S aipsniai / A icles 9
JUAN-ANDRÉS VILLENA-PONSODA
Uni e sidad de Málaga, Spain
Fields o esea ch: sociolinguis ics, social dialec ology,
onologinė a iacija, ispanų, andalūzų eislės.
Dilema
Geoling is inės in o macijos pa ikimumas
i dialek ologinis
SOCIOLINGVISTIKAI DATA
Ty imai. "The Case o he
Andalūzijos de ybos
Geoling is ikos i dialek ologijos duomenų
pa ikimumo dilema a liekan socioling is ikos
y imus. θ skilimo Andalūzijos ispanų kalboje
a ejis
Ano acija
Dėl aki aizdžių eo inių i me odinių ski umų a p dialek ologijos i geoling is ijos, iš ienos
pusės, i socioling is ijos, iš ki os pusės, labai sunku a lik i bū iną užduo į - panaudo i pi mųjų
d iejų disciplinų duomenis, kad pas a osios galė ų užbaig i daba inius y imus apie kalbų
bend uomenes, ypač kai kalbama apie daba inių eislių p aei ies ekons ukciją. Todėl p oblema
y a ai, kiek geoling is iniai i dialek iniai monog a ijos duomenys y a pa ikimi, kad bū ų galima
e ospek y iai s ebė i iek am ik os eislės is o iją, iek am ik ą ling is inį poky į.
Remian is sudė ingų analizės ezul a ais, naudojan mak osocialinius, mezosocialinius i
mažo mas o kin amuosius, siekian paaiškin i kalbos a iacijas, ku ios a skleidžia naujos
eislės a si adimą Pie ų Ispanijoje, e ospek y us palyginimas su geoling is iniais i dialek inių monog a ijų duomenimis
discloses ideological d awbacks ega ding ep esen a ion o bo h he speech communi y and
he linguis ic s uc u e, as well as a qui e oubling con adic ion be ween geolinguis ic and
dialec monog aph da a.
Rak iniai žodžiai: kalbos a iacija, socioling is ikos, dialek ologijos, ispanų,
andalūzų eislės.
JUAN-ANDRÉS VILLENA-PONSODA
10 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
ANOTACIJA
Aki aizdūs eo iniai i me odiniai dialek ologijos, geoling is ikos i socioling is ikos ski umai
apsunkina labai s a bią užduo į d iejų pi mųjų mokslų duomenis panaudo i aip, kad jais bū ų
padedama ečiajam mokslui a liekan kalbinių bend uomenių y imą, ypač a ku i esamų
siekian ų kalbos is o iją. Taigi, nag inėjama p oblema susijusi su klausimu, kiek geoling is iniai
i monog a iniai a mių duomenys y a pa ikimi, siekian e ospek y iai nus a y i i iamos
kalbos a mainos is o iją i konk e ų kalbos poky į. Remian is gausiais mak osocialinius,
mezosocialinius bei mik olygmens kin amuosius skleidžiančiais kalbos a mainos a si adimą pie ų
į aukiančių sudė ingų y imų, ku iais siekiama paaiškin i kalbos į ai o ę, ezul a ais, a -
Ispanijoje, a lik as e ospek y inis palyginimas su geoling is iniais i monog a iniais a mių
duomenimis pa odo ideologinius ūkumus, susijusių su kalbinės bend uomenės i kalbinės
s uk ū os ep ezen a imu, aip pa i ne imą kelian į kelišką p ieš a a imą geoling is inių i
monog a inių a mių. ESMINIAI ŽODŽIAI: kalbos į ai o ė, socioling is ika, dialek ologija, ispanų
kalba, Andalūzijos ispanų kalbos a mainos.
Įžanga
Kadangi geoling is ikos i dialek ologijos duomenys, aip pa daba iniai i
sociolinguis ics ha e been concei ed unde e y di e en heo ies on language
isuomeniniai duomenys, ekons uojan o maujančios kalbinės eislės p aei į
[…] aip pa jos yšį su ki omis kalbinės bend uomenės eislėmis […] naudojan
geoling is inius i dialek inius monog a ijos duomenis, a si anda dilema. No s
adicinių dialek ologų i geoling is ų gau ų ezul a ų s a ba y a aki aizdi,
eikė ų pab ėž i, kad socioling is iniai duomenys g indžiami sociologinėmis
p ielaidomis apie ėminių ėmimą i a iaciją, ku ios y a nesude inamos su
pag indiniais geoling is iniais i dialek ologiniais duomenimis, ypač seniausiais i
pasenusiais a lasų i monog a ijų (Villena-Ponsoda 2010). Tada kyla p oblema, kiek
geoling is iniai i dialek iniai monog a ijos duomenys y a pa ikimi, kad bū ų galima
e ospek y iai s ebė i am ik os eislės i konk e aus ling is inio pokyčio
is o iją.
Šioje knygoje ap a iami duomenys i ezul a ai y a pag įs i Ispanijos ekonomikos i
konku encingumo minis e ijos (DGICYT) mokslinių y imų p ojek u "Kas ilijos ispanų kalbos
socioling is iniai modeliai" (ECOPASOS, FFI2015-68171-C5-1 i FEDER ondai). Esu skolingas F ancisco
Díaz-Mon esinos, ku is išnag inėjo ALEA žemėlapius, su engė i pada ė sup an amas len eles iš
didžiulės geoling is inių duomenų masės, i Pila Ga cía-Mou on, už jos neįkainojamą pagalbą i
pa amą. Ma ilde Vida-Cas o, F ancisco Díaz-Mon esinos, Godsuno Chela-Flo es i Ál a o
Molina-Ga cía maloniai pe žiū ėjo anks esnes šio s aipsnio e sijas. Tačiau aš esu a sakingas už jo būdą i u inį.
S aipsniai 11 s aipsnis
The Dilemma o he Reliabili y o Geolinguis ic and
Dialec ological Da a o Sociolinguis ic Resea ch.
The Case o he Andalusian Deme ge o /θ/
Šioje knygoje siekiama apibūdin i naują mies ų į ai o ę, ku i apima am ik ą skaičių
pokyčių - kai ku ie iš jų s ebė inai g ei ai ys osi - a skleidžiančių kon e genciją į
nacionalinę s anda inę į ai o ę i ska inamą daba inių pag indinių p es ižinių
e ybių i požiū ių p iėmimu (Villena-Ponsoda, 2008). A odo, kad ši eislė galėjo
a si as i Andaluzijoje maždaug XX a. penkiasdešim ojo dešim mečio idu yje, nes
dialek ologai i geoling is ai uo me u už egis a o ik nedaug jo pag indinių b uožų
pėdsakų. Analizės ezul a ai […] i ie inės kalbos eislės […] y a pe nelyg
ses cu en ly ca ied ou show ha now we a e dealing wi h a cohe en a ie y,
which is pe cei ed as such by i s speake s (Villena, Vida 2017, 2018), and could
ha e eme ged as he ou come o he end o mode nisa ion and u banisa ion
ha ook place in sou he n Spain du ing he las decades o he 21 h cen u y
and, abo e all, a e F anco’s ule (1939–1975).
