S aipsniai / A icles 71
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: ašy inių šal inių a mės
analizė, a mių leksikog a ija i leksikologija, socioling is ika,
sin aksė.
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all82-04
ŽAGARĖS ŠNEKTOS
SINTAKSINĖS YPATYBĖS
(REMIAMASI 1998–2003 METŲ
ĮRAŠAIS)
Syn ac ic Peculia i ies o Žaga ė Local Dialec
(Based on he Reco ds o 1998–2003)
ANOTACIJA
Šiuo s aipsniu au o ė baigia Žaga ės šnek os ap ašą. S aipsnyje analizuojami sin aksi-
niai šios šnek os eiškiniai, ap a iamos mo osin aksinės kons ukcijos (pe icien y as, ei-
kiamybės, sąlygos aiška, a oidas), būdingos i ki ai bal ų kalbai – la iams. Ap ašoma
a minė sakinio subjek o, objek o, laiko, ie os, p iežas ies aiška. Apž elgiama p idū ia-
mųjų kons ukcijų i šnek oje a ojamų sudė inių sakinių jung is. Remian is F azeologijos
žodynu i Palyginimų žodynu, apibūdinama šnek os azeologija ( adiciniai azeologizmai
i s abilieji žodžių junginiai), palyginimai, a k eipiamas dėmesys į įž algiai aikomą šnek os
eksp esinę aišką.
ESMINIAI ŽODŽIAI: šnek os sin aksė, mo osin aksiniai eiškiniai, azeologija, palygi-
nimai, kalbos eksp esija.
ANNOTATION
By his a icle he au ho inishes he desc ip ion o Žaga ė local dialec . The a icle
analyzes i s syn ac ic phenomena and discusses mo phosyn ac ic cons uc ions (pe icien-
i e, exp ession o necessi y and condi ion, a h oid), which can also be ound in ano h-
e Bal ic language, i.e. La ian. The a icle desc ibes he dialec al exp ession o he sub-
jec , objec , ime, place and cause in he sen ence. I e iews he linking wo ds o dangling
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
cons uc ions and complex sen ences used in he dialec . Based on Ph aseological Dic iona y
and Dic iona y o Compa isons, he a icle desc ibes he dialec ’s ph aseology ( adi ional
ph aseological uni s and s able wo d ph ases) and compa isons and d aws a en ion o he
insigh ully applied exp essi e con en in he dialec .
KEYWORDS: dialec syn ax, mo phosyn ac ic phenomena, ph aseology, compa-
isons, language exp ession.
ĮVADAS
Žaga ės šnek os pa ieniai mo osin aksiniai i sin aksiniai eiškiniai y a pa-
s ebė i i ap ašy i dialek ologų Aldonos Jonai y ės, Auš os Kaika y ės s aips-
niuose a ba bend uose Alekso Gi denio i Geno ai ės Kačiuškienės, Alekso
Gi denio i Juozo Pab ėžos publikacijose. A k eip i dėmesį ai, kas aiškiausiai
ski iasi nuo s anda inės sin aksės da buose (LKG II, Jono Balke ičiaus, Vi o
Labučio) ap ašy ų sin aksinių kons ukcijų a eiškinių bu o įp as a dialek o-
logijos moksle, saky ume okia bu o mada. Nuo šios adicijos (mados) nieku
nepabėgo i s aipsnio au o ė. Dona as Sauka, apmąs ydamas Vik o ijos Dau-
jo y ės knygą Teks as i kū inys (1998), ci uoja min is apie ai, kad eks as y a
p o o kons uk as, ku į lemia gy enimo pa i is, susijusi su esminiais asmeny-
bės bū ies klausimais: kas esu aš, kaip aš ma au pasaulį, kaip i ką gi džiu, ko-
dėl i daugybė klausimų (ci uo a iš knygos Sauka 2019: 182). Žaga ės šnek os
į ašuose a spindė a šalies pasienio žmogaus sa i a i i a (ka ais ka ego iška)
nuos a a į ai iais gy enimo klausimais, išsiugdy a s ebin , e inan , apmąs an ,
lyginan , p iešpas a an . Responden ų įž algos y a gana ikslios i šiuolaikiškos,
o jų sin aksinė aiška sub ili.
Ti iamoji medžiaga, ikslas, me odai. S aipsnis pa eng as iš Žaga ės šnek os
į ašų, saugomų Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e
(LKI GCTA)1. Ti iami a miniai į ašai y a da y i XX a. pabaigos i XXI a. p a-
džios sandū oje (1998–2003 me ais)2. Iš y iausiosios ka os esponden ų, gi-
musių nuo 1901 m. iki 1936 m., į ašy a 16 kasečių a minių į ašų. Į ašinė ojų
1 Ti iamoji medžiaga de aliau ap ašy a au o ės s aipsnyje, ž . Š amba y ė-Valužienė 2018: 135–148.
2 LKI GCTA saugomi 2011–2013 m. da y i y esniosios i jaunesniosios ka os į ašai. Jais s aips-
nio au o ė nesi emia dėl ienos p iežas ies – esponden ų amžiaus. Vy iausioji ka a ge iausiai a -
spindi adicinę a mę, o okių esponden ų a minių į ašų daugiausia pada y a nu ody ais me ais.
Au o ė nekelia ikslo lygin i, kaip kin a šnek os sin aksė. A ski ų sin aksės eiškinių s a ika a kai a,
au o ės nuomone, ne u i p asmės, kol Žaga ės šnek os sin aksės ypa ybės nė a ap ašy os. Raidos i
kai os p oblemos elieka y imų objek as i paska a ki iems šios emos s aipsniams as is, emian-
is s aipsnio medžiaga.
S aipsniai / A icles 73
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
(nuo mokslei ių iki s uden ų i dok o an ų) u ė a ne ienoda esponden ų ap-
klausos i a minės kalbos į ašymo pa i is a sispindi esponden ų a sakymuose
į klausimus a ba nuosekliuose pasakojimuose3.
S aipsnio ikslas – pi mą ka ą ap ašy i Žaga ės šnek os (mo o)sin aksines
ypa ybes, palyginamuosius i azeologinius junginius i šnek os eksp esinę aiš-
ką. Tikslui pasiek i išsikel i užda iniai: a) emian is Žaga ės šnek os į ašų me-
džiaga, ap ašy i (mo o)sin aksinius eiškinius; b) ap a i esponden ų a o us
palyginimus i azeologizmus; c) pi mą ka ą a k eip i dėmesį į esponden ų
ku iamo eks o a minės eksp esijos būdus. Au o ės pasi elkiami ap ašomasis i
lyginamasis me odai. Tikimasi, kad s aipsnyje pas ebė i sin aksiniai eiškiniai
ska ins olesnį dialek ologų dėmesį, s ebin jų aidą i / a kai ą.
ŽAGARĖS ŠNEKTOS MORFOSINTAKSINĖS
IR SINTAKSINĖS YPATYBĖS
Išsamios sin aksinės Žaga ės šnek os sis emos ap ašy i au o ė negali dėl ke-
lių p iežasčių: apsib ėž ų i i eks ų nedidelės apim ies, pačių eks ų kokybės
( esponden ų klausinėjimo i iš isinio, ku iamojo eks o ūkumo, esponden-
ų pasakojimo s uk ū os (pasakojamųjų emų ibo umo)), isa ai i nulemia
sin aksinės aiškos agmen iškumą. Au o ė laikosi požiū io, kad e a ap ašy i
pas ebė us (mo o)sin aksinius eiškinius, ku ie padės a skleis i Žaga ės šnek os
sin aksinę sis emą ik ada, kai i iamųjų eks ų apim is ( aiškos i laiko požiū-
iu) bus didesnės apim ies, inkamesnės aiškos i į ai esnės esponden ų gy-
enimo pa i ies pasakojimai. S uk ū iškai ši s aipsnio dalis y a ejopa: pi -
miausia ap a iami pas ebė i mo osin aksiniai, po o – sin aksiniai eiškiniai i
Žaga ės šnek a kalbančiųjų eksp esijos aiška.
