S aipsniai / A icles 113
NIJOLĖ TUOMIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Di ezioni di ice che scien i iche: diale ologia,
a mių mo ology, lessica, socioling is ica, lingue su eika.
NEVALDOMAS SKOLINIMASIS
KAIP KALBOS NYKIMO
POŽYMIS
Uncon olled Bo owing
as a Sign o Language Loss
ANOTATIA
A isnyje, sulla base mode na XX a. ine XXI a. inizio diale ologine ma e iale da sud dei alš aičių
pa a mei appa enusčių lie u iškų salų Bal a usijoje (Va ana o ., Ga dino s .), analizza a
a uale condizione della lingua li e ians e la sua kai a. La o o ogge o è l'essico bo iniai da
bal a usių, polkų e usų lingu. Si ce chiama s abili e se sla izmų gausa è na u ale del linguaggio
kei imosi, o la sua nykimo (mi ies) conseguenza. I p ocessi del linguaggio qui engono esamina i
osse a oio empo: s udia a e pa agona a a uale più ol e in o man ų lingua. Il la o o anche
desc i ono i a o i che cambiano la nazione lingua e cul u a. Iskeliami gli aspe i p incipali,
nulėmę e paspa inę lie u ių kalbos nykimą. Ques a ice ca mos a dimos azione asimme ia:
le pa ole acilmen e passa da una lingua in un'al a, elemen i di una lingua semp e meno
ada abili, ame medesimo discu se sos i u e usa a is isa al a lingua a ka pa. L'a icolo
analizza de aglia amen e in zona a i a dei con a i i li uani che i ono nella zona di šnek ų
alo i e skolinių seman inės aiškos adegua ezza p oblema, mi a apčiuop i le di ezioni dei
poslinkių seman ica.
ESMINIAI VODŽIAI: pie ų aukš aičiai, lie u ių kalbos salos, s ebimasis laikas, kalbos
mi is, kalbos nykimas, ne aldomas skolinimasis, seman inė aiška.
ANNOTATION
Based on con empo a y la e 20 h cen u yea ly 21s cen u y dialec ological ma e ial om he
Li huanian islands in Bela us a ibu ed o he Sou he n Aukš ai ian subdialec (Vo ana a
dis ic , G odno egion), he a icle analyzes he cu en si ua ion o he
anian language and i s change. The esea ch cen es on lexical loanwo ds om Bela usian,
Polish and Russian languages. I a emp s o de e mine whe he he abundance o Sla ic
NIJOLĖ TUOMIENĖ
114 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII loanwo ds is he ou come o na u al language change o i s
loss (dea h). Appa en - ime language p ocesses a e analyzed in he s udy: he p esen -day
language o in o man s o se e al gene a ions is s udied and compa ed. The s udy also desc ibes
he ac o s changing he naa ed he decay o he Li huanian language. The s udy shows he
ion’s language and cul u e. I poin s ou he majo aspec s which de e mined and accele -
asymme y o bo owing: wo ds easily ansi ion om one language o ano he ; language
elemen s a e inc easingly less adap ed; an en i e passage o ano he language is used in he same
discou se al e na ely. The a icle p esen s an in-dep h s udy o he p oblem o adequacy o
seman ic exp ession o con ac zone; i is aimed o g asp he di ec ions o seman ic changes.
loan ansla ions and loanwo ds used in he subdialec s o Li huanians esiding in he ac i e
KEY WORDS: Sou he n Aukš ai ian, Li huanian islands, appa en ime, language dea h, language
loss, uncon olled bo owing, seman ic exp ession.
1. ĮVADAS
1.1. Tu e le lingue cambiano insieme con la i a della socie à. Ques i cai o ipa a e sono nuo i pa ole,
g amma icali o me, pa lamen o s ili, egionali o socialini a main, più spa i o o più len e di usione,
ko eliuojan e con s aigesnio o olygesnio ecchie aiškos o me nykimu. Quali o me cambios exusi,
dipende e da cambiamen i della i a pubblica: unaly e à dal pun o di is a del consumo della lingua
socie à e cambiamen i del linguaggio nuosaiksni, in an o a pu ka dinalūs socialiniai pokyčiai possono
causa e di g andi, pe sino ka dinalių cambiamen i del linguaggio, ad esempio, nella s essa socializza a
spaziu azione s abilus al i linguaggi consuma o i e quindi appa adus d ikalbių (o anche ikalbių)
abi an i. Come solo pe ciò nel linguaggio allo s esso empo ine i abilmen e g e a una al a i ono nuo e
e ecchie o me, ma non comple amen e pad ikai e nonaspėjame, pe ché la lo o socie à iene
apasca schiuse secondo consuma o i agžių, ly į, socialina padė į e p o essione. 1.2. L'obie i o di
ques a ice ca isola e pa ibio, nelle quali è s a o o è anco a usa o non solo la lingua li e ian, la a uale
condizione della lingua li e ians e la sua kai ą. Nas a i i, se s animas lingua elemen sų skolinių gausa è
na u ale linguis ico kei imosi, o la sua nykimo (mi ies) dede inismo. Nell'in es igazione si basa
con empo aniene XX a. ine XXI a. inizio diale ologine ma e iale da me idioni alš aičių (PA) pa a mei
appa enen i kelių lie u iškų salų1 Bal a usijoje: Va anã o (b . 1 A icolinyje u ilizza i pie ų
aukš aičių pa ibio salų, Va anã o salų šnek ų e mini, che anco a non sono nusis o ėję, u a ia,
secondo gli ice ca o i, sono più app op ia i desc i e e a ee delle lingue Li uanee, pe unaų o al e
ci cos anze a sidū usi uo i dei con ini e i o iali della Li uania. Vy au as Ka delis nell'a icolo
Lie u ių kalbos salos: p obleminiai aspek ai (2014) mol o p ecisamen e su o mulò e mine lingua sala
de ini į: nuo p incipale lingua di a ea geog a icamen e comple amen e ascelu usi, conc e e
geog a ines
A icoli A icles 115 /
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
Вó oново, cen o dis e uale); Ramaškoni (b . Рамашканцы); Ne ãšių (b . Нявóшы), Ródūnios (b .
Рáduнь), Plkių (b . Плкi), Ži mnų (b . Жырмны), a laso linguis ico, secondo i da i, cioè sono VI (Va anã as,
Nočiõs (b . Нáча), Pãa adnės (b . Пагарóдна), Asa õs (b . Асавá)2. Lie u ių
Ne ãšiai), VII (Nočià) e VIII (Ródūnia, Plkiai) pun i. Secondo la più ecen e me odicà di de e minazione dei
g adi di i ali à dei pun i ques i e pun i si conside ano non i ibundi e pa zialmen e o comple amen e
sunucusi (pl più c . Meiliūnai ė, Mikulėnienė 2014: 124128). Ti iu osi u ilizzando di a ie du a a e
con enu o audio insiški, conse a i nell'is i u o della lingua Li uanea Ta mių a chi o da abase, anche
insiški da pe sonale au o è ono eca (sop a u o es ii in localizza e sla ie lingue a e s), publi- 1.3.
