Go to originalLocalized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…
Page 1
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
Lietuvių kalbos institutas
Tyrimų sritys: lietuvių kalbos istorija, baltų kalbotyra, geolingvistika.
JŪRATĖ LUBIENĖ
Klaipėdos universitetas
Tyrimų sritys: leksikologija, dialektologija, geolingvistika.
KRETINGOS ŠIAURĖS ŽEMAIČIŲ GEOLINGVISTINĖ IR SOCIOLINGVISTINĖ SITUACIJA: TARMIŲ PLOTAS, TARMIOS VARTOJIMAS, LINGVISTINĖS NUOSTATOS
Šiaurės žemaičiai kretingiškiai geolingvistiniu ir sociolingvistiniu požiūriu: plotas, tarmės vartojimas, kalbinės nuostatos
ANOTACIJA
Šio straipsnio tikslas – išryškinti parametrus, nusakančius vienos tarmės bendruomenės (būtent Kretingos šiaurės žemaičių) kalbinio ir kultūrinio tapatumo gyvybingumo lygį didėjančios globalizacijos ir diglosijos sąlygomis. Remiantis teorine geolingvistikos kaip dinaminės dialektologijos samprata, pristatoma Anton M. Hagen pasiūlyta sričių klasifikacija ir empirinė medžiaga, atskleidžianti patarmės sociokultūrinio tapatumo raišką. Tarmės ploto gyvybingumą ir sociokultūrinį išskirtinumą palaiko įvairūs veiksniai, iš kurių svarbiausi trys: pakankamai išplėtota infrastruktūra, tarmės vartojimas ir nuostatos, grindžiamos tarmės vartotojų vertybių sistema.
Straipsniai / Articles
37
Page 2
DALIA PAKALNIŠKIENĖ, JŪRATĖ UBIENĖ
REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: žemaičių tarmė, Kretingos šiaurės žemaičiai, bendrinė kalba, geolingvistika, sociolingvistika, vartojimo sritis, kalbinė nuostata.
ANOTACIJA
Straipsnyje svarstoma, ar įmanomas vienu dialektu kalbančios bendruomenės kultūrinės ir kalbinės tapatybės tęstinumas globalizacijos ir diglosijos (dialekto ir bendrinės kalbos) sąlygomis. Remiantis teorine geolingvistikos kaip įdamiškios dialektologijos koncepcija, Antono M. Hagena pasiūlyta domenų klasifikacija ir empirine medžiaga, pristatoma vienos paribės – šiaurės žemaičių kretingiškių – sociokultūrinės tapatybės problematika. Tarmės grupės gyvybingumą ir sociokultūrinę tapatybę lemia įvairūs veiksniai, bet ypač svarbūs trys – pakankamai išvystyta infrastruktūra, tarmės vartojimas ir tarmės vartotojų vertybinės nuostatos.
ESMINIAI ŽODŽIAI: žemaičių tarmė, šiaurės žemaičiai kretingiškiai, bendrinė kalba, geolingvistika, sociolingvistika, domenas, kalbinės nuostatos.
1. ĮVADAS
Geografinis mobilumas, urbanizacija ir globalizacija neišvengiamai skatina tarmių kontaktus, dėl kurių vyksta jų niveliacija ir kaita. Be to, šiuolaikiniame pasaulyje bendrinės kalbos atstovauja teritoriniam valstybių vientisumui ir visumai. Jos tvirtai įsitvirtinusios kalbos atmainų hierarchijos viršūnėje ir yra viešajame administravime viešai priimtinos kalbos. Daugumoje Europos šalių vyraujanti kalbos standartizavimo ideologija tarmėms priskiria žemesnę socialinę vertę nei bendrinei kalbai (Ramoniene (ed.) 2013). Tačiau Norvegijos ir kai kurių kitų tarmes įvairiose komunikacinėse erdvėse toleruojančių šalių pavyzdžiai rodo, kad galima priešintis kalbinei homogenizacijai ir išsaugoti kalbinę įvairovę sąmoningai puoselėjant kalbinę toleranciją ir kalbines vertybes (Jahr 1997, 2008).
XXth a. pabaigoje ir XXIst a. pradžioje visame pasaulyje labai išaugo kalbos variantiškumo tyrimų, kuriuose vertinami kalbiniai, socialiniai ir geografiniai parametrai. Taip pat tirti įvairūs tarmių ir bendrinių kalbų santykio aspektai (Ferguson 1959; Haugen 1966; Labov 1972; Trudgill 1983; Hagen 1989; Auer, Hinskens 1996; Auer 2005, 2011; Edwards 2006, 2009, 2010).
38
Acta Linguistica Lithuanica LXXIX
Page 3
Kretingos šiaurės žemaičių geolingvistinė ir sociolingvistinė situacija: tarmės arealas, tarmės vartojimas, kalbinės nuostatos
Šiuo metu Lietuvoje daug dėmesio skiriama kalbinei įvairovei. Tyrėjus taip pat domina tarmės ir bendrinės kalbos vartojimas (Aliūkaitė 2008; Klukienė 2013; Bakšienė 2015). Kai kurie Lietuvos tyrėjai ypatingą dėmesį skyrė tokiems aspektams kaip tarmių savivoka ir sąmoningos ar nesąmoningos kalbinės nuostatos, atvirasis ir paslėptasis tarmių bei bendrinės kalbos prestižas (Venskienė 2008a, b; Aliūkaitė 2011; Vaicekauskienė, Sauverde 2012; Kačiškienė 2012; Vaicekauskienė, Aliūkaitė 2013; Kalėdienė 2013; Geržotaitė 2016; Vyniautaitė 2016).1
Šis straipsnis papildo kalbos variantiškumo tyrimus Lietuvoje, pristatydamas vieno žemaičių patarmės ploto – Kretingos šiaurės žemaičių (toliau tekste – NSK) – geosociolingvistinę situaciją.