Mo osin aksiniai eiškiniai. Iš mo osin aksinių ypa ybių Žaga ės šnek o-
je pas ebimas e na inės eikslo sis emos eiškinys – pe icien y o a ojimas
(Gi denis, Kačiuškienė, 1986 = Gi denis 2000: 307–314; Jšp 2001: 39; Lipa e
3 1998 m. A. Kaika y ė apklausė y ą (g. 1928 m.) i mo e į (g. 1928), o li uanis inių s udijų s u-
den ės S. Micku ė i S. Raice ičiū ė – y ą (g. 1930) i d i mo e is (g. 1914 m. i 1936 m.).
1999 m. į ašy i šešiolikos espondenčių, gimusių 1901 m., 1902 m., 1909 m., 1911 m., 1912 m.,
1914 m., 1915 m., 1918 m., 1920 m., 1921 m., 1923 m., 1926 m., 1927 m., 1928 m., 1929 m.,
1934 m., i esponden o (g. 1924 m.) eks ai, ku ių į ašus pada ė A. Lau ikė y ė, B. Balu y ė,
R. Vidman ai ė, J. No kienė, S. Raice ičiū ė. 2003 m. Joniškio „Auš os“ gimnazijos mokslei iai
už ašė 1923 m. i 1925 m. gimusių espondenčių i esponden o pasakojimus.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
2000: 144–152; 2000a: 151–179; Kaika y ė 2010: 26)4. Rolandas Mikulskas,
emdamasis Lie u ių kalbos ins i u e saugomos Lie u ių kalbos žodyno ka o-
ekos duomenimis, „nub ėžia i ikslią Lie u os šiau inėse šnek ose a ojamų
pe icien y inių kons ukcijų papli imo liniją“. Iš jos ma y i, kad į pe icien y o
kons ukcijų papli imo a ealą da eikia į e p i šiau inius kupiškėnus i u eniš-
kius (Mikulskas 2003: 75–76; Kaika y ė 2010: 27; 2015: 169). A. Kaika y ės
pas ebė a, kad „skais gi iečiai, ikė ina, i žaga iškiai, pe icien y o kons ukci-
joms suda y i dažniausiai a oja pos e bus lauka ‘laukanʼ, žemė ‘žemėnʼ“ (Kai-
ka y ė 2015: 169)5. Kalbininkės pas ebėjimas įž algus: žaga iškiai pe icien y o
kons ukciją linkę suda y i kiek dažniau su pos e bu lauka ‘laukanʼ a ba laukan,
p z.: paspá.udei ó·ki. knòpki. / jegu pa ‿š .pi. en / p ded j(š) š / αi‿en
gã· s laũka / ai‿ d jeu‿gã· palé.i sùs ùs / ka‿js [dampis] p ad· u. sù
a.‿mašna. kùæma. (V š); jiẽ [žydai] de . neb·ga laũka / ka‿jiẽ nè i [kad o-
kiečiai juos sušaudys] (V š); jegu akose je / ka‿lá.užes laũka p i‿žẽ·mes a‿-
šakù e / ai‿ ẽ · à anduõ (V š); [eigulys] sã·ka / eki laũka iš‿mška (Žg); g ei ó·ji
a a· a / e nè laũka [se gan į kaimyną] (Dkš); i.silé.idi [į e bas su a kuo us
obuolius] i‿su laũka (Žg); idα a lã.ũkαn a(s)‿s·menαs (Ž lg)6. Kiek ečiau
žaga iškiai a ojo pos e bą žemė ‘žemėnʼ a ba žemėn, p z.: nègaù i.e klebon-
jo. / kocs‿mùšk žẽ·m [ned ąsu] (Žg); sã·lin [alų] / nu‿i‿nusã·lin ã·‿jeu / nu‿i‿lé.i
žẽ·m / nó·ȓ ka‿b .nz bú· u. / αi‿uškã. in adonα ã·kminus / d·d i.‿ a.‿ã·lu. /
én i.‿ du. / àdà b .nz [alus] / g àžùs (Žg); ã.k(s) sló·ps žẽ·mn (Ž lg); àle
pagá. e nedúodα a / gα à nud .kusi žẽ·mn (Žg)7. Žaga ės šnek oje esama i
pe icien y o kons ukcijos a ian ų, pa yzdžiui, p ielinksnio p ie i daik a a -
džio žemė kilmininko linksnio o ma p ie žemės a ojamas kaip pos e bas i
su okiamas eikšme ‘žemėnʼ, plg.: ó·gz g· ims / ka‿nù / isk p ie‿žẽ·mes (Žg)8.
Beje, a odo, kad pos e bą lauka dažniau a oja ie žaga iškiai, ku ių ė ai a
4 Pe icien y u („ yks ančiuoju“) A. Gi denis i G. Kačiuškienė į a dija a pinę eiksmažodžio ei-
gos i į ykio eikslo sis emos ka ego iją, ku ia eiškiamas eiksmo a ėjimas p ie pabaigos (a ba
apsk i ai p ie am ik os ibos), plg. la ių impe ek y ą sis ‘muš iʼ, pe ek y ą nuosis ‘užmuš iʼ i
pe icien y ą sis nuôs (zemẽ) ‘muš i užmuš inaiʼ (Gi denis, Kačiuškienė 1986 = Gi denis 2000:
307–314; Jšp 2001: 39; Lipa e 2000: 144–152; 2000a: 151–179; Kaika y ė 2010: 26).
5 Apie pe icien y o kons ukcijas plačiau ž . Lipa e 2000: 144–152; 2000: 151–179; 2005: 50.
6 Dėl Žaga ės šnek os d ibalsių i d iga sių ki čio ženklų ž . Š amba y ė-Valužienė 2018: 113.
7 Tik uoju pe icien y u, ano R. Mikulsko, laiky inas junginys su žemėn. Plačiau ž . Mikulskas
2003: 71–96. S aipsnio au o ė su okiu eiginiu nesu inka i mano, kad p iežas ys junginiui su
pos e bu lauka(n) egzis uo i y a d i: ai gali bū i iena iš kalbos uni e salijų (plg. la ių i es-
ų kalbų panašius eiškinius) i lie u ių kalbos idinės aidos, pa em os aiškos konk e ėjimu,
sa as is.
8 Pos e bas gali bū i p ielinksnio į i daik a a džio galininko linksnio žemė junginys, ž . Mikulskas
2003: 71–96.
S aipsniai / A icles 75
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
seneliai y a lie u ių kilmės, o la ių kilmės a ba žemai iškų šaknų u in ys ža-
ga iškiai enkasi pos e bą žemėn. Kadangi eiškinį pas ebėjęs Janis Endzelynas
(Jānis Endzelīns 1873–1961) pa yzdžius inko iš F yd icho Ku šaičio (F yd ich
Ku sza 1806–1884), Augus o Leskyno (Augus Leskien 1840–1916) i Ka lo
B ugmano (Ka l B ugmann 1849–1919) da bų, kel ina hipo ezė, a ik ap a-
iamosios kons ukcijos aiška lie u ių a mėse nebu usi dažnesnė su lauka(n),
negu su žemė(n).
