71s aipsniai / a icles
esMiniai ŽodŽiai: geoling is ika, lie u ių a mių klasi ikacija, Lie u ių kalbos a lasas,
Wohnungs e häl niß (punk en) Ne z.
keywo ds: geolinguis ics, classi ica ion o he Li huanian dialec s, a las o he
dialec s, poin ne wo k.
danguoLė MikuLėnienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Wissenscha lichen Fo schungs k yp ys: geoling is ika, bal ische
Sp achen dialek ologija, sinch onische und diach onische
akcen ologija, mo onologija, Sp ache Geschich e, li auischen sp acho y os Geschich e.
Lie uVi a Mi inkLas: sein iŠ akos und oP iMiZacija ano acija geoling is ikos an ängzia Li uanien
sie ina mi kalbininko an ano salio Ak i i ä en. im a ikel wi d a gumen en o geleg , zu beweisen,
ne wo k o Li huanian dialec s:
he sou ces and op imisa ion
dass li auische Sp ache a laso (19771991) k ea o en aus wesen lichen ėmėsi salio und seine
alkininkų įdi biu: sie nu z en sich demselben, jedoch wie iel pako ego u Wohnungso iü-ne lu.
de li auischen sp ach a las punk enne zkl ha nich geände und es gese z nach de heu igen
li auischen a mien klassi ika ion. so wu de gelassen Möglichkei wei e e li auische
a mianen wicklungs ylgėsen und un e suchen.
anno a ion he beginnings o geolinguis ics in Li huania is linked wi h he ac i i ies o he linguis
an anas salys. he a icle p esen s a gumen s ha p o e ha he au ho s o he Lie u ių kalbos
a las (a las o he Li huanian Language, 19771991) mos ly d eh on he wo k o salys and his colleagues:
hey used he same ne wo k o se lemen s, which hey modi ied a li le. he ne o he poin s o
he a las did no change wi h he con empo a y classi ica ion o Li huanian dialec s. in his way he
possibili y o u he obse e and s udy he de elopmen o Li huanian dialec s emained.
Pama inis li auische geoling is ikos eikalas Lie u ių kalbos a lasas (1. Leksika 1977, 2. Fone ika
1982, 3. Mo ologija 1991)1 li auische a mes s ell en 376 Mapsapien und de en Kommen a ais.
aus allem besch iebenen übe 560 sp ach phänomenen, gegebene pe du 1 ü diesen eikalą 1994
m. Lie u ių kalbos a laso Au o en (kaziui Mo kūnui, aloyzui Vidugi iui und k .) wu de einge eik a
Lie u os espublikas mokslo p emija.
72 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII ausend e schiedie s en a mlichen Da en aus
danguoLė MikuLėnienė
dem ganzen li auischen Sp achgebie , zusammenge agen übe 700 000 ka o ekos
Ka elės (Lka i 1112, Mo kūnas 1980: 4546, bka 2009: 41). jedoch selbs dieses geschalo
Sch eibungs Geschich e bis je z wenigkai bekann . besonde s wenig i a
sammelns und häu ims ins uk ionen, me hodische und me hodologische e
Lie u ių kalbos a laso p iešis o ė: pa engiamieji i o ganizaciniai da bai, medžiagos
eadyhum des y e s. Das Ziel dieses A ikels de Wissenscha gesellscha
In o ma ionen zu geben, die nich nu aus üh liche mi dem Lie u ių Sp ache a las
auszubilden wü den, abe und übe p ü en schon e ügba e Da en übe
geoling is ikens An ang in Li uanien. Objek a mių Un e suchungsma e ials
egis aa ions Au zeichnungen, Büche n gespeiche Li uäischen Sp achins i u o Sp achen
is o ijos i dialek ologijos sky iaus a mių a chy e.
apibend inan analizės duomenis em asi kompiu e inės ka og a ijos me odu.
