ANITRA ROZE

Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas

Mokslinių tyrimų sritys: leksikografija, leksikologija, onomastika.

KIRPYKLŲ PAVADINIMAI LATVIJOJE: SEMANTINIS ASPEKTAS

Kirpyklų pavadinimai Latvijoje: semantinis aspektas

ANOTACIJA

Greta kitos vaizdinės informacijos svarbią miesto aplinkos dalį sudaro parduotuvių, kavinių, pramogų vietų, taip pat įvairias buitines paslaugas teikiančių įmonių pavadinimai (t. y. ergonimai), kuriuos matome miesto erdvėje. Šie pavadinimai, kuriuos dažniausiai lemia atitinkamos įmonės savininko kūrybinė mintis, asociatyvus suvokimas ar kokios nors teksto recipientui nežinomos priežastys, sudaro specifinį lingvistinio kraštovaizdžio posistemį.

Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama kirpyklų ir grožio salonų pavadinimams – tiek jų onomastinei (t. y. simbolinei), tiek nomenklatūrinei daliai, taip pat galimai pavadinimų motyvacijai, mėginant nustatyti, kokie kriterijai būdingi šios ergonimų grupės pavadinimų sudarymui ir kurios šios grupės pavadinimų ypatybės yra populiariausios ir labiausiai paplitusios. Tyrimas atliktas remiantis 806 Latvijos kirpyklų ir grožio salonų simbolinių bei nomenklatūrinių (t. y. sudarytų iš nomenklatūrinio žodžio) pavadinimų, randamų internetiniame verslo kataloge www.1188.lv ir 1127 pavadinimų, randamų internetiniame įmonių kataloge www.zl.lv, taip pat atskirų pačios autorės užfiksuotų pavadinimų išrašų rinkiniu. Pavadinimai suskirstyti į tris didesnes grupes – latvių kalba sudarytus pavadinimus, anglų kalba sudarytus pavadinimus ir nenustatoma kalba sudarytus pavadinimus. Kiekviena grupė toliau suskirstyta į pogrupius.

RAKTAŽODŽIAI: onomastika, semantika, ergonimai, kirpyklų ir grožio salonų pavadinimai, Latvija.

ANOTACIJA

Be kitų vizualinės informacijos rūšių, įvairių parduotuvių, kavinių, pramogų ar paslaugų įstaigų pavadinimai (ergonimai) sudaro reikšmingą miesto dalį

194

Acta Linguistica Lithuanica LXXIV

Frizētavu nosaukumi Latvijā: semantiskais aspekts

kraštovaizdžio. Šie pavadinimai, kuriuos dažnai lemia įstaigų savininkų kūrybingumas ir asociatyvus mąstymas arba kokie nors neaiškūs veiksniai, kartu sudaro būdingą kalbinio kraštovaizdžio posistemį.

Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama kirpyklų ir grožio salonų pavadinimams – onomastiniams ir nomenklatūriniams šių pavadinimų komponentams, taip pat šių ergonimų motyvacijai. Bandoma išsiaiškinti, kurie tipai populiariausi.

Šiam tyrimui panaudotą medžiagą sudaro 1,933 kirpyklų ir grožio salonų pavadinimai, surinkti iš internetinių katalogų www.1188.lv ir www.zl.lv. Kai kurie pavadinimai buvo užfiksuoti tiesiogiai. Jie suskirstyti į tris grupes – pavadinimus latvių, anglų ir neapibrėžta kalba. Toliau analizuojama kiekviena iš šių grupių.

RAKTAŽODŽIAI: onomastika, semantika, ergonimai, kirpyklų ir grožio salonų pavadinimai, Latvija.

Greta reklamų, afišų, užrašų, informuojančių apie įstaigų darbo laiką ir pan., svarbią miesto aplinkos vizualinės informacijos dalį sudaro parduotuvių, kavinių, pramogų vietų ir įvairias buitines paslaugas teikiančių įmonių pavadinimai (t. y. ergonimai), kuriuos matome ant iškabų, vitrinose, stenduose miesto erdvėje ir pan. Šie pavadinimai, kuriuos dažniausiai lemia atitinkamos įmonės savininko kūrybinė mintis, asociatyvus suvokimas ar kokios nors teksto recipientui nežinomos priežastys, sudaro specifinį kalbinio kraštovaizdžio posistemį. Net jei jie nepasižymi ypatingu originalumu ir priskiriami prie banalių, arba įprastinių (Balode, Bušs 2014: 20), ne visada įmanoma atsekti pavadinimo atsiradimo motyvą, t. y. priežastį, kuria remiantis atsirado atitinkamas pavadinimas. Vis dėlto išsamiau nagrinėdami kurią nors pavadinimų grupę galime pastebėti ir išskirti apeliatyvus, antroponimus, toponimus ar kitas leksikos grupes, vartojamas simbolinėje pavadinimų dalyje, taip pat nustatyti, kuri iš šių leksikos grupių dažniau vartojama vienokio ar kitokio profilio įmonėms identifikuoti.

Prieš imantis ergonimų, konkrečiai – tam tikros ergonimų grupės, t. y. kirpyklų ir grožio salonų pavadinimų, semantinės analizės, būtina aptarti šios sąvokos apibrėžtį, nes termino „ergonimas“ samprata kelia keletą problemų.