Žaga iškiai, kaip pažymi A. Kaika y ė, ap ašydama Skais gi io šnek ą, „labai
a oja abiejų ūšių daly ius“ (Jšp 2001: 38; Kaika y ė 2015: 169). Sąlygos sa-
kiniuose su jung uku jeigu a spindė a eikiamybės aiška kaip ik i nusakoma
eiksmažodžio bū ojo dažninio laiko 3 asmens o ma i ne eikiamosios ūšies daly-
iu (įp as a eikš i eiksmažodžiu eikėda o su bend a imi i a dažodžio galinin-
ku), plg.: jegu bú·dα a pje.nαm jè α / pjó· e jè ùs / nupjó· e / jegu bù a èžαm /
èže (Žg). Abi aiškos o mos pa a o os sakinyje kàz bù a d. bαms / ã· d. bαi /
kαip‿i‿dàbà / g. en αnc‿sà .s / kã· e / ã· d. bi (Žg). Paski čiai nusaky i a -
ojamas ne eikiamosios ūšies daly is, a kel as p ieš objek ą ( a dažodį) a ba po
objek o, plg.: bú·dα a dúonas kẽ·pamαs pẽ·us / ogz‿d.delis (Žg); jé.uez bú·dα a
òkes ku. ẽ·namαs (Žg). Apie Joniškio šnek oms būdingą eikiamybės aišką ne-
eikiamosios ūšies daly iu y a ašy a (Jšp 2001: 38; Š amba y ė 2002: 66–69;
Š amba y ė 2003: 197–199). Ši bal ų kalbų sin aksinė bend ybė y a išlikusi Ža-
ga ės šnek oje [plg. ena. kã. a. ã.soms / ùge pj.nam . à (Žg)], be daba
aki aizdžiai eikiama lie u ių bend inės kalbos no mų, plg. o‿čè ùge pj.nam
/ ek pjǽ.u (Žg).
Apie Žaga ės šnek oje a ojamą a iamosios nuosakos 3 asmens, adinamo-
sios geidžiamosios nuosakos, aišką dalely ėmis lai / lei su iesioginės nuosakos
esamojo laiko 3 asmeniu bu o užsimin a (Š amba y ė 2019: 125). A odo, kad
apie Žaga ę ečiau a ojamas minė as junginys su lai, plg.: už á.ugdα au púoda.
/ i‿lαi‿pu ó·j (Žg); lαi‿ k ie‿peñciniŋkαi ne ·k pα daũk (Žg). Ku kas populia es-
nis dalely ės lei i esamojo laiko 3 asmens o mos junginys, ik a k eip inas dėme-
sys, kad į kons ukciją isada į e piamos ki os sakinio dalys (dažniausiai eiks-
nys su p iklausomuoju dėmeniu), plg.: geȓæũ lei‿ à a .kα pasi ažin·j (Žg);
lei‿iñ pà en śkú·ś iś p i‿ α.s (Žg); lei‿ànà ena pà en (Žg); le‿iẽ śp é.n /
kαp jiẽ nó·ȓ / le‿jẽ s ùde o [aiškinasi] (Ž lg). Galima bū ų įž elg i, kad lei čia
a lieka i modi ikuojamosios nusakomosios (ska inamosios) dalely ės unkciją9.
Mo osin aksiniams eiškiniams p iklausy ų i p ijungiamieji junginiai
ka(d) su esamojo a būsimojo laikų ienaskai os 2 a 3 asmeniu, žymin ys a ia-
mą eiksmą, p z.: be / ka‿nepaguda da·‿i.‿ligó·nine. [bijau, kad nepaguldy ų į
9 Plačiau ž . Valeckienė 1998: 190–193.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
ligoninę]10 (Žg); m.m eik·da a p iu. · uos‿á. us / ka‿kas‿kcs ne-iš aúo
[mums eikėda o p ižiū ė i uos a klius, kad kas ki as neiš ažiuo ų; (pasako-
jama apie la ių, a ažia usių į Žaga ės u gų, a klių saugojimą)] (Žg); nb as
αke úoždα a / nib ùškas // ep‿jeu neb. a / ka‿nenu-eu [nib as anksčiau
uošda o, nib uškas. Taip jau nebu o, kad nenueičiau] (Žg).
Ap ašydama Skais gi io šnek ą, A. Kaika y ė y a pažymėjusi, kad „Skais gi-
io šnek ai, kaip i g e imoms Žaga ės, Joniškio šnek oms, labai būdingas adi-
namasis a oidas – odomasis į a dis as, a liekan is žymimojo a ikelio unk-
ciją“ (Rosinas 1988: 59–67; Kaika y ė 2015: 168). Žaga iškiai a oidą a oja
ik nuoseklaus pasakojimo ( eks o), pap as ai ku iamo ien isiniais sakiniais,
kulminacijoje, p z.: pe ‿ a·‿l·guma. ẽ·k / anà nes an . à // i ‿k a α žèm //
mànà sèsu gi. ẽ·na / skα os / jau‿po‿kã· a // [...] i‿pa ã·sa eiz bαsu.s pó· i.nei
bú·da a // k a . n· a‿*liẽlupe / k a . neb. a // ai‿isileda a // jau‿ àka è
/ sùlig pàma as // [...] nã·k i. jau‿k.ls d·‿ .sa p.k a e pasid· ž èj. bà ùs //
pabùda / b ã· / a‿ ó·ba ša à / òki kaškòki // g aba js ma( )‿ uoz‿bà ùs // ie‿-
bã· ai ma ‿pakla // as‿ adu pak·le uoz‿bà ùs // [...] i‿p isig· e ie‿bã· ai (Žg).
Ka ais i pa ieniuose sakiniuose pas ebimas pe eklinis į a džio as a ojimas,
dažniausiai apibend inan pasakojimą, be okia aiška ku kas e esnė, plg. i‿ ep
a‿ži.dé.lka ižgé.b.e a.‿gi. ·be. (Žg).
Iš mo osin aksinių eiškinių Žaga ės šnek oje apž algos ma y i, kad jie bū-
dingi daik a a džio (a jį pa aduojančio į a džio) i eiksmažodžio g ama i-
nėms ka ego ijoms i u i a i ikmenis la ių kalboje11.
Sin aksiniai eiškiniai. Responden ų pasakojimuose sa i a ( a minė) subjek i-
nė, objek inė, laiko i ie os, būdo a p iežas ies aiška. Žaga ės šnek oje eikė-
jas, pag indinė sakinio dalis, eiškiama į ai iai: subjek as adiciškai į a dijamas
daik a a džio a jį pa aduojančio į a džio (ka ais į a džių samplaikos) a di-
ninko linksniu, plg.: i‿ aka ·lei / i‿šs / i‿ às [būda o] (Žg); mẽ·s s pàmeu
ẽ·sαm (Ž lg); α‿k ikš ·nαs/ α‿kàs / p ikèbdα a ž.s. (Žg). Subjek iniai san y-
kiai žaga iškių gali bū i nusakomi naudininku: dàbà giù / i(š)‿šaũ / kiẽk
už‿ ú.ŋkeus n· a gã e.pnig / nu‿iš‿ku a.m‿žmõ·gui e(g) gi. é.? (Žg); dà-
bà d bakš ·sis / ni‿ á.i bùs kõ dȓ / ni‿ á.i (Ž ). Jono Jablonskio išski asis
eiksnys nebu ėlis aip pa a ojamas Žaga ės šnek oje, plg.: n· a ká.m a e
[nė a kas a eina] (Žg). Subjek iniai san ykiai gali bū i eiškiami p ielinksnio pa
i daik a a džio akuza y o junginiu [pα ‿kùniga / pα ‿ ·skupa / pα ‿d asšùs
a lé.izdα a [nuodėmes] (Žg).