Eme gence o in e media e a ie ies be ween e nacula dialec s and he na-
ional s anda d is qui e a common p ocess in he Eu opean con ex , and i
seems o be ela ed o he ac ha u ban educa ed middle-class speake s need
means o exp ession di e en om bo h he na ional s anda d – oo o mal o
nemandagios i socialiai pažymė os (ž . Aue 2005: 27 […] 28). No s y a iesa, kad
Andalūzijos kalbų egioninis s anda as iš ik ųjų egzis uoja […] pag įs as Se ilijos
mies o dialek u i ski as nacionaliniam s anda ui p iski oms socialinėms
unkcijoms […] jo į aka nepasiekia jokių olimesnių mies o ajonų iš y inės
(G anada, Malaga) a olimos aka inės (Huel a) Andaluzijos (ž . 2 žemiau pa eik ą
žemėlapį), odėl idu inės klasės kalbė ojai iš šių ajonų, bandan ys pabėg i nuo
ie inės kalbos, linkę pe ei i p ie nacionalinio s anda o i jo pag indinių b uožų
(Villena-Ponsoda, 1996). Įdomiausias šios kon e gencijos endencijos b uožas y a ai,
kad ji, egis, y a susijusi su a ski ų kalbė ojų p o iliu, ypač a siž elgian į jų
mo y aciją įgy i žinių, jų žiniasklaidos po eikio laipsnį i in o muo umą apie
in o macijos s au ą isuomenėje ( . y. Bou dieu adinamo in eg uo o kul ū inio
kapi alo są oka), o ne ik su namuose a mokykloje įgy u kul ū iniu kapi alu, . y.
ins i ucionalizuo u i objek y uo u kul ū iniu kapi alu (Bou dieu, 1977, 1986).
Tada a si anda p oak y aus kalbė ojo, ku is e ina s anda izaciją kaip socialinio mobilumo i
in eg acijos p iemonę, idėja, ku i y a labai įdomi, no in paaiškin i, kaip nauja eislė iki šiol išsi ys ė.
2 Šis dokumen as y a pe s a s y as mano p is a ymo IX Kong ese, ku iame p ašiau jos pa amos i
sup a imo, eks as.
In e na ional Socie y o Dialec ology and Geolinguis ics, SIDG (23–27, July 2018, Vilnius, Li hua-
nia). I am g a e ul o he o ganise s o hei kind in i a ion and pa icula ly o Ju gi a Ja osla ienė
om he Resea ch Cen e o he S anda d Language a he Ins i u e o he Li huanian Language
JUAN-ANDRÉS VILLENA-PONSODA
12 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
Šios į ai o ės pag indų pokyčių ekons ukcija ealiu laiku y a s a bi, ačiau uo
pačiu me u iš yškėja pasika ojan i dialek ologinių i geoling is inių duomenų
pa ikimumo socioling is iniams y imams p oblema.
Ši knyga y a o ganizuo a aip:
Pi moje dalyje (Va u inė eislė) ap ašoma nauja Andalūzijos mies o idu inės
klasės eislė, daugiausia dėmesio ski ian jos onologijai, palygin i su nacionaline
s anda ine eislė i Andalūzijos ie inėmis dialek ais. a pinės į ai o ės į ai o ė i
The second sec ion (The social meaning o he new a ie y) analyses sociolin-
nuoseklumas, akcen uojan mak osocialinių kin amųjų po eikį kalbė ojų elgesiui.
T ečiajame sky iuje (P oak y us kalbė ojas. Ne iesioginio po eikio eikšmė) a p
mak osocialinių i p iklausomų kalbos kin amųjų […] . y. kalbė ojo ikimybė naudo i
we deal wi h he e ec o in e ening mesosocial and small-scale a iables be-
naują eislę. Mes pa odome, kad ai y a kalbė ojo s anda inė o ien acija, pag įs a
jo gebėjimu bū i in o muo u i sujung u su išo iniu pasauliu už ie inės kalbos
bend uomenės ibų, ku i lemia jo sp endimą naudo i nuoseklų b uožų inkinį, ku io
socialinė eikšmė y a susijusi su mode numu i s anda izacija.
Ke i asis sky ius (Dilema) nag inėja pag indinį šio s aipsnio klausimą, . y.
p aei ies dialek ologinių duomenų ap ibojimus, kad bū ų galima ekons uo i
daba inių eislių is o inį ys ymąsi. No in ai pada y i, a siž elgiama į du
pag indinius dalykus. Pi miausia, mūsų žinios apie p aei ies kalbos bend uomenę, ku i
eda p ie pag indinių me odinių ski umų a p, iš ienos pusės, dialek ologijos i
geoling is ikos i , iš ki os pusės, socioling is ikos. An a, p ieinamų ling is inių
duomenų p oblema, ku ios s ebėjimas a skleidžia geoling is inių duomenų i
dialek inių monog a ijų duomenų p ieš a a imus. Galiausiai penk ame sky iuje
(A cheoling) umpai ap a iamas ykdomas p ojek as, ku io ikslas - gau i ealius
duomenis apie eislės a si adimo laiką, pag įs us iešais a p i ačiais žodiniais
dokumen ais.
THE INTERMEDIATE VARIETY
The ongoing o ma ion o an in e media e u ban middle-class a ie y be-
ween he Spanish na ional s anda d (Mad id) and he sou he n a ie ies in
Andalūzija bu o sup an ama kaip endencija lygiuo i i kon e guo i į daba inę
p es ižinę kalbos no mą, ku ią Ispanijoje naudoja idu inės klasės kalbė ojai,
ku ių adicinis pie inis apa ybė keičiasi nuo penkiasdešim ųjų idu io i
a ėja p ie šiuolaikinių globalizacijos, nuosaikumo i u banizacijos apa ybių
S aipsniai 13 s aipsnis
The Dilemma o he Reliabili y o Geolinguis ic and
Dialec ological Da a o Sociolinguis ic Resea ch.
The Case o he Andalusian Deme ge o /θ/
(ž . Villena-Ponsoda, 2008; He nández-Campoy, Ville na-Ponsoda, 2009; Regan, 2017a,
b; Villena-Ponsoda, Vida-Cas o, 2018). Ši ypa inga endencija sma kiai išaugo po
F anco epochos (1939-1975), kai p asidėjo pe ėjimas nuo daugiausia kaimo,
adicinės i ie inės ideologijos p ie mode niza imo (Die z 2001).
