Acta Linguistica Lithuanica 2026, t. 94, p. 1–12 Turinio nuoroda / Contents link ISSN 2669–218X (internete / online)

ONOMASTIKOS TERMINIJA: TARP SISTEMINIO GRIEŽTUMO IR NERIBOTO PLITIMO

Onomastinė terminologija: tarp sisteminio griežtumo ir nevaržomo plitimo

ARTUR GAŁKOWSKI Romanistikos institutas, Filologijos fakultetas, Lodzės universitetas El. paštas: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0003-2471-0886 Tyrimų sritys: italų, prancūzų ir slavų lingvistika, onomastika, chrematonimika, onomastikos terminija, onomastikos teorija, leksikologija, glotodidaktika.

https://doi.org/10.35321/all94-04

SANTRAUKA Šiame straipsnyje nagrinėjama šiuolaikinė onomastikos terminija, daugiausia dėmesio skiriant sisteminio nuoseklumo ir didėjančio terminų gausėjimo koegzistencijai. Analizuojamos kalbinės strategijos, kuriomis grindžiamas tradicinių ir naujai atsirandančių (meta)onomastikos terminų darymas, skiriant morfemų neturinčius naujadarus ir aprašomuosius sintagminius darinius. Ypatingas dėmesys skiriamas terminų cirkuliacijai tarp onomastikos, kitų kalbotyros šakų ir taikomųjų sričių, vykstančiai dėl tarpdisciplininio perkėlimo mechanizmo. Remiantis atrinktais naujausios terminologinės praktikos pavyzdžiais, įskaitant šiuolaikiniuose onomastikos žodynuose ir mokslinėse publikacijose dokumentuotus siūlymus, kritiškai nagrinėjamas neologinių terminų gausėjimas; daugeliui jų būdingas formalus nenuoseklumas, silpna pragmatinė motyvacija ir ribotas komunikacinis skaidrumas. Teigiama, kad perteklinis ir nepakankamai pagrįstas neologizavimas, įskaitant terminijos, taikomos itin individualizuotoms įvardijamų objektų kategorijoms, fragmentaciją, gali lemti konceptualų neapibrėžtumą, terminologinę infliaciją ir mažesnį metodologinį patikimumą. Priešingai, aprašomieji ir struktūriškai skaidrūs terminai užtikrina didesnį aiškumą, interpretuojamumą ir funkcinį adekvatumą. Todėl straipsniu siekiama apibrėžti terminologinio kūrybiškumo onomastikoje ribas, pabrėžiant konceptualios drausmės, tarpkalbinio nuoseklumo ir atitikties tarptautiniu mastu pripažintiems mokslinės terminijos standartams svarbą.

RAKTINIAI ŽODŽIAI: onomastikos terminija, metaonomastikos terminai, terminologinis gausėjimas, tarpdisciplininis perkėlimas, neologizavimas, terminologinis standartizavimas, kalbinės strategijos.

ANOTACIJA Šiame straipsnyje aptariama dabartinė onomastikos terminologija, daugiausia dėmesio skiriant sisteminės darnos ir vis didėjančios terminologinės gausos koegzistavimui. Jame analizuojamos lingvistinės strategijos, lemiančios tradicinių ir naujų (meta)onomastikos terminų formavimąsi, atskiriant monoreminius neologizmus nuo aprašomųjų sintagminių struktūrų. Ypatingas dėmesys skiriamas terminų sklaidai onomastikoje, kitose kalbos mokslų ir taikomosiose srityse pasitelkiant tarpsritinio perdavimo mechanizmą. Remiantis pasirinktais naujausios terminologinės praktikos pavyzdžiais, užfiksuotais dabartiniuose onomastikos žodynuose ir mokslinėse publikacijose, šiame tyrime kritiškai aptariamas neologizmų plitimas, kurių daugumai būdingas formalus nenuoseklumas, silpna pragmatinė motyvacija ir ribotas komunikacinis skaidrumas. Teigiama, kad pernelyg dažnas ir nepakankamai pagrįstas naujadarų kūrimas, įskaitant terminijos, taikomos ypač individualizuotoms įvardytų objektų kategorijoms, gali sukelti sąvokų dviprasmiškumą, terminologijos išplėtimą ir sumažinti metodologinį patikimumą. Priešingai, įrodyta, kad aprašomieji ir struktūriškai aiškūs

Autorių teisės © 2026 Artur Gałkowski. Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atvirosios prieigos straipsnis, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atgaminti bet kokioje laikmenoje, jei nurodomi pirminis autorius ir šaltinis. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį.

Gauta: / Received: 2026–04–29. Priimta: / Accepted: 2026–06–02.

1

terminai užtikrina didesnį aiškumą, suprantamumą ir funkcinį tinkamumą. Todėl šiame straipsnyje siekiama apibrėžti terminologinio kūrybiškumo ribas onomastikoje, pabrėžiant sąvokų nuoseklumo, tarpkalbinio suderinamumo ir tarptautiniu mastu pripažintų mokslinės terminijos standartų atitikties svarbą.

ESMINIAI ŽODŽIAI: onomastinė terminologija, metaonomastiniai terminai, terminijos proliferacija, tarpsritinis perkėlimas, neologizavimas, terminijos standartizavimas, lingvistinės strategijos.

ĮVADAS

Šiuo metu onomastikos terminija plėtojasi įtampoje tarp sisteminio nuoseklumo poreikio ir didėjančio polinkio nekontroliuojamai kurti naujus terminus. Nors naujų terminų kūrimas atspindi dinamišką onomastikos tyrimų augimą ir jų tarpdiscipliniškumą, jis taip pat kelia esminių klausimų dėl onomastikos terminijos konceptualaus aiškumo, metodologinio nuoseklumo ir komunikacinio skaidrumo individualiame, tarpkalbiniame ir daugiakultūriame kontekste (žr. Zgusta 1995; Šrámek 2003; Wolnicz-Pawłowska 2016; Odaloš 2018; 2022; Bijak 2019; Gałkowski 2024; 2025).

Pagrindinis šio straipsnio tikslas – ištirti terminų darybos mechanizmus šiuolaikinėje onomastikoje ir įvertinti onomastikos terminijos funkcinį adekvatumą, racionalų motyvuotumą ir mokslinį pagrįstumą. Teigiama, kad nors terminologinė inovacija yra neatsiejamas ir būtinas onomastikos tyrimų raidos aspektas, pernelyg didelis arba nepakankamai pagrįstas jos plitimas gali lemti konceptualų neapibrėžtumą, terminologinę fragmentaciją ir metodologinio griežtumo silpnėjimą.

