scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos

Abstract

Straipsnyje apžvelgiama dabartinės ir bendrinės lietuvių kalbos žodynų raida nuo XIX a. pab. iki XXI a. pirmųjų dešimtmečių, remiantis svarbiausiais to laikotarpio žodynais ir konkrečiais tų žodynų pavyzdžiais. Vienas išskirtiniausių XIX a. leksikografinių darbų – žymaus lietuvių leksikografo ir tautosakos rinkėjo Antano Juškos lietuvių–lenkų kalbų žodynas. Šio žodyno svarbą ir reikšmingumą įvertino ir Jonas Jablonskis, kuris pirmuosius leksikografinio darbo žingsnius žengė redaguodamas A. Juškos žodyną. Darbas prie žodyno kalbininką paskatino rinkti medžiagą lietuvių bendrinei kalbai tyrinėti, duomenis užrašyti kortelėse ir kaupti atskiroje kartotekoje. Iš dalies J. Jablonskio lūkestį parengti lietuvių bendrinės kalbos žodyną įgyvendino Lietuvių kalbos žodynas, kuris tarsi sujungia tris skirtingus žodynus: tarminės, senųjų raštų ir dabartinės bendrinės kalbos. Gausi ir įvairi šio žodyno medžiaga leido parengti Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (1954) ir daugelį kitų jo leidimų. Kiekvienas išleistas žodynas davė vienokį ar kitokį impulsą galvoti apie naują tobulesnį žodyną ar kitą jo leidimą. Visai kitoks tiek leksikos sudėties, tiek paties žodyno struktūros ir rengimo metodikos atžvilgiu yra šiuo metu rengiamas elektroninis Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Straipsnyje gvildenamos svarbiausios problemos, iškylančios lietuvių aiškinamųjų žodynų rengėjams.

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos

Author: Vilija Sakalauskienė
Year: 2023
DOI: 10.35321/all89-12
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2287/2358
S aipsniai / A icles 259
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g./0000-0002-0487-7710 Le linee di ice ca
scien i iche: e noling is ica, lessicog a ia, lessikologia.
DOI: doi.o g/10.35321/all89-12
LETUVI KALBOS
AIKINAMJ WORDYN RAIDA,
SAVITUMAS IR TARPUSAVIO
SSAJOS
The De elopmen , Uniqueness
and In e ela ionship o Li huanian
Explana o y Dic iona ies
ANOTATIA
S aipsnyje s isi a a a uale e comun inè dei dizionii della lingua Li uanei dal XIX a. pab. ino
XXI a. p imi decennimi, sulla base più impo an ii di quel pe iodo dizodynais e konk ečie di quei
dizionii esempi. Uno esclusi issimi XIX a. lessikog a ici la o i […] zimeaus Li u ians leksikog a o
e au osakos pickėjo An ano Juškos lie u iųlenkų kalbų žodynas. Ques o dizyno impo anza e
signi ica i i à lo ha alu a o e Jonas Jablonskis, che p imuosius lessicog a ico la o o passi ni
scengė edaguando A. Juškos dizzyniem. Il la o o al dizzyno kalbininką inco aggiò a accoglie e
ma e iale' alla lingua comunina Li uani s udia e, da i anno a e ko elėse e cum i in sepa a o
ka o eko. Dalla pa e J. Jablonskio lūkes į p epa a e li e ians bend inės kalbos žodyną
ealizza o Lie u ių kalbos žodynas, che a si uni ica is di e si dic ioni: a minės, senųjų
aš ų e daba inės bend inės kalbos. Gausi e di e si ques o diziona io ma e iale pe mise
p epa a si Daba inės lie u ių kalbos žodyną (1954) e mol i al i suoi edizioni. l'usci o del
diziona io ciascuno diede unookį o un al ookį impulso a pensa di nuo o pe ulesnį diziona io o
al a sua edizione. Del u o di e so sia la lexicica compos i, sia la s essa dizzyno s u u a e
me odica di p epa azione igua do è a ualmen e p epa a o ele onico Bend inės lie u ių
kalbos žodynas. S aipsnyje g ildenami i più impo an i p oblemi, escuden i dei Li uani
aiškinamųjų dicynų o ganizza o i.
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
ESMINIAI VODŽIAI: lessikog a ija, aiškinamieji žodynai, An anas Juška, Jonas
Jablonskis, Lie u ių kalbos žodynas, Daba inės lie u ių kalbos
žodynas, Bend inės lie u ių kalbos žodynas.
ANNOTATION
This a icle aims o show he e olu ion o he dic iona ies o he mode n and s anda d
Li huanian language om he end o he 19 h cen u y o he 21s cen u y, based on he mos
impo an dic iona ies o he pe iod and speci ic examples o hese dic iona ies. One o
he mos ou s anding lexicog aphical wo ks o he 19 h cen u y is he Li huanianRussian Polish
dic iona y by he amous Li huanian lexicog aphe and olklo e collec o An anas Juška. The
impo ance and signi icance o his dic iona y we e also ecognised by Jonas Jablonskis, who
ook he i s s eps in lexicog aphical wo k by edi ing he dic iona y o A. Juška. His wo k on he
dic iona y p omp ed he linguis o collec ma e ials o esea ch on he Li huanian w i en
language, o eco d he da a on ca ds and o keep hem in a sepa a e ca d ile. Jablonskis wish o
compile a dic iona y o he s anda d Li huanian language was pa ly ul illed by he Dic iona y o
he Li huanian Language, which combines h ee di e en dic iona ies: he dialec al, he old
w i en and he mode n s anda d Language. The ich and a ied ma e ial in his dic iona y made
i possible o compile he Dic iona y o he Mode n Li huanian Language (1954) and many o he
edi ions. Each o he dic iona ies has gi en ise o one o ano he impulse o hink abou a new
and imp o ed dic iona y o ano he edi ion. The cu en Dic iona y o he S anda d Li huanian
Language is qui e di e en in e ms o i s lexical composi ion, s uc u e and me hodology. The
a icle e eals he mos impo an p oblems ha he compile s o explana o y dic iona ies may
ace. KEYWORDS: lexicog aphy, explana o y dic iona ies, An anas Juška, Jonas Jablonskis, The
Dic iona y o he Li huanian Language, The Dic iona y o he Mode n Li huanian Language, The
Dic iona y o he S anda d Li huanian Language.
ĮVADAS
Secondo Jono K uopo, po Kons an ino Si ydo slodyno epochos Li uania be1 Senesni bend inės kalbos
eik du šim mečius sus ojo lie u ių leksikog a ijos da bas (K uopas 1998: 423).
Tik XIX a., kai p asidėjo isuomeninis, kul ū inis i li e a ū inis pakilimas, daž-
nas iš lie u ių š iesuolių, sup a ęs, kad no min i i ugdy i lie u ių bend inę1
e minai li e ū inė i ašomoji kalba. A icolinyje scel o pe u i i pe iodi uno e mine bend inė
kalba, ma pa lando di p ocesso, iene usa o il e mine di s anda dizzazione della lingua.
