ie eiksmėjimo klausimas.
anno a ion
based on he heo e ical p inciples o e e ence linguis ics, he a icle discusses he seman ic
peculia i ies o he lexeme laukas illa i e o ms laukan, laukuosun in he subdialec s o he eas -
e n auk ai ian o Vilnius. i b ings o wa d se e al ques ions: a) how he illa i es o he lexeme
laukas used in di e en con ex s di e om he de ined unc ion o his o m and b) whe he
he meaning o he illa i e, being a pa adigma ic case, di e s om he p incipal meanings o he
lexeme laukas. i also discusses he issue o ad e bializa ion o he singula illa i e laukan .
dėl ilia y ų laukan, laukuosun seman ikos
y ų aukš aičių ilniškių šnek ose
93s aipsniai / a icles
Iš ke u ių pos pozicinių lie u ių kalbos ie ininkų (inesy o, a ba idaus esamojo,
ilia y o, a ba idaus einamojo, adesy o, a ba pašalio esamojo, i alia y o, a ba
pašalio einamojo) daba a mėse e a ojami inesy as i ilia y as. inesy as būdingas
isoms a mėms, ilia y as gy as pie ų bei y ų aukš aičių šnek ų plo e, ge ėčiuo-
se da pasi aiko i alia y o o mų (ž . Lka iii 48–56; 72–78, žemėl. 44, 45, 46,
47, 48, 67, 68, 69, 70).
1. Lie u ių kalbos pos pozicinių ie ininkų susida ymo i aidos klausimai išsa-
miai ap a i, apie ai y a ašęs ne ienas kalbininkas. bend inės kalbos ie ininkus
analiza o adelė Laigonai ė (1957a: 21–39). kalbamųjų o mų susida ymą i unk-
ciona imą a mėse ap ašė Zigmas Zinke ičius (1966: 200–203; 1980: 253–263;
1982: 21–38). emdamasis į a džiais i senųjų aš ų medžiaga pos pozicinių ie i-
ninkų kilmę bei aidą y ė albe as osinas (1995: 53–76; 2000: 272–273; 2001a:
173–183; 2001b: 136 .). išsamiai y inėjami senųjų aš ų pos poziciniai ie inin-
kai (ž . gelumbeckai ė 1997: 179–202, ka aliūnai ė 2003: 33–49, Žilinskai ės 2010
i ki us šių kalbininkų da bus). ačiau seman inei minė ųjų o mų analizei kol kas
dėmesio ski ia ik pa ieniai kalbininkai (ž . Žilinskai ė 2010 i k . da bus, ku
no a o iškai analizuojami senųjų aš ų ie ininkai).
Šiame s aipsnyje aip pa bandoma ei i seman iniu ie ininkų analizės keliu.
iksliau sakan , čia ap a iama leksemos laukas ilia y o o mų y ų aukš aičių il-
niškių šnek ose a ojimo speci ika i disku uo ini klausimai. ilia y us laukan, lau-
kuosun1 jau y a ap ašę kele as kalbininkų. daugiausia dėmesio ski a minė osios
o mos p ie eiksmėjimo p oblemai (Laigonai ė 1957b: 35 , Mikulskas 2003: 71–96,
Lipa ė 2000: 144–152). seman iniu aspek u i iamųjų ilia y ų a ojimo a ejus
y ų aukš aičių ilniškių šnek ose magis o da be y a umpai apž elgusi jus ina
Pe kely ė (2010: 17–20).
2. ap ašan i iamąjį objek ą emiamasi e e encinės ling is ikos p incipais. e-
e encijos s i is y a kalbinės iš aiškos san ykis su ik o e. e e enciniai mechanizmai
leidžia susie i kalbinius panešimus i jų komponen us su nekalbiniais objek ais,
si uacijomis, į ykiais, ak ais, daik ų padė imi ealiame pasaulyje. kalban apiben-
d in ai, e e encija – ai san ykiai su indi idualiais, kaska naujais objek ais, si u-
acijomis. odėl e e encija o ien uo a ne į žodžius i kalbinę iš aišką, o į jų panau-
dojimą kalboje – kon eks uose, jų komponen uose (Paduče a 2001: 7–8).
