Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos

Straipsniai / Articles 259 VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org./0000-0002-0487-7710 Le linee di ricerca scientifiche: etnolingvistica, lessicografia, lessikologia. DOI: doi.org/10.35321/all89-12 LETUVI KALBOS AIKINAMJ WORDYN RAIDA, SAVITUMAS IR TARPUSAVIO SSAJOS The Development, Uniqueness and Interrelationship of Lithuanian Explanatory Dictionaries ANOTATIA Straipsnyje svisitata attuale e comunrinè dei dizionii della lingua Lituanei dal XIX a. pab. fino XXI a. primi decennimi, sulla base più importantii di quel periodo dizodynais e konk rečie di quei dizionii esempi. Uno esclusivissimi XIX a. lessikografici lavori […] zimeaus Lituvians leksikografo e tautosakos pickėjo Antano Juškos lietuviųlenkų kalbų žodynas. Questo dizyno importanza e significatività lo ha valutato e Jonas Jablonskis, che primuosius lessicografico lavoro passi ni scengė redaguando A. Juškos dizzyniem. Il lavoro al dizzyno kalbininką incoraggiò a raccogliere materiale' alla lingua comunina Lituani studiare, dati annotare kortelėse e cumti in separato kartoteko. Dalla parte J. Jablonskio lūkestį preparare litevians bend rinės kalbos žodyną realizzato Lietuvių kalbos žodynas, che tarsi unifica tris diversi dictioni: tarminės, senųjų raštų e dabartinės bendrinės kalbos. Gausi e diversi questo dizionario materiale permise prepararsi Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (1954) e molti altri suoi edizioni. l'uscito del dizionario ciascuno diede unookį o un altrookį impulso a pensar di nuovo perfulesnį dizionario o altra sua edizione. Del tutto diverso sia la lexicica composti, sia la stessa dizzyno struttura e metodica di preparazione riguardo è attualmente preparato elettronico Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Straipsnyje gvildenami i più importanti problemi, escudenti dei Lituani aiškinamųjų dicynų organizzatori. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 260 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX ESMINIAI VODŽIAI: lessikografija, aiškinamieji žodynai, Antanas Juška, Jonas Jablonskis, Lietuvių kalbos žodynas, Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. ANNOTATION This article aims to show the evolution of the dictionaries of the modern and standard Lithuanian language from the end of the 19th century to the 21st century, based on the most important dictionaries of the period and specific examples of these dictionaries. One of the most outstanding lexicographical works of the 19th century is the LithuanianRussian Polish dictionary by the famous Lithuanian lexicographer and folklore collector Antanas Juška. The importance and significance of this dictionary were also recognised by Jonas Jablonskis, who took the first steps in lexicographical work by editing the dictionary of A. Juška. His work on the dictionary prompted the linguist to collect materials for research on the Lithuanian written language, to record the data on cards and to keep them in a separate card file. Jablonskis wish to compile a dictionary of the standard Lithuanian language was partly fulfilled by the Dictionary of the Lithuanian Language, which combines three different dictionaries: the dialectal, the old written and the modern standard Language. The rich and varied material in this dictionary made it possible to compile the Dictionary of the Modern Lithuanian Language (1954) and many other editions. Each of the dictionaries has given rise to one or another impulse to think about a new and improved dictionary or another edition. The current Dictionary of the Standard Lithuanian Language is quite different in terms of its lexical composition, structure and methodology. The article reveals the most important problems that the compilers of explanatory dictionaries may face. KEYWORDS: lexicography, explanatory dictionaries, Antanas Juška, Jonas Jablonskis, The Dictionary of the Lithuanian Language, The Dictionary of the Modern Lithuanian Language, The Dictionary of the Standard Lithuanian Language. ĮVADAS Secondo Jono Kruopo, po Konstantino Sirvydo slodyno epochos Lituania be1 Senesni bendrinės kalbos veik du šimtmečius sustojo lietuvių leksikografijos darbas (Kruopas 1998: 423). Tik XIX a., kai prasidėjo visuomeninis, kultūrinis ir literatūrinis pakilimas, dažnas iš lietuvių šviesuolių, supratęs, kad norminti ir ugdyti lietuvių bendrinę1 terminai litterūrinė ir rašomoji kalba. Articolinyje scelto per tutti i periodi uno termine bendrinė kalba, ma parlando di processo, viene usato il termine di standardizzazione della lingua. Articoli Articles / 261 Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos la parola può non solo grammaticos, ma e dizodyni, ėmėsi lietuvių kalbos žodynų sudarimo lavoro. Pertanto non uno di loro cominciarono a raccogliere parole e scrivere dizionynus (neretai pagreciui con grammatica), principalmente dvikalbius o mokytis lietuvių kalbos (Palionis 1995: 191). Deja, dauguma sudarytų žodynų taip ir liko rankraščiuose. Tai Dionizo Poškos, Simono Daukanto, Dominiko trikalbius, destinus praktiškai Sutkevičiaus, Lauryno Ivinskio, Andriaus Ugenskio, Mikalojaus Akelaičio e kt. Molti di quei autori dicyns dei manoscritti non conoscono il destino (SawaniewskaMochowa 2014: 123; Balašaitis 2018: 93). L'obiettivo di questa ricerca sviscare la evoluzione della attuale e comune lingua lituani interpretative dictione dal XIX a. fino al XXI a. primi decenni, sulla base dei più importanti dizionari di quel periodo e di concreti esempi di quei dizionari. Al fine di questo obiettivo si pongono i seguenti compiti: 1) rivelare le origini dei dizionari esškinamųjų; 2) mostrare la ricerca di standardizzazione della lingua XIX a. in dictionari esplicškinamuosi; 3) sulla base di concreti esempi dei dizionii illustrativamente rivelati attuali e comunrinè delle lingue lituani macrostrukturas mutimento e innovazioni. Nella ricerca applicati descriptivinis e gretinamasis metodi, sui quali base parodoma litevians aiškinamųjų vocynų raida, rivelato analizzati vocynų materia rapporto, esclškinama vocynų specifica, peculiarumas e sąsaje. La base empirica dell'indagine costituisce Antano Juškos lietuviųlenkų kalbų žodyno2, Jono Jablonskio Lietuvių kalbos žodynui materiale kartotekos, Lietuvių kalbos žodyno (LKŽe), dati di varie Dabartinės lietuvių kalbos žodyno (DLKŽ3) edizioni e elettronico Bendrinės lietuvių kalbos žodyno (BLKŽ). 