A icoli A icles / 261
Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida,
sa i umas i a pusa io sąsajos
la pa ola può non solo g amma icos, ma e dizodyni, ėmėsi lie u ių kalbos žodynų
suda imo la o o. Pe an o non uno di lo o comincia ono a accoglie e pa ole e
sc i e e dizionynus (ne e ai pag eciui con g amma ica), p incipalmen e d ikalbius o
moky is lie u ių kalbos (Palionis 1995: 191). Deja, dauguma suda y ų žodynų
aip i liko ank aščiuose. Tai Dionizo Poškos, Simono Daukan o, Dominiko
ikalbius, des inus p ak iškai Su ke ičiaus, Lau yno I inskio, And iaus Ugenskio,
Mikalojaus Akelaičio e k . Mol i di quei au o i dicyns dei manosc i i non conoscono il des ino (Sawaniewska-
Mochowa 2014: 123; Balašai is 2018: 93).
L'obie i o di ques a ice ca s isca e la e oluzione della a uale e comune lingua
li uani in e p e a i e dic ione dal XIX a. ino al XXI a. p imi decenni, sulla base dei più
impo an i diziona i di quel pe iodo e di conc e i esempi di quei diziona i. Al ine di
ques o obie i o si pongono i seguen i compi i: 1) i ela e le o igini dei diziona i
esškinamųjų; 2) mos a e la ice ca di s anda dizzazione della lingua XIX a. in
dic iona i esplicškinamuosi; 3) sulla base di conc e i esempi dei dizionii
illus a i amen e i ela i a uali e comun inè delle lingue li uani mac os uk u as
mu imen o e inno azioni. Nella ice ca applica i desc ip i inis e g e inamasis
me odi, sui quali base pa odoma li e ians aiškinamųjų ocynų aida, i ela o
analizza i ocynų ma e ia appo o, esclškinama ocynų speci ica, peculia umas e
sąsaje. La base empi ica dell'indagine cos i uisce An ano Juškos lie u iųlenkų
kalbų žodyno2, Jono Jablonskio Lie u ių kalbos žodynui ma e iale ka o ekos,
Lie u ių kalbos žodyno (LKŽe), da i di a ie Daba inės lie u ių kalbos žodyno
(DLKŽ3) edizioni e ele onico Bend inės lie u ių kalbos žodyno (BLKŽ).
1. ANTANO JUŠKOS LIETUVILENK
TALB VODYNAS
Uno esclusi issimi XIX a. lessikog a ici la o i […] zimeaus Li u ians leksikog a o e au osakos pickėjo A.
Juškos lie u iųlenkų kalbų žodynas. Suo au o e ce cò o ni e quella lessikà, che da nessuna pa e non
e a s ampa a o za e ma a. 2 Li товскiй словарь А. Юшкевича съ толкованiемъ словъ на русскомъ и
Žodynui medžiaga p adė a ink i 1850 m. (Sawaniewska-Mochowa 2002: 42),
apie 1860 m. p adė as ašy i žodyno eks as. Iš iso bu o išspausdin os ys
польскомъ языкахъ, вып. secondo, Санктпетербург, 1904, ILIX. 3 Abb e iazione be indekso iene usa o
apibend in ai, quando si pa la in gene ale su Daba inės lie u ių kalbos žodyną.
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
262 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
A. Juškos lie u iųlenkų kalbų žodino dalys4 (apie dizodyno edaga imą i
edak o ius plačiau ž . Sakalauskienė 2012: 257267; Balašai is 2018: 154161). Il p imo
eda o e di ques o diziona io Filipas Fo una o as so olineò, che A. Juškos
lie u iųlenkų kalbų žodynas ques o i osios5 kalbos leksikos and i s a ojimą io
ilius uojančių bei aiškinančių sakinių inkinys (Sakalauskienė 2012: 256), ku-
kelios dal i sono s a i espubli i p ėjus pe ino a qualche decenni nuočiams
dizionomo. In e essandosi als iečių bui imi e cul u a, l'au o e del dizionino dedicò
il suo la o o sop a u o alle in elligenze Li uanee6. A. Juška dicodyne za icsa a
mol i udine di a i linguis ici, ela i i con kas iene casa ci o oka, eikiančių
e nog a inių e au osakos conoscenze. Liaudies schnekamosios lingua u ilizzo al
diziona io, il suo abbondan e ma e iale a e a g andiulę signi ica o e comuniom
nėjimams bei p ak iniam kalbos da bui – isos au os bend inei kalbai ku i
i ugdy i. A. Juška, kaip leksikog a as, su okęs gy osios kalbos, au osakos i
li e ians lingua y ie nog a ijos impo anza impo anza cul u ale nazionale
ugdimen o, qualche decini di anni con neišsenkančia ene gia записало литовских
языков слова, posakius, inko dainas, наблюдалось и описало обыроčius. Lie u ių
liaudies lingua non alu a o A. Juška non solo come ilologinių ak ų on e, ma
k eipė dėmesį e in žmonių psichologiją, minčių eiškimo būdą, ce ca a nel kalboje
semplių žmonių gy enimo, adizioni, is o inio espe imen o i indžių.
Anno ando al suo diziona io più di 30 000 pa ole dalla schnekamosa lingua, A. Juška Li u ians
leksikog a ijoje si gi ò di nuo o cammino dal ma e iale p onunciinamen o da ecchie e più nuo e
sc i e allo schnekamosa lingua come p incipale e neišsemiamo on e (Tolu ienė 1961: 89). Quindi, A.
Juškos lie u iųlenkų kalbų žodynas impo an e leksikog a inis šal inis, nuo o ipo šnekamosios
kalbos aiškinamasis žodynas. Secondo A. Balašaičio, la pa e li e iškoji del diziona io è non solo
illus azioni del consumo delle pa ole, ma spesso e spiegazioni signi ica i i delle pa ole, che
no malmen e sono non diziona io au o iaus, e asc i i da lingua delle pe sone (Balašai is 2018:
158). Volodyno manosc iščiai e singole lo o edazioni mos ano ingiuo a e complessa s ada,
mol o įdomų e alo ingą lie u ių bend inės kalbos kū imosi bei ys ymosi 4 1897 m. I omo p ima
pa e, comp enden e AD aides ( edaga o F. Fo una o as), 1904 m. I omo seconda pa e,
comp enden e EG aides ( edaga o J. Jablonskis), 1922 m. II omo. p ima pa e, comp enden i K.
pa i ino alla pa ola kuko ies ( edaga o K. Būga). Al i eda o i del diziona io: Janas Boduenas de
Ku enė, Ju gis Šlapelis e G igo ijus Uljano as. La s ampa si occupa a Viačesla Jagičius, F.
Fo una o , Aleksejus Šachma o s (Sakalauskienė 2012: 257). 5 A icolinyje sinonimicamen e
u ilizza i e mini i oi, liaudies e schnekamoji lingua. 6 A. Juškos diziona io e a nuo o a quel empo
socie à. Tų laikų lie u ių š iesuoliai mokslus bu o ėję daugiausia lenkiškose mokyklose, quindi polkų
kalba y a o g e a gim osios lie u ių. Del u o comp ensibile, pe ché A. Juška al diziona io della
lingua Li uanea scelse lenkišką e imą. Di lui bisogna a non an o alla socie à polkų, quan o agli
s essi li uani (Sakalauskienė 2012: 256). Jonas Juška, edaguodamas eigai y inė i (Sakalauskienė
2012: 264). Mol ieli A. Juškos dizodyne accon a e delle pa ole più a e, ad esempio, g is ‘gė imas,
žodyną, p idėjo e imą į usų kalbą (plačiau ž . Sakalauskienė 2012: 257–258).