Kalbiniu požiū iu įdomiausias dalykas y a ai, kad ši į ai o ė apima socialinių eikšmių (1)
mode acijos ( . y. s anda inės o ien acijos) i (2) adicijos ( . y. adicinės pie ų
apa ybės) sin ezę - am ik u mas u p ieš a ingą. No in ai pada y i, de inama
nacionalinių s anda inių b uožų, susijusių su socialinėmis eikšmėmis " adicinio",
onse posi ion wi h sou he n e nacula ea u es in he coda. This combina ion
is mean o le speake s symbolically lee ei he he u al o u ban wo king-class
backg ound – i.e. in doing so, he in e media e- a ie y speake s in end o aban-
"seniausio", "kaimyninio" i . . - i , be o, sąmoningai p iimama s anda inių b uožų,
no s jie gali eikš i daugiame is pokyčius sus abdy i i ne a ku i i (a ba) įgy i naujų
onologinių kon as ų. Tuo pačiu me u jie išsaugojo didelę dalį pie inio akcen o […]
adinamo accen o andalú (Andalūzijos akcen o), ku is ypač iden i ikuojamas su
nepas ebė ais e ozijos a iacijos p ocesais, ku iais lenicija i codas iš ynimas. Taigi,
kaip eigiama, socialinės s anda izacijos i mode niza imo eikšmės, iš ienos pusės, i
os, ku ios a s o auja lojalumui pie inėms bend uomenės e ybėms, iš ki os pusės,
gali bū i am ik u mas u sude in os. MAP 1. Šiuolaikinių Ispanijos pusiasalio dialek ų i
kalbų mozaika (He nández-Campoy, Villena-Ponsoda 2009: 184).

JUAN-ANDRÉS VILLENA-PONSODA
14 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
On i s way owa ds he na ional s anda d a ian s, he Andalusian u ban
middle-class a ie y speake s mee dialec use s om sou he n Cas ile, Mu cia
i Ex emadu a (ž . 1 žemėlapį). Šie dialek ai u i daug bend ų b uožų su Andalūzijos
dialek ais, odėl adiciškai bu o pasiūly as kon inuumas, a s o aujan is čia
nag inėjamai geoling is inei a iacijai (Na a o-Tomás, Espinosa,
Rod íguez-Cas ellano 1933). Todėl a pinės sup a egioninės į ai o ės idėja bū ų
aikoma ne ik socioling is iniam ma menui, be i geoling is inei e d ei (ž .
Villena-Ponsoda, Vida-Cas o 2017). Tiek ling is inė kon e gencija, iek pag indinė
nauja miš i apa ybė apima, be ki a ko, kai ku ių s anda inių b uožų įsigijimą, ypač
ko onalinės ika y inės […] […]. Šis poky is eiškia idu amžių kas ilų kon as o
ekons ukciją, ku i susijungė anks y uosiuose Andalūzijos dialek uose nuo 13 a.
Ta p žodžių inkinių su apikaliais […]s […], (casa […]house[…]) i laminaliais […]s […],
anksčiau a ika ais […] s […] (caça […]hun ing[…]), ku is bu o išlaiky as s anda inėje
į ai o ėje pe kon as ą a p apikalų […]s […] [kas[…]a] i (in e > den al […]> > >)
θ [/ˈkaθa] (ž . 1 len elę oliau):
1 len elė. Andalūzijos e nakuloje (kai ėje) i a pinėje į ai o ėje ( dešinėje)
obs ucinių subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų
subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų
subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų
subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų
subalansuo ų
θlax
S aipsniai 15 s aipsnis
The Dilemma o he Reliabili y o Geolinguis ic and
Dialec ological Da a o Sociolinguis ic Resea ch.
The Case o he Andalusian Deme ge o /θ/
Andalūzijos […]θ[…] suski s ymas eiškia pi miau minė o kon as o
ekons ukciją a p idu amžių žodžių inkinių su […]s[…] i su […] s[…], ada
/s/, by imi a ion o he s anda d. F om wha we know now, he deme ge o
/θ/ mus ha e been a ha d indi idual p ocess in ol ing he building-up o an
acous ic mul i-pa ame ic dis ance be ween bo h ica i es (Regan 2017b; Mo-
lina-Ga cía 2018). Šį oneminį kon as ą šiuo me u naudoja jauni išsila inę
mies o kalbė ojai.
"Ling is inių a lasų, ypač ALPI a ba A las de la Península Ibé ica (""Ibe ijos
pusiasalio a lasas"") (20 a. Pi masis ke i is) i ALEA a ba A las Lingüís ico y
E nog á ico de Andalucía (""Andalūzijos ling is inis i e nog a inis a lasas"") (1980
m. Penk ųjų p adžioje), aip pa kai ku ių mies o dialek ų monog a ijų (ypač Al a
(1974, 1993 m.) [3]) ezul a ai, pa i in i uo, kad iki aš uoniasdešim ųjų bu o ap ik a
sugges s ha /θ/ spli ing has been a quick change om abo e. This idea is
labai nedaug […] jokių […] jo egzis a imo pėdsakų (ž . Ca bone o; Sa o 1980)." Šis
poky is spa čiai išpli o į Andalūzijos mies o cen us, ypač į y inę zonos dalį, i ik iš
dalies pa eikė žemiausias s a usas u inčias g upes (Villena, Á ila-Muñoz 2014; ž . 2
žemėlapį).
2 žemėlapis. Mies inė Andaluzija
Ki i lygiag ečiai esan ys objek ai, ku ių ajek o ija okia pa i, g eičiausiai bū ų
pakilę uo pačiu me u. Šios sa ybės iš ik ųjų bu o išanalizuo os aip, kad
JUAN-ANDRÉS VILLENA-PONSODA
16 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX y ėjai y a susipažinę su a pinės […]
san ykinai nuoseklios […] į ai o ės a si adimo idėja a p šiau inių s anda ų a imo
dialek o i pie inių s anda ų olimų dialek ų (ž . Villena-Ponsoda, Vida-Cas o 2018).
T umpai a ian , galima pasaky i, kad, be […], ku is, žinoma, y a socialiai s a biausias
pasikei imas a p […] inkinio, a pinė eislė p iima s anda inius a ba hib idizuo us
a ian us, galinčius iš eng i ie inių a ojimų (T udgill 1986; Chambe s, T udgill 2004
[1980]; Siegel 2010 [2006]; Be u o
2005; Almeida 2018; ž . 2 len elę.
2 len elė. Fonologiniai pokyčiai. Susijungimai i susiskaldymai (p i aiky a iš
Villena-Ponsoda, Vida-Cas o 2018)
Žodžių inkiniai: <caza> <casa> <caja> <cacha> <cada>
S anda inis kaθa kasa kaxa kaa kaða In e media e kaθa
kasa kaxaˈkaha kaa kaðaˈka
Vie os kalba
seseo kasa kasa kaxaˈkaha kaaˈkaa kaa kaa kaa kaa kaa kaa kaa kaa kaa a a a a a a a
a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a
a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a
a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a Ki a e us, jis p iima
Gloss hun ing house box bu ock each
As shown in Table 2, on he one hand, he new a ie y s ops e nacula
p ocesses, including ei he equen and ela i ely accep ed me ge s o co onal
onologiškai pažymė us pag indinius p es ižinius a ian us (a ika as [], ika as
[x] i ap oksiman as [ð], ie oj jų ie inių nepami š amų kolegų ( ika as [],
aspi a as [h] a ba iš in as [x] i iš in as [d]).
