NADA ŠABEC

Mariboro universitetas

Tyrimų sritys: dialektologija, sociolingvistika, kontaktinė lingvistika.

MIHAELA KOLETNIK

Mariboro universitetas

Tyrimų sritys: dialektologija, sociolingvistika, kontaktinė lingvistika.

Paveldo kalbos ir tarmės išlaikymas tarp slovėnų imigrantų ir jų palikuonių Šiaurės Amerikoje

Slovėnų imigrantų ir jų palikuonių Šiaurės Amerikoje paveldėtosios kalbos ir tarmės išsaugojimas

ANOTACIJA

Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama slovėnų ir anglų kalbų kontaktams Šiaurės Amerikoje. Aprašoma bendra kalbinė padėtis dviejose slovėnų amerikiečių ir kanadiečių bendruomenėse (Klyvlande ir Vankuveryje), pabrėžiant ryšį tarp imigrantų ir jų palikuonių gimtosios kalbos arba paveldo kalbos išlaikymo laipsnio, viena vertus, ir jų etninės tapatybės jausmo, kita vertus. Aptariami istoriniai, socialiniai ir kultūriniai slovėnų imigracijos į JAV ir Kanadą aspektai. Toliau išsamiai lingvistiškai analizuojami duomenys, gauti garso įraše užfiksuotų interviu su atskirais trijų kartų informantais metu. Ypač domimės informantų vartojamomis slovėnų kalbos socialinėmis atmainomis (tarmė, regioninė šnekamoji kalba, bendrinė slovėnų kalba), taip pat anglų kalbos buvimu jų kalboje (pasireiškiančiu arba

Straipsniai / Articles

219

NADA ŠABEC, MIHAELA KOTNIK

pavyzdžiui, skolinių, kodų kaitos arba nukrypimų nuo slovėnų kalbos normos fonologiniu, morfologiniu ir sintaksiniu lygmenimis. Aptariamas tarmės, kaip etninės tapatybės veiksnio, vaidmuo.

RAKTAŽODŽIAI: imigracija, paveldėtoji kalba, gimtoji kalba, tarmė, slovėnų ir anglų kalbų kontaktai

ANOTACIJA

Straipsnyje analizuojami slovėnų ir anglų kalbų kontaktai Šiaurės Amerikoje. Aprašoma bendri kalbinė dviejų Amerikos ir Kanados slovėnų bendruomenių (Klivlando ir Vankuverio) situacija, pabrėžiant imigrantų ir jų palikuonių gimtosios / paveldėtosios kalbos išsaugojimo ir tautinio tapatumo santykį. Aptariami istoriniai, socialiniai ir kultūriniai slovėnų imigracijos į JAV ir Kanadą aspektai. Straipsnyje pateikiama išsami trijų kartų informantų į diktofoną įrašytų interviu duomenų lingvistinė analizė. Ypatingas dėmesys skiriamas socialiniams informantų vartojamos slovėnų kalbos atmainoms (tarmė, regioninė šnekamoji kalba, bendrinė slovėnų kalba) bei anglų kalbos vartojimui jų kalboje (skoliniams, kodų kaitai ar nukrypimams nuo slovėnų kalbos normos fonologiniame, morfologiniame ir sintaksiniame lygmenyje). Aptariamas tarmės kaip tautinio identiteto faktoriaus vaidmuo.

ESMINIAI ŽODŽIAI: imigracija, paveldėtoji kalba, gimtoji kalba, tarmė, slovėnų ir anglų kalbų kontaktai.

1. ĮVADAS

Kalba yra esminė žmogaus tapatybės dalis, todėl jų tarpusavio ryšys yra įdomi tema, nagrinėtina tiek individualiu, tiek visuomeniniu lygmeniu. Tai būdinga įprastoms aplinkybėms, tačiau dar labiau – ypatingiems kontekstams, pavyzdžiui, imigracijai, kur šios dvi sritys gali sąveikauti gana sudėtingais ir intriguojančiais būdais. Remiantis Berry akultūracijos teorija (1990), imigrantai prie naujos aplinkos gali prisitaikyti taikydami vieną iš keturių alternatyvių strategijų: asimiliaciją, marginalizaciją, atsiskyrimą ir integraciją. Pirmosios trys reiškia arba visišką savo pradinės kultūros atsisakymą, arba tokį prisirišimą prie jos, kad žmogus visiškai atsiskiria nuo vyraujančios visuomenės. Tačiau kur kas sėkmingesnė strategija, geriausiai apibūdinanti slovėnų patirtį, yra integracija: imigrantai darė viską, kas nuo jų priklausė, kad įsitvirtintų Naujajame pasaulyje, perimdami vyraujančios visuomenės kultūrą ir kalbą, kartu išsaugodami savo paveldo elementus (arba bent jau palankų požiūrį į juos).

220

Acta Linguistica Lithuanica LXXVI

Heritage Language and Dialect Maintenance among Slovene Immigrants and their Descendants in North America

Todėl siekiame ištirti, kokiu mastu gimtoji kalba išsaugota tarp ankstyvųjų slovėnų imigrantų (jaunesnių kartų atveju – paveldėtoji kalba). Tai priklauso nuo daugelio veiksnių – nuo imigrantų bendruomenės dydžio iki kalbos perdavimo iš kartos į kartą būdų; dėl to kalba gali būti išlaikoma, keičiama kita kalba arba net išnykti. Dėl akivaizdžių priežasčių taip pat aptariama, kaip anglų kalba veikia jų kalbą. Nagrinėjami skoliniai ir kodų kaita – du skirtingi dvikalbio diskurso tipai, paprastai vartojami skirtingų kartų atstovų, taip pat anglų kalbos paveikti nukrypimai nuo slovėnų kalbos normos duomenų slovėniškose dalyse. Atsižvelgiama į visas slovėnų kalbos atmainas, tačiau, atsižvelgiant į šio straipsnio temą, daugiausia dėmesio skiriama įvairiems regioninių ir vietinių slovėnų kalbos tarmių bruožams, aptiktiems informantų kalboje.

². TRUMPA SLOVĖNŲ IMIGRACIJOS Į ŠIAURĖS AMERIKĄ ISTORINĖ IR SOCIALINĖ APŽVALGA

Išskyrus pavienius asmenis, dauguma slovėnų į JAV migravo dviem didelėmis bangomis: pirmoji vyko nuo XIX a. sandūros iki 1924 m.¹ – tai buvo ekonominiai imigrantai, o antroji – po Antrojo pasaulinio karo (WWII), kai atvyko politiniai emigrantai. Jie apsigyveno įvairiose JAV vietovėse; didžiausia bendruomenė susiformavo Klivlande (Ohajas)². Kanadoje pagal dydį jai prilygsta Torontas³ (Ontarijas), kur po Antrojo pasaulinio karo apsigyveno dauguma imigrantų. Šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose į abi šalis atvyko daugiau ekonominių migrantų, tačiau jų skaičius iš esmės buvo nedidelis. Ankstyvieji imigrantai gyveno atskirtose bendruomenėse, kuriose kūrė etninių organizacijų tinklą, teikusį tarpusavio pagalbą ir rengusį kultūrinę veiklą. Ne darbo metu jie dažniausiai galėjo bendrauti slovėniškai; tačiau jų vaikai, pasinaudoję Amerikos ir Kanados švietimo sistema, išmoko anglų kalbą, pagerino savo socialinę ir ekonominę padėtį ir vėliau persikėlė į priemiesčius. Šis

¹ 1924 m. JAV priėmė Imigracijos įstatymą, kuriuo buvo gerokai apribotas naujų imigrantų skaičius.