LIETUVIŲ KALBOS ATLASO
engybos is o ija: ŠaL iniai
li auische Sp ach a las. obwohl li auische a mė y os a bei zu beginnen o ganisie en
os eins eigus Lie u ių kalbos ins i u ą, eine Zei lang geglaub , dass li auische a mių
ne z insie in mi Da en Lie u ių kalbos a lasu sammelung und damals zusammengese z
de Haup we ks geog aphischen ka ėlapio P ojek (Mikulėnienė 2008: 1718). Lie u os
Kalbos a laso Į ade is nemaža das bes ä igenden Hinwuominų, beispielsweise: Lie u ių
kalbos a laso E s ellung iel jäh , Zei und Mi el e o de ende A bei , dem Bedingungen
zusammengese z nu in den Jah en de Rä e. Nach spezielem P og amm 1950 m. begonnen
wu de sys ema isches A lasma e ial sammeln aus allen li auischen Sp achda minen
(meh als 700 Wohnpunk e) daue e as zwei Jah zehn e (Lka i 5). damalsischem punk en
Lie u os s plo e a mių medžiaga bu o ink a iš 703 ( ėliau 704) gy enamųjų
(einen on dem ande en enn e e wa 1012 km). Gleichzei ig A bei beginnend (dahe kann
man e s ehen, dass im ün en Jah zehn ) wu de auch o genommen und
un e suchenden Wohnungspunk en nume ie ung: begėjus sie on nö dlichs en
Wohnungspunk en, sowei möglich, gehal en sich ho izon alichs en Linien mi didėjanosie
Reihennumme n eus u siemi (Lka i 11). es zeigen wü de, dass A lasos An ang zei y inas
xx a. un asis zehnme is. Aus diesem Besch eibung zeig sich jedoch nich , we und wann
solche Anzahl on Punk en es geleg ha ; kas wähl e die Wohngebie e und üh e die
12 km. a s umas a p paski ų punk ų; kas nu odė isą duomenų pa eikimo žemė-
lapiuose a ką. aigi daugiau duomenų ieško ina jau ki uose šal iniuose.
„Lie u ių kalbos a lasas“. P ospek as, ka og a a imo i komen a ų ašymo
Punk ennumme ie ung du ch; wa um gewähl 10 ins uk ion2. Zunächs is es ein ge inge
Manusk ip , da io e 1968 in. da in beschū2 wei e Tex e kü z wi d (Pkki).
Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija
73s aipsniai a icles din i alle möglichen a mines Ma e ials Quellen. / das, sag
Au o en: 1) ka o eka, nach P og ammą ansammel sei 1950 m. (aus 706 Wohnpunk en);
2) S uden en, Heima a mings e e e n, P ak ikumszei gesammel es Ma e ial; 3.
mi elmäßige Tex e, eingesch ieben ode au gezeichne au eine Tonband aos elę; 4)
g oßes Wö e buch li auische Sp ache; 5) paski ų au o ų monog aphien, A ikel,
S udien (Pkki 8). In diesem Dokumen kann man inden und meh we olle In o ma ionen
beispielsweise, he auszu inden, dass A laso ka ėlapių eskizai b aižy i 1957 m.
kon ū iniame ka ėlapyje (jį spausdino Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o
paus u ė). o make a imui angewende schon ein ande e kon ū ine Lie u os s
ka ėlapis, en sp echen 1968 m. Lie u os s adminis a i en e eilungs ka ėlapį,
dessen mas elis 1: 600 000 (Pkki 5). de aillie umgedeck we den Themen de
Sp achenphänomen-Ka og a ie ung: o ges ell we den Ve aglichen Zeichen
sankau os (ž . Fig. 1).
1 PaV. Lie u ių kalbos a lasui pa eng os ienos su a inių ženklų sankaupos pa yzdys
a k eip inas dėmesys į čia pa ap a iamą ženklų a ojimo eiliškumą, bend inei
li auische sp abei und a mnissen gehö enden Da en ma kie ung und e c. aus 1 und 2
ma y i, kad bend inės lie u ių kalbos ak ams bu o nu a a aiky i už ušuo us (a
be eik už ušuo us) su a inius ženklus, o a miniams – neuž ušuo us, ž . 2 pa .
2 PaV. bend inės lie u ių kalbos i a mės duomenų žymėjimo pa yzdys
bild. In diesem Dokumen wi d auch deu lich angegeben und das, dass ein A las
li auische Sp ache zusammenges ell wi d, echi end au dem Te mine Ma e ial des
Ins i u s li auische Sp ache und Li e a u de Akademie Lie u os s Mokslų,
zusammenges ell in den Jah en de Rä emach nach P og a mą3 (PKKI 1).
3 hie e wäh 1951 m. ausleis a Lie u ių kalbos a laso Ma e ie sammelungs P og amm (Au o en juozas
balčikonis, bo isas La inas, juozas senkus; an asis leid. 1956 m.)
74 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII alsohi diese Zi a soll e aus äumen le z e
danguoLė MikuLėnienė
Au o e es Zwei el übe apy ik io a mių Ne z Bildungspe iode, jedoch
zusammenge auch e Ma e ial zeig was ande es. li auischen sp achins i u s
sp achgeschich e und dialek ologies ab eilung a chi en ge undene olke , in dem
„1942–1943 m. a saky ų apklausos lapų (žodžių geog a ijai) egis acija“.
mi egis ie en 19421943 m. bekommen an wo ungen zu an ano salio anke os
Apklaus 1 F agen4.