Socialinė eikšmė
Naujosios į ai o ės
How his new a ie y has sp ead ou and o wha ex en we can alk abou a
cohe en a ie y is a ele an ma e o discussion. Howe e , a c ucial issue o
S aipsniai / A icles 17
The Dilemma o he Reliabili y o Geolinguis ic and
Dialec ological Da a o Sociolinguis ic Resea ch.
The Case o he Andalusian Deme ge o /θ/
be poin ed o is he social p o ile o i s speake s. Resul s o p e ious esea ch
end o indica e ha i is u ban young – mos ly emale – uni e si y-g adua e
speake s who lead he use o he se o ea u es shaping he in e media e a i-
E y, ku is, a odo, plin a iek socialiniu, iek geog a iniais a ž ilgiais (Villena-Ponsoda
2001; Moya-Co al, Sosinski 2015; Regan 2017b). Ne ikė ai šiuolaikinė andalūzų kalbos
bend uomenių į aizdis odo didėjančią ski umą a p d iejų eislių g upių; Tai y a, iš
ienos pusės, adiciniai mies o da bininkų klasės i kaimo ie inių kalbų dialek ai, ku ie
y a san ykinai nepa enkin i daba inės kon e gencijos s anda inės endencijos, o iš
ki os pusės - nauja a pinė idu inės klasės ūšis (Villena-Ponsoda, Á ila-Muñoz 2014).
Šios eislės sa ybės ko eliuoja aip, kad jų naudojimą, egis, eikia nuoseklumo
ap ibojimai. Kin amieji, susiję su s anda inėmis e ybėmis i požiū iais, pap as ai
pasi aiko kon eks uose i juos naudoja kalbė ojai, ku ie mažai ikė ina, kad ska ins
kin amuosius, a s o aujančius ie inėms socialinėms eikšmėms, o a i kščiai aip
pa y a iesa (ž . 2 len elę aukščiau). Tada a ski ų kin amųjų bend as a si adimas
suda o klas e ius, ku iuose galime iden i ikuo i sudė ingesnius pag indinius
kin amuosius a komponen us, ku ie gali su eik i mums idėją apie jų bend ą
pasiski s ymą, ku is iš ik ųjų y a sude inamas su nuoseklios į ai o ės są oka (ž .
Guy, Hinskens 2016). A siž elgian į mūsų ikslą iš i i cen inės i pie inės
(s anda inės i ie inės kalbos) a pinės į ai o ės egzis a imą i kadangi mūsų
ikslas y a į ody i jos nuoseklumą, ge as būdas bū ų nus a y i kin amųjų g upes, kad
bū ų galima nus a y i, ku ie b uožai susi enka pagal a i inkamą a iansą, bu o as i
he basis o hei simila a iance. Doing so, we would be able o seize which
a iables a e likely o co-occu and he kind o speake s who would use hem –
i.e. which ea u es shape a pa icula a ie y and hei social dis ibu ion. To
ak o iai a ba pag indiniai kin amųjų g upės, ku ie iš ik ųjų gali paaiškin i k yžminę
analysis was ca ied ou .3 Based on mul iple co ela ion, wo p incipal compo-
p iklausomybę a p a ski ų kin amųjų. Ki aip a ian , šie sudė ingi pag indiniai
kin amieji, komponen ai a eiksniai bū ų bend as a ski ų kin amųjų pag indas.
Bend as duomenų ski umas bu o sumažin as iki d iejų ma menų a ba eiksnių, ku ie paaiškina 69,5%
ski umo (39,1 i 30,4, a i inkamai). Pag indinių komponen ų p iso inimo ma ica pa ody a 3 len elėje,
ku ioje pa ody a kiek ienam kin amajam, a i inkamai paaiškin am 1 i 2 eiksniais, ski umo dalis. Žemiau
pa eik ame 1 pa eiksle pa ody a kiek ieno a ian o san ykinė padė is idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3
idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3
space delimi ed by bo h ac o s gi ing us an idea o how hey co ela e.
idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 4 Šio y imo lauko da bai bu o
a lik i pe pi mąjį XXI a. dešim me į. Ž . Villena-Ponsoda 2008.
JUAN-ANDRÉS VILLENA-PONSODA
24 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
Tada pag indinė kelio analizė a skleidžia sudė ingų kin amųjų są eikos aizdą (ž . 5
pa eikslą). Iš ienos pusės, bend as neigiamas š ie imo po eikis (x1) (Be a = −.562)
paaiškinamas iek jo iesiogine į aka (Be a = −.293), iek ne iesiogiai pe a pinį
kin amąjį x5, žiniasklaidos i s anda inės o ien acijos, Be a = −.210: kuo aukščiau
kalbė ojų išsila inimas i kuo aukščiau jų ezul a ai žiniasklaidos i s anda inės
o ien acijos (Be a = −.765), uo žemesnė jų pozicija F1 (Be a = −.276). Ki a e us,
išsila inimas aip pa a pininkas ne iesioginei kin amųjų, a s o aujančių kalbų
įgijimo kon eks ą (x2, Be a= −.266 i x3, Be a = −.233) i kalbė ojo amžių (x4, Be a =
−.139). Tiesioginis šių kin amųjų po eikis kalbė ojo išsila inimui y a eigiamas, ačiau
ne iesiogiai, pe išsila inimą kaip a pinį kin amąjį, jie neigiamai eikia F1 a ba iesiog
sumažina jų p adinę eigiamą į aką. Galiausiai, kalbė ojo inklas u i ne ik iesioginį
eigiamą po eikį F1 (Be a = 0,272), be aip pa be eik anuliuoja š ie imo po eikį
(−0,059). Visi po eikiai y a eikšmingi (p < 0,05). Ly is (x6) y a dummy kin amasis, ku 0 =
y as, 1 = mo e is x4 Amžius x5 žiniasklaidos p iemonės/s anda inė o ien acija x6
Ly is x7 Tinklo s ip umas x8 Kalbos naudojimas
x1 Speake ’s educa ion
x2 Mo he ’s educa ion
x3 Fa he ’s educa ion
FIGURE 5. Diag am o he mul i-causal p ocess o he e ec s o he speake ’s a iables
on speech use

S aipsniai / A icles 25
The Dilemma o he Reliabili y o Geolinguis ic and
Dialec ological Da a o Sociolinguis ic Resea ch.
The Case o he Andalusian Deme ge o /θ/
Tada kelio analizės ezul a ai y a sude inami su idėja, kad a si ado a pinė eislė
a p nacionalinio s anda o i Andalūzijos ie inių kalbų dialek ų. Kalbė ojai, ku ie
šiuo me u naudoja kalbos b uožus, apibūdinančius šią eislę, u i mažus ezul a us
pag indiniame kin amame F1, ku is a spindi ie inių kalbų indeksinius b uožus. Kaip
galima leng ai da y i iš adą iš ezul a ų, pa eik ų 4 len elėje i 5 pa eiksle, šia nauja
mies o kalba daugiausia kalba jaunos, išsila inusios i ge ai in o muo os, į
s anda us o ien uo os mo e ys, u inčios lais us asmeninius inklus.
