110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
DALIA SVIDERSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp is: onomas ika ( ik inių žodžių
da ybos, kilmės, mo y acijos y imai).
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all81-05
PRIESAGINIŲ MARIJAMPOLĖS
APSKRITIES HELONIMŲ
MOTYVACIJA
Mo i a ion o Su ixal Helonyms
o Ma ijampolė Coun y
ANOTACIJA
S aipsnyje analizuojamas sa i as i įdomus beek i alen ės leksikos sluoksnis – p iesagi-
niai helonimai. Siekian a skleis i jų o maliosios s uk ū os i eikšmės mo y uo ą yšį, šie
anden a džių klasės ep ezen an ai i iami s uk ū inės, seman inės, mo y ologinės anali-
zės ling is iniais me odais. Disponuojama kuo išsamesne in o macija apie deno a ą, panau-
dojami Žemės a dų anke ose (1935–1937) už iksuo i i iamojo plo o in o man ų kalbinės
sąmonės duomenys, jų pažinimą, pa i į, žinojimą a spindin i, onomas inę si uaciją sup as i
padedan i išlikusi papildoma in o macija.
S aipsnis e ingas leksikologijos mokslui i ki iems jos sky iams: e noling is ikai, so-
cioling is ikai, psicholing is ikai, kogni y inei ling is ikai, sa os oponimikos p ak ikai,
ik inio žodžio enomeno samp a ai. Kul ū inės globalizacijos kon eks e s a bi iš y imo
yškėjan i gam os agmen o (pelkė ų ie ų) in e p e acija am ik o plo o kalbos sis emo-
je. A lik o y imo ezul a ai galė ų p isidė i sp endžian egioninės sa imonės, apa umo
klausimus.
ESMINIAI ŽODŽIAI: ie o a džiai, anden a džiai, helonimai, oponominacija, mo y-
acija, į a dijimo p incipai, į a dijimo būdai, me a o a, me onimi-
ja, elipsė, seman inė da yba.
ANNOTATION
The a icle add esses su ixal helonyms, which cons i u e a peculia and in e es ing laye
o he so called non-equi alen lexis. In o de o e eal he mo i a ed connec ion be ween
S aipsniai / A icles 111
P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
hei o mal s uc u e and meaning, hese ep esen a i es o he hyd onym class a e ana-
lysed using he linguis ic me hods o s uc u al, seman ic, mo i ological analysis. As com-
p ehensi e in o ma ion abou he deno a um as possible is in use; he a icle also makes use
o he da a abou he linguis ic consciousness o he in o man s om he a ea unde analy-
sis, which we e eco ded in he “Land Names” ques ionnai es (1935–1937), as well as he
su i ing addi ional in o ma ion enabling us o g asp hei knowledge and expe ience and
helping o unde s and he onomas ic si ua ion.
The a icle is aluable o he science o lexicology and i s o he b anches: e hnolinguis-
ics, sociolinguis ics, psycholinguis ics, cogni i e linguis ics, he p ac ice o local oponymy,
and he concep ion o he phenomenon o he p ope wo d. The in e p e a ion o he ag-
men o na u e (ma shy places) in he language sys em o a ce ain a ea eme ging om he
s udy is impo an in he con ex o cul u al globaliza ion. The indings o he s udy could
con ibu e o he solu ion o he issues o egional sel -consciousness and iden i y.
KEYWORDS: oponyms, hyd onyms, helonyms, oponymiza ion, mo i a ion,
p inciples o nomina ion, ways o nomina ion, me apho , me ony-
my, ellipsis, seman ic wo d- o ma ion.
ĮVADAS
Žmonijos pažin inė, komunikacinė eikla i neį a dy ų objek ų egzis a imas
pa odo ieną iš pag indinių kalbos užda inių, kaip „užpildy i“ isas kalbinės
eiklos s i is naujais į a dijimais1. Todėl leksinės nominacijos y imai ykdomi
d iem k yp imis: aiškinan is kalbinio ženklo s uk ū ą i nominacijos p oceso
yšius su į a dijamuoju objek u. Iš o, kas pasaky a, i naujausių ykdy ų pas-
a ųjų me ų nominacijos bei mo y acijos y imų (Mildos No kai ienės (zoo-
nimų), Au elijos G i ėnienės ( i onimų), Jū a ės Lubienės (mikonimų), Dalios
S ide skienės ( oponimų)) ma y i, kad mokslinis požiū is k yps a į į ai iaas-
pekčius kalbinių eiškinių ap ašus. Į a dijimas sup an amas ne ik kaip naujų
kalbinių iene ų susida ymo p ocesas, be i kaip sudė ingo p oceso ezul a as,
odėl jo sp endimas sie inas su kele o klausimų sp endimu: į a dijimo būdų,
p iemonių nus a ymu, ski ingų požymių išaiškinimu (ling is inis aspek as);
klausimų, susijusių su kalbos, mąs ymo i supančios aplinkos są eika, sp en-
dimu (gnoseologinis aspek as). P aėjusio amžiaus pasku iniais dešim mečiais
žodžių éikšmės im os i i d iem iena ki ą papildančiomis k yp imis: sema-
siologijos ( y imo k yp is nuo o mos p ie u inio) i onomasiologijos ( y imo
1 Kazys Alminauskis Ins ukcijoje Lie u os žemės a dynui su ašy i eigė: „Šim ai ūks ančių žemė-
a džių y a paslėp i a p žmonių“ (Alminauskis 1934: 4).
DALIA SVIDERSKIENĖ
112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
k yp is nuo u inio p ie o mos). Kaip eigia E alda Jakai ienė, semasiologinio
eikšmės y imo ikslas bu o a saky i į klausimą „Ką eiškia ienas a ki as žo-
dis?“, onomasiologinio – „Kokiu žodžiu iš eiškiama iena a ki a są oka, pa adi-
namas dalykas a nusakomas e inimas?“ (plg. Jakai ienė 2010: 42). Taigi, lek-
sikos in en o iaus analizė onomasiologiniu aspek u eiškia nominacijos p ocesą
nuo į a dijamojo objek o (pa)žinojimo iki nominacijos ezul a o – į a dijimo,
a ba a do su eikimo. O ai eiškia, kad nominacijos p oceso analizė onoma-
siologiniu aspek u pi menybę eikia kalbos iene ų analizei iš į a dy ojo, a -
dų „kū ėjo“ pozicijos – am ik o nekalbinio u inio aiškai am ik a kalbine
o ma. Be o, nominacijos p oceso y imų onomasiologiniu aspek u ak ualumas
pasi eiškia ne iek kalbinių o mų ã anka am ik am u iniui iš eikš i, kiek šių
kalbinių o mų (ženklų) sanda os būdams i p incipams išaiškin i. Taigi, no in
a lik i isa e ę į a dijimo p ocesų analizę, s a bu nus a y i nominacijos p in-
cipus, būdus i p iemones. Ano Olgos I. Blino os (Tomsko mo y ologijos mo-
kykla), į a dijimo p incipai y a a skai os aškas, aisyklės, ku ios o muojasi am
ik o plo o kalbinės bend uomenės na ių mo y acinių požymių apibend inimo
pama u i uo pačiu me u pa ys y a a skai os aškas naujiems į a dijimams as is
(Блинова 1984: 77)2.
Lie u ių p iesaginių ie o a džių da ybos i kilmės analizei ski a daugiausia
ie os sa oje oponimikoje: helonimų – Laimučio Bilkio, oikonimų – Ma ijos
Razmukai ės, o onimų – Dalios Kačinai ės. Iš jų išsamiausiai da ybos požiū iu
iš i i helonimai (Bilkis 2008). Šis egioninės helonimijos mo y acijos y imas
papildo esamą y imų si uaciją, ska ina ap a iamos ema ikos s udijas. Sudu i-
nių i sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acijos y imai jau a -
lik i (S ide skienė 2016; 2017). Juose neapsi ibo a ien helonimų a si adimo
mo y ų išaiškinimu, bu o (iš)ski i i hid oobjek ų nominacijos p incipai – ai
su eikė papildomą seman inį k i e ijų aiškinan is helonimų mo y aciją. Siekian
ak ualizuo i p iesaginių helonimų mo y acijos y imo naujumą, a k eip inas
dėmesys į ai, kad helonimai, kaip i ki i oponimai, y a an inės nominacijos
ep ezen an ai. Ta pusa yje jie nė a ienodi – ieni an inės iesioginės, ki i –
an inės ne iesioginės nominacijos ezul a ai. „An inė ne iesioginė nominacija
nuo iesioginės an inės ski iasi sa o ezul a u: šiuo a eju suku iamas ne sa a-
ankiškas naujas žodis, be os pačios o malios sanda os žodžiui am ik ame
junginyje su ki ais žodžiais su eikiama nauja eikšmė. Tokios nominacijos keliu
o muojasi adinamieji seman iniai da iniai“ (Jakai ienė 2010: 22). Šį apib ė-
žimą paaiškina Jū a ės Lubienės mikonimų nominacijos i mo y acijos y imų
p ak ika pa em as pas ebėjimas: „Seman inės nominacijos a eju nomina emos
i leksinio mo y a o iaus o malioji pusė apa ūs, o eikšmės susiję asociaciniu
2 Dėl į a dijimo p incipų da ž . Гoлев 1972a.
S aipsniai / A icles 113
P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
yšiu“ (Lubienė 2015: 62). Neišleis inas iš akių i ki as s a bus mokslininkės
pas ebėjimas dėl elipsinio į a dijimo būdo: „Toks nominacijos p ocesas gali bū-
i su okiamas aip: iš d ižodžio pa adinimo pada omas ienažodis, o maliai
p aleidžian pag indinį kolokacijos na į, o seman iškai – jo eikšmę inko po uo-
jan į bu usio de e minacinio na io seman iką“ ( en pa ).