1. ANTANO JUŠKOS LIETUVILENK TALB VODYNAS Uno esclusivissimi XIX a. lessikografici lavori […] zimeaus Lituvians leksikografo e tautosakos pickėjo A. Juškos lietuviųlenkų kalbų žodynas. Suo autore cercò fornire quella lessikà, che da nessuna parte non era stampata o zaffermata. 2 Litтовскiй словарь А. Юшкевича съ толкованiемъ словъ на русскомъ и Žodynui medžiaga pradėta rinkti 1850 m. (Sawaniewska-Mochowa 2002: 42), apie 1860 m. pradėtas rašyti žodyno tekstas. Iš viso buvo išspausdintos trys польскомъ языкахъ, вып. secondo, Санктпетербург, 1904, ILIX. 3 Abbreviazione be indekso viene usato apibendrintai, quando si parla in generale su Dabartinės lietuvių kalbos žodyną. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 262 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX A. Juškos lietuviųlenkų kalbų žodino dalys4 (apie dizodyno redagavimą ir redaktorius plačiau žr. Sakalauskienė 2012: 257267; Balašaitis 2018: 154161). Il primo redattore di questo dizionario Filipas Fortunatovas sottolineò, che A. Juškos lietuviųlenkų kalbų žodynas questo vivosios5 kalbos leksikos and its vartojimą rio iliustruojančių bei aiškinančių sakinių rinkinys (Sakalauskienė 2012: 256), kukelios dalti sono stati espubliti prėjus perfino a qualche decenni nuočiams dizionomo. Interessandosi valstiečių buitimi e cultura, l'autore del dizionino dedicò il suo lavoro soprattutto alle intelligenze Lituanee6. A. Juška dicodyne zaficsava moltitudine di fatti linguistici, relativi con kastiene casa cirovoka, teikiančių etnografinių e tautosakos conoscenze. Liaudies schnekamosios lingua utilizzo al dizionario, il suo abbondante materiale aveva grandiulę significato e comuniom nėjimams bei praktiniam kalbos darbui – visos tautos bendrinei kalbai kurti ir ugdyti. A. Juška, kaip leksikografas, suvokęs gyvosios kalbos, tautosakos ir litevians lingua tyrietnografijos importanza importanza culturale nazionale ugdimento, qualche decini di anni con neišsenkančia energia записало литовских языков слова, posakius, rinko dainas, наблюдалось и описало обыроčius. Lietuvių liaudies lingua non valutato A. Juška non solo come filologinių faktų fonte, ma kreipė dėmesį e in žmonių psichologiją, minčių reiškimo būdą, cercava nel kalboje semplių žmonių gyvenimo, tradizioni, istorinio esperimento rifindžių. Annotando al suo dizionario più di 30 000 parole dalla schnekamosa lingua, A. Juška Lituvians leksikografijoje si girò di nuovo cammino dal materiale pronunciinamento da vecchie e più nuove scritte allo schnekamosa lingua come principale e neišsemiamo fonte (Tolutienė 1961: 89). Quindi, A. Juškos lietuviųlenkų kalbų žodynas importante leksikografinis šaltinis, nuovo tipo šnekamosios kalbos aiškinamasis žodynas. Secondo A. Balašaičio, la parte liteviškoji del dizionario è non solo illustrazioni del consumo delle parole, ma spesso e spiegazioni significativi delle parole, che normalmente sono non dizionario autoriaus, e trascritti da lingua delle persone (Balašaitis 2018: 158). Volodyno manoscriščiai e singole loro redazioni mostrano vingiuota e complessa strada, molto įdomų e valoringą lietuvių bendrinės kalbos kūrimosi bei vystymosi 4 1897 m. I tomo prima parte, comprendente AD raides (redagavo F. Fortunatovas), 1904 m. I tomo seconda parte, comprendente EG raides (redagavo J. Jablonskis), 1922 m. II tomo. prima parte, comprendenti K. parti fino alla parola kukoties (redagavo K. Būga). Altri redattori del dizionario: Janas Boduenas de Kurtenė, Jurgis Šlapelis e Grigorijus Uljanovas. La stampa si occupava Viačeslav Jagičius, F. Fortunatov, Aleksejus Šachmatovs (Sakalauskienė 2012: 257). 5 Articolinyje sinonimicamente utilizzati termini vivoi, liaudies e schnekamoji lingua. 6 A. Juškos dizionario era nuovo a quel tempo società. Tų laikų lietuvių šviesuoliai mokslus buvo ėję daugiausia lenkiškose mokyklose, quindi polkų kalba vyravo greta gimtosios lietuvių. Del tutto comprensibile, perché A. Juška al dizionario della lingua Lituanea scelse lenkišką vertimą. Di lui bisognava non tanto alla società polkų, quanto agli stessi lituani (Sakalauskienė 2012: 256). Jonas Juška, redaguodamas eigai tyrinėti (Sakalauskienė 2012: 264). Moltieli A. Juškos dizodyne raccontate delle parole più rare, ad esempio, gris ‘gėrimas, žodyną, pridėjo vertimą į rusų kalbą (plačiau žr. Sakalauskienė 2012: 257–258). Straipsniai / Articles 263 Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos gėralas, gernõra ‘geranoris, gerų norų žmogus, ancora e oggi troviamo Dabartinės lietuvių kalbos žodynėse varie pubblicazioni. LKŽeodio, secondo A. Juškos dizodiche viene presentato l'azionezodis jovalúoti ‘ruošti kiaulėms ėdalą, jovalą nel significato ‘versti, jaukti, netvarką daryti usato vakarų aukštaičių kauniškių (Veliuonoje, Žvirgždaičiuose) e pietų questo attozmaž indica la definizione del significato e la attuale vartoseną (žr. aukštaičių (Liškiavoje). Įvairiuose Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimuose 1 tabella). 