Eingeseg u ą me aline sąsaga aus dem ganzen geseg es 61 ie ages o ma sei e.
Punk enlis e beginn am zwe ajame, nich nume io ame, sei e, de welche au o iä
wu de gehal en e s e . Le z e Sei e auch unnumme ie , gelassen leščias. Pü s e e
masis puslapis a lieka idinio i šelio (p iešlapio) unkciją: puslapio idu yje iš-
Lis een i el. ande e Sei en numme ie en Reihe olge: nume is gesch ieben obenuje,
pe mi u į.
išsamesnė egis acijos lapų analizė odo, kad senasis a mių inklas suda y as
adminis a i em e i o iellem P inzip: zue s angegeben alsčius, nachhe kaimas.
Zum Beispiel, dem heu igen i kšli Punk (Lka 33) he an gehö e meh in de Nähe
liegende Wohngebie en: naikia, k učia, spu gana (2), Meinõ iai und, na ü lich, selbs
i kšlia; Šaki punk ui (Lka 512) Pskepaliai, Papa yna, a žuo lupia, Vilkẽliškiai, kiaulupia,
būd iẽčiai, i inia und Šakia. aus dem ganzen salio klausimyno egis a ions blä e n
au gezähl 704 bewohnba e Punk e des li auischen Te i o iums und 9 Punk e,
ma kiē i omėniškais skai menimis, auße halb Li huanias Flo as g enzen (jų ma y i iš
nume acijos aus dem ganzen geba 13). Lka Da en gesammel aus ebenso iel O en (ž .
dieses A ikels Abschni Lie u ių kalbos a las). Panag inėjus Lis e einliche , schon
nack em Auge zu sehen, dass iele Punk en nich un e scheiden und jene, aus denen
e hal en und einge agen wu de salio anke os An wo en, und jene, die, pasak
ins uk ionen au o ie , soll en sein e einig e a ybų ege ings Jah en.
Hinsich lich, iele Punk e und ih e Zahlens Übe eins immung kann nich i zu ällig sein:
ko gu e, sechs es Jah zehn es und spälesni li auische Sp acha las-Schöp e
anpasse e salio anke ai gescha enes a minį Ne z und ihm benu z usi. Wei e e
Quellen. die e ügba en Da en zeigen, dass einem sys ema ischen Sammlungen on
In e minien Da en o bei geh gu im Vo aus. e ns en kollek i ischen in inie ungen
gebu a noch o dem k ą. Hie des sp achenaa s Mindaugo Shinkūno kü zlich
o Lie u os kalbininkai engėsi ku i i leis i Lie u ių kalbos a myną . ai u ėjo
4 an seg u o, ku io i šelyje išspausdin a „Дело no....“, nežinomo asmens anka mėlynu ašalu už ašy a:
„1942–1943 m. a saky ų apklausos lapų (žodžių geog a ijai) egis acija“. kiek žemiau p iklijuo as lape-
lis su už ašu „ egis acijos“. Žodis už ašy as didžiosiomis aidėmis anka. ašy a juodos spal os ašalu.
Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija
75s aipsniai a icles sein wissenscha liche Zei sch i ode ande e o sis inis
Ve ö en lichung (sch ijnen 1933: 77)5. / In o ma ionen angegeben, dass e is
ged uckdinamas (das e s e hel is im d uck), jedoch wede au o ius (a au o iai),
noch Publika ionsnamen nich unu odomi. dass diese in o ma ion pass ä kla e e ,
diese schykščius bibliog aphie Da en muss e gänz en ande e, jedoch ielleich nich
allen bekann e ak en de li auischen a mė y os geschich e. soga kele ius Jah e
(19311933 m.) Vy au o g oßjojo uni e si e e o kam Sch eibungsminis e ien
o ganisie kos en eimi Ku sai a mėms i i. ihnen lei e e ju gis ge ulis,
hö e nijus mokęs a minius ak us zu e sch eiben i 1925 m. angenommen a
in e na ionalen one ine kopenhagos ansk ipcija (Mo kūnas 2000: 283 ). wie bis
heu e ausgebliebenen Ku sen-Kundige lis en zeigen, Ku se besuch en ie G uppen
(po 1013 Kundscha e ). am Ende de Ku se wu de un e sch ieben eine Ve p lich ung
abzu o de n seine a mę und d uche be ei es e e aš ohne Ve gü ung dem
Bildungsminis e ium zu übe geben (Mo kūnas 2000: 287). Die Zusage wu den den
Ku s eilnehme n bes ä ig pa ašais6. ge ulio ku sen hö e […] Pe as jonikas, izabelė Ma use ičiū ė, elzbie a Mikalauskai ė und k . e üll e gegebenes Ve sp echen
(plačiau Mo kūnas 2000: 288289).
