S aipsniai / A icles 283
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
Klaipėdos uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: bal is ika, geoling is ika,
eiksmažodžio is o ija.
Danguolė Mikulėnienė, As a Leskauskai ė,
Vilija Ragaišienė, Lau a Ge žo ai ė,
Nijolė Bi gelienė
LIETUVIŲ TARMIŲ KAITA
XXI A. PRADŽIOJE: LENKIJOS
LIETUVIŲ ŠNEKTOS
KOLEKTYVINĖ MONOGRAFIJA
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016, 503 p.
ISBN 978-609-411-186-0
Š elnių spal ų i šelis su udeniniu peizažu i an aš ė Lie u ių a mių kai a
XXI a. p adžioje: Lenkijos lie u ių šnek os y a šios monog a ijos „ izi inė ko -
elė“ – nu ody u laiku nu ody oje ie oje kin a kalba, udenėja.
Lie u os i Lenkijos kalbininkių kolek y as susibū ė seniai lauk am da bui –
sis eminiam Lenkijos šnek ų ap ašui. Poli iniai, ekonominiai, socialiniai poky-
čiai spa čiai keičia ling is inį pasaulio aizdą, ad s a bu kuo g eičiau iksuo i
kalbas i a mes, ypač pa ibių kalbinę si uaciją. Pasi emdamos kelis dešim me-
čius ink ais Lenkijos lie u ių šnek ų ak ais bei jų in e p e acijomis, į ai iais
ga so, aizdo i ank aščių a chy ais i 2014–2016 m. pačių eng ų ekspedicijų
duomenimis, au o ės yžosi į ai ialypiam šnek ų y imui – nuo sociogeolin-
g is inės analizės, kalbos a chaizmų i ino acijų iden i ika imo iki ap a iamųjų
šnek ų aidos i p ognos ikos.
Talpus i dalykiškas monog a ijos į adas p is a o skai y ojui y imo objek ą,
ikslą i užda inius, i iamąją medžiagą, y imo me odus, ak ualumą i eikš-
mę. Ty ėjos nusp endė de in i mode nius i adicinius dialek ologijos me o-
dus. Pi mą ka ą i iamosioms šnek oms p i aikė daugiadimensį p ognos inių
a mė y os y imų modelį, pagal ku į: „1) i os a ankos būdu numa y osios
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
284 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
kalbinės šnek ų ypa ybės; 2) išanalizuo a kalbinė aplinka; 3) apibend in as ie-
inės kalbos (i kalbų) e inimas i iamųjų esponden ų požiū iu“ (20 p.). Ta -
minę medžiagą kalbininkės inko anke inių apklausų i in e iu me odais, o ją
analiza o ino a y iais geoling is ikos, socioling is ikos i pe cep y iosios dia-
lek ologijos me odais – „kompiu e inio ka og a a imo, men alinių žemėlapių,
socioling is inių kin amųjų, s a is inės analizės i k .“ (20 p.). Šnek ų kalbinei
sis emai i aidai ap ašy i em asi adiciniais lie u ių kalbo y os me odais –
desk ip y iniu, is o iniu lyginamuoju, o malizacijos i k .
Pi majame d iejų dalių sky iuje „Lenkijos lie u ių šnek ų adimosi, sklai-
dos i aidos p ielaidos: sociois o inis, sociokul ū inis i demog a inis kon eks-
as“ pa eikiama pla i is o inė, poli inė, ekonominė, sociokul ū inė, demog a inė
i iamojo plo o pano ama. Pi moje dalyje „Lenkijos lie u ių šnek ų is o iniai
kon eks ai“ umpai pe bėgama seniausia šio k aš o is o ija nuo jo ingių lai-
kų iki XX a. pabaigos. An ame ski snyje „Punsko i Seinų apylinkių lie u-
ių bend uomenių sociokul ū iniai i demog a inės s uk ū os pa ame ai i
jų dinamika“ de aliai analizuojama XXI a. p adžios sociodemog a inė si uaci-
ja – gy en ojų skaičius 2001 i 2015 m., lie u ių skaičius 2002 i 2011 m., ly-
ies, amžiaus, išsila inimo pa ame ai, š ie imo įs aigos, gy en ojų užim umas,
kaimų in as uk ū a. Sky ius gausiai ilius uo as in o ma y iomis len elėmis,
žemėlapiais, nuo aukomis.