Šio straipsnio tikslas – išryškinti parametrus, nusakančius vienos tarmės bendruomenės kalbinės ir kultūrinės tapatybės gyvybingumo lygį. Šiuo tikslu atsižvelgiama į šiuos aspektus: 1) tarmės vartojimo arealą, 2) tarmės vartojimą ir 3) kalbines nuostatas šnekamosios kalbos atžvilgiu.
Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas grindžiamas projektu Geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: tinklo optimizavimas ir interaktyvus tarmių informacijos skleidimas, kuris Lietuvoje įgyvendintas 2011–2013 m.2 Tarmės geolingvistiniams ir sociolingvistiniams aspektams tirti taikyti projekte naudoti metodai.3 Siekiant atskleisti ir užfiksuoti sociologinius bei demografinius parametrus, naudoti bendruosius sociolingvistinius principus atitinkantys klausimynai4. Geografiniai, socialiniai ir kultūriniai pjūviai sudaryti remiantis duomenimis apie kalbėtojo gyvenamąją vietą, amžių, išsilavinimą, tautybę, profesiją, vartojamas kalbas, kalbines nuostatas ir kitą informaciją. Vietovės punkto klausimynas suteikė duomenų apie sociokultūrinį paveldą, leidusių nustatyti regiono gyvybingumo lygį.
1 Lietuvoje jau įgyvendinti keli novatoriški projektai, pavyzdžiui, Lietuvos sociolingvistinis žemėlapis: miestai ir miesteliai (2010–2012 m.; rezultatai pateikti dviejose monografijose: Ramonienė (ed.) 2010, 2013) ir Geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: tinklo optimizavimas ir interaktyvus tarmių informacijos skleidimas (2011–2013 m.; rezultatai pateikti monografijoje: Mikulėnienė, Meiliūnaitė (eds) 2014).
2 Visuotinės dotacijos projektas Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-028. Daugiau informacijos žr. www.tarmes.lt.
3 Daugiau informacijos apie metodologinius klausimus žr. Mikulėnienė, Meiliūnaitė (eds) 2014: 25–47.
4 Daugiau informacijos apie klausimynų sudarymo metodiką žr. Mikulėnienė, Meiliūnaitė (eds), 2014: 49–62.
Straipsniai / Articles
39
Page 4
DALIA PAKALNIŠKIENĖ, JŪRATĖ UBIENĖ
2. TARMĖS AREALAS
Remiantis tradicine lietuvių kalbos tarmių klasifikacija, pateikta Lietuvių kalbos atlasas (Lietuvių kalbos atlasas), NSK areale išskirti 35 tarminiai punktai. Tarminiu punktu laikoma vietovė, kurioje gyvena daugiausia žmonių, yra geriausiai išplėtota infrastruktūra, didžiausias socialinis prestižas ir ryškiausi tarmės požymiai. Tarminis punktas nėra vienas kaimas, bendruomenė, miestelis ar miestas. Jį sudaro ir centrinės, ir periferinės vietovės (Mikulėnienė 2013).
Šio straipsnio autoriai aplankė 35 NSK tarminius punktus. Surinkę duomenis, pasitelkę klausimyną, kurį užpildė visi informantai5, jie siekė išsiaiškinti, ar visų trijų amžiaus grupių respondentai kiekviename tiriamame tarminiame punkte kalbėjo tarme. Pagal bendruosius sociolingvistikos principus parengtas kalbėtojų klausimynas leido autoriams atskleisti ir užfiksuoti sociode-mografinius parametrus, rodančius, kad visų trijų amžiaus grupių atstovai vartoja tarmę visuose tarminiuose punktuose, išskyrus vieną, pavadintą Serapinai, kuris fiziškai išnyko. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad išnykusį punktą supa gyvybingi tarminiai punktai, galima daryti išvadą, jog patarmės vartojimo teritorija per pastaruosius penkiasdešimt metų iš esmės nepakito. Pirminiais duomenimis, Lietuvoje išnyko beveik 11 procentų tarminių punktų (Meiliūnaitė, Švambarytė-Valužienė 2014). Tuo tarpu NSK teritorijoje išnyko tik 3 procentai tarminių punktų.6
Kiekvienas tarminis punktas tirtas remiantis sociolingvistiniu punkto klausimynu7 (iš viso 35 klausimynai), kuris leido autoriams patvirtinti, kad tarminiai punktai iš tikrųjų egzistuoja, ir nustatyti jų skirtumus pagal gyvybingumo lygį. Išnagrinėjus tarminius punktus pagal jų administracinį statusą, ekonominę, socialinę ir kultūrinę infrastruktūrą bei vietą miestų atžvilgiu, išskirtos šios 5 tarminių punktų grupės:
Stiprūs tarminiai punktai (iš viso 23) turi kelias (arba bent vieną) švietimo įstaigas, kultūros centrą, bažnyčią, biblioteką, parduotuvių, kavinių ar turgų,
5 Sociolingvistiniame kalbėtojų klausimyne Nr. 3 buvo 22 klausimai, žr. Mikulėnienė, Meiliūnaitė (eds) 2014: 381–384.
6 Aptariama padėtis 37 Lietuvių kalbos atlasas (Lietuvių kalbos atlaso) kalbiniuose punktuose, atstovaujančiuose skirtingoms Lietuvos tarmėms: vakarų ir rytų aukštaičių bei pietų ir šiaurės žemaičių tarmėms (Švambarytė-Valužienė 2014).