Viena iš e e encinės ling is ikos s ičių y a e d ės i ie os y imai. e d ės
e e encijai ūpi, kokį yšį kalbinė iš aiška u i su e d iniais san ykiais. Vie os e-
1 i iamosiose šnek ose a ojama iena ienaskai os ilia y o o ma laukan. daugiskai os ilia y o o mos
į ai uoja, esama a ian ų laukuosun, laukuosan, laukuosna. ap a ian pasi ink a a o i daugiskai os
ilia y o o ma laukuosun. seman inei analizei mo ologiniai a ian ai nė a ak ualūs, odėl plačiau šiame
s aipsnyje jie nebus ap a iami. dėl os pačios p iežas ies neanalizuojami i one iniai a ian ai.
94
daiVa ka deLy ė-g ineVičienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
e encija apima daik o a ba si uacijos bu imo / ykimo ie ą (siau ąja p asme),
k yp ies e e enciją ( . y. judėjimą iš ienos ie os į ki ą) i san ykius su lokaliu
išei ies ašku (plg. x a yks a / iš yks a iš y). ski iama s a inė ( ok. Posi ionie ung)
i dinaminė ( ok. Di ek ionalisie ung) e d ės e e encija (plačiau ž . Va e 1996: 41;
2005: 71; 113–130). Pi muoju a eju analizuojama e e en o pozicija ( ie a, loka-
cija), an uoju – jo judėjimas iš ienos ie os į ki ą.
Lie u ių kalboje e e en o bu imo ie ą ep ezen uoja inesy o, o jo judėjimo
e d ėje k yp į – ilia y o linksnis i p ielinksninės kons ukcijos, p z.: esu miške :
einu į mišką, einu miškan; gy enu mies e : ažiuoju į mies ą, ažiuoju mies an; sėdžiu
lai e : lipu į lai ą, lipu lai an i k .
3. no in aiškiau pa ody i leksemos laukas unkciona imą y ų aukš aičių il-
niškių šnek ose, pi miausia pa eikiamos pag indinės čia a ojamos minė osios
leksemos eikšmės. apsib ėžian jų eksplikacijas em asi LkŽe pa eik omis o mu-
luo ėmis, ačiau jos pako eguo os a siž elgus į u imą a minę medžiagą.
(1) ʻdi bama žemė, pasėlių plo as’: nù‿ αi pa .sa i.‿jåu kàp ǀ in‿ .k a.ȓu. p ade jå
d. p( ) i.ná. laukùs nu‿bala.ʒe. m∙nasi. ǀ αi‿ adù jå enu.ka.(d) dúɔda a. á. gi.
pie .2 ‖ (a. g., 1936, bėčionys3); isakàs ∙ αi da.giem isùs laukùs ǀ niẽku nel.g da-
å. niẽkαs nešiená.u α ǀ isu. su aȓk∙ α ǀ isakàs n.-im α ǀ .sαz de.us ǀ i‿pasέ∙ α ǀ
i‿n.-im α ‖ (M. .-g., 1933, imšėnai).
(2) ʻa i a lygi dažniausiai uščia ie a’: [zuikelių] ga‿∙ȓ i‿daba ǀ àš‿kαp nes u.så‿gi
laukα.s ǀ αi‿nežinåũ. ‖ nežinåũ. ‖ e.‿bú∙da a. kαp‿maž b.a.m ǀ αi‿bú∙da a. α. nam
pi ci-.lei ješka. ie ‖ (P. V., 1925, didžiasalis); cè‿ αi ká.imαz b.å. *kiú∙nαi ǀ a.‿ a dù
 skα. a.s ká.imi b.å. ǀ b.å. ǀ  ∙s laukα.‿gi b.å. ‖ (ž.: lauk. pa ad.nimαs) i‿ us
lauku(s) skα. a.s ǀ i‿pa ad.nimαs ‖ išẹ.nα å.‿låũ.ka. ǀ à‿ αi *me.gašune. ǀ  skα.-
a.s ǀ * aik∙ne.s isà ɔ.‿p.sɛ. ‖ (ž.: α.s a.) nu‿ adù α.s a. ǀ ku ‿.že u. . u au ǀ α.s-
αz b.å. .že u ‖ i.ná.ina.s skα. a. αs‿.že αs ǀ αi‿.ki s α b.å. ǀ lauk. lauk.
pa ad.nimαs‿ α ‖ (j. b., 1923, kiniūnai).