1 LENTEL. Alcuni A. Juškos dizionino parole Dabartinės lietuvių kalbos dizionno edizioni JŽ DLKŽ1DLKŽ2DLKŽ7eDLKŽ8e gris Gira è 2 gris ‘gėrimas, 2 ‘gėrimas, rugpiūtį. Gėris in Ligonis uno bevriu vivo. gris ‘gėrimas, 2 gris uno gėriù vivo. uno gėriù viv. ‘gėrimas, 2 gris drūts gėris uno gėriù viv. gėralas: par gėralas: Ligonis gėralas: stomandį atsiduria Ligonis Ligonis gėralas: Ligonis uno per stemplę. gėriù vivas. gernõra Kurs nórą ha, ‘geranoris, gernorà ‘geranoris, gerų gernorà gerų ‘geranoris, tas gernorà ‘geranoris, gernõra. un gernorà gerą gerų uomo desų; un uomo desų; un uomo desų; buų Tankiai jodau ir kitą jodinu. cavirgelį, nonjódysi (d.). t. y. grùmias (siaũčia). v. jóti, kùltis, siaũsti, jódytis grùmtis. norų žmogus; altro cosa joti: jódyti. Tutti nupurchsi ma nonjódysi ismindyta, (ištrempta). 2. šnek. ‘uiti, Jódyti, zajódyti ‘siausti, Vaikai, Vaikai, siódiate! non jódyti 1. jódyti Žirgą joti 1: Kad jódo, nupurchsi cavirgelį, 2. refl. ma nonjódysi e izjódyta engti: jódė le persone. engti: jódytis cosa. izdykauti: Vaikai, nonijódyate! 1. ‘arklį ar ir joti 1: Kad ir cavirgelį, Vakis nessuno megės iódos, Ponai ‘varginti, Žmones jódyti. ‘siausti, jódytis izdykauti: isprikauti: non siódyate! jódyti 1. džn. jódyti 1. džn. jódyti 1. džn. joti 1: Kad ir aš nupurchsi nešeria (flk. ma slenkstis). Pieva 2. prk. ‘varginti, (d.). 2. prk. (d.). 2. prk. engti: ‘varginti, engti: Žmones ‘siausti, jódyti. ‘siausti, 3. sngr. isprikauti: Ragazzi, non siódyate! jovalúoti jovalúoti 1. ‘ruošti jovalúoti jovalúoti porulėms ėdalą; ‘peršti jovalu; 2. prk. ‘daryti netvarką, fare; ‘peršti jovalu, jovalinti; ‘versti, jaukti, netvarką fare, jaukti; misciyti, jaukti; jovalúoti 1. ‘peršti jovalu; 2. prk. ‘netvarką maišyti, VILIJA SAKALAUSKIENĖ 264 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX A. Juškos žodyne užfiksuotas tarminis veiksmažodis jódytis įtrauktas ir į Bendrinė lietuvių kalbos žodyną: jódytis 4. sngr. šnek. ‘ischdykauti, siausti: Ragiac, nonijódykit! 2. JONAS JABLONSKIS E ANTANO JUŠKOS ORODYNAS A. Juškos dizyno importanza e significatività ha valutato e J. Jablonskis, che primui passi del lavoro lexicografico scengè redaguando questo dizionario. J. Jablonskis verificato lietuviškus paroležius šnekamojoje kalboje7, aveva occasione di verificare e la loro semantica. Edittorio netenkino liteviškų parole di rusiškas8 vo vertimas. Todėl rusišką vertimą jis taisė pagal tarmėse vartojamas reikšmes, o ne pagal nurodytas A. Juškos rankraščiuose. J. Jablonskis pirmiausia iškėlė kalboje plačiau žinomą, pagrindinę žodžio reikšmę, o paskui – tas reikšmes, kurios buimportanti articolo ilustracinei materiale capire. Secondo J. Jablonski, Juška notatís qualì posakì da persone lipas prima registrando nel suo dizionario abbastanza spesso lo gludindava, faceva pienesnį, stentando di fornire letterūriškότερο e regolaingevole, ma così facendo annullava toms frazzei caratteristiche particolarità (Piročkinas 1991: 116). Il processo di standardizzazione del linguaggio dizodyne è significativo per la storia della lingua bendrinesa lituani. J. Jablonskis, non potendo stabilire, da quale tarmia quale parola o frasinio A. Juška era trascritęs, nesiryžo rstatinėti tarmiškumų e vienodino dizodyno materiale a tęsdamas autoriaus iniziėtà standardzavim del linguaggio. Fondine tarme, come e autore, lui scelse vakarų aukštaičių tarmę, perché sempre era convinto, che è necessario un dizionario della Lituanian bendrinė lingua, scritto a tutti comprensama lingua. 7 J. Jablonskiui come redattore sono state costituite condizioni controllare le parole nelle lingue Lituanee. Durante le vacanze d'estate il redattore važiuodava tyrinėti lietuvių tarmių (Čepaitienė, Lapinskienė 2010: 83). Prendutosi in Lituania tutta la prima estate, J. Jablonskis ricontrollò a Veliuono, Vilkijoje, Jurbarke, Kaltinėnuose e Alsėdžiuose E, G, I, J, K, L lettere dei handraščius (plačiau žr. Tolutienė 1961 237:238; Sakalauskienė 2021: 3637). Passtiaisiais XIX a. decenni in Lituania rafforzí rusų 8 Sumanymas pateikti rusų kalbos atitikmenis iš dalies priklauso J. Boduenui de Kurtenė. kultūra. Quindi dizyno di stampa anni polkiškasis vertimas era già meno aktualus. J. Juška in rus lingua tradusse persino e quei iliustracinius sentinii, ai quali capire pakako della traduzione data all'inizio dell'articolo. Antraštinio žoiškreipė intitolante del termine (Tolutienė 1961: 222). džio vertimą artindamas prie iliustracinio sakinio, J. Juška kartais taip susiaurino jo reikšmę, kad Straipsniai / Articles 265 Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos Quindi, redaguando A. Juškos dizionario, J. Jablonskis già pensò su un altro dizionario, che bisognava preparare greta redaguojamo. Pertanto egli non solo verificava e pildè A. Juškos dizodyno materiale, ma e rinko parole, kaupė kartoteką naujam lietuvių kalbos žodynui. Keletas J. Jablonskio kartotekos Lietuvių kalbos žodynui medžiaga (JJk) exemplesų: Arkljus in grutiùs9 sudėk (JJk, Als), plg. Ašvienius sudėk į grùtes (JŽ 482), Ašvienius sudėk į grùtes (LKŽe, J); Arklei grûžin10 peivą (JJk, Als), plg. Cavallii grūžina prato (LKŽe, Als); Šóná pragila11 begulint, pragilst rñkas barašnt (JJk, Als), plg. Šonai pragilo begulint (LKŽe, Vkš); Su gndras issikėlė, con varnoms nukrita (JJk, Als), plg. Su gañdrais issikėlė, con varnoms nukrito (dice di coloro che molto vogliono emersare, ma loro non succede) (LKŽe, Als); Linai galvóti (JJk, Puš), plg. Galvoti12 linai, galvoti kopūstai (DLKŽ8e); Kas sùgarga, quel vadino gargãžėm (JJk, Puš), plg. Kas sùgarga13, quel chiama gargažėm (LKŽe, Puš); Starkus garglinėja (po balą) (JJk, Skap14), plg. Starkus garglinėja [po balą] (LKŽe, Skp). A. Juškos dizodyno redagazione non solo J. Jablonskiui, ma e Kazimierui Būgai15, è stato efficace pastivo preparare futuro dizionario della lingua Lituanea. Questo indica questo dizionario degli editori (J. Jablonskio e K. Būgos) in seguito nuoviti lavori. 