10 Lauž iniuose skliaus uose pa eikiami ansponuo i pa yzdžiai ik ada, kai sakinio s uk ū a a
eikšmė nė a aiškios.
11 Apie panašius kalbinės aiškos a ejus la ių kalboje ž . LVS 1989; Bei iņa 2009.
S aipsniai / A icles 77
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
Žaga ės šnek oje an ininkių sakinio dalių aiška aip pa gana sa i a: ne ik
linksniais, be i p ielinksninėmis i žodžių junginių kons ukcijomis. Objek i-
niams san ykiams nusaky i žaga iškių a ojama eiksmažodžio (ne)bu o i į a -
džio kas a dininko kons ukcija su esamojo laiko eiksmažodžio 3 asmeniu, plg.:
jò. mašnu. nebù a kàs nùke p [a į] (Žg); bú·dα a kàs‿jeu nù e [ eilokus] (Žg);
o‿daæ é.n bú·dα a kàs ẽ·ž i.‿*žagã· e su‿kànù [pieną] (Ž lg)12. Objek as ga-
li bū i eiškiamas daik a a džio a į a džio da y u, kai pasako ojas akcen uo-
ja objek ą, plg.: já.m [dampiui] / mà a / adu bú·da a du (V š); az‿d.žas
ss az‿dl(s) sùgdα a á.m kul·ui [kuliamajai mašinai] (V š); ·u. sú.ῃka
k ã·pa. pé. muš // n· a k ã·pa samagònui / jà (V š); a‿žmó·na já.m bù a ligó·nin
(Žg); jé.i [Umias auskai ei] kú·nz dαlùz / g àžùs‿ eip / ik‿ka‿p iù e.s (Žg). Ža-
ga iškiai plačiai a oja daik a a džio naudininką13. Šnek oje labai dažna pose-
sy o aiška bū i su a dažodžio da y u, p z.: màna · u() eu‿bù a ·s αkα
/ màmà iš·e už‿nã·šle (Žg); a‿*zàloginei màmà nàl. bù a / kè u gik ã· α()
é· bù a žẽ·mez / dù .kα (Ž ); màna · ui bù a šẽ·še(s) sẽ·se i.s // jiẽ ·z b òle
(V š); · u bù a sà a žẽ·me (Ž lg). Posesy inėse kons ukcijose dažniau a -
ojamas asmeninių į a džių anas, aš, jis, ji, mes da y as, p z.: aná.m bù a d -
dešimd gek ã· u. žẽ·mes (Ž lg); as‿kαmba ·liš čè má. . à / aplink‿s ã·la. ape
maù is / i‿ skas (Žg); má.n bù a dù s.nα (Žg); má.n a‿ ena lo · e bù a / àš
niẽka ne u ·eu (Žg); dauæũ má. ie‿senẽ·lei šmi e (Žg); má.(n) nebebù a ku
d· [a i učių] (Žg); má.n è à *up·uose / g uzdiẽu. pa ã·pijoj (Žg); má.‿jæu
nebù a iš‿kõ· [moky is] / má.n ẽ·lei nekαb gi. ẽ·na (Žg); má.n ik‿ ena [duk a]
(Ž lg); šeim·nαs má.n màžα bù a / a‿ à‿ a ena dùk . (Ž lg); oi‿kek já.m
d à . bù a (Žg); já.m bαsaz g z bú·dα a // dαinúodα a jà au jà au! (Žg); αk
jé.m bù a daũk (Ž lg); mùm α žẽ·ms · / ke uȓó·lika gik ã· u. (Ž lg); p i ždα om
á.n u. / mùm α bù a pi is (Žg); bù a mùm ok(s)‿skl·ps i.‿žẽ·me. užmú· i.cs
(Žg); bú·da a d sẽ·nes [a ys] / i‿kòki šèš gȓùkαi / jauniùkαi // ek múm ũ·
[a ių] bù a (V š); mm à k a dù gik ã· αi žẽ·m (V š). Klausiamasis-san y-
kinis į a dis kas i a ski iamasis ki as posesy iniuose junginiuose e esni, plg.:
nebù a gã·lima pα ‿mũ. ine. išnè // bú·dα a kã·sos ká.m / α(i)‿iš i.ó·dα a /
pau. ·dα a ka‿kã· nebú· .suk a (Žg); ká.m dae o.(ž)‿žẽ·mes · / idα a /
sαmd·dα a uo(ž)‿žmõ·nes (Ž lg); gá. i‿bù a ká.m daæ o(š)‿šem.s (Žg);
ọ‿ αi‿ki á.i [duk ai] .k. bù a (Žg). Objek ine eikšme a ojamas a dažo-
džio naudininkas pa yzdžiuose: pà kα à gi. ẽ·nimui // gal·eu i ‿apsi è i [pa i
kal a dėl gy enimo. Galėjau i apsi es i] (Žg); α(i)‿e‿má(n) nàmi à α ‿mó·-
ina / α ‿ s / αi‿mán i ‿ ems e [pa algy i] [ ai jei mano namuose y a a
12 Šis sin aksinis eiškinys p iski iamas ik a mėms, plačiau ž . LKG III 168.
13 Apie panašius aiškos a ejus la ių kalboje ž . LVS 1989; Bei iņa 2009.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
mo ina, a ė as, ai man i iems eik [pa algy i] (Žg); kùbilui śk·le šleŋk a
[kubilo skylė išlenk a] (Žg); a . pùs. jé.m bù a da·‿sod·bos [an oje pusėje jo
bu o da sodybos] (Ž lg); ienái mo e škei bù a · s m e.s [ ienos mo e iškės
bu o y s mi ęs] (Ž lg); αi‿é. apsùkui ȓ.b.z bú·dα a az‿dα žẽ·lis [ ai apsukui
jos obos būda o as da želis] (Ž lg). Va dažodžio galininkas i galininkas su
p ielinksniais žaga iškių aip pa a ojamas objek o aiškai. Daik a a džio aku-
za y u nusakomas ka o inis eiksmas, susijęs i su kiekio sema, plg.: · αi á.n-
deni. p inèždα a [ y ai andens p inešda o] (Žg); è è sadà pasida ·dα (a) ã·lu.
/ eši. nusipigdα a *jó·niki. nuo‿ ugas [ e e isada pasida yda o alaus, e šį
nusipi gda o Jonišky nuo u gaus] (Žg). Tas pa s linksnis išlaikomas i ada, kai
a dažodžiu eiškiama ypa ybė, p z., αnc s p u. [alų] ep neda ·dα a / ka‿ ep
nusigẽ.ȓ u. [ans s ip ų [alų] eip neda yda o, ka eip nusige ų] (Žg)14.
Objek inius san ykius žymi i p ielinksnio pa su daik a a džio akuza y u
kons ukcija [dúou su‿ uo‿mèks iù pα ‿àks / pα ‿gá.l a. (Žg); ep i ‿·e pα ‿-
pasá.uli. / ku ‿kαmpẽ·li. gã· a (Ž lg)]. Ne palyginimui nusaky i inka pa su
daik a a džio galininku, plg. ú·kini.gz d. ba a / d·ks nes o ·e / nebù a pα ‿põna.