Tiek seman inės da ybos, iek elipsinio į a dijimo būdo ep ezen an ai ki ų
šalių oponimijoje ski iami jau seniai. Uk ainiečių onomas as Ju ijus A. Ka -
penko pas ebi gene inę oponimų p iklausomybę nuo būd a džių, apibūdinan-
čių ie ų a dus. Kadangi oponimai y a speci iniai ie ų ski iamieji ženklai,
odėl būd a džiai pap as ai a osenoje iš eiškia į a dijamų ie ų požymius, o
ai eiškia, kad g ama iškai jie y a iziog a inių e minų pažyminiai i oks į a -
dijimo būdas oponimijoje, a i inkan is schemą „ e minas – oponimas“, gana
įp as as. Šį eiginį pa i ina i is o inių šal inių į ašai, aki aizdžiai iksuojan ys,
kaip daugelis sudė inių ie o a džių su umpėjo, o būd a dis sudaik a a dėjo
(plačiau ž . Карпенко 1966)3.
Dėl kalbos ekonomijos susi o ma ęs elipsinis į a dijimo būdas p ilygina-
mas i ki am kalbos ekonomija pasižyminčiam me oniminio pe kėlimo būdui.
Me onimiją, kaip ieną iš yškiausių mik o oponimijos b uožų, aip pa mini
J. A. Ka penko (plačiau ž . Карпенко 1967: 18). Apie ją, kaip ieną ak y iausių
į a dijimo būdų, besi eiškiančių oponimikoje, ašė i ki i usų mokslininkai:
Julija I. Čiaikina, Nikolajus D. Gole as, Liudmila A. Zacha o a, Na alija G. Ne-
s e o a, Galina N. S a iko a i k .4
Ypač s a bu a k eip i dėmesį į ai, kad kalbos ekonomijos ikslais susida-
ę elipsinio i me oniminio į a dijimo a ejai i iami bei publikuojami šiame
s aipsnyje. Jie – jau iausias beišnyks ančių (išnykusių) helonimijos (i isos
oponimijos) sluoksnis. Dėl sa o „ekonominio“ pa idalo (ypa ybė ⇨ helonimas,
ie a ⇨ helonimas) lauko y imų me u bū en šie ie ų a dai pa enka į „nesau-
gią zoną“ i gali bū i neiden i ikuo i kaip ik iniai a dai, gali lik i nea pažin i
i neuž ašy i. Bū en jie g eičiausiai paklūs a laikui i pas a ojo padik uo iems
pokyčiams – melio acijai, kolek y izacijai i ki iems ie o a džių už ašymo lai-
ko a piui būdingiems eiksniams. Taigi, šių į a dijimų p a adimo pa ojus aip
pa ska ina juos i i i publikuo i.
Šiame s aipsnyje, be minė ųjų, a siž elgiama i į ki us ling is inės pa a-
digmų kai os aki aizdoje iškylančius naujus oponimijos e inimo aspek us
(pas a ųjų me ų ling is ikoje pab ėžiama supančios aplinkos su okimo būdų
i jos koncep ualizacijos ep ezen acija). Kaip bus ma y i oliau y ime, isi
3 Dėl sudė inių (nesu umpėjusių) usų i lie u ių oponimų o maliosios aiškos bei ją a i inkančių
modelių da ž .: Просвирнина 2001: 35–48; S ide skienė 2017: 78–102.
4 Plačiau ž .: Чайкина 1983; Палкина 1983; Голев 1991; Захарова, Нестерова, Старикова 2003.
DALIA SVIDERSKIENĖ
114 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
į a dijimo būdai iš eiškiami juos a i inkančiomis schemomis, įgalinančiomis
ge iau sup as i onomas inės si uacijos me u plė o ą į a dy ojo mąs ymo k yp-
į5. Pa s žodis schema eiškia am ik ą aizdą, igū ą, o po o i am ik ą idinę
sanda ą, a i inkančią am ik ą g ama inių aisyklių a ką, padedančią iden i i-
kuo i mąs omąsias s uk ū as.
Analizuojan medžiagą siekiama (1) a skleis i požymį, apusį pelkė ų ie ų
į a dijimo pama u6; (2) nus a y i (in e p e uo i), ką eiškė ie os a das susida-
ymo, i imo nomina p op ium, me u; (3) paaiškin i i iamosios e ninės s i ies
a s o o šios ie os su okimą, samp a ą, e inimą i loginį jos paaiškinimą, g įs-
ą sa a kul ū ine pa i imi, a skleis i a dų „kū ėjo“ s a egiją į a dijimo p o-
ceso me u.
Tikslui pasiek i anden a džių klasės ep ezen an ai i iami s uk ū inės,
seman inės, mo y ologinės analizės ling is iniais me odais. Disponuojama
kuo išsamesne in o macija apie deno a ą, panaudojami Žemės a dų anke ose
(1935–1937) už iksuo i i iamojo plo o in o man ų kalbinės sąmonės duome-
nys, jų pažinimą, pa i į, žinojimą a spindin i išlikusi papildoma in o macija,
padedan i ge iau sup as i i paaiškin i onomas inę si uaciją. A liekan y imą
aikomas mokslinis pažinimo me odas (helonimų g upa imas į am ik as g u-
pes, emian is jų panašumais a ba ski umais pagal pasi ink us k i e ijus), i-
dinės ekons ukcijos me odas bei p agma inės, kogni y inės in e p e acijos i
ap ašomasis me odai.
Analizuojan a puka io medžiagą ik iniai žodžiai bu o lyginami su bend i-
niais, už iksuo ais a miniuose i iamojo plo o leksiką su elkusiuose žodynuo-
se, i didelės apim ies apibend inamajame lie u ių kalbos leksikos daugia omy-
je, išleis ame i elek oniniu a ian u, Lie u ių kalbos žodyne ( oliau – LKŽe).
Kadangi mo y acijos y imui s a bus žodžių junglumas gy ojoje kalboje, iš-
yškinan is jų eikšmes i eikšmių a spal ius, pas a asis žodynas, ano pačių
jo suda y ojų, kaip į ai ios daugiasluoksnės in o macijos apie žodžius šal inis,
bu o ypač p a a us. Be o, „lie u is labiau nei kas ki as y a susijęs su kaimu.
Sa i a kaimiškojo gy enimo dokumen acija y a laikomas d idešim omis Lie-
u ių kalbos žodynas [...], ku iame pa eikiama senoji, a mių [...] leksika. Jame
5 Kaip bus ma y i oliau, in o ma y us s aipsnio an ojo sky iaus Daba ne isai aiškios mo y acijos
p iesaginiai helonimai u inys. Jis a skleidžia, kaip s a bu a liekan oponimijos y imą žino i ono-
masiologines schemas i disponuo i šiomis žiniomis.
6 An inės beek i alen ės leksikos į a dijimo a eju galima kalbė i apie mo y acinį į a dijimą, nes
jo pama ą suda o am ik as deno a o požymis. Mo y acija y a objek ų, daik ų, ik o ės eiškinių
a pan. į a dijimo p oceso sąlyga (plg. Толстая 2002: 120). „Požymis, ampan is nominacijos pa-
g indu ku ian naują a dą, adinamas idine žodžio o ma a ba mo y acijos požymiu“ (G i ėnie-
nė 2006: 24).
S aipsniai / A icles 115
P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
i in g ažiai dokumen uojama į i in os kalboje i pe kalbą mus eikiančios
liaudies pasaulio izija i puoselėjamos e ybės“ (Ru ko ska 2016). Todėl pa-
b ėž ina, kad a puka io adminis acinio iene o (Ma ijampolės apsk i ies) he-
lonimų seman inės g upės ep ezen an ų į a dijimo i mo y acijos išaiškinimo
(in e p e a imo) klausimams sp ęs i šis žodynas ypač e ingas.
Ty imas ykdy as paisan iso oponiminio kon eks o, a ski i ie ų a dai
e inami pi miausia i iamojo plo o oponiminės sis emos kon eks e i ik a -
ski ais a ejais emiamasi iso kalbinio plo o ep ezen an ais iš gy osios kalbos
už ašy ais i sugulusiais Vie o a džių ka o ekos ( oliau – VK) lapeliuose bei
publikuo ais Lie u os ie o a džių žodyne. Ilius uojančių pa yzdžių a ankoje
pi menybė eikiama iš gy osios kalbos už ašy iems ie ų a dams. S aipsnyje
laikomasi ų pačių, įp as ų i nusis o ėjusių, lie u ių oponimijoje medžiagos
pa eikimo k i e ijų7.