(3) ʻ ie a po a i u dangumi; o as’: b.å. skan dúɔnα labα. ‖ α.‿gi kαi‿kẽ·pα dúɔ nu. ǀ
αi‿nè lauk k ã·pa i· à dúɔnå.s (s. c., 1923, ba kuškė); e.‿mú∙su. piȓkè nemažà b. a. |
αi‿mũ∙ piȓk∙‿gi cè‿i ele u.nus us. ede. gi‿cè iså∙‿gi ka ini.kai ‖ [ ai jie bu o jūsų
pi kioj?] . mú∙su. e.‿m.s lun---| lauk b.a.m is ǁ (o. Š., 1927, Maldenėnai).
aigi leksema laukas y ų aukš aičių ilniškių šnek ose u i is pag indines
eikšmes. gy ai a ojamos isos pa adigminės i iamosios leksemos o mos, aip
pa i ilia y ai.
2 a miniai pa yzdžiai su ansk ibuo i pagal dinaminės sinch onijos p incipus, . y. aip, kaip in o man-
ai iš a ia, o ne kaip u ė ų bū i.
3 Po pa yzdžio, skliaus eliuose, nu odomos pa eikėjo a do i pa a dės pi mosios aidės, gimimo me ai
i gy enamoji ie a.
dėl ilia y ų laukan, laukuosun seman ikos
y ų aukš aičių ilniškių šnek ose
95s aipsniai / a icles
4. ap a ian y ų aukš aičių ilniškių leksemos laukas ilia y o o mas emiama-
si pas a uoju me u kalbo y oje y aujančia nuomone, jog analizuojan a ski us
g ama inius a leksinius iene us be galo s a bi kon eks inė in o macija (plg. klei-
nas 1990: 9 , Mikulskas 2003: 71–96 i k .). Pasak e e encinės ling is ikos a s o-
o wol gango kleino (1990: 9 ), kalboje gausu pasakymų, ku ių kon encionali
eikšmė a odo a si uščia ie a (sis emos sp aga), ją užpildy i galima ik emian is
kon eks u. au o ius kalba apie kon eks inę in eg aciją: kalbė ojas i klausy ojas
a ski ų pasakymų eikšmę u i inkamu būdu susie i su kon eks ine in o macija,
kad kalbėjimo ak u bū ų pasiek as ikslas pe duo i in o maciją. kon eks as modi-
ikuoja leksemų e e encinę aplinką. ap a ian leksemos laukas ilia y ų seman iką
kon eks inė in o macija aip pa neabejo inai lemia labai daug.
da ienas i iamosios o mos analizei s a bus aspek as y a ilia y o linksnio
unkcija. Mokslinėje li e a ū oje jos apib ėžimai nė a ienodi. Vienu apibend in-
ai eigiama, jog ilia y u nusakoma eikėjo a eiksmo judėjimo k yp is (Zinke i-
čius: 1966, 200), ki u – kad ši o ma a ojama eiškian eiksmo k yp į į daik o
idų, į am ik ą ie ą (Lke: 1999, 250). iš pa eik ų laukas eikšmių eksplikacijų
ma y i, jog šios leksemos ilia y u eiškiama eiksmo k yp is nebū inai y a į daik o
idų a am ik ą ie ą. Vadinasi, ilia y as gali nu ody i eiksmo k yp į iek į daik-
o idų, iek i į a i ą e d ę. apibend in ai galima saky i, kad ilia y as u i ik
ieną unkciją – nu odo ienos a ki os k yp ies judėjimą. kon eks ai, ku iuose
ilia y o o ma a ojama, gali ienaip a ba ki aip modi ikuo i jos eikšmę, su eik i
ienokį a ki okį a spal į. Šiame s aipsnyje i bus bandoma ap a i: a) kuo ski in-
guose kon eks uose a ojami leksemos laukas ilia y ai ski iasi nuo apsib ėž os šios
o mos unkcijos i b) a ilia y o kaip pa adigminio linksnio eikšmė ski iasi nuo
pag indinių leksemos laukas eikšmių.
5. išanaliza us y ų aukš aičių ilniškių a minę medžiagą, im ą iš y ų aukš ai-
čių ilniškių duomenų bazės ( aVdb) i ki ų nepublikuo ų ansk ibuo ų šal inių
bei į ašų4, išski inos kelios i iamosios leksemos ilia y o o mų eikšmės a iacijos,
iš yškėjančios iš konk ečių kon eks ų.