Kadčiau islands kalbinėse sis emhi hanno ce i sa i ų b uožų, che non sono p op ie al con inen aliniam
šnek ų plo , è una cosa comp ensibile e, si può di e, con ine u ini kalbinė bend uomenė, che i e mol o
kuo ų a minių eks ų inkinių (ž . li e a ū os są ašą).
che più didesnėje e i o io di al o paese e che cos i uisce qui una lingwinę mino anza, ci conda a
s aniima kalbinė bend uomenė e isicamen e, linguis icamen e e cul amen e isola a dal ondamen o
a ea, assimila a linguis icamen e e sociocul u almen e, u ini unikali in e na, nonché le e a a
linguis ica lega a a supančia kon ak (c . Ka delis 2014, 2015; Tuomienė 2014: 84:85). della lingua Li uaniana
classi icacinis diale ologico uni o gy ybingumo c i e io chia amen e s o mula o in più ecen e
eikale dei li a ians dialek ologijos XXI a. inizi della lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis
y imas. Mappe e lo o commen i (2014). Qui si applica a u o il linguaggio li uano plo , u a ia le isole
della lingua come speci inį kalbinį i e i o inį iene ą è anche possibile classi ica e in base al c i e i di
gy ybingumo (ž .
Meiliūnai ė, Mikulėnienė 2014: 124128).
Va anã o islands šnek ų cen ais conside a ei inos di maggio i insediamen i, ci adelle o illaggi, ai
quali e i o ialmen e appa ene ano illaggi o ienkiemiai, nei quali XX a. ine e XXI a. inizio osse
s a a Li uania, ad esempio, Ramaškoni isola componesse o ques i illaggi: Bilia (b . Бiл), Bielinai (b .
Бялнцы), S anina (b . Дайнавá), Laškai (b . Лашак), Na as Naujõ (b . Na ašdy), Pã ubies (b . Pã ūbùk),
Tš (b . S anisaiš (b . Tsamš); S ilgnai (b . Šiš). Rdūnios sala (bū ų più p ecisamen e salos, nes likę
lie u iški kaimai ieni da al i sma kokai nu olę): Asa à (b . Asa á), Dubniai (b . Дубнцы), Ka gauda (b .
Каргoд), Klaišia (b . Клайш), Kemešiai (b . Кемэйшы), Magnai (b . Магýны), Pkallinis (b . Гарадзшчa), Plkiai
(b . Плкi), Sklodnys (b . Складнцы), Smi gniai (b . Smi mili), Žyma (b . Žmýna), Smy ina (b . Ques i
loco a di li a ialmen e isc i i e suki čiuo i sulla base pubblicinio Lie u iški adiciniai ie o a džiai
Gudijos, Ka aliaučiaus k aš o, La ijos i Lenkijos (2002), bal a usiškai sulla base u iciali Va anã o
ajono appilinkių kaimų a dų są ašais, pubblic i in e ne .
2 Dal pun o di is a geoling is ico ques e me idionali al š aičių pa a mei appa enen i sma kamen e
bū ų ikslinga jung i į ieną Va anã o šnek ą. Da i dėl o, kad pagal šnek oms būdingas ypa ybes,
appanukusi šnek as specialmen e e odyno b uožus, esse sono mol o simili, quan o più di e iscono
ques e šnek ų one ica peculia i à. Ol e a ques o, a ualmen e šnek os sma kly sus aukusies
ispe o del e i o io da alcuni belikę 1 o 2 kaimai, nei quali abbas anza bene pa la lie u iškai os due,
e oppu e solo uno uomo. Vi è sup an ančių, ma nonšnekančių ca ego ia lo o nei a i illaggi può
esse e dal 3 all'8 più anziani gene azione di pe sone.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII quasi non obbligomi segno della lingua isola, in
uno dei suoi la o i scien i ici 116 sos iene Vy au as Ka delis. Lo scienzia o
deplo a che no in a e e de aglia o sinch onis ico quad o [lie u ių kalbos salų
Bal a usijoje pa ikslin a N. T.] se e de alesnė analisi, che osse suppo a a
dagli a uali da i di ques i gio ni (Ka sinch oninių lie u ių kalbos salų s uk ū ų, in
delis 2015). Taigi šiuo da bu, aikan a i inkamą me odiką, siekiama (už)pildy i
ques o caso leksinių, sp agą, alcuni casi di s udio pa agonando con il sis ema di
lingue pa a mių i šnek ų di g an a ea.
A icoli desc i i i p ocessi linguis ici sono s a i esamina i osse azione empo3,
. i. s udia a e pa agona a a uale più ol e in o man ų kalba: secondo
pa lamen o assegna i condizionalmen e supe io i (80 e più anni) e mediuni (più di 60
anni) gene azioni (più a lungo dis in o Va anã o šnek ų pa lan i ca a. Tuomienė
2008: 3845; 2010: 1720; plg. Meiliūnai ė, Mikulėnienė 2014: 125; Aliūkai ė, Bakšienė,
Ja osla ienė, Judžen y ė, Leskauskai ė e k . 2014: 159 163; 168 173). Sąlygiškai
jaunesnių ie inių gy en ojų (ci ca 50 anni), amilias o iešojoje aplinkoje
pa lančių lie u iškai, negli ul imi empi apylinkėse già non. Locali più an ichiuosi
gim ąja lie u ių šnek a spesso p akalbina lo o da Li uania aplankan ys aikai e
aikaičiai.