1. AIŠKIOS MOTYVACIJOS PRIESAGINIAI
HELONIMAI
1.1. Į a dijimai pagal am ik as hid oobjek ų ypa ybes.
1.1.1. Į a dijimai pagal o mą.
(1) Tiesioginio į a dijimo ep ezen an ai.
ypa ybė ⇨ helonimas
Iš aplinkos o ma išsisky usi bala į a dy a Ap aliùkė b., s . KzR (Jū ės GA)8,
plg. lie . ap alùs, - ‘ i inio a u ulio pa idalo; apsk i asʼ. Nesunkiai numano-
ma . eikšmė – apsk i a, -as. Ki as šiai mik og upei p iski inas į a dijimas
Ries ùkė b. KzR, plg. lie . is as, -à ‘ku is puslankio pa idalo, gaub asʼ. Jū ės
GA in o man ų eigimu, [bala] panaši į pusę a o9, . y. puslankio pa idalo, iš-
lenk a bala. Taigi, į a dy a emian is heloobjek o o ma. P iesaga -(i)ukė pa o-
do eigiamą emocinį šios mik og upės ie ų e inimą.
(2) Ne iesioginio į a dijimo ep ezen an ai.
a) Toliau ap a iami keli ne iesioginio į a dijimo pagal o mą ep ezen an ai;
dažnai objek o o mos požymis ko eliuoja su jo gaba i iškumu.
ypa ybė ⇨ helonimas
7 Dėl medžiagos ski s ymo i analizės a kos da ž . S ide skienė 2016: 246–247.
8 Dėl . da ybos i kilmės aiškinimo da ž . LVŽ I 168, ku helonimai siejami su lie . ap alùs, -.
9 Vėlesniais lauko y imų duomenimis, ku iuos paliudijo VK lapelio į ašas, 1982 m. Ma ackų k.
(KzR apyl.) už ašy as ie os a das Ries ukė, in o man o eigimu, plynia pasagos o mos.
DALIA SVIDERSKIENĖ
116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
Dėl lenk os o mos (g eičiausiai puslankio pa idalo) i galbū kiek dides-
nės nei įp as a apim ies bala galėjo bū i apibūdinama kaip Ki inė b. Šil. Dėl
okio spėjimo plg. lie . ki inė, ki nė ‘p ie sienos p ikalamas išlenk as pagalys
ki iui įkiš iʼ, da plg. ki inis, -ė, ki nis: Gelžis ki nis y a s ambus, de a ki -
io ausims (Š s)10.
Pailga, nedidelė bala e ninės s i ies a s o ų galėjo bū i apibūdinama kaip
Pupnė b. Kl , plg. lie . pupnis, -ė ‘į pupą panašusʼ [Pupnis žukas (ka k aba-
lis) Ln ].
Gam inė k aš o aizdžio s i is Agu kiškės gi ininkijoje, iš aplinkos išsisky usi
pagal jos panašumą į išpjo imą, į a dy a Langinė b. KzR (Agu kiškės GA), plg.
lie . langnis, -ė ‘su lango pa idalo išpjo aʼ, da plg. lie . lángas ‘skylė, p a aja
liūne, akisʼ11 (lie . skyl ‘kiau ymė a na ū ali angaʼ, lie . p a ajà ‘liūne kiau a
ie a, akisʼ, lie . aks ‘liūne kiau a ie aʼ). Dėl seman ikos da plg. Langia ais is
s . Jz (VK). Taigi, galima numany i, kad balai be o, kad ši bu o panaši į lango
pa idalo išpjo ą, galėjo bū i būdingos i ki os ypa ybės, kaip an ai: nedidelė
apim is, gilumas, ją gaubiančių k an ų nes abilus, siūbuojan is pa i šius a pan.
Šį aiškinimą pag indžia i sakinys, a spindin is žmogišką pa i į, už ašy as iš gy-
osios kalbos: A i p a ajs nei daei negalima, ba labai siūbuoja – odos, kad imsi
i nuga mėsi (M s).
Užakusi bala bu o į a dy a Bal aknė b. Lb . Saulėg ąžų i Pag aužių kai-
mų Žemės a dų anke oje už iksuo a pa eikėjo pas aba: [baloje] isada bal as
anduo. Dėl seman ikos plg. ais a a dį Bal ãkė Sug (LVŽ I 342)12. Nomina y-
iniu požiū iu aki aizdu, kad į a dijama pe am ik os ypa ybės u ė oją ( egos
o ganą, esan į i šu inės kūno dalies, gal os, s i yje), ku io ypa ybė įsi aizduo-
jamai būdinga i į a dijamajam geoobjek ui, plg. lie . bal ãkė ‘bal a, iš e s a akisʼ
[Dėb elėjo su sa o bal akėm, nei (ne ) baugu pasida ė Gs; Iš e ęs sa o bal akès
i spokso Pl ], da plg. lie . aks ‘liūne kiau a ie a; pelkių a baigiančių užaug i
eže ų nedidelis andens plo asʼ. Dėl seman ikos plg. i iamajame plo e už iksuo-
ą balo a dį Aklóji b. Mškč (LVŽ I 36).
Tam ik a k aš o aizdžio zona bu o nominuo a Káulinė b. KzR (Runkių
GA), aigi, numanoma . eikšmė – kaulo pa idalo bala [lie . káulas ‘kie as
10 Kadangi, kaip bu o minė a į ade, mo y acijos y imui s a bus žodžių junglumas gy ojoje kal-
boje, iš yškinan is jų eikšmes i eikšmių a spal ius, siekian paaiškin i pelkė ų ie ų į a dijimo
k yp į, jų mo y acijos logiką, sakinių, už ašy ų iš gy osios kalbos, au osakos, g ožinės li e a ū os
i už iksuo ų LKŽe, am ik os ie os pab aukiamos. LKŽe san umpos a ski ai neaiškinamos.
11 Dėl šio . da ybos da ž . Bilkis 2008: 186.
12 Da ž . Bilkis 2008: 185. Čia balo a dis k ali ikuojamas kaip ne isai aiškios kilmės (Bal aknė b.
Lb, plg. Bal ãkė s . Sug). Da ki aip k ali ikuojama LVŽ I 342: helonimas kildinamas iš asmen-
a džio Bál akis, Bal ãkis.
S aipsniai / A icles 117
P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
kūno audinys, skele o dalisʼ]. Siekian a gumen uo ai paaiškin i, koks ie os po-
žymis lėmė šį į a dijimą, a sakymo ieško a i ki ų plo ų oponimijoje, už ašy-
oje iš gy osios kalbos. VK as as už iksuo as balo a dis Káulinė b. K kn13 su
pa eikėjo komen a u pailga, pa odan is, kad į a dijimo me u galėjo bū i ak uali-
zuo as izualiojo geoobjek o pa idalo am ik as aspek as – išsidės ymas e d-
ėje (da plg. kaulas – skele o dalis)14. Ki a e us, galbū ie ai, kaip i kaului,
būdingi įdubimai bei iškilimai asocia y iai galėjo (su)sie i šiuos ski ingų s ičių
ep ezen an us. Tame pačiame plo e už ašy o balo a džio15 Káulinis as as b.
Šil (Mikališkio GA) pa eikėjo iš eikš as mo y acijos paaiškinimas bala, apsup a
sausumos, leido many i, kad hid oobjek as g eičiausiai bu o nedidelės apim ies,
odėl į a dy ojo galėjo bū i iden i ikuo as supančios mik oaplinkos a ž ilgiu i
di e encijuo as pagal išsidės ymą (kon igū aciją) e d ėje16. Tokiam paaiškinimui,
egis, paklūs a i analizuojamasis į a dijimo a ejis.
b) Me a o iniai į a dijimai.
indas ⇨ helonimas
Tam ik os o mos i dubumo indo pa adinimas apo balos Bliūdẽlis b. KzR
(Runkių GA) į a dijimo a ama (lie . *bliūdlis, plg. blidas ‘dubuo; į jį elpan-
is kiekisʼ [Ap alus kap blidas Gs]). Seman iškai a imų . kalbiniame plo-
e už iksuo a i daugiau: Bliūdlis ež. Kpč, Bliūdliakalnis kln. Sdk; Bliūdelnis
upl. Vln17 (plg. šio . g e imines ly is: Bedugnis i Mėžymlio Bliūdlis)18. Dėl
seman ikos da plg. i iamajame plo e už iksuo us į a dijimus, a pusa yje be-
siski iančius am ik o aspek o – lėkš umo (dubumo) – laipsniu i įsi aizduoja-
mai alpinamo andens kiekiu: Blidas b. KzR (Papil io GA), Šáukš as b. KzR
(Runkių GA), To ieka b. KzR.