S aipsniai / A icles 263
Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida,
sa i umas i a pusa io sąsajos
gė alas, ge nõ a ‘ge ano is, ge ų no ų žmogus, anco a e oggi o iamo Daba inės lie u ių kalbos
žodynėse a ie pubblicazioni. LKŽeodio, secondo A. Juškos dizodiche iene p esen a o
l'azionezodis jo alúo i ‘ uoš i kiaulėms ėdalą, jo alą nel signi ica o ‘ e s i, jauk i, ne a ką
da y i usa o aka ų aukš aičių kauniškių (Veliuonoje, Ž i gždaičiuose) e pie ų ques o a ozmaž
indica la de inizione del signi ica o e la a uale a oseną (ž .
aukš aičių (Liškia oje). Į ai iuose Daba inės lie u ių kalbos žodyno leidimuose
1 abella).
1 LENTEL. Alcuni A. Juškos dizionino pa ole Daba inės lie u ių kalbos dizionno
edizioni
JŽ DLKŽ1DLKŽ2DLKŽ7eDLKŽ8e
g is Gi a è 2 g is ‘gė imas, 2
‘gė imas, ugpiū į. Gė is in
Ligonis uno
be iu i o.
g is ‘gė imas, 2 g is
uno gė iù i o. uno gė iù i .
‘gė imas, 2 g is d ū s gė is
uno gė iù i . gė alas:
pa gė alas: Ligonis gė alas:
s omandį a sidu ia Ligonis
Ligonis gė alas: Ligonis
uno pe s emplę. gė iù i as.
ge nõ a Ku s
nó ą ha,
‘ge ano is,
ge no à
‘ge ano is,
ge ų
ge no à
ge ų
‘ge ano is, as
ge no à
‘ge ano is,
ge nõ a. un
ge no à ge ą
ge ų
uomo desų; un
uomo desų; un
uomo desų; buų
Tankiai jodau
i ki ą jodinu.
ca i gelį,
nonjódysi (d.).
. y. g ùmias
(siaũčia). . jó i,
kùl is, siaũs i,
jódy is g ùm is.
no ų žmogus;
al o cosa jo i:
jódy i. Tu i
nupu chsi
ma nonjódysi
ismindy a,
(iš emp a). 2.
šnek. ‘ui i,
Jódy i, zajódy i
‘siaus i, Vaikai,
Vaikai,
siódia e! non
jódy i 1. jódy i
Ži gą jo i 1: Kad
jódo, nupu chsi
ca i gelį, 2. e l.
ma nonjódysi e
izjódy a eng i:
jódė le pe sone.
eng i: jódy is
cosa. izdykau i:
Vaikai,
nonijódya e!
1. ‘a klį a
i jo i 1: Kad i
ca i gelį,
Vakis nessuno
megės iódos,
Ponai ‘ a gin i,
Žmones jódy i.
‘siaus i, jódy is
izdykau i:
isp ikau i:
non siódya e!
jódy i 1. džn. jódy i 1. džn. jódy i 1. džn.
jo i 1: Kad i aš
nupu chsi
neše ia ( lk. ma
slenks is). Pie a 2. p k. ‘ a gin i, (d.). 2. p k. (d.). 2. p k.
eng i: ‘ a gin i,
eng i: Žmones
‘siaus i, jódy i.
‘siaus i, 3. sng .
isp ikau i:
Ragazzi, non
siódya e!
jo alúo i
jo alúo i 1.
‘ uoš i
jo alúo i
jo alúo i
po ulėms ėdalą;
‘pe š i jo alu;
2. p k. ‘da y i
ne a ką, a e;
‘pe š i
jo alu, jo alin i;
‘ e s i, jauk i,
ne a ką a e,
jauk i; misciy i, jauk i;
jo alúo i 1.
‘pe š i jo alu; 2.
p k. ‘ne a ką
maišy i,

VILIJA SAKALAUSKIENĖ
264 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
A. Juškos žodyne už iksuo as a minis eiksmažodis jódy is į auk as i į
Bend inė lie u ių kalbos žodyną: jódy is 4. sng . šnek. ‘ischdykau i, siaus i: Ragiac,
nonijódyki !
2. JONAS JABLONSKIS E ANTANO JUŠKOS
ORODYNAS
A. Juškos dizyno impo anza e signi ica i i à ha alu a o e J. Jablonskis, che p imui
passi del la o o lexicog a ico scengè edaguando ques o diziona io. J. Jablonskis
e i ica o lie u iškus pa oležius šnekamojoje kalboje7, a e a occasione di
e i ica e e la lo o seman ica. Edi o io ne enkino li e iškų pa ole di usiškas8 o
e imas. Todėl usišką e imą jis aisė pagal a mėse a ojamas eikšmes, o ne
pagal nu ody as A. Juškos ank aščiuose. J. Jablonskis pi miausia iškėlė kalboje
plačiau žinomą, pag indinę žodžio eikšmę, o paskui – as eikšmes, ku ios bu-
impo an i a icolo ilus acinei ma e iale capi e. Secondo J. Jablonski, Juška
no a ís qualì posakì da pe sone lipas p ima egis ando nel suo diziona io
abbas anza spesso lo gludinda a, ace a pienesnį, s en ando di o ni e
le e ū iškότερο e egolainge ole, ma così acendo annulla a oms azzei
ca a e is iche pa icola i à (Pi očkinas 1991: 116). Il p ocesso di
s anda dizzazione del linguaggio dizodyne è signi ica i o pe la s o ia della lingua
bend inesa li uani. J. Jablonskis, non po endo s abili e, da quale a mia quale pa ola
o asinio A. Juška e a asc i ęs, nesi yžo s a inė i a miškumų e ienodino
dizodyno ma e iale a ęsdamas au o iaus iniziė à s anda dza im del linguaggio.
Fondine a me, come e au o e, lui scelse aka ų aukš aičių a mę, pe ché semp e
e a con in o, che è necessa io un diziona io della Li uanian bend inė lingua, sc i o
a u i comp ensama lingua.
7 J. Jablonskiui come eda o e sono s a e cos i ui e condizioni con olla e le pa ole nelle lingue
Li uanee. Du an e le acanze d'es a e il eda o e ažiuoda a y inė i lie u ių a mių (Čepai ienė,
Lapinskienė 2010: 83). P endu osi in Li uania u a la p ima es a e, J. Jablonskis icon ollò a Veliuono,
Vilkijoje, Ju ba ke, Kal inėnuose e Alsėdžiuose E, G, I, J, K, L le e e dei hand aščius (plačiau ž .