Toks esame pe me e osse a e la lingua i smus i kai ą, . y. la lingua nykimą e la lingua mi į, qui e
o a. Nel s udia e il linguaggio con ques o me odo socioling is ico si iene anche con o di
con e sazioni con in o man i ci cos anze, engono alu a i e al i a o i non- e bali (pe
esempio, se il pa la o e si applica al ice ca o e e ce ca pa la e co ecyklamen e). Analizza i u i
i da i accol i u e le a ian i di a iazione linguis ica con eccezioni e sis eme non
co ispondkančiais a i. Nel s udia e ma e iale s'osse a ale disposizione socioling is ica, che la
cos an e di e si à linguis ica p omuo e cambiamen i linguis ici, quindi essa cambia cos an emen e
il suo sis ema (Kalėdienė 2015: 213214). P ima iamen e i cambiamen i esc yskėja nonas o isimissime
pa i del sis ema linguis ico one icane, leksicane. Inol e, scel o il me odo di analisi della lingua
pe me e a jas desc i e e, p e ede e la possibile ul e io men e cambiamen i eigà. 3Il P imo
skleis i pe ilgesnį laiko a pį ykusio kalbos ki imo p oceso ezul a o p iežas is,
osse imojo empo (an. appa en ime) ipozę su o mulò Williamas Labo as (1963: 207 309; 1975: 199228
e k .): che il ki im della lingua osse issia o yksmo empo, de e esse e osse a a della lingua di
di e si al s esso empo i en i ol e. Applicando il me odo del empo osse imojo già è esegui a non
uno esame a mių della lingua Li uania. Con ques o me odo dal 2001 m. au o ės s udia e Va anã o
ajone si ua e (la maggio pa e di lo o già exusios) lie u ių šnek os (plačiau dėl me odo ž .
Kalėdienė 2015:
213214; Tuomienė 2014: 8485).
A icoli A icles 117 /
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
2. SALOS LINGU E CULTURE
KEIČIANTYS ACCNIAI
2.1. L'es inzione di una lingua e in ine la mo e della lingua dipende da mol e ci cos anze e condizioni
in e connesse. Le piú impo an i e lem inghi condizioni igua dano con i consuma o i: isoliuo oje isole
lingua mi š a es mi us a u i nančiai ka ai p op io lingu. Quindi s udiamose apolinkesse la mo e della
ja kalbėjusiems žmonėms, dėl ienų a ki ų aplinkybių nepe da usiems a ei-
lingua di e amen e co ela a con gli esse i umani, con i lo o cambiamen i di i a, aggseno. Gli s essi
pa la o i e la lo o lingua des ino l'hanno pe maininga e spagnias s o iche, cul u ali ci cos anze, dai quali
dipende la si uazione economica, qualche ol a anche poli iche e geog a iche con ini dello s a o
eb aižimen o, a cambiusi poli ica bei ideologia ine i abilmen e in luisce p es igą della lingua. Vi endo
non piccole comuni à u ali, Va anã o apilinquie li e i non pajuggè a laiky i didžiulio e lungaikio
ki akalbės maggio i à p essione. delle Li uanie nykimą qui paspa ino nu ūkę i legami con le più g andi
comuni à locali Pelesõs, Ge čių (Ãs a o ., b . Астравéц)4. In ine, in e essi mino umma degli decenni in
qui nessuno non paiko e non ince. Ilgaini es a solo pa ieniai en usias ai. Nella le e a u a scien i ica
desc i a non pochi casi, quando linguaggio nykimas (į) yko abbas anza apidamen e, pe sino nepe ėjęs
di u i i ice ca o i assegna i linguaggio nykimo e apä (plačiau ž . D essle is 1994: 8490; C ys al 2005:
8384). Tale spa us nykim è ca a e is ico sia e sia dei sud dei mon i alc aici ada mei appa enen i alla
Bal a usia isles Nočiõs, Asa õs, Ne ãšių, Ródūnios, Plkių, A mõniškių, Ramaškoni, sia e ad al i,
pa icola men e isola i e più emo i dalla p incipale a ea della lingua li uana: Ãpso, B èslaujos, Laznų,
Ze elos5. 4 Qui Pelesà la più g ande Bal a usijā, Va anã o ajone sop a issu a Li uania abi a a pie ų
aukš aičių pa a mės pa ibio sala. Appellinkies illaggi anco a esis e non poche amiglie, che e ai nos i
gio ni nell'ambien e domes ico comunica Li u iškai. Viešai lie u iškai p incipalmen e si pa la la s essa
Pelesojè. Dal 1992 m. qui unziona lie u iška scuola. Ques a p ima in Bal a usija Li uanei p incipale scuola
Pelesõs k aš o cul u a e cen o educa i o. Vie inių lie u ių bend uomenė e sociale susi ienijimas
Gim inė sono sos enu i e sos enu i dello S a o Li uano. Pelesõs illaggio apilinkių lie u ių šnek os aida
pe cepi amen e di e isce dagli al i Va anã o ajone nonché u o Lydõs (b . Лдa) k aš e esamų e
exusių lie u ių šnek ų. In ques o a icolo l'a enzione più concen a a in piccoleze, nyks ančias o e del
u o sunykusias geog a icamen e nella a uale Va anã o dis e o e i o io pa enkančias šnek as.
Ge čiai ci adino in Bal a usia, s a o ajone (ci ca 65 km e so es da Vilniaus), do e a ualmen e
i e nemažai li e ians gy ybingiausia e la più g ande e o ien ale aukš aičių ilniškių pa a mės pa
Ka dibio sala (ž .elis 2015; Vai ke ičius 2011 17:34).
5
B èslaujos e pso lie u ių salų šnek as Bal a usijoje p incipalmen e s udiò e desc isse Kazimie as
Ga š a (2005: 171180). Già scompa si Ze elos (p isci iama aka ų aukš aičių pa a mei) e Laznų ( y ų

NIJOLĖ TUOMIENĖ
118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
lie u ių kalba i apsk i ai kul ū inis sa i umas, bend uomenės cha ak e is, pe -
o ni o pe linguà, a causa della na u ale mancanza della p ossessa p ospe i a6
nu ūko compa sudiga (plačiau ž . Ga š a 2005: 2434; Tuomienė 2008: 2541; Vidugi is
2004: 3747; 2014: 4047). Senza dubbio, insieme pe dendo signi ica i e pa el- 2.2. In
dė os žinios: nebe eikiami i gy ojoje kalboje nebe a ojami sa i a dai, nyks a
kalbos į ai o ė i belieka ienas kalbos s ilius – bui inis. Da ienas aspek as,
paspa inan is kalbos nykimą, šiame s aipsnyje minimose ie o ėse Bal a usi-
joje – lie u ių kalba en nebu o jokios o icialios aš edybos.
piccole, isoliuo a e comuni à dei pa lan i s udia i a pa i e XX a. inizio ‒ cominciò
plis i e galų gale acquis alò isa e ė lie u ių e bal a usių d ikalbys ė,
successi amen e essa ‒ cominciò g adualmen eui silpnė i. Innanzi u o pe il
a o che le agioni e unzioni dell'esis enza delle due lingue e ano comple amen e
di e se. Dominuojančia cosdiene lingua di comunicazione di pe sone di a ie e à
di enne locale bal a usių šnek a o a maina, e a de e mina i casi sono s a i p esi a
usa e pa ecchie lingue: kaimuose bal a usių, nelle ci à e ci adine usų e da pa e
polkų (ji di enne eliginių apeigų, chiesa lingua). Ques o acili a o la possibili à di
mo imen o e susiñinozione della comuni à locale almeno al di Va anã o, Benekáinių,
Kaulliškių, A mõniškių, Ródūnios, Asa õs, Pãa adnės pa apijų con ine. In gene ale
supp imino la i a secondo gli s anda d acce a i, pe ché dominoojan i bal a usių
lingua (in ques o caso bal a usių e lenkų oppu e e usų kalbos) di enne ecip oco
sussulbamen o e comp ensibilumo pon e.