G eičiausiai dėl o mos i am ik o jos dubumo bala bu o nominuo a D us-
knė b. M j, plg. lie . d usknė ‘indas d uskai laiky i; kiekis, elpan is į d us-
kinęʼ [A nešk nuo aukš o d ùskinę d uskos M j], da plg. lie . d usknis, -ė
13 Pane ėžio aps. K ekena os lsč. S ukų k. Žemės a dų anke a.
14 Dėl . da ybos ž . Bilkis 2008: 167; dėl šio i sudėjimo būdu pada y o helonimo Káulinis as as
bela (pelkė), apsup a sausuma, (Šil Mikališkio GA) mo y acijos aiškinimo ž . S ide skienė 2017:
94.
15 An ojo dėmens i objek o nuo odos nesu apimas odo ne ikslią geoobjek o iden i ikaciją a ba pa-
sikei usį jo gam inį geog a inį s a usą.
16 Dėl . mo y acijos paaiškinimo ž . S ide skienė 2017: 94.
17 Dėl šių . ž . LVŽ I 418.
18 Dėl šių . ž . en pa , p. 414.
DALIA SVIDERSKIENĖ
118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
‘naudojamas d uskai laiky iʼ19. Ak ualiąją balo a džio eikšmės apim į galėjo su-
da y i i da keli požymiai (š iesus pa i šius i pan.).
Taip pa dėl o mos i dėl joje galimai (įsi aizduojamai) alpinamo andens
kiekio bala bu o į a dy a Ragù is b. Ld n, plg. lie . agù is ‘ okios išaugos pa-
idalo a ba iš jos pada y as indelis abakui, pa akui, aliejui i k . laiky i a ynui,
midui ge i; jame elpan is kiekisʼ [Šį y p isidėjau pilną agu į aukų [ a eliui
ep i], ogi įpuolė šuo i isus išlaižė Vl]. Taigi, numanoma iek ienos, iek ki os
ie os a do apibend in a eikšmė – ap ali, nedidelė, negili.
k osnies dalis ⇨ helonimas
K osnies dalis, . y. am ik a įduba joje, apo k aš o aizdžio dalies, na ū a-
lios įdubos, į a dijimo a ama: Pečiùkas b. Lb , plg. lie . pečiùkas ‘niša su du e-
lėmis k osnyje mais ui šil ai laiky i, pečionė, dėklėʼ [Dėk mėsą į pečiuką, čia s o-
ėdama a šals M j; Įdėk mėsą į pečiùką, en ka ė nep ieina K sn]. Panašu, kad i
žinomas (pa) alpinamų bui ies daik ų gaba i iškumas u ėjo eikšmės į a dijimo
p ocese, dėl šio pas ebėjimo plg. lie . nišà ‘sienoje pada y as įdubimas kam no s
pas a y iʼ, lie . pečiónė ‘įdubimas, skylė [...] smulkiems daik ams pasidė i [...]ʼ
[Skylė pečiuje dėl padėjimo puodelių bus pečiõnė J. (LKŽe)].
žmogus ⇨ helonimas
Iš aplinkos sa o o ma išsisky ęs opoobjek as į a dy as emociškai nuspal in-
u a du Panai ė b. V 20, plg. lie . panái ė, pana ė ‘pono duk ėʼ. Toks o malusis
pa idalas als ie iškos kul ū os a s o ui, ma y , pasi odė inkamiausias gam os
objek o ap alumui i eigiamam e inimui iš eikš i. Dėl seman ikos plg.
Ap aliùkė b., s . KzR (Jū ės GA)21.
Šios mik og upės helonimai ep ezen uoja igū a y ųjį MM22.
1.1.2. Į a dijimai pagal spal ą.
Ne iesioginio į a dijimo ep ezen an ai.
ypa ybė ⇨ helonimas
19 Dėl šio i ki ų lie u ių . su d usk- ž . LVŽ II 342–343. Čia jie siejami su lie . d uskà ‘ am ik as
sū us mine alinis junginys (na io chlo idas)ʼ.
20 Anke oje ašoma: paskendusi panelė. Toks paaiškinimas sie inas su emo y acija, kai mo ologiš-
kai, leksiškai neskaid us žodis „iš e čiamas“ sup an amai. Dėl minė o eiškinio plačiau ž .: Голев
1972; Nübling, Fahlbusch, Heuse 2012: 38; Kabašinskai ė 2014.
21 Dėl . ž . LVŽ I 168. Da plg. ki ą nominaciją: smėlynuose augan i gėlė, laukinis le ukas, aip
pa adinamas pana e [Šieme mūs linuose panačių y a Rdm].
22 Dėl e mino mo y acijos modelis (MM) eikšmės i a osenos ž .: Блинова 2007; 2012; Lubienė
2015.
S aipsniai / A icles 125
P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
Pagal ą pa į s uk ū inį modelį (iš kuopinės eikšmės augalų pa adinimų)
gy ojoje kalboje bu o „pasida omi“ i a ojami šlapioms gam inėms zonoms
pa adin i šie a dai: Buožýnas b. V , plg. lie . búožė ‘š end as, ilkauodegė
(Typha)ʼ; Kala ýnas (< Kala ijýnas) b. Kl , plg. lie . kala jas ‘pelkių, eže ų,
upių augalas panašiais į kala iją lapais, aje as (Aco us calamus)ʼ. Jų eikšmė ne-
sunkiai numanoma: *‘buožių (š end ų) p iaugusi bala, buožių balaʼ , *‘kala ijų
(aje ų) p iaugusi bala, kala ijų balaʼ.
I oniškio gi ininkijos anke os in o man ų duomenimis, bala, apaugusi ka -
klais, į a dy a A aželýnas b. B b, plg. lie . *a ãželas a pan., plg. a želà, ã želas
‘iš medžio s iebo a šaknies išaugusi jauna šakelė, a auga, a ašaʼ. Dėl okio spėji-
mo da plg. kaklas ‘gluosninių šeimos medis a k ūmas (Salix cine ea, S. au i a,
S. nig icans a ba S. pan and a)ʼ, o iš aš ų i g ožinės li e a ū os eks o LKŽe už-
iksuo i pa yzdžiai pa i ina ie os samp a ą: Ka klai auga paupiais, paeže iais
( š.); Ė ka klai po slėnį e p liulančių pa e smių pamėgo pa ėnį (A. Ba an.). Taigi,
numanoma balo a džio eikšmė – ka klų a žalų p iaugusi bala57.
Už iksuo as i ne iesioginio į a dijimo ep ezen an as.
algis ⇨ helonimas
P ie Meškėnų k. anke oje už iksuo o balos a do Cibulỹnė b. Igl skil yje Že-
mės pa i šiaus ūšis, iš aizda, kokybė ašoma: klampynė (lie . klampnė ‘klampi
ie a, klampynasʼ). Lie . cibulnė eiškia ‘cibulienėʼ, o lie . cibulinė ‘ algis, ku-
iame daug s ogūnųʼ (KzRŠŽ I 102). G eičiausiai ši bala bu usi a liacibulių
augimo ie a, plg. lie . aliacibulis58 ‘ okia žolė, panaši į s ogūnąʼ. Taigi, pelkė-
ai ie ai su eik as ne ik o maliai su algio pa adinimu su ampan is a das, be
į a dy a i pagal nekalbinio u inio analogiją. Dėl seman ikos plg. Va liacibulnė
b. KzR. VK duomenimis, Lie u oje už ašy a i daugiau . Cibulnė: bala Jankų
GA, pelkė K ažių lsč. Akmenių k., įdubusi pie a Vilkijos lsč. Akuo ų k. ( isi
į a dijamus objek us nu odan ys duomenys pa em i 1935 m. Žemės a dų an-
ke ų duomenimis).
1.1.6. Į a dijimai pagal am ik os ūšies gy ūnų apgy en as pelkė as gam i-
nes zonas.
(1) Tiesioginio į a dijimo ep ezen an ai.
a ibu as ⇨ helonimas
a) Dėl baloje besi eisiančių dielių pas a oji į a dy a Diẽlinė b. K sn, plg. lie .
diel ‘k auju min an i gėlųjų andenų ki mėlė, siu bėlė (Hi udo medicinalis);
s aigėʼ. Ano in o man ų, seniau dielių bū a i daba esama. Taigi, balo a džio
eikšmė – dielių bala.
57 Plg. ki ą šio plo o . Lapnbalė b. M j. Dėl jo mo y acijos aiškinimo da ž . S ide skienė 2016:
253.
58 Šio bend inio žodžio a osenos plo as pagal LKŽe – Višakio Rūda.