[ūkinykas di bo aip pa , lais as nebu o, nebu o ponu] (Žg). Ši kons ukcija ga-
lima i eiksmo k ypčiai nu ody i, plg. ànà acik·le / pα ‿dù s / i ‿àš iš‿pàsk.s
(Žg). Pa inka pa aduo i galininkiniams junginiams su p ielinksniais nuo, iš a -
ba įnagininkui [pα ‿dá. ba. / pα( )‿ ú·pes i. s ie‿nege ùmαi [iš / nuo da bo, iš
/ nuo ūpesčio isi ie nege umai] (Žg); àš *lã· io i ‿bαñda. gaæũ / i ‿pα ‿bé.
na. α na aũ [aš La ijoj i bandą ganiau, i be nu a na au] (Dkš). Kons uk-
cija po su daik a a džio galininku aip pa žymi objek ą [nu‿mà α / è ùks ens
išedaα a i‿dá. ba / a‿màmà su‿ αis‿ αkαs ú·pi.dα os po‿nàmùs]. P ielinksnis
p o su daik a a džio galininku a i ik ų p ielinksnio apie eikšmę, plg. niẽk(a)
aš‿j.m negàù papã·sako p o‿jeun.ma. // nàmuosè s ó·u / nu‿kã· gàù pasak·?
[nieko aš jum negaliu papasako apie jaunimą. Namuose esu, nu ką galiu pasa-
ky ?] (Žg). Žaga iškiai į ai iomis eikšmėmis a oja pane ėžiškiams būdingą
kons ukciją su + įnagininkas. T adiciškai šia kons ukcija nu odoma eiksmo
a likimo p iemonė, į ankis, p z.: su‿ka az.ŋka gá.udi.dα au [žu is] (V š); su‿-
dαgeis pjé.un (Žg); αi‿ en(s) su‿peù p ad ó·š / u. ·s / α‿ne‿iš‿mẽ·e pad. p a
/ k à su‿dα i kã·zdα a / αi‿ àdà padã· e ùždα a. kαs a. [kalbama apie Ba -
bo os Umias auskai ės palaikus] (Žg); su‿ αkom śka. d. bdα om (Žg); kelès
en‿šé. dα a su‿pèlαs (Žg). Ki ais a ejais minė a kons ukcija nusakomi okie
objek iniai san ykiai, ku ie u i papildomų paski ies a p iežas ies eikšminių
a spal ių, plg.: sùs pã·snikus u ·dα (a) a lαik· su‿sikè (Ž ); jà / su‿s .če [šu-
liniai būda o] (Žg); gà pa á.iši. su‿kà à? / gá. ne á.uses? (Žg); ké.z bù a
išma úocs / i‿su‿ž · u u ·e ž i. úo (Ž lg); k. .ndα om su‿má.lkom (Ž lg);
14 Reiškinys y a i as i ap ašy as, plačiau ž . Š amba y ė 1996; Vasiliauskienė 2008.
S aipsniai / A icles 79
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
iš‿kapeku. gi. ẽ·nom / su‿kapekom ažin·om [apie pinigų e ę] (Ž ); isàdà
su‿u mù usi-·mus / nebù a n.‿nó o / n‿lαko [į aka uškas ei i] (Žg).
Vie os aiška Žaga ės šnek oje u i sa i ų aiškos o mų. An ai žodžio lau-
kas kilmininko su p ielinksniu an kons ukcija a ojama isai ki a – ienkie-
mio ( iensėdžio) – eikšme, p z., an ‿lak. [gy endamas ienkiemyje] gal·-
um jem [žydams] i. αis· a‿ i uùke. / a‿kã· (V š). Lokacija žaga iškių žymima
i kilmininko su p ielinksniais p i a ba a p kons ukcija [jũ·s jǽ.unas me gčkas /
jegu apsi è e / p i‿ . . negi. é.ŋki / àcki α gi. é.ŋki (Žg); i‿mẽ·s α b‿žm.
gi. ẽ·nαm / i‿pa é.ŋkin i / i‿ skαs (Ž lg)]. Ku kas dažniau ie a žymima gali-
ninku su p ielinksniais į, pas. P ielinksnine kons ukcija į su a dažodžio gali-
ninku nusakoma ie a u i i papildomų seman inių k yp ies požymių, plg.: jõ·
[b olio] ne-uškabna / ni‿i.‿*sbi a. ẽ·že / ni‿i.‿kal·ima. kša / niẽka (Žg); bù a
mùm ok(s)‿skl·ps i.‿žẽ·me. užmú· i.cs [bu o mum oks skleps žemėje užmū y s]
(Žg); s·da i.‿á. li. / i‿nu aã· a [sėdo an a klio i nu ažia o] (Ž lg)]. Apy ik ė
ie a žymima pas su daik a a džio galininku, p z.: k ·žkełj / pa(s)‿sà a kiẽma.
kαi‿s o ·dα om / αi‿nuo‿bažn·čes a ó·da òki / kαi‿bαῇga(ž) žmò. / daug·be
su aúodα a iš‿ su i.‿ uos‿*j.deiùs (Ž lg); pas‿ .l a. ẽ· á.lge (Ž lg). Vie ą
žaga iškiai nusako i ečiau a ojama senesne p ielinksnine kons ukcija sulig
+ įnagininkas, p z.: a‿*liẽlupe / k a . neb. a / ai‿isileda a // jau‿ àka è
/ sùlig pàma as (V š). Vie a nusakoma i adiciniu ie ininku, p z., nàmuosè
s ó·u / nu‿kã· gàù pasak·? (Žg). A. Kaika y ė y a ašiusi, kad „ilia y ą, kaip
i bk, pap as ai a s oja p ielinksninė kons ukcija į + galininkas. Tik pas ebė i-
na, kad Joniškio šnek oje kalbamąja kons ukcija ka ais eiškiamas i inesy as“
(Kaika y ė 2010: 27). I žaga iškiai minė ą junginį a oja panašiai, p z.: i‿daži-
ne. sl·pẹs [da žinėje slėpės] (V č); o‿i.‿ du i. s ó· as‿mašns pcs‿jau [o idu-
yje s o as mašins pa s jau] (V š); i.‿pena. užm.ŋki.dα om / p id·da om s es a
/ ak. [piene užminkyda om, p idėda om s ies o, aukų] (Žg).
Laikas, laiko a ka pa a am ik as laiko a pis žaga iškių eiškiami p ielinks-
ninėmis kons ukcijomis. Pap as ai a mėse laiko ukmė nusakoma p ielinks-
nio ligi i a dažodžio kilmininko linksnio kons ukcija [jegu lé.izdα a / αi‿ k
ligi‿sá.ul.s lαidõs [gegužinėje pabū i] (Dkš); sekmã·dieni. šó·kei bú·dα a ligi‿kè-
uȓ. · a (V š)]. Su umpin a p ielinksninės kons ukcijos lik su skai a džiu
a daik a a džiu eiksmo yksmo ibai nusaky i y a pas ip inama dalely e pa ,
plg.: šó·kei bú·dα a lik‿pà d ·lik αi ã·lαndαi / d ·lik a. jeu‿p as.ded ga ·ne (Žg).