² 1910 m. surašymo duomenimis, Klivlande gyveno 14 332 slovėnai, todėl tuo metu tai buvo trečias pagal dydį slovėnų miestas pasaulyje (po Liublianos ir Triesto). Šiandien Klivlande gyvena apie 50 000 žmonių, teigiančių turintys slovėnišką paveldą.

³ Toronte gyvena apie 10 000 slovėnų kilmės žmonių.

Straipsniai / Articles

221

NADA ŠABEC, MIHAELA KOLETNIK

Ši tendencija sustiprėjo tarp jaunesnių kartų; kalbiniu požiūriu dėl to pastebėjome tipišką trijų kartų ciklą, per kurį slovėnų kalbą iš esmės išstūmė dominuojanti anglų kalba. Taigi vienintelė karta, kuri tebėra (bent iš dalies) dvikalbė, yra antroji, o jaunesnės kartos arba labai menkai, arba visai nemoka savo paveldo kalbos. Nepaisant to, išsamūs Klivlande, Vašingtone (Kolumbijos apygardoje), Lagūna Nigelyje (Kalifornijoje), Toronte (Ontarijuje) ir Vankuveryje (Britų Kolumbijoje) atlikti tyrimai (Šabec 1995, 199, 2006, 2011, 2016; Šabec, Koletnik 2017) rodo, kad bent simboliniu lygmeniu kalba ir toliau atlieka svarbų vaidmenį jų etninės tapatybės savivokoje. Tą patį galima pasakyti ir apie kultūrą: dauguma laiko save amerikiečiais ar kanadiečiais, tačiau didžiuojasi savo slovėniškomis šaknimis.

3. TYRIMO DIZAINAS

Atsižvelgdami į savo tyrimo tikslą, nusprendėme palyginti informantų, kilusių iš įvairių Slovėnijos vietovių, t. y. kalbančių skirtingomis tarmėmis, sakytinį diskursą. Slovėnų kalba yra itin nevienalytė (Toporišič 200). Ji apima standartines ir nestandartines atmainas: pirmosioms priklauso kodifikuota formali literatūrinė atmaina, vadinama bendrine slovėnų kalba (vartojama nacionaliniu mastu, ypač raštu), ir standartinė šnekamoji atmaina, o antrosios apima regionines šnekamąsias atmainas ir vietines tarmes. Slovėnijoje kalbama daugiau kaip penkiasdešimčia skirtingų tarmių; idealiu atveju mūsų tyrimas apimtų jas visas. Nors tai įmanoma, tačiau mažai tikėtina, kad tęsiamas tyrimas pateiks tokius išsamius duomenis; mūsų tyrimo strategija buvo analizuoti bet kurią tarmę, kuria kalbėjo atsitiktinai pasirinkti tiriamieji. Kad neperžengtume šio straipsnio apimties ir kartu pristatytume, mūsų manymu, ryškiausius skirtumus atskleidžiančias tarmes, pasirinkome tarmes, kuriomis kalbama Prekmurėje, Štirijoje, Rotoje, Notranjskoje ir Maribore. Siekėme nustatyti, kuri iš pasirinktų tarmių geriausiai išsaugota ir, konkrečiai, kokie tarmių bruožai vyrauja informantų kalboje. Taip pat stengėmės įtraukti skirtingų kartų atstovus ir atlikti tyrimą dviejose vietose: Klivlande, didžiausioje Slovėnijos kilmės amerikiečių bendruomenėje, ir Vankuveryje⁴, vienoje mažiausių Kanados bendruomenių. Siekėme įvertinti bendruomenių dydžio ir gyvybingumo svarbą šiame tyrime dalyvavusių asmenų kalbinei elgsenai ir nustatyti, kokiu mastu šių bendruomenių kalba

⁴ Vankuveryje yra maždaug 2 000 slovėnų kilmės kanadiečių; 400 iš jų yra aktyvūs vienintelės savo etninės organizacijos – Vankuverio Slovėnų draugijos – nariai.

22

Acta Linguistica Lithuanica LXXVII

Heritage Language and Dialect Maintenance among Slovene Immigrants and their Descendants in North America

asmenų kalba atspindi bendruomenių etnolingvistinį gyvybingumą (Giles, Bourhis, Taylor 1977; Ehala 2009).

Analizei reikalingi duomenys buvo surinkti įrašant interviu ir pasakojimus; jų interpretaciją pagrindžia 2016 m. rudenį atlikto lauko tyrimo metu vykdytas dalyvių stebėjimas. Interviu klausimai buvo susiję su tiriamųjų imigracija, socializacijos modeliais ir etnine veikla, taip pat kalbos vartojimu bei nuostatomis (kalbant įvairiomis temomis, su skirtingais pašnekovais, formalioje ir neformalioje aplinkoje).⁵ Interviu buvo pusiau struktūruoti, kad tiriamieji galėtų plačiau aptarti atskiras temas ir laisviau pasidalyti asmenine patirtimi. Nors didesnis tiriamųjų skaičius leistų susidaryti išsamesnį tiriamų bendruomenių sociolingvistinį vaizdą⁶, siekdami atlikti išsamesnę lingvistinę analizę nusprendėme nagrinėti tik septynių atskirų kalbėtojų duomenis (tačiau jie atrodė gana tipiški savo bendruomenėms). Buvo įrašyta devyniolika valandų medžiagos, o interviu vidutiniškai truko 2,3 valandos. Rezultatai pateikiami pagal kartas (tris) ir tarmes. Visais atvejais nustatyti tarmių bruožai pateikiami greta jų atitikmenų bendrinėje slovėnų kalboje (SS). Daugiausia dėmesio skiriama fonologijai, iš dalies morfologijai ir sintaksei, taip pat įvairiems būdams, kuriais anglų kalba veikia informantų slovėnų kalbą.

4. SURINKTŲ DUOMENŲ LINGVISTINĖ ANALIZĖ

4.1. 1^st kartos imigrantai

Iš keturių pirmosios kartos informantų vienas gyvena Klivlande ir kalba Premurės tarme, o kiti trys yra iš Vankuverio: du kalba Rotos tarme, o vienas – Mariboro miesto regionine šnekamąja kalba. Visi jie yra ekonominiai imigrantai, atvykę į JAV arba Kanadą XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo dešimtmečio pradžioje.

⁵ Panašūs į klausimus iš Klivlando tyrimo klausimyno (Šabec 1997).

⁶ Pavyzdžiui, Klivlando tyrimas (Šabec 1997) buvo pagrįstas duomenimis, surinktais iš 200 tiriamųjų.

Straipsniai / Articles

223

NAD ŠABEC, MIHAELA KOTNIK

4.1.1. Prekmurjės tarmė

Mūsų informantė atvyko į Klivlandą beveik neturėdama formalaus slovėnų kalbos išsilavinimo (baigusi pradinę mokyklą), tačiau mokslus tęsė Valstijose ir įgijo vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimą. Dabar ji pensininkė, bet anksčiau dirbo sekretore privačioje įmonėje. Ji tebėra labai aktyvi bendruomenės etniniame gyvenime ir palaiko daug socialinių ryšių su kitais slovėnais, pirmiausia su kalbančiais ta pačia tarme kaip ji.