An asis sky ius „Lenkijos lie u ių šnek os i jų ibos“ p is a o Lenkijos lie-
u ių šnek ų in en o izacijos aidą nuo pi mųjų Rusijos mokslo akademijos
ekspedicijų XIX a. idu yje. Analizuojami ekspedicijų, pi mųjų a mių y imų
ezul a ai, dzūka imo in e p e acijos (ap a iami F yd icho Ku šaičio, An ano
Ba anausko, An ano Salio, Edua do Vol e io y imai), s a s omi jo ingiškojo
subs a o elik ai ( iesa, jo ingiškų p iebalsių s, z in e p e acija laiky ina lap-
sus calami, 71 p.). I in de aliame ečiajame ski snyje „Lenkijos lie u ių šnek ų
ibos geoling is iniu požiū iu“ pakaimiui ap a iamos lie u ių šnek ų ibos nuo
seniausių iksacijų, ka og a uojami ski ingų ch onologinių sluoksnių plo ai,
g e inami i e i ikuojami p ieš a ingi duomenys, p is a oma naujausia 2014–
2016 m. ekspedicijose iden i ikuo a demog a inė si uacija – s ip iausi i be-
nyks an ys lie u ių kalbos plo o geog a iniai objek ai. Šis ski snis na ū aliai
de ė ų p ie pi mojo sky iaus an osios dalies, ačiau au o ės, ma y , u ėjo a -
gumen ų pa eik i juos a ski ai.
T ečiasis sky ius „Lenkijos lie u ių šnek ų b uožų a ian iškumas i kai a“,
pa s didžiausias (175 p.), ski as kalbinei šnek ų analizei. Sky iaus pa adinimu
akcen uojamas me odologinis p incipas ne ik iksuo i one ines i mo olo-
gines ypa ybes, be i pa ody i jų a ian us, b ėž i aidą. Ski snyje „Būdin-
gieji one ikos požymiai“ p is a omos yškiausios okalizmo i konsonan iz-
mo ypa ybės, iksuojamos d iejose Lenkijos lie u ių a mėse – pie inių aka ų
Danguolė Mikulėnienė, As a Leskauskai ė, Vilija Ragaišie-
nė, Lau a Ge žo ai ė, Nijolė Bi gelienė. Lie u ių a mių kai a
XXI a. p adžioje: Lenkijos lie u ių šnek os
Recenzijos / Re iews 285
aukš aičių i aka inių pie ų aukš aičių. Ekspedicijų duomenimis pa ikslin ame
pie inių aka ų aukš aičių plo e išlaiky a ilgųjų i umpųjų balsių opozicija,
ebe u imi miš ieji d iga siai an, am, en, em i ilgieji senieji balsiai ę, į, žodžio
p adžioje ie oj e a iamas a, kie inami p iebalsiai, spo adiškai kai aliojami s, z
i š, ž i . . Vaka iniai pie ų aukš aičiai ski iasi nuo aka ų aukš aičių is o i-
nių balsių ą, ę a liepimu ų, į, neki čiuo ų ilgųjų balsių umpėjimu iki pusilgių,
dzūka imu, s ip ia p iebalsių depala alizacija. G e inamos i e inamos ki ų
y ėjų – Tama os Buch, Wojciecho Smoczyńskio, Michalo Hasiuko, Kazimie o
Ga š os – suda y os onologinės balsių sis emos, dzūka imo, p iebalsių depa-
la alizacijos p iežas ys i in e pe acijos. Kons a uojama, kad XXI a. p adžioje
šnek ų okalizmas i konsonan izmas in ensy iai kin a, abi šnek os panašėja,
aigi o muojasi nauji a miniai da iniai, geolek ai, eikiami iešosios lie u-
ių i lenkų kalbos. An ajame posky yje išsamiai ap a iama Lenkijos lie u ių
šnek ų p ozodijos y imų is o ija, de aliai nag inėjama daba inė akcen uacijos
sis ema, pokyčiai i jų p iežas ys: ki is, p iegaidė, linksniuojamųjų žodžių isų
kamienų ki čia imo a ian ai i polinkiai, a pusa io po eikis, a ian iškumo
p iežas ys. T ečiasis ski snis ski as Punsko i Seinų šnek ų g ama inei sis emai
ap a i is da mažai lie u ių kalbo y oje aikomais na ū aliosios mo ologijos
p incipais. Pasi ink a ap a i, au o ės žodžiais, ik is kalbos dalis – daik a a -
dį, į a dį, eiksmažodį, be jos neabejo inai y a s a biausios, p oblemiškiau-
sios, ge iausiai ep ezen uoja kiek ienos kalbos g ama inę sis emą. Daugiausia
dėmesio ski a daik a a džių g ama inėms ka ego ijoms i jų aiškos a ian-
iškumui. Empi ika išmaniai klasi ikuojama – bal iškos i lie u iškos kilmės /
nelie u iškos kilmės i hib idinės da ybos daik a a džiai, mo e iškosios / y-
iškosios giminės daik a a džių leksijos, g e inami ijų ski ingų laiko pjū ių
duomenys – 2013–2016 m., 1988–1989 m. i 1971–1983 m., jie lyginami su
g e imų a mių ak ais, e inamas kamienų s ip umas, p oduk y umas, išsa-
miau ap a iami ie ininkai – inesy as i ilia y as (adesy as i alia y as išnykę).