Tolu ienė 1961 237:238; Sakalauskienė 2021: 3637). Pass iaisiais XIX a. decenni in Li uania a o zí usų
8 Sumanymas pa eik i usų kalbos a i ikmenis iš dalies p iklauso J. Boduenui de Ku enė.
kul ū a. Quindi dizyno di s ampa anni polkiškasis e imas e a già meno ak ualus. J. Juška in us lingua
adusse pe sino e quei ilius acinius sen inii, ai quali capi e pakako della aduzione da a all'inizio
dell'a icolo. An aš inio žoišk eipė in i olan e del e mine (Tolu ienė 1961: 222).
džio e imą a indamas p ie ilius acinio sakinio, J. Juška ka ais aip susiau ino jo eikšmę, kad
S aipsniai / A icles 265
Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida,
sa i umas i a pusa io sąsajos
Quindi, edaguando A. Juškos diziona io, J. Jablonskis già pensò su un al o
diziona io, che bisogna a p epa a e g e a edaguojamo. Pe an o egli non solo
e i ica a e pildè A. Juškos dizodyno ma e iale, ma e inko pa ole, kaupė
ka o eką naujam lie u ių kalbos žodynui. Kele as J. Jablonskio ka o ekos
Lie u ių kalbos žodynui medžiaga (JJk) exemplesų:
A kljus in g u iùs9 sudėk (JJk, Als), plg. Aš ienius sudėk į g ù es (JŽ 482),
Aš ienius sudėk į g ù es (LKŽe, J);
A klei g ûžin10 pei ą (JJk, Als), plg. Ca allii g ūžina p a o (LKŽe, Als); Šóná
p agila11 begulin , p agils ñkas ba ašn (JJk, Als), plg. Šonai p agilo begulin
(LKŽe, Vkš);
Su gnd as issikėlė, con a noms nuk i a (JJk, Als), plg. Su gañd ais issikėlė, con
a noms nuk i o (dice di colo o che mol o ogliono eme sa e, ma lo o non succede)
(LKŽe, Als);
Linai gal ó i (JJk, Puš), plg. Gal o i12 linai, gal o i kopūs ai (DLKŽ8e); Kas
sùga ga, quel adino ga gãžėm (JJk, Puš), plg. Kas sùga ga13, quel chiama
ga gažėm (LKŽe, Puš);
S a kus ga glinėja (po balą) (JJk, Skap14), plg. S a kus ga glinėja [po balą]
(LKŽe, Skp).
A. Juškos dizodyno edagazione non solo J. Jablonskiui, ma e Kazimie ui Būgai15, è
s a o e icace pas i o p epa a e u u o diziona io della lingua Li uanea. Ques o
indica ques o diziona io degli edi o i (J. Jablonskio e K. Būgos) in segui o nuo i i la o i.
3. KARTOTEKA LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNUI
MEDŽIAGA
Da bas p ie A. Juškos žodyno J. Jablonskį paska ino ink i medžiagą lie u ių
sc i ajai linguai s udia e e da i isc i e e ka elėse bei cum i ka o ekoe, nella
quale è s a a accol a più di 14,5 mila. uni à di ca elli, o pa ole e lo o
9 ‘į po as;
10 ‘ umpai nug aužė zolę;
11 ‘įskaudo’;
12 ‘su daug gal ų a didelėmis gal omis, gal ingi’;
13 ‘sukie ėja, susc aukia.
14 P esso J. Jablonskio ka o eca esempi di sono o ni i Jablonskio a o o locali dei abb e ipos, p esso
LKŽe esempi ali, come dizodyne.
15 K. Būga bu o ienas iš A. Juškos žodyno edak o ių.
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
266 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX ilius uojančių sakinių записата еще больше.
Ka o ekoje è abbas anza mol i sakinių, ma kedė ų san umpa J. Ž.16, ad esempio:
Ans nugu gjojo17 i ę nedailei (J. Ž.) (ž . JJk nugu gjo i); Nudàbyk18 u me, bo a me
di a s ububo (J. Ž.) (ž . JJk dãby i); Pabaigs us signo i nei o i19 (J. Ž.) (ž . JJk
nei o i); Jinai ne š ės20 su lui pe apis uba o (J. Ž.) (ž . JJk ne š is). Ap a iando A.
Juškos dizionino a mina a ma e iale, è s a o no a o che ques o dizionino e J.
Jablonskio ka o eca esempi di coincidenza indicano, che l'edi o e posi i amen e
alu a a A. Juškos accol a ma e iale e lo s esso la u ilizza a (plačiau.
Sakalauskienė 2012: 26 s 9). J. Jablonskis nonusi ašinėda o A. Juškos sakinių
pa aidžiui, e pa eikda o seleziona e ilius azioni secondo i me o p incipi dello
spizzo, sakinius co oinda o, nepe si ašinėda o co ispondmenų usų o lenkų
kalbomis, sebbene ka o ekoje p esso a ski ų žodžių eikšmę paaiškinda o e ne
lie u ių kalba. A. Juškos dizodyno edagazione è s a o uno dei più impo an i
a o i di inizia e cum i ka o eką al am diccionynum della lingua Li uania.
J. Jablonskio isc i i lapeliai indicano che la sua ka o eca comincia a accumul i
XIX a. alla ine, 1897 m. apsilankius Veliuonoje. Nel Ca o eko si accumulano non
solo da i della lingua i a, ma anche pa ole da isc i i dizioní21, a ieiausių aš ų,
g ožinės li e a ū as22.
J. Jablonskis semp e è s a o con in o che è necessa ia un'uni e sina diziona ia della lingua
Li uaniana. 1918 m. Vo oneže, già dopo pe iodo Ga dino (19121914 m.), o mula a più di 1500 di quel
išleido mažos apim ies Mūsų žodynėlį, į ku į bu o į auk a ik nedidelė jo su-
ink os ka o ekos žodžių dalis. Žodynėlyje (61 puslapio apim ies) bu o pa-
pe iodo bend ines delle pa ole con lie u iškais 16 Siia san umpa J. Jablonskis žymėjo da A.
Juškos žodyno pe si ašy us žodžius i sakinius.
17 ‘nu ijo;
18 ‘nu enk;
19 ‘naikin i’;
20 ‘ni šo.
21 Puikiai alu inęs F yd icho Ku šaicija ocyną e g amma iką J. Jablonskis in ka o eką includukè non
poche ma e iale. J. Jablonskis A. Juškos dizyno I omo an os della pa e inaliziaiaia, a a dando
edaguojamo dizyno lingu, mol o spesso ėmėsi F . Ku šaičio ocynu e ligino ma e iale di ques 'ul imo
con al e a mè della lingua Li uanie. J. Jablonskio nel suo ca ello è pa ecchi asi e pa ole, pa ikalbis
žymė ų F . Ku šaičio pa a de. Ka o ekos lapeliuose pasi aiko K. Si ydo žodyno pa yzdžių. Jo
(lenkųlo ynųlie u ių) diziona io Dic iona ium ium lig a um, susilaukęs anche cinque edizioni (I ci ca 1620,
II 1631, III 1642, IV 1677 e V 1713), pe qualche secolo è s a o uno dei p incipali on i della lingua sc i omosa
li uana (Palionis 1995: 18). 22 Da on i no ymų ede e, che suda y ojas in ka o eką incluse pa ole di da
Simono S ane ičiaus, S. Daukan o, Žemai ės, Pe o A ižonio, An ano Ba anausko e k . ope e le e a ie.
A icoli A icles 267 /
Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida,
sa i umas i a pusa io sąsajos
spiegazioni di signi ica i e aduzioni in usų lingua. Tu e le pa ole e ano
scu čiuo i. Lo scopo Zodynėlio e a pu amen e p a ico aiu a e gli allie i a legge e e
capi e lie u iškus ado ėlius. Pe an o in esso è en a o p incipalmen e a mių
pa ole e naujada ai, che il kalbininka eikė usa e ben inėje palboje. Il nos o
diziona io è impo an e non solo come on e di nuo i e mini, ma e in gene ale come
p imo diziona io no minamasis della bend inesa lingua. Ve odynėlis po e a iso ge e
in lie u ių bend inės linguaggio diziona io. Quindi, possibile un'al a assunzione, che
J. Jablonskis a endo eno me ca o eca e lexicog a inio la o o espe ienze, po e a
sc i e e ale diziona io. Juolab, che nei ico di dei e e ni a i cos an emen e menziona o il suo deside io pe lui sc i e e dizioninio.