Prekmurjės tarmė priklauso Panonijos tarmių grupei ir vartojama pačiuose rytiniuose Slovėnijos regionuose. Be to, ji vartojama ir kai kuriuose kaimuose į rytus bei šiaurę nuo Radgonos Austrijoje, taip pat palei Rábos upę (vadinamajame Porabjės regione) Vengrijoje. Ši tarmė, anksčiau padėjusi išsaugoti Slovėnijos Mūros upės pakrantės regiono slovėniškąjį pobūdį, yra giliai įsišaknijusi vietos gyventojų kalboje ir yra ryškiausias Prekmurjės tapatybės simbolis⁷. Todėl nenuostabu, kad ji yra geriausiai išsaugota tarmė tarp Klivlando slovėnų imigrantų. Per pokalbį su mūsų informante nustatyti šie tarmės bruožai: (1) būdinga tarmės kirčio vieta ir visi kirčio atitraukimo atvejai (pvz., začne „prasideda“, standartinėje slovėnų kalboje (SSl.) začne) ir trumpieji balsiai, galintys pasitaikyti bet kuriame žodžio skiemenyje (pvz., razméš „supranti“, SSl. razumeš);⁸ (2) visi Prekmurjės tarmei būdingi balsiai ir tarmiški dvibalsiai [e̯i] vietoj proslavų *ě (pvz., sve̯it „pasaulis“) ir [o̯u] vietoj proslavų ilgojo /o/ (pvz., šo̯ula „mokykla“) bei nosinio /ǫ/ (pvz., sout „kaimynas“); tarmiškas [ü] vietoj /u/ (pvz., drügi „kitas“), [ö] vietoj /u, i/ greta sonanto /r/ (pvz., vöra „valanda“, šörki „platus“) ir [ü], išsivystęs iš vokalinio /l̥/ (pvz., puno „pilnas“, vuk „vilkas“); (3) proslavų ilgasis /a/, tarmėje išlikęs atviras (pvz., dva „du“), o trumpasis /a/ suapvalinamas lūpomis (pvz., bråt „brolis“).

Nukrypimai nuo tarmės standartinės slovėnų kalbos link yra gana reti; kartais pasitaiko šie reiškiniai: monoftongai vietoj

⁷ Po trumpo nepriklausomybės laikotarpio, kai Prekmurjės slovėnus valdė slovėnų kunigaikštis Koceljus, jie gyveno Vengrijos valdžioje (874–1919). Jiems taip pat darė įtaką kroatų kajkavų kalba. Nepaisydami itin sunkių istorinių aplinkybių, jie sugebėjo išsaugoti savo etninę ir kalbinę tapatybę, o šiandien netgi turi Prekmurjės tarme parašytos literatūros. Trianono sutartimi (1920) didesnioji teritorijos tarp Mūros ir Rábos upių dalis buvo priskirta Slovėnijai, o 9 kaimai palei Rábą liko Vengrijoje.

⁸ Vartojami įprasti diakritiniai ženklai: kirčio vietą žymi dešininis kirčio ženklas (´), breve (˘) ir cirkumfleksas (ˆ). Be to, dešininiu kirčio ženklu žymimas e ir o ilgumas bei uždarumas, breve – e ir o trumpumas bei atvirumas, o cirkumfleksu – e ir o ilgumas bei atvirumas. Pusbalsis žymimas ə.

224

Acta Linguistica Lithuanica LXXVII

Heritage Language and Dialect Maintenance among Slovene Immigrants and their Descendants in North America

tarmiški dvibalsiai (pvz., to „šis“ vietoj tarmiško tou, snek „sniegas“ vietoj tarmiško snejk), neapvalinta, o ne apvalinta u tarimas (pvz., tu „čia“ vietoj tarmiško tü) ir standartinei slovėnų kalbai būdinga kirčio vieta (pvz., lepó „gražus“, samo „tik“ vietoj tarmiškų lépo, samo). Priebalsiai paprastai tariami tarmiškai; išimčių kartais pasitaiko tik tariant /x/, /v/ ir /m/. Tarmėje /x/ arba netariamas, arba keičiamas /j/, tačiau kartais tariamas kaip standartinėje slovėnų kalboje (pvz., odili „jie vaikščiojo“, stra „baimė“ vietoj tarmiškų odili, straj). /v/ prieš nesonorinį priebalsį netenka sonoringumo, tačiau retais atvejais gali išlikti sonorinis, kaip ir standartinėje slovėnų kalboje (pvz., v̩kup „kartu“ vietoj tarmiško fk̩up). Tarmėje /m/ keičiamas /n/, tačiau kartais tariamas taip pat kaip standartinėje slovėnų kalboje (pvz., tam „ten“ vietoj tarmiško tan).

Visais atvejais pastebime vartojamus tarmiškus kaitybos modelius. Tai taikytina linksniavimui, asmenavimui ir būdvardžių laipsniavimui. Nukrypimų pasitaiko vyriškosios giminės vienaskaitos vietininko formose, kur kartais vietoj tarmiškos galūnės -i vartojama standartinės slovėnų kalbos galūnė -u (pvz., v domu „namuose“ vietoj tarmiškos v domi). Tas pats pasakytina apie moteriškosios giminės vienaskaitos įnagininko formas: tarmišką galūnę -of (< -ov) kartais pakeičia standartinės slovėnų kalbos -o (z matero „su motina“ vietoj tarmiško z materof). Tarmėje išsaugotos visos trys giminės ir dvejeto vartojimas.

Tipiškiems tarmės bruožams taip pat priklauso dalelyčių konstrukcijos, šaukiamieji sakiniai, jaustukai, saviti tarmiški prieveiksmiai (pvz., enok „kartą“, nes „šiandien“, nikaj „nieko“, ple „anksčiau“, rano „anksti“, sigar „visada“, zajtra „ryte“), dalelytės (pvz., šče „dar“, ve(j) „bet“) ir jungtukai (pvz., ka „kad“, dokič „iki“, da „kai“). Taip pat pasitaiko įvairių pasikartojimų ir gausu panonų leksikos (pvz., belece „kiaušiniai“, betéžen „ligotas“, deca „vaikai“, gučati „kalbėti“, iža „namas“, bit „pietūs“, znati „žinoti“). Įdomu tai, kad kai kuriuos standartinės slovėnų kalbos žodžius, tokius kaip komar, koruza, tukaj, pakeičia ne tik tarmiški atitikmenys, pavyzdžiui, sumic, kukrca, eti, bet kartais ir germanizmai. Jie į Prekmurjės tarmę buvo perimti dar senosios ir viduriniosios aukštosios vokiečių kalbos laikotarpiais (pvz., cuk „traukinys“ ← vok. Zug, cukar „cukrus“ ← vok. Zucker, gušno „(tikrai)“ ← vid. aukšt. vok. gewis, janka „sijonas“ ← vok. Janker „tam tikras vyrų ar moterų drabužis“, kufer „lagaminas“ ← vok. Koffer, lager „stovykla“ ← vok. Lager, penezi „pinigai“ ← sen. aukšt. vok. pfennig „moneta“, probati „bandyti“ ← vok. probieren, zlata „giminaičiai“ ← sen. aukšt. vok. slata, vid. aukšt. vok. slate, slat „gentis“.