Laiko ukmė gali bū i nusakoma i p ielinksniu pa su skai a džio i daik a a -
džio kilmininku a ba galininku, plg.: màna · z bù a daũk śenèśniś / pα ‿śeó·lika
be ek mẽ· u. (Žg); išłá.izdα a [ūkininkas] pα ‿d sa á.i es / a edα au i.‿*ža-
gã· e. [pas ė us] (Žg). Laikui nu ody i a ojama i p ielinksnio po su įnagi-
ninku kons ukcija, p z., *li u à ka ‿susi · e po‿kà ù / làbα bl.gα b. a //
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
naminiai paukščiai, gy uliai (gaidys, ka ės pienas), medžiai (liepa), gam os eiš-
kiniai (bangos), ki ų šalių gy en ojai (ame ikonas), am ik a būsena (sapnas).
Apie menkai p isimenamus dalykus sakoma [bški. àsu gi d·es / kai‿pa ‿sã·pna.
(Ž lg)], o empe a ū a ma uojama labai ne ikė u palyginimu [lá.u / ka‿palk-
u. [alus] / kai‿ká.ȓ .s pen(š) šil ùma (V š)]. Responden ai būseną a bū į nu-
sako aip: i‿p ag·dau kαi‿ az‿g.d.s / p ad·eu ǽ.u (Žg); d .psa kαi‿mαšas
(Dkš). Poe iškai į a dijamas a laidų įspūdis [k ·žkełj / pa(s)‿sà a kiẽma. kαi‿-
s o ·dα om / αi‿nuo‿bažn·čes a ó·da òki / kαi‿bαga(ž) žmò. / daug·be su-
aúodα a iš‿ su i.‿ uos‿*j.deiùs (Ž lg)] a ba palinkėjimas [* αi ekú·nien /
bùz duk · kαi‿liẽpa / akš à / g àž· (Ž lg)]. Apie p abangiai gy enančius sako-
ma: gi. ẽ·na kαi‿ame ikó·ns (Ž lg).
Žaga iškiai pag ečiui a oja i lyginamąjį žodį kaip, be ku kas ečiau, p z.:
da.‿mã·šina.‿ a. pasis àe kαip‿ke ·bla. kòke. [apie siu amąją mašiną] (Žg); dà-
bà nèb. ò. pù. / kαip‿sèe (Ž lg); é·n .ždα biz ge .nis nèkαp *li. u .
(Žg)]22.
Kalbos eksp esija. Responden ai ne engia į ai ių kalbos es e ikos, eksp esi-
jos a į aigumo posakių. Pa yzdžiui, siekdami klausy ojui suda y i nus ebimo,
e ek o būseną i į a dy i ka o inį eiksmą, žaga iškiai enkasi skaičiaus a ian-
us, p z.: benznαi b ã.ñgu.s / è α kàdà a aúoj (Žg); dagæ i.‿màsk às ã·še
(Žg); mà α kòkes mũ·su. jeun·s ez bù a / jà (Žg). Joniškio šnek oms i in būdin-
gas s ip inamasis kilmininkas apie Žaga ę nė a labai populia us (Jšp 2001: 39–
40). Į ašuose pas ebė as ik ienas pa yzdys: bú·dα a s úogu. s úogas p i αis· as
/ àdà ebdá om (Žg). Ne e ai eiksmo ypa ybei sus ip in i a ojamas koks
no s p iešdėlinis eiksmažodio ap(si)-, iš-, su + bū i junginys, plg.: škã·plie eis
isó·keis apsikabin·es / apsibù e.s (Žg); αs‿me gé.łkas išp ie a á.u ès / ižbũ·n
ie‿cigó·nαi (Žg); išpα dα in·e ska. / ižbù a / o‿palé.ide sùz bedαùs [apie
p i a izaciją] (Žg); iš‿*u enõ·s a edα a / isá.i nuskù e. / nubù e. / čè už‿d·ka.
edα a / pas‿ uõs α ná.udα a (Žg); ò. kαš . ká. e dúod i‿dúo pα ‿aś(ś)
śu‿uõdega // dã.ũža śàś aśś / pa enù ei‿kα(i)‿iš‿pi . / audó·na / sukã.-
uś / śubù uś (Žg); p.šl.(s) supaž.ndin é.n / sùb.n‿jeu (Žg). Siekdami eks-
p esijos žaga iškiai ka oja ą pa į žodį a ba pa yškina jį p idedamu p ie eiks-
miu, p z.: kẽ·palus po‿pẽ·u sùglaudα / sùglaudα / k ·u. dèd p. ma / i‿ aúo
i.‿pẽ·u. (Žg); gi. ẽ·nims kó·ks má. gs / kó·gz bαse má. ks (Žg); egdα a kiẽk eg-
dα a [mokė i už g ūdų sumalimą] / àle neb· o‿p õ· a / nebe-acmenu (Žg); dà-
bà ka‿ (g) g eæ / čè pàg iebe / čè mẽ· e / čè pàg iebe / čè mẽ· e (Ž ). Ka ais ku-
iamam eiksmui (a aizdui) sukonk e in i, pa ikslin i pa enkamas sinonimas,
22 La ių dialek ologų suda y ame Sinolės šnek os (pe einamosios šnek os a p Vidu inės (Vidže-
mės) i Augšžemės a mių) palyginimų žodyne y auja palyginimai su kâ, a i inkan ys lie . kai(p).
Plačiau ž . Pu niņa, Timuška 2001.
S aipsniai / A icles 87
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
p z.: [B aškes] nuplá.unu / nù ala (Žg); i‿mã·žaź bù a làbα ·kus / àmùs (Žg);
jz bú· u. p ad·es ȓó· i‿ǽ.u (Ž ); čè / ma α / p i‿ ubẽ·eus ie‿žmó·ni.s ò-
ki ne klei à / sula ·e / òæ òki do èsni š en èsn žmõ·ni.s (Žg); d. bau /
kæłà(š) šé·ȓeu / ká.ȓ es m.lžau / αkα / klàpa α / mó·kslαi (Žg).
Žaga iškiai laikosi i am ik os kalbos es e ikos no mų (gali bū i, kad ik kal-
bėdami su s e imu pašneko u), p z., dã· ká.ȓ e p de( ) u.‿kepaùku. / u.‿bl·nu.
/ su‿lenũ·gu kαip‿en / i‿nèš à i žol· paliẽk (Vš). Apie Žaga ę žmogus, negalin is
pa ody i paga bos ki am a nusižemin i, adinamas s o žie iu: αn‿ õ bù a s o -
žiẽ e [negali pabučiuo i kunigui ankos] (Žg). Responden ai pasakojimą nuspal-
ina i e o iniais klausimais, plg.: ku ù às ep / kαip‿sà a? [apie sa o da že
išaugin as da žo es] (Žg); òki mα giùkαi bú·dα a [sijonai] / gá. i‿bú·dα a pα -
duo ù .j / àle ku u.‿pnig. iẽ(g) gá.usi? (Žg).
Ta minė eksp esija apsk i ai nė a i a, be ji pasakojime a spindi esponden-
o kalbinės sa i aiškos išgales.
APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS
Žaga ės šnek os XX a. pabaigos i XXI a. p adžios a miniai į ašai, da y i
1998–2003 me ais, nė a nuoseklūs eks ai, nes į ašinė ojai au o inį pasakojimą
pe aukda o klausinėdami, odėl i sin aksiniai eiškiniai, ap ašy i s aipsnyje,
nea spindi obulos sis emos. Vis dėl o galima įž elg i am ik us Žaga ės šnek os
sin aksinės aiškos polinkius.