Tuomo ki õs, non dominiojančios kalbõs o a ms lie u ių uolo di enne
comple amen e di e so: lei mol o p es o pe se di u e le più impo an i e
i biamen e impo an i sa a ankiškos plė o ės unzioni, quindi u lascia a alla
olon à del des ino, lei ėmė semplicemen e scu s i. Tokia lingua pe sino cominciò
a non o a si a ce e si uazioni di disco so (publice e, nobilie e, pe ché
p ecisamen e in ques e ci cos anze le è s a a in p imo luogo e inizia a a
abbandona e del u o). A causa di di e en i lingue di consumo di e en i
ap a nau i kai ku ių isuomenės gy enimo s ičių, odėl nebegalėjo a lik i kai
ku ių unkcijų. Kaip minė a, ap ašomose e i o ijose lie u ių kalba daug me ų
gy a o ik saky ine o ma, ji niekada nebu o u ėjusi o icialiosios aš o kalbos
si uazioni e g aduale a imosi da pubblici à Li uanian lingua nebesugebėjo di i i.
aukš aičių ilniškių pa ibio šnek a) lie u ių šnek as Bal a usijoje mol i anni s udiò e
de aglia amen e desc isse Aloyzas Vidugi is (2004; 2014).
6 Ques a dalla p incipale supe icie li uana più o meno allon ana a esis e e ex di Li u iškos
salos bu o aplanky os 2011–2013 m., išsamesnė in o macija dėl na ū alios a mių ąsos nebu imo,
negy ybingų, sunykusių pun i a iniai nume i ed esp essione pe cen uale iene p esen a a in
pubblicazione desc end inan e i p imi s udi iniziali XXI a. delle Li uanie: geoling is inis i
socioling is inis y imas (sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė), 2014.
A icoli A icles 119 /
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
A XX. seconda me à la lingua li uanea già solo esp esse la iden i à dei abi an i locali,
e a una dei mezzi giminės ( i en i in a ie a ie ambedue egioni degli S a i) e
elazioni amilia i maiky i. lingua Li uaniana ino a ques i gio ni delle isole Li uanee in
Bal a usija aiu a i esiden i a conse a e s o ici legami con Li uania, pe ché
con e ì alle pe sone il p op io kilmės senso. Ques o è e linguis ica psicologica e
sociale alue, pe ché la lingua s essa iene man enu a inché essa con e isce alle
pe sone un segno di iden i à (plg. Russel 1992: 82; D essle is 1994: 8687; C ys al 2005:
4143). Tu a ia sia s udia i Va anã o apylinkies, sia al e Bal a usia egionsų li e i
negli ul imi empi la p op ia iden i à pe cepisce semp e più di icilmen e, pe ché
pe de lingua. 2.3. Va anã o appiinki delle isole Li uane dalla XX a. ine ca a e is ico il
cosidde o e zo lingua nykimo ase, della maggio pa e degli s udiosi opinione,
p asidigąs allo a, quando la gio anissima gene azione mol o meglio domina la nuo a
lingua, e i gio inis i la usano in sos anza in u i i se o i e se iden i ica più con essa,
pe sino i iene che la p ima lingua semp e meno ispe a le lo o nuo e esigenze.
Nemažos pa e i ųjų isų a s o ų nella i a ques o a enne p ima ci ca 5070 anni.
Inol e, pa e della popolazione assimila osi pe ia mis ia edibas. Quindi sebbene i
memb i della comuni à e con inuasse o a i e e nel suo soli o e i o io, mol i di
lo o p igionis ica geni o i, nonni lingua Li uania comunque nyko e in ine scompa so.
Pe esempio, Ramaškonysè ques o è accadu o negli ul imi 50 anni. Inol e, sia qui, sia
in più lon ani Ródūnios apilinkai lie u iškiais illaggi i sono s a e mol e amiglie, nelle
quali pe una ol a, e qualche ol a e pe dieci anni s y uojan i d ikalbys ė è
passa a in consape olissimo pusiaukalbys ę7, e pasquale in ienkalbys ė (si uazione
y ų aukš aičių (RA) ilniškių pa a mėje desc i e V. Ka delis (2013)).
2.4. Il linguaggio al iso bei nykimas o emen e co ela o con cul u ine assimiliazione, i. e. una cul u a
è a ia a al a, più po en e, cul u a, quindi la p ima comincia a pe de e i suoi oži, pe ché i suoi
memb i semp e più si ada ano al nuo o compo amen o, come menziona a, passa dalla d ikalbys ė, in
a ini casi anche ikalbys ė, a ienkalbys ė. Ramaškoni e in al e isole sop a u o ques o si
s olge a sis so šaus pe i li uani qui comple amen e non po e a pe me e e i p op i igli in
ie inės aldžios spaudimą, pe š ie imą i bažnyčią. So ie iniais laikais ie iniai
lie u iškas mokyklos (lascin ie e ano chiuse anco a m 1936). Nebelico possibili à ip is ina e
lie u iškas skaizuoda o a i e en i cul u ali, minėjimus, incon i. Lì no malmen e accoglie a u o
yklas-biblio ekas, sekmadienines mokyklas, ku iose anksčiau lie u iai o gani-
ci elis (pa yみに, Va anã as, Ródūnia), di una abi azione, 7 e mine desc i e la si uazione, quando i
geni o i la p op ia Ques a p imaja (gim ąja kalba) con i bambini ima pa la e solo a casa, p i nella
amiglia ambien e. Kaimynys ėje e in gene ale socie àe a anche si o a semp e meno pe sone
(šeimų), con cui pubblicamen e possibile sa ebbe comunica e quella p ima lingua. Tad medie gene azioni
( ė ų) p ima la lo o lingua uso di en a in a e ino e esclusi o. A ques a si uazione desc i e e si
ada a sos anzialmen e e al o passi o linguaggio consumo e mine (plg. C ys al 2005: 8085).
NIJOLĖ TUOMIENĖ
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII kaimo (a kelių kaimyninių kaimų)
bend uomenė. Negli e en i dei Li uani equen a a e al icalbių pe sone.