Mo kūno (2000: 288) behaup e , ku se Hö e innen be ei e e gim oie
Ta mianbesch eibungen soll e o se zen selbs ge ulio begė ą se iją Lie u ių kalbos
a mės. E masis sąsiu inis (šių dienų e inimu, buchga) wa ge ulio und ch is iano
s ango be ei e es besch i as Lie u ių ž ejų a mė P ūsuose (ge ullis, s angas 1933)7.
Deshalb in dem e wähn en bibliog aphischen In o ma ionen ge ulis nenu ode e
ged uckdinam Kon is inisch Publika ions Au o en und sąsiu inis Namens.
en deck e Quelle bezeug , dass o meku sische Hö e n ge ulio und ch is iano s ango
ausnahme wa ein puikus beispiel, wie solchen a bei du chge üh . baldus geb osios
a mės phe ikos und mo ologies besch eibung Pag amančio a mė s ell e Pe as
jonikas, diplominius A bei en sch ieb Ma use ičiū ė, Mikalauskai ė und ande e. aigi
noch eška iu bilde en sich meh e e li auens dialek ologies ich ungen:
besch eibomoji und geoling is inė. besch eibende dialek ologien ich ung wu de
beibehal en und nach dem zwei en wel k ieg. 19461950 m. Lie u ių kalbos ins i u o
da bo plane sie e lindē a einzelna ema Lie u ių kalbos a mių opisymas ( emaslei e
ik asis Ma na ys balčikonis), plačiau ž . Mikulėnienė 2008: 21.
5 au o ė au innzlich dank e d . Mindaugui Shinkūnui, sichelichem diese wich ige In o ma ion, und habil. d .
jolan ai gelumbeckai ei ü Deu sch Biblio heken su as ą Quelle. 6 Pasižadėjimų nepa ašė ein ande e
Auslände e und alle le z en ie ie G uppe Hö e . die Ku se ihnen daue en kü ze ( is, nich sechs)
Wochen, dahe kann sein, dass de Le np ozess blieb nich žbaig as (plačiau siehe Mo kūnas 2000: 284288).
7 Buches obschels un en, wo angegeben Buch e ö en lichungso und Jah e, g oß o ma igen
Buchs aben noch gesch ieben: ŠVie iMo Minis e ijas knjiga LeidiMo koMisijas Leidinys, 379 no.

76
danguoLė MikuLėnienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
o geoling is ische li auens dialek ologies ich ung zue s sie ne mi salio anke a,
de en zwecki wu de deu lich besch ieben žodžių geog a ijai. schon selbs salio na
anke os pa adinimas Apklausas 1 odo, kad jų ke in a suku i daugiau. aigi i
1946–1950 m. Lie u ių kalbos ins i u o da bo plane ši k yp is o muluo a kaip
sa a ankiška ema „kalbinė geog a ija“. jos ano acijoje ašoma: „Pagamin a ik ie-
anke a, abe sie is nich beende , be agungsin i duomens nesuklassi izo i (ci .:
Mikulėnienė 2008: 22). nich ange üh und Themenlei e . so also be o begonnen zu
we den Lokalen Einwohne Um age, a mių Ne zwe k schon muss e sein
zusammenges ell . dahe li auischen geoling is iken die u sp ünge kel inens soga
nich in den zwei en wel k iegspe iode, als die e s en sp achlichen da en schon gesammel wu den sis-
emiškai, o į da senesnius laikus – į ke i ąjį xx a. dešim me į.
ak iškai lie u ių geoling is ikos p adžia galėjo su ap i su uome ės Š ie imo
Minis e ien o ganuo ais ku sais.
g e inaMoji LIETUVI KALBOS ATLASO
APPLAUSO 1 Punk anaLiZė Und Wodžių Geog aphie Da en, eingesamm e und
au gesch iebenen des Zwei en wel k iegs Jah en pe e gleichend ku zen
Zei aum 19421943 m.8, wa wi klich iel und aus ielen O en.