DALIA SVIDERSKIENĖ
126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
b) Dėl am ik os ūšies žū ų eisimo(si) ie os balos į a dy os Ka õsinė
b. Ld n; b. Ka osinė b. Kl , plg. lie . ka sinis, -ė ‘ku iame eisiasi ka osaiʼ,
da plg. lie . ka sinė ‘kūd a, ku ioje y a ka osųʼ. Tokį aiškinimą pa emia i an-
ke ų duomenys: joje daug žu ų, ypač ka osų (Ld n), labai ge ai eisiasi ka osai;
nuo šios ūšies žu ų i a dą ga o (Kl ). Enciklopediniai duomenys šių žu-
ų eisimosi (gy enimo) ie ą pa i ina: Seklieji eže ai žu ininkys ės požiū iu
y a ka osinio-lyninio a ka osinio ipo (T. I an.). Dėl seman ikos plg. Ka sbalė
2 b. Kl 59. G eičiausiai dėl os pačios p iežas ies bala bu o į a dy a Lydekinė
b. Kl . Lydekos, enciklopedijos duomenimis60, mėgs a s o in į a lė ai ekan į
andenį i gilias ankiai apžėlusias ie as. Šios mik og upės ap ašą galima baig i
liaudišką pa i į ilius uojančiu sakiniu, šiame plo e už iksuo u iš gy osios kal-
bos: Mūsų dù pinyčiose daug žu ų (Pl ). Iš o, kas pasaky a, galima sup as i, kad
daugelis šių pelkė ų ie ų bu o į a dy os pagal paski į.
c) ie a ⇨ helonimas
Kieno gy en a pelkė ose ie ose, pa odo i ši helonimų mik og upė. Jos e-
p ezen an ai – gy ojoje kalboje ipišką į a dijimo si uaciją a i inkan ys pagal
nusis o ėjusį modelį susida ę a dai; mo y uojan is žodis čia eiškia ie ą: Ka-
osýnas b. V – ka osų bala. Žalčiukýnas s . V – oplių bu imo (gy e-
namoji) ie a, plg. lie . žalčiùkas ‘žalčių jauniklisʼ. A k eip inas dėmesys i į ai,
kad žalčiu i iamajame plo e gali bū i adinamas ne ik nenuodingas į gy a ę
panašus oplys, ačiau i be koks gy a ėms p iklausan is gy ūnas61. Analizuo-
jamasis a ejis, egis, ne išim is, kai į a dijimo a ama nekonk e izuojan pasi-
enkamas ipiškiausias gy a ėms p iklausančio gy ūno pa adinimas, plg. Žal-
čiabalė b. B b62.
Ku klių bu imo (gy enamoji) ie a į a dy a Pa plynė plk. KzR (Runkių
GA), plg. lie . pa pls ‘ku klys’63, da plg. lie . ku kls ‘s i plių šeimos abzdys,
gy enan is d ėgnoje žemėje, u klys, pa plys (G yllo alpa g yllo alpa)ʼ [Ku kliai
mėgs a d ėgnas, nenusausin as di as sp.].
(2) Už iksuo i du ne iesioginio į a dijimo ep ezen an ai: Pe keliškių k. an-
ke os in o man o duomenimis, bala Velnỹnė b. V , bu us labai klampi, niekas
[iš jos] neišeida ęs. Šie gy osios kalbos duomenys iš dalies a skleidžia į a dy ojo
logiką. Da inys su p iesaga -ynė pa odo, kad pelkė a ie a e ninės s i ies a s o ų
59 Dėl . mo y acijos aiškinimo ž . S ide skienė 2016: 248.
60 P ieiga in e ne e: h ps://l .wikipedia.o g/wiki/Eu opin%C4%97_lydeka [žiū ė a 2019-10-18].
61 Plg. lie . žal s ‘nenuodingas į gy a ę panašus oplys (Na ix); be koks gy a ėms p iklausan is
gy ūnasʼ.
62 Dėl jo mo y acijos aiškinimo ž . S ide skienė 2016: 248.
63 Dėl . da ybos ž . Bilkis 2008: 296.
S aipsniai / A icles 127
P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
su okiama kaip (pa)klaidinančių, p adanginančių elnių „apgy en a“ ie a. To-
kį spėjimą inspi a o žinojimas, kad da iniai su p iesaga -ynė, pada y i iš asmen-
a džių, i iamajame plo e žymi žmonių gy enamąsias a gy en as ie as (plg.
Amb azas 2000: 55).
Į a dijimas Velnỹnė s . V , egis, aip pa a skleidžia indi idų su okimo są-
sajas a p elnių i šlapių, klampių ie ų, pas a ųjų demonologiza imą64. Dėl se-
man ikos plg. Vélniabalė b. KzR (Runkių GA); M j (Šunskų GA), Velniabalė 2 b.
K sn; b. KzR (Velniakalnio GA); Vélniaplynė plk. KzR65, Velni balái ė b. B b66.
Kaip ma y i iš lokalizacijos nuo odų, ie ų a dai už ašy i gi ininkijų anke ose,
aigi, dauguma minė ų indi ido aizduo ę sužadinusių heloobjek ų bu o už gy-
enamųjų ie ų ibų.
1.2. Į a dijimai pagal hid oobjek ų bu imo ie ą.
ypa ybė ⇨ helonimas
Bu imo ie a s a inio (1), ki os gam inės zonos (2) i menamos ie os
(3) a ž ilgiu:
(1) G e a ba ago elkšojusi bala į a dy a Ba agnė b. KzR (Papil io GA),
plg. lie . ba ãgas ‘p ikabinama p ie ke u ių ka čių pakeliama i nuleidžiama pas-
ogė šienui, šiaudams, du pėms k au iʼ, ‘maniežo pas ogėʼ, ‘pašiū ėʼ).
(2) G e a lūgo – Lūgaũnė b. M j (Šunskų GA)67, plg. lie . lūgà, lgas, lgas
‘upės užliejama dubi ie a; klampi upės a šakaʼ, da plg. kalbinį pasaulė aizdį a -
spindin į sakinį, iš gy osios kalbos už iksuo ą ki ame plo e: Kiek ieną dumblin-
gą eže iuką lūgeliù adinam (Ds). Dėl o maliosios s uk ū os i seman ikos plg.
žemė a dį Galaũnė k m. Vl68, balo a dį Lūgo bala b. KzR69.
(3) Kiek ki okios eikšmės į a dijimas, u in is s ilis inį šnekamosios kalbos
i e inamąjį a spal į, už iksuo as Velniakalnio GA. G eičiausiai a okiau nuo
kaimo, miško glūdumoje elkšojusi bala bu o į a dy a Peklinė b. KzR, plg. lie .
peklnis, -ė ‘pekloje esan isʼ, da plg. lie . peklà ‘p aga as; labai nuošali, olima
ie a’ [Iš auk iš andens agu ką – uo kai peklà (juodas) pasida o J b; LKŽe
64 Rusų mokslininkė Nadežda I. Kono alo a, y usi psichologinį demonologemų eikšmės a spal į,
a spindė ą daba inių usų kalbos a o ojų sąmonėje, išsky ė šiuos į a dijimo polinkius: iena
e us, nuola a ojan demonologemas, siekiama išsaugo i s e eo ipinį (neigiamą) požiū į, nuos-
a as į a i inkamas „blogio jėgas“. Ki a e us, pas ebima acionali a emocinė s e eo ipo p agma-
izacija (plačiau ž . Коновалова 2017: 411).
65 Dėl šių . mo y acijos aiškinimo i demonologinės mo y acijos ep ezen an ų usų oponimiko-
je ž . S ide skienė 2016: 252.
66 Dėl pas a ojo . mo y acijos aiškinimo ž . S ide skienė 2017: 86.
67 Ano in o man ų, [bala] apaugusi medžiais.
68 Dėl pas a ojo balo a džio kilmės i da ybos ž .: LVŽ III 31–46; Bilkis 2009: 256; 2018: 212–234.
69 Dėl . mo y acijos aiškinimo ž . S ide skienė 2017: 87.
DALIA SVIDERSKIENĖ
128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
už iksuo as pa yzdys iš au osakos: Tamsu kai pẽkloj (labai amsu)]. Dėl seman-
ikos plg. Pklia ais is b. Šil70. Taigi, balo a džio Peklinė numanoma eikšmė –
nuošalyje, a okiau esan i bala71.
1.3. Į a dijimai pagal hid oobjek ų užimamą padė į e d ėje.
1.3.1. Į a dijimai pagal hid oobjek ų užimamą e d ės dalį.
ypa ybė ⇨ helonimas
(1) Tiesioginio į a dijimo ep ezen an ai.
Geoobjek ai, bu ę a i inkamai Vengelnicos i Būdninkų kaimų e i o ijų ga-
le, į a dy i Galnis b. Gdl; s . Gdl [I galnis Jonas bu o a ėjęs (ku s kaimo
gale gy ena) Al ; da plg. lie . gãlas ‘[...] daik o k aš inė dalis (p adžia, pabai-
ga)ʼ]. Pi muoju į a dijimo a eju objek o nuo odos i ie os a do nesu apimas
(Galnis – y . g., bala – mo . g.) e čia kiek abejo i, a balai nebu o su eik as
ki o, g e a bu usio, objek o a das72.