3. KARTOTEKA LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNUI MEDŽIAGA Darbas prie A. Juškos žodyno J. Jablonskį paskatino rinkti medžiagą lietuvių scrittajai linguai studiare e dati iscrivere kartelėse bei cumti kartotekoe, nella quale è stata raccolta più di 14,5 mila. unità di cartelli, o parole e loro 9 ‘į poras; 10 ‘trumpai nugraužė zolę; 11 ‘įskaudo’; 12 ‘su daug galvų ar didelėmis galvomis, galvingi’; 13 ‘sukietėja, suscraukia. 14 Presso J. Jablonskio kartoteca esempi di sono forniti Jablonskio vartoto locali dei abbrevipos, presso LKŽe esempi tali, come dizodyne. 15 K. Būga buvo vienas iš A. Juškos žodyno redaktorių. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 266 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX iliustruojančių sakinių записата еще больше. Kartotekoje è abbastanza molti sakinių, markedėtų santrumpa J. Ž.16, ad esempio: Ans nugurgjojo17 virvę nedailei (J. Ž.) (žr. JJk nugurgjoti); Nudàbyk18 tu me, bo a me dita strububo (J. Ž.) (žr. JJk dãbyti); Pabaigs us signori neivoti19 (J. Ž.) (žr. JJk neivoti); Jinai nerštės20 su lui per apis rubato (J. Ž.) (žr. JJk nerštis). Aptariando A. Juškos dizionino tarminata materiale, è stato notato che questo dizionino e J. Jablonskio kartoteca esempi di coincidenza indicano, che l'editore positivamente valutava A. Juškos raccolta materiale e lo stesso la utilizzava (plačiau. Sakalauskienė 2012: 26 sr9). J. Jablonskis nonusirašinėdavo A. Juškos sakinių paraidžiui, e pateikdavo selezionate iliustrazioni secondo i meto principi dello spizzo, sakinius cortoindavo, nepersirašinėdavo corrispondmenų rusų o lenkų kalbomis, sebbene kartotekoje presso atskirų žodžių reikšmę paaiškindavo e ne lietuvių kalba. A. Juškos dizodyno redagazione è stato uno dei più importanti fattori di iniziare cumti kartoteką altam diccionynum della lingua Lituania. J. Jablonskio iscritti lapeliai indicano che la sua kartoteca cominciata accumulti XIX a. alla fine, 1897 m. apsilankius Veliuonoje. Nel Cartoteko si accumulano non solo dati della lingua viva, ma anche parole da iscritti dizioní21, varieiausių raštų, grožinės literatūras22. J. Jablonskis sempre è stato convinto che è necessaria un'universina dizionaria della lingua Lituaniana. 1918 m. Voroneže, già dopo periodo Gardino (19121914 m.), formulata più di 1500 di quel išleido mažos apimties Mūsų žodynėlį, į kurį buvo įtraukta tik nedidelė jo surinktos kartotekos žodžių dalis. Žodynėlyje (61 puslapio apimties) buvo paperiodo bendrines delle parole con lietuviškais 16 Siia santrumpa J. Jablonskis žymėjo da A. Juškos žodyno persirašytus žodžius ir sakinius. 17 ‘nuvijo; 18 ‘nurenk; 19 ‘naikinti’; 20 ‘niršo. 21 Puikiai valutinęs Frydricho Kuršaicija vocyną e grammatiką J. Jablonskis in kartoteką includukè non poche materiale. J. Jablonskis A. Juškos dizyno I tomo antros della parte finaliziaiaia, trattardando redaguojamo dizyno lingu, molto spesso rėmėsi Fr. Kuršaičio vocynu e ligino materiale di quest'ultimo con altre tarmè della lingua Lituanie. J. Jablonskio nel suo cartello è parecchi frasi e parole, patrikalbis žymėtų Fr. Kuršaičio pavarde. Kartotekos lapeliuose pasitaiko K. Sirvydo žodyno pavyzdžių. Jo (lenkųlotynųlietuvių) dizionario Dictionarium trium ligvarum, susilaukęs anche cinque edizioni (I circa 1620, II 1631, III 1642, IV 1677 e V 1713), per qualche secolo è stato uno dei principali fonti della lingua scritomosa lituana (Palionis 1995: 18). 22 Da fonti notymų vedere, che sudarytojas in kartoteką incluse parole di da Simono Stanevičiaus, S. Daukanto, Žemaitės, Petro Avižonio, Antano Baranausko e kt. opere letterarie. Articoli Articles 267 / Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos spiegazioni di significati e traduzioni in rusų lingua. Tutte le parole erano scurčiuoti. Lo scopo Zodynėlio era puramente pratico aiutare gli allievi a leggere e capire lietuviškus vadovėlius. Pertanto in esso è entrato principalmente tarmių parole e naujadarai, che il kalbininka teikė usare benrinėje palboje. Il nostro dizionario è importante non solo come fonte di nuovi termini, ma e in generale come primo dizionario norminamasis della bendrinesa lingua. Verodynėlis poteva isorgere in lietuvių bendrinės linguaggio dizionario. Quindi, possibile un'altra assunzione, che J. Jablonskis avendo enorme cartoteca e lexicografinio lavoro esperienze, poteva scrivere tale dizionario. Juolab, che nei ricordi dei eternitari costantemente menzionato il suo desiderio per lui scrivere dizioninio. 4. LETUVI LEGAMENTI J. Jablonskio lūkestį prepararsi come aiškinamąjį lietuvių kalbos žodyną in parte realizzato Lietuvių kalbos žodynas, che unisce tres distinti dictioni: tarminės, senųjų raštų ir dabartinės bendrinės kalbos. Pertanto sottolinetino particolare J. Jablonskio kartotecos e dizionario della lingua Lituavia, il cui primo organizzatore e redattore fu K. Būga, connessione. Zodyno redakcija da vari votatori ricevette qualche dėžes parole, dai quali furono fatte nuorašai (maždaug 2530 tūkst. kartelių). J. Jablonskio Dal kartotecko K. Būga nusirašė circa 10 mila. parole23, che successivamente entrarono nel gran dizionario fondi. In molti casi le parole dei kartotecos J. Jablonskio quasi scomparso in quegli fondi, perché spesso J. Jablonskio materiale pačiame verodyne nienaip non è contrassegnata taisodama du casi solo contrumpa della località. Kad parola da J. Jablonskio kartotecko, si può vedere solo le fogli di kartotecca del dizionario della lingua Lituavia. J. Jablonskis lui stesso nespėjo scrivere dizionario della lingua Lituani, ma le sue opere molto contribuì a tale dizionario prengiativi lavori. M. 1924 apparžiusì il primo K. Būgos parengtą Lietuvių kalbos žodino sąsiuvinį Egli scrisse che si tratta di molto nonpreciso dizionario della propria lingua, qualio nel frattempo alla leidžia nei latviai, nei lenkai, nei rusai. Žodyne surašyti visi žodžiai, kurie tebėra vartojami lig šiol raštuose ir