7 Sociolingvistiniame punkto klausimyne Nr. 2 buvo pateikta trylika klausimų, žr. Mikulėnienė, Meiliūnaitė (eds) 2014: 378–380.
40
Acta Linguistica Lithuanica LXXIX
Page 5
Geolinguistic and Sociolinguistic Situation of Northern Samogians of Kretinga: Dialectal Area, Use of the Dialect, Linguistic Attitudes
Vidutinio stiprumo tarminiai punktai (iš viso 3) turi bent vieną švietimo įstaigą, biblioteką, parduotuvę, tačiau neturi kultūros centro – jo funkcijas atlieka švietimo įstaigos, kurios taip pat telkia bendruomenės narius (126 Babūnēnai/Didvīčiai, 61 Įpiltis, 252 Žadvaināi).
Silpni tarminiai punktai (iš viso 2): neturi švietimo įstaigų, tačiau juose yra kultūros centrų, bendruomenių, parduotuvių ir (arba) turgus (153 Budriē, 186 Šakiniai/Tilvikai).
Nyksantys tarminiai punktai (iš viso 6) neturi švietimo įstaigų, kultūros centrų, bažnyčių, parduotuvių ar bendruomeninių organizacijų (217 Āntkop̄tis, 251 Matāičiai, 187 Mižūičiai, 151 Pyšnāičiai, 63 Šuklēi, 220 Užpelēi).
Išnykę punktai (iš viso 1): pats punktas jau išnykęs, likę tik laukai (62 Serapinai).
Tradicinių tiriamų tarminių punktų tyrimas parodė, kad dauguma nagrinėjamo regiono tarminių punktų (daugiau kaip 80 procentų) yra itin stiprūs ir gyvybingi, geografiniu požiūriu išsaugoję savo tradicinius (arba šiek tiek pasislinkusius) centrus. Pagrindinis veiksnys, nulėmęs NSK tarminių punktų ir (arba) jų centrų gyvybingumą, laipsnišką persikėlimą ar nykimą, yra infrastruktūros pokyčiai. Pagrindiniai veiksniai, palaikantys sociokultūrinius tarmės ypatumus, yra tokios įstaigos kaip mokykla, kultūros centras, miesto administracinis statusas, biblioteka, bažnyčia, bendruomeninė organizacija, prekybos centras, viešojo maitinimo įstaigos, paštas ir kt. Administracinė mažų miestelių, gyvenviečių ir kaimų pertvarka, vykdyta uždarant mažesnes mokyklas, bibliotekas, kultūros centrus, sveikatos priežiūros įstaigas ir perkeliant jas į didesnius administracinius centrus, labai neigiamai paveikė bendruomenių materialinį ir dvasinį gyvenimą, paskatino migracijos procesus ir kitus (psicho)socialinius reiškinius – nedarbą, bendruomeniškumo jausmo praradimą, alkoholizmą ir daugelį kitų.
8 Antroji pozicija nurodo, į kurį centrą tarminis punktas persikėlė. Vietovių numeracija pateikta Lietuvių kalbos atlasas (Lietuvių kalbos atlasas).
Straipsniai / Articles
41
Page 6
DALIA PAKALNIŠKIENĖ, JŪRATĖ UBIENĖ
3. TARMIOS VARTOJIMAS
Kitas tirtas klausimas buvo toks: kaip kalba Kretingos žmonės? Koks tarmės ir bendrinės kalbos santykis? Tirtos trys kartų kategorijos: jaunoji karta (jaunesni nei 30 metų žmonės), vidurinioji karta (31–49 metų žmonės) ir vyresnioji karta (50 metų ir vyresni žmonės). Iš viso tyrime apklausta ir įrašyta 300 informantų: 69 procentai jų yra moterys (iš viso 209); vyrai sudaro 31 procentą (iš viso 91). Vyresniosios kartos informantai sudaro 63 procentus (188 respondentai); 20 procentų (59) informantų priklauso viduriniajai kartai; jaunosios kartos informantai sudaro 17 procentų (52). Taigi užpildyta 300 kalbėtojų anketų ir padaryta 350 valandų skaitmeninių kalbos įrašų iš 34 gyvenamųjų punktų.
Kalbėtojo anketoje Nr. 3 (9, 10, 15–18 klausimai) kiekvieno informanto klausta, kurią kalbos atmainą – tarmę ir (arba) bendrinę kalbą – jis ar ji renkasi bendraudamas su šeimos nariais (sutuoktiniu, vaikais, anūkais, tėvais, broliais ir seserimis bei seneliais) arba viešumoje (parduotuvėse, įvairiose įstaigose, susitikimuose, bažnyčioje, bendraudamas su pažįstamaisiais ar nepažįstamaisiais, kaimynais ir kt.).9
Atliekant bendrinės kalbos ir tarmės (toliau atitinkamai – BK ir tarmė) vartojimo analizę, domenų teorija pasirodė esanti metodologiškai naudinga tyrimo sistema. Domenas suprantamas kaip ekstralingvistinė kategorija, nurodanti veiklą, o ne vietą, diskursinę situaciją, o ne vien kalbą (išsamesnį domeno aprašą žr. Aliūkaitė, Valikonė 2012). Įvairūs tyrėjai skiria skirtingus domenus; šiame tyrime remtasi Anton M. Hagen (1989) klasifikacija. Autorius skiria šiuos domenus:
1) Instrumentiniai viešieji domenai, pavyzdžiui, viešosios įstaigos, mokykla, regionas, pokalbiai su nepažįstamaisiais.