dies zeig , beispielsweise, kiškio Namen Ve b ei ungska ėlapis (ž . Fig. 3). sp achliche
Applösung 1 Da en beginnen zu ka og a ie en nu sammige xx a. Ende (plačiau sieh
P anskūnai ė 1993; 1994; 1997; ge žo ai ė 2011), jedoch und aus ihnen Regis a ionslis e
zeig , dass die An wo en zu diesen An agen de Um age zu no ie en meh als aus 1
500 O en9. kazio Mo kūno bezeugim, en asis wel liche k ieg s ü z e zu beenden
diesen, haup sächlich Leh e innen und älniä e Klasses Schüle n Hil e du chge üh y ą,
A bei (Lka i 10), jedoch schon und aus dem, wie iel a mines Ma e ial zu diese Zei wa
zusammenge ass , kann man en scheiden, dass Auswahlei a bei e e genauig, . y. schon
ha e gescha en ein Ne z li auische Ta mių.
aigi li auische sp ach a lasen k ea o en b auch e nich ihn zu scha en on neu:
sechš ojo zehn mecios dialek ologi konn en sich be a en salio suda y uoj i ų
Wohnungsgebie en są ašu.
8 dazu kann man e kennen aus den e ügba en Apklaus 1 Exemplio ių D uckungsda en: E s e
Sei enboden s eh in eins en Buchs aben gesch ieben: sp. Š y u ys, Vilnius 1942. E s e, bandomieji,
į egis uo i da 1941 m., be jų bū a labai mažai.
An wo nahmen 9 wie sch eib Lie u ių kalbos a lase (Lka i 10), ne aus allen li auischen Sp ache
a nissen und šnek ų olygiai. as olls ändig gab es An wo en aus klaipėda k aš o (už ollny a nach 1
anke ą aus klaipėda und Šilu ės apsk ičių). es wi d bedämma eine schwie ige poli ische und his o ische Si ua ion dieses Landes.
Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija
77s eipsniai a icles /
3 PaV. kiškio benennungen li auische a mnissen ( emian is salio Apklausas 1 anke os
an wo en)10 dami o enbzlich übe zeug bei Du ch üh ung des P ojek s de
Visuo ischen Do a ion Šiuolaikinie geoling is ikos o schung in Li uanien:
Punk enne zop imisie ung und in e ak i ioji a minės lo Mi a bei e Lau a ge žo ai ė.
in o macijos sklaida11, kai bu o a lik a ka og a inė isų Lka punk ų pa ik a12. Į
ieną žemėlapį sukėlus salio Apklauso 1 egis acijos duomenis i Lie u ių kalbos
a laso punk us, ma y i, kad daugelio gy enamųjų punk ų nume acija su ampa13 .
10 Žemėlapį suda ė Lie u ių kalbos ins i u o kalbos is o ijos i dialek ologijos sky iaus jaunesnioji moks-
11 P ojek s n . VP1.3.1-ŠMM-07-k-01-028; aus üh ende Ins i u ion Li uäischen Sp achins i u ,
P ojek lei ung p o . d . danguolė Mikulėnienė, plačiau ž .: h p://www. a mes.l . da z . (aliūkai ė
2011, kalėdienė 2011).
12 ka og a inę übe p ü üh e das li auische Sp achins i u s sp achgeschich s und dialek ologies
ab eilungs Mi a bei e Lau a ge žo ai ė, d . auš a kaika y ė, d . Mindaugas Šinkūnas. 13 ge ä nisg undlage
Lie u os kelių a las (Vilnius: b iedis, 2010, 178 p.). Mas elis: 1 cm 1,2 km.
78 ac a
danguoLė MikuLėnienė
Linguis ica Li huanica LXVIII
Zum Beispiel, nö dliche zemai ige elšiškių lo e übe eins imm as d ečdalis
Apklauso 1 und Lie u ių kalbos a las Punk en (ž . Anhang 1 len elę). Eine on ihnen,
zum Beispiel de heu ige i kšlių Punk (Lka 33), en sp ich is salio Apklaus
An wo en egis aa ionsbuch in demselben Numme ma kie es O en k učis,
sp ganus und i kš lis (ž . Anhang 1 abelelę).
besonde s o ensichzlich li auische Sp ache a las-punk en und salio a mių
Ne zpunk en übe lappung aus ykke dann, wenn ausgewähl e Gegenden užklojamas
5 pa .). ada aki aizdžiai ma y i, kad jos geog a iškai iš esmės su ampa a išsidės-
čiusios labai nedideliu a s umu (ž . 4 pa .).
4 PaV. i kšli punk as (Lka n . 33) i jam p iklausiusios gy enamosios ie o ės14
eine au ande en (ž . Anašus zu ampenden Punk en e häl nis gehal enen und
wes liche hochš aičių šiauliškių plo e (ž . Anhang 2 len elę), e was g öße e südliche
p iedo 4 len elę), o y ų aukš aičių kupiškėnų jis ne šiek iek mažesnis – (ž . p ie-
hochš aičių e i o ijoje (ž . do 3 len elę), plg. 5 pa .