Išvados grindžiamos onomastikos terminų korpusu, surinktu atsižvelgiant į jų žodžių darybos modelius, vartojimo sritis ir mastą, kuriuo jų įvedimas tenkina identifikuojamą mokslinį poreikį^¹. Tyrimo metodika jungia leksikologinę analizę su semantine ir pragmatine perspektyva, atsižvelgiančia į vidinę terminų struktūrą ir jų vaidmenį onomastikos bei platesnėje mokslinėje komunikacijoje (plg. Harvalík, Valentová 2018: 55–56). Ypatingas dėmesys skiriamas morfemų neturinčių naujadarų ir aprašomųjų sintagminių darinių skirčiai, taip pat klasikinių ir neklasikinių kalbinių išteklių įtakai terminų kūrimui.

Tyrimas padeda apibrėžti terminologinio kūrybiškumo onomastikoje ribas, ypač tais atvejais, kai neologizavimas yra nereikalingas, menkai pagrįstas arba konceptualiai nestabilus. Taip pat nagrinėjamas poreikis riboti pernelyg fragmentuotą abejotinų vardų rinkinių, nurodančių labai specifines objektų kategorijas, terminologizavimą, pavyzdžiui, įvairių rūšių zoonimų, priskiriamų tam tikroms gyvūnų ir vabzdžių rūšims, arba itin spekuliatyvių ideonimų, nurodančių įvairius meno ir medijų kūrinius. Taip siekiama skatinti labiau subalansuotą ir kritišką požiūrį į onomastikos terminijos plėtrą ir vertinimą.

1. ONOMASTIKOS TERMINIJA KAIP KALBOTYROS IR KOGNITYVINIO TYRIMO DALIS

Įsitvirtinusi ir pritaikyta prie kintančių tikrinių vardų bei įvardijimo procesų tyrimo teorijų ir metodų, onomastikos terminija sudaro santykinai autonomišką mokslo sritį, tačiau iš principo išlieka neatsiejama kalbotyros terminijos dalis (plg. Wolnicz-Pawłowska 2016: 38). Todėl ją galima nagrinėti kalbotyros ir pagrindinių jos analitinių šakų sistemoje, taip pat tam tikru mastu,

¹ Tyrime remiamasi atrinktais onomastikos ir kvazionomastikos terminų žodynėliais bei žodynais, įskaitant Grundbegriffe der Namenkunde (GDN 1964), Lexique des termes utiles à l’étude des noms de lieux (LTUENL 1975), Słownik terminów używanych przy standaryzacji nazw geograficznych (STSNG 2014), Terminologia Onomastica (TON 2018), English-Romanian Dictionary of Name-related Terms (ERDNRT 2020), An Alphabetical Guide To The Language of Names Studies (GLNS 1996), A Dictionary of Ukrainian Onomastic Terminology (DUOT 2024), Slovenská onomastická terminológia (SOT 2024), List of Key Onomastic Terms (LKOT) ir kiti naujausi terminologijos šaltiniai.

2

jos teorinėse srityse. Kaip ir bet kuris kitas terminas, onomastikos terminas yra kalbos vartojime realizuojamas leksinis vienetas, apimantis nuo vieno žodžio iki daugiažodžio junginio ar sintagminės struktūros.

Todėl jis patenka į kalbotyros ir jos šakų, įskaitant leksikologiją, semantiką, pragmatiką ir kognityvinę lingvistiką, tyrimo lauką. Tam tikras onomastikos terminas, pavyzdžiui, gephyronym (< Gr. γεφύρα gephyra „tiltas“), vartojamas tiltų tikriniams vardams įvardyti, gali užkoduoti ir perteikti žinias apie pasaulį. Jis gali rodyti tam tikro tipo oniminio objekto, identifikuojamo tikriniais vardais, egzistavimą (Šrámek 2003). Onomastikos, kalbos ir kultūros požiūriais tokie objektai gali pagrįsti atskirų (meta)onomastikos terminų įvedimą (Gałkowski 2021). Tačiau esama ir kitų požiūrių, įskaitant nuomonę, kad „tikrinių vardų tipai pirmiausia turėtų būti apibrėžiami remiantis pačių vardų savybėmis, o ne jų žymimais objektais“ (Włoskowicz 2018: 94^²).

2. TARPDISCIPLININIAI PERKĖLIMAI IR ONOMASTIKOS TERMINIJOS PLĖTRA

Čia taikomas požiūris grindžiamas prielaida, kad tikriniai vardai yra reikšmingas tyrimo objektas beveik visose tradicinėse ir šiuolaikinėse kalbotyros šakose. Tai apima pagrindines analitines sritis ir siekia labiau taikomas kalbotyros tyrimų kryptis, tokias kaip sociolingvistika, psicholingvistika, glotodidaktika, vertimo studijos ir tekstynų lingvistika. Pastaroji ypač išryškina platesnę onomastikos aprėptį, potencialą ir tyrimų poreikius. Nagrinėjami konkrečiuose diskursiniuose, tekstiniuose ar kultūriniuose kontekstuose, tikriniai vardai reikalauja analitinių schemų ir metodologinių strategijų, kurios iš esmės yra tarpdisciplininės ir atitinkamai sudėtingesnės. Jų aprėptis peržengia humanitarinių mokslų ribas ir apima kitas mokslo disciplinas bei taikymo sritis.

Onomastikos terminiją galima lyginti su labiau į objektus orientuotų mokslų, pavyzdžiui, geografinius objektus aprašančių mokslų, terminija; šie objektai įvardijami bendriniais ir tikriniais vardais. Pavyzdžiui, bendrinis daiktavardis river, laikomas fiziografiniu pavadinimu, gali būti nagrinėjamas kartu su tikriniais vardais Neris arba Vilija, kurie Lietuvos hidronomastikone funkcionuoja kaip potamonyms (< Gr. ποταμός potamós „upė“), konkrečiai hidronomastikos srityje (plg. Hladký 2022: 322–323). Panašiai rūšies terminas oak, paliudytas įvairiose kalbose ir įvairiomis formomis atstovaujamas botanikos terminijoje, onomastikos atitikmenį turi tikriniame varde Bartek, kuriuo pavadintas konkretus ąžuolas, pripažintas gamtos paminklu Lenkijos Šventokšio vaivadijoje. Onomastikos požiūriu šis vardas iliustruoja deantroponiminę transonimizaciją^³ ir priklauso dendronyms klasei (< Gr. δένδρον déndron „medis“), t. y. gamtovaizdyje augantiems individualiems medžiams suteiktiems tikriniams vardams (plg. Bijak 2020: 75).