2) Solidarumo domenai, pavyzdžiui, kaimynai, draugai, kolegos.
3) Atskiri domenai (šeima).
Tyrėjų teigimu, domenų kalba yra tiesioginis kalbos gyvybingumo rodiklis. Daiva Aliūkaitė pabrėžia, kad, vertinant BK ir tarmę pagal domenus, kuriems jos priskiriamos, domeno praradimo kategorijai suteikiama visiškai kita reikšmė. Kalbos atmainų pasiskirstymas, priešingai nei skirtingų kalbų vartojimas dvikalbėse ar daugiakalbėse bendruomenėse, rečiau kenkia kalbai kaip komunikaciniam vienetui
9 Pažymėtina, kad visi informantai nuolat gyvena tiriamuose tarminiuose punktuose ir moka vietos tarmę, išskyrus kelis jaunosios kartos respondentus.
42
Acta Linguistica Lithuanica LXXIX
Page 7
Geolinguistic and Sociolinguistic Situation of Northern Samogitians of Kretinga: Dialectal Area, Use of the Dialect, Linguistic Attitudes
svarbu konkrečios etninės bendruomenės savirealizacijai ir tapatybei. Kita vertus, kalbant apie tarmės kalbos išlaikymą, namų srities, tarkime, praradimas reiškia tarmės praradimą. Be to, SL ir DL pasiskirstymo schema atskleidžia ideologinę SL ir DL vertę socialiniame kontekste ir panašiai (Aliūkaitė, Valikonė 2012: 9–10).
Taigi, atsižvelgiant į Antono Hageno pasiūlytą sričių klasifikaciją, toliau pateikiami DL ir SL pasiskirstymo rezultatai.
Reikėtų pabrėžti, kad šiame tyrime analizuoti respondentų atsakymai, atspindintys jų nuomonę, o objektyvus stebėjimas nebuvo taikomas. Lieka atviras klausimas, kiek atsakymai atspindi tikrąją tarmės vartojimo situaciją. Tačiau jie aiškiai parodo sąmoningas nuostatas dėl tarmės vartojimo.
3.1. Atskira sritis (šeima)
Tarmės kalba. Aštuoniasdešimt vienas procentas informantų tarmę vartoja kalbėdamiesi su visais šeimos nariais (iš viso 244). Iš jų 85 procentai priklauso vyresniajai kartai (159 informantų), 80 procentų – viduriniajai kartai (47 informantai), o 67 procentai – jaunesniajai kartai (35 respondentai) (žr. 1 diagramą).
Tarmė ir bendrinė kalba. Aštuoniolika procentų informantų bendraudami su kai kuriais šeimos nariais vartoja ir bendrinę kalbą, ir tarmę (51 informantas). Keturiolika procentų respondentų priklauso vyresniajai kartai (iš viso 26), 17 procentų – viduriniajai kartai (10 respondentų), o 29 procentai visų informantų yra jaunesniosios kartos atstovai (15 informantų).
Pavyzdžiui, vyresniosios ir vidurinės kartos atstovai tarmę vartoja bendraudami su visais šeimos nariais, o su vaikais, ypač anūkais, bendrauja bendrine kalba. Jaunesniosios kartos atstovai tarmę vartoja bendraudami tik su seneliais, motina arba tėvu. Tuo tarpu su broliais ir seserimis jie vartoja bendrinę kalbą. Keli vidurinės ar jaunesniosios kartos informantai pažymi, kad su savo vaikais kalba bendrine kalba, kad šie geriau ją išmoktų (šiuo atveju abu sutuoktiniai yra žemaičiai). Kitais atvejais skirtingoms kartoms priklausantys šeimos nariai pakaitomis vartoja SL ir DL; su kai kuriais šeimos nariais vartojama tik bendrinė kalba, jei vienas iš sutuoktinių yra kitos tarmės ar kalbos atstovas.
Straipsniai / Articles
43
Page 8
DALIA PAKALNIŠKIENĖ, JŪRATĖ UBIENĖ
1 DIAGRAMA. Atskira sritis. Kalbos kodo pasiskirstymas
Bendrinė kalba. Tik 5 informantai (iš viso 1 procentas) namuose vartoja bendrinę kalbą; 1 iš jų priklauso vyresniajai kartai (informantas, turintis aukštąjį išsilavinimą), 2 informantai priklauso viduriniajai kartai, o 2 respondentai yra jaunesniosios kartos atstovai (žr. 1 diagramą).
3.2. Solidarumo sritis (kaimynai, draugai, kolegos)
Tarmės kalba. Aštuoniasdešimt procentų visų respondentų (iš viso 241) bendraudami su kaimynais, draugais ir kolegomis vartoja tik tarmę. Aštuoniasdešimt aštuoni procentai respondentų priklauso vyresniajai kartai (iš viso 166); 75 procentai informantų priklauso vidurinei kartai (iš viso 44), o 54 procentai respondentų yra jaunesniosios kartos atstovai (iš viso 28 informantai) (žr. 2 diagramą).