Straipsniai / Articles

225

NADA ŠABEC, MIHAELA KOLETNIK

4.1.2. Rote tarmė

Rote tarme kalbama plačioje kalvotoje, miškingoje vietovėje, esančioje į vakarus nuo sostinės Liublianos. Slavų įsikūrimo metu ši vietovė buvo palyginti retai apgyvendinta. Mūsų du informantai yra vyras ir žmona. Jie kalba vietine Vrhnikos tarme, priklausančia Horjule tarmei – vienai iš šešių gana skirtingų tarmių, sudarančių Rote tarmių grupę. Horjule tarmėje išliko toneminiai ir kokybiniai priešpriešos skirtumai. Ji panaši į standartinę slovėnų kalbą tuo, kad jos balsių sistemą sudaro monoftongai; vienintelės išimtys yra dvibalsiai [je] ir [wa], vartojami vietoj ilgųjų ir atvirųjų /e/ ir /o/. Abu informantai kalba centrinei slovėnų šnekamajai atmainai būdinga kalba, persipynusia su jų gimtosios tarmės elementais. To ir buvo galima tikėtis, nes iki imigracijos į Kanadą vienas iš jų baigė vidurinę mokyklą, o kitas – koledžą Liublianoje. Jie atitinkamai dirbo medicinos techniku ir atestuotu buhalteriu, tačiau dabar yra pensininkai. Jie turi slovėnų draugų, bet nesistengia specialiai dalyvauti etninėje veikloje. Nors toneminiai tarmės požymiai išnyko, kokybiniai išliko. Jų kalboje tarmės dvibalsių nėra; vietoj jų jie taria standartinės slovėnų kalbos monoftongus, pavyzdžiui, kosa „dalgis“ (tarmiškai kusa) ir sestra „sesuo“ (tarmiškai sestra). Jų regioninei šnekamajai kalbai būdinga supaprastinta sintaksė, taip pat kirčiuotų trumpųjų balsių redukcija į pusbalsius (pvz., jəs < „aš“, təm „ten“, bəˈl „daugiau“), nekirčiuotų balsių iškritimas (zlo „labai“, to „taip“, človk „žmogus“) ir šnekamojoje kalboje vartojami germanizmai (pvz., familja „šeima“, penzija „pensija“, pajzl „apšiuręs kambarys“).

Informantų šnekamosios kalbos ypatybės persipina su tarmės ypatybėmis. Taigi kirčiuoti trumpieji /i/ ir /u/ uždaruose skiemenyse bei /i/ tariami kaip pusbalsiai (pvz., nəč „niekas“, kəp „krūva“, (so) bə „jie buvo“). Be to, jie vartoja vadinamąjį »akanje«, t. y. nekirčiuoto /o/ virtimą /a/ (pvz., šasdi „mokyklos draugai“, z bratam „su broliu“). Kitos tarmės ypatybės: skiemens pabaigos /i/ iškritimas daugiskaitos dalyviuose su -l ir daugiskaitos vardininko būdvardžiuose (pvz., začel „jie pradėjo“, poslal „jie pasiuntė“, dobr „geras“), skiemens pabaigos -el, -il ir -ev tarimas kaip [u] (pvz., reku „jis pasakė“, kupu „jis nupirko“, cerku „bažnyčia“), nekirčiuoto /a/ redukcija po kirčiuoto skiemens (pvz., bogat < bogat „turtingas“) ir gomurinių priebalsių palatalizacija (pvz., pela < pela „ji vairavo“, zamenal < zamenja „jie pakeitė“).

Morfologijoje tarmės įtaka pasireiškia niekatrosios giminės daiktavardžių virtimu vyriškosios giminės daiktavardžiais (pvz., (vsak) let < (vsako) leto „(kiekvienais) metais“), dviskaitos išnykimu (pvz., to sta ble obe dve lepe punce „jos abi buvo gražios merginos“) ir trumpųjų formų vartojimu

⁹ Tarmės pavadintos pagal vokišką žodį reuten, reiškiantį „kirsti miškus“.

26

Acta Linguistica Lithuanica LXXVI

Heritage Language and Dialect Maintenance among Slovene Immigrants and their Descendants in North America

bendraties formas (pvz., moram rečt „turiu pasakyti“, smo hoteli ustvar „norėjome sukurti“).

4.1.3. Mariboro regioninė šnekamoji kalba

Reikėtų pažymėti, kad Mariboro mieste vartojama kalba yra ne tarmė, o regioninė šiaurės Štirijos šnekamoji kalba. Iš tiesų tai virštarmė atmaina, atliekanti funkcijas, panašias į standartinės slovėnų kalbos funkcijas nacionaliniu lygmeniu. Ji susidarė tiesiogiai susikirtus Štirijos ir Panonijos tarmių grupėms: pirmoji ribojasi su Mariboru pietuose ir vakaruose, o antroji – šiaurėje ir rytuose.

Mūsų informantė gimė Maribore, kur taip pat baigė vidurinę mokyklą. Kanadoje ji įstojo į koledžą ir iki išėjimo į pensiją dirbo laisvai samdoma interjero dizainere. Ji aktyviai dalyvauja bendruomenės socialiniame ir etniniame gyvenime. Jos kalbos duomenys atskleidžia šias Mariboro šnekamajai kalbai būdingas ypatybes:

(1) naujesnis (tarmiškas) kirčio atitraukimas (pvz., láhko „lengvai“, préveč „per daug“, príšla „ji atėjo“ vietoj standartinės slovėnų kalbos (SSl.) lákọ, prevèč, prišla) ir dvigubas sudėtinių žodžių kirtis (pvz., obratóvȯja „brigadininkas“, standartinėje slovėnų kalboje obratovȯja); (2) kokybinių priešpriešų išnykimas ir balsių kokybės svyravimas: kirčiuoti e ir o, standartinėje slovėnų kalboje tariami kaip atvirosios fonemos, tariami kaip labai uždari balsiai; (3) nors standartinėje slovėnų kalboje ir Mariboro šnekamojoje kalboje vartojami tik monoftongai, dėl glaudžiai su Mariboru besiribojančių tarmių įtakos mūsų informantė kartais vartoja ir dvibalsius, juos kaitaliodama su monoftongais (pvz., res – rȇs „iš tiesų“, šola – šọ́la „mokykla“, leto – lẹ́to „metai“, dobro – dùbro „gerai“).

Nekirčiuotuose balsiuose pastebima tam tikra šiuolaikinė redukcija, o priebalsių sistemoje matyti tarmiškos gomurinio /lʲ/ realizacijos (pvz., posla „lova“, prijatel „draugas“ vietoj standartinės slovėnų kalbos postelja, prijatelj). Tarmėje priebalsis /nʲ/ nėra palatalizuojamas, o tariamas taip pat kaip standartinėje slovėnų kalboje (pvz., z njimi „su jais“, življenje „gyvenimas“). Sonantas v prieš nesonantinius priebalsius ir žodžio gale tariamas kaip [f], kaip šiaurės Štirijos ir Panonijos tarmėse (pvz., fse „visi“, fsaki „kiekvienas“). Tas pats pasakytina apie tarmišką nekirčiuoto -l tarimą vyriškosios giminės dalyviuose (pvz., reko „jis pasakė“, oženo „jis vedė“ vietoj standartinės slovėnų kalbos rekel, oženil).