Mo osin aksiniams Žaga ės šnek os eiškiniams p iski ini pe icien y as,
eikiamybės a paski ies aiška, geidžiamosios nuosakos i p ijungiamųjų, a-
iamą eiksmą nusakančių, junginių, a oido a ojimas. Minė os sin aksinės
kons ukcijos y a i kiek ne kiek sa i os, p z., dažnesnės pe icien y inės o -
mos su pos e bu lauka(n), nei žemė(n) [neš i lauka(n) ‘išneš iʼ, leis i žemė(n) ‘iš-
leis iʼ] a ba geidžiamosios nuosakos aiška dalely e lei i esamojo laiko 3 asmeniu,
nei lai + es. l. 3 a. [lei ein(a) ‘ egul ein(a), eeinieʼ; lai ėk(ia) ‘ egul ėkia, e ėkieʼ].
Ki os mo osin aksinės ypa ybės y a būdingos Joniškio šnek oms, jų a ojimas
palaikomas kalbų kon ak ų: panašių kons ukcijų esama i la ių kalboje.
Žaga ės šnek os į ašuose, . y. disku se, kaip i galima bu o ikė is, y a sa i ų
subjek o i objek o, į ai ių aplinkybių ( ie os, laiko, būdo, p iežas ies) aiškos
a ejų. Sin aksiškai minė os sakinio dalys eiškiamos į ai iais linksniais a ba
p ielinksninėmis kons ukcijomis. Dažniausiai a ojamas a dažodžių naudi-
ninkas a naudininkas su p ielinksniu ligi a ba galininkas i p ielinksninės apie,
į, pagal, pa , pas, po, p o kons ukcijos. Kiek e esni a dažodžio kilmininko a
kilmininko su p ielinksniais an , dėl, ligi, p i, a p junginiai. Sa i os p ielinksni-
nės įnagininko kons ukcijos su p ielinksniais po, su, sulig. Žaga iškiai a oja
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
p idu iamąsias kons ukcijas i gan(a), i iskas. Vien isinius sakinius papildo
iena ūšėmis sakinio dalimis, p ijung omis jung ukais a( ), i( ). Tie pa ys jung-
ukai jungia i sudė inius sujungiamuosius sakinius. P ijungiamieji sakiniai daž-
niausiai p ijungiami lie u ių kalbai būdingu jung uku ka(d). Iš ki ų minė ini
p ijungiamieji žodžiai kada, kas, kiek, koks, ku . Be eiksnio, pažyminio, ie os,
laiko i k . aplinkybių šalu inių sakinių, a miniuose į ašuose y auja papildinio
šalu iniai sakiniai.
Žaga ės šnek os eksp esijos aiška azeologiniais i s abiliųjų žodžių jungi-
niais, kaip i kiek ienos šnek os, y a gana sa i a, a spindin i esponden ų p i-
gim inės pa i ies, išmonės, nuo okos i kalbinės kū ybos išgales. Iš adicinių
šnek os azeologizmų, ku ių ap a a 21, ne 15 y a sa i i, nepa ekę į F azeolo-
gijos žodyną. Vadinasi, ne 71,4% azeologizmų a ojami ik žaga iškių. S a-
biliųjų žodžių junginių, ku ie išski i į indi idualiuosius i bend uosius, gausa
(jų ap a a ne 39) aip pa odo šnek os gy ybiškumą. Palyginimams, ku ie su-
da omi su palyginamuoju kai(p), lyginimo pag indu enkamasi namų apy okos
daik ai, paukščiai, gy ūnai i pan. Ki a sin aksinė eksp esija emiasi skaičiaus a
giminės kai a, žodžių ka ojimu, sinonimų paieška. Pe šim mečius su o muo a
p igim inė šnek os sin aksinė aiška eikia asmeniui sa i aiškos lais ę. Ne el ui
kalbama apie žodinguosius lie u ių li e a ū os kū ėjus Ma ių Ka iliškį (Albiną
Vai kų), Juozą Žlabį-Žengę, kilusius iš Žaga ės apylinkių.
SANTRUMPOS
Dkš – Daukšiai
LKI GCTA – Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių
a chy as
V š – Ve šiai
V č – Vy aučiai
Žg – Žaga ė
Ž – Žiu iai
Ž lg – Ž elgaičiai
LITERATŪRA
FŽ – F azeologijos žodynas, engė I. E many ė, O. Kažukauskai ė, G. Nak inienė,
J. Paulauskas, Z. Šimėnai ė, A. Vilu y ė, edaga o J. Paulauskas, Vilnius: Lie u ių kal-
bos ins i u as, 2001.
Galkus Juozas 2018: Šimkūnuos gy en i nenuobodu..., Vilnius: Joniškiečių d augija
„Sidab a“.
S aipsniai / A icles 89
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
Gi denis Aleksas, Kačiuškienė Geno ai ė 2000: Pa aleliniai eiškiniai la-
ių i šiau inių lie u ių eiksmažodžio sis emose. – Kalbo y a 37(1), 21–27 [= Gi de-
nis A. 2000: Kalbo y os da bai 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as,
307–314].
Jonai y ė Aldona 1967: La ių kalbos po eikis pala ės aka ų aukš aičių šnek ų
g ama inei sanda ai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 9, 171–182.
Jonai y ė Aldona 1969: Pala ės aka ų aukš aičių šnek ų būd a dis, skai a dis,
į a dis. – Lie u ių kalbo y os klausimai 11, 183–221.
JŠPT – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, a s. ed. J. Š amba y ė, Šiauliai: J. K. Vasiliaus-
ko įmonė, 2001.
Kaika y ė Auš a 2015: Skais gi io šnek os ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek ologi-
jos p oblemos 3, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 150–173.
LFV 1–2 – La iešu azeoloģijas ā dnīca 1 (A–M), 2 (N–Ž), ed. A. Laua, S. Veinbe ga,
A. Eze iņa, Rīga: A o s, 1996.
Lipa e E ija 2000: Ilia y o esp. p ie eiksmio laukan eikšmės i galimi sinonimai
lie u ių kalbos a mėse. – Lie u ių kalbo y os klausimai 43, 144–152.
Lipa e E ija 2000a: La. nos s. malā s. zemē un lie. žemėn s. šalin seman iskās
a iecības li e ā ajā alodā un izloksnēs. – Linguis ica Le ica 8, 151–179.
Lipa e E ija 2005: Dėl okiečių kalbos sakinio ėmelio kons ukcijos a i ikmenų
bal ų i Pabal ijo inų kalbose. – 10-ojo a p au inio bal is ų kong eso „Bal ų kalbų is o ija
i ipologija“ p anešimų ezės, 2005 m. ugsėjo 23–24 d., Vilnius: Vilniaus uni e si e o
leidykla, 50.
LKG III – Lie u ių kalbos g ama ika 3: Sin aksė, ed. K. Ul ydas, Vilnius: Mokslas, 1976.
LKT – Lie u ių kalbos a mės: Ch es oma ija, sud. E. G ina eckienė, A. Jonai y ė,
K. Mo kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Min is, 1970.
LKTCH – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A.
Leskauskai ė, E. T umpa, moks. ed. L. G umadienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u-
as, 2004.
LLV – Lie u iešu-la iešu ā dnīca, J. Balke ičs, L. Balode, A. Bojā e, V. Suba nieks, A.
Sa kanis, Rīga: Zinā ne, 1995.