Tam ik ą Šiauliškių kaimo e i o ijos plo ą, g eičiausiai besi ibojan į su ki o
kaimo e i o ija, užėmęs ais as į a dy as Kampinis s . P n, plg. lie . kamp-
nis, -ė, da plg. lie . kapas ‘ ie a, ku susike a d i linijos, plokš umos, sienos
a daik ai, ke ėʼ [Ke ė iš lauko, o kapas iš idaus isume J. (LKŽe)]. Šis .
a skleidžia a dų „kū ėjo“ s a egiją į a dijimo p oceso me u: iden i ikuojama
supančios mik oaplinkos a ž ilgiu i di e encijuojama pagal išsidės ymą e d ėje.
(2) Ne iesioginio į a dijimo ep ezen an as.
Pagal uome inę ie os gy en ojų samp a ą, gy enamosios ie os (kaimo)
cen e bu usi bala į a dy a Ašnė b. M j, plg. lie . ašnis, -ė ‘einan is pe ašį ʼ,
da plg. lie . ašs ‘ iesioji, einan i pe kieno cen ąʼ.
1.3.2. Į a dijimas pagal hid oobjek o nu olimą nuo pa i šiaus.
ypa ybė ⇨ helonimas
Lokalią padė į žemės pa i šiaus a ž ilgiu iksuoja nuo pa i šiaus žemiau
įp as o lygio nu olęs geoobjek as, į a dy as Ka ilinė b. P n, plg. lie . ka ilnis, -ė
[Ka ilnis a a a as (ka ilo pa idalo gilesnė ie a upėje) OG174 (LKŽe)]. Taigi,
numanoma e ninės s i ies a dų „kū ėjo“ ie os samp a a – giliai esan i bala
(in o man o eigimu, išdžiūs ama). Dėl seman ikos plg. Púodžiaplynė b. KzR,
Púodžia ais is b. KzR73. Pas a asis ., egis, ep ezen uoja igū a y inį MM.
1.3. Į a dijimai, pe ėmę gam inių zonų, ku iose na ū aliai auga am ik ų ū-
šių augalai (1), gy ena am ik os ūšies gy ūnai (2), pa adinimus.
70 Dėl balo a džio mo y acijos aiškinimo ž . S ide skienė 2016: 252–253. Dėl andens įp asmini-
mo lie u ių au osakoje da ž . Būgienė 1999.
71 Da plg. lie . peklnis, -ė p k. eikšmę ‘labai didelisʼ [Pie os os peklnės – kol nušienauji! G g].
72 Dėl šio . da ybos da ž . Bilkis 2018: 212–234.
73 Dėl pas a ųjų . mo y acijos aiškinimo da ž . S ide skienė 2016: 254.
S aipsniai / A icles 129
P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
(1) Aleksand o Vanago eigimu, hid onimai, kilę iš kuopinės eikšmės augalų
pa adinimų, u i ie os, ku ioje ų augalų daug, eikšmę. Be oji ie a nebū i-
nai y a pa s anduo, nes kalbama ne apie andens augalus. Be , šiaip a aip, šios
ūšies opoobjek ai apibūdinami pagal augalus [...] (da ž . Vanagas 1981: 90).
Tai, kas pasaky a apie upių i eže ų a dus, egis, inka i helonimams.
Toliau pa eikiami iš gy osios kalbos paliudy i oponiminiai me oniminio pe -
kėlimo a ejai, a i inkan ys schemą: ie a, ku ioje daug am ik os ūšies ne
andens augalų ⇨ helonimas.
Taigi, ki os pelkė os ie os, bu usios g e a ne andens augalais, g ybais apau-
gusių ie ų, į a dy os pas a ųjų a dais: A ie ýnas b. K sn (Kalniškės GA), Ba-
a ykýnas s . KzR (Jū ės GA), Be žýnas b. KzR (Papil io GA), Dilgėlýnas b.
K sn (Kalniškės GA), Ka klýnas b. V ; Papa ýnas s . V , Rūškynýnas s .
KzR (Velniakalnio GA), Šal ekšnýnas s . Ld n, Uosýnas s . Igl (Va nabūdės
GA). Šiai mik og upei p iski inas i helonimas Va liacibulỹnė b. KzR (Run-
kių GA) – a liacibulių augimo ie a, plg. lie . aliacibulis74 ‘ okia žolė, panaši į
s ogūnąʼ. Regis, šiai mik og upei p iski inas da ienas helonimas. Agu kiškės
GA duomenimis, bala su k ūmais į a dy a Ka klỹnė b. KzR (Agu kiškės GA),
plg. lie . ka klnė ‘ ie a, p iaugusi ka klų; ka klų k ūmai’75.
(2) Pagal me oniminio pe kėlimo schemą ie a, ku ioje daug am ik os ū-
šies ne andens gy ūnų ⇨ helonimas adęsis balo a dis: Ba sukýnas b. KzR
(Runkių GA), plg. lie . ba sukýnas ‘ba sukų gy enamoji ie aʼ.
1.4. Į a dijimai pagal hid oobjek ų paski į.
a) a ibu as ⇨ helonimas
Žmogiškoms eikmėms inkama bala su am ik u klojiniu, pe ku ią bu-
o galima pe sikel i (pe ei i, pe ažiuo i), į a dy a Dilnė b. KzR76, plg. lie .
dlė ‘s o a len a, g įs asʼ [Kelias pe pelkę s o ais g s ais g įs as J.]. Dėl o malio-
sios s uk ū os i seman ikos plg. anden a džius: Diln a is g . Skd (LVŽ II
277)77, G įs abalė 2 b. Ss [lie . g s as ‘ ąs as il o (kelio, klojimo...) g indiniui,
74 Leksinio mo y a o iaus a osenos plo as (VšR) i hid oobjek o bu imo ie a su ampa.
75 Dėl . da ybos ž . Bilkis 2008: 285.
76 Da ž . Bilkis 2008: 174, 178; LVŽ II 276, ku . siejami su asmen a džiu. No s analizuojamas
. į Lie u os ie o a džių žodyną (2014) dėl nežinomų p iežasčių nepa eko, žodynas iksuoja os
pačios o maliosios aiškos ki ų plo ų oponimijos duomenis (Dilnė b. Ssk; Dilnė ‖ Dilnė b.
K kn).
77 Čia pas a asis ., egis, k ali ikuojamas ki aip: sudu inis . Pi masis sandas iš lie . *dilnis, plg.
p d. Dlis, Dils, Dlius (LPŽ I 497, 498); an asis sandas iš lie . ã as ‘g io ys, mažas upelisʼ (LKŽ
XI 333). Beje, A. Vanagas aip pa abejojo upė a džio Diliaũpė pi mojo sando asmen a dine kilme
(da ž . Vanagas 1981: 86).
DALIA SVIDERSKIENĖ
130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
g indaʼ]78, Til abalė b. K sn79. Da plg. numanomą į a dijimo si uaciją i pelkė-
ų, šlapių ie ų ypa ybes nusakan į sakinį: Iš lė o ežimas pasuko klampiu, ižiu
pelkių keliu (P. C i .).
Rais a a džio dangos kokybė – du pės – inspi a o į a dijimo Du pinė s .
P n susida ymą, plg. lie . dù pinis, -ė ‘su du pėmisʼ [Čia dù pinė pie a, žemė K ].
Tokį paaiškinimą pa emia anke oje už iksuo as in o man o šios ie os apibūdini-
mas: [ oje ie oje] kasda o du pes.
Helonimo Kanãplinis b. P n numanoma eikšmė – kanapių, plg. lie .
kanãplė ‘kanapėʼ80. Giniūnų k. anke os in o man o duomenimis, [baloje?]81 me k-
da ę linus i kanapes, a spindi pluoš inių augalų pe di bimo p ocesus, ykdy-
us i iamajame plo e. Da plg. okį pas ebėjimą pa i inan į . Mi kyklùkė b.
K sn, už iksuo ą iš gy osios kalbos i iamajame plo e [lie . mi kyklà ‘ ie a (kū-
d a), ku mi komi linai, kanapėsʼ, Mi kykloje kanapės mi ks a d i sa ai es Lp].