Latvių kalbotyros literatūroje ergonimais tradiciškai laikomi tikriniai vardai, kuriais pavadijama tam tikrai veiklai sukurta žmonių grupė (organizacija, įmonė, įstaiga ir pan.) (žr. VPSV 2007: 109). Rusų kalbotyroje ergonimas apibrėžiamas kaip onimo rūšis, tikrinis vardas, taip pat įvardijantis komercines, dalykines žmonių grupes, įskaitant draugijas, organizacijas, įstaigas, korporacijas, įmones, asociacijas, institucijas, būrelius (Подольская 1988: 151). Panašų vaizdą galime matyti anglų kalba publikuotoje kalbotyros literatūroje,

Straipsniai / Articles

195

ANITRA ROZE

kur pagrindinis tyrėjų dėmesys skiriamas tam tikrų sričių, konkrečių tipų įmonių, daugiausia parduotuvių, kavinių, kirpyklų, pavadinimams. Šiems pavadinimams įvardyti nevartojamas terminas eronīms, bet vartojamos tokios sąvokos kaip commercial names „komerciniai pavadinimai“ ir company names „įmonių pavadinimai“ (žr. Bergien, Kremer, Zilg 2010; Bergien 2009: 7; tam tikra prasme panašus yra Ojāro Būšo vartotas įmonių ir prekių žymenų terminas ekonomonīmi; žr. Buss 2013: 50). Savo ruožtu vokiečių lingvistikoje, kur ergonimais taip pat laikomi įvairių žmonių susivienijimų pavadinimai, prie šių ergonimų priskiriami ir prekių pavadinimai, periodinių leidinių bei grožinės literatūros kūrinių pavadinimai, taip pat beveik bet kokio kito tipo autorinių kūrinių, įskaitant visuomenės informavimo priemonių kuriamas laidas, meno kūrinius ir pan., pavadinimai (žr., pvz., Bauer 1985).

Jeļena Butakova (Елена Бутакова), tyrusi ergonimų lingvistinį kūrybiškumą, teigia, kad norint išskirti kokį nors pavadinimą tarp miesto iškabų įvairovės, suteikti jam išraiškingumo, padaryti jį patrauklų ir estetišką, nepakanka naudoti tradicines lingvistines žodžių darybos priemones; siekdami šio tikslo pavadinimų autoriai pasitelkia formaliąsias ir semantines kalbos priemones, grafinius elementus, išryškinimus, ekstralingvistines ir paralingvistines priemones ir pan. (Бутакова 2013: 146).

Kadangi ergonimo užduotis, pirma, yra signalizuoti ir informuoti, ką konkreti įmonė gamina, parduoda ar siūlo, ir, antra, atlikti nominatyvinę, informacinę, reklaminę, estetinę, memorialinę ir nuosavybės teisių apsaugos funkcijas (Хисамов 2012; Sjöblom 2008: 351), t. y. suteikti įvardijamam objektui individualų vardą ir atkreipti į jį dėmesį (Шакирова 2012), svarbu, kad jis būtų unikalus, įsimintinas ir keltų teigiamas asociacijas. Atsižvelgiant į informacinės miesto erdvės gausą, šią užduotį įgyvendinti gana sunku. Kaip nustatyta viename tyrime, didesnį panaudojimo potencialą turi ergonimai, atliekantys ir reklaminę, ir informacinę funkciją (Хисамов 2012).

Ieškodamas tinkamo pavadinimo, verslininkas gali rinktis vieną iš dviejų kelių: parinkti pavadinimą, tiesiogiai nurodantį parduodamą prekę ar siūlomą paslaugą arba glaudžiai su ja susijusį, arba teikti pirmenybę abstrakčiam pavadinimui, asociatyviai susijusiam su įmonės veiklos sritimi (žr. Шакирова 2012). Be šių galimybių, esama ir trečio kelio – rinktis pavadinimus, kurie nei tiesiogiai, nei asociatyviai nėra susiję su įmonės veiklos sritimi (arba bent jau vartotojas šio ryšio nepastebi).

Taip pat negalima nepaisyti fakto, kad pavadinimams būdingos savotiškos mados tendencijos, kurios nuolat kinta (Крюкова 2008). Gali būti, kad dalis pavadinimų pasirinkta tiesiog sekant viena iš šių tendencijų arba tam tikra tradicija. Pavyzdžiui, nustatyta, kad įmonių, veikiančių grožio, maitinimo, pramogų ir laisvalaikio srityse, savininkai savo ergonimu

196

Acta Linguistica Lithuanica LXXIV

Frizētavu nosaukumi Latvijā: semantiskais aspekts

potencialiam klientui stengiasi papasakoti ypatingą istoriją apie įmonę, jos savininką, pasiūlymo kokybę, istoriją, veiklos principus, pagrindinę idėją, vietą (Pošeiko 2014: 191). Taip pat egzistuoja tam tikra tradicija, susijusi su ergonimuose vartojamų tikrinių vardų, ypač antroponimų, pasirinkimu (apie tai žr. toliau).

Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama Latvijos kirpyklų ir grožio salonų pavadinimams – tiek jų onomastinei (t. y. simbolinei), tiek nomenklatūrinei daliai, taip pat galimai pavadinimų motyvacijai; mėginama nustatyti, kokie kriterijai būdingi būtent šios ergonimų grupės pavadinimams ir kurie iš jų yra populiariausi bei labiausiai paplitę.