No d zemaičiai Vaka ų
kupiškėnai aukš aičiai
aukš aičiai y ų
übe liegende Punk e
aukš aičiai Pie ų
Anzahl 20 23 928
elšiškiai šiauliškiai
Pa a mee Punk e Anzahl
55 65 19 87
übe eins immenden und
nich übe eins immenden
Ve häl nis
2,75 2,8 2,1 3,11 Punk e
5 PaV. su ampan ie enden Lie u ių kalbos a laso und an ano salio Apklauso 1 Punk en e häl nis 14
g öß en skai menims ma kie gegenwä ige Lie u ių kalbos a laso punk , kleinesniais a. salio
Apklauso 1 An wo en egis acijos knygoje mi demselben nume iu ma kie es Gebie .
Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija
79s aipsniai / a icles
so is es nich schwe zu be echnen, dass übe eins unge äh d ečdalis li auensische
laso i an ano salio Apklauso 1 punk ų: ai odo su ampančių i nesu ampančių
punk ų san ykių idu kis (2,69)15 .
gali bū i, kad iena ki a gy enamoji ie o ė pasi ink a ėliau, . y. jau po an-
Sp achen a o das wel k iegs beispielsweise, kučinai (Lka n . 683). au de
Regis a ionsblä e diese Gegend gib es nich . jedoch beim gleichen 683 Numme n
ma kie en umische kaimai kaimẽliai, Šulinẽliai (žemėl. Šulneliai), Miškniai, gehö ende
Lazdjų alschiu, und gals a, gudẽliai, Vy au a, zu diese Zei gehö ende Veisiej
alschiu, siehe pa . 6 6 PaV. kučinų punk (Lka n . 683) und ihm gehö igen Wohngebie en
Vadinasi, nach dem zwei e en wel k ieg, in Li uanien p aūžus landwi scha liche
kollek i iza ion, ėmimams und melio acijai, salio a mių ne klas wu de ko egio as
as. kadangi baigian is ka ui lie u ių geoling is ikos kū ėjas an anas salys pasi-
und genauin aukė in o aka us, penk ajame zehnme a us und spä e li auischen
sp ach a laso kū ėjai sein nuopelnų minė i konn e, jedoch wissenscha lich hin e li benu z e.
LIETUVIŲ KALBOS ATLASO
Punk Lo ink oP iMiZaViMas Heu e noch schwie ig genau zu sagen, wie o übe einigedešimme Jah e
Zei aum Punk e des li auischen Sp acha lases geände wu den ode sons ko igie en. 15 Alle
Übe p ü ungsda en we den e ö en lich in dem geplan en Ve ö en lich en a las XXI a. an ängliche
li auische a mės: geoling is ische und socioling is ische Un e suchung (zemälapien und de en
Kommen a e).
86 ac a
danguoLė MikuLėnienė
Linguis ica
Li huanica LXVIII
acijos punk-
1942–
1943 m.
Punk egis-Valsči-
eilės
n .
us Do LKa
o n .
Vie o ė o n .
334 44 do nu es Šlapabe žės 334
be ygalos Vandžių? 366 be ygala 404 48
Šlapabe žė Venzgalių [Vincgalys] 366 107
kėdainių Pelėdnagių 404 kėdainiai 406 52
Šė os kamėnų 406 Šė a a. kaplių
[aukš ieji kapliai]
Vainiūnas
juškonių
ki deikių
Pakščių
Pe aičių (2)
*Piliakalnio [y a bei 445446,
oloka] Šė os m.
407 52 Šė os gaižūnai 407 gaižūnai 441 47
jos ainių ka ūna os 441 jos ainiai 445 224
Pano e ių Pasodos 445 Pasoda
Pano e ių m.
472 31 jona os ii bajo iškių [bajo iškiai]
ba bo laukio [ba bo laukis]
gembiškių*
kul os
472 kul a
473 31 jona os bazilionių [bazilioniai]
jaugeliškių [jaugeliškiai]
Lukšių [Lukšiai]
Ma ku iškių [Ma ku iškiai]
P aulių (2) [P auliai] 474 228
473 Ma ku iškiai
Vep ių Vep ių [Vep iai] 474
[knyzlaukis] Pageležių
[Pageležiai] sližių [sližiai]
Vep iai knizlaukių (2)
519 209 kaišiado ių Palomenės 519 Palomenė

Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija
87s aipsniai / a icles
3 Len eLė. su ampan ys eas e n aukš aičių kupiškėnų Punk e (Lie u ių kalbos a laso
und an ano salio Apklauso 1 gemäß)
Punk o
n .