Dilema
A siž elgian į okį sudė ingą socioling is inių a iacijų p ocesą, a pinės eislės
p aei ies ekons ukcija a odo įdomus iššūkis. Tačiau daba pag indinis klausimas
y a ai, a u imi p aei ies duomenys, p ie ku ių u ime p ieigą, y a pakankamai
išsamūs i pa enkinami, kad bū ų galima a saky i į pag indinius klausimus, iškel us
y inėjan daba į. Taip y a odėl, kad p aei ies duomenys bu o gau i naudojan
ėminių ėmimo, lauko da bo i analizės me odus, ku ie ne isada y a sude inami su
me odais, naudojamais šiuolaikinės kalbos bend uomenės duomenų sudė ingumui
sp ęs i. Nepaisan milžiniško jų da bo g iež umo i dosnumo, y a gilių ideologinių
ski umų a p dialek ologų i geoling is ų gau ų ezul a ų i daba inės
socioling is inės pa adigmos. Iš esmės iek dialek ų geog a ijos ( iesioginis ie inių
a ian ų aizda imas naudojan žodyną i žemėlapius, nuo Wenke io iki Gillie ono iki
šiuolaikinių p ojek ų) i dialek ų monog a ijos (be ekons ukcijos i kad ie inės
kalbų bend uomenės au en iškas kalba y a g yniausia kalbos o ma, e as išsaugo i
nuo išo inio už e šimo i s udijuo i Du kheimo (1902 [1893]) koncep ualinį kon as ą
ing he p o o ypical local dialec , om Ascoli and Wegene h ough o mode n
sociolinguis ics), dialec ologis s ha e ca ied ou an essen ial and indispensable
wo k. Howe e , hei aim was o show ha laws o linguis ic change a e excep-
a p mechaninio i o ganinio solida umo) s i yje, pe ėjimas nuo adicinių iki
šiuolaikinių p amoninių bend uomenių gali bū i susijęs su me odų e oliucija. Du kheimo
as a ese oi o o iginal pu i y (see Villena-Ponsoda 2010: 614–615 e passim).
On he o he hand, da a o he p esen ha e o do wi h a e y di e en ou -
look, which e lec s a d ama ic and eal change in socie y. In ac , adop ing
mechaninis solida umas, palaikan is adicines kaimo glaudžiai susie as bend uomenes
i a spindinčias kalbė ojo sąžinės būsenos ienodumą, bu o pakeis as šiuolaikinėmis
mies uose sma kiai s a i ikuo omis lais ai susie omis bend uomenėmis, pag įs omis
o ganine solida umu i da bo pasidalijimu (Be hele 2004: 732 […] 734). Šiuolaikinė
isuomenė
JUAN-ANDRÉS VILLENA-PONSODA
26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX he e ogenumo aizdas, ku į gali padė i
o ganizuo i ik ex alinguis iniai ko eliacijos (da bas, išsila inimas, amžius, ly is i .
.). Todėl ideologiniai ski umai a p abiejų pa adigmų pi miausia apo eo iniais, o
galiausiai - me odiniais. Dialek ologija i socioling is ikos baigėsi a ski os iena nuo
ki os kaip bend uomenės ipai, ku iuos jos u ėjo apibūdin i. Šiuo požiū iu, palygin i
[…] kaip čia […] šiuolaikinius i is o inius duomenis, ku ie y a okio ski ingo ipo,
eikė ų a siž elg i į du klausimus: p aei ies?
(1) The speech communi y. Wha do we know abou he speech communi y
(2) Tik i ling is iniai duomenys. Kaip seno ėje bu o o ganizuo a šiandien
žinoma kalbų s uk ū a?
Kalbos bend uomenės dilema. Malagos mies o kalbos bend uomenės duomenys, susiję
su pag indiniu laiko a piu, ku iuo mes čia kalbame, y a p ieinami ik iš A las
Lingüís ico y E nog á ico de Andalucía, ALEA (1961-1973). Šio a laso lauko da bas bu o
a lik as penkiasdešim ajame dešim me yje (ž . Al a 1955; Ga cía-Mou on 1992;
Mo illo-Vela de 2001) naudojan "daugelį i paka o inių klausimynų" i "op imalius
subjek us" (Al a 1959: 10, 27-30). Kadangi idėja bu o […] sek i Gillié on, Pop, Pusca iu i
ki us […] gau i [...] […] kalbą am ik u momen u […], [...] mes ieškojome asmens, ku is
galė ų bū i šios […]ling is inės nuo aukos[…] objek as, engdami s idency […] ne
seniausias, labiausiai asmeninis a naujausias duomenys […] ik idu inis, no s ka ais
gali bū i bū ina k eip is į seniausius žmones, kad paim ų nyks ančią eiškinį a
išnykan į ama ų kū inį. Š ai kodėl penkiasdešim iki šešiasdešim ies me ų amžiaus
žmogus labai ikė ina, kad p ojek uos ikslų aizdą o, ko mes ieškome (Al a 1959: 29,
mano e imas).
No in sup ojek uo i mėginius mies ams i kai ku iems didžiausiems mies ams, ie o ėms i
he in o man ’s age, gende and social class we e conside ed as a sou ce o a -
iabili y, ollowing Jabe g and Jud (1928–1960) p ocedu es o he AIS (Jabe g
1936: 20; see also Jabe g 1959). Howe e , a he end o he day, and in spi e o
ge iausiems ke inimams, Malagos mies e ( uome daugiau nei 270 000 gy en ojų) bu o iš i os ik
ke u ios daly ės. Tiesą sakan , no s šis konk e us a lasas u i daug in o macijos apie o me o
socioling is ines a iacijas, įskai an adinamąjį "polimo izmą" a ba nesąmoningą a iaciją,
užduo is 4 T ys y ai, iš ku ių ienas bu o uni e si e inis absol en as, o ki i du - ne aš ingi, i iena
uni e si e inė absol en ė mo e is; Jokių konk ečių jų amžiaus de alių nepa eikiama.
S aipsniai 27 s aipsnis
The Dilemma o he Reliabili y o Geolinguis ic and
Dialec ological Da a o Sociolinguis ic Resea ch.
The Case o he Andalusian Deme ge o /θ/
o loca ing and ga he ing his in o ma ion om each map ou he six olumes
o he a las is exhaus ing, and di ec da a on sociolinguis ic di e ences – ak-
en om pa allel ques ionnai es wi h di e en subjec s – a e no always clea ly
sepa a ed om obse a ions by he esea che based on he in o man ’s linguis-
ic awa eness (see Mo illo-Vela de 2001: 15–21 e passim). As a ma e o ac ,
a sys ema ic sc u iny o pa icula sociolinguis ic co ela ions be ween speech
A lase nu ody os am ik os mies o ie o ės a ian ai i kalbė ojų kin amieji odo,
kad a ejų y a nedaug, odėl iš ados nė a i os. Nepaisan o, pag indinė bėda y a
ai, kad y a du ski ingi dialek ų duomenų pa eikimo būdai.