Tyrimuose apie įmonių ir įstaigų pavadinimus pavadinimai, tiesiogiai ar asociatyviai susiję su įmonės veiklos sritimi, vadinami motyvuotais, o pavadinimai, niekaip nenurodantys įmonės veiklos srities, – nemotyvuotais (Laugale, Šulce 2012: 31–34; Хисамов 2012). Autorės nuomone, nors kartais motyvaciją sunku ar net neįmanoma nustatyti, šie pavadinimai vis dėlto nėra visiškai nemotyvuoti, todėl šiame tyrime pirmieji vadinami pagrindinės funkcijos motyvuotais, o antrieji – kitų aplinkybių motyvuotais.

Tyrimas atliktas remiantis Latvijos kirpyklų ir grožio salonų simbolinių bei nomenklatūrinių (t. y. sudarytų iš nomenklatūrinio žodžio) pavadinimų, rastų interneto verslo kataloge www.1188.lv (806 pavadinimai) ir interneto įmonių kataloge www.zl.lv (1127 pavadinimų), taip pat atskirų pačios autorės užfiksuotų pavadinimų išrašų rinkiniu.

Nustatyti grožio salonų ir kirpyklų onomastiniai pavadinimai suskirstyti į tris dideles grupes: latvių kalba sudarytus pavadinimus, anglų kalba sudarytus pavadinimus ir neidentifikuojama kalba sudarytus pavadinimus. Kiekviena grupė toliau suskirstyta į pogrupius.

LATVIŲ KALBA SUDARYTI ONOMASTINIAI KIRPYKLŲ IR GROŽIO SALONŲ PAVADINIMAI

1. Pavadinimai, tiesiogiai įvardijantys įmonės veiklos kryptį, arba pavadinimai, motyvuoti pagrindinės funkcijos.

Semantiniu požiūriu būdami bent iš dalies onomastiniai, jie kartu yra ir nomenklatūriniai (pvz., Frizētava, Frizieru pakalpojumi). Dažnai šiuose onomastiniuose pavadinimuose nomenklatūros žodį papildo daugiau ar mažiau apibrėžtas tikslinės auditorijos pavadinimas (pvz., Kungu frizētava, Frizētava visai ģimenei, Frizētava vīriešiem, Frizētava jums, Frizētava TEV), galima ir specializacija

Straipsniai / Articles

197

ANITRA ROZE

(pvz., Mazā franču salona frizētava) arba daugiau ar mažiau konkretus vietos įvardijimas (pvz., Ķekavas frizētava, Auces frizētava, Baseina frizētava).

Šiai pogrupiui taip pat priklauso pavadinimai, kuriuose vartojama nenorminė latvių kalbos leksika. Šiuo atveju tai žodžio balbieris „vyrų kirpėjas, barzdaskutys“ vartojimas pavadinime (pvz., Skujiņas Balbieris, Balbieris, Balbieris E). Negalima paneigti, kad nors semantiškai žodis visiškai neatitinka įmonės veiklos pobūdžio (matyt, kirpyklose aptarnaujamos ir moterys), toks pavadinimas pasižymi tam tikru originalumu ir atkreipia dėmesį.

2. Pavadinimai, esantys tarpinėje grandyje tarp onomastinių ir nomenklatūrinių, tačiau taip pat aiškiai nurodantys įmonės veiklos kryptį, t. y. motyvuoti pagrindinės funkcijos (pvz., Frizieru darbnīca, Frizieru studija, Matu meistari).

3. Onomastiniai pavadinimai, iš dalies atspindintys įmonės veiklos kryptį (pvz., Bize, Matu rota, Karē, Loka, Londa Lukss (sutapimas su žinomo plaukų priežiūros priemonių prekės ženklo Londa pavadinimu yra akivaizdus).

Kai kurie iš šių pavadinimų su įmonės veiklos kryptimi susiję veikiau asociatyviai, pvz., Imidžs, Ampluā, Fasons, Šarms, Stils (pastarasis yra vienas populiariausių kirpyklų pavadinimų: užregistruotos 6 kirpyklos pavadinimu Stils, viena – Stils ZS, Stils LJ, o po vieną kartu su kitu daiktavardžiu – Stila Kods, Stila maģija, Stila pērles, Meistara stils).

4. Pavadinimai, sudaryti iš tikrinio vardo.

4.1. Dažniausiai tai asmenvardis, kuris gali būti arba nebūti įmonės savininko (savininkės) vardas ir (arba) pavardė. Šiuos pavadinimus taip pat būtų galima vadinti motyvuotais pagrindinės funkcijos, t. y. susijusiais su įmonės veiklos sritimi, šiuo atveju – asociatyviai.

Moterų vardais paremti ergonimai paprastai siejami su grožiu, švelnumu ir patikimumu (Хисамов 2012). Be to, pavadinimus sudarantys asmenvardžiai įvardijami kaip vieni iš tų ergonimų, kuriuos žmonės, neturintys specialių žinių, dažniausiai sieja būtent su grožio salonais ir kirpyklomis (Pošeiko 2014: 189).

Kirpyklų pavadinimams dažniau pasirenkami moterų vardai, pvz., Ieva, Marieta, Ornella, Kate, Linda, Maija, Agate, rečiau – vyrų vardai, pvz., Aleksandrs, Ādams, Emīls, Rūdis, arba kelių tikrinių vardų junginys (pvz., Dace un Martins, Edgars un Kristīne, Olita un Vivita).