Iš į a džių ap a iami mo ologiškai eikšmingiausi – asmeniniai pa icipiniai i
nepa icipiniai, konk e ieji i kokybiniai demons a y ai. Ap a iamųjų šnek ų
eiksmažodžio asmena imo sis emai būdingi ie pa ys s uk ū iniai požymiai
kaip i ki ose lie u ių a mėse i bend inėje kalboje. Empi iniai duomenys odo,
kad ebe a ojamos bend a ies o mos su - ie, dominuoja bū ojo dažninio laiko
o mos su -da - g e a seniau plačiai a o ų bū ojo ka inio laiko o mų su am
ik ais p ie eiksmiais a ba p iesagų -(d)inė i edinių. Tebe a ojamos, no s i
pa ienės, a ema inės esamojo laiko o mos (3 a. galūnė - i ka ais apibend i-
nama i 1 bei 2 a. kaip žemaičiuose!). Pa eikiamos a iamosios, liepiamosios
nuosakos, sang ąžinių eiksmažodžių, in ini inių o mų pa adigmos. Pas a o-
siose nė a bū ojo ka inio i dažninio laiko o mų. Da pa eikiami s uk ū i-
niai eiksmažodžių ipai. Dėl pačios klasi ikacijos p incipų i a ski ų pa yzdžių
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
286 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
galima bū ų disku uo i. An ai eiksmažodis leda, lido, ls( ie) nepag įs ai p i-
ski iamas 3-iam pog upiui, esamajame laike u inčiam in a pą; púola, púolė,
pl( ie) kažkodėl u i in a pą (?) (264 p.), 8-o i 9-o pog upių cha ak e is ika
nea spindi pa eik ųjų eiksmažodžių s uk ū os – eiksmažodžio k áuna, k ó ė,
k áu (ie) šaknies okalizmo san ykis nusaky inas ki aip (266 p.), si a, si o,
siū i – supainio as bend a ies i bū ojo laiko okalizmas (266 p.) i k . Ma-
no gal a, nep iesaginių eiksmažodžių kamienų klasi ikacija pe smulki, paini,
nežinia ką eikian i. Ko ge o, na ū aliosios mo ologijos p incipai čia p i aiky i
kiek pe iesmukai… P iesaginių eiksmažodžių klasi ikacijoje e ė ų pagal-
o i apie ga sė i i a inė i ipų a sky imą, eiksmažodis dėlio i nelabai de a p ie
ki ų p iesagos -o i edinių (268 p.).
Apibend inan kalbinės šnek ų analizės sky ių, ku io du pasku inieji ski s-
niai be eik p e enduoja į a ski as mokslines s udijas, no isi pasidžiaug i dė-
mesiu kalbinių eiškinių kai ai, a ian iškumui, pokyčių p iežas ims, ch ono-
loginiams i a ealiniams g e inimams, in e e encijos eiškiniams – naujam
ž ilgsniui į Lenkijos lie u ių šnek as.