5.1. Pi moji ap a iamųjų pa yzdžių g upė:
(4) e‿c gi. ẽ·nå. é.ike ǀ · αs nu‿i‿žmɔ·nà ǀ  ese ǀ αikũ· neb.å. ǀ nù išẹ.nα · αs laukañ. ǀ
gi‿ i‿šiená.u kai‿i‿ is gi‿ · ai b.daå.‿gi aŋkåũ. ǀ e‿m· e is liẽkα namiẽ ǁ (k. č.,
1934, naujasalis);
(5) mɔ∙mà liẽkα namus uše á.gi ǀ mè(s) sá.ula. nɛ ɛk∙() išẹ.nam papjá.unam iki‿aš uɔ-
ũ∙ ka.ũ∙ .lundu. ǀ adù g ∙š am nam∙‿jåu ǀ p. i.u(s) su á.lga.m ‖ adù‿jåu kα‿iš-
ẹ.nam ǀ αi‿ik pi mã∙s .landa.s ‖ pi m. .landa. pie α. ‖ .‿jåu pá∙piecei bú∙ da.a.
4 kadangi ne isi į ašai y a išklausy i, paliekama p ielaida, kad pada y os iš ados gali bū i ikslin inos.
96
daiVa ka deLy ė-g ineVičienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
piŋũ∙ .landu. ǀ αi‿ú.n .nešα lauka ‖ èp‿me(s) susέ∙dam pa á.lgå.m ‖ (V. Ž., 1924,
Mėčionys);
(6) g.me.  ∙lik a. ukpjú∙če. | e.‿ aig linùs ik‿ á.uda a. ukpjú∙ i. | αi‿màš aš‿pa. ã∙(s)
s. aiu. nus.neåu  laukαñ. ǁ (s. Š., 1926, Liepiškės).
Visuose pa yzdžiuose išski inas as pa s e e en as – ienaskai os ilia y as lau-
kan. Pa eik uose kon eks uose ski iasi e e encinė aplinka, ku i i nu odo, kas kon-
k ečiai kiek ienu a eju i iamąja o ma į a dijama. (4) i (5) sakiniuose e e en-
cinę aplinką apib ėžia daik a a dis namai, eiksmažodžiai išei i i šienau i (4), pjau-
i i a neš i (5). subjek as juda iš užda os e d ės (namų) į a i ą e d ę (lauką) u-
ėdamas ikslą a lik i am ik ą izinį da bą (šienau i, pjau i, kažką nuneš i). (6)
pa yzdyje ie a, iš ku ios judama, nė a į a dy a, be e e encinė aplinka nu odo,
jog į a i ą e d ę aip pa judama u in ikslą – au i linus. kon eks inė in o ma-
cija pa odo, jog minė uose pa yzdžiuose o ma laukan su okiama kaip ienokiu a
ki okiu būdu di bamas žemės plo as. aigi čia ilia y as sa o eikšme nesiski ia nuo
ečiame ski snyje pa eik os pi mosios leksemos laukas eikšmės. iš šio ipo pa yz-
džių ma y i, jog ilia y o unkcija čia y a žymė i judėjimą iš užda os a numanomos
e d ės į a i ą e d ę.
iš kon eks ų aip pa iš yškėja i iamąją e e en o eikšmę apibūdinančios opo-
zicijos:
+ konk e us : - abs ak us / - ne u in is ibų : + u in is am ik as ibas / - užda as :
+ a i as / + būdinga am ik a su juo susijusi ikslinė eikla : - nebūdinga am ik a
su juo susijusi ikslinė eikla.
da ka ą pažymė ina, kad šie požymiai būdingi ienaskai os ilia y o o mai.
5.2. Šiek iek ki okį seman inį a spal į i iamoji o ma įgyja okiuose kon eks-
uose:
(7) αi‿ i‿ka i l.ka. ká.imi ǀ e.‿ka u--- ǀ ki ù ikela. laukúɔsan ǀ eŋkieuɔsan ǀ ž.mi.
az dal.jα ‖ (j. d.- ., 1918, dindos)
5
;
(8) ȓɔ.be.sẹ. plέ∙ša. i‿n.šα ǀ .žα ǀ i‿ ẹ∙‿s a ∙ ǀ αi‿ úɔs pal.ka. in‿ iẽ a.s a--- ǀ a ʒè ‖
ne‿lɔ∙ckù p .šie ǀ ne‿sa an∙ ei ǀ ne‿sa an∙ ei iš.ja.m laukúɔsan ǀ i‿ à pamiškiẽŋ kɔ.-
.n ‖ pask∙ ɛ. i ‿pl∙še ‖ (j. d.- ., 1918, dindos).