1942–
1943 m.
egis -
acijos
eilės
n .
Valsčius kaimas LKa
punk-
o n .
Vie o ė
18 Papilio
Papilys kada ų
kubilių
kuciūnų*
Mikalių [Mikaliai]
Paškučių [Paškučiai]
smaliečių (2)
gudelių 84
124 Panemunio
Ša kiūnėlių [Ša kiūnėliai]
uskiškių* gačionių
[gačionys]
su ainiškio 85 su ainiškis
122 Pandėlio Šėkš ininkų [Šiekš ininkai] 116 116 Šiekš ininkai
122 Pandėlio Vilkelių
su aizdžių s anionių
[s enionys]
umpiškėnų
Pandėlys
Neuigkei en
Lailiūnų
kaliamiesčio*
jokūbiškio gineižių
[gineišiai]?
bui ydžių [bui ydžiai]
117 Pandėlys
92 174 kupiškio
kupiškis d ulėnų
[d ūlėnai] sla inčiškio
k asna os nk.*
Plundakų
Pake u ių
Laičių
kupiškio m. (2)
kuosėnų
Vizgiūnai [Visgiūnai]
Valiukiškio nk. *
s ydenių [schwedisch]
akmeny ės 174
88 ac a
danguoLė MikuLėnienė
Linguis ica Li huanica LXVIII
Punk o
n .
1942–
1943 m.
egis -
acijos
eilės
n .
Valsčius kaimas LKa
punk-
o n .
Vie o ė
92 kupiškio Laičių 175
[ju konys]
kunigiškio su ainių
[su ainiai]
ju konys ju konių
126 skapiškio a konių
jaučiupie io [jaučiapie is]
Laibiškių [Laibiškiai]
[ a konys] 176 skapiškis
207
103
kamajų
Šimonių
gučiūnų?
bu enų [bu ėnai]
juodpėnų
Punkiškių [Punkiškiai]?
207 juodpėnai
238 103 Šimonių bu enų
juodžiūnų nociūnų
[bu ėnai] 238 Šimonys
4 Len eLė. übe ein allenden südlichen hochs ačių punk e (Lie u ių kalbos a laso und an ano salio
Um age 1 Da en)
Punk-
o n .
1942–
1943 m.
egis -
acijos
eilės
n .
Valsčius kaimas LKa
punk-
o n .
Vie o ė
538 213 Žaslių ilgakiemio
ku miškių [ku niškės]
an akalnio [an akalnis]
dubių [dubės] s abinciškių
[s abin iškės] Žaslių nk.
[Žasliai]
[ilgakiemis] 538 Žasliai
539 213 Žaslių Papa čių 539 Papa čiai
594 211 semeliškių dzenkūniškių
semeliškių [semeliškės]
[dzenkūniškės] 594 semeliškės
613 208 hochad a io ju gionių
alešiškių [alešiškės]
[ju gionys] 613 hochad a ys
631 210 onuškio g uožininkų [g uožninkai] 631
onuškis 642 10 simno bab auninkų (2) [bab auninkai]
[kalesninkai] k okiniukų [k okininkai?] Me elicos
[My el?] o esnykų [ninkai?] Ponkiškių [Ponkiškiai]
k ekš ėnų [k ekš ėnai]
642 simnas gluosnykų [gluosninkai] kalesnykų
Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija
89s aipsniai a icles /
Punk-
o n .
1942–
1943 m.
egis -
acijos
eilės
n .
Valsčius kaimas LKa
punk-
o n .
Vie o ė
simno kolonis en [kolon] ski u iai alus i mūkis ai
kolonija* [kaniukai].
644 1 aly aus aly aus m. [aly us]
Likiškėlių [Likiškėliai]
Miklūsėnų [Miklusėnai]
644 aly us
645 2 alo ės
alo ė ilgų [ilgai]
Meškučių (2) [Meškučiai]
zaupių [užupiai]
būdos [būda] 645
646 5 iele
daugai (2) [daugai]
[užukalniai] 646 daugai
iele kol. * junčionių
ko liškių [ka liškės]
[junčionys] sokonių [sokonys]
ü ukalnien
655 131 udaminos Lopiškių
gumbelių [gumbeliai] d.
ki snos [d. ki sna] 657 10
(3) [Lomiškiai] 655 udamina
simno bab auninkų (2)
[Me ely ė?] Ponkiškių
[bab auninkai] 657 Me eliai
[Ponkiškiai]
9 sei ijų obelninkų
Me elių [Me eliai]
[obelninkai] Me elicos
672 128
132 Š en eže io Mikyčių (2)
Lazdijų
[Mikyčiai] Ma čiuka iznos
Puodžių
[Ma čiukonys]
[Puodžiai] 672 Š en eže is
674 8
9 sei ijų cibulių
Mi osla o
[cibūliai] ge ėnų (2)
Za amčiš-
[ge ėnai] Žaga ių
[Žaga iai]
kės*? 674 sei ijai
677 12 Va ėnos kazimie a o
Pe lojos (2) [Pe loja]
[kazimie a as] 677 Pe loja
90 ac a
danguoLė MikuLėnienė
Linguis ica Li huanica LXVIII
Punk-
o n .