Tú luoghi ca alikų chiese in li u gie s olge a solo polkų lingua, ma e lo o
maggio anza posa iu sono s a e chiuse. Il p ocesso di chiusu a delle chiese a enne
e successi amen e, du ò ino ci ca 1986 m. A causa della cosidde a a šilimo poli ica
A mõniškių bažnyčią pa apijiečiams a akino 1987 m., pomaldos e nuo amen e enko
solo lenkų kalba, a ualmen e già sos i ui omi ma non con lie u ių, e con bal a usių
kalba. delle polonesi come con esine meglio o peggio sono p amokę quasi u i i
esiden i (ž . Čekmonas 1988: 3754; Tuomienė 2008: 2635).
Be, la locale amminis azione du an e il pe iodo collec i izazione, o e a di esnės
s u u e di po e e in gene ale neigė lie u ių p esenza. Alcuni senoli locali nei
lo o accon i sos ene ano che a causa della lo o o igine ino pe ino di p o onda
ecchiezza sen i ano socialina sepa azione, p essione, pe sino pe seguiojimen o.
Da ci ca 1976 s. ilascia i in documen i di iden i à (passapo i dell'Unione So ie ica) la
maggio pa e dei li uani, specialmen e di gen e u ale, è s a a isc i a esą polkų
au ybės (especialmen e quelli, i cui ce i ica i di nasci a non a e ano menzioni sulla
lo o nazionali à dei geni o i che non bisognisse egis a e nazionali à dei li uani, in
lo o e a semplicemen e nub ėž as b ūkšnys). Come a e mano gli s essi abi an i, li
semplicemen e su ašė e nazionali à nessuno nonlusè. S a almen e su scala è s a o
esegui o o ganizza o e consis en e sla inamen o dei esiden i (plačiau z . Čekmonas,
G umadienė 1993: 132137; Gaučas 2004: 9599; Zinke ičius 1993; plg. Zie elos, Lazūnų
si uaciju: Vidugi is 2004: 3738; 2014: 4142). In ques a ice ca engono discussi i linguis ici
isul a i di ques o p ocesso. 2.5. Quindi il p ocesso di assimiliazione nonpe amen e
spa ina e al a lingua acquisilamen o, dominuojančia apusia lingua app endimasis.
Va anã o apylinkių caso ques o è usų (in pa e e bal a usių) lingua spi amen o e
laikų iki daba . Galu inai įsi i ina šnekamoji os kalbos a maina – ie inė bal-
acquisalimen o dal so ie inių a usių šnek a pop os u. En igali solo ques e due
sla e di lingue. La lingua Rusų u iciale di a iazione di enne della ci à, pubblici
is i u i, locali amminis azioni, ele isione e adio, u e laš edybos p incipali lingua
e susižinojimo mezzo. Bal a usių a ian e della lingua, chiama o pop os u, è
di en a o neo icialiąja, s ade, pa icola men e illaggio delle pe sone, pa la. Dalla
ba pakeičia, odėl y a isiems sup an amos. Vis mažėjančios lie u ių bend uo-
pa e siisci schiuse unzialmen e, la sua una al a papildo a menės po eikių
nepaisoma e bene e sla ų kalbos g adualmen e įsisk e bia isu , anche in eligiose,
azione ce imig (pa yimui, po e ių e ca echismo knygelės aikams s ampdiname lenkų
kalba, ma usiškomis aidėmis), amiglie e in o no. I lo o posizioni, senza dubbio, nuo amen e a o za.
A icoli A icles 121 /
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
3. LINGVISTIAI LINGU
RESULTATTI SI VIACI
3.1. Nelle scompa si lingue, quale in ques o caso e sono Va anã o isų lie u ių
šnek os, cambiamen i a enne o e s anno più elocemen e e una di ezione,
pe ché sklinda e issa a semp e più mollom in luenza dan i lingue
ca a e is iche. Skolinimosi in ensi à dipende dalla lingue con a i in ensi à,
che Va anã o apolinkėse non è s a o oligus e unialy is u i i discussi pe iodii.
Quando i con a i linguis ici non sono in ensi i, p es inamasi spesso solo a
li ello lessico, e skoliniai necessa iamen e ada a i, p o ochia o u a la pa ola o la sua pa e (plg. Bi gelienė 2015:
2832; D Ž I 1822).
Già de e mina o (plg. Tuomienė 2006: 427438; 2014: 9899) che in u e elenca e Va anã o
šnek ose lingu linguì con ac am in ensi ėjan , gausėjo leksikos skolinių, essi meno
e ano adap a i, quindi u p esa p es in is e al i linguaggi li elli, spesso pa ole di
da ybos e pa ole kai ybos, elemen s. Alcune ca ego ie mo ologiche,
pa icola men e a chajiškos, semplicemen e nunyko, ad esempio, inse zione:
u ono nus o i usa e in a džiuo iniai būd a džiai e in a džiuo iniai į a džiai.
Visialmen e su iko ki a a chajiška sis ema nume a džių: ėmė nyk i kuopiniai e
mol i skai a džiai. D iskai a quasi scompa sa in u a l'a uale lingua Li uanea,
quindi nekeis a, che così accadu o e Va anã o šnek ose. In ece di daly inių e
padaly inių cos uzioni issa a la e u inie sakiniai. Ypač pagausėja seman ikos,
azeologijos skolinių.
3.2. Senza dubbio, i cambiamen i della s u u a linguis ica osse a i nel linguaggio
di quei pe sone, che s essi sono espos i a a i cambiamen i. Pe esempio, gli s essi
šumoje a o i sa o pi mąją (gim ąją) kalbą, bijo bū i nesup as i a k i ikuoja-
pa lan i e i ano iemi, pe sino condanna i. Nesaugumo senso inco aggia
consape olmen e i iu a e la i a a žan i e complicicojan i cose, e čia
acci aiky i. Ekspedizioni ebbe o da pa la e un ce o nume o di locali gene azione
anziana di pe sone, che pa lando pop os u nella p op ia lingua į e pia pa ienių
lie u iškų žodžių, žodžių junginių, ci a ų, e a e sščiai in lie u iškus sakinius
į e pia bal a usiškų žodžių, p z.: bažn·čón gedαm pα psku p.cæ ыскуža pα p p k.bām
‘bažnyčioje giedam lenkiškai, po e ia spe speam lenki òʼkiškai; pàskedẹm åũ.ly.
ag kọ slanna na pá.cy ‘paske dėm kiaulę, egi, kokie lašiniai, pe is di aš us
nai); næm·ku an / mlekijα maji. / j. á.m l.pe pαp òs u askaž. / sku.