Atskirai paminėtini pavadinimai, sudaryti iš vardo, pirmosios vardo raidės ir pavardės derinio su nomenklatūrine dalimi. Tokio tipo pavadinimai ne tik nurodo įmonės veiklos profilį, bet ir jos savininką (pvz., A. Mālderes frizētava, Ritas frizētava, Andas salons, Astrīdas salons, Edītes nams).

Nedaug yra pavadinimų, kuriuose prie asmenvardžio pridėtas prielinksnis pie; galbūt taip vien emociniu lygmeniu sukuriamas asmeniškesnio aptarnavimo, didesnio privatumo įspūdis, o gal kiek juntama ir retro nuotaika, pvz., Pie Aivas, Pie Evitas, Pie Irēnas.

198

Acta Linguistica Lithuanica LXXIV

Frizētavu nosaukumi Latvijā: semantiskais aspekts

1. PAVEIKSLAS. Grožio salono Aleksandrs fasadas

Palyginti, pavyzdžiui, su Vokietijos kirpyklų pavadinimais, kur modelis „profesiją nusakantis bendrinis daiktavardis + vardas, pavardė arba savininko / savininkės vardas, pavardė“, pvz., Beas Friseursalon, Tina’s Haarstudio, Peter’s Frisierstube, Nussmann Frisiersalon, yra vienas tradiciškiausių (žr. Kohlheim 2015: 128), Latvijoje toks modelis pasitaiko palyginti retai.

Palyginti retai, tačiau pasitaiko pavadinimų, kuriuose prie asmenvardžio pridėti skaičiai; jų motyvaciją galima numanyti, bet ji nėra visiškai aiški, pvz., Karina 95 (95 galėtų nurodyti įmonės įkūrimo metus, pvz., 1995-uosius?).

Su asmenvardžiais galbūt sietini ir pavadinimai, sudaryti iš matematiškai ar kitaip sujungtų raidžių, pvz., A+A, N un I, D.Ģ. saloniņš).

4.2. Kartais pavadinime vartojamas mitologinės, istorinės, literatūrinės ar pan. asmenybės vardas, pvz., Afrodīte, Klio, Nofrete, Aspazija, Leda, Orfejs, Prozerpina, Figaro, Milēdija, Melnais Gulbis, Mikausis (vaikų kirpyklos pavadinimas, žinantiesiems siejamas su to paties pavadinimo vaikiška dainelė), kartais vartojant normų neatitinkančią, bet galbūt būtent todėl pavadinimo kūrėjo požiūriu dėmesį patraukiančią rašybą, pvz., Kassius, BaGira.

4.3. Antrąją dažniau pasitaikančių tikrinių pavadinimų grupę motyvuoja konkrečios vietos ar geografinio objekto pavadinimas, paprastai – salono, kirpyklos vieta, adresas ir pan. Tai gali būti:

1) rajonas, pvz., Jugla – L&Co (kirpykla yra Brīvības gatvėje 430, Juglos rajone), Stils Teika (kirpykla yra Brīvības gatvėje 296, vadinamajame Teikos rajone);

Straipsniai / Articles

199

ANITRA ROZE

2) gatvė, pvz., Baložu ielas frizētava (kirpykla yra Rygoje, Baložu gatvėje), Aveņu salons (yra Daugpilyje, Aveņu gatvėje), salonas Zaļā (yra Bauskėje, Zaļā gatvėje);

3) gatvė ir namo numeris, pvz., Rīgas 66 (kirpykla yra Daugpilyje, Rīgas gatvėje 66), Avotu 43 (kirpykla yra Rygoje, Avotu gatvėje 43);

4) tik namo numeris, pvz., 55 (kirpykla yra Rygoje, Valdeķu gatvėje 55).

Kartais pavadinimą motyvuoja ir kirpyklos vieta, pvz., ant gatvės kampo (Stūrīša saloniņš).

Prie šių pavadinimų būtų galima priskirti ir anksčiau minėtus su vieta susijusius pavadinimus Ķekavas frizētava (yra Ķekavoje), Auces frizētava (yra Aucėje), Lielvārdes frizētava (yra Lielvardėje), Baseina frizētava (yra Olainės sporto centre) ir pan.

Tačiau dalis šių pavadinimų nesusiję su įmonės vieta ir pasirinkti dėl kokių nors asociatyvių ar kitų paprastam stebėtojui nežinomų priežasčių. Pavyzdžiui, pavadinimas Ēdene dėsningai siejasi su Edeno sodu – vieta, kurioje viskas buvo tobula, gražu ir gera, o salono pavadinimas Fidži, regis, pasirinktas siekiant sukurti teigiamas asociacijas, sietinas su konkrečios šalies geografine padėtimi, t. y. saule, šiluma, vandenynu, salomis, palmėmis, poilsiu, kurortu ar pan.; salono pavadinimu Venēcija siekiama sužadinti asociacijas su konkrečiu Italijos miestu ir jo ypatinga atmosfera.