4. LETUVI LEGAMENTI
J. Jablonskio lūkes į p epa a si come aiškinamąjį lie u ių kalbos žodyną in pa e
ealizza o Lie u ių kalbos žodynas, che unisce es dis in i dic ioni: a minės,
senųjų aš ų i daba inės bend inės kalbos. Pe an o so oline ino pa icola e J.
Jablonskio ka o ecos e diziona io della lingua Li ua ia, il cui p imo o ganizza o e e
eda o e u K. Būga, connessione. Zodyno edakcija da a i o a o i ice e e
qualche dėžes pa ole, dai quali u ono a e nuo ašai (maždaug 2530 ūks . ka elių).
J. Jablonskio Dal ka o ecko K. Būga nusi ašė ci ca 10 mila. pa ole23, che
successi amen e en a ono nel g an diziona io ondi. In mol i casi le pa ole dei
ka o ecos J. Jablonskio quasi scompa so in quegli ondi, pe ché spesso J.
Jablonskio ma e iale pačiame e odyne nienaip non è con assegna a aisodama du
casi solo con umpa della locali à. Kad pa ola da J. Jablonskio ka o ecko, si può
ede e solo le ogli di ka o ecca del diziona io della lingua Li ua ia.
J. Jablonskis lui s esso nespėjo sc i e e diziona io della lingua Li uani, ma le sue
ope e mol o con ibuì a ale diziona io p engia i i la o i. M. 1924 appa žiusì il
p imo K. Būgos pa eng ą Lie u ių kalbos žodino sąsiu inį Egli sc isse che si a a
di mol o nonp eciso diziona io della p op ia lingua, qualio nel a empo alla
leidžia nei la iai, nei lenkai, nei usai. Žodyne su ašy i isi žodžiai, ku ie ebė-
a a ojami lig šiol aš uose i šnekamojoje kalboje. Tačiau isuomenė, laukusi
iš p o eso iaus K. Būgos ik ašomosios kalbos žodyno, daba as žodyne daug
isokios medžiagos, inkančios i eikalingos mūsų kalbos e imologijai, is o ijai,
ques ione isuomenės ne a mėms y i (JR 1935: 294296). Lo s esso es o del
diziona io alla comuni à semb a a non abi uale, pe ché e a un diziona io scien i ico.
Pe an o J. Jablonskis deplo ò che kalbamasis diziona io è assegna o a quei p incipalmen e pe sone che
già benamen e conoscono la p incipale lingua sc i a e possono, 23 Lie u os kalbos žodyno edakcija
k uopščiai pe žiū ėjo J. Jablonskio aš us ( ado ėlius, knygų e imus i .) e da lo o è es a a k ynui
anco a almeno 14 ūks . pa ole (c . plačiau. Lybe is 2009: 69).
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
2000 m. uscì qua o DLKŽ4 ilascio. In sos anza ques o ipe u a o e zo edizione del
diziona io, solo pa i i osse a e co ek ū os e o i. Edak o ių kolegija la s essa.
2003 m. è s a a esleis a ques 'o doino kompak inė plokš elė. Vi dicynas comple a o
aiškinamąja della pa e più impo an i Li uania e mondiale loco a dzii. Ques a
e sione del diziona io è s a a inse i a in in e ne . 2003 m. alla ine è usci o il quin o
DLKŽ5e edizione, di nuo o edagua o, pa izzo e comple a o solo ele onico
(kompak inė plokš elė con in oduzione s ampa a nella lib ogelė, consigli
me odis ici e desc izione del la o o con compu e ), aggiun o sepa a o ci ca 3000
Li uania e mondiale loco a džių appendice la pa e esplicamoji dei più impo an i
Li uania e mondo loco a džių. 2006 m. i consuma o i aggiunse legge men e mis o
seiš as ( ečias elek oninis) DLKŽ6e usci a. Il suo collegio degli edi o i è la s essa.
2012 m. pubblicuo o se imo (a uali a e sione 2017 m.) DLKŽ7e edizione è
o ganizza o da ses a edizione plokš elė, pe ò da lei ge okai di e isce. Il più g ande
di ques a diziona ia di e enzazione di e enumai: 1) abbandona a esempioina
comuneina lingua non alidi (dė ų su pažyma n k. =) pa ole; 2) abbandona a pa e dei
obsolusius e più a i egioninali (su psn. e a mių ma kedmi) pa ole e a i (beau di
due migliaia); 3) inuncia a nelle p eceden i ele oniche pubblicazioni DLKŽ ex delle
più impo an i Li uania, con lei lega e k aš ų e mondi pa i dei loco a di
(apie e migliaia di a icoli); 4) le pa ole sukilčiuo i secondo le o azioni dello
S a obbina commissione delle lingue li uanee; 5) p ecisa e alcune delle pa ole dei
signi ica i i spiegazioni, pa u a e no a e co ek u as e o i. In ques a edizione
del diziona io inse i o nedidelis (apie pus ečio šim o) DLKŽ7e nesamų pa ole
appendice da nuo amen e p epa a o Bend inės lie u ių kalbos žodyno.
Nuo o DLKŽ8e p a a mėje il eda o e capo dice che žodynas è p epa a o come
consiglia o e linguis ico a u i i Li uani del mondo e a quei e a aučiams, che
li a iškai sono ap endę o anco a solo s udiosi (DLKŽ8e, P a a mė). Pen ėžena
ocodyno uni e sali à, poiché, p ima, in esso i lessi u e le a ee di consumo della
lingua comun inè, u e le us ojamosi sue a ian i, seconda, in esso p esen a a agli
u en i necessa ia in o mazione su o ni i, no ma i i pa ole sc i ibà, ki čia imą,
kai ymą, spiega a ca a e is ica delle pa ole signi icazioni, a osenes esempi di
pa ole pa oddė complica e, in cui de o nemažas pluoš as immagini dingų,
azeologismų, nonché e min di a i se o i. Naujų pa ole di appendice comple a o
due cen inaia di pa ole.
DLKŽ8e p epa a o da eš un o s ampa din ino DLKŽ au o izzazione. Le
p incipali inno azioni di ques a edizione: 1) es i ui e alcune pa ole
p eceden emen e conside a e nonomini, che la Vals ybinė lie u ių kalbos
komisija ha iconosciu e a o inais gene inėje kalboje: bobu ė ‘1. senelė,
močiu ė ( ė o o mad e della mad e) 2. z . p ibu ėja; kaladė ‘1. z . inka. 2. z .
malka 3; linchas ‘ iolen o scon o di olla senza ibunale; 2) secondo s a u a delle S a ibbine commissioni di lingue Li uani o dinky a

S aipsniai / A icles 275
Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida,
sa i umas i a pusa io sąsajos
spelling e ki čiazione di pa ole: čiá dašas, čá dašas; d ks i, d ỹska (d ỹks a), d sko;
jò das e pan. ; 3) inno a o i e odino in e p e azione delle pa ole (in alcuni casi
es i ui a no yma ž ., che e a s a a inuncia a p epa ando la se ima DLKŽ
libe azione): biznas ž . imbas, buljònas ž . sul inys, gé bū is ž . ge o ė, pakalkas, ~ė.
pa aikūnas i k . ; 5) es i ui e alcune pa ole, di cui alla se ima DLKŽ au o izzazione
inuncia o a causa della limi azione di cope ina dell'edizione s ampandina.