Iš ienos pusės, mes u ime geoling is inius duomenis, ku ie y a p ieinami kiek ienai
ie o ei i kiek ienam onologiniam, mo ologiniam, leksikaliniai a sin ak iniam
kin amajam. Šiuos duomenis pa eikė ienas NORM in o ma o ius kiek ienam
žemėlapio aškui […] su papildomais duomenimis, ku iuos pa eikė mo e is am
ik iems ie o ėms i kin amiesiems […] i , kaip minė a aukščiau, mažiausiai ly ies i
išsila inimo a ž ilgiu, mies ų i didžiausių mies ų a eju (ž . Al a 1959: 29 […] 30).
Žinoma, okie duomenys y a iesioginiai i neabejo inai pa eik i NORM ga siakalbių
ėminių ėmimo me odo išk aipymu. Ki a e us, dialek ologiniai duomenys, ku ie
susideda iš papildomų pas ebėjimų apie socialines eikšmes, susijusias su
kalbė ojo s a usu, amžiumi a ly imi. Šie s ebėjimai pa eikiami kaip papildomos
pas abos pačiuose žemėlapiuose a ba naudojan simbolius su a spal iais žemėlapių
pak aš yje. Remian is, ma y , šiais d iem duomenų šal iniais i papildomais
į ašymais bei kokybiniais s ebėjimais, dialek ų monog a ijas suda ė pa ys
y ėjai. A siž elgian į o man ų p o ilį ( y ų, ku ių amžius y a nuo 50 iki 60 me ų)
and hen dialec monog aph da a a e also a ailable (Al a 1993 [1973], 1974).
This ype o da a is in luenced hen no only by he same ideological and me h-
odological bias as he geolinguis ic da a, bu also by he di ec e ec o quali a-
i į in o maciją apie Malagos mies e iš i us kalbė ojus (4 kalbė ojus, 1 mo e į su
The dilemma o he linguis ic da a. Based bo h on he o e all ALEA in-
uni e si e iniu išsila inimu i 3 y us, iš ku ių ienas y a uni e si e e išsila inęs, o
ki i du y a ne aš ingi), ikė ina, kad pagal aki aizdų laiko pasiski s ymą,
komen uo ą anks esnėse pas aipose, a p šių kalbė ojų, ku ie bū ų 85-90 me ų
amžiaus, kai bū ų a lik as Malagos a pinis į ai o ės y imas, ne aš ingi y ai
kalbė ojai nenaudo ų s anda inių a ian ų. (Šių ga siakalbių de alės pa eikiamos
5 len elėje).
JUAN-ANDRÉS VILLENA-PONSODA
28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
5 len elė. ALEA in o ma o iai Malagos mies e (šal inis: p i aiky as iš Al a (1993 [1973])
In o ma o ius 45 50 583 506
Local a ea Ci y cen e Ci y cen e Semi-u ban Semi-u ban
Malaga Malaga Chu iana Izna e
Ly is Vy as Mo e is Vy as Vy as
Uni e si e e išsila inę in o ma o iai (45 i 50) a sakė ik į one inį klausimyną, o
neskai ę in o ma o iai (583 i 506) a sakė į isus isos klausiminio dalies klausimus.
Bu o pa eng a ke u ių a penkių puslapių "ling is inė apž alga", ku i bu o į auk a į
klausimynų one inę dalį, aip pa isiškas kiek ienos in o ma o iaus kalbos
one inės ansk ipcijos puslapis, įskai an aip pa į ašus i pala og amus. Ši
medžiaga nė a p ieinama. Kalbų bend uomenės aizdas, pag įs as šių kalbė ojų
pa eik ais duomenimis, žinoma, y a labai ibo as, ačiau galima ikė is, kad pa eik a
geoling is inė i dialek ologinė in o macija bu o pakankamai a ima […] i ne
p ieš a inga […], kad bū ų galima a ku i is o inę ajek o iją, ku ią sekė pokyčiai,
edan ys į a pinę eislę. Tačiau abu duomenų šal iniai nesu ampa. Žinoma, kaip
nu ody a aukščiau, ai bū ų galima ikė is […] a siž elgian į ezul a us, gau us
šiuolaikinio Malagos y imo, pag įs ą duomenimis, su ink ais pagal pie ų akcen uo ą
eislę, ku ią naudoja uni e si e ų išsila inę kalbė ojai. Tačiau, no s bū en oks
aizdas a si anda, kai a siž elgiame į dialek ologinius duomenis, ai nė a aip aišku,
kai a siž elgiama į geoling is inius duomenis. Kai mes su elkame dėmesį į s a biausius
he ea ly yea s o he 21s cen u y – ha we had o ace e idence, on he one
hand, o a s ongly-ma ked e nacula a ie y used by he illi e a e speake s
and, on he o he hand, o a less ma ked and mo e s anda d-like bu clea ly
a pinės klasės b uožus (ž . 2 len elę aukščiau), Al a (1993 [1973]) pa eik a
dialek ologinė in o macija […] a d i palaiko naujos mies o a pinės idu inės klasės
į ai o ės a si adimą. No s isi Al a o paminė i ie iniai b uožai y a susiję su
ne aš ingais kalbė ojais, išsky us […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
[…] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
which is he unique dialec monog aph dealing wi h he u ban dialec o Mala-
ga o he i s hal o he 20 h cen u y – con i ms he cu en hypo heses abou
he se o quick changes enhanced by con e gence owa ds he na ional s and-
[…] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
[…] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
[…] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
[…] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
<unk Tiesą sakan , penkiasdešim ojo dešim mečio idu yje labiausiai p iim ina
mokslininkų nuomonė bu o a, kad andalūzų dialek as a odė socialiai homogeniškas:
S aipsniai 29 s aipsnis
The Dilemma o he Reliabili y o Geolinguis ic and
Dialec ological Da a o Sociolinguis ic Resea ch.
The Case o he Andalusian Deme ge o /θ/
Kalban apie jos socialinį papli imą, Andalūzijos eislė ne u i jokių ibų: ji pasiekia
aukščiausias isuomenės g upes. I kai aš juos adinu "aukščiausiomis", u iu gal oje
kul ū ines g upes, ku ios labiausiai linkusios išlygin i a ba pasip iešin i skleidimui.
Rašy ojo andalūzų kalbos iš a imas aki aizdžiai panašus į jo ne ašy ojo piliečio
iš a imą. Lexis i iš aiškos p ocedū os gali keis is, be iš a imas y a as pa s. Tiesą
sakan , siekian iš i i G anados one iką, bu o iš i as uni e si e ų absol en ų, ne
uni e si e ų p o eso ių (Sal ado
[1963]: 64, mano e imas).