Kalbant apie topografiją ir plačiau – kultūros sritis, galima paminėti daugybę terminų, kilusių iš geografinio ir geologinio požiūrio, kurį Henri Dorion ir Jean Poirier išplėtojo savo prancūziškame vietovardžiams naudingų terminų žodynėlyje (LTUENL 1975). Šis darbas gali būti laikomas ankstyvu ir reikšmingu naujos onomastikos terminijos atskaitos tašku, kaip rodo vėlesni leksikografiniai rinkiniai Rytų ir Pietų slavų šalyse (žr., pvz., EBO 2010; SUOT 2012; plg. STSNG 2014).

Šaltinių, dokumentų ir teminių žodynėlių analizė rodo, kad neonomastikos terminų įtraukimas į siaurąja prasme suprantamą onomastiką, po kurio jie moksliškai validuojami, nėra retas reiškinys. Ir atvirkščiai, daugelis pripažintų onomastikos terminų buvo ir tebėra perimami kitų disciplinų bei nemokslinių sričių.

^² Iš lenkų kalbos išvertė autorius.

^³ Deantroponiminė transonimizacija reiškia procesą, kai asmenvardis, vienas iš jo variantų arba vienas iš pagrindinių jo komponentų perkeliamas į kitą onomastikos kategoriją ir vėliau įvardija kitokio tipo vardijamą objektą.

3

Šie procesai yra spontaniški ir natūralūs. Iš tiesų onomastika neturi išimtinio įgaliojimo reguliuoti vardijimo klausimus. Nemokslinėse srityse bet koks toks teiginys iš esmės būtų nesuprantamas, ypač kontekstuose, kuriuose „paraonomastikos“ terminija^⁴ įprastai vartojama įvairiems pramonės gaminiams pavadinti ar koduoti, arba pseudomokslinėse praktikose, tokiose kaip „onomantija“, asmenvardžiams priskirianti tariamas ištakas ir subjektyvias psichologines reikšmes.

2.1. KOMERCINIS VARDYMAS IR TAIKOMOJI ONOMASTIKA: ABIPUSĖS ĮTAKOS ATVEJIS

Komercinių vardų (žodinių prekių ženklų) tarpdiscipliniškumas jau kelis dešimtmečius traukia onomastų, kalbininkų ir kitų specialistų dėmesį (žr. Sjöblom 2014). Nors ši sritis atrodo kiek nutolusi nuo onomastikos siaurąja prasme, ji tebėra nuolatinių onomastikos tyrimų objektas ir kartu domina rinkodarą, ypač kalbant apie vardijimo procesų administracinį reguliavimą.

Onomastikoje, tiksliau – chromatonomastikoje, gaminiams, gamintojams ar verslo subjektams suteikti komerciniai vardai laikomi arba pragmonyms, arba pragmatonyms (< Gr. πρᾶγμα pragma „daiktas, objektas, veikla“), arba ergonyms (< Gr. ἔργον ergon „darbas“), o bendresniu lygmeniu – marketing chrematonyms arba markonyms (< Germ. mark „ženklas“), žyminčiais prekės ženklus^⁵. Prekės ženklas suprantamas kaip skiriamasis ženklas, siejamas su konkrečiu ekonominiu subjektu ir jo savininku. Todėl jis saugomas kaip reikšmingas materialusis ir intelektinis turtas, apimantis kalbinius, grafinius ir kartais daugiajutimius elementus.

2.2. DUALISTINĖ ONOMASTIKOS TERMINIJOS PRIGIMTIS: SIAUROSIOS IR NESIAUROSIOS SRITYS

Pagrindinę tradicinės ir naujai atsirandančios onomastikos terminijos klasifikaciją lemia jos daryboje taikomos kalbinės strategijos ir jos dualistinis pobūdis. Viena vertus, egzistuoja griežtoji terminija, būdinga onomastikos tyrimams ir jų objektams. Kita vertus, nesiauroji terminija yra tarpdisciplininio pobūdžio ir veikiama kitų disciplinų, taip pat kultūros ir gamtos reiškinių. Ji skirta įvairioms žinių sritims aprašyti ir kartu funkcionuoja kaip kognityvinė priemonė gamtos bei kultūros reiškiniams konceptualizuoti ir interpretuoti.

Galima daryti prielaidą, kad net griežčiausiai apibrėžtas onomastikos terminas ir jo pagrindinė sąvoka turi nesiaurąsias, tarpdisciplinines taikymo sritis, ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, terminas hodonym (< Gr. ὁδός hodós „kelias“) vartojamas ne tik onomastikoje, bet ir tam tikruose infrastruktūros kontekstuose. Panašiai terminas poetonym (< Gr. ποιητός poiētos „sukurtas, pagamintas“) atsirado literatūros studijose, vėliau buvo perimtas literatūrinėje onomastikoje ir lygiagrečiai kitose onomastikos šakose, kuriose taikomas kūrybinis vardų potencialas. Tokia raida lėmė labiau specializuotų literatūrinių tikrinių vardų kategorijų atsiradimą konkrečiose kultūros srityse, įskaitant darinius anthropoetonyms, topo poetonyms, mythopoetonyms, theopoetonyms and zoopoetonyms (plg. Graf 2020: 125).

^⁴ Paraonomastikos terminija apima sąvokas ir terminus, esančius onomastikos tyrimų paribyje. Jai priklauso tarpdisciplininės sąvokos, svarbios vardų tyrimams, taip pat spekuliatyvūs, nestandartiniai arba moksliškai nepagrįsti konstruktai, imituojantys onomastinį konceptualizavimą, tačiau nesusiję su nusistovėjusiais teoriniais ir metodologiniais pagrindais.

^⁵ Daugiau apie terminą markonym ir jo atitikmenis ar variantus (pvz., firmonyms arba logonyms žr. A. Gałkowski (2022).