5. Pavadinimai, sudaryti, Bušo žodžiais tariant, iš „teigiamą semantiką turinčio žodžio, tokio, kurį įprasta vadinti gražiu žodžiu, nors šio žodžio bendrinė semantika neturėtų nieko bendra su įmonės veiklos profiliu“ (Bušs 2014: 354). Kirpyklų kontekste tai dažniausiai būna gėlių pavadinimai, pvz., Frēzija, Gerbera, Lotoss, Orhideja, Puķuzirnis, Magnolija, Madara (galbūt čia galima įžvelgti asociacijų grandinę moteris→ grožis→gėlės); vadinamieji „moteriški pavadinimai“, pvz., Dīva, Grācija, Rota, Daile; teigiamas emocijas keliantys žodžiai, pvz., Sapnis, Pērle, Paradīze, Saule, Saules salons, taip pat tradiciškai teigiamas pavadinimas Dzintars. Rečiau pavadinimuose atsispindi gyvūnų pasaulis, pvz., Koala, Kamene, Panda, Zebra studija.

6. Su įmonės veiklos profiliu nesusiję, neaiškios motyvacijos pavadinimai, pvz., Oranžs, Oranžā (galbūt susiję su salono dizainu), Princips, Persona, Ritms, Romance, Spīgana, Liesmiņa, Marmelāde, Kolāža.

7. Pavadinimai, sudaryti iš pseudovardų, pvz., Aganava, Stille, Turija, Amorete, Apka, Bilora, Eileos, Alegors, Al Ira, Fitners, Gataitri, Lilimens. Dažnai šie pavadinimai sudaromi kaip skiemeninės įmonės savininkų vardų santrumpos, tačiau nežinančiam žmogui, žinoma, to nustatyti neįmanoma.

8. Pavadinimai, prie realiai egzistuojančio žodžio arba pseudožodžio pridėjus raidę ar skaičių, kuris, akivaizdu, atlieka identifikatoriaus funkciją ir padeda atskirti kitaip vienodus pavadinimus, pvz., E Konkords, L Konkords.

200

Acta Linguistica Lithuanica LXXIV

Frizētavu nosaukumi Latvijā: semantiskais aspekts

Tačiau raidė ne visada atlieka identifikatoriaus funkciją, nes raidė pridedama ir tais atvejais, kai kito panašaus kirpyklos pavadinimo apskritai nėra, pvz., Kari S, Kursa A, Aleksandra D, Beatrise A, Ekselence IR, Eva F, L Denaro, Šiks B, T Nams.

Tokią funkciją, t. y. identifikatoriaus funkciją, galėtų atlikti ir prie pavadinimo pridėtas skaičius, pvz., Fantāzija 1. Tačiau kai kuriais atvejais skaičiaus kaip identifikatoriaus vaidmeniu galima abejoti. Taigi minėtu atveju Fantāzija 1 skaičiaus 1 kaip identifikatoriaus vaidmuo kelia abejonių, nes kirpyklų, pavadintų Fantāzija, yra kituose Latvijos miestuose, bet ne Liepojoje, kur užfiksuotas pavadinimas Fantāzija 1. Ir keliais kitais atvejais sunku nustatyti, kodėl pavadinime panaudotas skaičius, nes kitų kirpyklų tokiu pačiu pavadinimu, bet be skaičiaus, apskritai nėra (pvz., Ellat – 21 (su adresu nesusiję, kirpyklos Ellat nėra), Pils 21 (su adresu nesusiję). Apie tokius pavadinimus rašė ir Bušs, nurodydamas juos kaip tokius, kurių motyvaciją sunku iššifruoti (Bušs 2014, 357). Galima daryti prielaidą, kad kai kuriais atvejais panaudota skaičiaus semantika (Fantāzija 1, Pils 21), o kitais atvejais identifikatoriaus prireikė vienai įmonei atskirti nuo kitos. Apibendrinus Latvijos kirpyklų pavadinimus, nustatyti tik du atvejai, kai prie pavadinimo pridėto skaičiaus kaip identifikatoriaus vaidmenį, nors ir su išlyga, būtų galima pripažinti. Tai pavadinimai Gella 2, Tadi 2. Tik neaišku, kodėl pasirinktas būtent skaičius 2, nes, nors yra kirpyklos Gella ir Tadi, neužfiksuota nei kirpykla Gella 1, nei Tadi 1. Galima tik daryti prielaidą, kad esama Gella laikoma pirmąja, o kita Gella todėl visiškai logiškai yra Gella 2.

Kai kuriais atvejais vietoj raidės ar skaičiaus vartojamas junginys „ir Co“ arba „ir Ko“ (pvz., Krokus un Co, Barons un Ko); regis, jis taip pat veikiau atlieka identifikatoriaus funkciją, o ne Co ar Ko pridėjimą būtų motyvavęs faktas, kad įmonę sudaro keli akcininkai.

9. Abreviatūriniai pavadinimai (pvz., INLI, GSSG, A.N.D.A), taip pat iš dalies abreviatūriniai pavadinimai, kuriais, tikėtina, siekiama gerai žinomą pavadinimą pateikti originaliu rakursu, pvz., Kristi N.A. (tikėtina, tokia rašyba pasirinkta vietoj tradicinės formos Kristina).

10. Greta ką tik aptartų latvių kalbos onomastinių kirpyklų ir grožio salonų pavadinimų esama daugybės tokių, kurie, nors ir, regis, išlaikę tam tikrus latvių kalbos požymius, balansuoja ties neapibrėžtos kalbinės grupės riba. Tokie yra pavadinimai Ailin, Asol, Džaz, Edenn, Kristal, Karmen, Katrin, Lotos, Lavren, Nais, Arnedin, Brizz, kuriuose juntama rusų kalbos įtaka, taip pat, pažeidžiant latvių kalbos rašybos ir (arba) gramatikos normas, sudaryti dariniai Klērs Serviss, Inndra, Tiina ir pan. Reikia pasakyti, kad tarp latviškų ergonimų tokio tipo pavadinimai kaip Klērs Serviss pasitaiko gana dažnai, tačiau,

Strāipsniai / Articles

201

ANITRA ROZE

kalbant konkrečiai apie kirpyklų ir grožio salonų pavadinimus, tokių darinių yra palyginti nedaug.