6. BENDRINS LIETUVI LAGONALI
Visai ki oks nei Daba inės lie u ių kalbos žodynas iek leksikos sudė ies, iek
pa ies žodyno s uk ū os i engimo me odikos a ž ilgiu y a šiuo me u engia-
mas elek oninis Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Jame galima as i pačią nau-
jausią leksiką, a ojamą po 2000-ųjų anni ino a ques i gio ni, ad esempio: eisbukas,
gūglas, gūglin i, ju ubas. Nel diziona io sa anno inclusi anche ins ag ami, skaipas,
wi e is e k . Menin DLKŽ cinquan 'anna a, il capo eda o e di ques o diziona io
accen a a che donando in mani dei consuma o i e ziazijio edizione DLKŽ, è s a o
sc i o, che necessa iamen e sa ebbe necessa io di un più g ande diziona io comune
di lingua, quali e o qua o olumi, con più a icoli e sop a u o esempio a osena
(Keinys 2004: 82). BLKŽ ques o lūkes į implemen a.
Sc i endo, edaguando e app o ando BLKŽ iene conside a a in ealią pa ole dei
a oseną, i lo o ki chiaimen o polinkius, ma man enendo comun inè no ma della
lingua. Quindi, dizodyne o ni a o a unzionan e egolainga bend inè lingua lessica.
Pe an o iene abbandona a nonjosa pa e pasenusių, a minių, būdingų solo
siau ai s ičiai pa ole e inclusa ben cos più negu è s a o a o p eceden emen e
in e nazionali pa ole, e minų, naujažodžių, į a dijančių naujas ealijas. La
p incipale di e enza di ques o diziona io dal DLKŽ a ie edizioni è diziona io
sc i u a e edagazione non solo abėcėliškai, ma e, didesne pa e, lexxinie g uppi
seman iche. Inol e, si iene al p incipio che la pa ola de e esse e spiega a a u i
comp ensibili, seman ichamen e e s ilis icamen e neu ali pa ole, che nè, BLKŽ
aip pa galima as i šiame žodyne (Liu ke ičienė 2006: 14). Be jokios abejo-
o ganizza o i usa si sukaup a an e io i, in ques o a icolo già menzioni (LKŽe, DLKŽ),
di al i linguaggi Li uani e linguaggi s ani, si basa sulle più ecen i ope e di ice ca
scien i ica, da iynų, eks ynų ma e ia.
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Tikslinga paminė i ieną ki ą iš daugelio DLKŽ i BLKŽ ski umų: 1) a sisa-
ky a lizdinio28 giminiškų žodžių pa eikimo29; 2) an aš iniais žodžiais iškeliami
i aiškinami isi apib ėž yse a ojami žodžiai; 3) iškeliami i aiškinami labiau
papli ę, leksikalizza e pa ole combinini e composi i e mini30; 4) u e le BLKŽ
in i olazioni pa ole o i lo o signi ica i i, ecce o solo pa ienius casi, illus uojosi
esempi a osena; 5) u e le pa ole ilius acinių sakinių ki čiuojami; 6) alcune
pa ole (p.g., būd a džių, p ie eiksmių) negli a icoli dis ingue più o me mo ologiche
(aulš esniojo, sup emo g ado, į a džiuo inių); 7) segnala o sin assico
eiksmažodžių, in singoli casi būd a džių e azeologinių junglium; 8) iene o ni a
più in o mazione g amma icale; 8) abbandona a l'inclusione di pa ole non a ina e
in BLKŽ mak os uk ú u e k . DLKŽ, che un empo a e a la s essa des inazione e
s olge a le s esse unzioni di spiegazione e di no mazione, e BLKŽ Di e enze,
con on ando en ambi i dizionynų b le e a di an aš inių žodžių a icoli, sugli
s essi eda o i BLKŽ è s a a e e ua a una app o ondi a analisiė, i cui isul a i
non solo hanno con e ma o la co e ezza della me odologia scel a di p epa azione
del diziona io, ma hanno anche mos a o smula pe in ina (Liu ke ičienė, Mu i y ė
2015: 86, 139). A seconda dei isul a i di ques a ice ca, cos an emen e i isi a o
Li u ians kalbos naujažodžių duomenyno (LKND) an aš ynas.
Quindi, il diziona io iene p epa a o enendo con o a cos an emen e cingen e
si uazione della lingua, nuo i conoscenze della socie à nonché esigenze di
consumo della p es igine lingua, in più ecen i isul a i di ice ca, no minamen o
della comun inè lingua, pubblica a o al imen i pa eikš à degli al i diziona i nonché p epa a i c i ica dei es i di ques o diziona io.
APENIBDRINAMOSIOS NOTABOS
1. Esse ando la a uale e comun inesa dizioní della lingua li a ians dal XIX a.
pab. iki XXI a. pi mųjų dešim mečių ma y i, kad ienas išski iniausių
XIX a. leksikog a inių da bų – An ano Juškos lie u ių–lenkų kalbų žodynas
padėjo pama us aiškinamajam lie u ių kalbos žodynui. Tai s a bus leksiko-
g a inis nuo o ipo šnekamosios kalbos aiškinamųjų dizynų šal inis, naujas
XIX a. seconda pa e della socie à.
28 In alcuni a icoli del cosidde o inclusuk inio (plačiau ž . Liu ke ičienė, Mu mulai y ė 2015:
84).
29 BLKŽe ski ingai nuo DLKŽ a ski ais an aš iniais žodžiais pa eikiami deminu y ai, eiksmažo-
džių i būd a džių abs ak ai, p ie eiksmiai, daik a a džių su p iesagomis - ojas, -ėjas ediniai.
30 Una di BLKŽe inno o i come in i olamen i engono solle a i e più spesso usa i d ižodžiai o
keliažodžiai e mini o pu e ealijų nomiinimai (Liu ke ičienė 2010: 147).
A icoli A icles 277 /
Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida,
sa i umas i a pusa io sąsajos
2. A. Juškos žodyne a ia o p ocesso di s anda dizzazione della lingua, che
ęsė e J. Jablonskis, u signi ica i o pe la s o ia della lingua comun inė
Li uani. Fondamen ine a me e dizzyno au o e, e eda o eus pascolko
aka ų aukš aičių a mę. J. Jablonskis e a con in o, che è necessa io un
diziona io della lingua bend inesa Li uani, sc i o a u i comp ensima lingua.
3. Come p imo cond inese lingua no minamassi diziona io e nuo e e mini di
on eino u signi ica i o J. Jablonskio Mūsų žodynėlis, galėjęs iso ge e in
lie u ių ašomosios kalbos žodyną. J. Jablonskis lui s esso nespėjo sc i e e
diziona io della lingua Li uani, ma le sue ope e mol o con ibuì a ale diziona io
p engia i i la o i.