Šiuose pa yzdžiuose e e en as y a daugiskai os ilia y as laukuosan / laukuosna .
e e encinę aplinką žymi daik a a dis kaimas i eiksmažodžiai iškėlė (7), išėjome
(8). o mali ilia y o unkcija okia pa i, kaip i anksčiau ap a uose pa yzdžiuose –
5 čia da galima paminė i LkŽe pa eik ą pa yzdį Seniau mes kaime gy enom, ik paskui išėjom an laukų
(į ienkiemius) (Veliuona) i Zie eloje už ašy ą Jau aš no ėjau ai an lauko .

dėl ilia y ų laukan, laukuosun seman ikos
y ų aukš aičių ilniškių šnek ose
97s aipsniai / a icles
numanomi subjek ai juda į a i ą e d ę. ačiau ie a, iš ku ios judama, nė a už-
da as objek as. ai geog a inis egionas, žymimas daik a a džiu kaimas ((7) pa yz-
dyje, (8) – numanomas). Šiuose pa yzdžiuose subjek ų slink ies k yp is y a iš ie-
nos o maliai a i os e d ės į ki ą. Leksema laukas, žymin i uščią e d ę, čia p ie-
šinama su apgy endin a, aps a y a e d e – kaimu.
apie okį i iamosios o mos a ojimo a ejį kalba i Lipa ė s aipsnyje „ilia-
y o esp. p ie eiksmio laukan eikšmės i galimi sinonimai lie u ių a mėse“ (2000:
145–146). Minė ojo ipo pa yzdžius au o ė p iski ia konk ečiai eiksmo ykimo
ie ai po a i u dangumi su nenu ody a paski imi. Pasak y ėjos, šiuo a eju pa-
g indinė leksemos laukas i jos o mų unkcija y a ski iamoji: laukas y a p iešp ie-
ša miškui, gy en ie ei a ba (dažniau daugiskai os o ma) mies ui a kaimui6 .
y ų aukš aičių ilniškių šnek ų ap a ojo ipo kon eks uose a ojamas ilia y-
as laukuosun ne ik žymi eiksmo k yp į į a i ą e d ę, be i įgyja ski iamąjį
požymį. a k eip inas dėmesys, jog ai būdinga daugiskai inei i iamosios leksemos
ilia y o o mai.
LkŽe penk oji žodžio laukas eikšmė y a ʻkaimas, sodžius (ski ian nuo mies o)’.
y ų aukš aičių ilniškių šnek ose minė oji leksema ʻ ienkiemio’ eikšmę įgyja ik
pa a o a daugiskai os o ma i žymėdama bu imą a judėjimą į ja nusakomą ie ą.
iš ap a ų pa yzdžių iš yškėja okios pa opozicijos, kaip i ilia y o laukan, eiš-
kiančio judėjimą į di bamos žemės plo ą, ik p idė ina da iena, nu odan i ski ia-
mąjį požymį (– užs a y a e d ė : + neužs a y a e d ė). ski iasi i eiklos, ku ią
e e en as ykdo į a dijamoje ie oje, pobūdis – pi muoju a eju ai y a izinė
da binė (šienau i, pjau i i pan.), an uoju – neapib ėž a eikla (ją galima bū ų
į a dy i eiksmažodžiu gy en i).
5.3. Leksemos laukas ilia y as y ų aukš aičių ilniškių šnek ose a ojamas i
da ieno ipo kon eks uose:
(9) i ‿.nα(s) s.ka. ka(p)‿pa á.gẹ. ǀ iš·jå. ǀ j· p·ki p ad·å. ǀ jis‿laukañ. išẽ·jå. isip·kina. ǁ
(j. k., 1926, Šileikiškė);
(10) jé.igu j iš·ja. laukαñ. ǀ iška. gȓũ·nα ǀ a‿jẹ.gu iš‿låũ.kå. a ẹ.nα kamba iñ. ǀ i ‿ ·l gȓũ·-
nα ǀ já.‿jåu . å. ú·ks α ǁ (o. b., 1930, k ikonys);
(11) anà kαi‿kàs kalbέ∙da ɔ. s.kɔ. un‿agunu. | anà išẹ.nα laukañ. | kap‿ ∙jαs p.če | pa-
ẹ.ju. . ka.bα išẹ.nα ǁ (1932, s anisla a as).