šnekamojoje kalboje. Tačiau visuomenė, laukusi iš profesoriaus K. Būgos tik rašomosios kalbos žodyno, dabar ras žodyne daug visokios medžiagos, tinkančios ir reikalingos mūsų kalbos etimologijai, istorijai, questione visuomenės netarmėms tyrti (JR 1935: 294296). Lo stesso testo del dizionario alla comunità sembrava non abituale, perché era un dizionario scientifico. Pertanto J. Jablonskis deplorò che kalbamasis dizionario è assegnato a quei principalmente persone che già benamente conoscono la principale lingua scritta e possono, 23 Lietuvos kalbos žodyno redakcija kruopščiai peržiūrėjo J. Jablonskio raštus (vadovėlius, knygų vertimus ir.) e da loro è estratta ktynui ancora almeno 14 tūkst. parole (cfr. plačiau. Lyberis 2009: 69). VILIJA SAKALAUSKIENĖ 274 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX 2000 m. uscì quarto DLKŽ4 rilascio. In sostanza questo ripetutato terzo edizione del dizionario, solo pattiti osservate corektūros errori. Edaktorių kolegija la stessa. 2003 m. è stata esleista quest'ordoino kompaktinė plokštelė. Vi dicynas completato aiškinamąja della parte più importanti Lituania e mondiale locovardzii. Questa versione del dizionario è stata inserita in internet. 2003 m. alla fine è uscito il quinto DLKŽ5e edizione, di nuovo redaguato, pattizzo e completato solo elettronico (kompaktinė plokštelė con introduzione stampata nella librogelė, consigli metodistici e descrizione del lavoro con computer), aggiunto separato circa 3000 Lituania e mondiale locovardžių appendice la parte esplicamoji dei più importanti Lituania e mondo locovardžių. 2006 m. i consumatori raggiunse leggermente misto seištas (trečias elektroninis) DLKŽ6e uscita. Il suo collegio degli editori è la stessa. 2012 m. pubblicuoto settimo (attualita versione 2017 m.) DLKŽ7e edizione è organizzato da sesta edizione plokštelė, però da lei gerokai differisce. Il più grande di questa dizionaria differenzazione differenumai: 1) abbandonata esempioina comuneina lingua non validi (dėtų su pažyma ntk. =) parole; 2) abbandonata parte dei obsolusius e più rari regioninali (su psn. e tarmių markedmi) parole e vari (beaut di due migliaia); 3) rinunciata nelle precedenti elettroniche pubblicazioni DLKŽ ex delle più importanti Lituania, con lei legate kraštų e mondi parti dei locovardi (apie tre migliaia di articoli); 4) le parole sukilčiuoti secondo le rottazioni dello Statobbina commissione delle lingue lituanee; 5) precisare alcune delle parole dei significativi spiegazioni, patturate notate corekturas errori. In questa edizione del dizionario inserito nedidelis (apie pustrečio šimto) DLKŽ7e nesamų parole appendice da nuovamente preparato Bendrinės lietuvių kalbos žodyno. Nuovo DLKŽ8e pratarmėje il redattore capo dice che žodynas è preparato come consigliatore linguistico a tutti i Lituani del mondo e a quei etataučiams, che litaviškai sono aprendę o ancora solo studiosi (DLKŽ8e, Pratarmė). Pentrėžena vocodyno universalità, poiché, prima, in esso riflessi tutte le aree di consumo della lingua comunrinè, tutte le ustojamosi sue varianti, seconda, in esso presentata agli utenti necessaria informazione su forniti, normativi parole scritibà, kirčiavimą, kaitymą, spiegata caratteristica delle parole significazioni, vartosenes esempi di parole paroddė complicate, in cui detto nemažas pluoštas immagini dingų, frazeologismų, nonché termin di vari settori. Naujų parole di appendice completato due centinaia di parole. DLKŽ8e preparato da eštunto stampa dintino DLKŽ autorizzazione. Le principali innovazioni di questa edizione: 1) restituire alcune parole precedentemente considerate nonomini, che la Valstybinė lietuvių kalbos komisija ha riconosciute vartotinais generrinėje kalboje: bobutė ‘1. senelė, močiutė (tėvo o madre della madre) 2. zr. pribuvėja; kaladė ‘1. zr. trinka. 2. zr. malka 3; linchas ‘violento scontro di folla senza tribunale; 2) secondo statuta delle Statibbine commissioni di lingue Lituani ordinkyta Straipsniai / Articles 275 Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos spelling e kirčiazione di parole: čiárdašas, čárdašas; drksti, drỹska (drỹksta), drsko; fjòrdas e pan. ; 3) rinnovato riferodino interpretazione delle parole (in alcuni casi restituita notyma žr., che era stata rinunciata preparando la settima DLKŽ liberazione): biznas žr. rimbas, buljònas žr. sultinys, gérbūvis žr. gerovė, pakalkas, ~ė. pataikūnas i kt. ; 5) restituire alcune parole, di cui alla settima DLKŽ autorizzazione rinunciato a causa della limitazione di copertina dell'edizione stampandina. 6. BENDRINS LIETUVI LAGONALI Visai kitoks nei Dabartinės lietuvių kalbos žodynas tiek leksikos sudėties, tiek paties žodyno struktūros ir rengimo metodikos atžvilgiu yra šiuo metu rengiamas elektroninis Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Jame galima rasti pačią naujausią leksiką, vartojamą po 2000-ųjų anni fino a questi giorni, ad esempio: feisbukas, gūglas, gūglinti, jutubas. Nel dizionario saranno inclusi anche instagrami, skaipas, twiteris e kt. Menint DLKŽ cinquant'annata, il capo redattore di questo dizionario accentava che donando in mani dei consumatori terziazijio edizione DLKŽ, è stato scritto, che necessariamente sarebbe necessario di un più grande dizionario comune di lingua, quali tre o quattro volumi, con più articoli e soprattutto esempio vartosena (Keinys 2004: 82). BLKŽ questo lūkestį implementa. Scrivendo, edaguando e approvando BLKŽ viene considerata in realią parole dei vartoseną, i loro kirchiaimento polinkius, ma mantenendo comunrinè norma della lingua. Quindi, dizodyne fornita ora funzionante regolainga bendrinè lingua lessica. Pertanto viene abbandonata nonjosa parte pasenusių, tarminių, būdingų solo siaurai sričiai parole e inclusa ben cos più negu è stato fatto precedentemente internazionali parole, terminų, naujažodžių, įvardijančių naujas realijas. La principale differenza di questo dizionario dal DLKŽ varie edizioni è dizionario scrittura e redagazione non solo abėcėliškai, ma e, didesne parte, lexxinie gruppi semantiche. Inoltre, si tiene al principio che la parola deve essere spiegata a tutti comprensibili, semantichamente e stilisticamente neutrali parole, che nè, BLKŽ taip pat galima rasti šiame žodyne (Liutkevičienė 2006: 14). Be jokios abejoorganizzatori usa si sukaupta anteriori, in questo articolo già menzioni (LKŽe, DLKŽ), di altri linguaggi Lituani e linguaggi strani, si basa sulle più recenti opere di ricerca scientifica, datiynų, tekstynų materia. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 276 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Tikslinga paminėti vieną kitą iš daugelio DLKŽ ir BLKŽ skirtumų: 1) atsisakyta lizdinio28 giminiškų žodžių pateikimo29; 2) antraštiniais žodžiais iškeliami ir aiškinami visi apibrėžtyse vartojami žodžiai; 3) iškeliami ir aiškinami labiau paplitę, leksikalizzare parole combinini e compositi termini30; 4) tutte le BLKŽ intitolazioni parole o i loro significativi, eccetto solo pavienius casi, illustruojosi esempi vartosena; 5) tutte le parole iliustracinių sakinių kirčiuojami; 6) alcune parole (p.g., būdvardžių, prieveiksmių) negli articoli distingue più forme morfologiche (aulštesniojo, supremo grado, įvardžiuotinių); 7) segnalato sintassico veiksmažodžių, in singoli casi būdvardžių e frazeologinių junglium; 8) viene fornita più informazione grammaticale; 8) abbandonata l'inclusione di parole non trattinate in BLKŽ makrostruktúru e kt. DLKŽ, che un tempo aveva la stessa destinazione e svolgeva le stesse funzioni di spiegazione e di normazione, e BLKŽ Differenze, confrontando entrambi i dizionynų b lettera di antraštinių žodžių articoli, sugli stessi redattori BLKŽ è stata effettuata una approfondita analisiė, i cui risultati non solo hanno confermato la correttezza della metodologia scelta di preparazione del dizionario, ma hanno anche mostrato smula perfintina (Liutkevičienė, Muritytė 2015: 86, 139). A seconda dei risultati di questa ricerca, costantemente rivisitato Lituvians kalbos naujažodžių duomenyno (LKND) antraštynas. Quindi, il dizionario viene preparato tenendo conto a costantemente cingente situazione della lingua, nuovi conoscenze della società nonché esigenze di consumo della prestigine lingua, in più recenti risultati di ricerca, norminamento della comunrinè lingua, pubblicata o altrimenti pareikštà degli altri dizionari nonché preparati critica dei testi di questo dizionario. APENIBDRINAMOSIOS NOTABOS 1. Esservando la attuale e comunrinesa dizioní della lingua litavians dal XIX a. pab. iki XXI a. pirmųjų dešimtmečių matyti, kad vienas išskirtiniausių XIX a. leksikografinių darbų – Antano Juškos lietuvių–lenkų kalbų žodynas padėjo pamatus aiškinamajam lietuvių kalbos žodynui. Tai svarbus leksikografinis nuovo tipo šnekamosios kalbos aiškinamųjų dizynų šaltinis, naujas XIX a. seconda parte della società. 28 In alcuni articoli del cosiddetto inclusuktinio (plačiau žr. Liutkevičienė, Murmulaitytė 2015: 84). 29 BLKŽe skirtingai nuo DLKŽ atskirais antraštiniais žodžiais pateikiami deminutyvai, veiksmažodžių ir būdvardžių abstraktai, prieveiksmiai, daiktavardžių su priesagomis -tojas, -ėjas vediniai. 30 Una di BLKŽe innovovi come intitolamenti vengono sollevati e più spesso usati dvižodžiai o keliažodžiai termini o pure realijų nomiinimai (Liutkevičienė 2010: 147). Articoli Articles 277 / Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos 2. A. Juškos žodyne avviato processo di standardizzazione della lingua, che tęsė e J. Jablonskis, fu significativo per la storia della lingua comunrinė Lituani. Fondamentine tarme e dizzyno autore, e redattoreus pascolko vakarų aukštaičių tarmę. J. Jablonskis era convinto, che è necessario un dizionario della lingua bendrinesa Lituani, scritto a tutti comprensima lingua. 3. Come primo condrinese lingua norminamassi dizionario e nuove termini di fonteino fu significativo J. Jablonskio Mūsų žodynėlis, galėjęs isorgere in lietuvių rašomosios kalbos žodyną. J. Jablonskis lui stesso nespėjo scrivere dizionario della lingua Lituani, ma le sue opere molto contribuì a tale dizionario prengiativi lavori. 4. J. Jablonskio lūkesčius in parte realizzò dizionario della lingua Lituania, il cui redattore K. Būga il suo lessikografinį percorso ha anche iniziato redaguando A. Juškos dizionario. del linguaggio Lietuvių uno dei più importanti aiškinamųjų lietuvių kalbos veikalų, ha iniziato nuovo lessikografijos sviluppo etapą. Dodici dati importanza e significatività alle ricerche di oggi indicano poche pubblicazioni di versione elettronica. 5. Abondi e diversi dizionario della lingua Lituani ha permesso preparare Dabartinės lietuvių kalbos žodyną e altre sue edizioni (1972, 1993, 2000, 2003, 2006, 2012, 2021). Analizzando varie DLKŽ autorizzazioni, sottolineata, che a tutte le autorizzazioni aktualūs questioni di composizione dicynų makrostruktūros, uno di loro selezioni di parole, e uno di piú importantissimi compiti lexicoso norminazione. 6. Elektroninis Bendrinės lietuvių kalbos žodynas – visai kitoks nei Dabartinės lietuvių kalbos žodynas tiek leksikos sudėties, tiek paties žodyno struktūros ir della metodologia di preparazione. La principale differenza di questo dizionario dal DLKŽ varie edizioni è dizionario scrittura e redagazione non solo abėcėliškai, ma e lexxinie gruppi semantici. BLKŽ viene preparato tenendo conto a costantemente cintanciata situazione del linguaggio, nuovi conoscenze della tojimo poreikius, į naujausius bendrinės kalbos tyrimo, norminimo rezulsocietà e prestigine della lingua vartatus, altri dizionini e preparati critica di testi di questo dizionario. 