( okio spessumo)ʼ (Bielipazami šåũ /. ka(b) b.s li. . iškαi ‘nieco nemoku, ca i miei
miei, io i meglio semplices u (bal a usiškai) papasacosiu, u o dimen išau, come
sa à lie u iškaiʼ (Ramaškónys); con s. mc·inu. cik li. . iškαi ũ· a ыjåu ki pα li o.sku.
a su sasedαis ki pαp òs u ‘su sua mad e solo lie u iškai kalbėjau, solo lie u iškai,
e con kaimynai solo pop os u (bal a usiškai)ʼ (Na asdai); un·kũαi m. næm·ka /
NIJOLĖ TUOMIENĖ
128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII ka ė, рабóya лiцó ‘ma gas (s azdano as)
eidas. A causa della locale bal a usių in luenza della lingua Li uanei šnek ose
usa o apibend inan e e inys p ũ.s i(s) da b . мць in ece da šnek os iss um e
mazg· i(s), plá.u is(s), ska.b i(s) eiksmažodžių, ecc.: sæsu à gá.l u. p åũ.sæ ‘sesuo
gal ą p ausia (plauna) (plg. b . памla галав); .k αŋkàs nup åũ.sk ‘eik manas
nup ausk (nu(si)lauk (plg. b . ba
memce ki); s a e. šp åu.åu púodu. ‘š a iai išp ausiau (išplo iau) puodą (plg b .
pamy ùpẹn ska às p åuù ‘upėn (upėje) ska as plaunu (mazgoju) (plg. b . bdu
кастрлю);
mць adzénia).
5.4. Bal a usių šnek oje plaš aka e palnas sono chiama i una pa ola ladóň
(СБГ II 608) ‘delnas, pe ciò e in li e ians šnek oje plaš akai eikš i usa o délnas, p z.:
lašyne pæ dé.lnu. (plg. b . slanina su ladoнь). Lo s esso accon abile e pe i
su apa inamì qui eiksmažodžių kándžio i(s) e k am ý i(s) bei būd a džių iš as, -a e
ankùs -i, ad esempio, può di e: gile m·u k α. ọsi ‘akliai miške k am osi (gelia) e pk as
šu à k am à k a. ọsi ‘p š. k osi (kandžio), plg. гil кусáюцца ‘akliai kandžiojasi (gelia),
сабáka кусáяцца ‘šuo kandžiojasi; густ туман ‘ ankus ūkas, густ лéс ‘ ankus
miškas. Tokiais e simili acconyamai aki aizdamen e kenkiama i a della lingua
li a ians, pa ole aiklumui bei egolainumui. In ques i casi lie u ians šnek a ne enka
eiksmažodžio kandžio i(s) e būd a džio i š as. 5.5. Va anã o šnek os issa a
nemažai alo i, delle quali ciasc mo ema dipende dalla co isponden e
bal a usiškosios. Tali gli appa engono mol issima p iešdėlinių eiksmažodžių, il cui
leksinė signi ica o pu nai bal a usiška. O okiai signi ica o c ea e pa a o o
bal a usių lingbai ca a e is ico no malmen e bal a usiškas o con bal a usišku
coincamban e lie u iškas p iešdėlis e a ie, spesso lie u iškos, p eesaggi, p z. :
αpmudin· ‘apkal i: nã·mu. lαn ·lm apmužin·jα (plg. b . xá u dóškami
abbi áya); azåugdin· ‘dyg i: bùbọs g . a azåugin·jα (b . бльба бстра разрастáя);
az ein· ‘skies i: p·nu. á.deu az ein·jα (b . malacó adóy az óдзяць); (pa)p ы ыжin·
‘ aišio i: pamidõ· us pap ы ыжin·jau (b . pamiдó y Ques e alu azioni neabejo inai
indicano, che bal a usių in luenze da Li uanei mo ologia quan o più acilmen e
папрывзую).
pasiduoda p ededėlia, meno p eesaga, almeno e angamen e šaknis, che spesso
imane comple amen e inal e a a. 5.6. Ramaškoni, Ródūnios, Ži mnų, Plkių šnek ose
isc i a nemažai ali e inių, nei quali lie u iškos aiškos p iemonės sono sos i ui e
bal a usiškomis. così modo si c ea una d ip asmiška e del u o non chia aški
men is, cos i uen e

S aipsniai / A icles 129
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
įspūdį, kad aip uos žodžius a ojan is žmogus nelabai moka lie u iškai. To-
kius alu i a causa del g an lo o allon anamen o dal li uani lingua aiškos būdų
a pažin i, ko c edo, leggusia, p z.: minkš α. ‘smulkiai sùmalåu m.l us (b . мук
мхка змалóв); ude.k ‘užda y i αde.ge lie ù išku. mọk·klu. (b . zaкрli li ósku
 i ble. kã·la ‘lesa’ g ú·dus (b . вараб’ кусь зярнó) i k .
Ve iniais laiky ini i į ai ūs i iamų šnek ų nelie u iška eikšme pa a o-
i žodžiai. Daugiausia už ašy a s e ima eikšme pa a o ų eiksmažodžių, p z.:
aps ó· i ‘apnik i, apspis i’ mùses man aps ó·jọ (plg. b . мхi аступлi);
шкólu); i.sidúo ‘pa yk i bú.lkọs g ã·ọs i.sda è (b lki лáдные удался); p ыsidúo
‘ aiden is en p ыsidúoda (b . тám придаéцца); a e. ‘išsiski i ã·ni.s g . α
a ·jọ (b . ян бs a разышлся); p·simαini. ‘pa i s i ã·nas p· simαinẹ in ·lanọ
(b . ён пяравярнся у
cha á); das · ‘gau i das ·jåu gæ ùs ba ùs (b . дастá дób ia бó y); ès is ‘sek is
j.m su gi· ule.s nes ædẹ (b . ям нявялóся с животлай). Pas ebi a a, che no imai
minčiai esp imi condizionalmen e i p incipali šnek ų app esen an i a ol e g e a
da accon d ejopai come an e io men e, g ynu lie u išku sa os eikšmės
žodžiu, e s e imos eikšmės e iniu iš bal a usių, p z.: l·nas p dægė p ýs lọ (plg.
b . blnūpalся), при·jåuå ga ą das /. gæ s lnọs (b . дастá дóбрай вóны) i k .
Ques o a o indica che l'uso dei alo i qui non è anco a ne isuo inis, pe ò
a icinandosi alla soli a a osena limi e.
6. APIBDRINIMAS
6.1. Va anã o isole lie u ian Bal a usijā lingua lie u ių anco a esis e, ma lei
non uncionuoja. I con ini a Li uanei e bal a usių lingue sono nublankusios, e le
pa ole acilmen e passa da una lingua all'al o. Le pa ole del lessico domes ico
spesso hanno age imini sla iškus co ispondmenis. In ensi amen e sla ėja minčių
būdai, pas ebimai kin a a ski ų žodžių seman ika – iškyla seman inės aiškos
adek a umo p oblema.