LVS – La iešu alodas sin akse, L. Ceplī is, J. Rozenbe gs, J. Valdmanis, ed. L. Ceplī-
is, Rīga: Z aigzne, 1989.
Maigone Bei iņa 2009: Mūsdienu la iešu li e ā ās alodas sin akse, Liepāja: LiePA.
Ma cinke ičiene Rū a 2010: Lie u ių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU leidykla.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
Mikulskas Rolandas 2003: Pos e bų pa eikimo p oblema „Lie u ių kalbos žody-
ne“. – Ac a Linguis ica Li huanica 48, 71–96.
Pu niņa Maiga, Timuška Ag is 2001: Sinoles izloksnes salīdzinākumu ā dnīca,
Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s.
PŽ – Palyginimų žodynas, sud. K. Vosyly ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014.
Rosinas Albe as 1998: Bal ų kalbų į a džiai, Vilnius: Mokslas.
Sauka Dona as 2019: Apie laiką i sa e, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos
ins i u as.
Š amba y ė Janina 1996: Apib ėž o i neapib ėž o kiekio aiška, Šiauliai: Šiaulių uni-
e si e o leidykla.
Š amba y ė Janina 2002: Dėl kelių eikiamybės aiškos a ejų Joniškio šnek ose. –
Valoda – 2002. Valoda dažādu kul ū u kon eks ā 1, Dauga pils, 66–69.
Š amba y ė Janina 2003: Abou he Sys em o Syn ax in Subdialec s (Joniškis,
No h Li huania). – 4 h In e nacional Cong ess o Dialec ologis s and Geolinguis s, Rīga,
197–199.
Š amba y ė-Valužienė Janina 2015: Ma o Slančiausko i jo pagalbininkų pasako-
jamosios au osakos inkinių leksika: Žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Š amba y ė-Valužienė Janina 2017: Ma iaus Ka iliškio aš ų palyginimai: kalbi-
nė e pė i nauja p asmė. – Ac a Linguis ica Li huanica 77, 129–143.
Š amba y ė-Valužienė Janina 2017a: Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kal-
bai. – Ac a Linguis ica Li huanica 76, 155–172.
Š amba y ė-Valužienė Janina 2018: Žaga ės šnek os ibos. – Ac a Linguis ica Li-
huanica 78, 135–148.
Š amba y ė-Valužienė Janina 2019: Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os
ypa ybės (XX a. pabaiga–XXI a. p adžia). – Ac a Linguis ica Li huanica 80, 109–145.
Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enci-
klopedijų leidybos ins i u as.
Vasiliauskienė Vi ginija 2008: Lie u ių kalbos žodžių a ka XVI–XIX a. A ibu i-
nės azės, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija, Vilnius: Min is.
S aipsniai / A icles 91
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
Syn ac ic Peculia i ies o Žaga ė Local Dialec
(Based on he Reco ds o 1998–2003)
SUMMARY
The hi d a icle dedica ed o Žaga ė local dialec discusses i s mo phosyn ac ic and syn-
ac ic peculia i ies. The o he a icles published in his jou nal es ablished he bounda ies
o Žaga ė local dialec (Š amba y ė-Valužienė 2018: 135–148) and desc ibed he peculia -
i ies o mo phology and wo d- o ma ion; a en ion was also paid o he peculia p ope ies
o ocabula y (Š amba y ė-Valužienė 2019: 109–145).
The s udy add essing he syn ax o Žaga ė local dialec was conduc ed on he basis o
he dialec al eco ds da ing o he end o he 20 h cen u y and he beginning o he 21s cen-
u y, which we e made du ing he pe iod 1998–2003 in Žaga ė and i s en i ons.
The mo phosyn ac ic phenomena ound in Žaga ė local dialec include pe icien i e
(neš i lauka(n) ‘ o ake ou ʼ, leis i žemė(n) ‘ o le ou ʼ), he exp ession o necessi y o pu pose
( ugiai pjaunami ‘ ye needs o be eapedʼ), he use o he op a i e mood (lei ein(a) ‘may he
goʼ; lai ėk(ia) ‘may he sc eamʼ), subo dina e clauses exp essing an imagined ac ion (bijau, ka
nepaguldo į ligoninę ‘I am a aid ha I may be pu o hospi alʼ) and a h oid (demons a i e
p onoun as). The abo e peculia i ies o he dialec a e o a ce ain ex en o iginal and also
cha ac e is ic o o he local dialec s o Joniškis. Thei usage is suppo ed by language con-
ac s: simila cons uc ions can also be ound in La ian.
As i can be expec ed, he eco ds o Žaga ė local dialec , i.e. discou se, demons a e
he o iginal cases o exp ession o he subjec , he objec and a ious ad e bial modi ie s
(place, ime, manne , cause). Syn ac ically, he abo emen ioned pa s o he sen ence a e
exp essed by a ious cases o p eposi ional cons uc ions. The nominal da i e o he da i e
wi h he p eposi ion ligi o he accusa i e and he p eposi ional cons uc ions apie, į, pagal,
pa , pas, po, p o a e mos commonly used. The nominal geni i e o he combina ions o
he geni i e and he p eposi ions an , dėl, ligi, p i, a p a e sligh ly less common. Peculia
p eposi ional ins umen al cons uc ions wi h he p eposi ions po, su, sulig a e used. The
speake s o Žaga ė local dialec also use dangling cons uc ions (i gan(a), i iskas). Sim-
ple sen ences a e supplemen ed wi h he homogeneous pa s o he sen ence linked by he
conjunc ions a( ), i( ). The same conjunc ions a e also used in case o coo dina e sen ences.
Subo dina e sen ences a e usually linked by he ypical Li huanian conjunc ion ka(d). O he
subo dina o s a e kada, kas, kiek, koks, ku . Subo dina e objec clauses p e ail; subo dina e
subjec and a ibu i e clauses as well as subo dina e clauses o place, ime, e c. a e sligh ly
less common.
Like in e e y o he dialec , he exp essi e con en o Žaga ė local dialec mani es ing
i sel h ough ph aseological uni s and s able wo d ph ases is a he o iginal as i e lec s
he capaci ies o he esponden s’ na u al expe ience, wi , unde s anding and linguis ic
c ea ion (už auk i kaip į maišą ‘no allow, p ohibi ’, kaip maišą p a ijus ‘ o eel unheal hy’,
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
e c.). Conce ning he adi ional ph aseological uni s used in he dialec , 21 o which we e
discussed, as many as 15 a e o iginal and no ound in he Ph aseological Dic iona y. I
means ha as many as 71.4% o he ph aseological uni s a e used by he speake s o Žaga ė
dialec only. The high numbe o s able wo d ph ases (as many as 39 we e discussed),
which a e subdi ided in o indi idual and gene al, also shows he dialec ’s iabili y. As e-
ga ds compa isons o med wi h compa a i e kai(p), household i ems, bi ds, animals, e c.
se e as he basis o compa ison. Ye ano he ype o syn ac ic exp ession is based on he
shi o numbe o gende , epe i ion o wo ds, sea ch o synonyms. The dialec ’s inhe en
syn ac ic exp ession o med h ough cen u ies p o ides an indi idual wi h he eedom o
sel -exp ession. I is no wi hou eason ha people speak abou he eloquen au ho s o
Li huanian li e a u e Ma ius Ka iliškis (Albinas Vai kus) and Juozas Žlabys-Žengė, who
o igina ed in he en i ons o Žaga ė.
Į eik a 2019 m. g uodžio 17 d.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lie u a
janina. alu[email p o ec ed]om