7. Ogni esškinamasis dizionario della lingua Lituania unaiv o altrimenti dava impulsò a pensare su una nuova tobulesnį dizionario o altra sua pubblicazione. da appartì i dizionì ciascuno aveva la sua tąsà, incoraggiava moversi pirmyn, pasisemti da ankstesniojo patirzia, non ripetere errori, trovare nuovi composizione e edagazione metodi. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 278 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX VIETOVI SPROMUMPINIMAI Als Alsdžiai, Plùngės r. Puš Pùšalotas, Pãsvalio r. Skap, Skp Skãpiškis, Kùpiškio r. Vkš Viekšnia, Mažekių r. ŠALTINIAI IR SUTRUMPINIMAI BLKŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, red. kolegija D. Liutkevičienė, D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, A. Gritėnienė, A. Gaidienė, D. Daugirdienė, L. Jonušys, vyr. ed. D. Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 20132022. Prieiga internet: httpsekalba.lki.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas. DLKŽ1 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, atsak. red. J. Kruopas, 1a edizione, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954. DLKŽ2 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, atsak. red. J. Kruopas, 2a edizione, Vilnius: Mintis, 1972. DLKŽ3 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys, 3-iasis edizione, Vilnius: Mokslo ir encyclopedijų leidykla, 1993. DLKŽ4 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys, 4a edizione, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidybos institutas, 2002. DLKŽ5e Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys, 5a edizione elettronica, Vilnius: Lituvių kalbos institutas, 2003. DLKŽ6e Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys. 6a (3-iasis elettronico, 4a online) edizione, Vilnius: Lituvians kalbos institutas, 2006. [Variante online dal 2015 m. pubblicamente non priettato.] DLKŽ7e Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys, 7a (5a online) edizione, aggiornata versione, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. [Variante online da 2022 m. pubblicamente non piùprieitato.] DLKŽ8e Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys, 8a (6a edizione elettronico online) edizione, aggiornata versione, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. / Prieiga internet: https ekalba.lki.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas. DOI: doi.org/10.35321/dlkz. JJk Jonas Jablonskis. materiale per il dizionario della lingua Lituania kartoteca, custodito LMA Vrublevskių biblioteca Rankraščių skyriuje, F-99. Articoli Articles 279 / Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos J – Литовскiй словарь А. Юшкевича съ толкованiемъ словъ на русскомъ и польскомъ языкахъ [Litovskij slovar’ A. Juškeviča s’ tolkovaniem’ slov’ na russkom’ jazykach’], вып. secondo [vyp. vtoroj], Санктпетербург [Sanktpeterburg], 1904, ILIX. LKND Miliūnaitė Rita, Aleksaitė Agnė. delle lingue Lietuvių naujažodžių duomenimisynas, tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m., sud. e ats. red. R. Miliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internet: https://ekalba.lki.lt/naujazodziai. DOI: doi.org/10.35321/neol. LKŽe Lietuvių kalbos žodynas 120 (19412002), red. kolegija G. Naktinienė, e. variantas, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versione, 2018). Prieiga internet: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas. LITERATŪRA Balašaitis Antanas 1999: Dabartinės lietuvių kalbos žodyno Čikagos leidimas (1962). – Gimtoji kalba 5, 28–31. Balašaitis Antanas 1999a: Dabartinės lietuvių kalbos žodyno Čikagos leidi - mas (1962). – Gimtoji kalba 6, 28–32. Balašaitis Antanas 2018: Žodžiai ir žodynai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Čepaitienė Giedrė, Lapinskienė Lionė, sud., 2010: Atsiminimai apie Joną Jablonskį, Vilnius: Gimtasis žodis. Endzelīns Jānis 1971: Darbu izlase 1, Rīga: Zinātne. Gritėnienė Aurelija 2017: Žodyno vaizdinys Lietuvių kalbos žodyne. – Bendrinė kalba 90, 1–19. Jakaitienė Evalda 2005: Leksikografija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. JR – Jablonskio raštai 4, red. J. Balčikonis, Kaunas: Švietimo ministerijos leidinys, 1935. Keinys Stasys 2004: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas per penkiasdešimt metų. – Kalbos kultūra 77, 76–83. Klimavičius Jonas 1997: Kas yra bendrinės kalbos leksika? Sampratos, nuomonės ir prietarai. Žodyno praktika ir teorija. Vartojimo reikmės ir problemos. – Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 20–32. Kruopas Jonas 1998 [1968]: Rinktiniai raštai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 280 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Lyberis Antanas 2009: Leksikografijos teorija ir praktika, sud. Z. Šimėnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Liutkevičienė Danutė 2006: Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Siekiamybė ir realybė. – Leksikografija ir leksikologija 1. Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, red. kolegija D. Liutkevičienė, R. Mikulskas, D. Murmulaitytė, sud. R. Petrokienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 9–33. Liutkevičienė Danutė 2010: Bendrinės lietuvių kalbos žodyno struktūra, tikslai ir perspektyvos. – Kalbos kultūra 83, 141–150. Liutkevičienė Danutė, Murmulaitytė Daiva 2015: Nuo Dabartinės prie Bendrinės lietuvių kalbos žodyno. – Leksikografija ir leksikologija 5, sud. A. Gritėnienė, red. kolegija J. Girčienė, L. Levancevič, D. Liutkevičienė, D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, I. Zuicena, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 83–146. LKŽi – Lietuvių kalbos žodyno instrukcija, Vilnius: 1980. Mikulėnienė Danguolė 2022: Lietuvių kalbos instituto istorija: kalbotyros aneksija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Naktinienė