Pa eik uosiuose kon eks uose i iamosios o mos e e encinė aplinka ( eiksma-
žodis išėjo) odo, jog subjek as juda iš užda os ū inės e d ės ((9) i (11) pa yz-
džiuose ji numanoma – pa alpa, ku bu o algoma a kažkas eikiama, (10) pa yz-
6 Pab ėž ina, kad pa yzdžių, ku ilia y o o mos laukan a ojamos okia mies ui i kaimui p iešinama
ienkiemio eikšme, e ijai Lipa ei as i nepa yko.
98
daiVa ka deLy ė-g ineVičienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
dyje – kamba ys) į a i ą e d ę. a i os e d ės paski is šiuose kon eks uose nė a
ak uali. s a biausias čia subjek o judėjimas į ski ingų dimensijų e d es7. iš yškėja
ski iamasis ilia y o laukan požymis, šiuo a eju į a dijan is idaus i išo ės opozi-
ciją. ypač ji aiški (10) pa yzdyje (kamba ys ( idus) : laukas (išo ė)). ai nebu o
būdinga anksčiau ap a iems ilia y o a ojimo a ejams. aip pa pas ebė ina, kad
okio ipo kon eks uose už iksuo a ik ienaskai os ilia y o o ma.
daugelis kalbininkų (Laigonai ė 1957b: 49), ul ydas 2000: 291 . i k .) panašaus
ipo kon eks uose a ojamą ilia y o o mą laukan y a linkę laiky i p ie eiksmiu.
Mikulskas (2003: 85) emdamasis šiau inių Lie u os šnek ų8 i LkŽ duomenimis
nu odo ilia y o laukan p ie eiksmėjimo mo y us. Pasak jo, spa ų ap a iamosios
o mos p ie eiksmėjimą g eičiausiai lėmė daik a a džio laukas seman inės s uk ū-
os abs ak ėjimas. Šio daik a a džio abs akčiausios eikšmės ʻ ie a po a i u dan-
gum’ i ʻišo ė’ dažniausiai žymi ik e d ės opozicijos idus : išo ė ieną pusę. au-
o ius eigia, jog okia leksema p a andan i objek inę eikšmę, ik abs akčiai o-
dan i k yp į e d ėje (iš idaus į išo ę) i ak iškai jau esan i p ie eiksmis.
eikė ų pas a s y i, a i y ų aukš aičių ilniškių šnek ose minė uose kon eks-
uose a ojamas ienaskai os ilia y as laukan laiky inas p ie eiksmiu. kaip jau
minė a, čia ilia y as y a gy ai a ojamas, pa adigminis, linksnis. kaip i isi ilia-
y ai, o ma laukan nė a a i ūkusi nuo pa adigmos. uo a pu p ie eiksmiu laiky-
inos o mos dažniausiai nuo jos y a nu olusios.
P isiminus Mikulsko (2003: 85) min į, kad leksema laukas, a ojama eikšme
ʻ ie a po a i u dangum; išo ė’, p a andan i objek inę eikšmę i ik abs akčiai
odan i k yp į e d ėje, no ė ųsi a k eip i dėmesį į p agma inį kalbos ak o aspek ą.
Ling is inė p agma ika i ia, kaip eikšmės pe da imas p iklauso nuo pasakymo
kon eks o, žinių apie pokalbio daly ių s a usą, in e e uo os kalbė ojo in encijos,
pasakymo būdo, ie os laiko i . . (ž . y i y ė 2011: 7–12). u in ai gal oje,
galima pap ieš a au i minčiai, jog minė a eikšme a ojama o ma laukan p a an-
da objek inę eikšmę. konk ečiame kon eks e ad esan as, pe duodamas ad esa ui
am ik ą in o maciją (mūsų ap a iamuoju a eju ai y a nuo oda, kad subjek as /
objek as juda iš užda os e d ės į a i ą), ją sieja su daugeliu kalbinių i nekalbinių
ak o ių. konk ečiuose kon eks uose o ma laukan su okiama ne ik kaip abs ak-
cija „išo ė“, be i kaip konk e i ie a. ad esan as, sakydamas „einu laukan“, gal-
7 okio ipo kon eks uose y ų aukš aičių ilniškių a mėse gali bū i a ojamos i leksemos o as ilia y o
o mos, plg. o as an oji eikšmė ‘ ie a po a i u dangumi, laukas’: ai a.nam’e jau o· añ. klaus’·c’ | ku
šu à l.s (Pad a ės); pa s a· ė ina·i i · i.š ɛdė ɔ an· a.s mɛ ga.s pa.s a.s akė śas i p ǝ. ǝš ažû kasu· (ps.)