Niekatrosios giminės daugiskaitos daiktavardžiai įgyja moteriškąją giminę (pvz., jaboke „obuoliai“, okne „langai“ vietoj standartinės slovėnų kalbos jabolka, okna). Taip pat vyriškosios giminės linksniuotėse pastebima tendencija vartoti moteriškosios giminės galūnę -a, nors ji vartojama pakaitomis su standartinės slovėnų kalbos galūnėmis -i (pvz., v bazenih „baseinuose“, po domovah „namuose“). Panašiai pastebime tarmės ir standartinės kalbos sambūvį

Straipsniai / Articles

227

NADA ŠABEC, MIHAELA KOLT NIK

vienaskaitos vyriškosios giminės daiktavardžių naudininko ir vietininko bei daugiskaitos vyriškosios giminės daiktavardžių įnagininko galūnės, t. y. greta standartinių galūnių –u ir –ov vartojama tarmiška –o (na uho „viršuje“ – proti boncu „pabaigos link“; šest tedno „šešias savaites“ – šest mescov „šešis mėnesius“). Paskutiniame ov >of pavyzdyje pastebime sonoringumo praradimą. Taip pat pastebime dviskaitos nykimą (pvz., Midve pa sma nemško govorile < Midve pa sva nemško govorili. „Mes dviese kalbėjome vokiškai“), regionines nestandartines trumpąsias bendraties formas, 1^st asmens veiksmažodžio galūnę –ma vietoj –va (pvz., delama vietoj SSl. delava „mes dviese dirbame“), valios raišką gebėjimo veiksmažodžiais, parodomųjų įvardžių ir neiginio dalelytės dubliavimą (pvz., tota „šitas“, ne-na „ne“ vietoj SSl. ta, ne), taip pat santykinio įvardžio ki pakeitimą jungtuku ko (pvz., To je pa tisti človek, ko je nas apikal „Tai tas žmogus, kuris mus paėmė“ vietoj SSl.) arba klausiamuoju įvardžiu kaj (pvz., Tisto, kaj je dobila, je nam da „Ką ji gavo, tą mums davė“). Be to, pastebime laiko prieveiksmio gda(j) vartojimą vietoj laiko jungtuko ko (pvz., To sn lahko opravla, gda(j) sn kaj delala „Galėjau tuo naudotis dirbdama“) ir retkarčiais vartojamus kitus regioninius prieveiksmius bei įvardžius (pvz., not „viduje“, pol „tada“, par „keletas“, najpru „pirmiausia“, večgdo „daug kas“).

Kadangi vokiečių bendruomenė atliko svarbų vaidmenį Mariboro politiniame, kultūriniame, ekonominiame ir kasdieniame gyvenime,¹⁰ nenuostabu, kad mūsų informantės kalba taip pat paženklinta vokiečių kalbos įtakos. Tai pasireiškia dažnu prieveiksmio ir veiksmažodžio junginių vartojimu (pvz., vun vleki „jie ištraukė“, vok. ausziehen; taip pat vun podali „jie išdalijo“, vok. aussenden), taip pat skolinių vartojimu (pvz., bana „vonia“, vok. Wanne; koštati „kainuoti“, vok. kosten; špricati „purkšti“, vok. spritzen) ir kalkėmis (pvz., sem delala na tisti sliki „dirbau prie to paveikslo“, vok. I habe an diesem Bild arbeiten; On mi je vedno vse težko naredo „Jis visada man viską apsunkindavo“, vok. Er hat mir immer alles schwer gemacht).

4.2. 2^nd karta

4.2.1. Štirijos tarmė

Mūsų informantė gimė kaime netoli Celės, baigė vidurinę mokyklą ir emigravo į Kanadą, kur toliau mokėsi koledže ir universitete. Ji yra teisininkė, šiek tiek bendrauja su slovėnais, tačiau nėra

¹⁰ 1864–1946 m. Maribore gyveno vokiečių ir slovėnų etninės bendruomenės. Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių gyventojai prarado daugumos statusą.

28

Acta Linguistica Lithuanica LXXVI

Heritage Language and Dialect Maintenance among

Slovene Immigrants and their Descendants in North America

ypač aktyvi etninėje bendruomenėje, daugiausia dėl laiko stokos. Jos tarmė priklauso Štirijos tarmių grupei, tiksliau – Savinjos tarmei. Palyginus su pirmosios kartos imigrantais, mūsų Amerikoje gimusios informantės, gyvenančios Klivlande etniškai mišrioje santuokoje, kalbos duomenys rodo stipresnį anglų kalbos poveikį (sintaksei, žodynui, kodų kaitai). Tačiau jos slovėnų kalboje, kurios išmoko iš tėvų, pastebimi šie tarmių požymiai: kokybinių kontrastų nykimas (pvz., jáz „aš“, več „daugiau“, sploh „visai“ vietoj SSl. jàz, več, splòh) ir tarmiškas kirčio atitraukimas (pvz., rójena „gimusi“, sámo „tik“, tézko „sunkiai“ vietoj SSl. rojéna, samó, težkó); abu šie reiškiniai būdingi daugumai Štirijos tarmių. Gerai išlaikytas tarmiškas dvibalsis [ie], vartojamas vietoj senosios ūminės proto-slavų balsės jat (pvz., cesta „kelias“, lieto „metai“, smo meli „mes turėjome“); pasitaiko šiuolaikinio balsių redukcijos atvejų (pvz., mela „turėjau“, učitla „mokytoja“, tak „taip“ vietoj SSl. imela, učiteljica, tako), tarmiški gomurinių /ľ/, /ń/ atitikmenys (pvz., prijatl „draugas“ vietoj SSl. prijatelj, knjiga „maža knyga“ vietoj SSl. knjiga) ir nekirčiuotas žodžio galinis -l vyriškosios giminės dalyviuose (pvz., prišu „jis atėjo“, reku „jis pasakė“ vietoj SSl. prišel, rekel).

Daugiskaitos bevardės giminės daiktavardžiai įgyja moteriškąją giminę (pvz., leta „metai“ vietoj SSl. leta), o dviskaita nyksta. Vietininko linksnyje ji paprastai vartoja tarmišką vyriškosios giminės daiktavardžių galūnę -i (pvz., v Celji vietoj SSl. v Celju), trumpąsias bendraties formas (pvz., hočem govorit „noriu kalbėti“), prieveiksmio ir veiksmažodžio junginius bei nežymimąjį artikelį en su daiktavardžiais. Pastaruosius du reiškinius galima sieti su vokiečių kalbos poveikiu (pvz., ven skočiti „iššokti“, vok. aufspringen; pride en pater „tada ateina vienas kunigas“, vok. ein Priester kommt). Tarmiški prieveiksmiai taip pat gerai išlaikyti (pvz., fčeri „vakar“ vietoj SSl. včeraj, pro „pirmiausia“ vietoj SSl. najprej, tuki „čia“ vietoj SSl. tukaj). Vietoj standartinės slovėnų kalbos laiko jungtuko ko vartojama Gdaj (pvz., Gdaj smo bli v šoli „kai buvome mokykloje“). Be to, tarmių žodyne pasitaiko germanizmų (pvz., fabrika „fabrikas“, vok. Fabrik, šparali „jie taupė“, vok. sparen, štrudl „obuolių štrudelis“, vok. Strudel).

4.3. ^rd karta

4.3.1. Notranjska (Vidinės Karnijos) tarmė.

Notranjska (Vidinės Karnijos) regione vartojama tarmė yra viena iš devynių tarmių, priklausančių platesnei Pajūrio (Primorska) tarmių grupei. Ja kalbama vakariausioje slovėnų etninės teritorijos dalyje. Aptariamosios tarmės turi sąlyčio su kaimyninėmis romanų kalbomis pėdsakų, ypač sintaksėje, žodyne ir prozodijoje.