4. J. Jablonskio lūkesčius in pa e ealizzò diziona io della lingua Li uania, il cui
eda o e K. Būga il suo lessikog a inį pe co so ha anche inizia o edaguando
A. Juškos diziona io. del linguaggio Lie u ių uno dei più impo an i aiškinamųjų
lie u ių kalbos eikalų, ha inizia o nuo o lessikog a ijos s iluppo e apą. Dodici
da i impo anza e signi ica i i à alle ice che di oggi indicano poche
pubblicazioni di e sione ele onica. 5. Abondi e di e si diziona io della lingua
Li uani ha pe messo p epa a e Daba inės lie u ių kalbos žodyną e al e sue
edizioni (1972, 1993, 2000, 2003, 2006, 2012, 2021). Analizzando a ie DLKŽ
au o izzazioni, so olinea a, che a u e le au o izzazioni ak ualūs ques ioni di
composizione dicynų mak os uk ū os, uno di lo o selezioni di pa ole, e uno di
piú impo an issimi compi i lexicoso no minazione.
6. Elek oninis Bend inės lie u ių kalbos žodynas – isai ki oks nei Daba inės
lie u ių kalbos žodynas iek leksikos sudė ies, iek pa ies žodyno s uk ū os i
della me odologia di p epa azione. La p incipale di e enza di ques o diziona io
dal DLKŽ a ie edizioni è diziona io sc i u a e edagazione non solo abėcėliškai,
ma e lexxinie g uppi seman ici. BLKŽ iene p epa a o enendo con o a
cos an emen e cin ancia a si uazione del linguaggio, nuo i conoscenze della
ojimo po eikius, į naujausius bend inės kalbos y imo, no minimo ezul-
socie à e p es igine della lingua a a us, al i dizionini e p epa a i c i ica di
es i di ques o diziona io. 7. Ogni esškinamasis diziona io della lingua Li uania
unai o al imen i da a impulsò a pensa e su una nuo a obulesnį diziona io o
al a sua pubblicazione. da appa ì i dizionì ciascuno a e a la sua ąsà,
inco aggia a mo e si pi myn, pasisem i da anks esniojo pa i zia, non ipe e e e o i, o a e nuo i composizione e edagazione me odi.
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
VIETOVI SPROMUMPINIMAI
Als Alsdžiai, Plùngės .
Puš Pùšalo as, Pãs alio .
Skap, Skp Skãpiškis, Kùpiškio .
Vkš Viekšnia, Mažekių .
ŠALTINIAI IR SUTRUMPINIMAI
BLKŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, ed. kolegija D. Liu ke ičienė,
D. Mu mulai y ė, V. Sakalauskienė, A. G i ėnienė, A. Gaidienė, D. Daugi dienė, L.
Jonušys, y . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 20132022.
P ieiga in e ne : h psekalba.lki.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas. DLKŽ1
Daba inės lie u ių kalbos žodynas, a sak. ed. J. K uopas, 1a edizione, Vilnius:
Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1954. DLKŽ2 Daba inės
lie u ių kalbos žodynas, a sak. ed. J. K uopas, 2a edizione, Vilnius: Min is, 1972.
DLKŽ3 Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 3-iasis edizione, Vilnius:
Mokslo i encyclopedijų leidykla, 1993. DLKŽ4 Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed.
S . Keinys, 4a edizione, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidybos ins i u as, 2002. DLKŽ5e
Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 5a edizione ele onica, Vilnius:
Li u ių kalbos ins i u as, 2003. DLKŽ6e Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S .
Keinys. 6a (3-iasis ele onico, 4a online) edizione, Vilnius: Li u ians kalbos ins i u as, 2006.
[Va ian e online dal 2015 m. pubblicamen e non p ie a o.] DLKŽ7e Daba inės lie u ių
kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 7a (5a online) edizione, aggio na a e sione, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2017. [Va ian e online da 2022 m. pubblicamen e non
piùp iei a o.] DLKŽ8e Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 8a (6a
edizione ele onico online) edizione, aggio na a e sione, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2021. / P ieiga in e ne : h ps ekalba.lki.l /daba ines-lie u iu-kalbos-zodynas.
DOI: doi.o g/10.35321/dlkz.
JJk Jonas Jablonskis. ma e iale pe il diziona io della lingua Li uania ka o eca,
cus odi o LMA V uble skių biblio eca Rank aščių sky iuje, F-99.
A icoli A icles 279 /
Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida,
sa i umas i a pusa io sąsajos
J – Литовскiй словарь А. Юшкевича съ толкованiемъ словъ на русскомъ и польскомъ
языкахъ [Li o skij slo a ’ A. Juške iča s’ olko aniem’ slo ’ na usskom’ jazykach’],
вып. secondo [ yp. o oj], Санктпетербург [Sank pe e bu g], 1904, ILIX. LKND
Miliūnai ė Ri a, Aleksai ė Agnė. delle lingue Lie u ių naujažodžių duomenimisynas,
ęs inis in e ne inis žinynas nuo 2011 m., sud. e a s. ed. R. Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as. P ieiga in e ne : h ps://ekalba.lki.l /naujazodziai. DOI:
doi.o g/10.35321/neol.
LKŽe Lie u ių kalbos žodynas 120 (19412002), ed. kolegija G. Nak inienė, e. a ian as,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sione, 2018). P ieiga in e ne :
h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas.
LITERATŪRA
Balašai is An anas 1999: Daba inės lie u ių kalbos žodyno Čikagos leidimas (1962). –
Gim oji kalba 5, 28–31.
Balašai is An anas 1999a: Daba inės lie u ių kalbos žodyno Čikagos leidi -
mas (1962). – Gim oji kalba 6, 28–32.
Balašai is An anas 2018: Žodžiai i žodynai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Čepai ienė Gied ė, Lapinskienė Lionė, sud., 2010: A siminimai apie Joną
Jablonskį, Vilnius: Gim asis žodis.
Endzelīns Jānis 1971: Da bu izlase 1, Rīga: Zinā ne.
G i ėnienė Au elija 2017: Žodyno aizdinys Lie u ių kalbos žodyne. – Bend inė
kalba 90, 1–19.
Jakai ienė E alda 2005: Leksikog a ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
JR – Jablonskio aš ai 4, ed. J. Balčikonis, Kaunas: Š ie imo minis e ijos leidinys, 1935.
Keinys S asys 2004: Daba inės lie u ių kalbos žodynas pe penkiasdešim me ų. –
Kalbos kul ū a 77, 76–83.
Klima ičius Jonas 1997: Kas y a bend inės kalbos leksika? Samp a os, nuomonės
i p ie a ai. Žodyno p ak ika i eo ija. Va ojimo eikmės i p oblemos. – Lie u ių kal-
bo y os klausimai 37, 20–32.
K uopas Jonas 1998 [1968]: Rink iniai aš ai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei-
dybos ins i u as.

VILIJA SAKALAUSKIENĖ
280 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Lybe is An anas 2009: Leksikog a ijos eo ija i p ak ika, sud. Z. Šimėnai ė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Liu ke ičienė Danu ė 2006: Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Siekiamybė i ealy-
bė. – Leksikog a ija i leksikologija 1. Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ed.
kolegija D. Liu ke ičienė, R. Mikulskas, D. Mu mulai y ė, sud. R. Pe okienė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 9–33.
Liu ke ičienė Danu ė 2010: Bend inės lie u ių kalbos žodyno s uk ū a, ikslai i
pe spek y os. – Kalbos kul ū a 83, 141–150.