Sod us i naujo iškas ke i asis sky ius „Lenkijos lie u ių šnek ų gy ybin-
gumo p ielaidos: bend uomenių i a o ojų eiksnys“ ma uoja i p ognozuoja
i iamųjų šnek ų gy ybingumą pagal is s a bius pa ame us – sociokul ū-
inius inklus, jaunimo nuos a as a mės a ž ilgiu i Lenkijos lie u ių šnek ų
aizdą men aliniuose žemėlapiuose. Sociokul ū iniams inklams nus a y i au-
o ės naudojo in e iu me odą, pa odžiusį, jog s ip iausia in as uk ū a, aukš-
čiausiu socialiniu p es ižu, gy en ojų gausumu išsiski ia Punskas i Seinai su
gimnazijomis, licėjais, ki omis mokyklomis, aikų da želiais, adminis acinė-
mis įs aigomis, muziejais, kul ū os cen ais, į ai iomis o ganizacijomis. So-
ciokul ū inių inklų žemėlapiai (41 pa . i 42 pa .) odo į ai iopų yšių k yp is,
bend uomenių a i umą / užda umą. E ninės apa ybės laipsnį a spindi lin-
g is inis peizažas. Ty ėjos nus a ė, kad iešieji už ašai dažniausiai būna d ikal-
biai – p iklausomai nuo objek o, pi mauja iena a ba ki a kalba. Kaip gim ąją
a mę e ina jaunimas, pa odė 2013–2015 m. anke iniu i in e iu me odais
apklaus ų Punsko licėjaus mokinių i Lie u os bei Lenkijos aukš osiose moky-
klose besimokančių s uden ų a sakymai. Paaiškėjo, kad namuose dažniausiai
kalbama lie u iškai, ečiau p amaišiui lie u iškai i lenkiškai. Iš lie u iškai kal-
bančių šeimose dauguma kalba a miškai, dzūkiškai, be ne ik namuose – a -
miškai kalbama i solida umo a ne ins umen iniame domene. Mokiniai ma-
no, kad e a mokė i abi kalbos a mainas – bend inę kalbą i a mę, nes ji esan i
gim oji, k aš o pa eldas, sa i a i išski inė. Bend inė kalba laikoma p es ižine,
bū ina komunika imui su isais lie u iais. T ečiame ski snyje p is a omi a -
mių aizdinius a skleidžian ys men aliniai žemėlapiai, suda y i pagal pe cep-
y iosios dialek ologijos me odiką. Apklaus ieji Punsko Ko o 11-osios licėjaus
Danguolė Mikulėnienė, As a Leskauskai ė, Vilija Ragaišie-
nė, Lau a Ge žo ai ė, Nijolė Bi gelienė. Lie u ių a mių kai a
XXI a. p adžioje: Lenkijos lie u ių šnek os
Recenzijos / Re iews 287
10–11 klasių mokiniai a mes pieš iniuose žemėlapiuose nu odė į ai iai: ie-
ni sky ė ik gim ųjų apylinkių cen ą Punską, ki i – dzūkų a mę, apimančią
Punsko apylinkes Lenkijoje i Ma ijampolės, Aly aus i Lazdijų a Kal a ijos
apylinkes Lie u oje. Ki i sky ė žemaičius, aka ų aukš aičius, y ų aukš aičius
i dzūkus i pan. Be eik pusė esponden ų nu odė žiną d i a mes – žemaičių
i aukš aičių, ečdalis is – dzūkų, aukš aičių i žemaičių, šeš adalis ke u ias –
dzūkų, aukš aičių, žemaičių, su alkiečių. Ta miškai kalban is žmogus moki-
niams asocijuojasi su adicijų saugojimu, au iškumu, pa io izmu, jis gy ena
mažuose mies eliuose a kaimuose, y a senas, aigi e inamas s e eo ipiškai.
Penk asis sky ius „Pie ų aukš aičių k azi egiolek o o ma imasis Punsko i
Seinų apylinkėse“, pa ašy as su g ažia y ėjo, klausiančio i a sakančio, ais a,
sumuoja y imų ezul a us i iden i ikuoja naują a minį da inį – pie ų aukš-
aičių k azi egiolek ą, besi o muojan į adicinės Punsko i Seinų apylinkių
šnek os, be a ojamos senosios ka os, pag indu su bend inių lie u ių i lenkų
kalbų elemen ais. Naujame egiolek e nyks a yškiosios a minės ypa ybės.
Iš ados s a iai eziumuoja a lik ą kompeksišką y imą. San aukos lenkų i
anglų kalbomis, neabejoju, už ik ins monog a ijos idėjų sklaidą i Lie u os ge-
oling is ikos mokyklos žinomumą. O ku da len elės, nuo aukos, pa eikslai
( ods, pe šim ą), izualizuojančios s a biausius ezul a us, d ylika p iedų apie
gy en ojų au inę sudė į i kalbų a ojimą XIX a. pabaigoje, lie u iškiausius,
au iniu požiū iu miš esnius, susla ėjusius Punsko i Seinų šnek ų plo o kai-
mus į ai ių šal inių duomenimis, ku iais mokslininkės dalijasi su akademine
bend uomene.
Šal inių i li e a ū os są ašai da ka paliudija y imo p o esionalumą: pa-
ikimi šal iniai nuo pi mųjų iksacijų, gausi a pdalykinė mokslinė li e a ū a –
empi ikos y imų ezul a ai i eo iniai, me odologiniai opusai – leido moksli-
ninkėms pa eng i ino a y ią monog a iją.
Iucundi ac i labo es! (M. Tullius Cice o)
Į eik a 2017 m. ko o 15 d.
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
Klaipėdos uni e si e as
Salomėjos Nė ies g. 5, LT-92227 Klaipėda, Lie u a
[email protected]