6.2. Daugelį a i inkamų e inių galima as i g e imose pak aš inėse lie u ių
eiškimo nelle lingue a mėse, u a ia essi in ques e a mėse possono esse e
appa siene e sa a ankiamen e a causa di simili condizioni e con a i con sla ų lingue.
Alcuni schnek os usa ius alo i iconosce e è di icile. Ghana iuscisce ad esal a e
la o mazione di ali alo i e l'eme genza endenzi e ie di con on o
NIJOLĖ TUOMIENĖ
130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII en ambi i linguì li e ians e bal a usių
sis emi, di e si e apačius lo o aiškos būdus.
6.3. Sebbene condizionalmen e la gene azione p incipale man enne e usasse pe lo più
iškų žodžių, ačiau aki aizdu, kad jų kalba jau nė a okia iš aiškinga, nes su-
anų lie ukaus y a usa e appo inkėse s udia e bal a usių lingue. In essa insicu ima
sepa ų lie u ių kalbos elemen ų unkciona imo s e ų susiau ėjimas. P ima di u e
ima nyk i quelle eiškinia, delle quali non c'è con a oojancejan e bal a usių lingbo.
6.4. Kiekybinė bui inės leksikos analizė mos a che bal a usių lingua in lusso
schnek om delle lingue li uanee nuola os inc eėja. Dalla accol a abbondan e
ma e iale ede e, che e diniai da bal a usių lingua ques o a i iciamen e sulipę
pa ole da due pa i, la cui p imoji lie u iška o ma, so o la quale nascêp os
bal a usiškas con enu o bal a usių kalbai ca a e is ica signi ica o. Ques o
pe manen e on e di Li uanei šnek ų bal a usėjimo. Nelle a uali condizioni non
c'è quasi alcuna possibili à isoliua o Bal a usia lie u ių šnek as maneggia e e
li eu in i. 6.5. Geoling is ica analisi con e ma la conclusione di analisi one iche e
mo ologiche, che Va anã o apilinkių šnek os sono sudų aukš aičių pa a mės con inuazione
Bal a usijoje.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologia, eo ia e me odica.
P incipali conce i. XXI a. inizi delle lingue li uane: geoling is inis e socioling is inis
ice ca, 3941.
Aliūkai ė Dai a, Bakšienė Rima, Ja osla ienė Ju gi a, Judžen y ė Gin a ė,
Leskauskai ė As a, Lubienė Jū a ė, Meiliūnai ė Viole a, Pakalniškienė Dalia, Ragaišienė
Vilija, Rinkauskienė Regina, Š amba y ė-Valužienė Janina, U bana ičienė Joli a,
Vaišnienė Dai a 2014: Punk ų ankis geoling is ė ski ies aukš ai: so o il pun o di is a
del ne wo k. XXI a. inizi delle lingue li uane: geoling is inis e socioling is inis y imas, 39,
159163, 168173. Bi gelienė Nijolė 2015: Daba inis impa o polkų kalbos punskiečių kalbai.
P oblemi di s o ia della lingua e di diale ologia 3, 2739. Čekmonas Vale ijus [Чекмонас В.]
1988: Функционирование языков и билингвизм (Na материале ромашканских говоров).
Li ua is pa lo y o domande oje. − Lie u os y ai. Vilnius: S a ou inis leidybos
cen as, 132137.
27, 37–54.
Čekmonas Vale ijus, G umadienė Laima 1993: Kalbų papli imas Ry ų Lie u-
A icoli A icles 131 /
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
C ys al Da id 2005: La mo e del linguaggio. Vilnius: Ty o alba (is inglese k.
aduc Edi a Šidlauskai ė, Gab ielė Gailiū ė).
D essle is U. Wol gangas 1994: Kalbos mi is ( e ė R. Ma cinke ičienė).
Socioling is ica e cul u a della lingua. Vilnius: Gim oji kalba, 8490. D IŽII Die eniškių
šnek os diziona io 1. Au o i Laima G umadienė, Mikulėnienė Danguolė, Mo kūnas
Kazys, Vidugi is Aloyzas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005; 2. Au o iai Danguolė
Mikulėnienė, Mo kūnas Kazys, Vidugi is Aloyzas. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2010.
Ga š a Kazimie as 2005: Lie u ių kalbos pa ibio šnek os ( onologija). Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
Gaučas Pe as 2004: E noling is inė Ry ų Li uana abi an i aida XVII a. seconda polze
1939 m. Vilnius: UAB In o as as.
G ina eckienė Elena 1994: Lie u ių a mių eks ai 1. Bala na (Va ana as). Vilnius:
Mokslo e encyclopedijų edikla.
G ina eckienė Elena 1997: Izoliuo ų lie u ių šnek ų e iniai e ninėse Lie u os
žemėse Bal a usijoje. Li u ians kalbo y os domande 37, 185195. G umadienė Laima
2005: Kodų kai a lie u ių a mėse. Valoda2006. Daloda colo adu cul u a in con es o.
Zinā nisko aks u k ājums XVI. Dauga pils: Saule, 4248. Ja osla ienė Ju gi a,
Tuomienė Nijolė 2013: Lazūnų šnek os eks ai. Vilnius:
L'is i u o della Li uania.
Kalėdienė Laima 2015: Vilniaus mies o kalba: s ebimojo laiko hipo ezė. Ta mės Pa imonio
cul u ale delle nazioni eu opee Dialec s Cul u al He i age o Eu opean Na ions. / Vilnius:
MRU, 211244.
Ka delis Vy au as 2013: Kalbų a ojimas y ų aukš aičių ilniškių pa a mėje.
Lie u ių kalba 7. Accesso In e ne : www.lie u iukalba.l . Ka delis Vy au as 2014:
Lie u ių kalbos sala: p obleminiai aspek ai. Li u ians kalba 8. Accesso In e ne :
www.lie u iukalba.l . Ka delis Vy au as 2015: P ospe i e dello s udio della lingua
Li uana. Lie u ių kalba 9. Accesso In e ne : www.lie u iukalba.l . Leskauskai ė
As a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Leskauskai ė As a 2009: Ma cinkonių šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Leskauskai ė As a 2016: Sei ijų šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
Labo William 1963: The social mo i a ion o a sound change. Wo d 19, 207309.
Лабов Уильям 1975: О механизме языковых изменений. – Новое в лингвистике
7. Москва: Прогресс, 199–228.
LKA I A las della lingua Li uania 1. Leksika, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius: Moks-
las, 1977.
LKŽe Lie u ių kalbos žodynas (IXX, 19412002), a ian e ele onico. Red. kolegija: Ge ūda
Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas,
Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. Accesso In e ne :
h p://www.lkz.l .