Straipsniai / Articles

229

NADA ŠABEC, MIHAELA KOTNIK

Mūsų du informantai, gyvenantys Vankuveryje, yra brolis ir sesuo, jų slovėnų kalbos žinios labai ribotos. Abu yra dvidešimtmečiai studentai. Vaikystėje jie šoko folkloro grupėje, bet dėl laiko stokos šią veiklą nutraukė. Jie kalba angliškai, o slovėnų kalbos šiek tiek išmoko iš savo senelės, Notranjska tarmės vartotojos, ir lankydami slovėnų kalbos pamokas, kai buvo jaunesni. Ryškiausi tarmės bruožai pastebimi jų tarime; tarp jų yra šie: monoftongas /u/ vietoj protoslavų kalbos nekintamai ilgo /o/ (pvz., kaku „kaip“, lepu „graži“), tarmės ilgas uždaras /e/ vietoj standartinės slovėnų kalbos (SSl) ilgo atviro /e/ (pvz., žena „ištroškusi“ vietoj SSl. žena), žodžio gale esantis /g/ tariamas kaip sonorinis gomurinis [ɣ] (pvz., boɣ „Dievas“), dvibalsių monoftongizacija, trumpos bendratys ir dviskaitos praradimas (pvz., dve hčerke „dvi dukterys“). Kartais jie pasitelkia romanų kalboms būdingą sakinio sandarą (pvz., Kličem se Marija „Aš vadinuosi Marija“ vietoj SSl. Ime mi je Marija „Mano vardas Marija“). Standartinės slovėnų kalbos bruožai pastebimi daugiausia balsių kokybiniuose kontrastuose, tarmės dvibalsių /ie, uo, ie, uo/ pakeitime standartinės slovėnų kalbos monoftongais,¹¹ sonoranto /v/ tarime abiem lūpomis ir palatalizuotų /l, n/ išsaugojime (pvz., Ljubljana, njiva „laukas“). Tačiau daugeliu atvejų /l/ dėl anglų kalbos įtakos tariamas kaip [l] (pvz., hvala lepa „Labai ačiū“).

Jų žodyne esama ir tarmės, ir šnekamosios kalbos leksikos (pvz., južna „pietūs“, korajža „drąsa“, brihten „protingas“), bet taip pat ir standartinės slovėnų kalbos žodžių (pvz., čaj „arbata“, dober dan „laba diena“, družina „šeima“, hvala „ačiū“, lahko noč „labanakt“, prosim „prašom“, stara mama „senelė“), ir, žinoma, anglų kalbos žodžių.

4.4. Anglų kalbos įtaka

Natūralu, kad visų informantų kalbą veikia anglų kalba, kuri aplinkoje yra dominuojanti. Šios įtakos mastas skiriasi tarp atskirų informantų, kaip skiriasi ir jos raiškos forma. Pagrindinis šių skirtumų kriterijus yra informantų priklausymas tam tikrai kartai, todėl kiekvienai tirtai tarmei pavyzdžių atskirai nepateikiame; pavyzdžius grupuojame pagal duomenyse nustatytą diskurso tipą. Tais atvejais, kai slovėnų ir anglų kalbos vartojamos tiesiogiai kontaktuodamos, jos

¹¹ Išimtis yra tarmiškas [uə] tarimas vietoj /ə/ žodyje napoti, „pakeliui“.

230

Acta Linguistica Lithuanica LXXVI

Heritage Language and Dialect Maintenance among Slovene Immigrants and their Descendants in North America

daugiausia skolinimąsi ir kodų kaitą¹². Tačiau visiškai slovėnų kalba pasakytose diskurso dalyse taip pat gali būti anglų kalbos įtakos pėdsakų. Pirmasis reiškinys daugiausia veikia leksiką, o antrasis labiau susijęs su sintaksiniais ir morfologiniais nukrypimais nuo slovėnų kalbos normos.

4.4.1. Skolinimasis

Skolinimasis būdingas pirmosios kartos imigrantams, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, atvykusiems į Šiaurės Ameriką nemokant anglų kalbos ir iš pradžių galėjusiems bendrauti tik gimtąja kalba. Tačiau susidūrę su reiškiniais, kuriems neturėjo savų žodžių, arba labai dažnai vartojamais žodžiais, jie tiesiog pasiskolindavo angliškas leksemas ir pridėdavo prie jų slovėniškas priesagas. Tokie fonologiškai ir morfologiškai prie slovėnų kalbos pritaikyti junginiai neišsiskyrė ir iš tiesų funkcionavo kaip bet kuris kitas slovėnų kalbos žodis.

Pavyzdžiai:

(1) In tam sem se tudi potem retjrala, you know. (retire + -ala žymi būtojo laiko dalyvį, mot. g.) ‘Ir ten aš taip pat retired.’

(2) Įdomus šio gana įprasto proceso variantas yra toliau pateiktas pavyzdys, kuriame frazinio veiksmažodžio pick ir up dėmenys vartojami atvirkštine tvarka, sudarant vieną veiksmažodį appik. To je pa isti, ki nas je appikal. (pick up > up pick + -al žymi būtojo laiko dalyvį, vyr. g.) ‘Tai tas, kuris mus picked.’

(3) Kitas įdomus atvejis susijęs su klaidinančiu panašiu žodžiu krem(a), vartojamu slovėniškam žodžiui smetana nusakyti. Slovėnų kalboje žodis krema vartojamas bendresne reikšme „kremas“, bet ne kavos priedui – pieno produktui, minimam šiame pavyzdyje. Te maſte pa krem. O, krema si pa le natočte. (cream > krem; krem + -a žymi vyr. g. vienaskaitos kilmininką.) ‘Štai grietinėlė. Prašom, įsipilkite cream.’

(4) Galiausiai neretai pasitaiko kalkių – pažodinių vertimų iš anglų kalbos, kaip antai šis. Jaz sem pred leti vzel kurs o kanadski zgodovini. (vietoj Sem obiskoval tečaj o kanadski zgodovini. – lankiau course apie Kanados istoriją). ‘Prieš daugelį metų lankiau took a course apie Kanados istoriją.’

¹² Dvikalbis diskursas yra daugelio tyrimų tema, o jo specifinės formos apibrėžiamos įvairiai, atsižvelgiant į pasirinktą prieigą (pvz., socialinę, pragmatinę, funkcinę, struktūrinę), todėl apibrėžtys ir terminija dažnai būna prieštaringos, nenuoseklios ir (arba) persidengiančios. Šiame darbe rėmėmės Polacko (1981) skolinimosi ir kodų kaitos samprata. Išsamią šio klausimo aptartį žr. Šabec skyriuje apie kodų kaitą leidinyje „Encyclopedia of Life Support Systems“ (EOLSS) (2009: 312–327).

Straipsniai / Articles

231

NADA ŠABEC, MIHAELA KOLETNIK

4.4.2. Kodų kaita

Kodų kaita būdingesnė 2^ndir jaunesnėms kartoms. Ji apima pakaitomis vartojamas slovėnų ir anglų kalbas vieno sakinio viduje arba tarp sakinių. Kaip skolinimosi atveju, adaptacijos nėra, t. y. abi kalbos išlieka atskiros.