1942–
1943 m.
egis -
acijos
eilės
n .
Valsčius kaimas LKa
punk-
o n .
Vie o ė
679 12 Va ėnos Vydenių [Vydeniai] 679 Vydeniai
684 133 Veisiejų gals ų [gals ai] 684 Veisiejai
[Pe oškai] Pa eisėjų [Pa eisiejai] sma liūnų
[sma liūnai] Šadžiūnai [Šadžiūnai]
be ašiūnai (2) [be ašiūnai] Pe oškų
685 129 Leipalingio jo aišių (2) [jo aišiai] 685 jo aišiai
686 133 Veisiejų be ašiūnų (2) [be ašiūnai] 686
Leipalingis 129 Leipalingio dulgininkų [dulgininkai]
Leipalingio ms . (2) [Leipalingis] sankonių [senkonys?]
Ve šių (3) [Ve šiai]
687 7 Me kinės Liškia os
Pana os [Pana a]
Piliakalnio [Piliakalnis]
Vo e ų*
(2) [Liškia a] 687 Liškia a
688 7 Me kinės česukų
kampų [kampai]
kasčiūnų [kasčiūnai]
Me kines ms . (2) [Me kinė] Milioniškių [Milioniškė?]
suba ūnų [suba onys] 690 12 Va ėnos kane os [kania a]
690 kania a 692 133 Veisiejų sapiegiškių [sapiegiškiai] 692
[česukai] 688 Me kinė
sapiegiškiai 693 67 kapčių Žmi kamies [Žmi klės] 693
kapčiamies is 697 24 Ma cinkonių Ma cinkonys 697
Ma cinkonys 701 129 Leipio Leipio dulgininkų [dulgaling] 701
Lipliininkai ge da [ge dašiai] k i ys
Lipliūnų [Lipniūnai]
Mize ų [Miza ai]
703 24 Ma cinkonių Škle ių [Šklė iai] 703 Šklė iai
VII 69 nočios jasauskų VII nočia
134 XIII
130
135
sei ų
k asnap-
Punsko
k asna o
Punsko
oli kle ų
gilaišių
Vidugi ių
136
XIII Punskas
Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija
91s aipsniai a icles suMMa y i was belie ed o some ime ha he ne wo k o Li huanian
ne wo k o Li huanian dialec s:
he sou ces and op imisa ion
dialec s inhabi ed se lemen s was made when he collec ion o ma e ial o he a las o he
Li huanian Language began. / howe e , he e a e mo e and mo e a gumen s which sugges ha he
consolida ion o geolinguis ics in Li huania should be i s o all linked wi h he name o he linguis
an anas salys, which means ha i should be da ed by he 1930s, when on he ini ia i e o salys and
his colleagues p epa a ions we e made o in ensi e collec ion o dialec al ma e ial. a ha ime,
he Minis y o educa ion o ganised a ee cou se o esea che s in o dialec s; ju gis ge ulis and
ch is ian s angs monog aph Lie u ių ž ejų a mė P ūsuose (dialec o Li huanian ishe men in
P ussia; 1933) which was o be a model o desc ip i e dialec ology was piblished; he i s
ques ionnai e Apklausas 1 was made, acco ding o which lexical da a was collec ed om almos all
locali ies o Li huania. he e o e, i is qui e possible ha hen a p ojec o he main map o wo d
geog aphy was d awn because da a was collec ed sys ema ically. he a icle includes a gumen s
ha p o e ha he au ho s o he a las o he Li huanian Language (19771991) d eh on he wo k o
salys and his colleagues: wi h some changes made, hey used he same ne wo k o inhabi ed
se lemen s. he ne wo k o poin s o he a las emained unchanged a e he p esen
classi ica ion o
Li huanian dialec s was consolida ed, lea ing an opening o u he obse a ion and esea ch o
he de elopmen o Li huanian dialec s.
Eingelie e m. 2012 No embe 15 d.
danguoLė MikuLėnienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-2055 Vilnius, Li uanien
[email p o ec ed]