11. Neįprasti arba kūrybiški (Balode, Bušs 2014: 21) pavadinimai.

11.1. Kelių žodžių ir fraziniai onomastiniai pavadinimai. Tarp kirpyklų ir grožio salonų pavadinimų (skirtingai nei, pavyzdžiui, kavinių ar restoranų pavadinimų) tokių ergonimų yra palyginti nedaug, pvz., kirpyklos pavadinimas Bitīt’ matos atspindi ir gerai žinomą ekspresyvų šūksnį, ir kartu nurodo įmonės veiklos sritį, t. y. jos sąsają su plaukais. Taip pat užfiksuoti kiti turinio ar formos požiūriu kūrybiški pavadinimai Pauze skaistumam, Tavs sapnītis, Pinku nams, Smalkais saloniņš, Spogulīt, spogulīt (neabejotina asociacija su pasaka Sniegbaltīte).

Galbūt šiai grupei priskirtinas ir pavadinimas 1 Moments, keliantis dėsningą asociaciją su aptarnavimo greičiu, t. y. galimybe greitai pasiekti norimą išvaizdą, šukuoseną, taip pat pavadinimas Melnais knābis, kuris semantiškai niekaip nesusijęs su įmonės veiklos sritimi, tačiau ši sąsaja atsiskleidžia apžiūrėjus būtent pavadinimo vizualinį apipavidalinimą ant fasado: raidė K suformuota kaip atviros žirklės, taip kuriant papildomą asociaciją tarp atvirų žirklių ir praviro paukščio snapo.

2 PAVEIKSLAS. Kirpyklos Melnais knābis fasadas

Šios įmonės išskirtinumą iš kitų rodo ir jos pavadinimo nomenklatūrinė dalis (tiesa, fasade jos nesimato) – literārā frizētava arba (kitur) frizētava – lasītava, frizētava – bibliotēka.

202

Acta Linguistica Lithuanica LXXIV

Frizētavu nosaukumi Latvijā: semantiskais aspekts

11.2. Žodžiai, sudaryti iš dviejų kalbų elementų. Šiai grupei priskirtinas vienas pavadinimas Frizurnaya, sudarytas iš vokiečių kalbos žodžio Frisur arba latvių kalbos žodžio frizūra ir transliteruotos tradicinės rusiškų tam tikro profilio įstaigų pavadinimų galūnės –aya, t. y. -ая, plg. булочная, прачечная).

3 PAVEIKSLAS. Kirpyklos Frizunaya fasadas

12. Pavadinimai, neturintys nieko bendra su įmonės veiklos profiliu ir veikiau kuriantys klaidinantį įspūdį apie įmonės veiklos sritį (pvz., Reaktors SK (paaiškinimas tampa aiškus, jei žinome, kad kirpykla priklauso sporto klubui Reaktors), Servers A, Skan M, Tehnoimpeks, PARC, Krams, Kvadro, Gaisma, IT – Pārvalde, Kokles A, Tasha), taip pat pavadinimai, kurie, bent jau autorės subjektyviu požiūriu, gali kelti neigiamų asociacijų, pvz., Skaistuma studija Pam Pam, salonas Friko, kirpykla Gaiļi LK, kirpykla Geja.

Neįmanoma nepastebėti, kad kūrybiškų pavadinimų kirpyklų ir grožio salonų srityje palyginti labai nedaug. Palyginę situaciją su ta, kurią atskleidžia Rosos Kohlheim (Rosa Kohlheim) atliktas Vokietijos kirpyklų pavadinimų tyrimas, matome, kad ten kūrybiškų pavadinimų yra palyginti daug, be to, aiškiai vyrauja žodžių žaismas, pavyzdžiui, žaidžiant vokiečių bendriniu žodžiu mati „Haar“ arba atitinkamu anglų kalbos bendriniu žodžiu „Hair“ – Haarmonie, Haar-em, Haarezeit, Hair-Force One, On Hair, Hair Line ir kt. (žr. Kohlheim 2015: 132, 133). Tarp Latvijos kirpyklų pavadinimų tokių pavyzdžių beveik nėra (kaip vienintelę išimtį galbūt galima paminėti jau minėtą Bitīt’ matos), be to, iš tiesų sunku nurodyti pagrįstas tokio pobūdžio pavadinimų nebuvimo Latvijoje priežastis, nes, regis, jų sudarymui nėra rimtų lingvistinių kliūčių.

Straipsniai / Articles

203

ANITRA ROZE

ANGLŲ KALBA SUDARYTI ONOMASTINIAI KIRPYKLŲ IR GROŽIO SALONŲ PAVADINIMAI

1. Pavadinimai, daugiau ar mažiau tiesiogiai atspindintys įmonės veiklos sritį, pvz., Hair Code, Beauty, Glamour, Look, O Jo VIP HAIR, Coiffure.

2. Pavadinimai, sudaryti iš tikrinio vardo – dažniausiai asmenvardžio arba vietovardžio, vartojamo vieno arba kartu su kitu žodžiu.