LKŽ XIV Dicciona io della lingua Li uania 14. Vilnius: Mokslas, 1986. modellois: pun i g adi
Meiliūnai ė Viole a, Mikulėnienė Danguolė 2014: T ina is op imizacijos
di i i i à. XXI a. inizi delle lingue li uane: geoling is inis e socioling is inis ice ca,
124128.
Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnai ė Viole a [sud.] 2014: XXI a. inizi delle lie u ian a mės:
geoling is inis e socioling is inis ice ca. Mappe e commen i. Vilnius: B iedis.
Mikulėnienė Danguolė, Mo kūnas Kazys 1997: Die eniškių šnek os eks ai.
Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos ins i u o. Pe auskas Jonas,
Vidugi is Aloyzas 1985: Lazūnų a mės žodynas. Vilnius:
Scuola.
Razmukai ė Ma ija, Pangony ė Ais ė [sud.] 2002: Lie u iški adiciniai ie o a džiai
Gudijos, Ka aliaučiaus k aš o, La ijos i Lenkijos. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų
edizioni cen as.
Romančiuk Ona 1987: A causa leksinės in e e encijos delle lingue li uane isole.
Li uanski kalbo y os ques ioni 26, 140149. Vilnius: Mokslas. Rudai ienė Vida 2011:
Lie u ių kalba i sociokul ū inie eiksniai. Uomo e pa ola 3, 4049.
Russel Be na d H. 1992: P ese ing language di e si y. Human O ganiza ion 51, СБГ II
82–91.
Словнiк белорусскiх гаворак северочназаходняй Беларусi i ее пагранiчча 2.
Мiнск: Na uca i тэхнiка, 1980.
СБГ IV Словнiк белорусскiх гаворак северочназаходняй Беларусi i ее пагранiчча 4.
Мiнск: Na uca i тэхнiка, 1984.
A icoli A icles 133 /
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
Tuomienė Nijolė 2005: Mūsdienu izolē u lie u iešu izlikšņu a chaiskums un jaunumi.
Valoda 2005. Zinā nisko aks u k ājums XV. Dauga pils: Dauga pils uni e si à, 8894.
Tuomienė Nijolė 2005a: Ramaškonių šnek os daik a a džio kai yba: socioling is inis
y imas (Do a o dise azione hand aš is). Vilnius. Tuomienė Nijolė 2006:
Ramaškoniškių šnekos kodų kai a. Cul u a delle lingue 79. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 161172.
Tuomienė Nijolė 2006a: Pe i ē isko lie u iešu izlokšņu kalki. Valoda 2006.
loda dažādu kul ū u kon eks ā. Zinā nisko aks u k ājums XVI. Dauga pils Uni e si ā es
Vaakademiskais apgads Saule, 2006, 8086.
Tuomienė Nijolė 2008: Ramaškonių šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Tuomienė Nijolė 2010: Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis ice ca.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 232 p.: ilius . mapėl. (= Ope a linguis ica Li hua-
nica 13).
Tuomienė Nijolė 2010a: D ibalsių ie, uo ienbalsinimo endenzioni pe i e iche Va ana o
šnek ose. Uomo e pa ola 2(1). Vilnius: Vilniaus pedagogico uni e si à, Tuomienė Nijolė
62–67.
2010b: me idionale alš aičių šnek os Bal a usijoje: kalbų są eikos pada iniai.
Respec us Philologicus 18(23), 223234. Tuomienė Nijolė 2014: A chajiškosios i ino acinės
eiksmažodžio peculia i à nella Sou h aukš aičių pa a mėje Bal a usijoje. Ac a
Linguis ica Li huanica 70, 82105. U nėžiū ė Ri a 1998: Kodų kai a joniškiečių šnekamojoj
kalboje. Kalbo y a
47(1), 131–140.
Vai ke ičius Vykin as 2011: Ge ėčių sala s o ia dei ėkmėje. Liaudies cul u a
5(140), 17–34.
Vidugi is Aloyzas 1972: Da Ge ėčių a mės seman inių dialek izmų. Li uanei
pa lo y os domande 13, 1929.
Vidugi is Aloyzas 1998: Zie elos šnek os ocynas. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų
publybos ins i u o.
Vidugi is Aloyzas 2004: Zie elos šnek a. Vilnius: P es ika. Vidugi is Aloyzas 2014:
Lazūnų šnek a. Vilnius: Ins i u o della lingua Li uani. Zinke ičius Zigmas 1966:
Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is.

NIJOLĖ TUOMIENĖ
134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
Zinke ičius Zigmas 1993: Ry ų Lie u a p aei yje i daba . Vilnius: Mokslo i enci-
klopedijų edikla.
Z T III Vidugi is Aloyzas, Mikulėnienė Danguolė. Zie elos šnek os es ii 12. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 20052010.
Uncon olled Bo owing
as a Sign o Language Loss
SUMMARY
The a icle is based on he con empo a y ( he end o he 20 h and beginning o he 21s
cen u ies) dialec ological and sociolinguis ic da a ocusing on he cu en s a e o he
Li huanian language and i s change. The ma e ial was collec ed in some isola ed pe iphe al
Li huanian dialec s o Ramaškonys, Rodūnia, Ži mūnai and Plikiai loca ed in he dis ic o
Vo ana a in Bela us.
The mechanism o bo owing and adop ion p ocesses is examined wi h a ocus on he p oblem o
seman ic adequacy. Recen yea s ha e wi nessed an inc ease in he use o loan ansla ions
om Sla ic languages in pe iphe al dialec s. Bilingualism as o ma he hinking mechanism o
people, and, as a esul , hey easily ake loan wo ds and wo d g oups, syn ac ic cons uc ions
and ph aseology as hei own. F om he poin o iew o meaning and wo d o ma ion, loan
ansla ions a e analogous o he co esponding Bela usian wo ds. Pe an o, i is qui e a
complex ask o disc imina e be ween loan ansla ions and independen wo ds, which ha e
de eloped as a esul o his o ically de e mined sys emic egula i ies o Sla ic and Bal ic
languages and hence simila de i a ional bases. The majo i y o loan ansla ions a e calques o
li e al ansla ions om Bela usian, which add a Bela usian, a i icially coined, meaning o he
Li huanian wo d. The meaning is alien, o en aken om ano he Li huanian wo d, which is no a
seman ic equi alen o he o iginal Bela usian wo d. The p ocess leads o he impo e ishmen
o he dialec al lexicon, he des uc ion o seman ics, he de e io a ion o he na ional
Li huanian spi i , and he de elopmen o a he one-sided bilingualism.
Į eik a m. 13 ma zo 2018 d.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email p o ec ed]