Liu ke ičienė Danu ė, Mu mulai y ė Dai a 2015: Nuo Daba inės p ie
Bend inės lie u ių kalbos žodyno. – Leksikog a ija i leksikologija 5, sud. A. G i ėnienė,
ed. kolegija J. Gi čienė, L. Le ance ič, D. Liu ke ičienė, D. Mu mulai y ė,
V. Sakalauskienė, I. Zuicena, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 83–146.
LKŽi – Lie u ių kalbos žodyno ins ukcija, Vilnius: 1980.
Mikulėnienė Danguolė 2022: Lie u ių kalbos ins i u o is o ija: kalbo y os aneksija,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Nak inienė Ge ūda 2005: „Lie u ių kalbos žodyno“ aisymai elek oniniame a-
ian e. – Kalbos kul ū a 78, 191–203.
Nak inienė Ge ūda 2012: Elek oninio Lie u ių kalbos žodyno naujo ės. – Kalbos
kul ū a 85, 92–102.
Palionis Jonas 1995: Lie u ių ašomosios kalbos is o ija, Vilnius: Mokslo i enciklo-
pedijų leidykla.
Pi očkinas A noldas, sud., 1991: Jonas Jablonskis. S aipsniai i laiškai. Vilnius:
Mokslas.
Ru ko ska K is ina 2021: Leksikog a iniai šal iniai lie u ių kalbos pasaulė aiz-
džio y imuose. – Ve ybės lie u ių i lenkų kalbų pasaulė aizdyje 2. Liaudiškasis, au inis,
daugia au is i daugiakul ū is pa eldas, Vilnius, Liublinas: Vilniaus uni e si e o leidykla,
181–200.
Sabaliauskas Algi das 1997: Kazimie as Būga i lie u ių leksikog a ija. – Lie u ių
kalbo y os klausimai 37, 1–4.
Sakalauskienė Vilija 2010: Dialek izmų a anka daba inės i bend inės lie u ių
kalbos žodynuose. – Leksikog a ija i leksikologija 2. Jono K uopo 100-osioms gimimo
me inėms, sud. V. Sakalauskienė, A. Aukso iū ė, ed. kolegija O. Ka ae a, I. Lemeškin,
G. Nak inienė, R. Pe okienė, V. Sakalauskienė, J. Zaba skai ė, y . ed. Z. Šimėnai ė,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 295–305.
S aipsniai / A icles 281
Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida,
sa i umas i a pusa io sąsajos
Sakalauskienė Vilija 2012: An ano Juškos lie u ių–lenkų kalbų žodyno a minė
medžiaga. – P iešauš io mokslas, kul ū a i š ie imas. Lau yno I inskio 200-osioms gimimo
me inėms (su CD), sud. A. Aukso iū ė, ed. kolegija D. Mikulėnienė, V. Sakalauskienė,
Z. Sawaniewska-Mochowa, V. Šaudiņa, P. Zemle ičiū ė, y . ed. A. Aukso iū ė,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 256–274.
Sakalauskienė Vilija 2021: Leksikog a inis Jono Jablonskio palikimas. – Kul ū os
s udijos Pane ėžyje. Jonas Jablonskis, sud. L. Lapinskienė, Pane ėžys: Komunikacijos
cen as „Kalba. Knyga. Kū yba“, 32–44.
Sawaniewska-Mochowa Zo ia 2002: Ze s udiów nad socjolek em d obnej szlach y
kowieńskiej XIX wieku (na pods awie słowników p zekładowych An oniego Juszkiewicza),
Bydgoszcz: Wydawnic wo Akademii Bydgoskiej im. Kazimie za Wielkiego.
Sawaniewska-Mochowa Zo ia 2014: Lie u iški XIX amžiaus e s iniai žody-
nai – egioninės lenkų kalbos y imų šal iniai. – Leksikog a ija i leksikologija 4, sud.
R. Pe okienė, ed. kolegija S. Be g-Olsen, O. Kažukauskai ė, D. Mu mulai y ė,
V. Sakalauskienė, Z. Sawaniewska-Mochowa, J. U bana ičienė, Vilnius: Lie u ių kal-
bos ins i u as, 123–138.
Tolu ienė Bi u ė 1961: An anas Juška leksikog a as. – Li e a ū a i kalba 5, 87–377.
U bu is Vincas 2010: Knygos apie žodžius, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Vi kauskas Vy au as 2001: Baigian didįjį „Lie u ių kalbos žodyną“. – Kalbos kul-
ū a 74, 109–113.
Vosyly ė B onė 2002: K. Būga žodynininkas. – Kelias į didįjį Žodyną, sud. K. Mo kūnas,
K. Vosyly ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 50–80.
The De elopmen , Uniqueness
and In e ela ionship o Li huanian
Explana o y Dic iona ies
SUMARY
In he 19 h cen u y, as a social, cul u al, and li e a y enaissance began, many Li huanian
in ellec uals ecognized ha , in addi ion o g amma books, dic iona ies could also help
de elop he Li huanian w i en language. Consequen ly, hey emba ked on he compila ion
o Li huanian language dic iona ies. The a icle e iews he de elopmen o cu en and
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
282 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
S anda d Li huanian language dic iona ies om he end o he 19 h cen u y o he i s decades
o he 21s cen u y. The explo a ion is g ounded in he analysis o he mos explana o y
p ominen dic iona ies o he e a and speci ic examples d awn om hese e e ences. The
a icle also sc u inizes he mos impo an p oblems ha he compile s o Li huanian
dic iona ies may ace. The empi ical basis o he s udy consis s o he da a om An anas
Juškas Li huanianPolish dic iona y, he ca d index o Jonas Jablonskis Ma e ial o he
Li huanian Language Dic iona y, Li huanian Language Dic iona y (LKŽe), a ious edi ions o he
Mode n Li huanian Language Dic iona y (DLKŽ) and he da a om he elec onic S anda d
Li huanian Language Dic iona y (BLKŽe). The Li huanian Polish dic iona y, edi ed by he enowned
Li huanian lexicog aphe and olklo e collec o An anas Juška, s ands as one o he mos
ema kable lexicog aphical achie emen s o he 19 h cen u y. The impo ance and signi icance
o his dic iona y we e also app ecia ed by Jonas Jablonskis, who ook he i s s eps in
lexicog aphic wo k by edi ing Juškas dic iona y. The wo k on he dic iona y encou aged he
linguis o collec ma e ial o a s udy o he S anda d Li huanian language, w i e he da a on
ca ds and ca alogue hem in a ca d index. Jablonskis aspi a ion o compile a Li huanian s anda d
language dic iona y ound p ac ical ealiza ion in he Li huanian Language Dic iona y, which
combines h ee di e en dic iona ies, encompassing w i en and dialec al o ms, ex s om
di e se his o ical pe iods, and mode n s anda d language. The weal h o di e se ma e ial wi hin
his dic iona y pa ed he way o he c ea ion o he Dic iona y o he Con empo a y
Li huanian Language (1954) and i s subsequen edi ions (1972, 1993, 2000, 2003, 2006, 2012, 2017, 2021).
The elec onic dic iona y o he S anda d Li huanian Language ha is cu en ly being edi ed,
dis ingues i sel by ea u ing a dis inc lexicon s uc u e and he me hodology o i s
compila ion. Each published dic iona y se ed as a ca alys , inspi ing he w i ing o a new and
mo e e ined dic iona y o he de elopmen o esh edi ions.
Į eik a 2023 m. luglio 18 d.
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
ilija.sakalausk[email p o ec ed]