2.1. Asmenvardis, paprastai vartojamas kartu su sąlyginiu nomenklatūriniu žodžiu, kuris daugiau ar mažiau tiesiogiai nurodo įmonės veiklos sritį, pvz., Andrey Silchenko hair salon, Anna Style, Marly Estetica, Best of Style, tačiau kai kuriais atvejais vartojamas tik asmenvardis, pvz., Crista, Merlin.

2.2. Vietovardis, kuris konkrečiu atveju nesusijęs su įmonės, salono ar kirpyklos buvimo vieta, o veikiau atlieka teigiamų asociacijų kūrimo funkciją, pvz., Miami Beach, Soho, Tokyo Hair Studio.

3. Neaiškios funkcijos pavadinimai, pvz., Art’e Studio, CHI Studio, Chop-Chop, City, Donna Dea, Vanilla.

Greta angliškų pavadinimų retkarčiais pasitaiko ir itališkų bei prancūziškų pavadinimų (pvz., De Luna, A La Fregate, Bella Vita, Bellezza, Fleur, La Soare, LeMond). Šių pavadinimų tikslas, tikėtina, yra sukelti asociacijų su tradicinėmis mados valstybėmis – Italija ir Prancūzija, o, kaip yra pažymėjusi Solvita Pošeiko, kitos kalbos, pavyzdžiui, ispanų, italų ar prancūzų, simboliniuose pavadinimuose pasirenkamos ne dėl komunikacinio poreikio, o vien dėl skambumo, rafinuotumo ir prestižo. (Pošeiko 2014: 186, 187, 191) Tai neabejotinai pasakytina ir apie grožio salonų bei kirpyklų pavadinimus. Tačiau neretai, ypač kai rašyba užsienio kalba yra klaidinga, pasiekiamas visiškai priešingas rezultatas – sukuriamas aplaidumo ir neprofesionalumo įspūdis. Tai puikiai parodo paskutinė aptariama grupė.

NEAPIBRĖŽTA KALBA SUDARYTI ONOMASTINIAI KIRPYKLŲ IR GROŽIO SALONŲ PAVADINIMAI

Tarp onomastinių pavadinimų kartais pasitaiko neapibrėžta kalba sudarytų pavadinimų. Kitaip tariant, pavadinimas tarsi parašytas anglų ar prancūzų kalba, tačiau vietoj originaliosios kalbos rašybos matome tarimu pagrįstą perteikimą arba

204

Acta Linguistica Lithuanica LXXIV

Frizētavu nosaukumi Latvijā: semantiskais aspekts

klaidingą rašybą (pvz., Kapri Star (anglų Capri Star), Vizavi (prancūzų Vis-à-vis), Voile (galbūt prancūzų voilà), Springs (galbūt anglų Spring).

Taip pat nedaug pasitaiko pavadinimų, kurių lingvistinę priklausomybę apskritai nustatyti sudėtinga, pvz., Brizz, Exito Delor, taip pat hibridinių pavadinimų, sudarytų iš kelių kalbų komponentų, pvz., Happy Hair Studija, Le Studio.

GROŽIO SALONŲ IR KIRPYKLŲ PAVADINIMŲ NOMENKLATŪRINĖ DALIS

Nagrinėjant prie onomastinių pavadinimų pridedamą nomenklatūrinę dalį, matyti, kad ją sudaro ir emociškai neutralūs žodžiai, pvz., kirpykla, salonas, vaikų kirpykla, ir žodžiai, kuriems tam tikrame kontekste būdinga tam tikra konotacija ir kurie atskleidžia savininkų kūrybiškumą, pvz., grožio studija; grožio ir pojūčių salonas; grožio, sveikatos ir harmonijos centras; pojūčių salonas.

Apibendrinant galima teigti, kad Latvijos kirpyklų ir grožio salonų pavadinimai sudaro gana margą lingvistinį vaizdą, tačiau nė viena iš nagrinėtų pavadinimų grupių akivaizdžiai nedominuoja. Palyginus denotatyvinės (tiesiogiai su sritimi susijusios) ir konotatyvinės (metaforinės) vartosenos santykį, reikia konstatuoti, kad konotatyvinė vartosena neabejotinai vyrauja.

Tarp nagrinėtų pavadinimų beveik nepasitaiko precedentinių fenomenų (žr. Bušs 2013: 51, 52; Malevych 2012), t. y. pavadinimų, kurie specifiškai apibūdintų latvius kaip tautinę ar kultūrinę bendruomenę, taip pat pavadinimų, tiesiogiai orientuotų į latvių mentalitetą (vienintelės išimtys, nors kiekviena savaip galėtų būti Bitīt’ matos ir Laimdotas skaistuma centrs; be to, antrajame pavyzdyje, be sąsajos su Laimdota kaip teigiamu latvišku literatūriniu personažu, svarbus ir iškabos vizualinis apipavidalinimas, kuriame pavaizduota Lielvardės juosta).

Pavyzdžiui, palyginti su Vokietijos kirpyklų pavadinimais, Latvijos kirpyklų pavadinimuose beveik nepasitaiko žodžių žaismo; šį trūkumą itin gausiai kompensuoja audringa įmonių savininkų asociatyvioji vaizduotė.