Tarmė ir bendrinė kalba. Bendraudami su kaimynais ir bendrinę kalbą, ir tarmę vartoja 16 procentų respondentų (iš viso 47). Bendrinę kalbą ir tarmę pakaitomis vartoja 12 procentų vyresniosios kartos respondentų (iš viso 19); vidurinei kartai priklauso 29 procentai respondentų (15 respondentų), o jaunesniajai kartai – 17 procentų informantų (iš viso 9).
Kretingos žemaičiai tarmiškai kalbasi su vyriausiosios ir vyresniosios kartos atstovais, o bendraudami su jaunesniąja karta vartoja bendrinę kalbą. Dažniausiai vyresniosios ir vyriausiosios kartos respondentai bendrinę kalbą renkasi kalbėdami su kaimynų vaikais ir jaunimu dėl savo profesijos (pavyzdžiui, mokytojai, kunigai, bibliotekininkai); tačiau bendraudami
44
Acta Linguistica Lithuanica LXXIX
Page 9
Geoinguistic and Sociolinguistic Situation of Northern Samogians of Kretinga: Dialectal Area, Use of the Dialect, Linguistic Attitudes
su vyriausiosios ir jaunesniosios kartos kaimynais respondentai vartoja tarmę. Šiek tiek didesnių gyvenviečių respondentai (Kretingos, Gargždų, Darbėnų, Lenkimų) teigia bendraudami vartojantys tarmę arba bendrinę kalbą, atsižvelgdami į tai, kuriai kalbai ar tarmei pirmenybę teikia kaimynai.
2 DIAGRAMA. Solidarumo sritis. Kalbos kodų pasiskirstymas
Bendrinė kalba. Tik 4 procentai respondentų (iš viso 11) bendraudami su kaimynais vartoja bendrinę kalbą. Tarp vyresniosios kartos atstovų nėra respondentų, kalbančių tik bendrine kalba. Bendrinę kalbą vartoja tik 3 procentai viduriniosios kartos atstovų (iš viso 2) ir 17 procentų jaunesniosios kartos atstovų (iš viso 9).
3.3. Instrumentinė sritis (apimanti viešąsias įstaigas, regioną, mokyklą, pokalbius su nepažįstamaisiais)
Tarmės kalba. Instrumentinėje srityje tarmę vartoja 42 procentai respondentų (žr. 3 diagramą). Tarmę vartoja daugiau nei pusė visų vyresniajai kartai priklausančių informantų (58 procentai, 108 iš 188). Vidurinei kartai priklauso penktadalis respondentų (20 procentų, 12 iš 59); jaunesniosios kartos atstovai sudaro tik 6 procentus (3 iš 52).
Tarmė ir bendrinė kalba. Maždaug pusė visų NSK informantų (52 procentai, iš viso 156) instrumentinėje srityje linkę keisti kalbos kodą. Daugiau nei trečdalis Kretingos vyresniosios kartos informantų (40 procentų, iš viso 74) pakaitomis vartoja ir DL, ir SL, tačiau dažniau renkasi tarmę. Viduriniosios kartos respondentai paprastai vartoja abi
Straipsniai / Articles
45
Page 10
DALIA PAKALNIŠKIENĖ, JŪRATĖ UBIENĖ
registruota 75 procentai tokių informantų (44 iš 59). Tuo tarpu 73 procentai jaunesnės kartos informantų kaitalioja DL ir SL (38 iš 52).
3 DIAGRAMA. Instrumentinė sritis. Kalbos kodo pasiskirstymas
Bendrinė kalba. Tik 6 procentai respondentų (iš viso 18) kalba vien bendrine kalba. Dažniausiai bendrinę kalbą viešosiose įstaigose arba bendraudama su nepažįstamaisiais vartoja jaunoji karta (21 procentas, 11 iš 52). Vidurinės kartos respondentai, kalbantys tik bendrine kalba, sudaro 5 procentus (3 iš 59). Vyresnės kartos atstovai vien bendrine kalba kalba itin retai (2 procentai, 4 respondentai iš 188).
Kalbos atmainų pasiskirstymas instrumentinėje srityje glaudžiai susijęs su ideologija: tarmės vartojimas pasirenkamas sąmoningai, atsižvelgiant į kalbėtojo vertybines nuostatas. Pavyzdžiui, Kūlupėnų seniūnijoje susirinkimai vyksta žemaitiškai, ši kalba vartojama ir daugelyje kultūrinių renginių. Natūralu, kad švietimo srityje vyrauja bendrinė kalba.
4. KALBINĖS NUOSTATOS
Skirtingos kalbos atmainos pasirinkimą įvairiose srityse (žr. 3 skyrių) lemia kalbinės nuostatos ir informantų vertybinės pozicijos. Šiame tyrime naudotu kalbėtojo klausimynu Nr. 3 (18–21 klausimai) siekta atskleisti respondentų požiūrį į bendravimą šnekamąja kalba, tarmiškai parašytus tekstus ir tarmės vartotojus. Kiekvieno respondento klausta, kokį kalbos kodą jis rinktųsi bendraudamas su giminaičiais ir pažįstamais privačioje ir viešojoje
46
Acta Linguistica Lithuanica LXXIX
Page 11
Geolinguistic and Sociolinguistic Situation of Northern Samogians of Kretinga: Dialectal Area, Use of the Dialect, Linguistic Attitudes
erdvėje, su nepažįstamais žmonėmis gimtinėje ir už jos ribų, kokią kalbos atmainą reikėtų vartoti per radiją ar televiziją; kaip turėtų ar galėtų būti rašomi laiškai ir SMS žinutės giminaičiams bei pažįstamiems, publicistiniai ir grožiniai tekstai ir pan. Klausimu Nr. 21 siekta išsiaiškinti, kaip vertinamas tarme kalbantis žmogus (teigiamai ar neigiamai): anketoje pateikti tokie apibūdinamieji raktažodžiai kaip kraštietis, menkai išsilavinęs, vyresnio amžiaus, gerbiantis gimtąją tarmę, jaučiantis patriotinius jausmus.