4

3. METAONOMASTIKOS TERMINŲ DARYBOS KALBINĖS STRATEGIJOS: MORFEMŲ NETURINTYS NAUJADARAI IR APRAŠOMIEJI MODELIAI

Tarp kalbinių strategijų, kuriomis grindžiama tiek griežtoji, tiek nesiauroji onomastikos terminija, ypač metaonomastikos dariniai, galima išskirti tris pagrindines darybos būdų grupes. Tai būdai, leidžiantys terminologiškai įvardyti „vardų pavadinimus“, „vardų rinkinių pavadinimus“ ir „onomastikos tyrimų posričių pavadinimus“.

|1 grupė| → Įprastinių morfemų neturinčių (sintetinių) terminų daryba pagal nusistovėjusius onomastikos terminų darybos principus (pvz., limnonym, limnonymy, limnonomastics; limnonymic and limnomanostatic < Gr. λίμνη límnē „ežeras“).

|2 grupė| → Aprašomųjų terminų daryba pagal nominalų polirematinį (analitinį) modelį (anglų kalboje paprastai: oniminių objektų klasė + name/denomination arba name/denomination + of + oniminių objektų klasė). Šis modelis analogiškai realizuojamas įvairiose kalbose. Pavyzdžiai: Eng. lake names arba names of lakes = Pol. nazwy jezior = Lith. ežerų pavadinimai ir kt. Susijusį modelį rodo konstrukcijos, susidedančios iš pagrindinio termino, pavyzdžiui, onymy, anthroponymy, toponymy, urbanonymy ir kt., ir jį papildančio dėmens, pavyzdžiui, Eng. urbanonymy of Vilnius = Pol. urbanonimia Wilna = Lith. Vilniaus urbanonimija.

|3 grupė| → Aprašomųjų terminų daryba pagal būdvardinį sintagminį modelį (pagrindinis terminas: onym, onymy arba onomastics + santykinis būdvardis). Būdvardis gali reikšti oniminių objektų klasę arba nurodyti erdvinę, laikinę, istorinę, kultūrinę, kalbinę ar diskursinę nuorodą. Pavyzdžiai: Lithuanian names, Lithuanian onymy, ir Lithuanian onomastics.

|1 grupė| reiškia vieno žodžio naujadaro tipą, pagrįstą dūryba, paprastai apimančią du leksinius komponentus arba formantus, rečiau – tris. Pavyzdžiui, dvinario darinio hagionym (< Gr. ἅγιος hágios „šventasis“) analizė yra hagio + onym, o trinarį darinį hagiotoponym sudaro hagio + topo + onym. Pastaruoju atveju struktūrą taip pat galima interpretuoti kaip dvinarį darinį: hagio + toponym.

Pradinis komponentas paprastai atlieka priešdėlio funkciją, pasižyminčią semantiniu determinaciniu ir skiriamuoju vaidmeniu. Tačiau antrojo komponento negalima laikyti priesaga tradicine prasme, nors jis turi tam tikrų priesagai būdingų savybių. Kuriant neologinius metaonomastikos terminus, sudedamieji formantai turi sudėtingą morfologinį statusą ir jungia afiksinius bei teminius komponentus – kitaip tariant, jie funkcionuoja ir kaip surištieji elementai, ir kaip kamienai.

Daugybė |1 grupėje| nustatytų terminų sudaro reikšmingą specializuotų techninių darinių sankaupą. Vis dėlto svarbus ne tik jų kiekis, bet ir kokybė, kurią rodo dublėtosios ir trigubosios formos, grindžiamos lotynų, graikų ir kartais kitų kalbų ištekliais. Ši įvairovė trukdo suvienodinti terminiją tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.

Šie dariniai yra reikšmingi leksinės inovacijos pavyzdžiai, dažnai atsirandantys dėl individualių bandymų sukurti naujus terminus. Įtraukti į mokslinį diskursą, jie linkę išlikti ir cirkuliuoti už tiesioginių onomastikos tyrimų ribų. Tokius reiškinius iliustruoja dublėtosios formos lenkų onomastikos terminijoje, pavyzdžiui, speleonim (< Gr. σπήλαιον spélaion „ola, urvas“) ir *kawonim [sic!] (< Lat. cavus, cava „ola“), kurie abu reiškia urvų pavadinimus. Kitas lenkiškas pavyzdys yra pora hodonim ir *wianim, žyminti kelių pavadinimus miesto ir kaimo erdvėse. Terminas *wianim (< Lat. via „kelias“ arba „gatvė“) paprastai siejamas su užmiesčio vietovėmis, pavyzdžiui, kalnų

5

takais⁶. Trinarės formos taip pat pastebimos tarptautinėje terminijoje. Pavyzdžiui, kaimų pavadinimams įvardyti vartojami comonym (< Gr. κώμη kṓmē „kaimas“), viconym (< Lat. vicus „kaimas“) ir ruronym (< Lat. rus „kaimas“, ruralis „kaimiškas“).

|2 grupė| ir |3 grupė| savo ruožtu apima daugiažodžius frazeologinius darinius, susidedančius iš dviejų ar daugiau elementų. Paprastai vienas iš jų atlieka pagrindinio onomastikos termino funkciją, t. y. yra atraminis elementas, taip pat esantis |1 grupės| dariniuose, įskaitant name, denomination, onym, onymy, or onomastics. Kiti elementai veikia kaip semantiniai modifikatoriai, apibrėžiantys atitinkamų terminologinių ir konceptualiųjų kategorijų aprėptį, pavyzdžiui, names of Lithuanian cities or Baltoslavic hydronymy.

4. ONOMASTIKOS TERMINIJOS RIBOS IR JOS FUNKCINĖS BEI SEMANTINĖS DIMENSIJOS

Vienas galimas prieštaravimas susijęs su terminais, apibrėžiančiais konkrečias referencijos sritis, tokias kaip teritorija, laiko aprėptis, individų ar socialinių bendruomenių ypatybės ir formalūs kalbiniai požymiai. |2 grupės| ir |3 grupės| atveju aprašomieji terminai paprastai turi siauresnę aprėptį. Todėl kyla klausimas, ar jų terminologinis statusas silpnesnis nei bendresnių aprašomųjų junginių arba bendrinančių vieno žodžio formų, būdingų |1 grupei|, vien todėl, kad juose yra referenciją patikslinančių pažyminių.

Šis retorinis klausimas galėtų paskatinti platesnius apmąstymus apie onomastikos ir mokslinės terminijos aprėptį (plg. Włoskowicz 2018). Nors tam tikro terminų rinkinio struktūrines formas palyginti lengva nustatyti, jo ribas ir konceptualų turinį apibrėžti gerokai sunkiau. Galima atpažinti pereinamąją arba ribinę zoną, kuri gali apimti miesto ar užmiesčio infrastruktūros objektų, tokių kaip tiltai ar tuneliai, pavadinimus. Nors jie dažnai klasifikuojami kaip hodonimai, jų terminologinis statusas tebėra nestabilus. Atitinkamos kategorijos onomastikos sistemose ne visada nuosekliai skiriamos, todėl jos atsiduria tarp nusistovėjusių klasifikacijų ir modifikuotų jų variantų.