Pagal paski į, naudojimą žmogiškoms eikmėms, galėjo bū i į a dy os
ne kelios pelkė os ie os. Plaušinė plk. V (Mozū iškių k. ank.); s . V (Meš-
kynų k. ank.)82 – plaušų pelkė. Mozū iškių k. anke os in o man ų pa eik i duo-
menys odo šiame e niniame plo e ykdy us žalia os inkimo da bus – [į ais ą]
žmonės ėję plaušų lup i83. Da plg. lie . plaušnis, -ė ‘pada y as iš plaušųʼ [Plauš-
niai aikščiai s ip ūs kaip ielos Ž ]. Iš pas a ųjų, žmogišką pa i į iksuojančių,
už ašymų galima numany i, kad ka nienos plaušai čia galėjo bū i a ojami (iš
jų ejamos i ės, audžiamas s ip us maišų audinys i k .).
b) ypa ybė ⇨ helonimas
Ti iamoji medžiaga pa odė, kad g e a s a inių elkšojusios balos aip pa
galėjo bū i į a dijamos pagal paski į: Ga ba inė b. KzR, plg. lie . ga ba-
nė, ga bá nė, ga ba nià, ga bá nia ‘kailių i odų augykla, di b u ėʼ84 – kailių,
odų di b u ės bala; A iniškė s . P n, plg. lie . a nė ‘a ių a asʼ – a i-
dės bala. Pas a ojo ie os a do o mos i objek o nuo odos nesu apimas liu-
dija, kad g eičiausiai bu o į a dy a bala, o ne ais as. Tokį spėjimą pa emia i
78 Dėl pas a ojo . mo y acijos aiškinimo ž . S ide skienė 2016: 250.
79 Dėl šių . mo y acijos aiškinimo ž . S ide skienė 2016: 254.
80 Dėl šio leksinio mo y a o iaus usų onomas ikoje ž . Πолякова 2010: 11.
81 A k eip inas dėmesys į a do i objek o nuo odos giminės nesu apimą.
82 Objek o nuo odos i a do giminės nesu apimas g eičiausiai liudija ne ikslią objek o iden i ikaciją
a ba gam inės zonos pasikei imą.
83 Šiame plo e unkcionuoja ( unkciona o) pa a dės Plaušnis, Plaušinái is (pas a ąjį J b žmonės a-
dina Plaušnis) (LPŽ II 469).
84 Dėl ki ų . ž . LVŽ III 77.
S aipsniai / A icles 131
P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
anke oje pa eik i in o man ų duomenys: a is p ausė85. Abi g e a s a inių elkšo-
jusios balos, ma y , bu o naudojamos i ki oms, su s a inių paski imi susiju-
sioms, eikmėms.
c) Vie os, ku ioje skalbiama, pa adinimas me oniminio pe kėlimo būdu bu-
o su eik as balai Skalbỹnė b. Ss, plg. lie . skalbnė ‘ ie a skalb iʼ [Nueik į skal-
bỹnę, asi an len os muilą i galėsi išsip aus VšR]. Šiuo a eju mo y uojan is
žodis eiškia ie ą ( ie a ⇨ helonimas).
2. DABAR NE VISAI AIŠKIOS MOTYVACIJOS
PRIESAGINIAI HELONIMAI
2.1. Siekian paaiškin i balo a džio Jaučẽnė b. P n86 mo y aciją, a k eip as
dėmesys į ki us kalbiniame plo e unkcionuojančius analogiškos o maliosios
s uk ū os da inius: Čiuo nė ‖ Čiuo nis s . Ab (Bilkis 2008: 173)87 [lie . čiúo-
ė ‘kiaulė, čiukėʼ, malon. čiúo is ‘mei ėlisʼ]; Gaidnė b. K kn (Bilkis 2008: 190;
LVŽ III 11–15), ag onimą Gegnė p . N (LVŽ III 117)88 [lie . geg, ggė ‘pa a-
sa į kukuojan is miško paukš is (Cuculus cano us)ʼ]. Šiandien šių . mo y aciją
galima ik in e p e uo i. Ašmin os d a o e i o ijoje elkšojusi bala galėjo bū i
pa adin a Jaučnė dėl jos gaba i iškumo, . y. didumo. Remian is au osakoje
už iksuo u au inio e inimo pa yzdžiu Didelis kaip jau is, k ailas kaip a inas
(Pšl), plg. spėjamai p iešingos eikšmės . Gaidnė (g eičiausiai šią į a dijimo
o mą pasi enkan dėl abejo inos objek o e ės, jo inkamumo įp as oms žmo-
giškoms eikmėms). Pas a ąją in e p e aciją pa emia Lie u os ie o a džių žody-
no (2018) medžiaga i jos aiškinimas: nemažai negy enamųjų ie ų a dų gali
bū i kilusių iš lie . gaids ‘naminis paukš is, iš ų pa inas (Gallus gallinaceus)’,
o kai ku ių okios kilmės . mo y acija, ma y , susijusi su neigiamu požiū iu
į į a dijamuosius objek us, nu odo jų menkumą, mažumą, nede lingumą (pa-
yzdžiui, šalia . Gadp ūdis nu ody a, kad čia augan i p as a žolė, šalia .
Gadmiškis už ašy a, jog miške niekas neauga) (LVŽ III 11–15)89. Tokiu a eju
85 Dėl pas a ojo . da ybos i kilmės da ž .: Bilkis 2008: 65; LVŽ I 244–246, ku nu odoma d e-
jopa kilmės galimybė: iš lie . ã inas, ki a e us, iš a d. Ã inas.
86 Ašmin os d a o anke oje ašoma: p igė ęs jau is.
87 Dėl . au en iškų lyčių pa eikimo da ž . LVŽ III 78: Čiuo nis ‖ Čiuo nius s . Ab.
88 Da plg. ki os s uk ū os į a dijimus Ggia ais is b. Skm; Ggių balà b. Lkm (LVŽ III 117).
89 Ano e noling is ės Jelenos L. Be ezo ič (U alo ede alinis uni e si e as), usų oponimijoje gai-
džio aizdinys mani es uoja apie į a dijamojo objek o a umą, jo bu imą ne olimoje gy enamo-
joje kaimo aplinkoje. Tipinė į a dy ojo pozicija, o ien uojan is supančioje e d ėje, a skai os aš-
kas – į a dy ojo namai (plačiau ž . Березович 2001: 37–38).
DALIA SVIDERSKIENĖ
132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
šis į a dijimas šlie ųsi p ie ki ų, galbū liaudiškoje sis ema ikoje pagal unkciją
(paski į) sie inų į a dijimų: bala, ski a jaučiams ge i (didesnė), i bala, iš ku-
ios gaidžiams epakanka andens (mažesnė, menkesnė).
G eičiausiai dėl amsaus (neskaid aus, nepe š iečiamo a pan.) balos an-
dens ši bu o nominuo a Sakalinė b. P n. Dėl okio spėjimo plg. au inius mąs-
ymo s anda us a spindinčius sakinius apie šį paukš į: Sakalėlis juodas, juodas
neda y as NS366 (LKŽe); Vienas bu o juodas kaip sakalas, an as bu o ma gas
kaip genelis JD791 ( en pa ). VK lapeliuose už ašy a i ki ose Lie u os ie ose
šiuo a du į a dy ų opoobjek ų, ku ie aip pa galėjo bū i nominuo i dėl am-
saus žemės dangos pa idalo: Sakalnė pie a p ie Me kio Va ėnos . Jakėnų apyl.
Maskaukos k. (1985 m.), Sakalnė bu usi ganykla Ga gždų lsč. Maciuičių k.
(PKk ko elė). Objek ų nuo odos (lokali padė is p ie upės i pan.) kiek pa emia
anks esnį spėjimą. Ki a e us, į a dijimo Sakalinė b. P n susida ymą galėjo
nulem i i į a dijamojo objek o gaba i iškumas, . y. mažumas [lie . sãkalas
‘ oks plėš us paukš is (Falco)ʼ; Sakalas mažesnis už anagą J.90]. No s Apušo o k.
anke oje apie balą nepa eikiama jokių papildomų in o ma y ių duomenų, pa-
dedančių aiškiau sup as i į a dijimo sąlygą, VK duomenys kiek pa emia pas a-
ąjį spėjimą: Ga gždų lsč. Maciuičių k. 1936 m. (ki o plo o) anke oje paliudy a,
kad Sakalinė – 0,2 ha dydžio kal a91.
2.2. Hid oobjek o a das Cigánska b. M j sie inas su lenk. cygański ‘čigoniš-
kasʼ (SJP I 358)92. Su kokiomis deno a o (balos) ypa ybėmis į a dy ojas siejo „či-
goniškumą“ i iamajame plo e, galima ik in e p e uo i – galbū su gaba i išku-
mu, . y. nedidele gy enamosios ie os e i o ijoje elkšojusios balos apim imi.
Dėl os pačios ypa ybės (dėl hid oobjek o mažumo) g eičiausiai bu o į a dy a
i ki a na ū ali gam os anga (balo a dis už ašy as Agu kiškės GA) Mozū inė
b. KzR93, plg. ki ą i iamojo plo o į a dijimo pagal gaba i iškumą ep ezen an-
ą Moz gi ė su objek o nuo oda nedidelis miškelis Ld n (VK). Šiame šal inyje
esama i daugiau už iksuo ų už ašymų, liudijančių, kad į a dijimo ã ama pasi-
enkamas mozū ų e ninės g upės asmens pa adinimas (lie . moz as, -ė ‘mozū-
ų e ninės g upės žmogusʼ) ep ezen uoja į a dijamojo objek o mažumą, o ka u
90 Į mūsų šalies Raudonąją knygą 1976 m. į ašy a mig uojan i spa nuočių sakalų kelei ių ūšis, ku-
ios a s o ai na ū alioje aplinkoje gy enimui dažniausiai enkasi plačias aukš apelkes, pušynus,
miš ius spygliuočių miškus. XX a. šio paukščio lizdai ap ik i i P ienų ajone, Žu in o eze -
a e (plačiau ž . p ieigą in e ne e: h ps://www.del i.l /g ynas/gam a/nyks an i-pauksciu- u-
sis- is-dazniau-su inkama-mies uose.d?id=66563736 [žiū ė a 2019-11-18]). Taigi, šie spa nuo-
čiai i iamojo plo o a s o ams galėjo bū i žinomi i pažįs ami.