Tyrimas atskleidė teigiamą požiūrį į tarmę, vyraujantį visų kartų Kretingos šiaurės žemaičių respondentų grupėje (beveik 80 procentų informantų): žemaitiškai kalbantis žmogus laikomas gerbiančiu savo tarmę, patriotu, mylinčiu savo kraštą, ir galiausiai – laisvu žmogumi. Labiausiai teigiamą požiūrį į tarmę išreiškė aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą turintys respondentai. Žemaičių kalbos nevartojantys žmonės vertinami neigiamai – laikomi nei artimais, nei nuoširdžiais.10
Vyresniosios kartos atstovai pripažįsta kalbantys taip, kaip yra įpratę, nes žemaičių kalba yra vienintelė, kurią jie moka. Neigiamų tarmės vertinimų pasitaiko labai retai; tarp jų – pastabos, kad šnekamoji kalba yra „paprasta, grubi, bendravimui netinkama kalba; tarme kalba neišsilavinę žmonės arba gyvenantys kaime“.
Toks aukštas tarmės prestižas teikia vilčių, kad ji išliks gyvybinga ir bus vartojama ateityje.
Dauguma respondentų (beveik 70 procentų) teigiamai vertina žemaičių tarme parašytus tekstus. Žemaitiškos grožinės literatūros kūrinių, tarmių žodynų ir įvairių žanrų tautosakos, anekdotų bei trumpų etnografinių pasakojimų publikavimas vertinamas labai palankiai. Teigiamai vertinami ir tarmiškai parašyti skelbimai, kvietimai į etnokultūrinius renginius, įvairių objektų pavadinimai. Respondentai labiau abejojo, ar tarmė tinkama politinėms ar ekonominėms temoms aptarti. Beveik visi respondentai pažymėjo, kad tarmiškai parašytus tekstus skaityti gerokai sunkiau, todėl siūlė „rašyti paprastai“, tai yra, taip, kaip girdima. Tik keli respondentai, daugiausia mokytojai, siūlė mokyti jaunąją kartą žemaitiško rašymo pagrindų.
10 Panašių rezultatų gavo ir kiti tyrėjai: žr. Reginos Klukienės pateiktą tarmių vartojimo miesto aplinkoje analizę: „[...] 64 procentams respondentų žemaičių tarmė yra įprasčiausia ir priimtiniausia. [...] Žemaičių tarmės grožis siejamas su paprastumu, skaidrumu, netgi švelnia ir malonia kalba, kuria kalbamasi su maloniais žmonėmis“ (Klukiene 2013: 91–101).
Straipsniai / Articles
47
Page 12
DALIA PAKALNIŠKIENĖ, JŪRATĖ UBIENĖ
Daugiau nei pusė visų jaunesnės kartos respondentų (dažniau vyrai) teigia rašantys SMS žinutes ir el. laiškus gimtąja Kretingos žemaičių tarme. Paprastai taip bendrauja bendraamžiai, tokio paties ar panašaus amžiaus žmonės; rečiau taip bendraujama su tėvų karta. Respondentų teigimu, jie rašo „paprastai“, „be taisyklių“, „taip, kaip girdi“. Tokia praktika labai paplitusi Šiaurės Kretingos žemaičių teritorijoje (konkrečiai, Lenkinuose, Šukiuose, Darbėnuose, Įpiltyje, Grūšlaukėje, Salantuose, Kūlupėnuose, Gintališkėje, Plungėje ir kitose vietovėse).
5. IŠVADOS
1. Paretarmės teritorija per pastaruosius penkiasdešimt metų reikšmingai nepakito. Dauguma aptariamo regiono tarmiškųjų punktų (daugiau kaip 80 procentų) yra itin gyvybingi ir stiprūs, geografiniu požiūriu išsaugoję savo tradicinius (arba šiek tiek pakitusius) centrus. Tarmės ir sociokultūrinės tapatybės tęstinumas priklauso nuo NSK infrastruktūros pokyčių: mažų miestelių, gyvenviečių ir kaimų administracinio pertvarkymo procesas, kai uždaromos mažesnės mokyklos, bibliotekos, kultūros centrai, sveikatos priežiūros įstaigos ir perkeliamos į didesnius administracinius centrus, neigiamai paveikė bendruomenių materialinį ir dvasinį gyvenimą.
2. Paretarmės vartojimas visose srityse teikia vilčių, kad paretarmės vartotojų kalbinė ir sociokultūrinė tapatybė ateityje išliks svarbi. Tačiau padėtis įvairiose srityse gerokai skiriasi. Tarmės kalbos pasiskirstymui taip pat labai svarbus kartų skirtumas.
2.1. Atskirose ir solidarumo srityse vyrauja tarmės kalba: apie 80 procentų informantų tarmę vartoja kalbėdami su šeimos nariais, kaimynais ir draugais, o paretarmė instrumentinėje srityje vartojama tik 40 procentų atvejų.
2.2. Palyginti nedidelė žemaičių dalis, mažiau nei 20 procentų, atskirose ir solidarumo srityse keičia kalbos kodą, o daugiau nei pusė visų respondentų, apie 52 procentus, instrumentinėje srityje pakaitomis vartoja tarmę ir bendrinę kalbą.