Verta pabrėžti, kad tokia terminologinė klasifikacija, priklausanti nuo referentų gamtinės ar kultūrinės tipologijos, atspindi ribinę arba tarpinę onomastikos terminijos zoną ir kartu atskleidžia esmines tikrinių vardų savybes. Nors tam tikro vardo proprialusis statusas kartais gali būti ginčijamas, atitinkamo oniminio objekto egzistavimas nekelia abejonių. Iš esmės bet kuri materialioji ar nematerialioji esybė, įskaitant įsivaizduojamąsias, gali būti įvardyta tikriniu vardu. Todėl šių esybių vardai tampa onomastikos tyrimų objektu ir skatina ieškoti tinkamų kategorizavimo sprendimų onomastikos terminijoje.

Nusistovėjusių ir naujai atsirandančių onomastikos terminų visuma sudaro žodyną to, ką galima vadinti „onomastikos kalba“: įvairioms onomastikos diskurso šakoms būdingą terminologinį tinklą. Šis diskursas turi didelį terminų augimo ir įsisavinimo pajėgumą, kuris tiesiogiai veikia onomastikos ir neonomastikos tekstų aiškumą bei veiksmingumą. Nors terminologinis išplėtojimas gali pagerinti aprašymo tikslumą, perteklinis gausėjimas gali sumažinti skaidrumą ir apsunkinti platesnį supratimą.

5. SKAITOMUMAS, MOKSLINIS PRESTIŽAS IR TERMINOLOGINIO RAFINUOTUMO ILIUZIJA

Pagal |2 grupės| ir |3 grupės| modelius sudaryti terminai paprastai pasižymi didesniu skaitomumu ir aiškumu nei |1 grupės| neologiniai dariniai. Pastarieji

⁶ Abu terminai – *kawonim ir *wɪanim – yra neįprasti (paliudyti Mazurski 2015). Ypač pastarasis yra nepakankamai pagrįstas hibridinis darinys, iš elemento onim (= onym) išlaikantis tik segmentą -nim (= -nym), kuris prijungtas prie lotyniško pagrindo via.

6

pastarieji dažnai sukuria mokslinio rafinuotumo įspūdį ir taip padidina vardijamų arba kitų onomastikos procesų veikiamų objektų tariamą svarbą.

5.1. PSEUDONOMASTIKOS GAUSĖJIMAS: PERTEKLINIS NEOLOGIZAVIMAS IR PROBLEMINIS KATEGORIZAVIMAS

Perteklinio ir nekontroliuojamo neologizavimo problema šiuolaikinėje onomastikos terminijoje ypač akivaizdi zoonomastikoje, kur terminų inventoriai dažnai plečiasi greičiau, nei juos galima empiriškai ir funkciškai pagrįsti. Ši tendencija atsiskleidžia leksikografiniuose bandymuose vis tiksliau kategorizuoti su gyvūnais susijusius tikrinius vardus.

Neseniai Olena Karpenko ir Valeriia Neklesova parengtame ukrainiečių onomastikos terminijos žodyne (DUOT 2024) pateikiama daugybė zoonomastikos terminų, kurių daugelio naudingumas ir diskursyvinė vertė kelia abejonių. Kartu kai kurie iš šių terminų remiasi ankstesniais bandymais į ukrainiečių ir slavų onomastiką įtraukti zoonomastikos terminiją (žr. SUOT 2012) ir atitinka disciplinoje pripažintas kategorijas, pavyzdžiui, tauronym „jaučio vardas“ ir hipponym „žirgo vardas“ – abu šie terminai yra plačiai pripažinti ir funkciškai pagrįsti^⁷

Kiti dariniai, įskaitant *vacon​​ym „karvės vardas“ ir *capronym arba *caponym [sic!] „ožkos vardas“, šį modelį plėtoja nevienodu nuoseklumu. Ši tendencija taip pat susijusi su tokiomis sąvokomis kaip *vulponym „lapės vardas“, *tigronym „tigro vardas“, *psittaconym „paukščio vardas“ arba testudonym „vėžlio vardas“ (DUOT 2024: s.v.). Jie kelia klausimų dėl savo apimties ir funkcinio pagrįstumo. Tikėtina, kad kai kurie iš šių terminų buvo sukurti gyvūnams, laikomiems namų ar kontroliuojamoje aplinkoje, suteiktų vardų rinkiniams įvardyti.

Kitais atvejais, kaip ir *termitonym „termito arba skruzdėlės vardas“, *muskon​​ym [sic!] „musės vardas“ arba *arachnonym „voratinklio vardas“ (DUOT 2024: s.v.), empirinė bazė ir realus pritaikomumas tebėra nepakankamai pagrįsti. Tiksliau, ši diskusija nėra susijusi su taksonominiais rūšių pavadinimais. Paprastai jie priskiriami platesnėms leksinėms kategorijoms. Vabzdžių įvardijimo pavyzdžiai (plg. *insectonym), tarp jų termitai, skruzdėlės, musės ir vorai, atrodo reti ir priklausomi nuo konteksto, dažniausiai pasitaikantys žiniasklaidos kūriniuose ir literatūros tekstuose.

Nors tokio pobūdžio reiškiniai kartais gali būti laikomi marginaliniais ar anekdotiniais, jų pateikimas DUOT (2024) rodo sistemingą tendenciją, o ne pavienius atvejus. Daugelis siūlomų terminų atsirado dėl nepakankamai kontroliuojamų leksinės darybos procesų, ypač tais atvejais, kai vartojami ir adaptuojami graikiški arba lotyniški formantai, kurie ne visada taikomi nuosekliai ar kalbotyros požiūriu tinkamai motyvuotai.

Tokio pobūdžio pseudoonomastinės terminijos gausa gali turėti neigiamų padarinių onomastikai, kalbotyrai ir platesnei mokslinio diskurso sričiai. Ji įveda nenuoseklumą ir pakerta terminologinį skaidrumą. Šios problemos taip pat būdingos kitiems leksikografiniams veikalams. Pavyzdžiui, daugybė Adrian Room išgalvotų terminų GLNS (1996) kelia panašių abejonių dėl jų konceptualaus pagrindo ir mokslinio teisėtumo^⁸

5.2. Konceptualiosios ir semantinės terminologinių naujadarų keliamos rizikos

Pagrindinis rūpestis, susijęs su tokio pobūdžio terminologiniu darbu ir individualių terminų įvedimu konkrečioms tyrimų problemoms spręsti, kyla ne dėl jų formalios struktūros, o dėl jų racionalaus ir konceptualaus pagrindo. Naujų terminų įvedimas dažnai reiškia

^⁷ Terminas tauronym turi sinonimą: *boonym (plg. It. boonimo, TON 2018: s.v.).

^⁸ Apie abejotiną GLNS (1996) mokslinę vertę žr. L. Zgusta (1998) ir A. Gałkowski (2021).

7

kategorijų, kurių pagrįstumas onomastikos ar susijusių disciplinų požiūriu gali būti laikomas problemišku, nustatymą.