ŠALTINIAI

Internetinis verslo katalogas www.1188.lv

Internetinis įmonių katalogas www.zl.lv

Straipsniai / Articles

205

ANITRA ROZE

LITERATŪRA

Balode Laimute, Bušs Ojārs 2014: Two sketches on Latvian Names in the Economy. – Studii și cercetări di onomastică și lexikologie (SCOL). Nr. 1/2. Craiova: Sitech,13.–25.

Bauer Gerhard 1985: Namenkunde des Deutschen. Bern/ Frankfurt: P. Lang.

Bergien Angelika 2009: Cultural and regional connotations of company names in local contexts. – Names as Language and Capital Proceedings Names in the Economy 3, Amsterdam, 11–13 June 2009 (no vietnes http://www.meertens.knaw.nl/nite/).

Bergien Angelika, Kremer Ludger, Zilg Antje 2010: Commercial names as indicators of innovation and change: new reflections and challenges. – Onoma 43, 7–23.

Bušs Ojārs 2013: Īpašvārdi ekonomikā: dažas izpētes iespējas pasaulē un Latvijā. – Vārds un tā pētīšanas aspekti 17(1). Liepāja: LiePA, 50–55.

Bušs Ojārs 2014: Netriviālie veikalu, restorānu un izklaides iestāžu nosaukumi Latvijā. – Onomastikas pētījumi. Rīga: LU Latviešu valodas institūts, 353–361.

Kohlheim Rosa 2015: Sprachliche Kreativität bei der Benennung von Friseurgeschäften in Deutschland. – Acta Linguistica Lithuanica 72, 126–135.

Laugale Velga, Šulce Dzintra 2012: Galvenie problēmjautājumi nosaukumu veidošanā un rakstībā. – Lielo burtu lietojums latviešu valodā: ieskats vēsturiskajā izpētē, problēmas un risinājumi. Rīga: LVA, 29–36.

Malevych Iryna 2012: The Types and Functions of the Precedential Phenomena in the Language of Outdoor Advertising (on the Basis of Ukrainian Ergonyms). – Names in the Economy 4. Abstracts of all the presentations [bez lpp. numerācijas].

Pošeiko Solvita 2014: Komerciālie ergonīmi Baltijas valstu lingvistiskajā ainavā. – Vārds un tā pētīšanas aspekti. Rakstu krājums 18(2). Liepāja: LiePA, 178–193.

Sjöblom Paula 2008: Multimodality of Company Names. – Onoma 43, 351–380.

Бутакова – Бутакова Екатерина Сергеевна 2013: Лингвистическая креативность в Томской эргонимики. – Вестник ТГПУ (TSPU Bulletin) 3(131), 146–152.

Крюкова Ирина Васильевна 2008: Мода на названия (по vietnes http://www.informnauka.ru/rus/2008/2008-02-18-8-051_r.htm).

Подольская Наталия Владимировна 1988: Словарь русской ономастической терминологии. Москва: Наука.

206

Acta Linguistica Lithuanica LXXIV

Frizētavu nosaukumi Latvijā: semantiskais aspekts

Хисамов Олег Ришатович 2012: Особенности эргонимии г. Казани. – Ашаринские чтения. Вып. 8. Чебоксары: Новое Время, 268–273.

Шакирова Татьяна Владимировна. Антропонимические эргонимы в коммерческой номинации (на материале тюменских наименований). – Молодой ученый 4, 2012, 259–261 (по vietnes http://www.moluch.ru/archive/39/4607/).

Kirpyklų pavadinimai Latvijoje: semantinis aspektas

SANTRAUKA

Straipsnyje analizuojami Latvijos kirpyklų ir grožio salonų pavadinimai siekiant atskleisti šių ergonimų pasirinkimo motyvus ir kriterijus bei nustatyti, kurie iš jų yra populiariausi ir labiausiai paplitę.

Daug latviškų kirpyklų ir grožio salonų turi pavadinimus su onomastiniu dėmeniu, kuris yra latvių ar anglų kalbos arba išgalvotos užsienio kalbos žodis. Jų įvairovė gana plati, neturinti vyraujančios tendencijos. Tačiau šių įstaigų pavadinimuose retai pasitaiko žodžių žaismo, kūrybiškumo. Pavyzdžiui, Vokietijoje kirpykloms pavadinti naudojami ergonimai, kaip rodo Rosos Kohlheim tyrimas, dažnai yra gana kūrybiški, jiems kurti pasitelkiamas žodžių žaismas. Kokios šių skirtumų priežastys – pasakyti sunku. Tačiau latviškų ergonimų kūrybiškumo stoką dažnai kompensuoja turtinga ir asociatyvi jų kūrėjų vaizduotė.

Šių pavadinimų nomenklatūrinių dėmenų analizė rodo, kad jie yra neutralūs žodžiai, pvz.: frizētava ‘kirpykla’, salons ‘salonas’, bērnu frizētava ‘vaikų kirpykla’ ir pan., arba žodžiai, turintys tam tikrą konotaciją, taip pat ir kūrybiškumo, pvz.: skaistuma studija ‘grožio studija’, skaistuma un sajūtu salons ‘grožio ir jausmų salonas’, skaistuma, veselības un harmonijas centrs ‘grožio, sveikatos ir harmonijos centras’, sajūtu salons ‘jausmų salonas’.

Įteikta 2016 m. gegužės 9 d.

ANITRA ROZE

LU Latviešu valodas institūts

Akadēmijas laukums 1, LV-1050, Rīga, Latvija

[email protected]

Straipsniai / Articles

207