2.3. Tik nedaugelis informantų, daugiausia jaunesnės kartos atstovai, visose srityse, ypač instrumentinėje, vartoja bendrinę kalbą.
48
Acta Linguistica Lithuanica LXXIX
Page 13
Geolinguistic and Sociolinguistic Situation of Northern Samogians of Kretinga: Dialectal Area, Use of the Dialect, Linguistic Attitudes
3. Teigiamą požiūrį į tarmės kalbą gali dar labiau sustiprinti visų amžiaus grupių respondentų išsakytos nuostatos: žemaitiškai kalbantis žmogus gerbia savo tarmę; jis ar ji stipriai myli savo kraštą ir yra laisvas žmogus. Teigiamas požiūris į žemaičių tarme parašytus tekstus, ypač interneto srityje (SMS žinutes, el. laiškus ir įrašus „Facebook“), praplečia ir išplečia tarmės vartojimo galimybes. Jauniausios kartos vartojama vadinamoji tarmės kibernetinė kalba gali padėti išsaugoti tarmę ir jos vartotojų tapatybę.
REFERENCES
Aliūkaitė Daiva 2008: Tarmiškai kalbančio žmogaus stereotipai: apriorinės eilinių kalbos bendruomenės narių nuostatos. – Respektus Philologicus 14(19), 23–45.
Aliūkaitė Daiva 2011: Jaunųjų žemaičių raiškos idealai: sąmoningosios nuostatos. – Respektus Philologicus 20(25), 209–220.
Aliūkaitė Daiva, Valikonė Jolanta 2012: Bendrinės kalbos ir tarmės domenai. – Verbum 3, 7–20.
Auer Peter 2005: Europe’s sociolinguistic unity, or: A typology of European dialect/standard constellations. – Perspectives on variation: Sociolinguistic, historical, comparative, ed. by Nicole Delbecque, Johan van der Auwera, Dirk Geeraerts. Berlin/New York: Mouton de Gruyter, 7–42.
Auer Peter 2011: Dialect vs. standard: A typology of scenarios in Europe. – The languages and linguistics of Europe. A comprehensive ed. by Bend Kortmann, Johan van der Auwera. Berlin: Mouton de Gruyter, 485–500.
Auer Peter, Hinskens Frans 1996: The convergence and divergence of dialects in Europe. New and not so new developments in an old area. – Sociolinguistica 10, 1–30.
Bakšienė Rima 2015: Tarminio kalbėjimo savitė ir gyvybingumas: XXI a. pradžios Šakių ir Jurbarko šnektos. – Lietuvių kalba 9. Prieiga internetu: www.lietuviukalba.lt.
Edwards John 2006: Language attitudes. – Encyclopedia of Language and Linguistics 6. Second edition, ed. by K. Brown. Amsterdam and Boston, MA: Elsevier, 324–331.
Edwards John 2009: Language and identity: An Introduction. Cambrige: Cambrige University Press.
Edwards John 2010: Minority languages and group identity. Cases and categories. Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company.
Straipsniai / Articles
49
Page 14
DALIA PAKALNIŠKIENĖ, JŪRATĖ UBIENĖ
Ferguson A. Charles 1959: Diglossia. – Word 15, 325–40.
Geržotaitė Laura 2016: Jaunųjų šiauliškių ir panevėžiškių tarminė savimonė: ribos mentaliniuose žemėlapiuose. – Acta Linguistica Lithuanica 74, 121–142.
Hagen M. Anton 1989: Frisian and education in the Netherlands. – Dialect and education: Some European perspectives, ed. by Chesire Jenny, Edvars Viv, Münsterman Henk, Veltens Bert. Clevedon: Multilingual Matters, 48–61.
Haugen Einar 1966: Dialect, Language, Nation. – American Anthropologist 68, 922–935.
Jahr Ernst Håkon 1997: On the use of dialects in Norway. – Language in time and space, ed. by Heinrich Ramsh, Kenneth Wynne. Stuttgart: Franz Steiner, 363–369.
Jahr Ernst Håkon 2008: On the reasons for dialect maintenance in Norway. – Sociolinguistica 22, 157–170.
Kačiukienė Genovaitė 2012: Šiaulių regiono atstovų kalbinė savimonė. – Acta Humanitarica Universitatis Saulensis 14. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 130–139.
Kalėdienė Laima 2013: Požiūris į tarmes ir nuostatos dėl jų vartojimo trijose Dzūkijos etnografinio regiono dalyse. – Miestai ir kalbos II. Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis. Kolektyvinė monografija, sud. Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 125–151.
Klუკienė Regina 2013: Tarmės mokėjimas, vartojimas ir nuostatos Žemaitijos regione. – Miestai ir kalbos II. Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis. Kolektyvinė monografija, sud. Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 91–103.
Labov William 1972: Sociolinguistic Patterns. Philadelphia: University of Pennsylvania Press, 7–41.
Lietuvių kalbos atlasas 1–3, 1977–1991. Vilnius: Mokslas.
Meilūnaitė Violeta, Švambarytė-Valužienė Janina 2014: Bendras Lietuvių kalbos atlaso punktų tinklo gyvybingumas. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. Žemėlapiai ir jų komentarai, sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meilūnaitė. Vilnius: Briedis, 197–205.
Mikulėnienė Danguolė, Meilūnaitė Violeta (eds) 2014: XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. Žemėlapiai ir jų komentarai. Vilnius: Briedis.