(Žižmai) (d Ž ii 33). Šiame s aipsnyje leksemos o as ilia y o o mos plačiau neap a iamos.
8 s aipsnyje au o ius emiasi alekso gi denio i genu ės kačiuškienės s aipsniu „Pa aleliniai eiškiniai
la ių i šiau inių lie u ių eiksmažodžio sis emose” (2000: 307–314).
dėl ilia y ų laukan, laukuosun seman ikos
y ų aukš aičių ilniškių šnek ose
99s aipsniai / a icles
oje u i i konk ečią ie ą, į ku ią pa eks išėjęs iš užda os pa alpos. (9) i (10)
pa yzdžiuose, many ina, ai bus kiemas, (11) – kiemas a ba a i a ie a p ie namų.
čia da galima nu ody i okį pa yzdį:
(12) aš‿sakåũ. | n. b . | jåu‿su‿š. ɔ.u niekadà nẹ.jåũ. š·k i ‿neiù ǁ i ‿aš‿ . i ‿nu-ẹ.-
jåũ. | nugi‿.nas i. àni.s | i ‿acis ·jåu ǁ i ‿.nαs iš.jå. | iš.jå. | pasku. me ga. ẹ.
iš .jå. laukαñ. | i.ná. an‿s. å. ẹ.kalå. èna.s ǁ (j., 1938, ažušilė).
Šiame kon eks e ilia y as laukan, pa a o as su eiksmažodžiu ei i, įgyja da
ieną eikšminį a spal į – eikšmę ʻ uš in is’9 .
y ų aukš aičių ilniškių šnek ose su slink ies eiksmažodžiais a ojamos ie-
naskai os ilia y o o mos laukan in e p e a imas nea siejamas nuo kon eks o i
p agma inės in o macijos. ik šie eiksniai gali padė i apib ėž i konk ečiu a eju
a ojamos o mos eikšmę, o aip pa i g ama inį s a usą.
kadangi i iamosiose šnek ose ilia y as, kaip jau minė a, y a pa adigminis
linksnis, o o mos laukan, a ojamos eikšme ʻ ie a po a i u dangumi; išo ė’,
negalime laiky i isišku abs ak u, galima da y i iš adą, jog y ų aukš aičių il-
niškių šnek ų o ma laukan nė a sup ie eiksmėjusi. ji laiky ina ienaskai os ila-
y o linksniu.
5.4. a ski ai ap a ina da iena, pasku inė, i iamąją o mą ilius uojančių pa-
yzdžių g upė:
(13) nù | ši u∙s ũ∙bus isùs ku ‿jåu‿nak ∙jɔ. | αi‿.neš lauka ‖ (j. b., 1916, Mileikiškiai);
(14) α nuš. å.‿ji. ǀ i.‿n.mu. až.degẹ. š. u. ‖ . ǀ j. žmǻ∙nαi i‿meȓ∙ ie mažà ǀ α liẽ pe.
lå.š∙ isin.š lauka ǀ e.‿ . diẽdu. anà ∙se. aš‿nežinå a ‿s.degẹ. αz‿diẽdαs ǀ su‿na-
mù ‖ èp‿kα ǀ båũ.dẹ. iš‿ is. šǻ∙nu. ‖ (a. g., 1936, bėčionys);
(15) alè i‿ ek j.z‿gi lauka() nemes.‿gi ǀ α‿š. e i‿ iek‿ á.gi.da å.m ‖ (e. M., 1928,
smilginiškė).
nu ody uose kon eks uose e e encinę aplinką į a dija eiksmažodžiai iš(si)
neš i i mes i. jie p iski ini p ie šalinimo (a sky imo) eikšmės eiksmažodžių (pla-
čiau ž . Mikulskas 2003: 84).
(15) pa yzdyje nusakomo eiksmo k yp is y a iš užda o objek o („namai“) į
a i ą e d ę. (13) i (14) pa yzdžiuose k yp is konk ečiai nenu ody a, ačiau nu-
manoma, jog ji y a okia pa i. aigi, šiuose kon eks uose ėl iš yškėja opozicija
idus : išo ė, be čia ji ki okio pobūdžio nei ap ašy oji (9)–(11) pa yzdžiuose.