Iliustratyvus pavyzdys yra *erotonym, apibrėžiamas kaip „vardas arba kreipinys, kurį meilužis atsitiktinai ar reguliariai vartoja kreipdamasis į mylimąjį arba artimas draugas – į kitą artimą draugą“ (GLNS 1996: 37–38). Čia graikiško žodžio ἔρως eros „meilė“ semantinė apimtis išplečiama įtraukiant papildomas kultūrines asociacijas. Tačiau onomastikos požiūriu įvardijamą reiškinį tiksliau būtų apibūdinti vartojant nusistovėjusias kategorijas, pavyzdžiui, meilius arba intymius asmenvardžius, t. y. hipokoristines, metaforines ar metonimines formas.

Šis modelis akivaizdus daugelyje naujai pasiūlytų DUOT (2024) terminų, įskaitant *vitonym (< Lat. vita „gyvenimas“), apibrėžiamą kaip „gyvos būtybės tikrinis vardas“. Šis naujadaras iš esmės dubliuoja tradicinę tarptautinės onomastikos skirtį: graikiškos kilmės terminas bionym, supriešintas su abionym, vartojamas jau kelis dešimtmečius^⁹. Panašiai terminas tovaronym, kilęs iš įvairiose slavų kalbose aptinkamo leksinio pagrindo (pvz., Ukr. товар, Pol. towar, reiškiančio „produktą“ arba „prekę“), apibrėžiamas kaip „pragmatonimo, chromatonomo porūšis, prekių ženklo tikrinis vardas“ (DUOT 2024: 86). Taip interpretuojant, tiek etimologinė termino motyvacija, tiek jo konceptuali vieta nukrypsta nuo tradicinių tarptautinės onomastinės terminologijos modelių.

5.3. Už klasikinio kodo ribų: hibridizacija ir terminologinis nestabilumas

Kaip pažymėta Group |1|, naujai sukurti metaonomastiniai terminai paprastai formuojami aplink pagrindinį komponentą, t. y. teminį branduolį, nurodantį įvardijamą objektą ir pirmiausia kildinamą iš klasikinio kalbinio paveldo, dažniausiai graikų, rečiau – lotynų kalbos. Kartais šiuose dariniuose taip pat vartojami elementai, paimti iš šiuolaikinių kalbų, pavyzdžiui, prancūzų ar anglų. Pavyzdžiui, *perfumonym „kvepalų pavadinimas“ (Sk. *perfumonymum < Eng. perfum arba parfumonymum < Fr. parfum; žr. Molnárová 2021; Kolenčíková 2023; plg. Odaloš 2022: 373) arba *skionym „slidinėjimo kurorto pavadinimas“ (Sk. skionymum < Eng. ski; žr. Wachtarczyková 2012), taip pat kiti neklasikiniai pagrindai, kaip rodo *tovaronym (plg. supra).

Šiomis aplinkybėmis tokių formų kaip *brendon​​ym [sic!] (DUOT 2024: 24), vartojamos kaip plačiai įsitvirtinusio ir tarptautiniu mastu pripažinto termino brand name sinonimas, priimtinumas yra labai abejotinas. Terminas *brendon​​ym (recte brandonym?) kildinamas fonetiškai adaptavus ukrainiečių брендове ім’я / брендонім „prekių ženklo pavadinimas“, tačiau perkeliant jį į anglų kalbą nepaisoma nusistovėjusių ortografijos konvencijų. Tokia forma šis terminas vargu ar bus priimtas mokslinėje vartosenoje. Tokio tipo dariniai sunkiai dera su onomastinės terminologijos konvencijomis, pagal kurias terminologinė naujovė paprastai grindžiama graikų ir lotynų kalbų modeliais ir teoriškai pagrįsta onomastine motyvacija. Vis dėlto jų vartojimas gali būti pateisinamas tarpdisciplininėse ar su prekių ženklodara susijusiose srityse, kuriose taikomi kitokie vardijimo modeliai ir komunikaciniai prioritetai.

Kitas pavyzdys yra terminas *schoolonym, teoriškai kildinamas iš gr. σχολή scholē „mokykla“, tačiau pasižymintis hibridine ortografija, jungiančia klasikinės ir anglų kalbų elementus (DUOT 2024: 79). Šio termino apibrėžtis konceptualiai problemiška, nes jam priskiriamos dvi skirtingos ir nesuderinamos interpretacijos: viena vertus, *schoolonym aiškinamas kaip „architektūronimo, urbanonimo [sic!], mikrotoponimo, tikrinio

^⁹ OSTSO (1983) abu terminai užima aukščiausią terminologinės sistemos lygmenį. Jie sudaro dvi pagrindines jos šakas ir yra viršesni hiperonimai visoms subordinuotoms sąvokoms: bionyms yra tikriniai vardai, žymintys gyvas būtybes ir biologinius objektus, o abionyms yra tikriniai vardai, žymintys negyvus gamtinius objektus, artefaktus ir reiškinius.

8

švietimo įstaigos pavadinimas“, kita vertus, – kaip „ergonimo, ten dirbančių žmonių grupės porūšis“ (ibid.). Šis apibrėžties neaiškumas pakerta pagrindinės kategorijos koherentiškumą ir nuoseklumą.

6. NEVARŽOMOS TERMINOLOGINĖS KŪRYBOS RIBOS

Terminologinei kūrybai būdingos ribos. Tai ypač akivaizdu, kai naujai sukurti terminai ne tik pažeidžia tam tikros kalbinės tradicijos vidinį koherentiškumą, bet ir trukdo juos perkelti iš vienos kalbos į kitą verčiant ar adaptuojant.

Kaip šiuolaikinė lingua franca mokslinėje komunikacijoje, anglų kalba yra ypač jautri tokiai veiklai, kai remiamasi atsitiktinai sukonstruotomis reikšmėmis. Tačiau tai nereiškia, kad anglų kalba gali besąlygiškai priimti visus terminologinės inovacijos modelius, net kai terminų daryboje vartojama leksinė medžiaga kildinama iš klasikinių ir tarptautinių šaltinių. Nekritiškai į tarptautinę apyvartą įtraukti naujadarai, daugiausia nevartojančiųjų kalbą kaip gimtąją, siekiančių universalizuoti lokaliai pagrįstus modelius, dažnai pasirodo konceptualiai ir struktūriškai neįtikinami, net kai jais įvardijami teisėto mokslinio tyrimo objektai.