Gertrūda 2005: „Lietuvių kalbos žodyno“ taisymai elektroniniame variante. – Kalbos kultūra 78, 191–203. Naktinienė Gertrūda 2012: Elektroninio Lietuvių kalbos žodyno naujovės. – Kalbos kultūra 85, 92–102. Palionis Jonas 1995: Lietuvių rašomosios kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Piročkinas Arnoldas, sud., 1991: Jonas Jablonskis. Straipsniai ir laiškai. Vilnius: Mokslas. Rutkovska Kristina 2021: Leksikografiniai šaltiniai lietuvių kalbos pasaulėvaizdžio tyrimuose. – Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje 2. Liaudiškasis, tautinis, daugiatautis ir daugiakultūris paveldas, Vilnius, Liublinas: Vilniaus universiteto leidykla, 181–200. Sabaliauskas Algirdas 1997: Kazimieras Būga ir lietuvių leksikografija. – Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 1–4. Sakalauskienė Vilija 2010: Dialektizmų atranka dabartinės ir bendrinės lietuvių kalbos žodynuose. – Leksikografija ir leksikologija 2. Jono Kruopo 100-osioms gimimo metinėms, sud. V. Sakalauskienė, A. Auksoriūtė, red. kolegija O. Karaeva, I. Lemeškin, G. Naktinienė, R. Petrokienė, V. Sakalauskienė, J. Zabarskaitė, vyr. red. Z. Šimėnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 295–305. Straipsniai / Articles 281 Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos Sakalauskienė Vilija 2012: Antano Juškos lietuvių–lenkų kalbų žodyno tarminė medžiaga. – Priešaušrio mokslas, kultūra ir švietimas. Lauryno Ivinskio 200-osioms gimimo metinėms (su CD), sud. A. Auksoriūtė, red. kolegija D. Mikulėnienė, V. Sakalauskienė, Z. Sawaniewska-Mochowa, V. Šaudiņa, P. Zemlevičiūtė, vyr. red. A. Auksoriūtė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 256–274. Sakalauskienė Vilija 2021: Leksikografinis Jono Jablonskio palikimas. – Kultūros studijos Panevėžyje. Jonas Jablonskis, sud. L. Lapinskienė, Panevėžys: Komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba“, 32–44. Sawaniewska-Mochowa Zofia 2002: Ze studiów nad socjolektem drobnej szlachty kowieńskiej XIX wieku (na podstawie słowników przekładowych Antoniego Juszkiewicza), Bydgoszcz: Wydawnictwo Akademii Bydgoskiej im. Kazimierza Wielkiego. Sawaniewska-Mochowa Zofia 2014: Lietuviški XIX amžiaus verstiniai žodynai – regioninės lenkų kalbos tyrimų šaltiniai. – Leksikografija ir leksikologija 4, sud. R. Petrokienė, red. kolegija S. Berg-Olsen, O. Kažukauskaitė, D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, Z. Sawaniewska-Mochowa, J. Urbanavičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 123–138. Tolutienė Birutė 1961: Antanas Juška leksikografas. – Literatūra ir kalba 5, 87–377. Urbutis Vincas 2010: Knygos apie žodžius, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Vitkauskas Vytautas 2001: Baigiant didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“. – Kalbos kultūra 74, 109–113. Vosylytė Bronė 2002: K. Būga žodynininkas. – Kelias į didįjį Žodyną, sud. K. Morkūnas, K. Vosylytė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 50–80. The Development, Uniqueness and Interrelationship of Lithuanian Explanatory Dictionaries SUMARY In the 19th century, as a social, cultural, and literary renaissance began, many Lithuanian intellectuals recognized that, in addition to grammar books, dictionaries could also help develop the Lithuanian written language. Consequently, they embarked on the compilation of Lithuanian language dictionaries. The article reviews the development of current and VILIJA SAKALAUSKIENĖ 282 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Standard Lithuanian language dictionaries from the end of the 19th century to the first decades of the 21st century. The exploration is grounded in the analysis of the most explanatory prominent dictionaries of the era and specific examples drawn from these references. The article also scrutinizes the most important problems that the compilers of Lithuanian dictionaries may face. The empirical basis of the study consists of the data from Antanas Juškas LithuanianPolish dictionary, the card index of Jonas Jablonskis Material for the Lithuanian Language Dictionary, Lithuanian Language Dictionary (LKŽe), various editions of the Modern Lithuanian Language Dictionary (DLKŽ) and the data from the electronic Standard Lithuanian Language Dictionary (BLKŽe). The Lithuanian Polish dictionary, edited by the renowned Lithuanian lexicographer and folklore collector Antanas Juška, stands as one of the most remarkable lexicographical achievements of the 19th century. The importance and significance of this dictionary were also appreciated by Jonas Jablonskis, who took the first steps in lexicographic work by editing Juškas dictionary. The work on the dictionary encouraged the linguist to collect material for a study of the Standard Lithuanian language, write the data on cards and catalogue them in a card index. Jablonskis aspiration to compile a Lithuanian standard language dictionary found practical realization in the Lithuanian Language Dictionary, which combines three different dictionaries, encompassing written and dialectal forms, texts from diverse historical periods, and modern standard language. The wealth of diverse material within this dictionary paved the way for the creation of the Dictionary of the Contemporary Lithuanian Language (1954) and its subsequent editions (1972, 1993, 2000, 2003, 2006, 2012, 2017, 2021). The electronic dictionary of the Standard Lithuanian Language that is currently being edited, distingues itself by featuring a distinct lexicon structure and the methodology for its compilation. Each published dictionary served as a catalyst, inspiring the writing of a new and morerefined dictionary or the development of fresh editions. Įteikta 2023 m. luglio 18 d. VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania vilija.sakalausk[email protected]