Mikulėnienė Danguolė 2013: Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija. – Acta Linguistica Lithuanica 86, 70–91.
50
Acta Linguistica Lithuanica LXXIX
Page 15
Geolinguistic and Sociolinguistic Situation of Northern Samogitians of Kretinga: Dialectal Area, Use of the Dialect, Linguistic Attitudes
Ramonienė Meilutė (ed.) 2010: Miestai ir kalbos. Kolektyvinė monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Ramonienė Meilutė (ed.) 2013: Miestai ir kalbos II. Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis. Kolektyvinė monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Ramonienė Meilutė 2013: „Tarmės socialinė vertė: Lietuvos miestų jaunimo kalbinės nuostatos“. – Taikomoji kalbotyra 2. Prieiga internetu: www.taikomojikalbotyra.lt.
Švambarytė-Valužienė Janina 2014: Kalbinio punkto gyvavimo situacija: XX a. vidurys–XXI a. pradžia. – Acta Linguistica Lituanica 71, 215–228.
Trudgill Peter 1983: On dialect: Social and geographical Perspectives. Oxford: Blackwell.
Vaicekauskienė Loreta, Aliūkaitė Daiva 2013: Overt and covert evaluation of language varieties in the Lithuanian speech community. – Language (de)standardisation in late modern Europe: Experimental studies, ed. by Tore Kristiansen and Stefan Grondelaers. Oslo: Novus, 97–124.
Vaicekauskienė Loreta, Sauverdė Erika 2012: Lietuvos tarmių rezervatas. Socialiniai ir geografiniai tarmės mobilumo ribojimai tiesioginių tyrimų duomenimis. – Taikomoji kalbotyra 1. Prieiga internetu: www.taikomojikalbotyra.lt.
Venskienė Asta 2008a: Lokalūs etnografinis jaunimo tapatumas XIX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje: geografinės apibrėžtys ir kilmė. – Lituanistica 54, 1(73), 88–100.
Venskienė Asta 2008b: Lokalūs etnografinis jaunimo tapatumas XIX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje: kultūros elementų savatis. – Lituanistica 55, 2(74), 69–81.
Vyniautaitė Simona 2016: Skuodo apylinkių žemaičių kalbinės nuostatos. – Acta Linguistica Lituanica 75, 176–204.
Šiaurės žemaičiai kretingiškiai geolingvistiniu ir sociolingvistiniu požiūriu: plotas, tarmės vartojimas, kalbinės nuostatos
SANTRAUKA
Straipsnyje svarstoma, ar įmanomas vienu dialektu kalbančios bendruomenės kultūrinės ir kalbinės tapatybės tęstinumas globalizacijos ir diglosijos (dialekto ir bendrinės kalbos)
Straipsniai / Articles
51
Page 16
DALIA PAKALNIŠKIENĖ, JŪRATĖ LUBIENĖ
sąlygomis. Remiantis teorine geolingvistikos kaip dinamikosios dialektologijos koncepcija, Antono M. Hageno pasiūlyta domenų klasifikacija ir empirine projekto Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarmės informacijos sklaida (2011–2013) medžiaga, pristatoma vienos tarmės – šiaurės žemaičių kretingiškių sociokultūrinės tapatybės problematika. Tarmės grupės gyvybingumą ir sociokultūrinę tapatybę lemia įvairūs veiksniai, o ypač svarbūs trys: pakankamai išvystyta infrastruktūra, tarmės vartojimas ir tarmės vartotojų vertybinės nuostatos.
Dabartiniai šiaurės žemaičių kretingiškių tarmės punktai infrastruktūros požiūriu yra nevienodi: vieni yra stiprūs, kiti vidutinio stiprumo, silpni arba nykstantys. Didžioji dalis kretingiškių tarmės punktų (per 80 proc.) yra stiprūs, gyvybingi, jų centrai išsaugoti tradiciniai ar kiek paslinkę. Punktų silpnėjimui ir nykimui daugiausia įtakos turėjo mokyklų, kultūros centrų, bibliotekų centralizavimas.
Tarmė vartojama visose srityse, ypač gausiai – izoliuotame (namų) ir solidarumo domenuose: apie 80 procentų pateikėjų kalba tarmiškai su šeimos nariais, kaimynais, draugais, pažįstamais. Instrumentiniame, arba viešajame, domene tarmės vartojimas sumažėja perpus – tesiekia 40 procentų. Maždaug penktadalis informantų keičia kalbinį kodą, t. y. kalba bendrine kalba, izoliuotame ir solidarumo domene, o viešojoje erdvėje bendrine kalba renkasi net pusė žemaičių, ypač vidurinės ir jaunesniosios kartos (per 70 proc. abiejose amžiaus grupėse) atstovai.
Tik bendrine kalba su šeimos nariais, artimaisiais bendrauja retai. Maždaug penktadalis jaunesniosios kartos atstovų (apie 20 proc.) kalba bendrine kalba solidarumo ir instrumentiniame domenuose.
Tyrimo metu nustatyta, kad tarp visų šiaurės žemaičių kretingiškių kartų respondentų grupių dominuoja sąmoningos nuostatos tarmio kalbėjimo atžvilgiu (apie 80 proc.): žemaitiškai kalbantis žmogus geba savo tarmę, yra savo krašto patriotas, laisvas žmogus. Pozityvus rašytinės tarmės vertinimas ir jos vartojimas, ypač internetinėje erdvėje, teikia naujų galimybių išlaikyti ir gyvuoti tarmei bei jos vartojų tapatybei.