Lipa ė (2000: 149–150) aip pa mini panašaus ipo a ejus i ap ašydama juos
ap a ia pa ikulinius eiksmažodžius. dėl pa ikulinių eiksmažodžių susida iusią
ieną iš e na inės eikslo sis emos ka ego ijų – pe icien y ą – y a apž elgę gi -
9 Plačiau apie azeologizmą ei i laukan ž . Lipa ė 2000: 150–151.
100
daiVa ka deLy ė-g ineVičienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
denis i kačiuškienė (2000: 307–314; da ž . kaika y ė, 2011). Pe icien y as su-
da omas su am ik ais „nublukusios” seman ikos p ie eiksmiais – pos e bais, sa o
eikšme i unkcija a imais pe ek y inio eiksmažodžio p iešdėliams. eidami po
adinamųjų anihiliacinės eikšmės eiksmažodžių, šie pos e bai odo, kad eiksmas
a ėja p ie pabaigos a ba am ik os ibos. Pasak minė ojo s aipsnio au o ių, šis
eiškinys būdingas ik šiau inėms a mėse (šiau ės aka ų žemaičių, šiau inių šiau-
liškių i pane ėžiškių šnek oms) i y a a si adęs dėl kaimyninės la ių kalbos po-
eikio10 (gi denis, kačiuškienė 2000: 311). Lipa ė eigia, kad šis eiškinys nė a
ien ik nu ody ų a mių ypa ybė, i dėl o esą negalima i in i, jog jis a si ado
dėl la ių kalbos į akos. jos duomenimis, a ski i pa yzdžiai už ašy i aip pa iš a-
ka ų, idu io aukš aičių i už Lie u os sienų (bal a usijoje) esančių lie u ių kalbos
salų (Zie elos, Lazūnų, amaškonių).
Mikulskas (2003: 75, 5 išn.) pas ebi, kad Lipa ės pa yzdžiai odo ik lokalinę
eikšmę, o adinamosios pa ikulos, kaip i jų p iešdėliniai a i ikmenys, čia nea -
lieka eikslo odiklio unkcijos11. au o ius aip pa a k eipia dėmesį, jog o ma
lauka(n), ypač einan i po slink ies eiksmažodžių, dažnai gali bū i sup an ama
d ip asmiškai. Šio neaiškumo p iežas is – daik a a džių, iš ku ių y a kilę okios
o mos, seman inė aida abs ak ėjimo link. y ėjas eigia, kad „bend ai e eikšda-
mos eiksmo k yp į iš idaus (cen o) į išo ę (pe i e iją), šios ilia y o o mos labiau
linkę p ie eiksmė i i menkiau inka eikš i pe icien y ui s a bią ibos unkciją.
kadangi o mos lauka(n) (i lokaliniai a ian ai) bei šalin plačiai a ojamos isoje
Lie u oje kaip k yp ies p ie eiksmiai, dėl galimos d ejopos in e p e acijos sunkiau
a pažin i jų pos e binės a osenos a ejus. sp endžian šių o mų leksikog a inio
pa eikimo klausimą neaiškiais a ejais eikė ų o ien uo is į ą geog a inę pe icien-
y inių kons ukcijų papli imo ibą, ku ią šiau inėse lie u ių a mėse pa ikimai
eksplikuoja populia iausio pos e bo žemė(n) (i jo lokalinių a ian ų) a osena”
(Mikulskas 2000: 82–86).
Minė uose y ų aukš aičių ilniškių šnek ų pa yzdžiuose a ojama o ma laukan
nė a pos e bas. ap a iamuosiuose kon eks uose ilia y o laukan judėjimo k yp is
lieka okia pa i, kaip i anks esniuose pa yzdžiuose – iš idaus į išo ę. čia yški
idaus : išo ės opozicija, ilia y as laukan dažnai menkai ežymi objek inę eikšmę,
o eiškia abs akčią ie ą išo ėje ((18) i (20) pa yzdžiai). Šis ilia y as sa o eikšme
10 Plg. š. žem. Kiski kóję žmėn ( i kšliai) = la. Cē i kãju nuôs , Tas élnias jau skęs a žmyn (Ša ės) =
la. Tas ęns jau slìks nuôs , Málkų ne u iù - žimą šalù į žmę (Papilė) = la. Makas màn nà – zìe mã
sas u nuôs (gi denis, kačiuškienė 2000: 308–309).
11 emdamasis LkŽ ka o eka olandas Mikulskas nub ėžia ikslią šiau inėse šnek ose a ojamų pe i-
cien y inių kons ukcijų papli imo liniją. joje į pe icien y inių kons ukcijų papli imo a ealą da
į e p i šiau iniai kupiškėnai i u eniškiai (Mikulskas 2003: 76).