Ki a e us, išsamus ALEA geoling is inių duomenų y imas a skleidžia gana ki okį aizdą. Iš
A laso gau a in o macija i dialek ologų a lik os kokybinės analizės ezul a as pap as ai
ski iasi. ALEA geoling is inis aizdas y a sude inamas su scena ijumi, kai dauguma pokyčių,
ku ie iš ik ųjų o muoja a pinę eislę, jau yko penkiasdešim ajame dešim me yje,
ypač a p mies o idu inės klasės kalbė ojų. 6 len elėje pa eikiamas abiejų in o macijos
šal inių palyginimas. Ta pinės eislės apibūdinimui s a bios sa ybės, okios kaip kon as as
a p s i θ, padeda mums sup as i abi pozicijas. (1993 Al a ) a k eipia dėmesį į ai, kad
labiausiai papli ęs sujung o […]θ[…] su okimo modelis a p aš ingų kalbė ojų y a
sibilan inis ika as [s[…]] (seseo), o ne aš ingi kalbė ojai linkę naudo i ne sibilan inį
ika as [θ] (ceceo). Tačiau ALEA žemėlapių pa ik inimo ezul a ai odo, kad a iacija,
egis, p asidėjo a laso lauko da bų me u, įskai an kai ku iuos […]θ[…] susiskaldymo
pėdsakus (ž . 7 len elę). 6 len elė. Š ie imo ski umai Malagos ie inės kalbos b uožų
naudojime (p i aiky a iš Al a (1993 [1973]) i ALEA)
Dialek ų monog a ijos duomenys Geoling is iniai duomenys S anda iniai ne aš ingi
uni e si e ai Raš ingi uni e si e ai Ceceo[ˈpoθo] Seseo[ˈposo] Ceceo/Seseo/Spli
SeseoSpli pocho [ˈpoo] F ica i e [ˈpoo] A ica e [ˈpoo] A ica e A ica e
-0ddedo Dele ion [ˈdeo] Main . [deðo] Va ia ion Main enance -#ddado Dele ion [ˈdao]
Dele ion [ˈdao] Dele ion Va ia ion Tas pa s gali bū i aikomas likusioms 6 len elės
unkcijoms. Palygin i dialek ologiniai i geoling is iniai ezul a ai kalba pa ys už
sa e (ž . aip pa 7 i 9 len eles). Dialek inės monog a ijos analizės p ognozuojamas
kalbos elgesio aki aizdus ienodumas am ik u mas u p ieš a auja ezul a ams,
gau iems išsamiai išnag inėjus žemėlapius, įskai an a sakymų kiekybinį ap ašymą.

JUAN-ANDRÉS VILLENA-PONSODA
30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
TABLE 7. Educa ional di e ences in he ealisa ion o wo d se s wi h <s> and <z, ce,
ci> in Malaga (sou ce: adap ed om he ALEA)
Uni e si e o ne aš ingas
Vy as Mo e is Vy as Vy as
E im. [s] [θ] Iš iso [s] [θ] Iš iso [s] [θ] Iš iso [s] [θ] Iš
iso [s] [θ] Iš iso s13 114 14 014 9258 204 38 242 z, ceci 526
92.9 7.1 100.0 0.0 3.4 96.6 84.3 15.7
31 35 136 0316 316 149 115 267 264
16.1 83.9 97.2 2.7 0.0 100.0 56.4 43.6
Iš iso 18 27 45 49 1 50 9574 583 353 153 506 8. Š ie imo ski umai įgy endinan
in e okalinį d a ą Malagoje (šal inis: p i aiky as iš ALEA)
Uni e si e o ne aš ingas
Vy as Mo e is Vy as Vy as
0d/ [d] Viskas [d] Viskas [d] N [d] Viskas [d]
8 2 10 8 2 10 32 69 101 43 54 97
80.0 20.0 80.0 20.0 31.7 68.3 44.3 55.7
#d/ 257 4 3 7 3 106 109 192 93
28.6 71.4 57.1 42.9 2.8 97.2 1.1 98.9
10 717 12 517 35 175 210 44 146 190
58.8 41.2 70.6 29.4 16.7 83.3 23.2 76.8
9 len elė. Š ie imo ski umai įgy endinan […]/ Malagoje (šal inis:
p i aiky as iš ALEA)
Rašy ojai, ne ašy ojai
Male Female Male Male
[ʧ] 16 76.2 23 100.0 136 97.8 116 87.2
[ʃ] 52.8 00.0 32.2 17 12.8
Iš iso 21 23 139 133
S aipsniai 31 s aipsnis
The Dilemma o he Reliabili y o Geolinguis ic and
Dialec ological Da a o Sociolinguis ic Resea ch.
The Case o he Andalusian Deme ge o /θ/
P ieš šį dialek ų monog a ijų i geoling is inių da bų ezul a ų kon as ą,
pag indiniai klausimai apie andalūzų a pinės eislės a si adimą i ys ymąsi lieka
nea saky i. Mes ik ai nežinome, a dauguma onologinių kin amųjų, ku ie šiuo
me u o muoja šią į ai o ę, XX a. idu yje nebu o kalbė ojų epe ua e i s aiga
i ne ikė ai a si ado dėl am ik ų socialinių i kul ū inių pokyčių, a jie išsi ys ė
[…] galbū nuo senų laikų […] i , aigi, jie kin a.
we e al eady obse able in ha same pe iod as p ocesses o socially condi ioned
Pi muoju a eju mes susidu ume su g ei o pokyčio iš i šaus pa yzdžiu, puikiai
analizuojamu naudojan duomenis iš kalbančio ko puso nuo pasku inio XX a.
dešim mečio. Tada bū ų inkamos ske spjū io aki aizdžios laiko analizės, o jų
ezul a ai g eičiausiai a i ik ų dialek ų monog a ijų duomenis. An uoju a eju
eikė ų išsamiau iš naujo išanalizuo i geoling is inius duomenis i sis emingai juos
palygin i su daba iniais socioling is iniais ezul a ais. Ilginiai endencijų y imai,
pag įs i, a kim, a cheologiniais duomenimis, bū ų iso s aipsnio objek as, o
be desi able. Al hough a discussion abou he exac na u e o he la e so o
umpas apž alga pa eikiama ki oje pas aipoje.
A cheolingas
Be ge ai žinomų me odų i eo inių p ielaidų ski umų a p dialek ologijos,
geoling is ikos i socioling is ikos - nekalban da ka ą apie pag indines
ideologines pe spek y as - mūsų e ospek y us bandymas iden i ikuo i aiškias
gy ų ga so pokyčių pėdsakus dialek ų monog a ijose i ling is iniuose
žemėlapiuose susidū ė su papildomu p oblemų šal iniu. Subjek y ūs dialek o
naudojimo e inimai a i inka NORM kalbė ojų šališkumą i da o sudė ingą
daba inių duomenų palyginimą su dialek ologinio i geoling is inio da bo
duomenimis. Šiuolaikiniai da bai su šiomis adicinėmis disciplinomis isiškai pakei ė
si uaciją. Išski iniai ezul a ai abiejose s i yse a ei yje paleng ins da bą.
Nepaisan o, daba mes u ime susido o i su Andalūzijos pano ama, kokia ji y a.
Geoling is inių i dialek inių y imų duomenų iš naujo analizė, aip pa p ieiga p ie adijo
i ele izijos ansliacijų į ašų bei dokumen inių ilmų a chy ų leis ų mums (1) ealaus
(no s labai šališko) laiko pa ik in i daba inių pokyčių plė ą isoje isuomenėje i (2)
aip pa iš i i ideologinį a silikimą, eikiančią okias e ospek y ias ajek o ijas.