Pavyzdžiai:

(1) (1) In na letališču. mednarodnem letališču, ne, je ta Reed? Kas, koks jo vardas? (tarpusakinė kodų kaita: vienas sakinys slovėnų, kitas – anglų kalba) „Ir tai oro uoste. Tarptautiniame oro uoste, ar ne, pas Reedą? Kas, koks jo vardas?“

(2) Jas nisem tobula, bet stengiuosi iš visų jėgų. (tarpusakinė kodų kaita vieno sakinio viduje). „Nesu tobula, bet stengiuosi iš visų jėgų.“

(3) And zdej mam rada, da poznam žlahte tukej, da to mes tai tęstume. (kodas keičiamas sakinio viduje; taip pat kalkė mam rada – man tai patinka vietoj SSl. mi je všeč). „Ir dabar man patinka, kad čia pažįstu savo giminaičius, kad galėtume tai tęsti.“

4.4.3. Anglų kalbos įtaka vien slovėniškam diskursui

Tai pirmiausia susiję su sintakse ir morfologija, kur pastebime dažną slovėnų kalbos kaitybos modelių apibendrinimą, pernelyg supaprastinimą ir (arba) praleidimą, anglų kalbai būdingą žodžių tvarką, perteklinį subjektinių asmeninių įvardžių vartojimą, netaisyklingą prieveiksmių, prielinksnių ir panašių kalbos dalių vartojimą.

Pavyzdžiai:

(1) Oni imajo nič otroci. (SSl. Oni imajo nič otrok. Daiktavardis vartojamas vardininko, o ne kilmininko linksniu). „Jie neturi vaikų.“

(2) Ona je nas dala knjigo. (SSl. Dala nam je knjigo. Daiktavardis vartojamas kilmininko, o ne naudininko linksniu; taip pat perteklinis subjektinio asmeninio įvardžio vartojimas – slovėnų kalboje, kurioje įvardžiai dažnai praleidžiami, jis būtų pateisinamas tik tada, jei įvardis būtų pabrėžiamas arba reikštų priešpriešą. Šiame sakinyje taip nėra; akivaizdu, kad ona vartojama dėl anglų kalbos įtakos. Dar vienas anglų kalbos įtakos pėdsakas matyti žodžių tvarkoje je nas, kuri slovėnų kalboje turėtų būti nas/nam je). „Ji mums davė knygą.“

(3) On je iz tukaj. (SSl. On je od tu(kaj). Vietai reikšti vartojamas netaisyklingas prielinksnis iz; reikia vartoti od). „Jis iš čia.“

(4) Ko smo prišli tam. (SSl. Ko smo prišli tja. Vartojamas netaisyklingas vietą, o ne kryptį reiškiantis prieveiksmis). „Kai ten nuvykome.“

32

Acta Linguistica Lithuanica LXXVI

Heritage Language and Dialect Maintenance among Slovene Immigrants and their Descendants in North America

5. IŠVADOS

Duomenų analizė rodo, kad informantų kalboje išsaugotos slovėnų kalbos lygis ir įvairovė pirmiausia priklauso nuo jų kartos, taip pat nuo tokių veiksnių kaip kalbinė aplinka, išsilavinimas ir ryšiai su kitais slovėnų kalbos vartotojais. Visi keturi pirmosios kartos informantai (gimę Slovėnijoje) laisvai kalba slovėniškai; vyraujantis jų vartojamos kalbos socialinis variantas yra tarmė. Iš trijų tirtų tarmių geriausiai išsaugoti Prekmurjės tarmės ypatumai – tai lemia šiai tarmei Slovėnijos gyventojų priskiriamas stiprus, bendruomenę telkiantis tapatybės vaidmuo. Taip pat svarbu, kad minėta informantė gyvena Klivlande, kur turi kur kas daugiau galimybių bendrauti su kitais savo tarmės kalbėtojais nei daug mažesnėje Vankuverio bendruomenėje. Rote tarmės kalbėtojų kalboje pastebime papildomą ypatybę – gana ryškius centrinės slovėnų šnekamosios kalbos elementus ir net kai kuriuos bendrinės slovėnų kalbos požymius; tai galima paaiškinti aukštesniu jų išsilavinimu ir prisipažįstama meile slovėnų literatūros skaitymui. O ketvirtajam kalbėtojui būdingas svyravimas tarp Mariboro šnekamosios kalbos ir miestą supančių tarmių, taip pat kai kurios germanų kilmės archaikos.

Antrosios kartos informantės slovėnų kalbos mokėjimas jau silpnesnis nei pirmosios kartos atstovų. Ji kalba iš tėvų išmokta štajerska tarme, sumišusia su kai kuriais bendrinės slovėnų kalbos elementais, kuriuos jaunystėje išmoko kalbos kursuose. Kadangi ji yra mišrioje santuokoje, o šeimoje kalbama angliškai, didžiąją laiko dalį ji kalba angliškai. Pokalbio metu ji dažnai kaitalioja abi kalbas (kitaip nei pirmosios kartos informantai, kurie į savo kalbą paprastai įterpia angliškus leksemų skolinius); anglų kalbos įtaka taip pat atsiskleidžia fonologiniais, morfologiniais ir sintaksiniais nukrypimais nuo slovėnų kalbos normos ištisai slovėniškuose pasisakymuose.

Slovėnų kalbos mokėjimas dar labiau menksta tarp dviejų trečiosios kartos informantų, kuriems anglų kalba jau yra gimtoji. Vis dėlto jų pasakojimuose yra slovėniškų žodžių ir trumpų frazių, išmoktų iš jų močiutės, kuri kalbėjo Notranjskos tarme, taip pat lankant kalbos pamokas Vankuverio Slovėnų draugijos salėje. Taigi jų mokamą slovėnų kalbą žymi svyravimas tarp močiutės tarmės ir bendrinės slovėnų kalbos, taip pat būdingas negimtakalbių kalbinis neužtikrintumas.

Šiame tyrime aprašytas informantų kalbinis elgesys iš esmės atspindi bendrą dviejų tiriamų bendruomenių kalbinę padėtį. Jis atskleidžia neatitikimą tarp tikrosios padėties, kai slovėnų kalba kalba tik vyresnės kartos, ir daugiau ar mažiau visuotinai

Straipsniai / Articles

233

NADA ŠABEC, MIHAELA KOLETNIK

visų kartų skelbiamo įsitikinimo, kad gimtoji kalba / paveldėtoji kalba yra svarbus etninės tapatybės veiksnys. Iš tiesų šį vaidmenį atlieka kultūra, kurią Slovėnijos amerikiečiai ir kanadiečiai suvokia kaip praturtinančią jų gyvenimą ir stiprinančią teigiamą savivaizdį. Taigi tyrimas leidžia įdomiai pažvelgti į slovėnų imigrantų ir jų palikuonių savivoką, taip pat į sudėtingą ryšį tarp gimtosios kalbos išsaugojimo ir etninės tapatybės jausmo. Jis taip pat pabrėžia tarmės svarbą, palyginti su bendrine slovėnų kalba: panašu, kad tiems, kurie dar kalba slovėniškai, tarmė yra autentiškesnė raiškos forma.

LITERATŪRA

Berry John W. 1990: Psychology of Acculturation in Nebraska. – John J. Bremen (ed.) Nebraska Symposium on Motivation. Vol. 37: Cross-Cultural Perspectives. Lincoln: University of Nebraska Press, 201–235.

Ehala Mart 2009: An evaluation matrix for ethnolinguistic vitality. – Susanna Pertot, Tom Priestly, Colin Williams (eds.) Rights, promotion and integration issues for minority languages in Europe. Houndmills: Palgrave Macmillan, 123–137.

Giles Howard, Richard Y. Bourhis, David M. Taylor 197: Kalbos teorijos etninių grupių santykiuose link. – Howard Giles (red.) Kalba, etniškumas ir tarpgrupiniai santykiai. London: Academic Press, 307–348.

Koletnik Mihaela 2005: Mariborski pogovorni jezik. – Časopis za zgodovino in narodopisje 37, 245–254.

Logar Tine 1996: Dialektološke in jezikoslovnozgodovinske razprave, ed. Karmen Kenda Jež. Ljubljana: ZRC SAZU.