91 Skil yje Žemės pa i šiaus ūšis, iš aizda, kokybė ašoma: smėlynas, daug akmenų i pušelės auga.
92 Dėl šio . da ybos i kilmės aiškinimo ž . LVŽ II 18.
93 Dėl helonimo Mozū inė, už iksuo o ki ame Lie u os plo e, da ybos ž . Bilkis 2008: 166.
S aipsniai / A icles 133
P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
i iš eiškia į a dy ojo e inimus šios e ninės g upės žmonių a ž ilgiu: Mozū as
(nk.) 200 m ilgio g io ys Kauno aps. Raudond a io lsč. i GA 1936 m.; Mo-
z as 0,3 ha aukš uma Ma ijampolės aps. Sasna os lsč. i GA 1936 m. ( en pa ).
Žydnė b. M j – bala, g eičiausiai aip į a dy a dėl neskaid aus andens
(galbū bu usi gili), . y. amsi bala. Tokį paaiškinimą galė ų pa em i apelia-
y inis asmens pa adinimas lie . ždas, -ė ‘žydų au ybės žmogusʼ (DKŽ 170).
Pas a asis (žmogus) šio plo o kalbinės bend uomenės na ių apibūdinamas kaip
„ amsus“: Aš panašus oks į ždą, juodas bu au (Ss). Ki a e us, i iamajame
plo e ždas gali eikš i s a inio pa adinimą ‘lauke sus a y a pe pučiama du pių
a malkų k ū aʼ [Kap džiūs a du pės, k auni in žydùs po penkias kulbukes B b;
Kai su ežda om du pes, į žydus suk auda om Vlk ]. Taigi, bala, bu usi g e a
s a inio, galėjo bū i į a dy a Žydnė. Tokiu a eju dėl . s uk ū os i seman-
ikos plg. Ba agnė b. KzR, manan , kad pas a ojo į a dijimo eikšmė – bala,
bu usi g e a s a inio.
2.3. Siekian sup as i i paaiškin i, kokia ie os ypa ybė apo į a dijimo Lau-
mikis s . P n94 pama u, a k eip as dėmesys į apelia y inės leksikos ep ezen-
an o, apusio į a dijimo a ama, a osenos gy ojoje kalboje a ejus: lie . laũmė
p k. ‘kas neg ažus, apsileidęs (ke nojan )ʼ (lie . keno i, -oja, -ojo ‘jauk i, e lio iʼ);
laumšluo ėmis (Viscum album) adinamos ne ykusios, į šluo ą suaugusios, su-
sime usios medžių šakos95. Taip pa bo . skalsė (Cla iceps pu pu ea) adinama
laume dėl amsios augalo spal os [Laumės [ ugiuose] y a juodos spal os Js ]. A -
siž elgus į bend ąjį kalbinį pasaulė aizdį, yškėjan į iš pa eik ų a osenos pa-
yzdžių, galima da y i p ielaidą, kad ais as g eičiausiai į a dy as dėl jo amsaus,
galbū nelygaus (dėl į gumulus susime usių augalų96), . y. susi ėlusio, pa i -
šiaus. Pag indžian šią in e p e aciją, plg. Juodkis ež. Ob (VK), asmens į a diji-
mo analogą p d. Juodkis (LPŽ I 858), apelia y inės nominacijos ep ezen an us
lie . bál ikis, ba ikis ‘bal as kiškisʼ [Bál ikis iš miško į laukus nebėga Lkč], lie .
ké šikas ‘ke šas mei ėlisʼ. Dėl spėjamai ak ualizuo o pa i šiaus susi ėlimo požy-
mio da plg. Čiulkins s . Gdl (lie . čiulkins ‘gumulas, gniužulasʼ). Dėl seman-
ikos plg. ki us Lie u os anden a džius Laumlis ež. Aln, Laũmis ež. Pl 97. Taigi,
į a dijimo p oceso me u ais ui su eik as a das Laumikis siekian geog a inę zo-
ną ne ik išski i iš aplinkos, ki ų k aš o aizdžio zonų, be ją i į e in i.
94 Dėl ais a a džio da ž . Bilkis 2008: 39.
95 Lie . laušluo ė ‘pa azi inio g ybelio pakenk os medžių šakos, suaugusios į šluo ą; laumės šluo aʼ
[I aip šiandien da medžiūse ne ykusias šakas laumšluo ėms adina S. Dauk.].
96 Da plg. iš aš ų už iksuo ą sakinį: Žolyne gausiai auga iks os: šluo elinė, kups inė, še iuo oji i k .
(LKŽe).
97 Dėl pas a ųjų . ž . Vanagas 1981: 111, ku ie pa eikiami Demonologinės eikšmės hid onimų pos-
ky yje ( en pa , 110–112).
DALIA SVIDERSKIENĖ
134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
IŠVADOS
1. P iesagų de i a ų y imas p aplė ė mo y acijos eiškinio samp a ą, leido
šį eiškinį su ok i kaip s a bios e nokul ū inės in o macijos šal inį. Šio y imo
me u išsamiai i iamos e ninės s i ies a s o ų pasaulė okos, mąs ymo sa i umą
a skleidė ne ik palyginimais, įž elg omis analogijomis g įs os me a o os, be i
me onimijos. Ypač e ingomis laiky ina me a o a ie a y a žmogus – bala Pa-
nai ė V i me onimija ie a y a gy ulio plauko spal a (a spal is) – plynė Bė ókas
V . Pi muoju a eju ie a p ilyginama žmogui pažeidžian seman inę bina inę
opozicija gy as s. negy as, an uoju – į a dijama pagal dalies i isumos san-
ykį, a skleidžiamas pla esnis gy ulio plauko a spal io a osenos laukas. Abu
į a dijimai g įs i als ie iška kul ū ine pa i imi.
Uni e salesnės, g įs os žmogiško mąs ymo s anda ais, me a o os, su inka-
mos i ki ų au ų oponimijoje: ie a y a indas – Bliūdlis b. KzR, D usknė
b. M j, Ragù is b. Ld n. Jos a skleidžia i am ik ą įsi aizduojamą g adualinį
ie os dubumo aspek ą (įsi aizduojamai alpinamo andens kiekį). Ty imas a -
skleidė, kad ie os a du Bliūdlis eiškiamas p asminis u inys konku uoja su
ki ų už ašy ų lokaliai su ampančių balų Blidas b. KzR (lie . blidas ‘dubuo; į jį
elpan is kiekisʼ), Šáukš as b. KzR (lie . šáukš as ‘į ankis skys am, i š am a bi-
iam mais ui dė i į bu ną; šiuo į ankiu paimamas kiekisʼ), To ieka b. KzR (lie .
o ieka ‘lėkš ė; kiekis, elpan is į šį indąʼ) a dų u iniu, a skleidžiančiu į a dija-
mojo objek o am ik o aspek o – lėkš umo, dubumo – laipsnį.
Nomina y iniu požiū iu sa i as me oniminio į a dijimo a ejis Bal aknė b.
Lb , kuome į a dijimo pag indas – am ik os ypa ybės u ė ojas, egos o ga-
nas (lie . bal ãkė ‘bal a, iš e s a akisʼ), esan is i šu inės gy o pada o kūno dalies
(gal os) s i yje, ku io ypa ybė (aklumas) įsi aizduojamai būdinga i į a dijama-
jam heloobjek ui (bala užakusi).
Ve ingas ling okul ū iniu aspek u seman inės nominacijos ep ezen an as
Cibulnė b. Igl, a i inkan is mąs ymo schemą: algis, ku iame daug s ogūnų –
klampi ie a, ku ioje, ma y , daug į s ogūnus panašių augalų ( a liacibulių ?), a -
skleidžian is, kaip indi ido sąmonėje kylančios asociacijos p odukuoja naujas
eikšmes.
2. A liekan y imą bu o disponuojama kuo išsamesne in o macija apie de-
no a ą, ski iama daug dėmesio lokaliajai helonimo padėčiai e d ėje (bu imui
gy enamosios ie os e i o ijoje a už jos ibų), ai leido pasiek i papildomų e-
zul a ų: pas ebė i, kad didžiąją me oniminio į a dijimo a ejų dalį g eičiausiai
lėmė pačių į a dijamųjų objek ų bu imo ie os – už gy en ie ės ibų – aplin-
kybė. Nežinan indi idualių am ik os ie os ypa ybių, ie ai esan mažiau
socialiai eikšmingai, ši į a dijama ekonomiškiau – g e a, neapib ėž u a s u-
mu, bu usios ki os ie os a du, „nesuku ian “ naujo. Be o, me oniminio