Naujausiuose jaunesnių mokslininkų darbuose dažnai remiamasi nepakankamai išplėtotomis konceptualizacijomis, todėl ad hoc daugėja pseudoonomastinių terminų. Pavyzdžiui, Tetianos Khadzhylii (2024) tyrime ideonym yra kūrybinių žmogaus kūrinių pavadinimų viršesnė kategorija (cfr. SOT 2024: 145), tačiau toliau skaidoma į vis labiau individualizuotas klases ir poklasius. Šioje klasifikacijoje *artionym įtraukiamas kaip konkretesnė pavadinimų, susijusių su meno kūriniais, klasė. Savo ruožtu *imageonym (plg. *imagonym [sic!] DUOT 2024: s.v.) laikomas dar viena pokategorija, apimančia su vaizdiniais atvaizdais siejamus pavadinimus. Ši sritis papildomai skaidoma į daugybę siauriau apibrėžtų sąvokų, žymimų terminais, kurių pagrindą sudaro anglų ar tarptautinė leksika (plg. *pictonyms, *graphiconyms, *engravionyms, *sculpturonyms, *icononyms, *photoonyms, *bouquetonyms, *filmonyms, *scenonyms arba *hemronyms, Khadzhylii 2024: 29–30). Toks terminologinio inventoriaus plėtimas prilygsta terminologinės ekonomijos principo pažeidimui ir būtino metodologinio santūrumo onomastikoje nepaisymui, todėl pernelyg gausiai ir nepakankamai pagrįstai daugėja (meta)onomastinių terminų.

BAIGIAMOSIOS PASTABOS

Nepaisant pirmiau aptartų konceptualiųjų ir metodologinių problemų, novatoriški terminologiniai sprendimai gali padėti įtvirtinti sąvokas, susijusias su naujai nustatytais onomastiniais reiškiniais, ir tobulinti esamas analitines schemas. Todėl šios analizės nereikėtų suprasti kaip terminologinės inovacijos atmetimo apskritai. Veikiau ja pabrėžiama, kad kuriant (meta)onomastinius terminus reikia būti atsargesniems, kai nusistovėję aprašomieji pavadinimai jau suteikia tinkamą, skaidrią ir funkciniu požiūriu veiksmingą alternatyvą.

Pernelyg gausus ir nekontroliuojamas naujų terminų plitimas, kai jie dažnai yra formaliai nenuoseklūs arba stokoja pakankamos racionalios motyvacijos, yra reikšmingas terminologinio ir metodologinio nestabilumo šaltinis. Ypač pažeidžiami šios tendencijos yra dariniai, pagrįsti iš šiuolaikinių kalbų paimtais elementais, kurie silpnina sisteminį koherentiškumą ir mažina konceptualųjį skaidrumą, kartu didindami terminologinį nepermatomumą ir skatindami nekontroliuojamą konkretiems tikslams pritaikytų termino–sąvokos konstrukcijų plėtrą.

Todėl tokie pokyčiai gali lemti konceptualų nestabilumą onomastikos tyrimuose ir sudaryti prielaidas discipliną kritikuoti susijusioms sritims, siekiančioms standartizuotų ir tarptautiniu mastu koordinuojamų terminologinių sistemų. Taigi subalansuotas požiūris į

9

terminologinę inovaciją yra būtinas siekiant išsaugoti onomastinio diskurso patikimumą ir mokslinį integralumą.

SANTRUMPOS

Eng. – anglų; Fr. – prancūzų; Germ. – germanų; Gr. – graikų; Lat. – lotynų; Lith. – lietuvių; Pol. – lenkų; Sk. – slovakų; Ukr. – ukrainiečių

REFERENCES

Bijak Urszula 2019: Polska terminologia onomastyczna. Ku harmonizacji systemu [Polish Onomastic Terminology. Towards the Harmonisation of the System]. – Konwergencje a divergence w proprialnej sferze, eds. A. Chomová, J. Krško, I. Valentová, Bratislava: Veda, 44–52.

Bijak Urszula 2020: Rozwój polskiej terminologii toponomastycznej [The Development of Polish Toponomastic Terminology]. – Ze studiów nad nazwami własnymi. Terminologia. Teoria i metodologia badań. Zagadnienia nazewotwórstwa, eds. A. Siwiec, I. Domaciuk-Czarny, M. Kojder, Lublin: Wydawnictwo UMCS, 47–54.

DUOT 2024: A Dictionary of Ukrainian Onomastic Terminology, O. Karpenko, V. Neklesova, Sumy: University Book.

EBO 2010: Enciklopediya na balgarskata onomastika [Encyclopedia of Bulgarian Onomastics], T. Balkanski, K. Tsankov, Veliko Tarnovo: Faber.

ERDNRТ 2020: English–Romanian Dictionary of Name-related Terms / Dicționar englez-român de termeni referitori la nume, N. N. Morărașu, Cluj–Napoca: Casa Cărții de Știință.

GDN 1964: Grundbegriffe der Namenkunde [Basic Notions of Onomastics], T. Witkowski, Berlin: Akademie Verlag.

Gałkowski Artur 2021: Terminologiczne osobliwości wśród metanazw onomastycznych w obszarze francuskim, angielskim i włoskim [Metaonomastic Terminological Peculiarities in the French, English and Italian Linguistic Areas]. – Onomastica 65, 55–74. DOI: https://doi.org/10.17651/ONOMAST.65.2.4.

Gałkowski Artur 2022: Markonimy jako operatory taksonomiczne w terminologii (chremat)onomastycznej [Markonyms as Taxonomic Operators in (Chremato)onomastic Terminology]. – Onomastica 66, 299–311.

Gałkowski Artur 2024: Kilka spostrzeżeń na temat stanu i interdyscyplinarności terminologii onomastycznej [Some Remarks on the State and Interdisciplinarity of Onomastic Terminology]. – Acta Universitatis Lodziensis. Folia Linguistica 58(1), 9–28. DOI: https://doi.org/10.18778/0208-6077.58.1.02.

Gałkowski Artur 2025: Towards a Cognitive-Lexicological Approach to Onomastic Terminology: Cross-Linguistic Insights from English, Italian, Polish, and Slovak. – Lege Artis. Language Yesterday, Today, Tomorrow 10(2), 54–72. DOI: https://doi.org/10.34135/lartis.25.10.2.04.

GLNS 1996: An Alphabetical Guide To The Language of Names Studies, A. Room, Lanham, Md.: Scarecrow Press.

Graf Magdalena 2020: Pogranicze nauk – terminologiczne dylematy onomastyki literackiej [At the Boundaries of Disciplines: Terminological Dilemmas of Literary Onomastics]. – Ze studiów nad nazwami własnymi. Terminologia. Teoria i metodologia

10

badań. Zagadnienia nazwotwórstwa, eds. A. Siwiec, I. Domaciuk-Czarny, M. Kojder, Lublin: Wydawnictwo UMCS, 119–130.