Meško Katja 2004: Ohranjanje prekmurskega narečja med slovenskimi izseljenci v Clevelandu. Diplomsko delo. Maribor: Pedagoška fakulteta.

Plut Silva 2008: 50 let Slovenskega društva Vancouver/50 years of the Slovenian Society of Vancouver. Vancouver: Slovenian Society of Vancouver.

Poplack Shana 1980: Sometimes I’ll start a sentence in English y termino en español: toward a typology of code-switching. – Linguistics, 581–616.

Rigler Jakob 1962: Južnonotranjski govori. Ljubljana: Slovenska akademija znanosti in umetnosti.

Šabec Nada 1995: Half pa pu. The Language of Slovene Americans. Ljubljana: ŠKUC, Studia Humanitatis.

234

Acta Linguistica Lithuanica LXXVI

Heritage Language and Dialect Maintenance among Slovene Immigrants and their Descendants in North America

Šabec Nada 1997: Slovene-English language contact in the USA. – International Journal of the Sociology of language 124: Sociolinguistics of Slovene, 129–183.

Šabec Nada 2006: Jezik, družba in kultura: slovenščina v stiku z angleščino. – Slavistična revija 54/special issue, 327–342.

Šabec Nada 2009: Code-Switching. – Vesna Muhvić, Lejla Sočanac (eds.) Linguistics, Oxford: EOLSS Publishers/UNESCO, 312–327.

Šabec Nada 2011: Slovene-English language contact: teaching and learn Slovene as a mother tongue in the U.S.A. and Canada. – Sonja Novak-Lukanovič, Vesna Mikolič (eds.) Slovenski jezik v stiku: sodobne usmeritve večjezičnega in manjšinskega izobraževanja. Ljubljana: Društvo za uporabno jezikoslovje, 190–203.

Šabec Nada 2016: Language, literature and ethnic identity: the case of the Vancouver Slovene community. – Annales Series Historia et Sociologia, 26/1, 75–84.

Šabec Nada, Koletnik Mihaela 2017: The role of dialect in mother tongue retention of Slovene Canadians: a case study. – DiG 25, 51–67.

Štumberger Saša 2009: Nekaj značilnosti govorjenega jezika Slovencev v Nemčiji. – Vera Smole (ed.), Slovenska narečja med sistemom in rabo. Ljubljana: Znanstvena založba Filozofske fakultete.

Thernston Stephan 1980: Harvard Encyclopedia of American Ethnic Groups. Cambridge, MA: Harvard University Press.

Toporišič Jože 2000: Slovenska slovnica. Maribor: Založba Obzorja.

Slovėnų imigrantų ir jų palikuonių Šiaurės Amerikoje paveldėtosios kalbos ir tarmės išsaugojimas

SANTRAUKA

Straipsnyje analizuojami slovėnų ir anglų kalbų kontaktai Šiaurės Amerikoje, pabrėžiant gimtosios / paveldėtosios kalbos išsaugojimo ir tautinio tapatumo santykį. Pateikiama istorinė, socialinė ir kultūrinė slovėnų imigracijos į JAV ir Kanadą apžvalga, daugiausiai dėmesio kreipiant į Klivlandą, kaip didžiausią Amerikos slovėnų bendruomenę, bei Vankuverį, kaip vieną iš mažiausių bendruomenių Kanadoje. Išsami kalbinės situacijos abiejose bendruomenėse analizė atskleidė perėjimo nuo slovėnų prie anglų kalbos procesą. Daugeliu atvejų tai įvyksta per tris kartas: pirmosios kartos imigrantai vis dar kalba slovėniškai, jų vaikai daugiausia yra dvikalbiai, o trečiosios kartos nariai jau nebekalba slovėnų kalba arba kalba ja tik išimtiniais atvejais. Vis dėlto slovėnų kalba, kaip

Straipsniai / Articles

235

NADA ŠABEC, MIHAELA KOLETNIK

gmtoji / paveldėtoji kalba, užima labiau svarbią vietą tautinio identiteto požymiu (aukštesnę vietą užima tik kultūra). Aukštas Amerikos ir Kanados slovėnų gimtosios / paveldėtosios kalbos vertinimas, nors kai kuriais atvejais tik simbolinis, įrodo jų sėkmingą integraciją į visuomenę nepleidžiant savo tautinio identiteto.

Lingvistinės analizės dalyje daugiausia dėmesio skiriama informantų vartojamoms slovėnų kalbos socialinėms atmainoms. Dėl šios priežasties buvo pasirinkti įvairių tarmių bei regioninės šnekamosios kalbos atstovai, siekiant atskleisti nestandartinių kalbos atmainų ir bendrinės slovėnų kalbos santykį. Į diktofoną įrašytų interviu metu surinkti duomenys rodo, kad pirmosios kartos imigrantai sklandžiai kalba slovėniškai ir daugiausiai kalba tarmiškai. Prekmurės regiono tarmė yra geriausiai išlikusi, o tai yra ryškiausias regiono tapatumo požymis. Antra vertus, Rytų tarme bei Mariboro miesto šnekamąja kalba kalbančiųjų diskursas nėra grynas – jame randama kai kurių centrinės slovėnų šnekamosios kalbos ir netgi bendrinės slovėnų kalbos požymių. Antrosios kartos informantė jau nekalba tik slovėniškai, bet kalbėdama pereina nuo slovėnų prie anglų kalbos. Jos slovėnų kalba yra iš tėvų perimtos Štirijos tarmės ir kalbos kurso išmoktos bendrinės slovėnų kalbos mišinys. Du trečiosios kartos informantai anglų kalbą jau laiko savo gimtąja kalba, o slovėnų kalba jiems yra paveldėtoji kalba. Taigi jie kalba angliškai, tačiau į savo naratyvą įterpia tam tikrų iš savo Notranskos tarmę kalbėjusios senelės bei vaikystėje lankytuose kalbos kursuose išmoktų žodžių.

Trijų kartų atstovų palyginimas rodo spartų slovėnų kalbos įgūdžių nykimą ir anglų kalbos įtakos augimą. Slovėnijoje gimusių informantų atveju tai pasireiškia kaip skoliniai, o Amerikoje ar Kanadoje gimusių tyrimo dalyvių atveju – kaip kalbos kodų kaita. Paskutinioje grupėje taip pat pastebimi ryškūs nukrypimai nuo slovėnų kalbos normos fonologiniame, morfologiniame ir sintaksiniame lygmenyje. Remiantis gimtosios / paveldėtosios kalbos išsaugojimo laipsniu, galime teigti, kad tarmė yra pagrindinė kalbos atmaina tiems tyrimo dalyviams, kurie turi geriausius slovėnų kalbos įgūdžius. Kitaip tariant, tarmė yra socialinė kalbos atmaina, kuri yra autentiškiausia tyrimo dalyvių išraiškos forma ir stipresnis etnio ir kultūrinio identiteto faktorius nei bendrinė kalba.

Gauta 2017 m. rugpjūčio 29 d.

NADA ŠABEC

Anglų ir amerikiečių studijų katedra

Mariboro universiteto Menų fakultetas

Koroška cesta 160, SI-2000 Maribor, Slovenia

[email protected]

MIHAELA KOLETNIK

Slavų kalbų ir literatūrų katedra

Mariboro universiteto Menų fakultetas

Koroška cesta 160, SI-2000 Maribor, Slovenia

[email protected]

236

Acta Linguistica Lithuanica LXXVI