Dialek ologijos e inimas ( . y. " ik o" a ba "g ynų" dialek o idėja) y a įdomus būdas
selec ion c i e ia unde lying NORM speake s in geolinguis ics and adi ional
JUAN-ANDRÉS VILLENA-PONSODA
32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
sp ęs i šį konk e ų klausimą.
A cheoling y a ęsiamas mokslinių y imų p ojek as, ku io ikslas - gau i p ieigą
p ie papildomų žodinių i ašy inių duomenų šal inių, leidžiančių palygin i.5 Radijo
a chy inių šal inių ilgame ės endencijos y imai (ž . Van de Velde, an Hou ,
Ge i sen 1996, 1997; He nández-Campoy 2018), aip pa papildomi ašy iniai
iešieji i p i a ūs dokumen ai (He nández-Campoy,
Conde-Sil es e 2012), will p o ide compa a i e e idence o language change
and he his o y o he o ma ion o he Andalusian in e media e a ie y.
REFERENCES
ALEA – A las Lingüís ico y E nog á ico de Andalucía, 1–6 ols, 1961–1973, ed. by Al a
Manuel, A. Llo en e, G. Sal ado . Mad id: CSIC.
Almeida Manuel 2018: Language hyb idism: On he o igin o in e dialec al o ms. –
Language Va ia ion. Eu opean Pe spec i es VII, ed. by Juan-And és Villena-Ponsoda,
F ancisco Díaz Mon esinos, An onio Á ila-Muñoz, Ma ilde Vida-Cas o. Ams e dam:
SILV, John-Benjamins, o hcoming.
ALPI […] A las Lingüís ico de la Península Ibé ica, 2016, ed. by Ga cía Mou on Pila
(coo d.), Inés Fe nández-O dóñez, Da id Heap, Ma ia Pila Pe ea, João Sa amago, Xulio
Sousa, ALPI-CSIC: h p://www.alpi.csic.es (22-10-2018). Al a Manuel 1955: Las encues as
del […]A las Lingüís ico de Andalucía (ma sas 1953 […] ko o 1955)[…]. G anada:
Uni e sidad: h ps:
g upo.us.es/ehandalucia/pd /lec u as@a las_linguis ico_andalucia.pd (26-10-2018).
Al a Manuel 1959: El A las Lingüís ico-E nog á ico de Andalucía. G enada:
Uni e si e as.
Al a Manuel 1974: Se illa, mak okosmos linguís ico. Filologijos i ling is ikos s udijos.
Homenaje a Ángel Rosenbla , ed. Qui oga-To ealba Luis, Ma io To ealba Lossi, Ped o
Díaz-Seijas. Ka akasas: Pedagogijos ins i u as, 13-42. Al a Manuel 1993 [1973]: No as de
asedio al habla de Málaga. […] Pue a Nue a. Re is a de Educación, 613: h ps:
g upo.us.es/ehandaluciapd /lec u as/a las_linguis ico_andalucia.pd (26-10-2018).
5
Pi miau minė o (pagal 1 išnašą) p ojek o "Kas ilijos ispanų kalbos socioling is iniai modeliai"
(ECOPASOS, FFI2015-68171-C5-1 i FEDER ondai) sis emoje.
S aipsniai 33 s aipsnis
The Dilemma o he Reliabili y o Geolinguis ic and
Dialec ological Da a o Sociolinguis ic Resea ch.
The Case o he Andalusian Deme ge o /θ/
Aue Pe e 2005: Eu opos socioling is inė ienybė, a ba Eu opos ipologija Diahan an
lec /S anda d Cons ella ions. – Pe spec i es on Va ia ion, ed. by Nicole Delbecque, Jo-
de Auwe aand, Di k Gee ae s. Be lynas: Mou on de G uy e , 742. Be u o Gae ano
2005: dialek ų i s anda ų kon e gencija, maišymas i kalbų kon ak o modeliai. I alijos
a ejis. […] Dialek o pasikei imas. "Pe e Aue , F ans Hinskens, Paul Ke swill,
Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess, 81[…]95, "Eu opos kalbų kon e gencija i
ski umas".
Be hele Raphael 2004: Dialek soziologie […] Soziolinguis ische Aspek e de Dialek ologie.
[…] Socioling is ika: Ta p au inis kalbos i isuomenės mokslo ado ėlis 1. An asis
leidimas, išleis as Ul icho Amono, No be o Di ma o, Klaus J. Ma heie , Pe e io
T udgillo. Be lynas i Niujo kas: Mou on de G uy e , 721-738.
Bou dieu Pie e 1977: L´Économie des échangeslinguis iques. – Langue F ançaise
34, 17–34.
Bou dieu Pie e 1984: Capi al e ma ché linguis iques. […] Linguis ische Be ich e 90,
3–24.
Bou dieu Pie e 1986: The o ms o capi al. – Handbook o heo y and esea ch o
š ie imo sociologija, J. Richa dson. Niujo kas, G in udas, 241-258. Ca bone o Ped o
1982: "El habla de Se illa" (Se ilijos kalba). Se ilja: sa i aldybė. Chambe s J. K.,
Pe e T udgill 2004 [1980]: Dialek ologija. Kemb idžas: Kemb idžo uni e si e o
leidykla.
Die z Gun he 2001: pasienio hib idizacija a kul ū os susidū imas? T ansnacionalinės
mig an ų bend uomenės i subnacionalinė apa ybės poli ika Andaluzijoje, Ispanijoje. […]
Jou nal o E hnic and Mig a ion S udies 30(6), 1087[…]1112. Du kheim Émile 1902 [1893]: De la
di ision du a ail social. E ude su lo ganisa ion des socié és supé ieu es. An asis
leidimas. Pa yžius: "Alcan". Ga cía-Mou on Pila 1992: El A las Lingüís ico y E nog á ico de
Andalucía. Vy ai i mo e ys. Campo y ciudad (Kampas i mies as) […] Ac as del Cong eso
In e nacional de Dialec ología, IKER 7, 667[…]685:
h p://digi al.csic.es/handle/10261/13687?locale=es (22-10-2018). G ego y Guy, F ans Hinskens
2016: Kalbinis nuoseklumas; sis emos. epe ua ų i kalbos bend uomenių. Į adas. […] Kalbų
nuoseklumas: sis emos, epe ua ai i kalbos bend uomenės. Lingua 172 […] 173, 1 […] 9.
He nández-Campoy, Juan-Manuel 2018: Vi uali socioling is ika: nuo ealaus laiko
apklausos iki i ualaus laiko a chy inių šal inių, ski ų s ebė i pokyčius išilginiai. –
Language Va ia ion. Eu opean Pe spec i es VII, ed. by Juan-And és Villena-Ponsoda,
F ancisco Díaz Mon esinos, An onio Á ila-Muñoz, Ma ilde Vida-Cas o. Ams e dam:
SILV, John-Benjamins, o hcoming.