Harvalík Milan, Valentová Iveta 2018: The Current State and Perspectives of Onomastic Terminology. – Onomastica Uralica 14, 53–63.

Hladký Juraj 2022: O používaní základných hydronomastických termínov a možnostiach ich zosúladenia [On the Use of Basic Hydronomastic Terms and the Possibilities of Their Harmonization]. – Onomastica 66, 313–328.

Khadzhylii Tetiana 2024: Denotative-Nominative Classification of English Pictonyms. – Progress. Journal of Young Researchers 15, 25–33. DOI: https://doi.org/10.26881/prog.2024.15.02.

Kolenčíková Natália 2023: Synchronic Models and Modelling in Perfume Names. – Onomastics in Interaction With Other Branches of Science 3: General and Applied Onomastics, Literary Onomastics, Chrematonomastics Reports. Proceedings of the 27th International Congress of Onomastic Sciences, eds. U. Bijak, P. Swoboda, J. B. Walkowiak, Kraków: Wydawnictwo UJ, 463–476. DOI: https://doi.org/10.4467/K7478.47/22.23.17749.

LKOT: List of Key Onomastic Terms, ICOS. Internet Access: https://icosweb.net/publications/onomastic-terminology/.

LTUENI. 1975: Lexique des termes utiles à l’étude des noms de lieux [Lexicon of Useful Terms for the Study of Place Names], H. Dorion, J. Poirier, Québec: French and European Publications Inc.

Mazurski Krzysztof R. 2015: Refleksy linii granicznych w sudeckiej toponimii [Reflexes of Borderlines in Sudetic Toponymy]. – Rocznik Jeleniogórski 47, 33–43.

Molnárová Patrícia 2021: Podporujú parfémy stereotypy? Jazykový obraz muža a ženy v reflexii vlastných mien parfémov [Do Perfumes Support Stereotypes? Linguistic Image of Men and Women in the Reflection of Perfume Names]. – Jazyk a kultúra 45/46, 70–79.

Odaloš Pavol 2018: Tradícia a dynamika onomastickej terminológie a terminológia onomastických škôl [Tradition and Dynamics of Onomastic Terminology and the Terminology of Onomastic Schools]. – Onomastyka – neohumanistyka – nauki społeczne, eds. U. Bijak, H. Górny, M. Magda-Czekaj, Kraków: Instytut Języka Polskiego PAN, 379–394.

Odaloš Pavol 2022: Syntetická sústava slovanskej onomastickej terminológie (variantná podoba) [Synthetic System of Slavic Onomastic Terminology (Variant Form)]. – SŁOWO. Studia językoznawcze 13, 361–377.

OSTSO 1983: Osnoven sistem i terminologija na slovenskata onomastika. Osnovnaâ sistema i terminologija slavânskoj onomastiki. Grundsystem und Terminologie der slawischen Onomastik [Basic System and Terminology of Slavic Onomastics], eds. F. Bezlaj, M. V. Birylo, V. Blanár, H. Jentsch, M. Karaś, V. Mihaljović, V. N. Nimčuk, L. Nezbedová-Olivová, K. Oliva, N. V. Podolskaja, A. V. Superanskaja, P. Šimunović, V. Šmilauer, B. Vidoeski, T. Witkowski, J. Zaimov, Skopje: Makedonska akademija na naukite i umetnostite.

Sjöblom Paula 2014: Commercial Names and Unestablished Terminology. – Els noms en la vida quotidiana. Actes del XXIV Congrés Internacional d’ICOS sobre Ciències Onomàstiques. Secció 1 / Names in Daily Life. Proceedings of the XXIV International Congress of Onomastic Sciences. Section 1, eds. J. Tort i Donada, M. Montagut i

11

Montagut, Barcelona: Generalitat de Catalunya, Departament de Cultura, direcció General de Política Lingüística Onomàstica, 92–98. DOI: https://doi.org/10.2436/15.8040.01.12.

SOT 2024: Slovenská onomastická terminológia [Slovak Onomastic Terminology], I. Valentová, J. Hladký, A. Závodný, M. Imrichová, Ľ. Králik, M. Harvalík, A. Gałkowski, U. Bijak, J. Bauko, Bratislava, Trnava: VEDA – Typi Universitatis Tyrnaviensis.

STSNG 2014: Słownik terminów używanych przy standaryzacji nazw geograficznych [Dictionary of Terms Used in the Standardization of Geographical Names], transl. M. Łukasik, Warszawa: GUGiK (Glossary of Terms for the Standardization of Geographical Names, ed. N. Kadmon, New York: United Nations, 2002).

SUOT 2012: Slovnyk ukrajinsʹkoji onomastyčnoji terminolohiji [Dictionary of Ukrainian Onomastic Terminology], D. Bučko, N. Tkačova, Kharkiv: Ranok–NT.

Šrámek Rudolf 2003: Tematizace slovanské onomastické terminologie [Thematization of Slavic Onomastic Terminology]. – Metodologia badań onomastycznych, ed. M. Biolik, Olsztyn: Ośrodek Badań Naukowych im. W. Kętrzyńskiego w Olsztynie, 31–42.

TON 2018: Terminologia onomastica [Onomastic Terminology]. – AVSI. Archivio per il vocabolario storico italiano 1, E. Caffarelli, C. Gagliardi, 11–54. DOI: https://doi.org/10.30453/042.

Wachtarczyková Jana 2012: Povaha a podoba názvov lyžiarskych stredísk na Slovensku [The Nature and Form of the Names of Ski Resorts in Slovakia]. – Jednotlivé a všeobecné v onomastike, ed. M. Ološtiak, Prešov: Prešovská univerzita v Prešove, 313–330.

Włoskowicz Wojciech 2018: O pojęciach, systemach pojęciowych i terminologii onomastycznej [On Concepts, Conceptual Systems and Onomastic Terminology]. – Onomastica 62, 73–98.

Wolnicz-Pawłowska Ewa 2016: Terminologia onomastyczna w tradycji badawczej i praktyce normalizacyjnej [Onomastic Terminology in Research Tradition and Standardisation Practice]. – Onomastica 60, 37–46.

Zgusta Ladislav 1995: Systematická terminologie onomastiky [Systematic Terminology of Onomastics]. – Acta Onomastica 36, 262–272.

Zgusta Ladislav 1998: The Terminology of Name Studies (in Margine of Adrian Room’s Guide to the Language of Name Studies). – Names 46(3), 189–203. DOI: https://doi.org/10.1179/nam.1998.46.3.189.

12